2013-12-30

Tarptautinė informacinio raštingumo konferencija kviečia teikti pranešimus

Kasmetinė Tarptautinė informacinio raštingumo konferencija ateinančiais metais vyks Dubrovnike (Kroatija), spalio 20-23 d. Konferencija organizuoja Turkijos Hacettepe ir Kroatijos Zagrebo universitetai. Pagrindinės konferencijos temos - informacinis, medijų raštingumas, mokymasis visą gyvenimą. Konferencija skirta informacinio raštingumo ir gretimose srityse dirbantiems mokslininkams, tyrėjams, praktikams ir kt. Renginyje aptariamos naujausios teorijos, standartai, sėkminga praktika.

Konferencijos svetainėje organizatoriai kviečia teikti pranešimus labai įvairiomis temomis: informacinis raštingumas ir gretimos sąvokos, medijų raštingumas, informacinis raštingumas įvairių tipų bibliotekose, informacinis raštingumas ir naujos technologijos ir kt.

Susidomėjusius kviečiame apsilankyti konferencijos svetainėje: http://www.ecil2014.org/.

2013-12-23

Daugiau kaip milijonas kultūros paveldo vaizdų Britų bibliotekos Flickr paskyroje

Šių metų gruodį Britų biblioteka savo Flickr paskyroje paskelbė daugiau kaip milijoną kultūros paveldo dokumentų vaizdų. Šiuos dokumentus suskaitmenino ir perdavė Britų bibliotekai kompanija Microsoft. Dabar bet kuris Flickr vartotojas gali laisvai naudotis šiais dokumentais. Flickr paskyroje skelbiami vaizdai iš 17-19 amžiaus knygų.


Skaitmeninti vaizdai - tai įvairių rūšių ir tematikos dokumentai - žemėlapiai, diagramos, spalvingos iliustracijos, laiškai, kraštovaizdžiai ir kt.

Kitais metais Britų biblioteka ketina inicijuoti miniasamdos projektą, kuriuo sieks, kad interneto vartotojai padėtų aprašyti ir papildyti informaciją apie vaizdus.

Tikra dovana interneto vartotojams! Kviečiame susipažinti!

Parengta pagal:

O'Steen, Ben. A million first steps. Iš Digital Scholarship Blog [interaktyvus]. 12 December 2013 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 23 d.]. Prieiga per internetą: http://britishlibrary.typepad.co.uk/digital-scholarship/2013/12/a-million-first-steps.html

2013-12-16

Masiniai atvirieji interneto kursai viešojoje bibliotekoje

Tinklaraštyje jau rašėme apie Masinius atviruosius interneto kursus (MOOC - Massive Open Online Courses), kuriuos rengia įvairiausios organizacijos, bet pirmiausiai, universitetai ir kuriuose gali dalyvauti visi norintys interneto vartotojai, bei jų naudą besimokantiems žmonėms.  Neretai MOOC perspektyvos tapatinamos pirmiausiai su akademinėmis bibliotekomis, nes jos gali padėti dėstytojams tokius kursus rengti - aprūpinti reikiama įranga, konsultuoti kaip pavyzdį naudojamo turinio autorių teises ir kt.

Tačiau MOOC turi didelę perspektyvą ir viešojoje bibliotekoje. Pirmiausiai, reikėtų pažymėti, kad MOOC keičia mokymosi koncepciją. Tokio pobūdžio kursai leidžia motyvuotam profesionalui nuolat tobulinti savo gebėjimus. Be abejo, tokie kursai reikalauja didžiulio savarankiškumo ir atsakomybės, todėl šiuo metu užsiregistravusių studijuoti MOOC dažniausia būna žymiai daugiau, negu tokius kursus pabaigiančių. Be to, vis dar  visuomenėje itin vertinamas formalusis kursų baigimo liudijimas, kurį, beje, irgi dažnai studijuojant MOOC galima gauti, bet jau už tam tikrą mokestį.

Viešosios bibliotekos šiandien irgi atranda save kaip svarbią mokymosi  pasitelkiant MOOC infrastruktūrą. Viešosiose bibliotekose sudarytos tinkamos sąlygos mokytis internetu visiems, kas neturi tokios galimybės namuose ar darbe. Be to, kai kurios viešosios bibliotekos parengia savo MOOC. Pavyzdžiui, Niujorko viešoji biblioteka sukūrė sinologijos mokymosi kursą savo turtingų kinų kultūros ir istorijos kolekcijų pagrindu.

Jau šiandien viešosios bibliotekos perka MOOC, kurie leidžia ugdyti labai praktiškus gebėjimus ir įgūdžius. Vienas iš tokių - Learn4Life, leidėjo Cengage Learning MOOC paketas, skirtas ne tik profesionalams, bet ir asmeniniam tobulėjimui. Galima pasirinkti kalbų, skaitmeninės fotografijos, sveikos gyvensenos ir aibę kitų kursų, kurie gali būti aktualūs ir įdomūs bet kuriam piliečiui, nepriklausomai nuo jo kvalifikacijos arba darbo srities.

Parengta pagal:

CHANT, I. Next steps for MOOCs and libraries. Library Journal [interaktyvus]. 10 December, 2013 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2013/12/digital-content/opening-up/

2013-12-09

Viešoji biblioteka - versliems ir sumaniems darbuotojams

City Business Library, London
Viešosios bibliotekos teikia daugybę paslaugų įvairioms vartotojų bendruomenėms. Praūžus ekonominei krizei pasaulis sunkiai atsigauna po jos padarinių. Todėl itin aktualios bibliotekų paslaugos ir pagalba žmonėms rasti darbą ir netgi pradėti ir plėtoti savo verslą.

Apie tokias bibliotekas kalbama naujausiame profesinio žurnalo New Library World (Naujasis bibliotekų pasaulis) straipsnyje "Šiuolaikinės verslo bibliotekos: gyvybiškai svarbus vietos išteklius iššūkius keliančios ekonomikos laikais". Iš tiesų, verslo informacijos centrai ar verslo bibliotekos jau tapo neatsiejama kai kurių viešųjų bibliotekų dalimi.

Kuo ir kam naudingos tokios bibliotekos?

Tokios bibliotekos gali būti tiesiog viešosios bibliotekos padaliniu. Štai Niujorko viešojoje bibliotekoje veikia Mokslo, pramonės ir verslo biblioteka (http://www.nypl.org/locations/sibl). Ši biblioteka skirta pradedantiesiems verslininkams, ieškantiems darbo žmonėms, verslininkams, kuriems reikia papildomos informacijos plėtojant savo veiklą. Vartotojams teikiama prieiga prie specializuotų verslo, finansų, statistinės informacijos duomenų bazių, organizuojami mokymai finansinio raštingumo ir įvairiais verslo klausimais. Bibliotekoje verslininkai gali išsinuomuoti susitikimo kambarius ir konferencijų sales, teikiamos konsultacijos, specializuotos informacijos paieškos paslaugos. Ieškantieji darbo gali atlikti paiešką pasitelkiant centralizuotą darbo skelbimų paieškos variklį.

Londone įsikūrusi Miesto verslo biblioteka (http://www.cityoflondon.gov.uk/business/economic-research-and-information/city-business-library/Pages/default.aspx), skirta teikti visokeriopą paramą žmonėms, pradedantiems ir plėtojantiems savo verslą. Įdomu, kad verslininkai gali nuomotis susitikimų kambarius, kompiuterizuotas darbo vietas, konferencijų sales žymiai pigiau, nei kitur. Ypatingas dėmesys skiriamas ieškantiems darbo žmonėms, smulkiojo ir vidutinio verslo, pelno nesiekiančių organizacijų atstovams.

Taigi biblioteka gali padėti stiprinti vietos verslą dėl unikalių savybių:

a) turimų informacijos išteklių - norint vykdyti verslo veiklą, plėtoti pelno nesiekiančios organizacijos darbą reikia nuolat gauti specializuotą informaciją - pvz., apie mokesčius, teisės aktus ir pan.

b) erdvių - bibliotekos erdvės puikiai pritaikytos grupiniam ir individualiam darbui, bibliotekos aprūpintos interneto ryšiu ir darbui reikiama įranga, šios erdvės atviros visiems vartotojams.

c) bibliotekininkų turimos kompetencijos praverčia konsultuojant vartotojus apie tai, kaip rasti patikimą verslui ar profesinei veiklai reikalingą informaciją.

d) bibliotekų bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis tradicijų, todėl tampa universaliu informacijos ir žinių sklaidos kanalu. Pvz., bibliotekose gali vykti įvairiausi renginiai ir mokymai verslo, finansų ir kitomis temomis.

Kažkada teko skaityti Lietuvos statistikos departamento parengtą tyrimą, kuriame išaiškėjo, kad pradedantieji verslininkai apie verslo pradžią daugiausiai informacijos gauna iš šeimos narių. Galbūt, tokioje situacijoje Lietuvos bibliotekos, esančios labai arti savo piliečių galėtų pagelbėti jiems tapti versliais ir aktyviai dalyvauti profesinėje veikloje?

Parengta pagal:

MASSIS, B. Today's business library: a vital local resource in a challenging economy. New Library World [interaktyvus].  2013, vol. 115, no. 1/2 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 10 d.]. Prieiga per Emerald Publishing Group Ltd.

2013-12-02

Konferencijoje bibliotekininkai sėmėsi patirties iš mokslo ir verslo atstovų

Lapkričio 28 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vyko konferencija „Skaitmeninio turinio kūrimo ir sklaidos inovacijos“. Renginys buvo organizuojamas pagalLietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą bibliotekų plėtros projektą „Kauno regiono bibliotekininkų IT kompetencijų ugdymas“.

Konferencijoje dalyvavo apie 120 žmonių: Kauno ir Marijampolės apskričių viešųjų bibliotekų specialistai, svečiai iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, iš Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių apskričių bibliotekų.

Pirmojoje konferencijos dalyje buvo aktualizuojama skaitmeninimo svarba ir apibrėžiamos ateities tendencijos. Pažangia patirtimi ir veiklos naujovėmis dalinosi mokslo atstovai. Apie skaitmeninto kultūros paveldo plėtros perspektyvas papasakojo doc. dr. Regina Varnienė, autorių teisių problemas bibliotekose aptarė Emilija Banionytė, atminties institucijų ir vartotojų bendradarbiavimo galimybes plėtojant kultūros paveldo paslaugas internete pristatė doc. dr. Zinaida Manžuch, apie elektroninių skaityklų „debesyje“ ateitį papasakojo doc. dr. Angelė Pečeliūnaitė, o apie akademinę leidybą skaitmeniniame amžiuje – Eleonora Dagienė.

Antrojoje dalyje buvo pristatomi praktiniai skaitmeninimo proceso ir elektroninių produktų sklaidos rezultatai, iššūkiai bei nauda. Veiklos patirtimi dalinosi praktikai, verslo atstovai ir bibliotekų darbuotojai.Elektroninių leidinių projektus bibliotekoms pristatė Albertas Šermokas („Asseco Lietuva“), apie elektronines knygas papasakojo Tomas Matuzevičius („Alma littera sprendimai“), VUB skaitmeninimo patirtimi pasidalino Nijolė Klingaitė-Dasevičienė ir doc. dr. Marija Prokopčik, o apie Kauno regiono nuveiktus darbus papasakojo Virginija Tamašauskienė ir Loreta Skinkienė. Konferencijos metu buvo atliekamos kūrybiškumo praktikos: idėjų generavimas ir sprendimų paieška.

Tikimasi, kad konferencijos tikslas - apžvelgti viešųjų bibliotekų iššūkius ir galimybes, įgyvendinant skaitmeninimo veiklas ir populiarinant jų rezultatus, taip pat aptarti skaitmeninio turinio kūrimo perspektyvas ir plėtros kryptis – buvo pasiektas ir Kauno regiono bibliotekininkai didžiąją dalį išgirstų žinių galės panaudoti kasdieniame darbe.

Pranešime pateiktos Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotraukos

2013-11-27

Projekto LiBiTOP tyrėjai kviečia padėti įgyvendinti apklausą

Mieli tinklaraščio skaitytojai,

projekto LiBiTOP (daugiau apie projektą čia: http://libitop.blogspot.com/)  tyrėjai įgyvendina 5 Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų vartotojų anketinę apklausą. Joje siekiame sužinoti, kaip vartotojai naudojasi šių bibliotekų paslaugomis, ar yra jomis patenkinti. Bibliotekos skaitytojų nuomonės tyrimas padės pateikti bibliotekoms rekomendacijas dėl paslaugų tobulinimo.

Norėtumėme paprašyti tinklaraščio skaitytojų išplatinti nuorodą į internete paskelbtą anketą tarp savo pažįstamų, draugų, kurie naudojasi vienos iš apskričių viešųjų bibliotekų paslaugomis (o gal jūs pats (pati) naudojatės vienos iš šių bibliotekų paslaugomis?):

Anketa apie naudojimąsi Kauno apskrities viešosios bibliotekos paslaugomis: http://distance.ktu.lt/limesurvey/index.php?sid=51725&lang=lt

Anketa apie naudojimąsi Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos paslaugomis: http://distance.ktu.lt/limesurvey/index.php?sid=84353&lang=lt

Anketa apie naudojimąsi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos paslaugomis: http://distance.ktu.lt/limesurvey/index.php?sid=33757&lang=lt

Anketa apie naudojimąsi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos paslaugomis: http://distance.ktu.lt/limesurvey/index.php?sid=92341&lang=lt

Anketa apie naudojimąsi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos paslaugomis: http://distance.ktu.lt/limesurvey/index.php?sid=54187&lang=lt

Tikimės, kad jūsų pagalbos dėka daugiau žmonių, kurie naudojasi šių bibliotekų paslaugomis, turės galimybę pareikšti savo nuomonę!

LiBiTOP tyrėjų grupės vardu,

Zinaida (visais klausimais dėl apklausos kreipkitės į mane el. paštu: zinaida.manzuch@gmail.com)

2013-11-24

Kauno apskrities viešajai bibliotekai įteiktas apdovanojimas


Šaltinis: Kauno apskrities viešoji biblioteka
2013 m. lapkričio 19 d., antradienį, Vilniaus rotušėje vyko iškilminga Švietimo mainų paramos fondo organizuojama kokybės apdovanojimų ceremonija. Kauno apskrities viešajai bibliotekai buvo įteiktas apdovanojimas už naujovių Lietuvoje puoselėjimą ir palaikymą dalyvaujant Grundtvig programoje 2010-2013 metais.
Šiuo, jau tradiciniu tapusiu, Švietimo mainų paramos fondo organizuojamu kokybės konkursu dėkojama kokybiškiausiai įgyvendintų projektų vykdytojams už siekį tobulėti bei įgauti patirties.
Kauno apskrities viešoji biblioteka nuo 2009 metų sėkmingai dalyvavo Mokymosi visą gyvenimą programoje, rengdama bei įgyvendindama mokymosi partnerysčių bei individualius projektus. Grundtvig Mokymosi partnerysčių projektas ReBeL: Reading between the lines buvo nauja patirtis Kauno apskrities viešajai bibliotekai. Bibliotekos darbuotojams šis projektas padėjo pagilinti profesinius, kalbinius, socialinius, organizacinius ir kitus gebėjimus. Skaitymas kartu, ypač su kitų tautų atstovais, suteikia unikalią galimybę pažinti tautų kultūrą, kalbos skambesį, istoriją, tradicijas ir pajusti tas tikrąsias vertybes, kurios sieja visą žmoniją, nepriklausomai nuo jų įsitikinimų, religijos, geografinės padėties ar rasės. Vieta, susijusi su kūriniu, jo herojais ir autoriumi, padeda išgyventi tikrąją kūrinio prasmę, pajusti jo dvasią, susilieti su kūrinio realybe. Projekto partnerius iš Vokietijos, Italijos, Norvegijos, Turkijos, Latvijos, Maltos suvienijo Europos literatūra. Ji tapo tarpkultūrinio dialogo priemone, prisidėjo ne tik atskleidžiant skirtingų tautų tradicijas, istorinę patirtį, suvienijant įvairias Europos skaitytojų grupes. Jauniems imigrantams Vokietijoje, Norvegijoje, Maltoje, Italijoje, bedarbiams Turkijoje, vyresnio amžiaus žmonėms Lietuvoje, projektas pasitarnavo sėkmingesnei socialinei integracijai. Priimtina forma projektas padėjo atskleisti prasmingesnio laisvalaikio praleidimo galimybę, skatino mąstymą, gilesnį skaitymą, padrąsino skaityti daugiau bei įvairesnę literatūrą, ugdė kalbinius dalyvių gebėjimus. Giliausius išgyvenimus sužadinusios ir aktualiausios temos: jaunimo problemos, holokaustas, genocidas, antinacistinis judėjimas, moteris ir jos padėtis šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje.
Individualias paraiškas Grundtvig Kvalifikacijos tobulinimui Kontaktiniams seminarams parengė ir Europos mokymosi centruose mokėsi, kontaktiniuose seminaruose bei konferencijose dalyvavo aštuoni KAVB darbuotojai.
Dalyvaudama 2007-2013 Mokymosi visą gyvenimą programoje, Kauno apskrities viešoji biblioteka įgyvendino įvairių projektų daugiau nei už 160 tūkst. Lt ir joje dalyvavo 20 bibliotekos darbuotojų.


Daugiau informacijos:
Milda Gaulienė
KAVB viešųjų ryšių specialistė
Tel. 324437, m.gauliene@kvb.lt

Lietuvos bibliotekininkų viešnagė Danijos, Suomijos ir Islandijos bibliotekose

Susipažinkime! Mūsų šaunioji bibliotekininkų komanda - Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus vyr. bibliografė Giedrė Narbutaitė ir bibliotekinių procesų automatizavimo inžinierius Aleksandr Surkov, Vilniaus universiteto vyr. bibliotekininkė Renata Klevienė, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos vyr. bibliotekininkė Tautvilė Baltakytė, Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė ir bibliotekinių procesų automatizavimo vyr. inžinierius Dainius Venckūnas. Na, ir aš, Justina Juciūtė, Lietuvos aklųjų bibliotekos vyr. bibliografė. Papasakosiu kaip mums sekėsi keliauti ir ką gražaus pamatėme.

SUOMIJA

Trečiadienį Helsinkis mus pasitiko su saule ir giedru dangumi. Iškart apsidžiaugiau, kad kaip gerai, kad kuprinėje yra akiniai nuo saulės. Kuriuos ketvirtadienį pamečiau, hahahaha. O jau visi kartu pasidžiaugėme, kad nepusto vėjas, kad nelyja ir kad nereikės trauktis skėčių. Į lagaminus įsidėjome šiltų drabužių, kelias pamainas pirštinių ir kepurių, džiugu buvo jų neišsitraukti.

Mūsų kelionių į bibliotekas pirmąją dieną koordinatorius, Harri Annala, pasirodo beesantis hipsteris - nutrinta odine striuke, išsitampiusiais džinsais, kuprinės spalvos praktiškai nesimato. Blogiausia buvo tai, kad jos mažiausias skyrius prasisegęs, todėl man visą laiką norėjosi pasakyti, kad reiktų jį užsisegti. Bet neišdrįsau. Užtat, vietoje to, visi draugiškai nusprendėme, kad visi netilpsime ir nekalbinsime Harri, todėl esame labai dėkingi Aleksandrui, nes jis daugiausiai, nuo Suomijos iki pat Danijos, laikė frontą ir atstovavo Lietuvą.

Iki pirmosios Helsinkio miesto bibliotekos, Oulunkylä, važiavome traukiniu. Tai truko neilgai, apie 15 min., bet tai buvo pirmasis kultūrinis šokas, kurį patyrėme. Lietuvoje, jeigu važiuoji traukiniu, reiškia, kad važiuoji į kitą miestą. Jeigu Helsinkyje važiuoji traukiniu, reiškia, kad tu čia pirmą kartą ir tu vis dar Helsinkyje.

Oulunkylä biblioteka, viena iš daugelio Helsinkio bibliotekos padalinių, iš šalies neprimena bibliotekos. Ji išilga, išmušta languota skarda, blausiai mėlyna, lyg koks supermarketas, bet be reklamų, todėl visiškai nepastebima. Eitum ir praeitum. Ir tuomet kyla klausimas, ko gi galima tikėtis iš šios bibliotekos? Bet bibliotekoje pasakiškai jauku! Tarsi paveikslų galerijoje. Na, gerai, paveikslų galerijose retai būna jauku, bet užtat tikrai labai gražu! Vietomis sienos aplipdytos madingais, margais tapetais, spalvoti foteliai vaikams, senoviški - suaugusiems, baltos, aukštos baro kėdės periodikos skaitykloje. Ant žemų knygų lentynų stilingos statulėlės, lentynose knygų parodėlės, vaikų piešiniai. Iš pat ankstyvo ryto (tada buvo 9.30 val.) bibliotekoje daug lankytojų. Vaikai čia ateina po mokyklos, būna iki vėlyvo vakaro, tėvai dažnai ateina jų ieškoti.


Visą straipsnį apie kelionės įspūdžius skaitykite čia: http://kaipatrodytupasaulis.blogspot.com/2013/11/labas-pasauli.html

2013-11-23

Menas iš knygų: intriguojantys kūriniai iš Pietų Afrikos


Savaitgalis - puikus metas įdomybių paieškoms internete. Vėlyvo rudens savaitgalis tam tinka dar labiau! Šiandienos atradimas - menininkė iš tolimosios Pietų Afrikos Respublikos. Keri Muller kuria iš senų knygų, atvirukų, bukletų ar tiesiog popieriaus, taip suteikdama jiems progą papasakoti istorijas dar kartą. Tuo pačiu Keri nori atkreipti visuomenės dėmesį į vartojimo mastą ir paskatinti imtis veiksmų jį mažinant. Menininkės kolekcijoje galima rasti labai skirtingų kūrinių: nuo didelių meno kūrinių ant sienos iki origami auskarų. Kitaip tariant, kiekvieno skoniui :)

Apsilankykite Keri Muller svetainėje: http://simpleintrigue.com/
Įsigykite Keri Muller kūrinių: http://www.etsy.com/shop/kerimuller







Gražaus savaitgalio!

2013-11-19

Antrasis projekto "Bibliotekos pažangai" etapas Lietuvoje

Šių metų lapkričio mėnesį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Bilo ir Melindos Geitsų fondu (angl. Bill & Melinda Gates Foundation) pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl naujo projekto „Bibliotekos pažangai 2" įgyvendinimo Lietuvoje. Šiemet gruodį prasidedantį projektą, kuris truks iki 2016 metų pabaigos, įgyvendins Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Bilo ir Melindos Geitsų fondas bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerija projekto „Bibliotekos pažangai 2“ įgyvendinimui skiria daugiau kaip 12,5 mln. litų (4,9 mln. JAV dolerių).

Parengta pagal Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos pranešimą spaudai. Jame rasite daugiau informacijos.

2013-11-16

Kaip bibliotekininkai naudoja Twitterį - "už" ir "prieš"

Žurnale "Journal of Library Innovation" neseniai pasirodė straipsnis, kuriame siekiama panagrinėti, kaip bibliotekininkai naudoja Twitterį profesinio tobulėjimo tikslais. Tikriausia visiems puikiai žinomas Twitteris gali būti ne tik bibliotekos naujienų, bet ir profesinių idėjų sklaidos ir įsisavinimo įrankiu. Straipsnio autorė pristato nedidelį kokybinį tyrimą, atliktą Airijoje jaunųjų bibliotekininkystės specialistų seminare. Tyrime bandyta įvertinti bibliotekininkystės specialistų požiūrį į šį įrankį.

Pasirodo, galima išskirti tris bibliotekininkų požiūrius į Twitterį. Autorė išmatavo požiūrių į šį įrankį "temperatūrą". Požiūriai yra tokie:

Šaltokas - dažniausia šiai grupei priklausantys bibliotekininkai gana pesimistiškai žiūri į Twitterio panaudojimą. Toks požiūris siejasi su tuo, kad naudojimasis Twitteriu laikomas laiko švaistymu. Tačiau abejonės siejasi ir su tuo, kad pesimistiškai Twitterį vertinantys vartotojai turi nedaug naudojimosi šiuo įrankiu patirties. Jie neturi savo paskyros, juos dažniausiai baugina 140 ženklų žinutėje apribojimas. Daugelį kamuoja ir klausimas: "Apie ką apskritai rašyti?"

Šiltesnis - šio požiūrio atstovai dar tyrinėja Twitterį ir atranda daug naujovių. Jie teigia, kad Twitteryje seka geriausius ir naudingiausius pranešimus, kad pradėję naudotis Twitteriu nesitikėjo gauti profesinės naudos. Dažniausiai tokie vartotojai turi savo paskyrą, tyrinėja šį įrankį, tačiau ir juos šiek tiek baugina informacijos perkrovos ir laiko stokos naudotis Twitteriu rizikos.

Karštas - be abejonės, šio požiūrio atstovai yra aktyviausi Twitterio naudotojai. Jie kasdien skelbia pranešimus ir seka savo kolegų pasisakymus. Anot tokių bibliotekininkų, Twitteris padėjo jiems rasti atsakymus į savo klausimus, gauti iš kolegų patarimų, megzti profesinius ryšius, sekti profesines naujoves. Jie džiaugiasi, kad Twitteriu galima naudotis visą parą ir aktyviai naudoja jį savo profesinėje veikloje.

Be abejo, šis tyrimas tik bandomasis, bet skatina pagalvoti ir apie mūsų požiūrį į Twitterį. Ar naudojatės šiuo įrankiu? Ar manote, kad Twitteris naudingas jūsų profesinėje veikloje?

Parengta pagal:

DALTON, M. "What would I tweet?": exploring new professionals' attitudes towards Twitter as a tool for professional development. Journal of Library Innovation [interaktyvus]. 2013, vol. 4, issue 2 [žiūrėta 2013 m. lapkričio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libraryinnovation.org/article/view/296/486


2013-11-08

Brastos Biblijos fenomenui -450

Prieš 450 metų Mikalojaus Radvilos Juodojo Lietuvos Brastoje įsteigtoje spaustuvėje buvo išleistas Biblijos vertimas lenkų kalba. Tai pirmoji lenkiška evangelikų Biblija ir pirmoji Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Šventojo Rašto laida šnekamąja kalba. Kviečiame žiūrėti reportažą iš Brastos Biblijos 450-ųjų metų išleidimo metinių minėjimohttp://penki.lt/lt/Knygos-per-Penki-TV-Antanas-A-Jonynas-geriausia-Europos-poezija---lietuviu.video?id=248762

2013-11-03

Savilaida bibliotekose - dar viena paslauga bendruomenei

Espresso Book Machine Bruklyno viešojoje bibliotekoje (JAV)
Apie savilaidą (angl. self-publishing) bibliotekose jau nemažai kalbama. Yra ir pirmųjų pavyzdžių, kai akademinės ir viešosios bibliotekos steigia savilaidos punktus ar net centrus. Diskusijos apie savilaidos galimybes bibliotekose suaktyvėjo todėl, kad šiandien atsiranda nemažai priemonių, kurios leidžia autoriui savarankiškai paskelbti savo kūrinį. Savilaidos reiškinys siejasi su e.knygų paplitimu ir tuo, kad internete kiekvienas vartotojas gali turėti savo balsą ir viešai skelbti savo kūrinius ar netgi juos parduoti. Atsiranda ir savilaidos verslas, pvz., interaktyvios svetainės, kurios siūlo autoriams knygos publikavimo priemones. Vienas iš tokių pavyzdžių - Lulu.

Taigi ir bibliotekos pradėjo svarstyti, ką galėtų nuveikti remdamos savilaidą. Kai kurios įsigijo knygų spausdinimo pagal pareikalavimą įrenginį Espresso Book Machine. Neveltui įrenginio pavadinime yra žodis - "espresso" - atspausdinti spalvotą knygą užimtų ne daugiau laiko, kaip išgerti puodelį kavos. Tačiau tokių įrenginių priežiūra ir išlaikymas brangiai kainuoja, ir jie įkandami ne visoms bibliotekoms. Dažnai knygų spausdinimo paslauga yra mokama. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis knygos leidybos paslaugos tampa žymiai artimesnės potencialiems rašytojams. Kai kurios bibliotekos taip pat siūlo maketavimo įrangą ir paslaugas vartotojams.

Bet netgi neturėdamos brangių įrenginių viešosios bibliotekos skatina savo skaitytojų kūrybą. Nemažai bibliotekų rengia kūrybinio rašymo, leidybos ir kitus mokymus, kuriuose neretai dalyvauja ir dalijasi patarimais rašytojai ir leidėjai. Taip potencialūs rašytojai gali ugdyti savo gebėjimus, daugiau sužinoti apie galimybes išleisti savo kūrinį.

Bibliotekos, kurios siūlo skaitytojams savilaidos paslaugas (maketavimą, spausdinimą), ragina autorius palikti vieną kūrinio kopiją bibliotekai, taip užtikrindamos, kad vietos bendruomenės kūrybos vaisiai atsidurtų bibliotekoje.

Įkvėpiantys savilaidos paslaugų bibliotekose pavyzdžiai:

JAV Sakramento viešoji biblioteka, kuri įsteigė savilaidos centrą "I Street Press". Centre veikė jau minėtas įrenginys Espresso Book Machine, rengiami mokymai pradedantiesiems autoriams. Apie centro veiklą galima paskaityti I Street Press svetainėje.

JAV Provinstauno viešoji biblioteka teturėdama vos 3000 dolerių paramą įsteigė skaitmeninį savilaidos centrą. Biblioteka įsigijo reikiamą įrangą ir įsteigė komitetą, kuris kasmet atrinks vietos autorių kūrinius leidybai. Į komitetą įeina vietos bendruomenės menininkai ir literatai. Jau paskelbti pirmieji kūriniai! Apie šią iniciatyvą skaitykite Provincetown Public Press svetainėje.

Šiuolaikiška biblioteka skatina ne tik skaityti, bet ir užsiimti kūryba!

Skaitykite daugiau straipsnyje, pagal kurį parengta ši žinutė:

FARKAS, M. Community creativity. American Libraries Magazine [interaktyvus]. 29 October 2013 [žiūrėta 2013 m. lapkričio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.americanlibrariesmagazine.org/article/community-creativity


2013-10-26

Lietuvos mokyklų bibliotekininkai jau turi savo tinklaraštį

2013 m. spalio mėnesį oficialiai įregistruota Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija. Mokyklų bibliotekininkai jau turi ir savo tinklaraštį. Asociacija skirta vienyti mokyklų bibliotekos darbuotojus, skatinti jų bendravimą ir bendradarbiavimą. Tinklaraštyje, skirtame mokyklos bibliotekoms, rasime nemažai informacijos apie bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimą, projektus, mokyklų bibliotekų vaidmenis ugdymo procese.

Kviečiame pasiskaityti Mokyklų bibliotekų tinklaraštį, http://inmedio.jimdo.com/!

2013-10-20

Naujoje knygoje - nuostabiausi pasaulio bibliotekų vaizdai

Šaltinis: Mail Online
Britų mokslininkas Jamesas Campbellas publikavo naują knygą apie pasaulio bibliotekų istoriją. Rašydamas knygą tyrinėtojas apsilankė 20 šalių, kuriose apžiūrėjo 80 bibliotekas. Knygoje pateikiama tikriausiai išsamiausia bibliotekų pastatų istorija. Publikacijoje vaizduojamos labai skirtingos bibliotekos - tai ir prašmatniai įrengtos vienuolynų bibliotekos nuo Europos iki Azijos, taip pat ir moderniose erdvėse įrengtos bibliotekos - kaip, pavyzdžiui, nacionalinė Prancūzijos biblioteka Paryžiuje. Mokslininko teigimu, knyga pasirodė labai laiku, nes pranašaudami galą bibliotekai žmonės neretai gana miglotai įsivaizduoja bibliotekas.

Kviečiame pasigrožėti nuostabiųjų bibliotekų vaizdais straipsnyje, pagal kurį parengta ši žinutė:

CROSSLEY, L. Shhh! World's most stunning libraries captured in new book that will leave you lost for words. Iš Mail Online [interaktyvus]. 20 October 2013 [žiūrėta 2013 m. spalio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.dailymail.co.uk/news/article-2465776/Shhh-Worlds-stunning-libraries-captured-new-book-leave-lost-words.html?amp&amp

2013-10-16

Bibliotekininko karjera kruiziniame laive

Kruizinio laivo bibliotekos interjero pavyzdys
Mėgstate keliauti ir nuolat sutikti naujų žmonių? Tuomet jums verta apsvarstyti bibliotekininko karjerą kruiziniame laive. JAV Simmons Bibliotekininkystės ir informacijos mokyklos absolventė Cressida Hanson pasirinko būtent tokį profesinį kelią. Pasidalinsiu kai kuriomis Cressidos įžvalgomis apie jos darbą iš interviu. Smalsuoliai galės paskaityti visą interviu tekstą anglų kalba.

Kruizinių laivų bibliotekos - svečių laisvalaikio ir atsipalaidavimo erdvė. Cressidos laivo biblioteka yra poilsio zonos, kurioje yra įsikūrę interneto erdvė ir kavinė, dalis. Kruiziniame laive skaitymas - populiari pramoga. Tačiau žmonės bibliotekoje leidžia laiką ir spręsdami kryžiažodžius, lošdami kortomis, todėl biblioteka skolina ir žaidimus. Naujausi laikraščiai gaunami el. paštu ir kiekvieną rytą atspausdinami bei pateikiami bibliotekos lankytojams.

Ilgesnėse kelionėse populiarūs skaitytojų klubai. Cressida pati organizuoja tokių klubų veiklą ir parenka su kelione susijusius kūrinius.

Anot kruizinio laivo bibliotekininkės, kartais tenka imtis ir netikėtų užduočių - pavyzdžiui, vesti šokių vakarėlį.

Paklausta apie kruizinio laivo bibliotekininkui būtinus gebėjimus pašnekovė pabrėžė, kad labai svarbu išmanyti klientų aptarnavimo, bendravimo, klientų poreikių išsiaiškinimo ypatybes. Gerai išvystyti komunikacijos gebėjimai tiesiog privalomi, nes nuolat dirbama daugiakultūrėje aplinkoje, bendraujama su bibliotekos lankytojais ir nuolat atsinaujinančiu ir besikeičiančiu laivo personalu.

Cressidos nuomone, didžiausias tokio darbo privalumas - galimybė keliauti ir sutikti žmonių iš įvairių pasaulio kampelių. Tačiau ir šis darbas turi tam tikrų trūkumų - laive darbo diena gali išsitęsti iki dešimties valandų, o ir pabėgti iš darbo vietos, t.y. laivo, nėra jokios galimybės.

Visą interviu tekstą pagal kurį parengta žinutė skaitykite čia:

MOYER, J. Interview: Cressida Hanson, cruise ship librarian [interaktyvus]. July 10, 2013 [žiūrėta 2013 m. spalio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://simmons.edu/gslis/for/current/news/blog/2013/07/interview-cressida-hanson-cruise-ship-librarian-by-jennifer-moyer.php

2013-10-12

Europos viešosioms bibliotekoms ir jų lankytojams - laikas veikti!

Nežinau, ar pastebėjote - praėjusį pirmadienį, spalio 7 d., Europos Parlamente buvo įregistruotas ir paskelbtas Europos Parlamento rašytinis pareiškimas (0016/2013) dėl viešųjų bibliotekų įtakos Europos Bendrijose?

Rašytiniame pareiškime, remdamiesi šių metų Europos viešųjų bibliotekų tyrimo, atlikto 18 šalių, rezultatais 11 Europos Parlamento narių ragina Europos Komisiją „pripažinti, kad viešosios bibliotekos teikia svarbiausias paslaugas vietos bendruomenėms ir nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, ypač skaitmeninės įtraukties, socialinės įtraukties, mokymosi visą gyvenimą ir užimtumo galimybių srityje, ir taip prisideda prie ES tikslų įgyvendinimo”.

Visą Europos Parlamento rašytinį pareiškimą dėl viešųjų bibliotekų įtakos Europos Bendrijose lietuvių kalba rasite čia.

Pareiškimą pasirašė 11 Europos Parlamento (EP) narių, atstovaujančių įvairias frakcijas – Hannu Takkula , Maria Badia i Cutchet, Vilija Blinkevičiūtė, Andrew Duff, Cătălin Sorin Ivan , Morten Løkkergaard, Marie-Thérèse Sanches-Schmid, Marietje Schaake, Helga Trüpel, Marie-Christine Vergiat, Sabine Verheyen.

Rašytinis pareiškimas neįpareigoja Europos Parlamento ar kitų ES institucijų imtis kokių nors veiksmų. Tai nėra ir teisės aktas, tik EP narių grupės pozicijos išreiškimas, kviečiant kitus parlamentarus pasirašyti. Tačiau tokie trumpi tekstai (ne daugiau kaip 200 žodžių), kuriuos pateikia ne mažiau kaip dešimties parlamentarų grupė iš bent trijų frakcijų, gali tapti tam tikro klausimo įtraukimo į politinę darbotvarkę pradžia. Taigi pareiškimas dėl viešųjų bibliotekų protokolo forma gali pasiekti ES institucijas, jei per tris mėnesius jį pasirašys dauguma, t.y. bent pusė, EP narių.

Taigi laikas veikti kiekvienai ir kiekvienam – paraginti Lietuvoje išrinktuosius Europos Parlamento narius pasirašyti šį pareiškimą ir, žinoma, paraginti kaimynus ir partnerius iš kitų Europos Sąjungos šalių padaryti tą patį. Kiekvieno Europos piliečio balsas čia svarbus ir gali nulemti parlamentarų apsisprendimą. Parašykite jiems e.paštu, prisijunkite ir pakvieskite padaryti tą patį ir paremti pareiškimą dėl viešųjų bibliotekų įtakos socialiniame tinkle Facebook.

Tyrimą, kuriuo remiamasi pareiškime ir be kurio jokio pareiškimo ir pozicijos greičiausiai ir nebūtų buvę arba bent jau būtų daug sunkiau politikams paaiškinti, kuo naudingos šiuolaikiškos viešosios bibliotekos Europos piliečiams, rasite čia:

Europos viešųjų bibliotekų tyrimo bendroji ataskaita (anglų k.) - Cross-European public library study – European Union final research report/ Susannah Quick, Gillian Prior, Ben Toombs, Luke Taylor ir Rosanna Currenti. March 2013. Prieiga per internetą: https://digital.lib.washington.edu/dspace/bitstream/handle/1773/22718/Final%20Report%20-%20Cross-European%20Library%20Impact.pdf?sequence=1

Europos viešųjų bibliotekų tyrimo – rezultatai Lietuvoje (lietuvių k.) - Naudotojų supratimą apie IKT naudą Lietuvos viešosiose bibliotekose Galutinė ataskaita. Susannah Quick, Gillian Prior, Ben Toombs, Luke Taylor ir Rosanna Currenti. 2013 m. kovas Prieiga per internetą: https://digital.lib.washington.edu/researchworks/bitstream/handle/1773/24025/TNS_Lithuania_Lithuanian.pdf?sequence=1

Panaudotas šaltinis: Europos Parlamentas / Pleanarinis posėdis. Parlamentiniai klausimai / Rašytiniai pranešimai. Prieiga per internetą: http://www.europarl.europa.eu/plenary/lt/written-declarations.html [Žiūrėta 2013 m. spalio 12 d.]

2013-10-10

VU BIBLIOTEKA SKELBIA KONKURSĄ PROFESORĖS AUDRONĖS GLOSIENĖS VARDO STIPENDIJAI GAUTI

Prof. Audronė Glosienė buvo ilgametė VU Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorė, VU bibliotekos generalinė direktorė, daugelio tarptautinių projektų vadovė ir dalyvė, knygų ir straipsnių autorė, naujojo Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro koncepcijos sumanytoja. Su neįtikėtina aistra kalbėdama apie knygą ir biblioteką, kaip ypatingą erdvę, galinčią virsti gyvenimo keliu ir įkvėpimu, Audronė skatino vaduotis iš stereotipų, kurti, keisti savo pasaulį, mąstyti ir veikti kūrybiškai.

2010 metais VU biblioteka įsteigė stipendiją, skirtą prof. A. Glosienės atminimui. Šios stipendijos tikslas – skatinti jaunus ir aktyvius specialistus, jų kompetencijos plėtrą ir naujų idėjų įgyvendinimą bibliotekininkystės ir informacijos srityje.

Šių metų konkurso sąlygos:

1. Konkurso dalyviai – visų studijų pakopų VU studentai, studijuojantys komunikacijos ir informacijos mokslų aprėptyje esančias studijų programas, tokias kaip bibliotekininkystė ir informacija, informacijos ir bibliotekų paslaugos, kultūros komunikacija ir informacija, VU studentai, vykdantys su bibliotekininkystės ir informacijos mokslų ir kultūros informacijos ir komunikacijos sritimis susijusią veiklą (Informacinės veiklos organizavimas, mokslinė komunikacija, paveldo komunikacija, kultūros komunikacija), ir VU studentai, dirbantys informacijos įstaigose.

2. Orientacinė stipendijos suma apie 2000 Lt.

3. Stipendija skiriama žinioms ir patirčiai įgyti, kvalifikacijai kelti bibliotekininkystės ir informacijos srityje: dalyvavimui konferencijoje, seminare, stažuotėje, kūrybinėje stovykloje, kursuose, mokymuose (iki 2014 m. gruodžio 31 d.).

4. Konkurso pradžia – 2013 m. spalio 4 d.

5. Kiekvienas kandidatas, norintis gauti stipendiją, turi pateikti užpildytą paraiškos anketą ir jos priedus:
  • gyvenimo aprašymą;
  • dokumentus, patvirtinančius kvietimą į konferenciją, seminarą, stažuotę, kūrybinę stovyklą, kursus ar mokymus;
  • renginio, kuriame ketinama dalyvauti, aprašymą;
  • asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
  • rekomendaciją iš VU katedros/instituto, kuriame studijuojama, ar darbovietės (privalumas).

6. Dokumentai bei jų elektroninė forma kompaktiniame diske konkurso organizatoriams pateikiami iki lapkričio 11 d. 17:00 val. adresu Universiteto g. 3, 324 kab. (VU bibliotekos direkcija).

7. Vertinant kandidatų pateiktus dokumentus, dėmesys bus kreipiamas į įgytų žinių/įgūdžių aktualumą ir naudą bibliotekininkystės mokslui ir profesinei veiklai.

8. Konkurso rezultatai paskelbiami iki lapkričio 20 d. Vilniaus universiteto www.vu.lt ir Bibliotekos www.mb.vu.lt tinklalapiuose. Stipendininkas (-ai) informuojamas (-i) asmeniškai.

9. Stipendija bus įteikta konkurso komisijos pirmininko per gruodžio mėnesio VU Senato posėdį.

10. Stipendijos gavėjas įsipareigoja užtikrinti gautos informacijos sklaidą tarp VU bendruomenės narių.

Daugiau informacijos rasite Profesorės Audronės Glosienės vardo stipendijos skyrimo nuostatuose, www.mb.vu.lt, taip pat VU bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriuje telefonu (8 5) 268 7133, el. paštu indre.zalieskiene@mb.vu.lt.

2013-10-07

VISTORY - interaktyvus būdas pažinti praeitį

Šaltinis: Vistory.nl
Nyderlandų multimedijos ir dizaino kompanija Glimworm sukūrė taikomąją programinę įrangą Vistory. Ši programinė įranga netradiciškai pristato kultūros paveldą. Naudojant geolokacinę technologiją programėlė nustato vartotojo vietą keliaujant mieste ir ieško istorinių filmų, kuriuose figūruoja ši vietovė. Vartotojas gali sustabdyti vaizdo įrašo kadrą ir taip sukurti praeities nuotrauką, kurią galima gretinti ir su nuotraukomis, kurios vaizduoja dabartinį vaizdą. Nuotraukomis galima dalintis per socialinius tinklus.

Manau, puikus ir patrauklus būdas studijuoti praeitį turistams. Juk daugelis šiandien turi išmanųjį telefoną ar kitą mobilųjį įrenginį. Tiesa, programėlė veikia tik iPhone ir planšetiniuose kompiuteriuose iPad. Vistory naudoja Open Cultuur Data (Atviri kultūros duomenys) -  archyvų, bibliotekų ir muziejų tinklo, įsteigto Nyderlanduose, duomenis. Taigi, tikėtina, kad kol kas Vistory labiausiai tinkama keliaujant po Nyderlandus.

Įdomu ir tai, kad Open Cultuur Data leidžia visiems nemokamai naudoti kultūros paveldo informacijos išteklius įvairiais tikslais.

Puiki idėja, kurią galima pritaikyti plėtojant kultūros paveldo programinę įrangą.

Parengta pagal:

Vistory - the interactive historical video app [interaktyvus]. be datos [žiūrėta 2013 m. spalio 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.vistory.nl/index.jsp?ACTION=GOHOME&MID=1


2013-10-04

„Knygos per „Penki TV“: Tradicinė ir skaitmeninė leidyba mažoje šalyje: patirtys ir perspektyvos


Šios savaitės laidoje siūlome pasikalbėti apie tarmes, apsilankyti leidyklos „Tyto alba“ 20-ojo gimtadienio parodoje ir pažvelgti, ką šiemet mums paruošė „Poetinio Druskininkų rudens“ organizatoriai. Taip pat siūlome Jums interviu su Donaldu Kajoku ir Mariaus Buroko knygos rekomendaciją. Savaitės reportaže svarstysime, kokia leidybos verslo ateitis ir ar ateityje vartysime tradicines bei skaitmenines knygas: http://penki.lt/lt/Knygos-per-Penki-TV-D-Kajoko-bandymas-pagauti-lape-ir-leidybos-verslo-perspektyvos.video?id=247978

2013-10-01

Seminaras ES bibliotekų darbuotojams

Šių metų rugsėjo 19-20 dienomis Prahoje vyko tarptautinis seminaras, kurio pagrindinė tema – Europos Komisijos Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatų sklaida per bibliotekas. Seminaro metu buvo nustatytos didelės bibliotekų galimybės prisidėti prie šių rezultatų panaudojimo vietinėse bendruomenėse. Tai suteiktų ypatingą naudą, ypač didinant švietimo ir mokymų galimybes. Seminarą pagal europinio projekto Di-XL struktūrą suorganizavo Čekijos valstybinė technikos biblioteka. Seminare dalyvavo Čekijos valstybinė technikos biblioteka, Latvijos nacionalinė biblioteka, Belgrado miesto biblioteka (Serbija), Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos viešoji ir Kauno apskrities viešoji bibliotekos (Lietuva), Kozanės savivaldybės viešoji ir Eugenides fondo bibliotekos (Graikija), bei organizacijos, dirbančios Europos švietimo projektų kūrimo ir įgyvendinimo srityse: Action Synergy (Graikija), Baltic Bright (Latvija), Socialinių inovacijų fondas (Lietuva) ir Seducon (Čekija). Projekto Di-XL rezultatai: sukurtas efektyvus projektų bei jų rezultatų sklaidos kanalas, kuriuo galės naudotis visi Mokymosi visą gyvenimą projektų vykdytojai; sukurti ir išbandyti Mokymosi visą gyvenimą programos organizacijų bei bibliotekų bendradarbiavimo metodai; bus išleistas leidinys „Bibliotekų ir mokymosi visą gyvenimą programos vykdytojų partnerystė propaguojant ir panaudojant projektų rezultatus“, išsamiai aprašantis modelį, pateikiantis mokymo medžiagą bei projekto metu išbandytus pavyzdžius.
Daugiau informacijos http://dixl.eu/lt 

Paskelbta iš: Būkime įdomūs sau ir kitiems!, http://blogas.kvb.lt/2013/09/30/europinis-seminaras-biblioteku-darbuotojams/

2013-09-30

TOUCH - prisilietimas prie ateities bibliotekos

Šaltinis: Vancouver Sun
Vankuverio viešoji biblioteka (Kanada) šių metų spalio 4 d. planuoja neįprastą renginį. Tai fondoieškos renginys TOUCH, kurio tikslas - surinkti lėšas  bibliotekos projektui "Įkvėpimo laboratorija" (Inspiration Lab). Įkvėpimo laboratorija - nauja bibliotekos paslaugų ir erdvių koncepcija, orientuota į kūrybą bibliotekoje. Tokios paslaugos apima, pvz., savilaidos priemones, kurios padės autoriams patiems publikuoti knygas, garso ir vaizdo įrašų redagavimo įrangą, galimybes kurti, redaguot ir dalytis pasakojimais. Taigi ir vėl tenka girdėti apie bibliotekos, kaip kūrybinės erdvės, idėjas. Matyt, kūryba bibliotekoje - tai bibliotekos ateities plėtros duotybė. Kūryba, idėjos, bendravimas, dalijimasis - tai naujieji reikšminiai žodžiai, kuriais laboratoriją apibūdina ir bibliotekos vadovai.

Be to, įdomus ir pats būdas įgyvendinti projektą - fondoieškos renginys bibliotekoje, kurio metu dalyvių lauks įspūdingos instaliacijos, įkvėpimo laboratorijos būsimų paslaugų išbandymas ir net aukcionas. Renginys skirtas pakeisti dalyvių ir potencialių rėmėjų požiūrį į biblioteką.

Parengta pagal:

Vacouver public library launches Touch, a fundraiser to build library's new digital lab. Vancouver Sun [interaktyvus]. September 25, 2013 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 30 d.]. Prieiga per internetą: http://blogs.vancouversun.com/2013/09/25/vancouver-public-library-launches-touch-a-fundraiser-to-build-librarys-new-digital-lab/

2013-09-26

Meilės romanai - dokumentikos kūrėjų ir bibliotekų dėmesio centre

Šaltinis: The Popular Romance Project
JAV vykdomas projektas Populiaraus romano projektas (Popular Romance Project), kuris skiria dėmesį populiarumą skaitytojų tarpe pelniusam meilės romano žanrui. Projekto kūrėjai atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant aukštų pardavimo rodiklių, dažnai meilės romanams skiriama mažai dėmesio laikant juos menkaverte literatūra.

Projekto iniciatoriai pasiryžę tirti meilės romaną kaip populiariosios kultūros išraišką ir sukurti šiam literatūros žanrui skirtą dokumentinį filmą. Be to, veikia projekto svetainė, kurioje galima rasti nemažai įdomios informacijos apie meilės romanų rašytojus, šio žanro knygų leidybą ir apipavidalinimą.

Vienas iš projekto partnerių - Amerikos bibliotekų asociacija, kuri pažadėjo surengti meilės romanams skirtų renginių, kuriuose galės susitikti ir meilės romano rašytojai, ir skaitytojai, ir tyrinėtojai.

Parengta pagal:

CHANT, Ian. Popular Romance Project connects readers, writers, scholars and libraries. Library Journal [interaktyvus]. 26 September 2013 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 26 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2013/09/publishing/popular-romance-project-connects-readers-writers-scholars-and-libraries/

Popular Romance Project [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 26 d.]. Prieiga per internetą: http://popularromanceproject.org/

2013-09-23

Kūrybinių dirbtuvių planai Votertauno viešojoje bibliotekoje

JAV Votertauno mieste įsikūrusi viešoji biblioteka gvildena ambicingus planus padėti vietos bendruomenei plėtoti įvairius verslus ir klestėti. Biblioteka ketina įrengti dirbtuves bendruomenės nariams, kurie užsiima įvairia rankų darbo reikalaujančia veikla, pvz., siuva, surinkinėja kompiuterius, gamina įvairius medžio dirbinius. Šiuo metu biblioteka atlieka gyventojų apklausą. Šia apklausa ketinama sužinoti, kokia veikla užsiima gyventojai ir kokių įrankių jiems reikėtų. Be to, bibliotekoje svarstoma ir apie mokymus žmonėms, kurie norėtų kažką kurti savo rankomis. Taigi "Kūrėjų erdvės" (Makerspace) idėja juda dideliu pagreičiu.

Įdomu, kad bibliotekos svetainėje (ypač misijos aprašyme) akcentuojamas bibliotekos kaip erdvės - mokymosi, susitikimų, idėjų generavimo, bendruomenės istorijos ir kt., vaidmuo.

Pastarųjų metų bibliotekų (ne tik viešųjų) iniciatyvos rodo, kad bibliotekos persiorientuoja į žmonių poreikį kurti, o pati biblioteka tampa kūrimo veiklos erdve.

Parengta pagal:

REISS, J. Library floats "makerspace" concept. Boston.com [interaktyvus]. 21 September, 2013 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.boston.com/news/local/massachusetts/2013/09/21/library-floats-makerspace-concept/aQbGPlUgi7ZZrfDY1f1VkJ/story.html

Watertown free public library [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.watertownlib.org/  

2013-09-18

„Knygos per „Penki TV“: psichoterapeutė G. Bončkute-Petronienė – apie biblioterapijos taikymą Lietuvoje



Naujoje knygų laidoje kalbamės su Genovaite Bončkute-Petroniene apie jos naują knygą „Pas kunigą ir detektyvą – psichologo kabinete“. Psichoterapeutės teiravomės apie vieną iš terapijos būdų – biblioterapiją. 

Taip pat kviečiame Jus pasinerti į Vilniaus knygų festivalį ir išvysti Europos literatūrinės nakties akimirkas bei aplankyti leidyklos „Tyto alba“ naujos knygų kolekcijos pristatymą. Dar Jūsų laukia knygų rekomendacijos, skaitomiausių knygų penketukas ir konkursas knygai laimėti.

Apie laidą:
„Knygos per „Penki TV“ – tai laida apie knygas, rašytojus ir viską, kas susiję su literatūros pasauliu. Laidos tikslas – visuomenei pristatyti aktualiausias ir įdomiausias knygas, renginius, įvykius, knygų naujienas, ugdyti skaitymo kultūrą, kurti erdvę, kur rašytojai galėtų pristatyti savo kūrybą ir pasidalyti savo mintimis. Žiūrovams tai išskirtinė proga išvysti reportažų iš knygų pristatymų, susitikimų su rašytojais ir kitų literatūrinių renginių, sužinoti knygynų naujienas, susipažinti su naujais literatūriniais reiškiniais bei iš arčiau pažinti rašytojus ir jų kūrinius.

2013-09-15

Straipsniai apie bibliotekininkystės naujoves lietuvių kalba

Gėtės institutas siūlo paskaityti straipsnius apie bibliotekininkystės naujoves lietuviškai. Straipsniuose - pokalbiai su vokiečių specialistais tokiomis temomis, kaip e.knygos, skaitmeninių paslaugų teikimo patirtį Vokietijos bibliotekose:

„Virtuali miesto biblioteka – viskas vyksta savaime“. Pokalbis su Hannelore Vogt http://www.goethe.de/ins/lt/vil/kul/szd/bib/lt11220526.htm 

E. knygos ir bibliotekos – ar tai sėkmės istorija? Pokalbis su Franku Simonu-Ritzu http://www.goethe.de/ins/lt/vil/kul/szd/bib/lt11261853.htm

„E. knyga užkariauja miegamąjį“ – pokalbis su Steffenu Meieriu http://www.goethe.de/ins/lt/vil/kul/szd/bib/lt11220553.htm

Kviečiame susipažinti!

2013-09-13

Ką rinksis bibliotekos: Valdyti bangas ar plaukti pasroviui?

Tokiu klausimu Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija, IFLA pradėjo šių metų Pasaulio bibliotekų ir informacijos kongreso, vykusio Singapūre, 2013 rugpjūčio 19 d. plenarinę sesiją. Sesijos metu IFLA, vadinanti save pasaulio bibliotekininkų balsu, pristatė ateities tendencijų ataskaitos įžvalgas. Ataskaita taip ir vadinasi „Valdyti bangas ar plaukti pasroviui? Navigacija besiformuojančioje informacijos aplinkoje“ (angl. k. - Riding the Waves or Caught in the Tide? Navigating the Evolving Information Environment).

Jei skaitote šį tinklaraštį nuolat, gal pagalvojote – na dar viena prognozė apie bibliotekų ateitį. Tačiau IFLA palieka bibliotekų ateities prognozavimą pačioms bibliotekoms, jų asociacijoms ir partneriams. Vietoj to, ataskaitoje pristatomos bendros plataus informacijos lauko globalios tendencijos, kurios tikėtina veiks ir bibliotekų, ir kitų informacijos teikėjų bei plačiosios visuomenės gyvenimą ateityje.

Tendencijų ataskaitos kūrime dalyvavusių ekspertų sąrašas – įspūdingas. Atrodo, kad bibliotekininkų ambicijų trūkumu neapkaltinsi. Diskusijose dalyvavo žinomi ekspertai iš pasaulinio garso verslo, tarptautinių organizacijų ir mokslinių tyrimų institucijų, tokių kaip Intel socialinės kompiuterijos mokslinių tyrimų ir technologijų centras, Google, Skirtųjų vardų ir numerių interneto korporacija ICANN, Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija OECD, BBC, Sorbonos universitetas, Prancūzijoje ir kitų. Tarp jų yra ir viena bibliotekininkė - Lietuvoje ne kartą buvusi Deborah Jacobs, Bilo ir Melindos Geitsų fondo Pasaulio bibliotekų programos direkorė. Visų ekspertų vardus ir pavardes rasite čia.

Anot IFLA suburtos įvairių sričių atstovų grupės šios penkios svarbiausios tendencijos pakeis informacijos pasaulį:

1. Naujos technologijos vieniems išplės prieigą prie informacijos, o kitiems ją ribos.

2. Švietimas internetu ir demokratizuos, ir trukdys globaliam mokymuisi.

3. Iš naujo bus nustatytos privatumo ir duomenų apsaugos ribos.

4. Hiper-ryšių visuomenės klausysis ir suteiks galių naujiems balsams ir grupėms.

5. Globalią informacijos ekonomiką transformuos naujos technologijos.

Susidomėjote? Įdomu, kas už to slypi? Skaitykite apie tai daugiau portale Trend report , specialiai sukurtame IFLA tendencijų ataskaitai. Tik dar kartą įspėju, kad labai nenusiviltumėte - ataskaitoje nerasite gatavų atsakymų, ką tai reiškia bibliotekoms. Įprasminti bibliotekų vaidmenį ar vaidmenis naujoje informacijos aplinkoje yra mūsų visų, pasirinkusiųjų šią profesiją, darbas. Todėl ir IFLA klausia, ką galvojate jūs ir kviečia prisijungti prie globalios diskusijos forumo.

O pirmu įspūdžiu pasidalinkite rašydami komentarus čia.

Panaudotas šaltinis:

Riding the Waves or Caught in the Tide? Navigating the Evolving Information Environment. Insights from IFLA trend report. 2013. [14 p]. Prieiga: http://trends.ifla.org/files/trends/assets/insights-from-the-ifla-trend-report_v2.pdf [Žiūrėta 2013 rugsėjo 12 d.]

2013-09-09

Biblioteka 2020: bibliotekininkystės specialistų ir suinteresuotų grupių atstovų vizijos

Neseniai pasirodė įdomi knyga "Biblioteka 2020: pirmaujantieji vizionieriai apibūdina rytojaus biblioteką" (Library 2020: Today’s Leading Visionaries Describe Tomorrow’s Library). Ši knyga - tai bibliotekininkystės specialistų, su bibliotekų veikla susijusių ir  žinomų asmenų apybraižų rinkinys. Jame galima pasiskaityti, kokią ateitį (jau ir nelabai tolimą) pranašauja bibliotekai kiekvienas autorius, remdamasis savo patirtimi.

Knygą virtualiai pavartyti galima čia.

Keletas citatų iš  knygos sudominimui:

"Ateityje bibliotekos nutols nuo knygų ir kitų išteklių dar labiau, negu jos tai daro šiandien. Jos taps bendruomenės centrais labiau, negu tai matoma šios dienos bibliotekų veikloje. <...> Bibliotekos sutelks didesnį dėmesį į vietos kūrybą. Tai gali pasireikšti tuo, kad bibliotekose atsiras daugiau erdvės kuriantiems ar rašantiems naudojantis bibliotekos kompiuteriais, bet taip pat ir tuo, kad vietinių autorių kūriniai, sukurti bibliotekoje, bus joje eksponuojami ir skolinami. Nežinomi vietiniai menininkai ir rašytojai eksponuos čia savo darbus, skaitys kalbas, organizuos seminarus." (Tinklaraščio "Annoyed librarian" autorė).

"Biblioteka 2020 metais turėtų būti traktuojama kaip bendruomenės švietimo ekosistemos dalis.Tai institucija, kuri teikia mokymosi visą gyvenimo paslaugas bet kurio amžiaus vartotojams. Neformalus mokymasis už mokyklos ribų taps vis svarbesnis, nes daugiau mokymo programų virtualės. Biblioteka gali būti virtualių mokomųjų išteklių šaltiniu, bet jos unikali niša -  nemokama susirinkimo vieta bet kuriems besimokantiesiems, užsiimantiems įvairiomis mokymosi veiklomis." (Susan Hildreth)

Tikiuosi, kad šie pamąstymai padės plėtoti mintis apie bibliotekų ateitį ir tai, kuo turėtų virsti biblioteka.

Parengta pagal:

PTACEK, B. The library as catalyst for civic engagement / reinventing libraries. Library Journal [interaktyvus]. 4 September, 2013 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2013/09/future-of-libraries/the-library-as-catalyst-for-civic-engagment-reinventing-libraries/

2013-09-03

Bibliotekos skaitytojams skolinami meno kūriniai

Šaltinis: The Gazette
JAV Ajovos miesto centrinėje bibliotekoje galima pasiskolinti ne tik knygas, bet ir meno kūrinius. Pasirodo, biblioteka vykdo ilgalaikę meno kūrinių skolinimo programą, kuri prasidėjo maždaug 1960-aisiais. Programa vadinasi "Menas išsinešimui" (Art to go). Biblioteka turi apie 400 meno kūrinių fondą, kurį sudaro vietos menininkų darbai, plakatai. Dažnai pasiskolinti meno kūrinį pageidauja menininkai, verslininkai, skaitytojai, kurie kviečia svečius ir nori sukurti namuose originalią ir jaukią atmosferą. Be abejo, skolinami darbai susidevi. Tačiau bibliotekos meno kūrinių fondas nuolat atnaujinamas, tam net įsteigta speciali taryba, kuri rūpinasi kolekcijos papildymu.

Parengta pagal:

Iowa City Library loans art. The Gazette [interaktyvus]. September 3, 2013 [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 3 d.]. Prieiga per internetą: http://thegazette.com/2013/09/01/iowa-city-library-loans-art/

2013-09-02

Birmingame atidaroma didžiausia Europoje viešoji biblioteka

Šaltinis: A AS Architecture
Rugsėjo 3 d. Bigmingame (Jungtinė Karalystė) ruošiamasi atidaryti naują viešąją biblioteką. Teigiama, kad tai didžiausia viešoji biblioteka visoje Europoje. Naujosios bibliotekos pastatas - vienas iš didžiųjų Miesto tarybos 20 m. miesto raidos plano įgyvendintų darbų. Tikimasi, kad biblioteka taps pagrindiniu miesto kultūros traukos centru. Mat Birmingamo biblioteka garsėja turtingomis kultūros paveldo kolekcijomis. Pavyzdžiui, bibliotekoje saugoma pati turtingiausia pasaulyje Šekspyro knygų kolekcija - net 43000 knygų, tarp kurių nemažai itin vertingų ir retų leidinių. Planuojama, kad per metus bibliotekoje apsilankys apie 3 milijonus žmonių.

Bibliotekos erdvės užima 31000 kvadratinių metrų, tai net 20 procentų didesnis plotas, negu buvęs senojoje bibliotekoje. Pastate įrengtas net ir teatras su 300 sėdimų vietų. Bibliotekos statyba kainavo apie 189 milijonų svarų.

Naujos bibliotekos pastato nuotraukomis ir vizualizacijomis galima pasigrožėti čia.

Parengta pagal:

Bigmingham to open largest public library in Europe. In CCTV [interaktyvus]. 2013, 29 August [žiūrėta 2013 m. rugsėjo 2 d.]. Prieiga per internetą: http://english.cntv.cn/20130829/103381.shtml

2013-08-29

Bookcrossing - kaip knygos suvienija žmones

Šaltinis: BookCrossing
Dėkojame Erikai ir Reginai už atsiųstą įdomią nuorodą į socialinį tinklą BookCrossing. Tai neįprasta iniciatyva, skirta suvienyti mėgstančius skaityti žmones. Socialinis tinklas siūlo nariams dalytis knygomis ir stebėti jų padovanotos knygos kelią. Užsiregistravus socialiniame tinkle, naujasis bendruomenės narys gali sukurti savo knygai unikalų numerį ir įklijuoti ženkliuką su knygos numeriu ir socialinio tinklo duomenimis į savo knygą. Toliau knygą galima dovanoti ir siųsti socialinio tinklo nariams, draugams ir (ne)pažįstamiems, arba tiesiog palikti kavinėje ar ant suoliuko parke. Naujam knygos skaitytojui radus lipduką ir užsiregistravus socialinio tinklo svetainėje galima stebėti, kur toliau keliauja padovanota knyga. Socialinio tinklo nariai gali steigti apsikeitimo knygomis vietas, pavyzdžiui, bibliotekose.

Šiuo metu socialiniame tinkle užsiregistravę daugiau kaip 2 milijonai skaitytojų iš JAV, Prancūzijos, Portugalijos, Vokietijos, Australijos, Suomijos ir kitų šalių. 132 šalyse keliauja beveik 10 milijonų knygų.

Šauni idėja, ar ne?

Parengta pagal:

BookCrossing [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 m. rugpjūčio 29 d.]. Prieiga per internetą: http://www.bookcrossing.com/

2013-08-28

Planšetiniai kompiuteriai autizmu sergantiems vaikams

Šaltinis: TeachHub
Žurnale American Libraries Magazine pasirodė įdomus straipsnis-diskusija apie planšetinių kompiuterių ir ypač kai kurių juose įdiegtų taikomųjų programų naudą autizmu sergantiems vaikams. JAV viešosiose bibliotekose galima skolintis planšetinius kompiuterius, kuriuose dažnai įdiegtos ir įvairios taikomosios programos. Bibliotekininkai pastebėjo, kad kai kurie gamintojai kuria taikomąsias programas specialiai autizmu sergantiems vaikams. Autizmas - tai socialinės sąveikos, komunikacijos ir elgesio sutrikimas. Autizmu sergantiems vaikams sudėtinga bendrauti su kitais žmonėmis, įsijausti į kito būseną.

Bibliotekininkai pastebėjo, kad planšetinis kompiuteris gali būti saugi priemonė tokiems vaikams dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose - pvz., piešti. Jie jaučiasi saugiau piešdami kompiuterine programa, negu išteplioję rankas dažuose.

Be to, yra specialių taikomųjų programų, kurie lavina tokių vaikų socialinius, kalbėjimo ir kitus įgūdžius. Tai padės tėveliams lavinti vaiką. Paskolinę planšetinį kompiuterį su reikiamomis programomis tėveliai ir jų vaikai gali išbandyti kompiuterines programas prieš pirkdami įrenginį, o neturtingoms šeimoms - biblioteka tampa vienintele galimybe pasinaudoti programėlėmis.

Kviečiame skaityti ir stebėti šią diskusiją. Tai dar vienas būdas, kaip biblioteka gali prisidėti prie socialinės integracijos, ypač turint omeny, kad autizmo sutrikimą turintys žmonės neretai nematomi arba ignoruojami visuomenėje.

Parengta pagal:

KLIPPER, Barbara. Apps and autism: tools to serve children with special needs. American Libraries Magazine [interaktyvus]. June 2013 [žiūrėta 2013 m. rugpjūčio 28 d.]. Prieiga per internetą: http://www.americanlibrariesmagazine.org/article/apps-and-autism

Lietaus vaikai [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2013 m. rugpjūčio 28 d.]. Prieiga per internetą: http://lietausvaikai.lt/

2013-08-15

Didysis pokytis, arba bibliotekų skaitmeninio turinio prieigos strategijos

Šaltinis: OCLC
JAV bibliotekininkystės ir informacijos tyrimų centras OCLC paskelbė naują mokslinę ataskaitą intriguojančiu pavadinimu "Didysis pokytis: viešųjų bibliotekų informacijos bet kuriuo formatu prieigos strategijos" (The big shift: the public library strategies for access to information in any format). 2012 m. OCLC gavo Muziejų ir bibliotekų instituto (IMLS) paramą, kad nuodugniai ištirtų iššūkius, susijusius su prieigos prie e.knygų organizavimu viešosiose bibliotekose. OCLC taip pat įsipareigojo nustatyti, kaip galima šias problemas įveikti.

E.knygų prieigos organizavimo problema aktyviai aptarinėjama JAV bibliotekininkystės profesinėje bendruomenėje. Poreikis e.knygoms viešosiose bibliotekose auga neįtikėtinais tempais, tačiau vis dar išlieka gausybė kliūčių, kaip organizuoti prieigą prie šio turinio. Vyksta diskusijos su leidėjais ir ieškoma tvarių modelių, kurie leistų bibliotekoms įsigyti e.knygų turinį už prieinamą kainą. Šiuo metu JAV egzistuoja didieji leidėjai, kurie kontroliuoja praktiškai pusę leidybos rinkos. Viena vertus, pastaruoju metu stebimi didžiųjų leidybos kompanijų susiliejimai, kas gali suteikti joms daugiau galios diktuojant e.knygų turinio kainas. Kita vertus, atsiranda kiti su tradicine leidyba konkuruojantys modeliai - pvz., savilaida (self-publishing).

OCLC ataskaitoje pateikiama skaitytojų aprūpinimo e.knygomis JAV viešosiose bibliotekose apžvalga bei pavyzdžiai, kaip bibliotekos gali atrasti savo vieta naujoje aprūpinimo skaitmeniniais informacijos ištekliais grandinėje. Siekiant išsiaiškinti tokius pavyzdžius tyrėjai atliko viešųjų bibliotekų direktorių apklausą.

Atlikus apklausą paaiškėjo keli sprendimai, kuriuos šiuo metu viešosios bibliotekos taiko ar laiko naudingais:

  • Dalinimasis informacija apie e.knygų naudojimą, direktorių manymu, labai reikalinga norint racionaliai ir optimaliai paskirstyti išteklius e.turinio įsigijimui bei labiau pritaikyti jį vartotojų poreikiams tenkinti.
  • Dalis apklaustų bibliotekų įdiegė arba planuoja diegti savo sistemoje knygų elektroninio knygų pirkimo galimybę. Taip, bibliotekų manymu, galima padidinti ir knygų pirkimą per biblioteką ir pasiekti naudingų susitarimų su leidėjais.
  • Viešosios bibliotekos neatsisako spausdintų knygų įsigijimo ir derina e.knygų ir leidinių tradiciniais formatais komplektavimą. Bibliotekos jau įgijo naudingą patirtį, kad ne visas reikiamas knygas (pvz., kai kurie bestseleriai) galima įsigyti elektroniniu formatu, be to, net įsigijus e.knygą skaitytojui gali tekti laukti jos eilėje. Todėl tikėtina, kad bibliotekos protingai derins elektroninių ir tradicinių knygų įsigijimą.

Ataskaitoje taip pat pateikiamos nuorodos ir pavyzdžiai, ką daro tam tikros bibliotekos e.knygų prieigos organizavimo srityje.

Kviečiame skaityti!

Parengta pagal:

The big shift: public libraries strategies for access to information in any format [interaktyvus]. OCLC.
2013 [žiūrėta 2013 m. rugpjūčio 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.oclc.org/content/dam/campaign-landing-pages/en/214936_the-big-shift.pdf>

2013-08-13

Rock’n’Roll komanda “Velomaratone 2013”!


Rugpjūčio 25 d. (sekmadienį), Vilniuje vyks didžiausias dviračių renginys – “Velomaratonas’13”, kuriame vėl dalyvaus Rock’n’Roll bibliotekininkų komanda.

Kviečiame visus dviračių ir bibliotekų mylėtojus jungtis prie šios komandos. Norint tapti šios komandos nariu, reikia turėti tik noro ir marškinėlius su Rock’n’Roll bibliotekininkas logotipu. Tai gali būti tik logotipas ant krūtinės arba logotipas su užrašu ”Važiuoju už bibliotekas!” ant nugaros. Marškinėliai gali būti bet kokios ryškios su logotipu derančios spalvos.

Naujienų portalas Delfi įsteigė taurę originaliausiai komandai (plačiau  http://www.velomaratonas.lt/velomaratonas-skatina-komandine-dvasia/), tad galima patiems puoštis Rock’n’Rollo stiliumi arba puošti dviratį biliotekine atributika (pvz., knygomis).  Įvairios idėjos yra sveikintinos, kaip ir dalijimasis jomis komentaruose.

Registracija jau vyksta! Registruotis galima patiems arba siųsti informaciją man (žr. žemiau kontaktinius duomenis). Registracijai reikalingi duomenys:
Vardas:
Pavardė:
Miestas:
Telefonas:
El. paštas:
Gimimo data:
Komandos pavadinimas: Rock&Roll bibliotekininkas
Lytis:
Grupė:

Daugiau informacijos apie ”Velomaratoną” rasite čia http://www.velomaratonas.lt/  ir Facebooke https://www.facebook.com/Velomaratonas. “Velomaratono” dalyviai turi turėti techniškai tvarkingą dviratį ir šalmą.
Dėl registracijos, logotipo ar kilus klausimams kreipkitės į
Gerdą Putnaitę

(8 5) 261 6727


Būkime aktyvūs ir matomi!

P.S. Ačiū Gerdai už iniciatyvą ir kvietimą!


2013-08-04

www.balticsealibrary.info - Virtualioji Baltijos šalių biblioteka

Žurnale "Literatūra ir menas" (2013 m. liepos 26 d., Nr. 30) pristatyta Virtualioji Baltijos šalių biblioteka (The Virtual Baltic sea library.

Tai Klauso-Jurgeno Liedtkes - vokiečių rašytojo - inicijuotas projektas, sutelkęs rašytojus ir literatūros žmones iš 11 Baltijos jūros regiono šalių - Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos, kurį finansavo Šiaurės šalių ministrų taryba ir Goethe's institutas.

Tarp projekto partnerių yra ir Biblioteca Baltica - asociacija jungianti Baltijos jūros šalių bibliotekas, turinčias paveldo kolekcijas ir vykdančias programas, susijusias su šiuo regionu. Bibliotekos, veikdamos išvien, siekia sustiprinti pastangas išsaugoti Baltijos paveldą, jį plėtoti, kataloguoti, viešinti ir padaryti prieinamu.

Daugiau apie šį projektą skaitykite: Drungytė, Erika. Baltijos šalių literatūra virtualioje bibliotekoje. Lietratūra ir menas. 2013 m. liepos 26 d., Nr. 30, p. 10. Prieiga internetu: http://literaturairmenas.lt/2013-07-26-nr-3437/999-publicistika/1565-erika-drungyte-baltijos-saliu-literatura-virtualioje-bibliotekoje

2013-08-03

Įdomu: Raimondas Savickas prieš pasirinkdamas tapybą, baigė bibliotekininkystę

Šeštadienį mano dėmesį patraukė žurnalistės Danutės Jonušienės pokalbis su Raimondu Savicku ir jo dukra Ramune, išspausdintas Lietuvos ryto priede. Jie Savickų šeimoje – trečios ir ketvirtos kartos dailininkai, sekantys diplomato, rašytojo ir dailiniko Jurgio Savickio ir garsaus tapytojo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, daktaro Augustino Savicko pėdomis. Dalinuosi trimis citatomis:

“[…] Augustino Savicko sūnus Raimondas (58 m.) apsisprendė tapti dailininku, kai kišenėje jau turėjo bibliotekininko diplomą“.

Tik baigęs Vilniaus universitetą apsisprendžiau, kuo noriu būti. 1979-aisiais gavau diplomą ir tą pačią dieną paprašiau tėvo dažų.“

Draugas patarė rinktis kitą specialybę, kad ir bibliotekininkystę, kur trūksta vyrų. Įstojau ir nenusivyliau. O tapyti ėmiau iš prigimties“.

Dar vienas įrodymas, kad bibliotekininkystės studijos ne tik, kad nenuvilia, bet išlaisvina asmenybę ir subrandina talentus. Tikiuosi ši tradicija dar gyva... Beje, būtų įdomu išgirsti apie dailininko kursiokų karjeros kelius - gal jų yra ir tarp Rock&Roll bibliotekininkas skaitytojų.

PagalJonušienė, Danutė. Drobių, teptukų ir dažų apsuptyje – ketvirtoji karta. Lietuvos ryto priedas “Gyvenimo būdas“. 2013 m. rugpjūčio 3 d. p. 18

Apleistame prekybos centre - didžiausia JAV vieno aukšto viešoji biblioteka

Šaltinis: Your Valley Voice
JAV Teksaso valstijos mieste McAllene  veikia neįprasta viešoji biblioteka. Ji įrengta apleistame WalMarto prekybos centre ir atvėrė duris skaitytojams 2011 metais. Šiuo metu tai didžiausia JAV vieno aukšto biblioteka. Ji užima virš 11 000 kvadratinių metrų plotą, kas pagal dydį prilygtų  beveik dviejų futbolo aikščių dydžiui. Bibliotekoje įrengta atskira erdvė paaugliams, 6 kompiuterių klasės, 16 viešųjų erdvių susitikimams, 14 darbo vietų studijoms, gausybė kompiuterinių klasių įskaitant specializuotas kompiuterizuotas darbo vietas genealoginės informacijos paieškai. Bibliotekoje skaitytojai taip pat aptiks meno galeriją, naudotų knygų knygyną, kavinę ir savitarnos įrenginius. Akivaizdu, kad tokia šiuolaikiška biblioteka traukte traukia skaitytojus. Jau per pirmąjį naujosios bibliotekos darbo mėnesį naujų skaitytojų skaičius didėjo 23 procentais.

JAV yra nemažai apleistų WalMart prekybos centrų, kurių plotas vidutiniškai prilygsta kelių futbolo aikščių dydžiui. Puiku, kai tokios apleistos vietos pavirsta moderniomis bibliotekomis.

Parengta pagal:

Abandones Walmart is now America's largest library [interaktyvus]. 2012 September 4 [žiūrėta 2013 m. rugpjūčio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://weburbanist.com/2012/09/04/abandoned-walmart-is-now-americas-largest-library/

2013-07-30

Viešbučiai aktyviai pasitelkia bibliotekas, kad pritrauktų klientus

Viešbutis "Study at Yale
Šiame tinklaraštyje jau kelis kartus rašėme apie viešbučius, kurie įrengia bibliotekas. Paskutinėmis žiniomis, JAV suaktyvėjo viešbučių "bibliotekinė" veikla. Vis daugiau viešbučių, netgi jų tinklai, įrengia bibliotekas. Be abejo, viešbučių sumanymas turi komercinį pagrindą. Verslininkai norėtų turėti daugiau klientų, be to, pageidauja, kad jie leistų daugiau laiko hole arčiau viešbučio baro ir restoranų. Pasirodo, kad viešbučio bibliotekos imponuoja jauniems klientams. Jie pageidauja jaukios vietos atsipalaiduoti, be to, nori būti tarp žmonių ir jaustis bendruomenės dalimi. Pokyčiai viešbučiuose jau atnešė tam tikrų rezultatų. JAV statistikos duomenimis, pelnas už kambarių rezervavimą išaugo net 6.3 procentais. Tiesa, verslininkams dar nepavyko pasiekti reikšmingų permainų klientų maitinimo srityje.

Įdomu ir tai, kad viešbučiai ne tik įrengia bibliotekas, bet pradeda vykdyti į bibliotekų veiklą panašius projektus. Pavyzdžiui, viešbučiai surengia susitikimus su autoriais ir viešuosius jų knygų skaitymus. Tokie renginiai labai populiarūs.

Taigi biblioteka, regis, puikus verslas?

Daugiau skaitykite:

ZIPKIN, Amy. Hotels add libraries as amenity to keep guests inside. The New York Times [interaktyvus]. 29 July, 2013 [žiūrėta 2013 m. liepos 30 d.]. Prieiga per internetą: http://www.nytimes.com/2013/07/30/business/hotels-add-libraries-as-amenity-to-keep-guests-inside.html?_r=0