2015-12-27

Bibliotekininkų profesinio mokymo(si) inovacijos

Bibliotekininkystė ir informacija šiandien yra labai dinamiška praktikos sritis ir bibliotekų darbuotojams būtina galimybė kokybiškai ir greitai atnaujinti ar įgyti naujų žinių ir gebėjimų. Tačiau kaip tai padaryti? Įprasti profesinio mokymo(si) modeliai nėra labai lankstūs - ne visiems reikia vienodų gebėjimų. Be to, kyla problema, kaip udgyti gebėjimus labai specifiniuose bibliotekininko darbo baruose.

JAV specialistai taiko kitokį profesinio mokymosi būdą - vadinamąjį, kohortinį mokymąsi (angl. cohort learning). Vienai ar kelioms bibliotekoms jaučiant poreikį atnaujinti darbuotojų žinias ar ugdyti naujų gebėjimų formuojamos besimokančiųjų kohortos, arba grupės. Tokioms grupėms sukuriama kelių mėnesių profesinio mokymo(si) programa. Neretai bendradarbiaujama ir su universitetais. Paprastai tokių mokymosi kursų dalyviai labiau motyvuoti, nes mokymasis inicijuojamas praktinio poreikio įgyti žinių. Ne besimokantis taikosi prie universalios, visiems atvejams sukurtos mokymo programos, o mokymo programa sukurta iškilusiam žinių ir gebėjimų poreikiui patenkinti. Mokymasis vyksta efektyviau ir dėl to, kad bendri profesiniai interesai labiau suvienija besimokančiųjų bendruomenę.

Įdomu, kad organizuojant tokį profesinį mokymąsi aktyviai dalyvauja universitetai, o įvairių tipų bibliotekos bendradarbiauja tarpusavyje. Pavyzdžiui, JAV Niujorko specialiosios, viešosios ir akademinės bibliotekos kartu įgyvendino projektą "Mokymosi dizainas" (Design for Learning), kurio tikslas - ugdyti bibliotekininkus, kurie sugebės efektyviai vadovauti mokymams skaitmeninėje aplinkoje.

Kohortinis mokymasis - puikus ir, mano galva, gana efektyvus (pigus ir atitinka praktinius bibliotekų poreikius) būdas organizuoti bibliotekininkų mokymus. Taip įmanoma efektyviau pasinaudoti projektiniu finansavimu, kuriant tikslinius kad ir labai specifinių gebėjimų ugdymo reikalaujančius projektus.

Parengta pagal:

WITTEVEEN, A. Better together: the cohort model of professional development.  Library Journal [interaktyvus]. 2015, December 3 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 27 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2015/12/careers/better-together-the-cohort-model-of-professional-development/

2015-12-20

Vartotojų tyrimai, arba kaip atrasti bibliotekos vietą žmonių gyvenime?

JAV bibliotekininkystės ir informacijos tyrimų centras OCLC pradėjo labai įdomią (nors ir ne visai naują) temą - vartotojų tyrimai. Ši tema kaip niekad aktuali šiuolaikinėms bibliotekoms. Tikriausiai, nemažai bibliotekininkų atsakys, kad skaitytojų tyrimai reguliariai atliekami bibliotekose. Tokie tyrimai vyksta ne vienerius metus. Tačiau man asmeniškai pasirodė labai taiklus šis OCLC tyrėjų pastebėjimas:

Tikriausiai vienas iš pagrindinių ankstesnių [bibliotekinių] tyrimų apribojimas buvo tai, kad tyrėjai nagrinėjo vartotoją iš bibliotekos perspektyvos. Kaip pasekmė, jie nagrinėjo vartotoją bibliotekos gyvenime, o ne biblioteką vartotojo gyvenime (cituota iš: Proffitt, Michalko, Renspie, 2015).

Mano galva, šis pastebėjimas yra itin svarbus. Šiandien vartotojams prieinama gausybė paslaugų, jie kasdien renkasi, į kokias paslaugas iš vis atkreipti dėmesį, o kokiomis pradėti naudotis. Tokiems jų sprendimams turi aibė veiksnių - jų įpročiai, žinios, ryšiai su kitais žmonėmis ir paslaugų komunikacijos kanalai, unikali paslaugos vertė, arba pasiūlymas, kuris padeda žmogui patogiausiu / pigiausiu / prieinamiausiu (sąrašą galima tęsti) būdu spręsti jam aktualias problemas. Todėl bibliotekoms ypač aktualu svarstyti, kas paskatintų žmogų rinktis ir naudotis bibliotekos paslaugomis, kokios paslaugos galėtų būti ypač naudingos spręsti žmogaus problemas. Kitais žodžiais, bibliotekininkams svarbu patiems atrasti nišą bibliotekai žmonių gyvenime ir remiantis žiniomis apie tai, kokias problemas ir kokiais būdais sprendžia jų potencialūs vartotojai, modeliuoti naujas paslaugas. Štai kodėl ypatingą vietą šioje nišos atradimo veikloje užima vartotojų tyrimai.

OCLC sutelkia dėmesį į vartotojų informacinės elgsenos (angl. user information behaviour) tyrimus. OCLC tyrėjų nuomone, labai lengva sudaryti klaidingą nuomonę apie vartotojų informacinę elgseną ir įpročius. Todėl tiriant vartotojus verta derinti įvairius metodus. Ypatingą reikšmę įgauna etnografiniai ir kiti kokybiniai vartotojų tyrimai, kurie leidžia stebėti žmogų jo natūralioje aplinkoje, rinkti jo autentiškus patyrimus ir taip sukurti vartotojo portretą.

Tokių tyrimų metodų pavyzdžiai:

  • Kritinių įvykių metodas (angl. critical indident technique) - kokybinis tyrimo metodas, kurio esmė - kaupti tiriamųjų reikšmingiausius atsiminimus tam tikroje srityje. Pavyzdžiui, galima prašyti prisiminti asmeninės patirties atvejus, kai skaitytojui pasisekė / nepasisekė pasinaudoti tam tikra bibliotekos paslauga. Tokiu būdu sukaupus ir išanalizavus skaitytojų autentiškus patyrimus, galima nustatyti paslaugų tobulinimo kryptis,
  • Vartotojų dienoraščių (angl. diaries) metodas - kokybinis metodas, kuris leidžia gauti informacijos apie tam tikrus skaitytojų gyvenimo aspektus pastariesiems pildant dienoraštį. Dienoraštis pildomas tam tikrą laiką ir nustatant tam tikras taisykles (kokiais atvejais, kaip dažnai ir pan. pildyti dienoraštį). Toks tyrimo metodas be tiesioginio tyrėjo įsikišimo leidžia sužinoti daug apie skaitytojo gyvenimą - pavyzdžiui, kasdienę įprastą veiklą, kuri gali  turėti įtakos lankymosi bibliotekoje ar kitokiam naudojimosi jos paslaugomis sprendimams (Evaluating digital services: a visitors and residents approach, be datos).

OCLC vartotojų tyrimų svetainėje pateikiama nemažai įžvalgų, metodų rinkinių bibliotekoms. Kviečiame pasiskaityti ir pritaikyti šias įdomias ir naudingas idėjas ir savo bibliotekos veikloje.

Parengta pagal:

Evaluating digital services: a visitors and residents approach [interaktyvus]. Be datos [žiūrėta 2015 m. gruodžio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://repository.jisc.ac.uk/6220/1/Evaluating-digital-services-%E2%80%93-research-methods-i1.pdf

PROFFITT, M.; MICHALKO, J.; RENSPIE, M. Shaping the library to the life of the user: adapting, empowering, partnering, engaging [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/content/dam/research/publications/2015/oclcresearch-shaping-library-to-life-of-user-2015.pdf

User studies [interaktyvus]. OCLC Research. 2015 [žiūrėta 2015 m. gruodžio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/research/themes/user-studies.html

2015-12-11

Šiaulių miesto mokiniai kūrė istorijas Šiauliams

Šešėlių teatro spektaklio fragmentas. Sakmė „ Auksinis berniukas“
2015 m. gruodžio 4 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Šaltinėlio“ filiale Šiaulių miesto ir rajono mokiniai su mokytojomis susirinko į baigiamąjį projekto „Tradicijos ir modernumas: interaktyviai kuriame istoriją Šiauliams 2“ baigiamąjį renginį, kurio metu buvo parodyti pagal pačių mokinių skurtas sakmes pastatyti šešėlių teatro spektakliai bei pristatytas 2016 m. kalendorius „Vaikų istorijos Šiauliams“, skirtas 780-ajam Šiaulių miesto gimtadieniui.

Šiuolaikinėje visuomenėje labai svarbu ugdyti ne tik tautiškumą, patriotiškumą ir gimtojo krašto etninės kultūros gerbimą, tačiau ir kūrybiškumą bei meninę saviraišką. Dirbant bibliotekoje galima pastebėti, jog dauguma pradinukų ir net vyresnių moksleivių nėra išsiugdę minėtų savybių. Tai trukdo pilietiškumo vystimuisi, kuris prasideda nuo meilės gimtajam miestui, jo žmonėms bei kultūrai. Galima daryti prielaidą, jog neatkreipus dėmesio į jaunųjų miesto ir šalies piliečių ugdymą, mūsų visuomenėje vis labiau plis tarpusavio susvetimėjimas. Biblioteka, norėdama labiau suartinti šiauliečius, rengia ir vykdo projektus, skatinančius kūrybiškumą, tautiškumą bei formuojančius teigiamą požiūrį į kūrybinę saviraišką ir bendradarbiavimą.

Sukurta per 70 istorijų Šiauliams

2016 m. kalendorius - sakmių rinktinė „Vaikų istorijos Šiauliams“
2015 m. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Šaltinėlio“ filialas vykdė Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Tradicijos ir modernumas: interaktyviai kuriame istoriją Šiauliams 2“, kurio tikslas – ne tik prisiminti sakmių, padavimų, legendų tautosakines tradicijas, paskatinti moksleivius skaityti lietuvių smulkiosios tautosakos kūrinius, bet ir tobulinti savo rašytinės kalbos gebėjimus. Skatinant vaikų kūrybiškumą, bendradarbiaujant su miesto ir rajono švietimo įstaigomis ir ruošiantis Šiaulių miesto 780-ajam gimtadieniui, buvo pakviesti Šiaulių miesto ir rajono mokinukai kurti pasakas, sakmes, legendas apie žinomus Šiauliuose objektus: skulptūrą, ežerą, laikrodį, teatrą, kitus lankomus objektus. Daugiau nei du šimtai projekte dalyvavusių moksleivių sukūrė per 70 istorijų Šiauliams. Atrinkta dvylika geriausių, kūrybiškiausių istorijų, kurios ir pateko į 2016-ųjų metų kalendorių – vaikų kurtų sakmių ir kitokių pasakojimų rinktinę „Vaikų istorijos Šiauliams“, kuri buvo pristatyta projekto baigiamojo renginio metu.

Naudotos interaktyvios galimybės ir inovatyvios technikos

Kitas svarbus projekto akcentas buvo panaudojant interaktyvias galimybes, šešėlių teatro kūrimo metodiką, skatinti jaunosios kartos šiauliečius domėtis gimtuoju miestu, neprarasti savo autentiškumo, ugdyti menines vertybes naudojantis originaliomis ir inovatyviomis technikomis. Tad projekto metu buvo vykdomos įvairios pažintinės edukacinės-kūrybinės veiklos, kuomet vaikai buvo supažindinami su šešėlių teatro meno pasauliu. Pagal sukurtas sakmes, pasakas ir legendas apie Šiaulių miestą projekte dalyvaujantys bibliotekos lankytojai, jaunieji šiauliečiai, buvo kviečiami kurti šešėlių teatro spektakliukus. Prieš prasidedant šiam kūrybiniam procesui, mokiniai buvo mokomi šešėlių teatro pradmenų, su kuriais supažindino šešėlių teatro specialistai. Sukurti šešėlių teatro spektakliai buvo nufilmuoti ir demonstruojami baigiamajame renginyje. Visi nufilmuoti šešėlių teatro spektakliai įrašyti į kompaktinį diską „Kuriu istoriją Šiauliams 2...“.

Projekto metu vyko edukaciniai užsiėmimai

Baigiamojo renginio dalyviai
Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Literatūros istorijos ir teorijos katedros vedėja prof. Džiuljeta Maskuliūnienė edukacinių užsiėmimų „Kūrybinis teksto rašymas, sakmių kūrimas“ metu skatino pradinukus pažaisti meniniu žodžiu, vaizduote, mintimis ir pabandyti sukurti šiuolaikinę sakmę apie pasirinktą objektą Šiauliuose. Edukacinių užsiėmimų „Mokomės kurti šešėlių teatrą“ vedėjai Eglė Narbutaitė ir Tomas Januškevičius projekto dalyvius supažindino su paslaptingo šešėlių teatro principais, siluetinių lėlių ir dekoracijų gamybos būdais bei priemonėmis, reikalingomis joms pasidaryti. Šios šešėlių teatro edukacijos buvo paremtos sakmėmis apie Šiaulius. Jų metu mokiniai ne tik susipažino su vaizdingu ir nepamirštamą įspūdį paliekančiu šešėlių teatru, bet ir pasimokė kurti specifines šio teatro dekoracijas ir vaidinimų personažus, išbandė galimybę vaidinti balsu, valdyti lėlę ir per ją atskleisti savo sukurtos sakmės istoriją. Padedami edukatorių, mokiniai atsirinko vieną iš daugelio savo sukurtų sakmių, pasigamino šešėlių teatro lėles ir padovanojo vieni kitiems čia pat užsiėmimo metu sukurtus spektakliukus.

Projekto dalyviai ir rezultatai

Projekte dalyvavo mokiniai iš Šiaulių Gytarių progimnazijos, Šiaulių Salduvės progimnazijos, Šiaulių rajono Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos, Šiaulių Juventos progimnazijos, Šiaulių Vinco Kudirkos progimnazijos, Aukštelės pagrindinės mokyklos mokiniai. Užsiėmimų metu sukurti 8 šešėlių teatro spektakliai, išleistas DVD „Kuriu istoriją Šiauliams 2...“, parengtas ir išleistas sakmių kalendorius – rinktinė. Galima teigti, jog projekto pradžioje išsikeltas tikslas yra pasiektas – mokinukai labiau pažįsta gimtąjį miestą ir jo istoriją.

Suburta vieninga ir kūrybinga bendruomenė

Projektas „Tradicijos ir modernumas: interaktyviai kuriame istoriją Šiauliams 2“ visiškai išpildė šiuolaikinės visuomenės nario, piliečio lūkesčius. Per kultūrines-edukacines veiklas jaunieji šiauliečiai turėjo galimybę savo tapatybę tvirčiau susieti su gimtojo miesto, taip sustiprinant visos bendruomenės pilietiškumą. Modernios, originalios ir mieste naujos technologijos, šešėlių teatro modelis, Šiauliams suteikė inovatyvumo, šviežumo bei unikalumo. Projekto metu „Šaltinėlio“ vedėja R. Božienė sugebėjo sukviesti ir tam tikra prasme, pilietine ar tautine, suvienyti įvairaus amžiaus moksleivius, edukacinių veiklų specialistus ir skirtingų sričių partnerius – verslas tapo projektų partneriu. Tad šios veiklos gali būti puikiu pavyzdžiu, kaip reikia kurti vieningą, savo miestui pagarbią ir, žinoma, kūrybingą bendruomenę.


Informaciją parengė Kristina Mikliuvienė, Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos specialistė projektinei veiklai

2015-12-02

Knygos per „Penki TV“: skaitančiųjų Kalėdos, Žemaitės muziejus ir pokalbis su Lina Žutaute

Gruodžio mėnesį pradedame jau šventinėmis nuotaikomis. Kartu su Prezidente Dalia Grybauskaite paskelbsime „Knygų Kalėdų“ pradžią, aplankysime stebuklingą eglutę, kurioje visą gruodžio mėnesį vyks garsiniai skaitymai. Taip pat pakviesime Jus į Nijolės Narmontaitės knygos „Aktoriai, režisieriai ir studentai“ pristatymą bei aplankysime Žemaitės memorialinį muziejų. Be to, Jūsų laukia susitikimas su Kake Make ir jos mama Lina Žutaute. O kovai su vaikų baimėmis tiks puiki knyga „Juodas šuo“. Linkime prasmingolaiko su knygomis.