2012-01-30

Atviros prieigos idėjos, arba nusipirkime "gabaliuką" e.knygos

Unglue.it
Ericas Hellmanas, verslininkas, IT specialistas ir rašytojas ir įmonės Gluejar vadovas, kartu su komanda siūlo interneto vartotojams inovatyvią idėją - "išlaisvinti" autorių teisių saugomas knygas kartu surinkus pinigus tam, kad įsigytų licenciją nemokamai platinti e.knygas, t.y. užtikrinti atvirą jų prieigą ir naudojimą nekomerciniais tikslais.

Neseniai pasirodė testuojama iniciatyvos svetainės versija Unglue.it. Iniciatyva dar neprasidėjo, tačiau jos autoriai kviečia įsijungti ir bibliotekas, kurios tradiciškai gina atviros prieigos idėjas.

Kai svetainė pradės veikti, kiekvienas norintis joje galės užregistruoti knygą, kurią norėtų, kad skaitytų kiti. Svetainės lankytojai galės skirti pinigų kompensacijoms autoriams ir leidėjams surinkti, kad knygą būtų galima skaityti nemokamai. Ši iniciatyva veikia saityno 2.0  kolektyviškumo, bendradarbiavimo principais. Tačiau šiuo atveju - tai kolektyvinis atviros prieigos finansavimas (angl. crowdfunding).

Iš tiesų, debatų ir vis didėjančių e.leidinių prieigos apribojimų fone, ši iniciatyva nuteikia labai optimistiškai. Linkiu jos kūrėjams sėkmės, o tinklaraščio skaitytojus kviečiu pasidomėti ir stebėti šios iniciatyvos plėtojimą.

Apie sumanymą galima paskaityti Paulos Hane straipsnyje New Crowdfunding initiative to "Unglue" ebooks launches in alpha.

2012-01-29

Aprangos ypatumai, arba bibliotekininkų garderobo revizija

Šaltinis: Librarian Wardrobe archyvas, http://librarianwardrobe.tumblr.com/archive
Nuo lapkričio 2010 m. internete veikia įdomus tinklaraštis - Bibliotekininko garderobas (angl. Librarian Wardrobe). Jis skirtas dokumentuoti bibliotekininkystės ir informacijos specialistų - mokslininkų, bibliotekose dirbančių praktikų ir studentų - aprangos įpročius. Tinklaraštyje kiekvienas, naudodamasis specialiomis gairėmis, gali patalpinti savo nuotrauką ir aprašymą. Be to, iniciatyva turi ir savo korespondentų, nuolat papildančius tinklaraščio archyvus nauju turiniu.
Labai įdomu pasižvalgyti po tinklaraštį - pvz., sužinoti, kaip rengiasi įvairiose bibliotekose skirtingas pareigas užimantys žmonės. Tinklaraštyje pamatysime kaip bibliotekininkai rengiasi kasdien, kokius drabužius renkasi dalyvaudami profesiniuose renginiuose. Mūsų drabužiai - viena iš labai įdomių komunikacijos priemonių (aišku, galvoje iš karto gimsta mintis, kaip būtų įdomu ištirti, ką savo apranga pranešame pasauliui).

Bet kuriuo atveju - kviečiu visus rimtai ir ne labai rimtai nusiteikusius tinklaraščio skaitytojus pasižvalgyti po šį bibliotekininkų kasdienybę dokumentuojantį šaltinį.

2012-01-27

Apie neįkainojamas idėjas, kurios nieko nekainuoja...


2010–ųjų kalėdinė akcija „BALTA“
Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos darbuotojai jau seniai vadovaujasi tiesa, kad įvairi ir įdomi veikla galima tik bendradarbiaujant, keičiantis idėjomis bei pasiūlymais. Bendraujant su kitomis kultūros, švietimo įstaigomis bei organizacijomis, miesto (ir ne tik) menininkais gimsta daugybė idėjų, kurios nieko nekainuoja, tačiau subrandina puikius rezultatus.

Nuo pat bibliotekos veiklos pradžios, 1993 aisiais, turiningai rutuliojasi draugystė su Alytaus miesto dailininkais, fotografais. Dar prieš dešimtmetį mūsų darbuotojai virtualioje erdvėje sukūrė duomenų bazę apie Alytaus vizualiųjų menų kūrėjus. O pernai, kaip natūrali abipusiai naudingo bendradarbiavimo tąsa, dienos šviesą išvydo miesto menininkus ir jų darbus reprezentuojantis atvirukų rinkinys „Atvirlaiškis iš Alytaus“, jau tapęs geidžiamu kolekcininkų objektu bei puikia dovana miesto svečiams.

2010–ųjų kalėdinė akcija „BALTA“

Bibliotekos salėje – svetainėje nuolat pristatomos dailininkų ir fotografų naujų kūrinių parodos - ir jungtinės, ir personalinės. Vienas linksmiausių ir įdomiausių pastarųjų metų jungtinių projektų - 2010–ųjų kalėdinė akcija „BALTA“, kurioje į vieną stilingą, šventišką visumą susijungė bibliotekos lankytojų ir darbuotojų sukurta „Baltoji enciklopedija“, Alytaus bei Druskininkų menininkų „baltos“ fotografijos ir paveikslai, instaliacijos bei, suprantama, irgi „baltasis“... vaišių stalas.                                                                                  
Birželio mėn., miesto gimtadienio proga, bibliotekoje surengėme savitą parodą Alytietiškos istorijos Kosto POŠKAUS piešiniuose ir tekstuose. Jos metu miesto visuomenei buvo pristatyti ne tik jaukūs menininko grafikos darbai, meistriškai įamžinantys senojo miesto kampelius, bet ir vos dviem egzemplioriais „išleista“ jo „alytietiškų“ tekstų, iki tol publikuotų tik vietos žiniasklaidoje bei Šiaurės Atėnuose, „knyga“.

Šv. Benedikto gimnazijos jaunimas atlieka improvizaciją
Gruodžio pradžioje didžiulio alytiškių susidomėjimo sulaukė retrospektyvinė Zenono Bulgakovo analoginės fotografijos paroda „Vaizdai iš praeities“ - įsidėmėtina dar ir tuo, kad būtent jos metu įvyko jaudinantis autoriaus ir vienos iš gražiausių šios parodos nuotraukų (ir iki minėtos parodos niekur neeksponuotos) „modelio“ susitikimas – po keturiasdešimties metų.

Suprantama, būtent miesto dailininkai, fotografai – ne tik dažni svečiai bibliotekos kultūrinėje veikloje, bet ir šaunūs tarpininkai plečiant mūsų erdvėse eksponuojamų meno parodų geografiją. Puikus to pavyzdys - gruodžio mėn. veikusi dailės pedagogo Arūno Vaitkaus kuruojamo projekto parengta Marcin Wasyliuk (Varšuva) fotografijų paroda „Niujorkas. Paprasta istorija“ („NYC. Simple story“).  

Menininkų sambūris „Erdvės“ (asociacija) kartu su mūsų biblioteka taip pat įgyvendina šiuolaikiškus meno projektus bei edukacinę veiklą jaunimui. Bibliotekoje įrengtoje projekto „Bibliotekos pažangai“ mokymų klasėje vakarais mielai buriasi jaunųjų fotomenininkų mokyklėlės nariai, naudojasi kompiuteriais ne tik fotografijų peržiūrai, bet ir meninių darbų kūrimui. Pradedantieji ir profesionalūs „Erdvių“ sambūrio kūrėjai naudojasi ir kitomis bibliotekos erdvėmis – rengia savo kūrybos parodas, nuolat praturtindami jau pakankamai gausią bibliotekos vizualaus meno kolekciją naujais fotografijos darbais.

Nebe pirmus metus trunka bibliotekos bendradarbiavimas su Dzūkijos nacionalinio parko direkcija. Bibliotekoje eksponuojamos fotografijos parodos geba „cikriniam dzūkui šyrdzį sušyldzyc“. Džiugu suteikti bibliotekos erdves tokioms mieloms ekspozicijoms, kurias gausiai lanko ir jaunas, ir senas. Dzūkijos gamtą ir žmones vaizduojanti fotoparoda skambiu pavadinimu „Gamta – kultūros lopšys“ bibliotekos holą puošė iki pat šių metų Trijų karalių šventės, sulaukė rekordinio lankytojų skaičiaus.
Fotomenininko Zenono Bulgakovo parodoje

Jau tradiciškai bent dukart per metus bibliotekos hole eksponuojamos jungtinės bendrojo lavinimo mokyklų bei Profesinio rengimo centro parodos. Spalvingiausia, išradingiausia ir didžiausio susidomėjimo sulaukusi tokio pobūdžio ekspozicija – Profesinio rengimo centro paslaugų verslo skyriaus moksleivių kurtų papuošalų paroda „Pavasario žaismas“.

Literatūrinius projektus realizuoti bibliotekai visada mielai padeda tiek Alytaus miesto teatro aktoriai, tiek Šv. Benedikto gimnazijos tradicinių vertybių puoselėtojų sambūris „Spindulys“. Gimnazijos ir bibliotekos bendradarbiavimas, iš pradžių apsiribojęs tik mandagiais pakvietimais į renginius, jau išaugo į išankstinį bendrų projektų planavimą bei rengimą.

Teatrališki, išprusę jaunuoliai, vadovaujami mokytojos Irenos Leščinskienės, publikai pristatė jau ne vieną stilingą literatūrinę kompoziciją. Ketvirtojo trumposios prozos festivalio Imbiero vakarai metu abejingų neliko šio sambūrio sukurtai improvizacijai A. Škėmos „Baltosios drobulės“ motyvais. Bibliotekos projektui „Imbiero vakarai. Post Scriptum“ jaunieji gimnazistai parengė savitą literatūrinę - muzikinę interpretaciją pagal Algimanto Baltakio eiles.

Dar pernai ėmėme su gimnazistais tartis, kaip gyviau ir įdomiau surengti jubiliejinį Jurgio Kunčino 65-ečio paminėjimą. Šis renginys, įvykęs šių metų sausį, pranoko visus lūkesčius – salė „braškėjo per siūles“, keliasdešimčiai paskutinių atėjusiųjų neliko net stovimų vietų. Sambūris „Spindulys“ šauniai, su jaunatvišku „cinkeliu“, interpretavo J. Kunčino talentingai aprašytus Alytaus retro „vaizdelius“(dauguma šių tekstų, beje, viešai nuskambėjo pirmąkart). Valandą trukusioje „jaunatviškoje“ renginio dalyje buvo ir vaidybos, ir tarpukario stiliaus madų, ir dainų, ir net... elektrinės gitaros muzikos.  

Alytaus styginių kvartetas biblioteką gelbsti tada, kai renginiams reikia subtilaus muzikinio intarpo. Juk negausus bibliotekų finansavimas tokią „prabangą“ ne visada leidžia. Alkanos, rodos, vien tik menu mintančios muzikantų sielos visada atsiliepia į kvietimą padovanoti publikai valandėlę gurmaniško pasimėgavimo klasikine muzika. O kai renginio idėjos realizavimui prireikia savotiško kreizo ir linksmybės – niekuomet neatsisako Kоньfarmistai - toks neformalus miesto dailininkų, muzikantų, mokytojų ir net... verslo vadybininkų „garsų fabrikėlis“, iš kurio jau įpratome laukti bet kokių neprognozuotinų netikėtumų.

xxx 

Vienas mieliausių bibliotekos darbuotojų rūpesčių - mažiausieji mūsų skaitytojai, kuriems norisi dovanoti tik šviesias ir spalvingas akimirkas be jokių rimtų rūpesčių. Jiems skirti renginiai taip pat mielai sulaukia pagalbininkų.

Projektas „Pažink lietuvišką pasaką - tai linksma!“
Vaikų ir jaunimo skyriaus darbuotojos itin sėkmingai bendradarbiauja su asociacija „Dzūkijos vaikai“. Nuo ankstyvo rudens biblioteką vis ištikdavo smagus vaikų, projekto „Pažink lietuvišką pasaką – tai linksma!“ adresatų, klegesys. Teatro improvizacijas pagal Vytauto V. Landsbergio „Uodų pasakas“, V. Račicko „Šlepetę“ bei „Angelai, musės ir kiti švelnūs padarai...“ (pagal Sigutės Ach pasakų knygą „Ambrozijus, Purkius ir angelas“) mažiesiems alytiškiams sukūrė Alytaus teatro aktorės Inesa Pilvelytė, Onutė Gudaitytė bei jų vadovaujamos Dzūkijos vaikų asociacijos jaunimas (miesto bendrojo lavinimo mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai). Mažieji žiūrovai suapvalėjusiomis iš nuostabos akutėmis sėkė bibliotekoje vykstančius stebuklus – „Šlepetės draugijos“ geruosius darbus, lubose atsivėrusiame danguje piešiamus debesis, primenančius fantastiškus gyvūnus, mielai dalyvaudavo neįtikėtinose viktorinose ir žaidimuose. Tad po tokio smagaus įdirbio gal ir neturėtų stebinti, jog į susitikimą su vaikų pamiltu rašytoju Vytautu Račicku, bibliotekos darbuotojų pakviesti, atskubėjo daugiau nei... trys šimtai mažųjų alytiškių.

Apibendrinant belieka pasakyti, jog toks meninis - literatūrinis - muzikinis bendradarbiavimas mūsų bibliotekos viešojoje kultūrinėje veikloje vyksta nuolat. Jokia išimtis – ir šiemetiniai sumanymai, jų realizavimui, viliamės, nesutrukdys nei nuolat remontuojami Alytaus keliai, nei... sunkmečių prognozės. Biblioteka išties jau tapo ta vieta Alytuje, kur susitinka žmonės ir idėjos.  

Parengė  
Jūratė Čėsnaitė
vyresnioji metodininkė 
Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka

2012-01-26

Bibliotekoms apie atviro kodo programinę įrangą

LYRASIS, http://foss4lib.org/
Šiuolaikinės bibliotekos vis dažniau mąsto apie galimybę pereiti nuo komercinės prie atviro kodo programinės įrangos paketų. Atviro kodo programinė įranga kuriama įvairiems bibliotekų tikslams ir veikloms įgyvendinti. Naudojantis atviro kodo programomis bibliotekoms nereikia mokėti įvairiausių įrangos įsigijimo, aptarnavimo ir priežiūros mokesčių. Tačiau būtina samdyti kvalifikuotą personalą, kurti tam tikrą techninę infrastruktūrą. Taigi atviro kodo programinės įrangos naudojimas bibliotekoje - tai gerai suplanuotas ir apsvarstytas sprendimas.

Priimant tokį sprendimą į pagalbą bibliotekoms atėjo JAV nepelno organizacija LYRASIS, kuri bendradarbiauja su bibliotekomis. Ji sukūrė svetainę FOSS4LIB, skirtą atviro kodo programinei įrangai, kurią galima naudoti bibliotekose. Svetainė padės sekti programinės įrangos asortimentą. Be to, joje yra specialistų sukurtų patarimų, kurie padės priimti sprendimą ir nutarti, ar bibliotekai verta naudotis tokia įranga.

Kviečiame naudotis visus bibliotekininkus, kurie susidomėjo ar jau naudojasi atviro kodo programine įranga!

2012-01-24

Tarp geriausių Europos istorijų - pasakojimas apie gyvenimą pakeitusį darbą bibliotekoje

Projektas "Europos istorijų parkas" ir naujienų portalas Delfi paskelbė teminį geriausių pasakojimų konkursą, kuriame dalyvauti gali visi norintys ir rašantys. Tarp pasakojimų galima rasti ir istoriją apie tai, kaip darbas bibliotekoje pakeitė gyvenimą. Kviečiame skaityti straipsnį "Biblioteka pakeitė mano gyvenimą".

Lietuviški tinklaraščiai apie knygas laidoje „Knygų apžvalga“

Naujoje laidoje „Knygų apžvalga“ pokalbis su Artūru Paulausku apie Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos neseniai išleistą knygą „Slaptosios draugijos: mitai, valdžia ir tikrovė“. Rubrikoje „Metų knygos rinkimai“ Gintarė Adomaitytė bei Kęstutis Urba pristato Gendručio Morkūno knygą paaugliams „Iš nuomšiko gyvenimo“. Taip pat, laidoje Jūsų laukia reportažas apie Lietuvos tinklaraščius, kuriose rašoma apie knygas, skaitymą bei literatūrinius apdovanojimus. Apie tai kalbame su Mantu Dovidaičiu, tinklaraščio http://miestokaukas.tumblr.com/ autoriumi. Laidoje kaip visada pamatysite skaitomiausių knygų penketuką bei galėsite laimėti Lauros Sintijos Černiauskaitės knygą „Medaus mėnuo“.
Laidos „Knygų apžvalga“ kūrybinė komanda kviečia visus aktyviai dalyvauti laidos kūrime ir teikti savo pastabas, pasiūlymus bei pageidavimus adresu julija.zemcova@5ci.lt

2012-01-23

"Lietuvos ryte" diskusijas sukėlęs straipsnis: ar bibliotekose tinginiaujama?

Vakar "Lietuvos ryte" paskelbtas straipsnis "Bibliotekose yra tinginiaujama". Jis sukėlė nemažai komentarų ir pastebėjimų. Kviečiame paskaityti ir pasvarstyti - kiek jame yra tiesos, kas paskatino paskelbti tokį straipsnį.

2012-01-21

Akademinė biblioteka 2012: ar 2002 m. vizijos virto realybe?

2002 metų rudenį JAV Niudžersio kolegijų ir mokslinių bibliotekų asociacijos skyrius kartu su Fairleigh Dickininsono universiteto biblioteka organizavo ateities vizijų konkursą "Akademinė biblioteka 2012". Parašyti apybraižą apie akademinės bibliotekos ateitį galėjo ir nebibliotekininkai. Gavus visas konkurso apybraižas paaiškėjo, kad dauguma dalyvių kalbėjo apie panašius dalykus - technologijų pokyčius, bibliotekų funkcijas ir vaidmenis.

Rašydami apie technologijų plėtrą konkurso dalyviai numatė, kad akademinės bibliotekos savo veikloje intensyviai eksploatuos multimediją . Multimedija įrankių spektras - multimedija knygos, teatrai,  video sienos, kavinės, laboratorijos, skirtos mokymuisi. Kai kas įsivaizdavo biblioteką kaip savotišką virtualųjį atlasą, kuriuo galima keliauti į įvairias vietas, susisiekti su įvairiais žmonėmis, gauti informacijos.

Manyta, kad bibliotekininkų IT kompetencijos smarkiai išsiplės - jie dirbs kartu su kompiuterijos ir dirbtinio intelekto specialistais. Išaugs bibliotekų vaidmuo organizuojant studentų mokymosi procesus - mokymąsi grupėse ir individualiai. Jie aprūpins informaciją visą mokymosi procesą.

Bibliotekos aktyviai  dalyvaus skaitmeninio turinio projektuose, atsiras globalių informacijos ir žinių archyvų. Tai pareikalaus iš bibliotekininkų padidinti savo kompetenciją technologijų srityje. Kai kurie dalyviai manė, kad bus susidurta su investicijų į techninę infrastruktūrą ir jos plėtros mastų neatitinkančių investicijų į žmogiškųjų išteklių kompetencijas problema.

Nagrinėjant bibliotekų funkcijas išryškinamas jų virtualusis būvis - skaitmeninės bibliografinio konsultavimo paslaugos, aprūpinimas skaitmeniniais dokumentais, atrankinis informavimas. Biblioteka siūlys paslaugas, prieinamas bet kur, jos virtualios paslaugos nusvers tradicinės bibliotekos kaip vietos vaidmenis.

Vienu iš svarbių bibliotekos vaidmeniu taps artefaktų ir įvairių dokumentų atgaivinimas (tame tarpe kalbama apie "gyvuosius dokumentus" - galbūt, gamtos artefaktus?), padedant pažinti ir atsižvelgiant į įvairius pažinimo būdus.

Apibūdindami bibliotekininkų vaidmenis manyta, kad jie neišnyks, bet taps labiau "proaktyviais" ir aktyviai bendraus su akademine bendruomene propaguodami ir siūlydami savo paslaugas. Manyta, kad nepaisant išaugusių galimybių patiems rasti informaciją ne visiems pavyks rasti laiko išmokti tai daryti profesionaliai.

Apibendrintai "Akademinė biblioteka 2012" vaizduojama išryškinant tokius bruožus:

  • Integruotos bibliotekų sistemos - tai saityno sistemos, įmanoma paieška keliose duomenų bazėse.
  • Informacijos ištekliai - spausdintus išteklius papildo interaktyvios duomenų bazės, siūlomi dideli skaitmeninių dokumentų masyvai, teikiamos dokumentų pristatymo paslaugos.
  •  Prieiga prie išteklių - nuotolinė, belaidė.
  •  Mokymosi erdvė - grupinio darbo erdvės.
  •  Informacijos įgūdžių ugdymas - informacinio raštingumo ugdymas, asmeninis konsultavimas, informacijos raštingumo ugdymas naudojant įvairias IT priemones.
  •  Organizacijos valdymo ypatumai - orientuota į paslaugas organizacija, komandinis darbas.
  •  Finansavimas - bibliotekos užsitikrina papildomus finansavimo šaltinius, kad galėtų finansuoti inovatyvius sumanymus.
  •  Bendradarbiavimas - derasi dėl tam tikros tematikos duomenų bazių prenumeratos.
Žvelgdami jau iš 2012 m. konteksto turime galimybę įvertinti, ar prognozės išsipildė. Ką manote Jūs?

Daugiau skaitykite straipsnyje, pagal kurį parengtas straipsnelis:

MARCUM, J. Visions: the academic library in 2012. D-Lib Magazine [interaktyvus]. 2003, vol. 9. no. 5 [žiūrėta 2012 m. sausio 21 d.].  Prieiga per internetą: http://www.dlib.org/dlib/may03/marcum/05marcum.html

2012-01-19

Apie bibliotekų būties saityne įvairovę

Prieš dešimtmetį, remdamasi daugiausia užsienio autorių tekstais, nagrinėjau bibliotekų elektroninėje erdvėje pavadinimų įvairovę – virtualių, elektroninių, skaitmeninių ir t.t. Šiandien stebėdama, Lietuvoje besirandančias bibliotekas elektroninėje erdvėje vėl norisi grįžti prie sampratos klausimo, tik jau iš praktinio intereso. Pagal saityne pateikiamą bibliotekų informaciją ir galimus tikslus suformulavau sau 5 formų klasifikaciją:

„Iškaba“: informaciniame saityno kataloge, socialiniame tinkle ar pagrindinės bibliotekos tinklalapyje skelbiamas bibliotekos (filialo) pavadinimas, logotipas adresas ir kontaktinė informacija. Informacija tikslinama, keičiantis duomenims. Tikslas – informuoti apie bibliotekos egzistavimą, vadovaujantis taisykle „jei tavęs nėra internete, tu neegzistuoji“.

„Ataskaita“: bibliotekos (ar bibliotekų tinklo) tinklalapyje ar socialinio tinklo paskyroje pateikiama oficiali informacija apie biblioteką – istorija, teikiamos paslaugos, taisyklės, veiklos statistika, kontaktai. Informacija atnaujinama kartą per metus. Tikslas – atsiskaityti valdžiai, vartotojams, informuoti apie savo išskirtinumą tarp kitų bibliotekų.

„Paslaugų katalogas vartotojams“: bibliotekos tinklalapyje (ar bibliotekų tinklo) sukuriamos paskyros įvairioms vartotojų grupėms (vaikams, suaugusiems, senjorams, žurnalistams, kitakalbiams), kuriose pateikiama atrinkta ar specialiai parengta aktuali informacija ir paslaugos. Techniškai tinklalapis pritaikytas neįgaliesiems ir naudojimuisi mobiliaisiais telefonais. Informacija atnaujinama atsiradus naujienų ar išskyrus naują vartotojų grupę. Tikslas – patogiai ir veiksmingai informuoti apie bibliotekos paslaugas, pritraukti daugiau lankytojų į biblioteką.

„Interaktyvi elektroninė biblioteka“: išplečia tradicinių bibliotekos (ar bibliotekų tinklo) paslaugų prieinamumo galimybes visuomenei, pavyzdžiui, paieškos e. kataloguose, vartotojų informavimo apie gautas naujienas, jos iš dalies perkeliamos į elektroninę erdvę. Visos ar dauguma paslaugos pasiekiamos nuotoliniu būdu visą parą, techninės priemonės leidžia jas personalizuoti pagal vartotojo nustatymus ir elgseną. Tokiu būdu viešoje erdvėje teiktos paslaugos persikelia į vartotojo asmeninę erdvę, todėl galime kalbėti apie asmeninę biblioteką. Tikslas – patogiau, efektyviau ir pigiau teikti bibliotekos paslaugas, jas personalizuoti, pritraukti potencialius vartotojus, kurie dėl įvairių priežasčių nesilanko bibliotekoje.

„Atvira virtuali biblioteka“: veikia ir vystosi beveik arba visai atskirai nuo fizinės bibliotekos (ar bibliotekų tinklo). Pirmuoju atveju ją vadinčiau elektronine, antruoju – virtualia, bet praktinėje veikloje iš tiesų tai nei trukdo, nei padeda, tik žinantiems – lengviau atpažinti vieną ar kitą pavidalą. Tikslas – padėti vartotojams susiorientuoti virtualių medijų, šaltinių ir duomenų begalybėje, rasti kokybišką informaciją, socializuotis, ugdyti savo informacinį ir naujųjų medijų raštingumą. Tokį būvį saityne susikūrusi biblioteka vykdo visas įprastas bibliotekos funkcijas tik elektroninėje aplinkoje, t.y. kaupia ir sistemina skaitmeninę informaciją ir šaltinius (metaduomenis), nepriklausomai nuo jų fizinės saugojimo vietos. Vis tik dėl išteklių, dažniausiai „komplektavimas“ apsiriboja tam tikra tema arba geografine teritorija. Elektroninės bibliotekos specialistai kuria paieškos priemones ir sistemas, techninėmis priemonėmis teikia vartotojams konsultacijas ir paslaugas, kurios gali neturėti analogo tradicinėje bibliotekoje. Įtraukia lankytojus į bibliotekos veiklą, skatina tobulinti paieškos sistemas, šaltinių aprašus, rekomenduoti ir kurti aktualius šaltinius ir informaciją. Sudaro sąlygas lankytojams bendrauti, keistis patirtimi jungtis į virtualias bendruomenes ir t.t.

Be abejo, realiame gyvenime Lietuvoje dažniau rasime kelių formų derinį, nes, pirmiausia – bibliotekos elektroninėje erdvėje praktika vis dar formuojasi, antra – visada turime rinktis konkrečiai bibliotekai sprendimus, įvertinę ir turimus išteklius ir galimybes. Nes kiekvienai formai sukurti bei palaikyti reikia skirtingos kompetencijos specialistų, techninių pajėgumų, laiko ir kitų išteklių, be to visada turime atsakyti, ko siekiame ir kur link einame – valdyti ir savo, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų lūkesčius.

Tiek tų mano pasvarstymų. Būtų įdomu, padiskutuoti su jumis, kolegos. Ką manote apie tokią klasifikaciją? Kokią klasę pridėtumėte, kitaip pavadintumėte, o gal aprašymą patikslintumėte? O gal žinote geresnių?

2012-01-18

Karjeros pavyzdžiai (5)

Apie savo karjerą pasakoja Indrė Lašinytė, Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos vyresnioji metodininke ryšiams su visuomene ir projektų valdymui.

Išsilavinimas 2011 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo Komunikacijos ir informacijos. Bibliotekininkystės ir informacijos bakalauro laipsnį.

Darbo patirtis 2011 m. liepą pradėjo dirbti Panevėžio m. savivaldybės viešojoje bibliotekoje kaip vyresnioji bibliotekininkė. Nuo 2011 m. rugsėjo dirba Panevėžio m. savivaldybės viešosios bibliotekos vyresniąja metodininke ryšiams su visuomene ir projektų valdymui.  

1. Kokie keliai atvedė į biblioteką (bibliotekinininkystę)?

Į šią specialybę įstojau gana netikėtai, galima sakyti, laimingo atsistiktinumo dėka. Kaip ir daugelis abiturientų tiksliai nežinojau ko noriu iš gyvenimo, buvo gana sunku apsispręsti, nes domino gana įvairūs ir tarpusavyje nelabai suderinami dalykai: žurnalistika, viešasis administravimas, politikos mokslai, leidyba, informacijos vadyba... Visgi į stojimų lapą surašiau beveik visas vietas, teliko du pageidavimai. Ir staiga atėjo mintis įrašyti ir Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programą, į kurią ir įstojau. Pirmiausia mane ištiko šokas, nes įrašiau šią specialybę spontaniškai, nesitikėjau papulti būtent čia. Iki to laiko buvau tipinė statistinė lietuvė, turinti stereotipinį požiūrį į biblioteką ir bibliotekininkės profesiją, suformuotą aplinkos. Maniau, kad čia nieko apart, knygų išdavimo daugiau nevyksta, o bibliotekininkės darbas monotoniškas, neįdomus. Tačiau dabar džiaugiuosi, kad viskas taip išėjo, nes studijos, praktinė patirtis, kardinaliai pakeitė mano požiūrį į šią specialybę ir apskritai į biblioteką kaip instituciją. Labai netikėta man buvo ir tai, jog vos gavusi diplomą, gavau ir darbą bibliotekoje (birželio 18 d. buvau diplomuota, o liepos 4-ąją jau dirbau). Nors turėjau darbo pasiūlymą Vilniuje, vis dėlto sugrįžau į gimtinę. Kankino nerimas dėl ateities, nes nežinojau ar pavyks čia įsidarbinti. Ne vienas pažįstamos, baigęs aukštąjį mokslą išvažiavo laimės ieškoti svetur, gavo bedarbio pašalpą, ar, geriausiu atveju, surado darbą parduotuvėje.. Tačiau man nusišypsojo laimė ir sulaukiau kelių pasiūlymų dirbti bibliotekoje. Turėjau rinktis: būti vyresniąja bibliotekininke arba projektų valdymo ir ryšių su visuomene atstove. Antrasis variantas man buvo labiau prie širdies, nors visgi kilo svarstymų, ar sugebėsiu. Tačiau džiaugiuosi, kad surizikavau ir mano pirmąja darboviete tapo Panevėžio m. savivaldybės viešoji biblioteka, patikėjusi dar pakankamai „žalia“, be patirties, ką tik studijas baigusia mergina. Už duotą progą esu labai dėkinga.

2. Kaip atrodo Jūsų įprasta darbo diena?

Kartais tenka sėdėti kabinete užsivertus popieriais, įbedus akis į kompiuterio ekraną, o kartais – pakeliauti po bibliotekas ir pasižmonėti. Dažniausiai darbo diena būna suplanuota ir priklauso nuo bibliotekos filialų planuojamų veiklų: jei kuriame nors jų vyksta koks įdomesnis renginys – vakaronė, susitikimas, knygos pristatymas – aš keliauju ten ir fotografuoju, konspektuoju, o vėliau kurpiu straipsniuką ir siunčiu jį spaudai. Taip pat dalyvauju metodinėse išvykose, atlieku apklausas, rašau projektus ir konsultuoju filialus projektų rašymo klausimais. Atsiranda ir įvairių nenumatytų darbelių...

3. Kas labiausiai patinka dabartiniame darbe? 

Kaip minėjau, man buvo įdomios įvairios specialybės, o mano užimamos pareigos suteikia man galimybę pabūti ne tik bibliotekininke, bet ir žurnaliste, fotografe, informacijos ir komunikacijos specialiste... Tad labiausiai man patinka, jog šis darbas labai įvairiapusiškas ir nemonotoniškas. Apskritai bibliotekininkę galima apibūdinti kaip barbę devyndarbę, tai profesija „keli viename“... Esu labai patenkinta kolektyvu. Kartu su manimi dirba tikrai daug turinčių didelę patirtį, be galo įdomių, kūrybiškų, iniciatyvių, palaikančių, nestokojančių humoro, profesionalų, iš kurių visada turiu ko pasimokyti, paklausti patarimo... Mane džiugina ir tai, jog čia aš turiu galimybę kelti savo kvalifikaciją, realizuoti save, susipažinti su įdomiomis asmenybėmis, kultūros ir meno veikėjais. Kiekvieną dieną čia gali sužinoti ką nors nauja, čia laukia vis naujos patirtys, nauji darbai, renginiai, žmonės...

4. Kas darbe jums sunkiausia? 

Dabartinėse pareigose dirbu dar pakankamai neilgai, tad kartais tenka susidurti su nedideliais sunkumais, nes man dar trūksta patirties, tačiau man į pagalbą visuomet ateina draugiški ir paslaugūs kolegos.

5. Ką patartumėte šiandien besirenkantiems profesinį kelią ar norintiems jį pakeisti? 

Manau, jog kiekvienas turėtų įsigilinti į savo pomėgius, ir jais vadovaudamasis savo profesinį kelią pasirinkti pats. Dažnai tėvai primeta savo nuomonę, neišsipildžiusias svajones, genami bandos jausmo, besivaikantys madų ar „prestižiškų“ profesijų, jaunuoliai renkasi ne tas specialybes, kurias iš tiesų mėgtų. O po to yra nepatenkinti savo darbu, nelaimingi tiek profesiniame, tiek ir asmeniniame gyvenime. Tad nuoširdžiai linkiu kiekvienam atrasti tą sritį, kurioje jie jaustųsi lyg žuvys vandenyje, patirtų pasitenkinimą savo atliekama veikla, įgautų vis naujų patirčių, o į patį darbą eitų kaip į šventę. Tiems, kas svarsto apie profesijos pasirinkimą ar keitimą, patarčiau nepabūgti bibliotekininko specialybės. Tai labai įvairiapusiškas darbas, kuriame gausu kūrybiškumo, iniciatyvumo, bendravimo ir bendradarbiavimo, įvairių laikmenų naujausių informacijos šaltinių ir šiuolaikinių informacinių technologijų, vadybos, ir daugybė kitokios veiklos. Manau, jog kiekvienas čia gali atrasti savo nišą.

2012-01-17

Laida „Knygų apžvalga“: kai susitinka mokslas ir menas

Šįkart klausydamiesi interviu su knygos „Kiek trunka sekundė“ autoriumi prof. Jonu Grigu sužinosime, kaip atrodo pasaulis mokslininko akimis. Kartu su laidos kūrybine grupe apsilankysime knygos „Mes buvome ten... 1991 metų sausio 13-oji“ pristatyme.
Taip pat išvysime reportažą iš aktoriaus V. Bagdono kūrybos vakaro, kuriame buvo pristatyta knyga „Jausmų repeticijos: metai su aktoriumi Vladu Bagdonu“. Knygos autorės Rūtos Oginskaitės teigimu, tai nėra nei vadovėlis, nei memuarai. Tai – aktoriaus dienoraštis.
Rubrikoje „Legendos“ prisiminsime E. M. Remarką, o laidos pabaigoje, kaip visuomet, Jūsų laukia konkursas ir skaitomiausių knygų penketukas.
Laida "Knygų apžvalga".

2012-01-15

Viešosios bibliotekos - pajėgios e.Įgūdžių ugdymo programų dalyvės

2004-siais apklausti Lietuvos viešųjų bibliotekų ekspertai, kad interneto prieigos plėtra kaimo bibliotekose ir informacinio raštingumo ugdymas tarp penkių svarbiausių bibliotekų plėtros prioritetų 2009-2013 metais [1] . Šiandien, praėjus septyneriems metams po šios apklausos, galima teigti, jog ekspertų prognozės buvo teisingos. Viešųjų bibliotekų vaidmens šioje srityje plėtrai šiandien Lietuvoje sudarytos pagrindinės sąlygos.

Viešos prieigos kompiuterių ir interneto diegimas viešosiose bibliotekose tapo sistemingu procesu, vos peržengus 2000-uosius, kai Vyriausybės patvirtintoje Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013 metais programoje buvo iškeltas tikslas kompiuterizuojant viešąsias bibliotekas, „panaikinti miesto ir kaimo ryšių informacinės infrastruktūros netolygumus ir suteikti visiems gyventojams vienodas galimybes naudotis informacinėmis technologijomis socialinėms ir visuomeninėms reikmėms“[2]. Šis ilgalaikės nacionalinės bibliotekų plėtros programos tikslas formaliai pripažino viešųjų bibliotekų vaidmenį e.Įtraukties iniciatyvose. Kaip laisva prieiga prie spaudos ir knygų yra raštingos visuomenės pagrindas, taip visuotinė prieiga prie interneto ir kompiuterių yra informacinės visuomenės pamatas. Ne veltui pernai Suomija buvo pirmoji pasaulyje prieigą prie spartaus interneto pripažino naująja žmogaus teise, būtinybe kiekvienam, norint šiuolaikiniame pasaulyje gyventi savarankiškai ir produktyviai. Lietuvoje per dešimtmetį informacinės visuomenės piliečiams reikalingą įrangą viešosiose bibliotekose diegti leido nors ir nedidelis, bet sistemingas valstybės biudžeto finansavimas automatizavimui ir kompiuterizavimui, Europos Sąjungos programų remiami viešos prieigos taškų tinklo plėtros projektai ir 2008-siais pradėtas įgyvendinti projektas „Bibliotekos pažangai“. 2012 m. pradžioje galime pripažinti, kad infrastruktūra sukurta, t.y. ilgalaikis tikslas pasiektas.

Tačiau fizinė prieiga prie technologijų ir interneto – namie, darbe ar viešoje erdvėje, pavyzdžiui, bibliotekoje – tėra tik pirmas žingsnis, nes reikia žinių, įgūdžių ir motyvacijos pasinaudoti gana sudėtinga technine ir programine įranga. Taigi e.Įtraukties užduotyje randasi daug sudėtingesnis ir daugiasluoksnis e.Įgūdžių veiksnys. Nepakanka tik įsijungti kompiuterį ir suvaldyti „pelę“, kad atsidarytum kokią nors programą atveriančią kelią į žiniatinklio platybes, kaip ir nepakanka šiandien vien tik mokėti perskaityti ir (ar) užrašyti paprastą tekstą, t.y. būti raštingu tradiciniu požiūriu. Skaitmeniniame amžiuje, kaip dažnai vadinama šiandiena, besimokančiai visuomenei reikia daug platesnio informacinių įgūdžių, žinių bei etinių nuostatų komplekso. Apie multi-raštingumą ar meta-raštingumą jau pora dešimtmečių diskutuoja informacijos ir kitų sričių mokslininkai, tačiau šį rudenį dviejuose skirtinguose Europos miestuose – Briuselyje ir Gdanske – vykusios konferencijos [3] rodo, kad Europos Komisija jau pripažįsta, kad pažangiam, tvariam ir integraciniam ekonomikos augimui Europoje grėsmę kelia skaitmeninių įgūdžių trūkumas ir tam tikrų socialinių grupių, kaip antai neįgaliųjų, bedarbių, turinčiųjų žemesnį išsilavinimą, moterų atskirtis. Taigi tai yra jau praktinė problema. Veiksmingų praktinių sprendimų ieškoti skatina Europos skaitmeninės darbotvarkės veiksmų planas, kuris yra vienas iš septynių pavyzdinių iniciatyvų pasiekti Europos Sąjungos naujosios ekonomikos strategijos Europa 2020 tikslų. Skaitmeninėje darbotvarkėje juodu ant balto užrašytas tikslas „Geresni europiečių skaitmeniniai įgūdžiai ir sąlygos naudotis prieinamomis interneto paslaugomis“ [4].

Problema, iš tiesų, yra sudėtinga, nes e.Įgūdžių ugdymo tikslas yra lyg „tolstantis taikinys“ – nuolat keičiasi supratimas, reikalavimai, priemonės ir metodai. ECDL fondas, veikiantis visame pasaulyje, išskiria kelis mokėjimo naudotis technologijomis lygius – skaitmeninis sąmoningumas (e. atskirties lūžio taškas), skaitmeninis raštingumas (piliečių lygis), skaitmeninė kompetencija (darbuotojo lygis) ir skaitmeninis meistriškumas (IT specialisto lygis). Nyderlandų ECP-EPN Platforma informacinei visuomenei“ vadovas Arie van Bellen Gdansko konferencijoje teigė, kad olandams jau nepakanka ir mokėjimo eksploatuoti įrangą ar bazinių įgūdžių, patvirtintų formaliais pažymėjimais. Prasmingai ir sistemingai naudotis IT ir skaitmenine informacija būtini geri bendrieji informaciniai bei strateginiai įgūdžiai, reikia ir motyvacijos ir naujausių IT prieigos galimybių. Gdansko konferencijoje „Inovacijos dėl skaitmeninės įtraukties“ apie geresnius europiečių skaitmeniniai įgūdžius diskutavo švietimo ir mokslo, ryšių, kultūros politikai, Europos Komisijos atstovai, informacinės visuomenės plėtra suinteresuotos nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip Europos telecentrų asociacija (Telecentre-Europe), ECDL fondas (ECDL foundation), Europos e. Įgūdžių asociacija (EeSA), Miestų internete asociacija (COI) ir, be abejo, bibliotekininkai. Šioje konferencijoje dalyvavusi Neelie Kroes, Europos Komisijos viceprezidentė, už skaitmeninės darbotvarkės įgyvendinimą atsakinga komisarė, kvietė visas suinteresuotąsias šalis dalintis patirtimi, užmegzti ryšius ir burtis į tinklus, ieškant geriausių sprendimų ir socialinių inovacijų, kuriomis artimiausioje ateityje galėtų vadovautis Europos Komisija (atitinkamai ir šalių narių vyriausybės), įgyvendindamos naująją ekonomikos strategiją ir skaitmeninės darbotvarkės uždavinius.

Kaip ir kitose šalyse Lietuvoje e.Įgūdžių iššūkį sprendžia įvairios organizacijos, tarp jų ir viešosios bibliotekos. Projekto „Bibliotekos pažangai“ užsakymu atlikti tyrimai Lietuvoje patvirtina, kad viešųjų bibliotekų ir jose dirbančių specialistų pagalbos, įveikiant pradinę technologijų baimę ir įgyjant bazinius įgūdžius, bei konsultacijų naudą, ieškant sudėtingesnės informacijos, pripažįsta dauguma bibliotekų lankytojų, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenamosios vietos. Skaičiai patvirtina, kad bibliotekos šioje srityje Lietuvoje įgijo galią – iki šiol 61 tūkstantis gyventojų, dalyvavusių Lietuvos bibliotekose vykstančiuose skaitmeninio raštingumo kursuose. Projekto užsakymu 2010 metų tyrimai, kuriuos atliko RAIT, rodo, kad gebėjimų trūkumas yra aktuali problema Lietuvoje. Nors bendras naudojimasis kompiuteriais ir internetu auga (nesinaudojančių internetu proporcijos sumažėjo nuo 40% - 2008-siais 37% - 2009-siais iki 33% - 2010 metais), tačiau tik pusė respondentų (15-74 metų) savo gebėjimus dirbti kompiuteriu vertintina kaip visiškai pakankamus ir pakankamus. Nepakankamai ir visiškai nepakankamai savo žinias dažniau vertina vyresni – 55-74 metų respondentai ir pensininkai. Kaimo gyventojai savo kompiuterinį raštingumą vertina žemesniais balais, nei miestiečiai. Visiškai nemokančių ir nemokančių naudotis kompiuteriu 2010 m. mieste buvo 24%, kaime – 36% respondentų [5].

Tai, be abejo, reiškia galimybes bibliotekoms dar labiau sustiprinti savo vaidmenį nuolatinio mokymosi reikalaujančioje Lietuvos visuomenėje. Iš kitos pusės, problemos mastas verčia ieškoti partnerių, kurie turi panašių interesų ir patirties. Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį sparčiai vykdydami interneto tinklo, viešųjų e. paslaugų ir kompiuterinio raštingumo, gyventojų skaitmeninio sąmoningumo didinimo projektus ir programas jau esame išnaudoję veikimo atskirai, atsiribojus nuo kitų, ir klaidų limitus. Bendros veiklos ir sąmoningai suvienytų pastangų požiūriu įdomus yra jau minėtos Nyderlandų ECP-EPN „Platformos informacinei visuomenei“ pavyzdys.

ECP-EPN „Platforma informacinei visuomenei“ sujungia viešojo sektorių ir verslo veikėjus, informacinius tarpininkus ir vietos bendruomenes bendram tikslui – Nyderlandų informacinės visuomenės kūrimui ir keitimuisi patirtimi. Įprastoje viešojo ir privataus sektoriaus partnerystėje bendruomenės arba žmonės dalyvauja kaip lygiaverčiai partneriai, nes motyvacija mokytis ir naudotis informacinėmis technologijomis, taip pat ir gyvenamosios aplinkos socialinės inovacijos bei savanoriška pagalba kaimynams nėra nei vyriausybių, nei verslo žinioje. Nacionalinė skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninio sąmoningumo programa, pradėta 2009 metais, apima įvairias iniciatyvas – trūkstamų skaitmeninių įrankių, nustačius poreikį, kūrimą, vietinių projektų skatinimą, nacionalinių ir Europos kampanijų, tokių kaip Interneto savaitė (Get online week) ar e. Įgūdžių savaitė (e-Skills week), koordinavimą. Tikslinės grupės – taip pat įvairios, nes be skaitmeninės atskirties problemos (~10 proc. olandų, daugiausia jų – vyresni, žemesnio išsilavinimo žmonės, bedarbiai), ilgalaikėje perspektyvoje siekiama spręsti bendresnes nepakankamo skaitmeninio raštingumo, IT specialistų trūkumo ir skaitmeninio saugumo problemas (tikslinė grupė – vaikai, smulkus ir vidutinis verslas). Pavyzdžiui, vykdytoje programoje „Skaitmeniniai įgūdžiai padeda dirbti“ ir viešajame, ir privačiame sektoriuje ieškojusiems darbo ir negalėjusiems savarankiškai užpildyti dokumentų elektroninėmis priemonėmis, buvo patariama pasinaudoti mokomąja medžiaga ir nacionaliniam pagalbos tinklui, priklausančių viešųjų bibliotekų, mokymo klasėmis. Padėti vyresniems bendruomenės nariams įgyti IT įgūdžius pasitelkti vyresnių klasių moksleiviai, kurių mokyklos programose yra privaloma savanorystės bendruomenės naudai veikla.

Apibendrindama ir Briuselio, ir Gdansko konferencijų diskusijas, noriu dar kartą pabrėžti, kad praktikoje randasi sudėtingesnis nei iki šiol šiuolaikinio žmogaus raštingumo supratimas. Žmogui, norinčiam pasinaudoti mokymosi galimybėmis, elektroninėmis paslaugomis ir veiksmingai dalyvauti ekonominiame, visuomeniname ar politiniame gyvenime, reikia plataus skaitmeninio, medijų, kompiuterinio ir informacinio raštingumo. Demokratinės visuomenės negali leisti, kad galimybės pasinaudoti skaitmenine informacija priklausytų nuo amžiaus, lyties ar socialinių savybių bei ekonominio pajėgumo. Gana ilgai Europoje (ir Lietuvoje) dominavusią „technokratinės infrastruktūros“ kryptį, užtikrintai stumia besikeičianti politinė retorika ir strateginės iniciatyvos, akcentuojančios e.Įgūdžių ir kitų „minkštųjų“ veiksnių svarbą. Pasidairius po Lietuvą, galima pažymėti, kad pastaraisiais metais šioje srityje pasiekta nemažai, tačiau ateityje didesnį poveikį ir rezultatus galima pasiekti tik bendradarbiaujant tarp sektorių ir institucijų, vienam tikslui sutelkiant pastangas ir išteklius. Viešųjų bibliotekų patirtis ir įgyti pajėgumai leidžia būti stipriu ir naudingu partneriu techninio, elektroninio, skaitmeninių medijų raštingumo programose. Jų veiklos tęstinumą užtikrina įstatymai ir bazinis biudžetinis finansavimas. Jos turi platų tinklą ir viešos prieigos infrastruktūrą, specialistus ir darbo su bendruomene patirtį, stiprius ryšius su svarbiausiomis vietinėmis įstaigomis ir grupėmis, gali pasiūlyti medžiagos ir pagalbą mokymuisi. Nė viena kita organizacija Lietuvoje tokiu stiprybių rinkiniu pasigirti negali. Iš kitos pusės, viešosioms bibliotekoms neverta „užmigti ant laurų“, baigiantis projektui „Bibliotekos pažangai“ ir centralizuotoms paskatoms, laikas iniciatyvą imti į savo rankas.

Parengė Ramunė Petuchovaitė

Naudota literatūra ir šaltiniai

1. Petuchovaitė, Ramunė. Viešųjų bibliotekų bendruomenei plėtra: Sėkmingos praktikos Lietuvoje ir tarptautinių veiksnių studija. Vinius, 2004. P. 36

2. Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013 metais programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 1454. P.1.

3. European e-Inclusion Congress „Transforming Access to Digital Europe in Public Libraries“. Briuselis, 2011 m. rugsėjo 6-7 d. Prieiga per internetą: http://www.ecei11.eu/; „Innovations for Digital Inclusion“, Gdanskas, 2011 m. spalio 6-7 d. Prieiga per internetą: http://www.innodig.eu/en/.

4. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui "Europos skaitmeninė darbotvarkė" .KOM (2010) 245 galutinis. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0245:FIN:LT:PDF

5. Projekto „Bibliotekos pažangai“ Lietuvos gyventojų apklausa (3 instrumentas)/ Užsakovas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Atlikėjas UAB „RAIT“. Vilnius, 2010 [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.bibliotekospazangai.lt/Tyrimo%20ataskaitos/II_vertinimas/3instrumentas_gyventoju_apklausos_ataskaita_20101221.pdf [Žiūrėta 2011-11-06].

2012-01-14

Kaip naudojamasi viešosiomis bibliotekomis: JAV vartotojų portretas

Library Journal, http://www.thedigitalshift.com/research/patron-profiles/
Profesinis bibliotekininkystės žurnalas Bibliotekų žurnalas (angl. Library Journal) 2011 m. pabaigoje inicijavo įdomų projektą - JAV bibliotekų vartotojų portretai. Tai nacionalinių bibliotekų vartotojų tyrimų serija, kuri padės išsiaiškinti, kaip šiuolaikiniai vartotojai naudojasi bibliotekomis, kokioms paslaugoms ir bibliotekos darbo aspektams jie teikia prioritetus. Tyrimų serija skirta atskleisti naudojimosi e.knygomis ir bibliotekomis, mobiliaisiais įrenginiais ir jiems skiriamomis taikomosiomis programomis, virtualiosiomis paslaugomis ir bibliotekų svetainėmis, įvariomis medijomis. Tam tikslui buvo sukurta atskira svetainė Vartotojų portretai. Tiesa, ji prieinama už prenumeratos mokestį. Vis dėlto kai kuriuos tyrimų rezultatus iniciatyvos autoriai atskleidžia nemokamai.

Pirmieji tyrimų, kurių metu buvo atlikta 2500 vartotojų išsami analizė, rodo tokias tendencijas:

Aktyviausi bibliotekų vartotojai, kurie apsilanko bibliotekoje ne rečiau, kaip kartą per savaitę, aktyviai perka e.knygas ir kitus medijų produktus. Jie taip pat aktyviai balsuoja rinkimuose.

Bibliotekos vartotojų grupė, teikianti pirmenybę e.knygoms, daug aktyviau naudojasi visomis bibliotekos skaitmeninėmis paslaugomis. Susižavėjimas e.knygomis atskleidžia tai, kad tokie vartotojai apskritai teikia pirmenybę skaitmeniniams formatams ir virtualioms paslaugoms. Jie taip pat aktyvūs socialinių tinklų vartotojai.

Nepaisant bibliotekos paslaugų virtualėjimo, vartotojams itin rūpi bendravimas su bibliotekininkais ir bibliotekos vieta. Bibliotekos artumas, malonus bendravimas su bibliotekininkais turėjo didžiausią įtaką vartotojų pasitenkinimui bibliotekos paslaugomis.

Parengta pagal:

Library patrons and ebook usage [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2012 m. sausio 14 d.]. Prieiga per internetą: http://www.thedigitalshift.com/research/patron-profiles/library-patrons-and-ebook-usage/

2012-01-11

Ko verta jūsų biblioteka: neįprastas Harfordo viešosios bibliotekos sprendimas

Harford County Public Library, http://hcplonline.org/support/thrive/
JAV Harfordo apygardos viešoji biblioteka nutarė neįprastu būdu parodyti savo skaitytojams, kiek pinigų verta biblioteka.  Svetainėje pateikiama skaičiuoklė, kuri leidžia įvertinti, kiek kainuoja skaitytojams suteikiamos bibliotekų paslaugos.

Virtualioje skaičiuoklėje surašytos įvairios bibliotekos paslaugos - knygų, vaizdo, garso išteklių, periodikos išdavimas bei atsisiuntimas, informacinės užklausos, mokymai, prieiga prie duomenų bazių, TBA, suaugusiesiems ir vaikams skirtos programos/renginiai, naudojimasis kompiuteriais ir interneto ryšiu ir t.t.. Kiekviena paslaugų atitinkamai įkainuota. Paslaugų vertė įkainuota remiantis Meino, Mssačūsetso bibliotekų atliktais tyrimais ir  Harfordo viešosios bibliotekos darbuotojų paskaičiavimais.

Skaičiuokle naudotis labai paprasta, tereikia įvesti apytikrius naudojimosi bibliotekos paslaugomis skaičius (per mėnesį) ir paspausti mygtuką "skaičiuoti". Skaičiuoklė pateikia konkrečią pinigų sumą ir atskleidžia, kiek kainavo paslaugų, kurias skaitytojas bibliotekoje gavo nemokamai, suteikimas. Šis įrankis gali parodyti tiek vietos bendruomenei, tiek ir valdžios institucijoms, kokia svarbi ir naudinga yra biblioteka.

Parengė Indrė Lašinytė
Vyr. metodininkė projektų valdymui ir ryšiams su visuomene
Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka

2012-01-10

Laida „Knygų apžvalga“ kviečia atrasti Vilnių iš naujo



Šios savaitės laidoje „Knygų apžvalga“ pristatome naują architektūros gidą „Vilnius 1900–2012“ ir kalbamės su viena iš šios knygos sudarytojų – Rūta Leitanaite. Rubrikoje „Naujienos“ Oscaro Brenifier ir Jacqueso Despres knyga vaikams „Meilė ir draugystė“. Taip pat žiūrovų laukia kelionė į Naująją Zelandiją, kurioje šiuo metu gyvena akcijoje „Metų knygos rinkimai“ nominuotos knygos „Mano tėtis ir kiti nesusipratimai“ autorė Akvilina Cicėnaitė. Laidoje pamatysite reportažą apie naujo knygyno atidarymą, išgirsite, koks yra šios savaitės perkamiausių knygų penketukas bei galėsite sudalyvauti konkurse, kurio pagrindinis prizas M. Laurinkaus knyga „Elektra“.
Laidos „Knygų apžvalga“ kūrybinė komanda kviečia visas bibliotekas dalyvauti kuriant laidą ir informuoti visuomenę apie vyksiančius renginius, projektus bei skaitomiausias knygas. Daugiau informacijos: julija.zemcova@5ci.lt

2012-01-09

Apie skaitmeninimą tikroviškai: realių projektų patirtis, iššūkiai ir sėkmės veiksniai

Šaltinis: http://www.metro.org/
Niujorko bibliotekų taryba (angl. Metropolitan New York Library Council), nepelno organizacija, besirūpinanti bibliotekų paslaugų plėtra, 2010 m. paskelbė įdomią knygą - Skaitmeninimas realiame gyvenime: pamokos išmoktos mažuose ir vidutinio dydžio skaitmeninimo projektuose. Šioje knygoje pateikiami 34 skaitmeninimo bibliotekose (daugiausia pavyzdžių), archyvuose, muziejuose ir kitose institucijose atvejai. Atvejai aprašo iššūkius, iškilusius vykdant projektus, rastus sprendimus, naujuosius atradimus ir sėkmingą patirtį. Nemažai pavyzdžių byloja apie bendradarbiavimą - pastaruoju metu bendradarbiavimas tarp atminties institucijų, su kitomis organizacijomis įskaitant verslo sektoriaus atstovus, tampa pagrindiniu reikšminiu žodžiu, apibūdinančiu skaitmeninimo projektus.

Knygai populiarinti skirtas tinklaraštis, kuriame galima paskaityti ištraukas iš atskirų atvejų arba atsisiųsti ištisus skyrius. Tinklaraštyje siekta palaipsniui paskelbti visus knygos skyrius.

Lietuvoje vyksta nemažai skaitmeninimo projektų ir jie neapsiriboja nacionalinės reikšmės iniciatyvomis. Todėl ši knyga naudinga viešosioms ir akademinėms bibliotekoms ir kitoms institucijoms, kurios ieško naujų minčių ir įkvėpimo kuriant ir realizuojant savo skaitmeninimo idėjas.

Kviečiame skaityti!

2012-01-06

Kai reklama yra daugiau nei reklama


Visada žavėjausi reklamomis, kurios skatina ne tik pirkti, bet ir pamąstyti. Dar dažniau žaviuosi gražiomis ir stilingomis reklamomis. O kai Stilius susitinka su Mintimi, gimsta kažkas gražaus ir verto pasidalinti.
Nors reklamuojamas knygynas, bet idėjoje pamačiau naudą ir bibliotekoms.
Šaltinis: www.dansu.lt
Didesnė nuotrauka: http://www.dansu.lt/2012/01/06/knygos-lt-apsiskaite-kisenvagiai/

2012-01-05

Interaktyvi biblioteka - Lietuvos bibliotekų elektroninių paslaugų portalas

Portalas Interaktyvi biblioteka
Praeitų metų pabaigoje, gruodžio mėnesį, pradėjo veikti Lietuvos bibliotekų elektroninių paslaugų portalas Interaktyvi biblioteka. Tai Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos įgyvendinto projekto rezultatas. Portalas skirtas  vieno langelio principu leisti vartotojams ieškoti ir užsisakyti dokumentus, gauti skaitytojo pažymėjimą, užduoti klausimą bibliotekininkams, gauti informaciją apie pasirinktų bibliotekų paslaugas ir naujus leidinius. Iniciatyva vienija daugiau kaip 70 Lietuvos bibliotekų. Naujovė - portale galima užsisakyti ir skaitmenines dokumentų kopijas. Už jas atsiskaityti galima naudojantis portale įdiegtomis el. mokėjimo priemonėmis. Norint naudotis portalo paslaugomis tereikia užsiregistruoti - vartotojas, turintis skaitytojo pažymėjimą, gali naudotis visomis portalo paslaugomis. Kitu atveju reikia įsigyti pažymėjimą, ką galima padaryti čia pat - portale.

Ką gi, belieka pasidžiaugti ir išbandyti, kaip veikia portalas.

Pirmas įspūdis neblogas -  prisijungę matome spalvingą, bet informacija neperkrautą vaizdą. Džiugi naujiena - miela skaitytojui paprastos paieškos eilutė, vietoj bauginančių paieškos laukų sąrašų.

Kol kas nepavyko rasti jokios informacijos apie portalą. Pagalbos informacija irgi ruošiama, nors informaciją apie tai, kaip naudotis paslaugomis, galima rasti prie kiekvienos paslaugos aprašymo. 

Paieškos bandymai prasidėjo linksmai - apimta romantiškos nuotaikos įvedžiau į paprastos paieškos lauką "Šekspyras", tačiau pirmoje rezultatų eilutėje kažkodėl gavau Oksforde leistą zoologijos žodyną. Bet, tikėkimės, tai menkas nesusipratimas.

Atlikus paiešką džiugina tai, kad pateikiami paieškos rezultatų tikslinimo klasteriai, t.y. rezultatų grupavimas pagal temas, autorius, kalbas ir kitus požymius. Tai leidžia greitai patikslinti paieškos rezultatus ir pasirinkti reikiamą rezultatą.

Išbandžius paiešką man vis dėlto neaišku, kokių bibliotekų paslaugos prieinamos portale. Jame skelbiama, kad iniciatyvoje dalyvauja valstybinės ir nacionalinės reikšmės bibliotekos. Bandžiau patikrinti, ieškodama leidinių, kurie tikrai yra Vilniaus universiteto bibliotekos fonde ir el. kataloge, bet paieškos rezultatuose skelbiamuose bibliotekų sąrašuose šios bibliotekos neaptikau. 

Smagu, kad galima užsisakyti dokumento skaitmeninę kopiją. Vykdant projektą kai kuriuose bibliotekose įrengtos skaitmeninimo darbo vietos, kurios leis pagal užsakymą skaitmeninti leidinius.  

Peržvelgus portalo turinį ir galimybes kilo abejonės dėl jo interaktyvumo. Smagu, kad vartotojas portale gali užsisakyti paslaugas, bet kitais atžvilgiais jis visiškai pasyvus. Gaila, kad vartotojai neturi galimybės įrašyti reikšminius žodžius, komentarus ir anotacijas rasto leidinio apraše. Tai praturtintų portalo informaciją, pagerintų paieškos galimybes. Be to, tai plačiai naudojamas įrankis užsienio bibliotekų el. kataloguose. Beje, jį galime išvysti ir Lietuvos virtualiosios bibliotekos portale. Deja, vartotojams nesudaryta sąlyga pareikšti savo nuomonę apie portalo paslaugas ir parašyti atsiliepimą. Grįžtamasis ryšys gerokai palengvintų portalo tobulinimo darbus... Tiesa, nebandžiau registruotis portale - gal visos šios funkcijos prieinamos tik registruotiems vartotojams?

Pasigedau interaktyvios bibliotekos versijos išmaniesiems telefonams. Paprastai daugelis žmonių naudojasi internetu savo išmaniajame telefone. Būtų pravartų turėti portalo versiją mobiliesiems įrenginiams.

Beje, kyla diskusinių klausimų dėl to, kaip traktuojamos bibliotekų paslaugos. Iš tiesų, portale skaitytojas gali naudotis bibliotekų paslaugų dalimi - jos daugiausia siejasi su skaitytojo registracija, dokumentų paieška ir užsakymu. Tačiau juk bibliotekos vykdo daugiau veiklos ir kuria daugiau elektroninių išteklių. Reikėtų pažymėti informacinio raštingumo mokymų el. medžiagą - kai kurios bibliotekos sukūrė skaitmeninę mokomąją medžiagą. Be to, kuriami kiti įdomūs ištekliai - pvz., teminiai arba skaitymo tinklaraščiai. Portale pateikiant tokius išteklius skaitytojai matytų, kad bibliotekose galima ne tik užsisakinėti knygas. Manau, tai geras diskusinis klausimas mums visiems -  kokios bibliotekų paslaugos turėtų atsispindėti tokiame portale. Juk jis formuoja tam tikrą bibliotekų paslaugų įvaizdį.

Kitas keblus ir diskusinis dalykas - koks šio portalo santykis su kitais portalais: pvz., Lietuvos virtualia biblioteka, Lietuvos viešųjų bibliotekų ir e.Paveldo portalais? Juk tai irgi elektroninės bibliotekų paslaugos :). Ar užtikrintas šių sistemų sąveikumas?

Taigi kviečiame diskutuoti, kaip jūs matote portalo Interaktyvi biblioteka plėtros perspektyvas ir kokia jūsų naudojimosi šiuo portalu patirtis.

Daugiau apie portalą galima paskaityti čia:

Pradėjo veikti bendrasis viešųjų bibliotekų e.paslaugų portalas. Balsas.lt [interaktyvus]. 2011-12-15 [2012 m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą: http://www.balsas.lt/naujiena/571093/pradejo-veikti-bendras-viesuju-biblioteku-e-paslaugu-portalas/2

2012-01-04

Raginimai skaityti grafiti stiliumi

Atsitiktinai viename socialiniame tinkle dėmesį patraukė australų skaitymo skatinimo iniciatyvos įrašas, raginantis pasižiūrėti nuotraukų rinkinį „Skaitymo grafiti“ (Read Graffiti): http://www.walkingpaper.org/4478.

Man pasirodė įdomu, todėl sumaniau parašyti į tinklaraštį. Smalsu, kokie žmonės tokius įrašus kuria. Gal bibliotekininkai, kaip Aaronas, autorius tinklaraščio „Walking paper“ (laisvai išvertus - vaikštantis dokumentas ), kuriame nuotraukas su grafiti įrašais aptiko australai. Aaroną aš pažįstu - sutikau prieš kelerius metus kažkokiame darbiniame susitikime. Aaronas tada paprašė išsiųsti projekto „Bibliotekos pažangai" užrašinę savo kolekcijai su bibliotekomis susijusių dizaino pavyzdžių.

Šiaip, argi ne puiki idėja bibliotekoms – skaityti skatinantys grafiti!? Tereikia tik rasti netoliese kokį nefunkcionalios sienos „gabalą“ ir surengti grafiti meistrų varžytuves, žinoma, gavus leidimus gatvės piešiniams. O gal matėte, kokių vietinių gatvės meno pavyzdžių, reklamuojančių knygas ir skaitymą? Nufotografuokite ir pasidalinkite...

Įdėtos nuotraukos, kuri yra įtraukta į Walking Paper tinklaraščio grafiti rinkinį, autorius - dogslobber, jo Flickr paskyroje nurodyta, kad nuotrauka daryta 2011 m. lapkričio 26 d. Prieiga per internetą: http://www.flickr.com/photos/smashimus/6418891201/in/set-72157628209188473

2012-01-03

Laida „Knygų apžvalga“ – pokalbis apie teatrą su Dovile Zelčiūte

Pirmoje 2012 m. laidoje „Knygų apžvalga“ su dramaturge, poete Dovile Zelčiūte kalbamės apie jos knygą „Po repeticijos“. „Naujienų“ rubrikoje bendrausime su žurnalistu, kolekcininku bei rašytoju Viliumi Kavaliausku, kuris papasakos apie rašomą knygą, skirtą Lietuvos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui. Rubrikoje „Legendos“ – pasakojimas apie lietuvių poetą, neoromantizmo atstovą Antaną Miškinį, o rubrikoje „TOP5“ pristatomos skaitomiausios Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos knygos.

Darbas naktį skaityklose - paklausi bibliotekos paslauga

Tarp studentų ypač populiari akademinių bibliotekų paslauga - naktinio darbo skaityklose galimybė. Studentams, ypač gyvenantiems bendrabučiuose, ne visada pavyksta rasti tinkamą ir ramią vietą studijoms. Apie akademinių bibliotekų darbą skaitykite straipsnyje Palikti studentus bibliotekose naktį ryžtasi ne visi, paskelbtame naujienų portale Delfi.

2012-01-02

Ar reikalingos sanitarinės dienos bibliotekose? Apklausos rezultatai

Su naujaisiais 2012 metais, mieli tinklaraščio skaitytojai!

Pasibaigė apklausa, kurioje teiravomės, ar reikalingos sanitarinės dienos bibliotekose. Iš tiesų, ši tema pasirodė itin aktuali. Google Analytics duomenimis, pranešimas apie šią apklausą buvo peržiūrėtas net 154 kartus, sulaukta 6 skaitytojų komentarų. Daugiausia apklausa domėjosi skaitytojai iš Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos, Kauno, Kaišiadorių ir Alytaus.

Visgi daugiausia mūsų skaitytojų mano, kad sanitarinės dienos reikalingos. 40 skaitytojų pasisakė už sanitarines dienas bibliotekose, tuo tarpu 17 mano, kad jos nereikalingos.