2016-11-28

EIFL akcija 'Padovanok Afrikos vaikui skaitymo dovaną'




Lietuvoje akcija "Knygų Kalėdos" jau tapo gražia tradicija. Per penkerius metus šios akcijos dėka Lietuvos viešųjų bibliotekų lankytojai gali skolintis daugiau nei 176 tūkstančius naujų knygų ir atrasti skaitymo malonumą.

Todėl šiais metais EIFL (Electronic Information for Libraries) komanda nusprendė pabaigti metus panašia akcija, tik skirta trijų Afrikos šalių - Etiopijos, Kenijos ir Ugandos - viešosioms bibliotekoms, kurios dalyvavo įvairiose EIFL Viešųjų bibliotekų programos (EIFL-PLIP) projektuose ir iniciatyvose. Akcija vadinasi "Padovanok Afrikos vaikui skaitymo dovaną" (anglų k. "Give a Child in Africa the Gift of Reading").

Kaip ir Lietuvoj, Afrikoje vaikai, ypač iš skurdžiau gyvenančių šeimų, gali gauti knygų ir skaityti tik vietinėje viešojoje bibliotekoje. Kitų galimybių tiesiog nėra. Tačiau ir bibliotekos dėl nestabilaus finansavimo siūlo tik suskaitytas ir senas knygas, dažniausiai išleistas užsieniuose ir į biblioteką patekusias 'iš antrų rankų' arba kaip dovanos. Bibliotekininkai retai gali įsigyti naujų vietoje išleistų knygų, kurių maži ir šiek tiek didesni skaitytojai nuolat prašo... EIFL akcijos metu "Padovanok Afrikos vaikui skaitymo dovaną" surinktos lėšos padės bibliotekoms bent dalį šių prašymų išpildyti.

Prie akcijos prisidėti gali kiekviena ir kiekvienas dviem būdais - aukojant lėšų internetu arba paskleidžiant žinią apie akciją kitiems geros valios žmonėms Lietuvoje ir užsienyje.

Ačiū.

Pasakos aplinkos kūrimas su „Coaching Spaces“ programa

Lapkričio 28 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje lankėsi Šiaulių specialiojo ugdymo centro mokiniai, dalyvaujantys projekte „Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo skaitmeninių kompetencijų ugdymas naudojant virtualią realybę bei 3D grafiką“. Susitikimo tikslas – išmokti kurti pasakos aplinką su „Coaching Spaces“ programa. Savo sukurtą 3D erdvę mokiniai galėjo peržiūrėti virtualiais akiniais.


Tokiuose pačiuose mokymuose lapkričio 18 dieną dalyvavo ir Šiaulių Ringuvos specialiosios mokyklos ugdytiniai.

Galimybę susipažinti su virtualia realybe ir 3D grafikos technologijomis specialiųjų poreikių vaikams ir jaunuoliams suteikė dalyvavimas Povilo Višinskio bibliotekos projekte, kurio tikslas – ugdyti vaikų ir jaunuolių, turinčių specialiųjų poreikių, skaitmenines kompetencijas, mažinti skaitmeninę šių visuomeninės grupių atskirtį ir padėti sėkmingiau integruotis į visuomenę.

Projektas vykdomas 2016 m. rugpjūčio–gruodžio mėn. Pirmieji mokymuose dalyvauja Šiaulių specialiojo ugdymo centro, Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos Specialiojo ugdymo skyriaus ir Dienos užimtumo centro, Šiaulių Ringuvos specialiosios mokyklos ugdytiniai. Vėliau tokią galimybę turės ir kiti specialiųjų poreikių turintys žmonės – projekto partnerė VšĮ „Robotikos mokykla“ parengs mokymų programą ir metodinę priemonę, padėsiančią bibliotekų specialistams plėtoti naują paslaugą bibliotekose ir pasibaigus projekto veikloms.

Laimos Juzulėnienės inf.

Lijanos Feimanienės nuotr.


2016-11-26

The Reader - skaitymas, kuris vienija žmones

Šioje žinutėje norėčiau pasidalinti įdomiu britų pavyzdžiu - pelno nesiekiančios organizacijos The Reader (skaitytojas). Ši organizacija siekia propaguoti visuomenėje grupinį skaitymą, nes mano, jog skaitymas gali padėti žmonėms bendrauti ir spręsti įvairias problemas. Organizacijos svetainėje nurodoma, kad šiuo metu, kas savaitę The Reader skaito kartu su maždaug 2000 žmonių - kalėjimuose, darbovietėse, globos namuose, mokyklose ir vietos bendruomenėse.

Organizacija siūlo visiems piliečiams įvairius kursus, kurie padeda kitaip suvokti literatūrą ir skaitymo patirtį. Mane asmeniškai labai sužavėjo teminės skaitymo programos. Pavyzdžiui, skaitymas demenciją turintiems senyvo amžiaus žmonėms (apie bibliotekų organizuojamas skaitymo ir laisvalaikio programas tokiems žmonėms jau rašėme anksčiau). Anot The Reader, tyrimai rodo, kad skaitymo programos naudingos demencija sergantiems senjorams, nes stimuliuoja mąstymą, gerina gyvenimo kokybę, paskatina daugiau bendrauti ir turiningai leisti laisvalaikį. Įdomu, kad programa grindžiama moksliniais tyrimais apie demenciją ir skaitymą, kuriuos galima rasti čia pat - svetainėje. Programos vertinimas parodė, kad pagerėjo 86 proc. skaitytojų nuotaika, 87 proc. skaitymo grupė padėjo lavinti gebėjimą koncentruoti dėmesį, 73 proc. skaitytojų pastebėjo, kad suaktyvėjo jų socialinė sąveika. The Reader taip pat valdo senjorams skaitančių savanorių programą.

Apsilankykite The Reader svetainėje ir raskite daug naudingos medžiagos apie skaitymo programas įvairioms socialinėms grupėms. Šią patirtį galima sėkmingai pritaikyti ir bibliotekose!

2016-11-21

BiblioBistro - biblioteka propaguoja sveiką maistą

Šaltinis: The Mix at SFPL
JAV Miesto bibliotekų taryba (Urban Libraries Council) paskelbė 2016 metų inovacijų apdovanojimą laimėjusias bibliotekas. Apdovanojimas skiriamas bibliotekoms, kurios rado naujoviškų ir neįprastų būdų tenkinti įvairius savo aptarnaujamos bendruomenės poreikius. Iš apdovanotų bibliotekų galima pasisemti įdomių idėjų.

Štai 2016 metais viena iš inovacijų apdovanojimo laimėtojų - San Francisko viešoji biblioteka, kuri skatina sveiką maitinimąsi savo bendruomenėje. Tam tikslui buvo įkurta BiblioBistro - mobili virtuvė, kuri atsidurdavo turguose ir kitose lankomose vietose tam, kad pademonstruotų gyventojams, kaip galima gaminti sveiką maistą.

Mintis pradėti BiblioBistro viešuosius pasirodymus kilo supratus, kad neretai gyventojai nežino, kaip gaminti sveiką maistą. Anot bibliotekos darbuotojų, kai prieš septynis metus jie pradėjo bibliotekoje auginti žalumynų darželį, kad vaikai daugiau sužinotų apie sveiką maistą, jie pastebėjo, kad vaikai nežino, ką daryti su žalumynais. Paaiškėjo, kad ir gyventojai, ypač vargingai besiverčiantys, nelabai įsivaizdavo, kaip gaminti sveiką maistą, o ypač žalumynus. Tuomet bibliotekos darbuotojai Lia'i Hillman, kuri anksčiau dirbo virėja, kilo mintis sukurti mobilią bibliotekos virtuvę.

Visi, paragavę BiblioBistro skanumynų, gali nemokamai gauti patiekalo receptą bei bibliotekos knygų apie sveiko maisto gaminimą sąrašą. Taigi turguje ir kitose bendruomenės susibūrimo vietose besilankantys gyventojai galės sužinoti (ir paragauti), kokius patiekalus ir kaip galima pagaminti iš vietoje auginamų sveikų produktų.

Paregta pagal:

S. F. library rolls out Biblio Bistro for lessons on cooking. SF GATE [interaktyvus]. 22 February 2016 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.sfgate.com/bayarea/article/S-F-library-rolls-out-Biblio-Bistro-for-lessons-6778021.phphttp://www.sfgate.com/bayarea/article/S-F-library-rolls-out-Biblio-Bistro-for-lessons-6778021.php

STREZO, Kristen. ULC awards celebrate 2016 Top Innovators. Iš Library Journal [interaktyvus]. 15 November 2016 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 21 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2016/11/library-services/ulc-awards-celebrate-top-2016-innovators/

2016-11-16

Maxo Plancko gravitacinės fizikos institutas ieško bibliotekos vadovo

Makso Planko gravitacinės fizikos institutas ieškos bibliotekos vadovo darbui Potsdame. Visą skelbimą anglų kalba galima rasti čia. Paraiškos priimamos iki lapkričio 19 d.

Nuo šiol bibliotekoje bus aptarnaujama ir gestų kalba

Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka vykdo LR Kultūros ministerijos dalinai finansuojamą projektą „Tylos kalba: integruota kūrybinė edukacija klausos negalią turintiems“. Bendradarbiaujant su Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėjų centru, rugsėjo ir spalio mėnesiais vyko lietuvių gestų kalbos mokymo kursai bibliotekos darbuotojams.

Vilniaus kolegijos ir UAB „DIZI“ organizuotus 25 akademinių valandų trukmės kursus pagal metodinę medžiagą „Lietuvių gestų kalba girdintiesiems A1.1“ baigė Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bei „Lieporių“, „Saulės“, „Spindulio“ ir „Šaltinėlio“ filialų darbuotojos. Pasibaigus užsiėmimams bibliotekos darbuotojoms įteikti gestų kalbos kursų baigimo pažymėjimai.

Kursuose naudota mokymo medžiaga buvo parengta remiantis komunikacijos metodu, kuris įgalino lankytojus nuo pirmųjų pamokų pradėti kalbėti gestų kalba bei aktyviai dalyvauti mokymosi procese. Kursus vedė gestų kalbos vertėjos Auksė Šiaudkulienė, kuriai gestų kalba yra gimtoji, ir Alicija Bogdanovič.

Agnė Kemzūraitė
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos 
specialistė kultūrinei-edukacinei veiklai

2016-11-14

Šiaulių knygų mugė – jau šį šeštadienį

Lapkričio 19 dieną Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka ir Lietuvos asociacija „Slinktys“ pirmą kartą kviečia miesto bendruomenę ir svečius į didžiulį renginį – Šiaulių knygų mugę 2016 „Skaityk – būk asmenybė!“ Renginio globėjas – Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

Knygas pristatys 24 leidyklos
Šeštadienį nuo 10 iki 20 val. Šiaulių apskrities viešojoje bibliotekoje vyksiančioje Šiaulių knygų mugėje 2016 dalyvaus ir knygas pristatys net 24 šalies ir miesto leidyklos: Algarvė, Andrena, Baltos lankos, Charibdė, Euroknyga, Gairės, Gelmės, Gimtasis žodis, Kalendorius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Litera, Lucilijus, Magilė, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, Naujoji Romuva, Raidynėlis, Rotas, Saulės delta, Slinktys, Šiaulių universiteto leidykla, Šiaurės Lietuva, Vaga, Žara, Žuvėdra, taip pat leidėjas Dainius Šukys.

2016-11-08

Vartotojų / darbuotojų įranga bibliotekose: naujausios tendencijos

Šaltinis: Geek.com
Jau apie dešimtmetį verslo ir viešajame sektoriuje kalbama apie nuosavų įrenginių (mobiliųjų telefonų, planšetinių kompiuterių ir kt.) naudojimą darbo vietoje, mokymosi ir kitais tikslais. Anglų kalba šis reiškinys vadinamas BYOD - Bring Your Own Device (liet. atsinešk savo įrenginį) (Graham, 2014).

Apie asmeninių įrenginių panaudojimą svarstoma dėl įvairių priežasčių. Žmonės tapo mobilesni, be to, jie visi naudojasi įvairiausiais įrenginiais. 

Tai turi įtakos tam, kaip kiekvienas iš mūsų mokosi ir dirba. Daugelis darbuotojų norėtų greitai ir patogiai gauti informaciją, o kartais ir prisijungti prie darbovietėje naudojamų duomenų bazių ar informacijos jiems patogiu būdu. Neretai darbuotojų turima įranga yra naujesnė ir patogesnė už naudojamą darbovietėse (Evans, 2015). Pavyzdžiui, 2016 m. atliktoje studijoje nurodoma, kad naudojimasis savo įranga verslo įmonėse skatina darbuotojų mobilumą, pasitenkinimą darbu, teigiamai veikia darbo produktyvumą ir kai kuriais atvejais net mažina kaštus (BYOD and mobile security, 2016). 

Panašios tendencijos stebimos ir studijų aplinkoje - užduotims atlikti studentai aktyviai naudoja nešiojamus kompiuterius, planšetes, išmaniuosius telefonus. Jau nieko nenustebinsi, kad paskaitose ir seminaruose jie naudojami užrašams, dominančios informacijos paieškai ar patikslinimui.  Studentams žymiai patogiau pasinaudoti savo įranga, nei stacionariais kompiuteriais, kuriuos jie gali rasti universitete, mokykloje ar bibliotekoje. 2016 m. didelis tarptautinis studentų naudojimosi IRT tyrimas, kuriame apklausti net 71641 respondentai iš 183 institucijų ir 12 šalių, patvirtino BYOD tendencijas. Rezultatai parodė, kad net 52 proc. studentų turi mobilųjį prietaisą (telefoną, nešiojamąjį kompiuterį, planšetę). Net 93 proc. besinaudojančių kompiuteriais studentų manė, kad studijoms labai svarbus nešiojamas kompiuteris, mobilusis telefonas (46 proc.) ir planšetė (41 proc.) (BROOKS, 2016). 

Be abejonės, naudojimasis nuosavais įrenginiais turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Tai pavyzdžiui, duomenų saugumo problema, nes įrenginys gali būti pamestas arba pavogtas, jame tinkamai neapsaugotus duomenis galėtų pasiekti kiti asmenys (Evans, 2015).

Bibliotekos irgi svarsto BYOD tendencijas. Kodėl BYOD svarbus bibliotekoms?
  • BYOD yra bibliotekos vartotojų elgesio tendencija, į kurią svarbu atsižvelgti norint, kad vartotojai naudotųsi bibliotekos paslaugomis. Pavyzdžiui, 2015 socialinių medijų naudojimo tendencijų ataskaitoje teigiama, kad daugiau kaip 50 proc. vartotojų naudojosi nešiojamais kompiuteriais, apie 30 proc. - mobiliaisiais telefonais, jungdamiesi prie su darbu susijusių interneto svetainių (Global social media trends, 2015).
  • BYOD yra dalis platesnių strategijų ir programų, kurios yra aktualios bibliotekoms. Pavyzdžiui, naujausioje Naujųjų medijų konsorciumo ataskaitoje apie aukštojo mokslo ateities tendencijas teigiama, kad per ateinančius metus BYOD bus aktyviai taikoma aukštajame moksle (NMC horizon report: higher education edition, 2016).
  • BYOD gali būti patrauklus ir bibliotekos darbuotojams, kurie norėtų lanksčiau dirbti  ir aktyviai naudoja savo turimus įrenginius darbe. 
Ką reikėtų apsvarstyti, jei biblioteka tikrai norėtų skatinti BYOD:
  • Pasirengimas - biblioteka, kuri norėtų skatinti naudojimąsi vartotojų įrenginiais, turėtų būti pasirengusi kokybiškai teikti tokias paslaugas. Todėl būtina numatyti, kokiais būdais biblioteka skatins vartotojus naudotis jų pačių įrenginiais (kokią pagalbą suteiks, kaip vartotojai sužinos apie paslaugas, kokia infrastruktūra bus įdiegta ir pan.), sukurti bendras paslaugų naudojimo, duomenų apsaugos taisykles, numatyti darbuotojų mokymus. Panašūs sprendimai reikalingi skatinant BYOD tarp bibliotekos darbuotojų.
  • Infrastruktūra - ar bibliotekos erdvės ir paslaugos leidžia patogiai naudotis savo įrenginiais? Pavyzdžiui, ar patogu naudotis bibliotekos virtualiomis paslaugomis mobiliaisiais įrenginiais, ar siūlomos įvairios patogios taikomosios programėlės; ar galima pasinaudoti įrenginio įkrovimo stotelėmis ir pan. Australijos akademinėse bibliotekose atlikti tyrimai parodė, kad studentai linkę naudotis mobiliais įrenginiais savo tikslais, bet mažiau - bibliotekose studijoms. Tai iš dalies kelia klausimą ir apie tai, kaip bibliotekų aplinka atitinka studentų mobiliųjų įrenginių naudojimo tendencijas (Graham, 2014).
  • Kompetencijos - BYOD kelia naujus reikalavimus bibliotekininkų IRT žinioms ir gebėjimams. Vartotojams naudojantis bibliotekų paslaugomis savo įrenginiuose gali kilti įvairių klausimų, į kuriuos bibliotekininkas turėtų sugebėti atsakyti. Kai kuriose įstaigose BYOD programos gali tapti netgi formaliu prioritetu. Pavyzdžiui, įvairiose šalyse vidurinės mokyklos inicijuoja mobiliųjų įrenginių taikymą mokymo programose. Tai atveria bibliotekininkams nemažai perspektyvų - didinti pedagogų ir moksleivių skaitmeninį raštingumą, siūlyti naujus būdus taikyti mobiliuosius įrenginius mokymo programose. Tačiau tam tikslui bibliotekininkas turėtų būti gerai įgūdęs IRT vartotojas (BYOD in the school library, be datos). Bibliotekų darbuotojai galėtų kūrybiškai pritaikyti savo įrenginius kasdieniame darbe, tik ne visi dar įsivaizduoja pritaikymo galimybes. Taigi BYOD turėtų tapti bibliotekos vidinio darbo prioritetu.
Parengta pagal:

BROOKS, C. ECAR study of undergraduate students and information technology [interaktyvus]. EDUCASE, 2016 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 8 d.]. Prieiga per internetą: https://library.educause.edu/resources/2016/6/~/media/files/library/2016/10/ers1605.pdf

BYOD and mobile security [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 8 d.]. Prieiga per internetą: http://www.crowdresearchpartners.com/wp-content/uploads/2016/03/BYOD-and-Mobile-Security-Report-2016.pdf

BYOD in the school library [interaktyvus]. Be datos [žiūrėta 2016 m. lapkričio 8 d.]. Prieiga per internetą: http://schools.natlib.govt.nz/school-libraries/your-library-online/byod-school-library

Horizon report: higher education edition [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 8 d.]. Prieiga per internetą: http://cdn.nmc.org/media/2016-nmc-horizon-report-he-EN.pdf

Global social media trends [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 8 d.]. Prieiga per internetą: http://epceurope.eu/wp-content/uploads/2015/09/epc-trends-social-media.pdf

GRAHAM, W. Will Smart Phones and Other Bring Your Own Devices (BYOD) Dominate How Academic Library Services are Developed and Delivered for the Foreseeable Future? New Review of Academic Librarianship [interaktyvus]. 2014, vol. 20, no. 1, p. 1-3 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 8 d.]. Prieiga per Taylor & Francic Online.

EVANS, D. What is BYOD and why is it important? Techradar.pro [interaktyvus]. 7 October 2015 [žiūrėta 2016 m. lapkričio 8 d.]. Prieiga per internetą:  http://www.techradar.com/news/computing/what-is-byod-and-why-is-it-important-1175088

2016-11-02

Šiaulių apskrities viešoji biblioteka pradeda leisti žurnalą „Aušros alėja“



Spalio pabaigoje išėjo pirmasis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos leidžiamo žurnalo „Aušros alėja“ numeris, kuris skiriamas pirmą kartą bibliotekoje vyksiančiai Šiaulių knygų mugei 2016 „Skaityk – būk asmenybė!“ 32-iejų puslapių puikios kokybės spalvotame leidinyje pasakojama ne tik apie knygas, bet ir apie svarbiausius bibliotekos siekius ir nuveiktus darbus.
Mintis pavadinti žurnalą „Aušros alėja“ leidėjams kilo neatsitiktinai – juk su Aušros vardu Lietuvoje nuo XIX a. pabaigos siejamas aušrininkų judėjimas už lietuvišką žodį, lietuvybės puoselėjimą. Simboliška, kad bibliotekos kaimynystėje stovi paminklas kalbos ir kultūros tradicijų kūrėjams – Dalios Matulaitės skulptūra „Aušra“. Be to, Aušros alėjoje yra įsikūrusi viešoji biblioteka – daugiafunkcis apskrities švietimo ir kultūros centras, kuris, galima sakyti, tęsia aušrininkų pradėtą darbą.
Kita priežastis, paskatinusi kalbėti apie nuveiktus darbus, – tai 2016-ieji, šalies Prezidentės paskelbti Bibliotekų metais. Per šiuos metus Šiaulių apskrities viešojoje bibliotekoje atlikta tikrai daug ir gražių darbų: įgyvendinta nemažai kultūros projektų, surengta meno darbų parodų, susitikimų su žymiais  žmonėmis, organizuota įvairių edukacinių renginių, mokymų kolegoms ir visuomenei – visko išvardyti neįmanoma. Todėl buvo nuspręsta papasakoti tik apie pačius reikšmingiausius, daugiausia dėmesio pelniusius projektus ir renginius.
Žurnale skaitytojai ras ir bibliotekininkų rekomendacijų, kokias naujausias knygas vertėtų perskaityti, interviu su bibliotekos svečiu ir aktyviausia bibliotekos Metų skaitytoja, informacijos apie seniausią lietuvišką knygą, saugomą bibliotekoje, mobilią inovatyvių technologijų laboratoriją, kurią ypač pamėgo vaikai ir jaunimas. Leidėjai neabejoja, kad skaitytojams patiks ir kitos žurnalo rubrikos.

Žurnalą „Aušros alėja“ planuojama leisti kas pusmetį.
Laima Juzulėnienė 
ŠAVB kultūrinės veiklos vadybininkė

2016-11-01

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ieško bibliotekininko

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ieškos medicinos bibliotekos specialisto būstinei Stockholme. Paraiškas galima teikti iki 2016 m. lapkričio 28 d. Pareigybės aprašymas ir reikalavimai pateikiami lietuvių kalba čia.