2011-06-28

Anykščių rajono savivaldybės bibliotekoje - paroda apie krašto bibliotekininkus

„Bibliotekininko profesija reikalauja, be dalykinių savybių, aistringo susižavėjimo savo puikia specialybe, noro bet kurią akimirką ateiti į pagalbą tiems, kurie siekia žinių“ (Andre Morua).

Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje nuo 2011 m. birželio 21 d. iki liepos 31 d. veiks autografuotų knygų ir fotografijų paroda „Žymūs Anykščių krašto bibliotekininkai“.

Puiki proga saulėtą vasaros dieną užsukti į biblioteką :)

Daugiau apie parodą skaitykite čia: http://www.anyksciuvb.lt/go.php/lit/Paroda_Zymus_Anyksciu_krasto_bibliotekin/393

Parengta pagal Audronės Berezauskienės informaciją

2011-06-27

Kas laukia akademinių bibliotekų?

2010 m. JAV kolegijų ir mokslinių bibliotekų asociacijos (angl. Association of College and Research Libraries) Mokslinių tyrimų, planavimo ir įžvalgų komitetas paskelbė 10 pagrindinių tendencijų, kurios paveiks akademinių bibliotekų darbą. Tendencijos buvo išaiškintos apklausius asociacijos narius ir atlikus literatūros analizę. Praėjus metams puiki proga paanalizuoti, kas tinka mūsų akademinėms bibliotekoms ir kokių pokyčių įtaką jaučiame jau dabar.

Štai pagrindinės akademinių bibliotekų plėtros tendencijos:

Akademinių bibliotekų rinkinių augimą reguliuos vartotojų poreikiai, o kolekcijose atsiras vis daugiau naujų rūšių išteklių . Manoma, kad akademinės bibliotekos, spręsdamos fizinės erdvės rinkiniams saugoti, rinkinių išsamumo problemas pereina prie kitų sprendimų. Jos labiau orientuojasi į išteklių įsigijimą pagal pareikalavimą. Tam įtakos turėjo ir išplėstas leidėjų paslaugų asortimentas, kuris leidžia pagal pareikalavimą greitai įsigyti reikiamą monografiją ar net straipsnį. Prieigai įtakos turi ir rinkinių skaitmeninimas. Artimiausiais metais akademinės bibliotekos turėtų skirti daugiau dėmesio išteklių radimo problemai. Manoma, kad artimiausioje ateityje paiešką vis labiau bus grindžiama vizualinės duomenų analizės principais.

Kokia bebūtų nesmagi ši prognozė, bet akademinės bibliotekos ir ateityje turės išsiversti su nedideliais biudžetais. Akademinės bibliotekos jau susidurė su finansavimo mažėjimu, tokių pačių tendencijų galima tikėtis ir ateityje.

Technologijų plėtra, pokyčiai bibliotekininkų darbo rinkoje irgi paveiks akademinių bibliotekų darbą. Pirmiausia, bibliotekininkams reikės daugiau mokymų ir profesinio tobulėjimo programų, kurios leistų jiems teikti paslaugas, atitinkančias šiuolaikinės akademinės bendruomenės poreikius. Tai savotiškas iššūkis bibliotekininkus rengiančioms institucijoms, kurios irgi turės atnaujinti savo pasiūlymus, ir pačioms bibliotekoms. Dar daugiau, nemažai bibliotekininkų pasieks pensijos amžių, todėl kyla įtampa, kas pakeis juos darbo vietoje ir ar ekonominės krizės laikais išėjus specialistams etatai nebus užšaldyti.

Akademinės bibliotekos turės vis daugiau skirti dėmesio atskaitomybei už savo darbą ir veiklos vertinimui. Ribotų finansinių išteklių laikais didėja konkurencija dėl finansavimo, todėl aukštosios mokyklos persvarstys savo biudžetus. Be to, didėjantys atskaitomybės reikalavimai bendrų aukštojo mokslo reformų pasekmė.

Akademinių bibliotekų išteklių skaitmeninimas taps svarbesne veikla ir pareikalaus daugiau investicijų. Išteklių skaitmeninimas leidžia žymiai pagerinti sąlygas moksliniams tyrimams, organizuojant prieigą prie nežinomų arba sunkiai prieinamų rinkinių. Skaitmeninimo projektų kaštai dideli, todėl akademinėms bibliotekoms teks ieškoti būdų sumažinti ar paskirstyti sąnaudas. Vienas iš sprendimų - bendradarbiavimo projektai, leidžiantys išlaidų naštą paskirstyti tarp projekto partnerių.

Mobiliųjų įrenginių plėtra paskatins naujų paslaugų radimąsi. Studentų tarpe greitai plinta įvairūs mobilieji įrenginiai - iPadai, e.knygų skaityklės, išmanieji telefonai ir kt. Intensyvėjant mobilios įrangos naudojimui, internete siūloma vis daugiau paslaugų, kuriais galima naudotis pasitelkiant šią įrangą. Tai keičia vartotojų reikalavimus akademinių bibliotekų paslaugoms. Todėl bibliotekos turėtų migruoti savo elektroninio katalogo, bibliografinio konsultavimo ir kitas populiarias paslaugas į mobiliųjų įrenginių aplinkas.

Ateities plėtros raktažodis - bendradarbiavimas. Norėdamos teikti modernias paslaugas akademinės bibliotekos turėtų išplėtoti bendradarbiavimo tinklus. Juos bendradarbiauja su fakultetais, norėdamos užtikrinti tinkamą studijų procesų aprūpinimą, su tyrėjais - siekdamos pristatyti naujausius šaltinius ir duomenis, būtinas tyrimui, su IT specialistais - kurdamos naujas paslaugas ir jiems reikalingą techninę infrastruktūrą, su kitomis bibliotekomis ir organizacijomis.

Akademinių bibliotekų vaidmuo mokslinės komunikacijos ir autorių teisių srityje didės. Bibliotekininkai jau dabar aktyviai įsitraukė į šias sritis kurdamos institucinės talpyklas, keldami mokslininkų ir studentų raštingumą autorių teisių srityje, aiškindamos atviros prieigos privalumus. Ateityje ši veikla intensyvės, bibliotekos taps tarpininkėmis tarp mokslininkų ir jiems reikalingos informacijos, siūlys su autorių teisėmis susijusius sprendimus.

Keičiantis bibliotekų fizinių erdvių paskirčiai bei plečiantis virtualioms paslaugoms pasikeis ir pati bibliotekos samprata. Bibliotekos fizinės erdvės plečiantis elektroninėms kolekcijoms ir išteklių pristatymo būdams jau nebebus skiriamos rinkinių saugojimui. Bibliotekos sieks atlaisvinti ir įrengti daugiau vietų individualiam ir grupiniam darbui bei mokymuisi. Vis daugiau bibliohttp://www.blogger.com/img/blank.giftekų kuria medija centrus, kuriuose tinkamai įrengtos erdvės tarnauja akademinės bendruomenės poreikiams. Bibliotekų virtualus matomumas didės socialiniuose tinkluose, virtualiuose nuotolinio mokymosi aplinkose, vis interaktyvesniomis tampančiose institucinėse svetainėse. Fizinės ir virtualios bibliotekų erdvės papildys viena kitą tarnaujant aukštojo mokslo studijų ir tyrimų tikslams.

Parengta pagal:

2010 top ten trends in academic libraries: a review of the current literature. College & Research Libraries News [interaktyvus]. June 2010, vol. 71, no. 6, p. 286-292 [žiūrėta 2011 m. birželio 27 d.]. Prieiga per internetą: http://crln.acrl.org/content/71/6/286.full

2011-06-25

Lady Gaga - "glam culture" bibliotekininkė

Lady Gaga, arba, tiksliau, Stefani Joanne Angelina Germanotta, turi virš 11 milijonų siekėjų Twiteryje. Šiandien ji yra absoliuti čempionė, lenkianti Baraką Obamą ir Britney Spears. Kiekviena jos perduodama žinia yra ištransliuojama per visas žiniasklaidos priemones ir asmeninius internetinius kanalus. Gagos reiškinys yra įdomus keliais aspektais ir, galbūt, mažiausiai muzikiniu. Nagrinėjat Gagos atvejį galima suprasti, kaip veikia masių psichologija, išvadas ar pasiūlymus taikyti savo darbe ar nagrinėjant tam tikras temas, pavyzdžiui, bibliotekų propagavimą. Galima tuo neapsiriboti ir skaityti klasikos knygas, pavyzdžiui, G. Le Bon „Minios psichologiją“ , o dar geriau - palyginti su realiu reiškiniu perskaičius Laura Coulman knygą „Strange and Beautiful: The Fabulous Style of Lady Gaga“. Rekomenduoju atkreipti dėmesį į lygybės principo taikymą komercijoje. Bet tai dar viena tema.

Jauna mokslininkė Corin Throsby į klausimą „ką dabar skaitau“ atsakė, kad skaito minėtą knygą, nes atranda daug įdomaus Gagos „perfomansuose“. Galima užduoti klausimą, kaip sureaguotų publika, kai kokia tai LT žvaigždutė vietoj drabužėlių prisidengtų karviena. Kur yra riba tarp šokiravimo ir patrauklumo? Stebinti reikia tam, kad išsiskirtum, bet ne tiek, kad prarastum kontaktą. Corin Throsby disertacija ir darbai siejami su Baironu, su romantizmu. Tyrimų tematika yra santykiai tarp autoriaus ir skaitytojų , užsimezgantys žmogiški flirto bruožai. Baironas yra išsaugojęs daug gerbėjų laiškų, kurie dažnai baigdavosi sakiniu: „...prašau sudeginti šitą laišką , kai tik perskaitysite...“.

Lady Gaga vardas Lietuvoje buvo išgirstas politikų po Romoje vykusio Pride renginio, kai ji nepalankiai atsiliepė apie vyraujančią netoleranciją mažumoms. Lyg ir negirdėtas dalykas, kad ministras pirmininkas reaguotų į 25 metų dainininkės kritiką. Šiandien Lady Gaga nuskrido į Japonija kad pasakytų - čia saugu. Tai tik keletas epizodų iš to, kas darosi pasaulyje.

Kodėl Lady Gaga yra tinklaraščio „Rock&roll bibliotekininkas“ žinutėje?

Nes ji pasakė - aš esu bibliotekininkė – „Lady Gaga Declares Herself 'Librarian of Glam Culture“. Taip parašė populiarus muzikinis žurnalas Rolling Stone.

Kaip sureagavo bibliotekinė bendruomenė? Pripaišė paršiukų ir prikūrė klipų. Kūryba, aišku, gerai, bet gal galima kaip nors protingiau išnaudoti šią žinią?

Vytas Savanoris, panaudota autoriaus asmeninė nuotrauka

p.s. naujausias Lady Gaga darbas - http://www.nytimes.com/2011/06/25/nyregion/gay-marriage-approved-by-new-york-senate.html?_r=1&hp

Skaitmeniniai žurnalai bibliotekos skaitytojams

Skaitmeniniame amžiuje bibliotekų reikšmė tik didėja, nes jos gali tarpininkauti tarp didžiųjų skaitmeninio turinio leidybos bei platinimo kompanijų ir bibliotekos skaitytojų, užtikrindamos, kad naujausios technologijos ir informacija būtų prieinama visiems. Tą liudija ir naujoji tarptautinė programa bibliotekoms. Garsinių knygų leidėjas Recorded books ir stambus skaitmeninės spaudos platintojas Zinio paskelbė apie naują programą bibliotekoms. Šios programos dėka JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės ir Australijos bibliotekų skaitytojai galės skaityti skaitmeninius žurnalus naudodamiesi bibliotekos skaitytojo kortele. Zinio platina aukštos kokybės spaudos skaitmenines versijas, kuriose puikiai atgaminamos spalvos ir stengiamasi užtikrinti interaktyvią sąveiką. Skaityti galima naudojant įvairius prietaisus - kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir kt. Šiuo metu Zinio skaitytojai gali skaityti 4500 įvairios tematikos skaitmeninių žurnalų 33 pasaulio kalbomis.

Parengta pagal:

Recorded books partners with world's largest newsstand Zinio to offer thousands of digital magazines at libraries [interaktyvus]. 22 June 2011 [žiūrėta 2011 m. birželio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://es-cat.zinio.com/press/press-release.jsp;jsessionid=F1C4E01B10C9F7D301164B2358B80B40.ns101-e03?pressreleaseid=pr148230

2011-06-23

Bibliotekos erdvės architekto žvilgsniu

Interneto laikraščio ir tinklaraščio Huffpost Arts viena iš autorių, architektė ir dizainierė Carla Leitao pradeda straipsnių ciklą apie bibliotekų erdves. Jame ji ketina svarstyti informacijos ir žinių koncepcijų bei jų kūrimo būdų kaitą ir pokyčių įtaką bibliotekų erdvėms. Kaip keičiasi bibliotekos erdvių supratimas, kas būdinga šiuolaikinei bibliotekai kaip žinių kūrimo centrui? Kaip bibliotekos idėjos įkūnijamos jos erdvėse?



Architektės manymu, šiuolaikiniai bibliotekų pastatai leidžia įžvelgti pačių bibliotekų koncepcijos kaitą ir kalbėti apie jos ateities raidą. Šiuolaikinės bibliotekos - tai aktyvūs žinių kūrimo ir sklaidos, bendruomenės centrai, savotiški socialiniai inkubatoriai. Bibliotekų idėjai, architektūrai ir dizainui didelę įtaką turi saityno 2.0 samprata, kuri skatina tokių reiškinių kaip bendradarbiavimas, dalijimasis ir dalyvavimas įkūnijimą bibliotekose erdvėse. Šiuolaikinių bibliotekų veiklai, jos erdvėms turi įtaką tokie veiksniai (arba nauji būdai suprasti bibliotekos funkcijas):

Multimedija - kadangi multimedija technologijos ir įrankiai dominuoja mūsų gyvenime, jų apstu ir bibliotekoje, kurioje kuriamos prieigos prie multimedija technologijų erdvės atsižvelgiant į tai, kad skirtingi įrankiai reikalauja vis kitaip planuoti erdves.

Kūrimo erdvės - biblioteka suvokiama kaip kūrybinės dirbtuvės, kuriose vyksta susitikimai, bendradarbiavimas, bendra kūrybinė veikla ir dalijimasis idėjomis. Susitelkimo ir tylos vietos tampa tik salomis šių bendradarbiavimo erdvių kraštovaizdyje.

Darbo ir laisvalaikio perspektyvų suderinimas - šiuolaikiniam gyvenimui būdingas darbo ir laisvalaikio persipynimas, todėl bibliotekos siūlo įvairias erdves, kurios leistų ir dirbti, ir praleisti laisvalaikį, lengvai pereinant nuo vienos būsenos ar veiklos prie kitos. Todėl šiuolaikiniuose bibliotekose galima rasti kavinių, kultūrinių renginių ir privačių erdvių, kad skirtingi vartotojai galėtų ko-egzistuoti šiose lanksčiai suprojektuotose erdvėse. Toks pat lankstumas būdingas ne tik fizinėms, bet ir virtualioms bibliotekoms.

Įtinklinta biblioteka - biblioteka jau nėra atskira sala, ji siekia tapti žinių sklaidos ir kūrimo centru, kuriame bibliotekų partnerystės tinklų dėka pasiekiami įvairūs ištekliai, neapsiribojantys vienos bibliotekos rinkiniu. Taigi biblioteka ir jos erdvės netapatinamos su vienos institucijos turimais ištekliais, veikiau, biblioteka tampa vartais į išteklių įvairovę. Tai veikia ir jos dizaino sprendimus.

Mokymasis - keičiasi bibliotekos vaidmuo mokymosi procese, ji ne tik kaupia ir pateikia mokymuisi reikalingus išteklius, bet ir įrankius, kurie leidžia panaudoti, transformuoti, dalytis šiais ištekliais.

Dėl šių priežasčių galima matyti ir bibliotekos išorinių ir vidinių erdvių dizaino pokyčius. Architektė pastebi, kad bibliotekos nustoja būti "viešaisiais rūmais", jos erdvės, skirtos atskiroms veikloms ar bibliotekų programoms, tampa miniatiūriškomis, lanksčiomis ir tinkančiomis įvairiems užsiėmimams. Be to, bibliotekos stengiasi kurti viešąsias erdves, turinčias asmeniškumo, jaukumo elementų, kad skaitytojas pasijustų tarsi namuose. Daug dėmesio skiriama baldams, garso ir vaizdo įrangai, kuri leistų patogiai užsiimti įvairiomis veiklomis (nepamirškime, kad ateidami į biblioteką vartotojai gali naudotis įvairia įranga, skolinama vietoje arba atnešama su savimi). Atsižvelgiant į tai, kad biblioteka - kūrybos ir bendradarbiavimo vieta - galima aptikti savotišką erdvių mozaiką - tylūs kampeliai ir bendradarbiavimo erdvės; zonos, įrengiamos atsižvelgiant į vartotojų demografines charakteristikas ir poreikius (pvz., erdvės vaikams).

Galiausia, bibliotekoms rūpi interjero sąsajos su aplinka bei eksterjeras. Biblioteka tarsi išplečia savo interjerą į ją supantį kraštovaizdį - šiuolaikiniuose projektuose rūpinamasi bibliotekos ir jos supančios aplinkos darna. Be to, bibliotekos daugiau dėmesio skiria savo išorinėms erdvėms (pavyzdžiui, žaliosioms zonoms), kurios vis labiau susiejamos su vidinėmis bibliotekos erdvėmis. Šios tendencijos pavyzdžių galima matyti ir ankstesniuose tinklaraščio straipsniuose, pvz., Gamtos kampeliai bibliotekos skaitytojams (bibliotekos sodas tampa edukacinių programų apie ekologiją ir gamtos tausojimą priemone, laisvalaikio zona).

Daugiau įžvalgų rasite straipsnyje, pagal kurį parengta ši žinutė:

LEITAO, Carla. Libraries: information and knowledge spaces. Iš Huffpost Art [interaktyvus]. 23 June 2011 [žiūrėta 2011 m. birželio 23 d.]. Prieiga per internetą: http://www.huffingtonpost.com/carla-leitao/library-information-knowledge_b_880122.html?page=1#s294817&title=Geisel_Library_by

2011-06-21

@ramupetu asmeniniai Twitter'io atradimai ir Next library

Jau ne kartą šiame tinklaraštyje kalbėjome apie saityno 2.0 priemonę Twitter, kuri leidžia kiekvienam susikurti savo paskyrą ir skelbti joje viešai prieinamas trumpas (ne daugiau kaip 140 ženklų)žinutes. Dėl to kartais Twitter'io paslauga vadinama mikrotinklaraščiu.

Aš Twitter‘yje užsiregistravau prieš dvejus metus. Dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – smalsumas, nes vis išgirsdavau, kad kažkas iš draugų ar kolegų naudojasi Twitter'iu arba twittina. Taip pat jaučiau tam tikrą pareigą išbandyti technologijas, kuriomis naudotis pradėjome mokyti bibliotekininkystės studentus ir bibliotekininkus. Taigi antroji priežastis – pareiga „neparduoti katės maiše“...

Šiandien „twittina“ daugelis, tarp jų ir politikai, ir verslininkai ir pramogų pasaulyje spindinčios žvaigždės, nes tai – dar viena erdvė viešintis, kalbėti ir apkalbėti. Iš pradžių buvo sunku susigaudyti toje papildomų ženklų ir kodų sistemoje, užtikrinančioje sąsajas tarp pranešimų ir kitų socialinio tinklo naudotojų... Taip pat suprasti - ką gali pasakyti 140 ženklų žinute ir kam iš viso to reikia, ypač žinant, kad visas žinutes mato kiti... bent jau kurį laiką, kol jų nepakeičia naujesnės. Senosioms, jei nori, reikia susikurti archyvą.

Apie tuos asmeninius „kam ir kodėl“ ir yra šis straipsnelis. Nesu labai aktyvi twitter vartotoja, tačiau šiomis dienomis tinkle lankiausi dažniau. Pagrindinis motyvas - sužinoti, ką kalba kolegos Aarhuse (Danija)vykstančioje konferencijoje „Next Library“.

Tarptautinėse konferencijose - tai jau įprasta praktika, jų rengėjai atvykusiems dalyviams pasiūlo ne tik prisijungimo duomenis prie bevielio ryšio, bet ir grotelėmis prasidedantį renginio kodą (temą) – pranešimams Twitteryje iš konferencijos žymėti. Pavyzdžiui, praeitą rudenį Utenoje vykusioje R'n'R bibliotekininko(ne)konferencijoje šis kodas buvo #RR2010. Tiesa pasakius - konferencijos ir yra mano pagrindinė niša twitteryje. Taip gegužės pabaigoje dalinausi žiniomis iš konferencijos Ispanijoje (kodas - #naple #eblida) ir realiuoju laiku skaičiau įspūdžius kolegų, dalyvaujančių Atėnuose vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Kokybiniai ir kiekybiniai metodai bibliotekose“. Beje šią konferenciją vėliau aprašė Žibutė Petrauskienė šiame tinklaraštyje.

Bet grįžkime prie „Next library“ konferencijos, skirtos interaktyvioms diskusijoms apie demokratiją, inovacijas ir partnerystes naujoviškose bibliotekose. Ši konferencija garsėja novatoriškumu, interaktyvumu ir (ne)konferencijos formatu, todėl sutraukia kelis šimtus dalyvių ir viso pasaulio. Rašau tarsi pati būčiau dalyvavusi, bet iš tiesų – tik skaičiau tema (kodu) #nextlibrary pažymėtas žinutes Twitteryje, kai kurias įdomiausias persiunčiau savo pranešimų sekėjams. Daugiausia jų yra įvairiose situacijose ir aplinkose sutikti kolegos – bibliotekininkai, mokslininkai, ekspertai. Jie savo ruoštu patikusias gali paskleisti savo socialiniuose tinkluose... Taip žinia iš Lietuvos gali pasiekti kitą žemyną ir atvirkščiai.

Dabar atskleisiu, kas paskatino dabar parašyti šį tekstą apie twitter'io atradimus. Negaliu nustygti vietoje nepasidalinus Twitterio pagalba atradusi originalų projektą, įrodančiu, kad - stebuklų būna!

Taigi užvakar „Next Library“ twitter'yje perskaičiau Jan Holmquist, bibliotekininko iš Danijos, kvietimą ateiti prie jo stendinio pranešimo. Užkabino keistokas pavadinimas! Parašiau, kad to negaliu padaryti, nes esu kitur, todėl greitai gavau nuorodą internete apie projektą „Nupirk Indijai biblioteką“ (Buy India a library) su pasiūlymu atsakyti į iškilusius klausimus.

Projekto istorija – trumpa ir labai įdomi. 2011 metų sausio mėnesį keturi jauni bibliotekininkai Andromeda Yelton (JAV, Twitter'io vardas - @ThatAndromeda), Ned Potter (Jungtinė Karalystė, @theREALwikiman), Jan Holmquist (Danija, @janholmquist), Justin Hoenke (JAV, @JustinLibrarian) sumanė kampaniją. Per Twitter'į įtraukti bibliotekininkus į labdaros misiją - kai daugelyje šalių bibliotekos uždaromos, bent vieną jų - atidaryti. Indijoje ar Afrikoje, kur daugeliui žmonių, gyvenančių kaimo bendruomenėse, knygos yra visai neprieinamos - nei vaikams, nei suaugusiems.

Kolegos apskaičiavo, kad pastatyti biblioteką Indijoje, ją įrengti, aprūpinti knygomis ir pasamdyti personalą 2 metams – kainuoja 1250 svarų, o Afrikoje nupirkti dviračiu ar asiliuku vežiojamą (mobilią!) biblioteką kainuoja 100 svarų.

Keturi entuziastai pirmiausia apie misiją paskelbė twitter‘yje, paskui sukūrė tinklaraštį Buy India a Library, kuriame jau vasario viduryje (praėjus 6 savaitėms nuo idėjos) – @Wikiman paskelbė tokią žinutę (laisvas vertimas iš anglų kalbos):

„Atsiprašau, kad tiek ilgai užtruko atnaujinti šį tinklaraštį informacija apie galutinę sumą – turėjome dar vieną paskutinį rėmėją, prisidėjusį prie bendros sumos. Taigi viskas padaryta, mes turime stebinančių žinių – mes surinkome daugiau kaip 2400 svarų. Daugiau nei reikia mūsų tikslui pasiekti – tiksliau, dukart daugiau!

Tai reiškia daugiau bibliotekų Afrikoje ir didesnė biblioteka Indijoje. Nuostabu!

Ačiū visiems už pagalbą! Bibliotekos bus pastatytos ten, kur jų niekada nebuvo.“


Pabaigsiu @ramupetu Twitter‘io asmeninės naudos apibendrinimu – tai patogi galimybė sužinoti apie naujoves, bendrauti su kolegomis (net ir nepažįstamais!), dalintis įžvalgomis, šaltiniais ir naujienomis, diskutuoti, rekomenduoti knygą ar ją pacituoti, atsakyti į klausimus ir juos kelti, mokytis, o kartais ir pamokyti. Dalyvaujant konferencijoje twitter'is leidžia pamatyti, kaip tą pačią informaciją interpretuoja kiti, o grįžus namo - žinutės praverčia rengiant ataskaitą. Tai man tinka, nors be abejo tai ne vienintelis būdas naudotis twitter'iu. Kviečiu ir jus pasidalinti savo atradimais ir (ne)atradimais socialiniuose tinkluose.

Nuorodos:

Buy India a Library: Librarians funding a library in India via twitter: http://buyindiaalibrary.wordpress.com/category/funding-a-library-in-india/

Next Library interneto tinklalapis: http://nextlibrary.net/

Next Library Twitter'io paskyra: http://twitter.com/#!/nextlibrary2011

Next Library Facebook'o paskyra: http://www.facebook.com/nextlibrary

Lietuviškų knygų skaitymo ypatumai Norvegijos bibliotekose

Dėkojame Inetai Krauls už atsiųstą nuorodą į Lietuvos ryto straipsnį apie tai, kaip lietuviai skaito knygas Norvegijos bibliotekose. Kviečiame skaityti - Nori lietuviškų knygų? Emigruok į Norvegiją, galbūt, būtų įdomu pasvarstyti, padaryti savo išvadas apie straipsnio turinį ir atsakyti į klausimą - ar tikrai kitur geriausia ir ką mes galime padaryti, kad skaitytojams nekiltų noro ieškoti knygų Norvegijoje :).

2011-06-20

Viešosios bibliotekos socialinis poveikis vartotojams: Panevėžio rajono savivaldybės bibliotekos atvejis

Esu Jolita Petrauskaitė, šiais metais baigiau bibliotekininkystės ir informacijos studijas. Rašiau bakalauro darbą „Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos socialinis poveikis vartotojams“ ir nusprendžiau pasidalinti įdomiomis teorinėmis įžvalgomis ir tyrimo rezultatais su šio tinklaraščio skaitytojais. Kadangi būtent čia radau labai daug įdomių ir vertingų darbui šaltinių, tikiu, kad bus įdomu paskaityti apie socialinio poveikio tyrimų pritaikymo galimybes ir naudą Lietuvoje.

Bakalauro darbe nagrinėjami pavienių viešųjų bibliotekų socialinio poveikio tyrimai ir atstovavimas bibliotekoms, pagrįstas šiais poveikio įrodymais savivaldybės lygmenyje. Lietuvoje atstovavimas bibliotekoms vietos lygmenyje nėra propaguojamas. Rimtesni poveikio vertinimo tyrimai pavienėse Lietuvos viešosiose bibliotekose irgi nevyksta. Todėl ši tema aktuali ir naudinga, nes nagrinėja kokybinio veiklos vertinimo ir komunikacijos su sprendimų priėmėjais praktinę problemą. Bakalauro darbo tikslas – nustatyti, kaip pasirinktos viešosios bibliotekos socialinio poveikio vartotojams tyrimai gali prisidėti prie geresnio jos atstovavimo savivaldybės lygmenyje.

Kodėl reikėtų vertinti bibliotekos socialinį poveikį?

Informacinės visuomenės laikais bibliotekos, kaip socialinės institucijos, statusas tampa svarbesnis nei anksčiau. Jos nuolat kinta, taikydamosios prie vartotojų, jų poreikių. Dėl nuolatinių aplinkos pokyčių, kurie vis intensyvėja, bibliotekose vis svarbesnis tampa jų valdymas ir su juo susiję iššūkiai. Viena iš valdymo sričių – veiklos vertinimas. Bibliotekos nuo seno vertina savo veiklą, nes tai yra vienas iš svarbiausių būdų parodyti, kad biblioteka yra naudinga ir vertinga tam tikroms visuomenės grupėms.

Šiandien egzistuoja įvairių bibliotekų veiklos vertinimo būdų – pvz. veiklos efektyvumo. Todėl verta atkreipti dėmesį kuo nuo kitų vertinimo būdų skiriasi socialinio poveikio vertinimas. Britų mokslininkai Davidas Streatfieldas ir Sharon Markless nagrinėdami bibliotekų poveikio vertinimą pastebėjo, kad esminis poveikio bruožas yra pasikeitimas. Šiems pasikeitimams įvertinti atliekama analizė apima tikslus ir uždavinius, indėlius (įdedamų išteklių į veiklą), veiklą, pasiekimus, rezultatus, poveikį, vertę. Bendra šių rodiklių loginės sekos analizė leidžia įvertinti poveikį, nustatyti vertę, ryšius su keliamais tikslais.

Nors dar visai neseniai nebuvo aišku, kaip tinkamai įvertinti daromą bibliotekų poveikį vartotojams, visgi jau nesiginčijama, kad tinkamai išmatuota bibliotekų veikla ir identifikuotas daromas poveikis bibliotekoms padeda spręsti nemažai įvairiausių problemų. Poveikio vertinimas labai glaudžiai susijęs su atstovavimu bibliotekoms (angl. library advocacy). Bibliotekoms atstovavimo veikla tampa svarbi. Tai įrodo vis didėjantis dėmesys. Ji ypač populiari JAV. Šią veiklą skatina įvairios bibliotekas vienijančios organizacijos: Amerikos bibliotekų asociacija (angl. ALA), Viešųjų bibliotekų asociacija (angl. PLA), kuri yra ALA padalinys) bei atskirų valstijų asociacijos, pvz. Ilinojaus bibliotekų asociacija. Tinkamas bibliotekos atstovavimas padeda palaikyti santykius su finansuotojais, suinteresuotaisiais asmenimis ir siekti bibliotekos išsikeltų tikslų susijusių su palaikymu, įvaizdžiu ir, žinoma, finansavimu.

Atstovavimą reiktų suprasti kaip palaikymo, užtarimo, įtikinėjimo veiksmą ar procesą, kuriuo siekiama įrodyti kažką svarbaus. Šis veiksmas gali būti savaiminis. Tačiau dažniausiai atstovavimo veikla yra prasminga, turinti konkretų tikslą ir nuosekliai planuojama. Atstovavimas yra pristatymas savo veiklos, gautų rezultatų, siekimas pagalbos, veiklos palaikymo, o ne tik siekis paveikti sprendimų priėmėjus.
Todėl bibliotekų atstovavimas gali būti vykdomas pasitelkiant:
įrodymus;
• atvejų studijas;
• sėkmės istorijas
(Bradley, 2009, p.170).
Todėl bibliotekose atliekant socialinio poveikio tyrimus įrodymai, atvejų studijos ar sėkmės istorijos yra pasitelkiamos kaip pagrįsta argumentacija visoms suinteresuotoms grupėms.

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos socialinio poveikio tyrimas

2011 metų balandžio 2-8 dienomis Panevėžio rajone atliktas empirinis tyrimas. Juo siekta nustatyti Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos socialinį poveikį vartotojams ir tuo pačiu nustatyti, kaip šis poveikis atitinka sprendimų priėmėjų lūkesčius. Tyrimo esmė – įvertinti vienos savivaldybės bibliotekos lygmeniu bibliotekos socialinį poveikį vartotojams ir nustatyti, kaip šį poveikį suvokia savivaldybės pareigūnai. Poveikio vertinimo rezultatai lyginami su sprendimų priėmėjų lūkesčiais ir tai leidžia daryti išvadas, apie tokių tyrimų poreikį, naudą pavienėse šalies bibliotekose, ir pritaikymą atstovavimo tikslams.

Tyrimo metodika

Siekiant įvertinti socialinio poveikio vartotojams sąsajas su finansuotojų lūkesčiais pasirinktos dvi tikslinės grupės:

Bibliotekos vartotojai. Tai tiesioginiai bibliotekos paslaugų gavėjai, į kuriuos nukreipta bibliotekos veikla. Todėl būtent jie geriausiai jaučia bibliotekos daromą poveikį. Tyrimui pasirinktos trijų skirtingų bibliotekos filialų vartotojai: kaimo, miestelio ir miesto;
Sprendimų priėmėjai. Tai asmenys, kurie dalyvauja savivaldybės sprendimų priėmimo procese ir jų vykdyme. Tyrimui pasirinkti pareigūnai dviem lygmenimis: savivaldybės ir seniūnijų. Taip pasirinkta dėl sprendimų priėmimo proceso ir atliekamų funkcijų. Seniūnijų lygmeniu seniūnas yra tas spendimų priėmėjas, kuris yra arčiausiai bibliotekos, stebi jos veiklą tiesiogiai, nei savivaldybės pareigūnai. Tačiau savivaldybės pareigūnai atsakingi už biudžetą, rengia pagrindinius strateginius planus. Jie yra aukščiausia savivaldybės lygmeniu valdžia priimanti sprendimus bei turinti daug galios.

Sprendimų priėmėjai buvo apklausti pritaikius interviu metodą, o vartotojai – surengus fokusuotas diskusijų grupes. Sukurtas interviu klausimynas sprendimų priėmėjams: atitinkamai savivaldybės pareigūnams, ir seniūnams. Fokusuotoms diskusijų grupėms sudarytas scenarijus, kurį sudaro 5 klausimų grupės, skirtos nagrinėti bibliotekos naudą apskritai ir keturias poveikio sritis:

• Socialinė sanglauda;
• Bendruomeniškumo jausmas;
• Asmeninis tobulėjimas;
• Vietos kultūros puoselėjimas.

Šios sritys pasirinktos remiantis kitų šalių viešųjų bibliotekų tyrimų praktika.
Empirinis tyrimas vykdomas keliais etapais (žr. 1 paveikslą):

• Siekiant nustatyti finansuojančių institucijų lūkesčius tiriamos bibliotekos atlikti pusiau struktūruoti giluminiai interviu su sprendimų priėmėjais.
• Vartotojų ir bendruomenės suvokimas apie bibliotekos socialinį poveikį tiriamas taikant fokusuotų diskusijų grupių metodą.
• Norint geriau suvokti bibliotekos svarbą ir reikšmę ir tuo pačiu nustatyti finansuojančių institucijų lūkesčius bibliotekų atžvilgiu Panevėžio rajono savivaldybės kontekste, naudojamas dokumentų analizės metodas. Nagrinėjami bibliotekos metinės veiklos ir statistinės ataskaitos, Panevėžio rajono savivaldybės plėtros gairės ir strateginiai planai.

1 paveikslas. Tyrimo organizavimas ir etapai


Tyrimo rezultatai

Atlikus kokybinį tyrimą, lyginami sprendimų priėmėjų lūkesčiai ir bibliotekos vartotojų jaučiamas socialinis poveikis pasirinktose srityse (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Sąsajos tarp sprendimo priėmėjų lūkesčių ir poveikio bibliotekos vartotojams



Iš tyrimo paaiškėjo, kad savivaldybės pareigūnai biblioteką rajone suvokia kaip reikšmingą žmonėms, todėl į savivaldybės strateginį planą biblioteka yra įtraukta, kaip organizacija prisidedanti prie aktyvaus bendruomenės gyvenimo skatinimo. Viena iš pagrindinių bibliotekos reikšmės priežasčių, tai viešų, bendruomeninių įstaigų skaičius rajono mažuose miesteliuose ir kaimuose. Biblioteka yra „viena iš tų grandžių, kuri vienaip ar kitaip skatina žmones“, - pastebi seniūnas. Tačiau „ji turi būti svarbi, kiekvienam pagal poreikius“, - teigia savivaldybės pareigūnai. Iš jų pasisakymų galima spęsti, kad jiems stinga informacijos apie bibliotekos veiklą ir teikiamą naudą. Tuo tarpu seniūnų nuomonė jau aiškesnė. Jie konkrečiai įvardija bibliotekos išaugusią svarbą, nusako sritis, kaip biblioteka įtakoja žmonių gyvenimą. Bibliotekų veikla per pastaruosius metus tapo labai įvairiapusiška ir žmonėms šie pasikeitimai vykstantys bibliotekoje reikšmingi.

Bibliotekos poveikis rajono gyventojų socialinės sanglaudos srityje neginčijamas. Tai suvokia ir savivaldybės pareigūnai. Tačiau vartotojai žymiai labiau nei pareigūnai akcentuoja, kad bibliotekoje lankosi įvairiausio amžiaus žmonės ir jie į biblioteką ateina pabendrauti. O bendravimą bibliotekoje labiausiai skatina patys bibliotekininkai, jų asmenybės, noras bendrauti.

Kalbant apie bendruomeniškumo jausmą, tai vėlgi tiriamųjų nuomonės išsiskyrė. Tik šiuo atveju savivaldybės pareigūnai ir seniūnai teigė, jog biblioteka yra integrali tos bendruomenės dalis, prisidedanti visokeriopai ir labai svarbi būtent bendruomenėms. Tuo tarpu patys bibliotekos vartotojai teigė, kad biblioteka visų pirma vienija pačius bibliotekos lankytojus ir būtent tie, kurie lankosi bibliotekoje yra bendruomenė jau savaime. O bibliotekos dalyvavimas formalių bendruomenių veikloje dar nereiškia, kad ir žmonės jaučiasi bendruomenės dalimi. Bibliotekos vartotojai teigė, jog juos vienija bendra veikla, noras domėtis, šviestis.

Iš tyrimo rezultatų galima daryti išvadą kad savivaldybės pareigūnai suvokia biblioteką teigiamai, bet labai siaurina jos funkcijas ir nesuvokia viso bibliotekos veiklos potencialo . tarkim jie mano, kad bibliotekose itin svarbi knygų skolinimo funkcija, o nuvertina bendravimą bibliotekoje. Būtent tai reiškia, kad bibliotekoms reikia pačioms atskleisti savo potencialą bei jį įrodyti.

Atlikus tyrimą paaiškėjo labai įdomūs faktai. Visų pirma tai, kad sprendimų priėmėjams (ypač savivaldybės lygmenyje) trūksta žinių apie bibliotekos veiklą, tačiau jie teigiamai vertina bibliotekos svarbą. Ir ši įžvalga parodo tokių tyrimų poreikį bibliotekose.

Ko galime pasimokyti iš šio tyrimo ir ką pritaikyti bibliotekų veikloje?

Bakalauro darbe atliktas tyrimas parodė, kad viešųjų bibliotekų vartotojai neabejotinai jaučia socialinį poveikį. Tačiau to žinoti neužtenka – reikia matuoti bibliotekų veiklą ir tai turi būti atliekama nuosekliai, o siekiant skirtingų tikslų reikia įvertinti skirtingus aspektus.

Kalbant apie tokių poveikio tyrimų pritaikymą visų pirma reikia suvokti, kad atstovavimo procesas, kaip ir bet kokia kita tikslinga komunikacija, prasideda nuo lūkesčių ir prioritetų išsiaiškinimo. Todėl siekiant geresnio bibliotekos atstovavimo savivaldybės lygmenyje bibliotekos vadovai turėtų pagalvoti apie tam tikrus įrodymus pagrįstus tyrimais.

Norintiems pradėti nuosekliai ir struktūruotai užsiimti atstovavimu bibliotekoms savivaldybės lygmenyje siūloma:

o Iš anksto nustatyti socialinio poveikio sritis;
o Suvokti tokių tyrimų pritaikymą ir vykdyti nuoseklią veiklą. Kokybiniai veiklos tyrimai naudingi ne tik siekiant finansavimo, bet ir planuojant bibliotekos veiklą;
o Norint gauti platesnį vaizdą apie bibliotekos socialinę svarbą žmonėms, pravartu į tyrimą įtraukti ir kitas suinteresuotas grupes, pavyzdžiui pačius bibliotekos darbuotojus ar lyginti vartotojų ir ne vartotojų grupes. Pasirinkus tyrimui grupes, reiktų apgalvoti, kas šioms grupėms yra aktualu, kaip jos siejasi su bibliotekos socialine veikla;
o Bet svarbiausia - suvokti, kad sėkmė ir rezultatai pasiekiami atliekant nuoseklius tyrimus + atstovavimo procesą.

Parengė Jolita Petrauskaitė
(parengta pagal bakalauro darbą: „Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos socialinis poveikis vartotojams“, darbo vadovė dr. Ugnė Lipeikaitė)

Literatūra

BRADLEY, Fiona. IFLA, sustainability and impact assessment. In Performance Measurement and Metrics [interaktyvus]. 2009, vol. 10, issue: 3, p. 167-171 [žiūrėta 2010 m. spalio 20 d.]. Prieiga per Emerald.

BROPHY, Peter. Measuring Library Performance: Principles and Techniques. London, UK: Facet Publishing. 2006. xxiii, 242 p. : iliustr., lent. ISBN: 978-1-85604-593-5.

CICĖNIENĖ, Viliunė. Moksliniai tyrimai bibliotekose: metodologija, metodika, rezultatų sklaida. Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2006. 286 p.

GAZO D. City councillors and the mission of public libraries. In New Library World [interaktyvus]. 2011, vol. 112, no. 1/2, p. 52-56 [žiūrėta 2011 m. balandžio 14 d.]. Prieiga per Emerald.

DEBONO, Barbara. Assesing the social impact of public libraries: what the literature is saying. In Australasian Public Libraries and Information Services [interaktyvus]. 2002, vol.15, no. 2, p. 80-95 [žiūrėta 2011 m. sausio 15 d.]. Prieiga per EBSCO Publishing.

MARKLESS, Sharon; STREATFIELD, David. Evaluating the impact of your library. London : Facet Publishing, 2008. xviii, 170 p.

STREATFIELD, David; MARKLESS, Sharon. Impact evaluation, advocacy and ethical research: some issues for national strategy development? In 76th IFLA conference [interaktyvus]. Gothenburg, 2010, p. 13. [žiūrėta 2011 m. sausio 28 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ifla.org /files/hq/papers/ifla76/97-markless-en.pdf.

STREATFIELD, David; MARKLESS, Sharon. What is impact assessment and why is it important? In Performance Measurement and Metrics [interaktyvus], 10,2 (2009), p. 134-141 [žiūrėta 2011 m. sausio 28 d.]. Prieiga per Emerald.

RUDŽIONIENĖ, Jurgita. Bibliotekos veiklos vertinimo ABC : mokomoji knyga. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 79 p.

2011-06-19

Pritrenkiančios paslaugos akademinių bibliotekų vartotojams

Daugelis šiuolaikinių akademinių bibliotekų rūpinasi paslaugų kokybe ir siekia sužinoti, ar vartotojai patenkinti teikiamomis paslaugomis. JAV Temple universitete dirbantys bibliotekininkystės specialistas Stevenas Bellas pasiūlė naujovišką būdą pažvelgti į bibliotekų paslaugų vertinimą. Jis pažymi, kad šiandien daugelis privačių kompanijų atkreipia dėmesį į paslaugų vartojimo patirtį, kitaip vadinama vartotojo patirtimi (angl. user experience). Kaip žinia, vartotojo teigiami potyriai vartojant paslaugą skatina jį pasinaudoti ja ir vėl. Kuriant paslaugas, kurios suteikia vartotojams unikalių, įsimintinų patirčių, teigiamų emocijų, galima sukurti lojalių vartotojų auditoriją. Daugelis sėkmingai veikiančių verslo įmonių siekdami sukurti išskirtines paslaugas perorientuoja visas savo strategijas, kad užtikrintų nepakartojamą paslaugų vartojimo patirtį (apie tai jau rašėme straipsnyje (Legendinės paslaugos klientams - nauja bibliotekų plėtros metafora?).

Nenuostabu, kad versle aktyviai domimasi tuo, kas gi sudaro tą pritrenkiančios paslaugos patirtį, arba autoriaus žodžiais, WOW patirtį (angl. WOW experience). Straipsnio autorių įkvėpė Puikios apsipirkimo patirties Šiaurės Amerikoje Studija (angl. Study of Great Retail
Shopping Experiences in North America), atlikta apklausius apie tūkstantį Kanados ir JAV pirkėjų. Studija parodė, kad puikią pirkėjų patirtį apibūdina keli paslaugos bruožai:

a) įsitraukimas - paslaugos teikėjo mandagumas, rūpestingumas, pasiruošimas išklausyti ir padėti.
b) kompetetingumas - puikios paslaugos teikėjo žinios apie produktus, gebėjimas paaiškinti įvairius produktų bruožus.
c) prekės ženklo patirtis - patrauklus dizainas, unikali atmosfera, sukelianti jausmą, kad vartotojas išskirtinis.
d) pagalba - paslaugos teikėjo pagalba taupant pirkėjo laiką, koordinuojant visą prekės įsigijimo procesą, jautrumas pirkėjo laiko trūkumui.
e) problemų sprendimas - efektyvus įvairių problemų sprendimas, prekės kompensacijų skyrimas.

Taigi atsižvelgdamas į verslo kolegų tyrimus Stevenas Bellas nutarė pritaikyti jų klausimyną akademinių bibliotekų kontekstui ir išsiaiškinti studentų patirtį vartojant akademinių bibliotekų paslaugas. Be to, jis siekė sužinoti, kaip akademinių bibliotekų darbuotojai įsivaizduoja studentų patirtį bibliotekoje ir jų prioritetus. Galiausia, tyrėjas siekė palyginti bibliotekos ir parduotuvių paslaugų vartojimo patirtį.

Tyrime dalyvavo dvi JAV akademinės bibliotekos. Surinkta 204 studentų ir 37 darbuotojų anketos. Atsižvelgiant į gautą anketų skaičių, galima laikyti šį tyrimą pilotiniu. Nepaisant to, manau, tai yra įdomi idėja, kuria galima pasinaudoti atliekant tyrimus ir Lietuvos bibliotekose. Atlikus tyrimą paaiškėjo pagrindiniai puikios bibliotekos paslaugų vartojimo patirties veiksniai, remiantis studentų ir darbuotojų požiūriais bei lyginant su parduotuvių paslaugų vartojimo patirtimi. Tai (pateikiami atsakymai "labai svarbu", procentais):

Akių kontaktas - daugelis studentų nuomone, akių kontaktas svarbesnis aptarnaujant parduotuvėje, tačiau 19 proc. respondentų vertino akių kontaktą kaip labai svarbų puikios paslaugų vartojimo patirties bibliotekoje veiksnį. Įdomu, kad bibliotekos darbuotojai vertino akių kontakto svarbą aptarnaujant bibliotekoje, kiek žemiau - 14 proc. pažymėjo "labai svarbu".

Lengva rasti prekes (knygas) - ir studentų (74%), ir bibliotekininkų (92%) nuomone, tai labai svarbus bibliotekos bruožas. Lengvas knygų radimas bibliotekoje vertinamas net kiek svarbesnis, nei prekių radimas parduotuvėje (studentai - 69%); bibliotekininkai - 76%).

Personalo kompetetingumas vertinamas kiek žemiau, negu gebėjimas lengvai rasti knygas (prekes), bet vėlgi labai aukštai (studentai - 67%; bibliotekininkai - 78%). Apklaustųjų nuomone, personalo kompetencijos reikšmė bibliotekose didesnė, negu parduotuvėje (studentai - 58%; bibliotekininkai - 57%).

Vartotojo jautimasis svarbiu - ir studentai (10%), ir bibliotekininkai (11%) mano, kad tai ne taip svarbu bibliotekoje, kaip parduotuvėje (studentai - 22%; bibliotekininkai - 16%).

Jautrumas laiko trūkumui vertinamas kaip pakankamai svarbus veiksnys vartojant bibliotekos paslaugas. Vertinant šio veiksnio svarbą bibliotekoje studentų ir bibliotekininkų atsakymai sutapo (38% bibliotekininkų ir 38% studentų manė, kad tai svarbu). Studentai vertino jautrumą laiko trūkumui kaip šiek tiek reikšmingesnį aptarnavimo faktorių parduotuvėse (45% manė, kad tai svarbu).

Rūpestingumas - studentų nuomone, tai svarbus veiksnys bibliotekų paslaugų atveju (27%), nors jie matė didesnę rūpestingumo reikšmę parduotuvėse (35%). Kiek mažiau bibliotekininkų įžvelgė rūpestingumo reikšmę tiek aptarnaujant bibliotekose (22%), tiek - parduotuvėse (19%).

Patarimų teikimas - tiek studentų (52%), tiek bibliotekininkų (51%) nuomone, patarimų reikšmė didesnė bibliotekoje, nei parduotuvėje ( 46% studentų; 35% bibliotekininkų).

Problemų sprendimas - aptarnavimo eigoje iškylančių problemų sprendimas kiek reikšmingesnis parduotuvėje (60% studentų ir 68% bibliotekininkų), nei bibliotekoje (54% studentų, 59% bibliotekininkų).

Ką gi, iš apklausos rezultatų matyti, kad bibliotekininkai kelia pakankamai aukštus reikalavimus savo darbui. Tačiau galima pastebėti kiek didesnį dėmesį dalykinei darbo pusei - kompetetingumui, lengvo knygų radimo sąlygų sudarymui; negu santykiams su aptarnaujamu vartotoju - rūpestingumui, akių kontaktui. Be abejo, šis tyrimas pernelyg mažas (be to, neproporcingas apklaustų studentų ir darbuotojų santykis), bet jis leidžia mums užduoti sau įdomius klausimus apie tai, kam teikiame prioritetus aptarnaudami vartotojus. Ar iš tiesų vartotojai suvokia puikią paslaugos patirtį taip pat kaip ir mes, profesionalūs bibliotekininkai?

Parengta pagal:

BELL, Steven. Delivering a WOW user experience: do academic librarians measure up? ACRL 2011 Conference [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. birželio 19 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ala.org/ala/mgrps/divs/acrl/events/national/2011/papers/delivering_wow.pdf

Discovering "WOW" - a study of great retail shopping experiences in North America [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2011 m. birželio 19 d.]. Prieiga per internetą:
http://bakerretail.wharton.upenn.edu/documents/DiscoveringWOW.pdf

2011-06-18

Biblioteka 2.011 - virtuali pasaulinė konferencija

Dėkojame Virginijai už atsiųstą įdomią informaciją apie šių metų lapkričio 2-3 d. vyksiančią netradicinę bibliotekininkystės konferenciją Biblioteka 2.011. Tai nemokamas ir išskirtinai virtualus renginys, kuris vyks internete skirtingu laiku norint aprėpti įvairias laiko juostas. Jame gali dalyvauti kiekvienas norintis prisidėti prie pasauliniu mastu inicijuojamos diskusijos apie bibliotekų dabartį ir ateitį.

Renginyje ketinama diskutuoti įvairiomis temomis. Pavyzdžiui, bus kalbama apie bibliotekų ir bibliotekininkų besikeičiančius vaidmenis, IKT poveikį bibliotekoms, e.knygų revoliuciją, skaitmeninį raštingumą, multimediją ir žaidimus, atviros prieigos mokymosi išteklius, savarankišką mokymąsi ir daugelį kitų klausimų.

Renginį organizuoja JAV San Jose universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų mokykla ir partneriai. Šiuo metu organizatoriai kviečia siūlyti pranešimus, laukia savanorių ir kviečia dalyvius ar besidominčius registruotis konferencijos svetainėje.

Daugiau apie renginį skaitykite svetainėje Biblioteka 2.011.

Tekstas parengtas pagal/nuotrauka iš: http://www.library20.com/

2011-06-17

Bibliotekininkai - idėjų lyderiai: TED bibliotekoms

Tikriausia daugeliui teko girdėti santrumpą TED (angl. Technology, Entertainment, Design - liet. Technologijos, Pramogos, Dizainas). Ši santrumpa yra nepelno organizacijos, susikūrusios 1986 m. Kalifornijoje (JAV), pavadinimas. Organizacija siekia skleisti inovatyvias idėjas. Daro ji tą įvairiais būdais - pritraukdama novatoriškus ir kūrybiškus žmones iš įvairių sričių į metinę konferenciją, apdovanodama kūrybiškas idėjas, skelbdama pasaulio idėjų ir inovacijų lyderių kalbas ir inicijuodama dar daugybę programų. Viena iš jų - TEDx, arba nepriklausomi renginiai, kuriuos vadovaudamiesi bendruoju TED principu Idėjos, kurias verta skleisti (angl. Ideas Worth Spreading) gali organizuoti įvairios bendruomenės ir organizacijos skirtingose pasaulio šalyse.


TEDx LibrariansTO, šaltinis: http://www.tedxlibrarians.com/

Šia galimybe pasinaudojo kanadiečių bibliotekininkai, kurie visai netrukus, birželio 25 d., organizuoja konferenciją TEDxLibrariansTO, kurios tema - "Bibliotekininkai - idėjų lyderiai" (angl. Librarians as thought leaders). Konferencijos organizatoriai užduoda diskusiją provokuojančius klausimus: "Kodėl bibliotekininkai - idėjų lyderiai? Ką mes galime pasakyti visuomenei? Kaip mes galime pakeisti pasaulį?" Visi norintieji kviečiami pasidalyti savo mintimis ir idėjomis šiais klausimais. Tą galima padaryti sukūrus vaizdo įrašą ir nusiuntus jį organizatoriams, kurie paskelbs jį YouTube kanale. Geriausius vaizdo įrašus žadama paskelbti renginio svetainėje.

Manau, ryškėja įdomi tendencija - bibliotekininkams visame pasaulyje reikia naujų idėjų ir jie ieško vis naujų būdų tas idėjas išryškinti ir išreikšti. Vertėtų užduoti klausimą ir sau: "Kaip mes galėtume pakeisti pasaulį?" :)

Parengta pagal:

TED: ideas worth spreading [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. birželio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ted.com/
TEDx LibrariansTO [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. birželio 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.tedxlibrarians.com/

2011-06-16

Karjeros pavyzdžiai (3)


Apie savo karjeros kelius ir studijas kalba Ugnė Lipeikaitė
Užimamos pareigos:
projekto „Bibliotekos pažangai“ poveikio vertinimo koordinatorė
Darbovietė:
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Kita patirtis:
2005-2011 m. VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos instituto lektorė - kursai "Elektroninės bibliotekų paslaugos', "Komunikacija internete", "Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba"
Išsilavinimas:
Humanitarinių mokslų daktarė, 2009 m. apgintos disertacijos tema -"Viešųjų bibliotekų socialinis ir ekonominis poveikis vartotojams"
2005-2007 m. studijavo Tarptautinę komunikaciją Vilniaus universitete ir įgijo Komunikacijos ir informacijos magistro laipsnį.
2003-2005 m. studijavo Bibliotekininkystę ir informaciją Vilniaus universitete ir įgijo Komunikacijos ir informacijos bakalauro laipsnį.
Tinklaraštis:
Skanu ir sveika

1. Kokie keliai atvedė į biblioteką/bibliotekinininkystę?

Studijas rinkausi paskatinta mamos, kuri, išgirdusi apie mano įstojimą į bibliotekininkystę, pakomentavo – „puiku, užlopys tavo išsilavinimo spragas“ :).

Studijuodama pradėjau dirbti informacinių technologijų sklaidos kaimo bendruomenėse projektuose. Šiuose projektuose neišvengiamai dalyvavo kaimo bibliotekos, nes – tai svarbi įstaiga vietos bendruomenės gyvenime. Vėliau mane pakvietė prisijungti prie projekto „Bibliotekos pažangai“ planavimo komandos. Šiame projekte dirbu iki šiol. Greta baigiau doktorantūros studijas, kurių metu gilinausi į bibliotekų socialinio ir ekonominio poveikio vartotojams ir visuomenei klausimus.

Šiuo metu esu nepaprastai laiminga, nes darbe suderinu bene visas mane dominančias sritis – turiu sekti informacinių technologijų inovacijas, dirbu su bibliotekų vadovais ir bibliotekininkais, taip pat turiu galimybes reikštis akademinėje arenoje – koordinuoiju tyrimus, užsiimu jų rezultatų sklaida, dalyvauju konferencijose.

2. Kaip atrodo Jūsų įprasta darbo diena?

Mano įprasta darbo diena yra dokumentų rengimas arba kitų žmonių parašytų dokumentų redagavimas – tai tyrimų klausimynai, tyrimų rezultatų analizės, duomenų lentelės. Daug skiriu dėmesio ir tyrimų rezultatų pristatymui – rašau straipsnius, rengiu pranešimus ar medžiagą kolegoms ar kitoms organizacijoms. Nemažai keliauju po Lietuvą, stebėdama, kaip dirba mūsų tiekėjai, beje – projekte visiems teko įgyti viešųjų pirkimų organizavimo patirties. Taip pat dalyvauju tarptautinėje veikloje – bendradarbiauju su Tarptautine bibliotekų asociacijų ir informacijos institucijų federacija IFLA, Tarptautiniu fondu eIFL.net (Elektroninė informacija bibliotekose) ir kitomis organizacijomis, konsultuoju jų rengiamus projektus, atstovauju juos konferencijose.


3. Kas labiausiai patinka dabartiniame darbe?

Mano darbe man labiausiai patinka tai, kad esu arčiausiai mūsų projekto rezultatų – matau, kaip projekto dėka keičiasi bibliotekose, jose dirbantys žmonės ir visa visuomenė.
Be galo vertinu galimybė dirbti tarptautinėje erdvėje, susitikti su kolegomis užsienyje, turėti galimybę pristatyti tai, ką darome Lietuvoje.
Taipogi smagu, kad projektinėje veikloje visi dalyviai dirba kaip komanda, todėl visi esme lygūs, laisvai dalinamės idėjomis, nežiūrime, ką kam priklauso padaryti, o imamės to, ką geriausiai išmanome.

4. Kas - jums sunkiausia?

Darbe man sunkiausia atlikti savo darbą ir nenudreifuoti į kitas sritis, nes viskas labai įdomu. :) Sunku rasti laiko sau.
Galvojant apie mūsų profesiją, sunku susitaikyti su dalies žmonių senamadiškomis pažiūromis.

5. Ką patartumėte šiandien besirenkantiems profesinį kelią ar
norintiems jį pakeisti?


Aš manau, kad save žmogus gali atrasti bet kokioje srityje – nėra gerų ar blogų. Nesuprantu, kai žmogus kažkur nueina savo noru, o paskui visą laiką skundžiasi „likimu“. Kažkada teko dirbti psichiatrinės ligoninės registratūroje – darbas prasidėdavo 7 val. ryto, o gaudavau 340 litų. Bet patikėkite, ten taipogi yra daugybė erdvės pasireikšti, įdiegti naujoves, galiausiai tai vieta, kur būtina pasitempti ir šypsotis, juk esi pirmasis, kurį sutinka į ligoninę atvykę žmonės. Antra vertus, teko daug bendrauti su konsultacinės įmonės lektoriais ir visi jie tvirtina – daugybė sėkmingų verslininkų iš tiesų yra be galo nelaimingi, nes neranda prasmės savo gyvenime.

Panašiai yra ir bibliotekose. Jei nori, ten rasi kūrybingą, įdomų, inovatyvų darbą, bendrausi su žmonėmis, rengsi ir realizuosi naujų veiklų planus, dalyvausi gausioje ir judrioje profesinėje bendruomenėje. Galiausiai, būsi tarp protingų žmonių. O tai labai svarbu, jei ir pats toks esi arba ketini tokiu tapti. ;)

Apie bakaluro studijų programas AIKOS sistemoje žr. čia
Apie magistro programą "Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba" žr. čia

2011-06-14

Kokybinių ir kiekybinių metodų taikymas bibliotekose: konferencijos įspūdžiai

Tarptautinė konferencija Kokybiniai ir kiekybiniai metodai bibliotekose – Qualitative and Quantitative Methods in Libraries QQML2011 – vyko Graikijoje, Atėnuose, gegužės 24–27 d. Tik trečiąjį kartą organizuota konferencija sulaukė didelio dėmesio ir teigiamo įvertinimo: joje dalyvavo dalyviai iš 55 pasaulio šalių: Malaizijos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos, Irano, Kanados, Austrijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Estijos, Suomijos, Kanados, Meksikos ir kitų. Registruoti 176 pranešimai. Lietuvai atstovavome dviese: šios žinutės autorė, gavusi Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos edukacinę stipendiją, bei Jurgita Rudžionienė, VU KF docentė.

Konferencijoje buvo nagrinėta daugybė temų: kalbėta apie elektronines bibliotekas ir institucines talpyklas, bibliotekų valdymą ir veiklos vertinimą, komunikacijos strategijas ir duomenų analizę. Tačiau ši konferencija unikali tuo, kad tema pristatoma per atliktus tyrimus analizuojant tyrimų rezultatus, pristatant tyrimo metodus ir metodiką. Darbas vienu metu vyko trijose sesijose, todėl tikrai buvo iš ko rinktis.








Bibliometriniai tyrimai

Bibliometrija yra matematinių ir statistinių metodų visuma dokumentų srautams ir jų bibliografinėms charakteristikoms tirti. Bibliometrijos tyrimo metodus 1969 m. pirmasis apibūdino JAV mokslininkas A. Pričardas savo straipsnyje Statistinė bibliografija ar bibliometrija?

Šiuo metu vis labiau akcentuojamas bibliometrinis požiūris į mokslinių tyrimų veiklą ir mokslinių tyrimų kokybės įvertinimą, atliekant analizę ir vertinimą ne tik viename ar keliuose universitetuose, bet taip pat mokslinių tyrimų grupių lygmeniu ar vertinant individualių mokslininkų mokslinę veiklą. QQML konferencijos metu veikė bibliometrinių tyrimų sekcija, kurioje perskaityti 4 pranešimai.

Įspūdį paliko Vienos universiteto bibliotekos Bibliometrijos skyriaus darbuotojų pristatymas, kuriame labai išsamiai pateiktos skyriaus funkcijos, veiklos, pristatyti tyrimai.

Neseniai įkurto Bibliometrijos skyriaus tikslas – teikti informaciją ir bibliometrinius duomenis mokslininkams, fakultetams, universiteto padaliniams bei atsakingiems asmenims. Skyrius teikia šias paslaugas: organizuoja mokymus, kaip naudotis bibliometrinėmis duomenų bazėmis (Web of Science, Scopus), teikia patarimus bei konsultuoja mokslininkus bibliometrijos klausimais, atlieka bibliometrines analizes bei ekspertizes, konsultuoja atviros prieigos prie mokslo informacijos klausimais ir kt.

Viena iš svarbių šio skyriaus veiklų – bibliometriniai mokymai mokslininkams, suinteresuotiems studentams, darbuotojams, dalyvaujantiems mokslo vertinimuose ir kt. Konsultuojant vartotojus siekiama padėti jiems rasti, apskaičiuoti ir interpretuoti įvairių mokslo žurnalų ir straipsnių, autorių bei institucijos produkcijos bibliometrinius indikatorius: h indeksą, cituojamumo rodiklį (angl. impact factor), spartos rodiklį (angl. immediacy factor) ir kt. Skyriaus darbuotojai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose, ekspertų grupių, vertinančių mokslo rezultatus, veikloje.



Institucinės talpyklos

Institucinės talpyklos apibrėžiamos kaip paslaugų komplektas (visuma), kurį universitetai siūlo savo bendruomenės nariams skaitmeninės produkcijos valdymui ir platinimui. Iš esmės tai yra mokslinės informacijos talpyklos (angl. institutional repositories), mokslinių organizacijų arba akademinių institucijų kuriamos informacijos sankaupos. Institucinių talpyklų tikslas – kaupti, saugoti ir pateikti vartotojui institucijos mokslinę ar kitą produkciją. Institucinės talpyklos yra gana naujas mokslinės komunikacijos reiškinys, atsiradęs tik 2002 m., tačiau pasaulyje sparčiai plintantis, todėl konferencijoje veikė atskira sekcija, skirta bibliotekų tyrimams, susijusiems su institucinių talpyklų panauda, plėtra bei tobulinimu.


Ne pirmą kartą teko klausyti kolegų iš Portugalijos pranešimus institucinių talpyklų tematika. Directory of Open Access Repositories duomenimis (http://www.opendoar.org/find.php?cID=173&title=Portugal) šioje šalyje veikia net 37 atvirosios prieigos talpyklos. QQML2011 konferencijoje savo patirtimi, kaip plėtoti institucinės talpyklos paslaugas ir veiklas, dalijosi Portugalijos Katalikiškojo universiteto bibliotekos specialistės. Universiteto talpykla Veritati teikia prieigą prie institucijos mokslinių tyrimų rezultatų: straipsnių, konferencijų pranešimų, disertacijų, knygų bei studijų medžiagos. Siekiant toliau plėtoti institucinės talpyklos veiklas, turinio kokybę bei garantuoti savarankiško archyvavimo procesų įgyvendinimą, bibliotekos specialistai atliko SWOT analizę. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniai veiksmai, kurių turėtų imtis biblioteka – įgyvendinti savarankiško archyvavimo procesą bei pagerinti metaduomenų kokybę. Savarankiškas archyvavimas yra vienas iš pagrindinių principų ir sąvokų kalbant apie institucines saugyklas. Talpyklų sėkmė priklauso nuo autorių noro ir pasiryžimo talpinti ir atnaujinti mokslo turinį. Autoriams reikalinga bibliotekos parama dėl metaduomenų korektiškumo, leidėjo politikos bei autorių teisių.

Metaduomenų kokybės gerinimas yra svarbi prielaida mokslo informacijos paieškai, prieigai bei sklaidai. Pagrindinės grėsmės, pasak tyrimo autorių, laiko ir žmogiškųjų išteklių bibliotekose trūkumas bei greitų rezultatų ir poveikio nebuvimas. Tačiau svarbiausia išvada atlikus tyrimą, buvo ta, kad turėtų būti bendradarbiavimas tarp mokslininkų ir bibliotekininkų, tik taip bus užtikrinama talpyklos veiklos bei jų kokybė.


Akademinės bibliotekos

Konferencijoje nemažai dėmesio skirta akademinių bibliotekų vadybai, bendradarbiavimo su mokslininkais projektams, paslaugų kokybės vertinimo tyrimams.

Helsinkio universiteto mokslininkai bei bibliotekininkai pristatė projektą, kuris dar kartą įrodo, kad reikia ir būtina įsiklausyti į vartotojų nuomonę, bendradarbiauti priimant sprendimus bei diegiant naujas paslaugas. Helsinkio universitete buvo vykdomas projektas, kurio metu suburta grupė mokslininkų bei bibliotekininkų ir pavadinta Permainų laboratorija (angl. Change Laboratory). Projekto tikslas – išsiaiškinti, kokių paslaugų nori mokslininkai, kaip jie vertina esamas bibliotekos paslaugas, padėti formuoti bibliotekos strategiją, numatyti pokyčius bibliotekos organizacinės struktūros formavime. Nustebino tai, kad buvo pasirinktas modelis knotworking. Deja, vertimo į lietuvių kalbą nepavyko surasti. Šio modelio esmė buvo ta, kad tai yra bendras darbas, kuriam nevadovauja joks individas ar organizacija, tai būdas kolektyviai spręsti institucijos problemas. Jo veikla vykdoma atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją ir poreikius. Vadovaujantis šiuo metodu sukurta grupė dirbo gana intensyviai; susitikimai vykdavo nuo 5 iki 10 kartų per savaitę. Prieš susitikimus imami interviu iš dalyvių, kokie klausimai turėtų būti nagrinėjami, po to, atsižvelgiant į pateiktus klausimus, vykdavo diskusijos. Atsižvelgiant į grupės pasiūlymus buvo sukurta nauja pareigybė – vyriausiasis informacijos specialistas bei pateiktas paslaugų tobulinimo paketas, kurį sudaro šių paslaugų plėtra: informacijos įsigijimas, bibliotekos matomumo akademinės bendruomenės sluoksniuose didinimas, mokslo vertinimas, mokslo duomenų organizavimas bei archyvavimas, mokymai ir švietimas. Atsižvelgiant į rekomendacijas šiuo metu jau išplėtota paslauga FeedNavigator, kuri skirta medicinos mokslų informacijos, esančios internete, surinkimui, sisteminimui ir paieškai. Projekto metu paaiškėjo, kad apie šią paslaugą trūksta informacijos tiek studentams, tiek mokslininkams, todėl buvo nuspręsta ne tik tobulinti paslaugą, bet ir įtraukti informaciją apie ją į informacinio raštingumo paskaitas studentams. Tačiau svarbiausia, pasak projekto vykdytojų, naujas metodas paskatino bibliotekininkus ne tik dirbti bibliotekoje, bet ir susitikti su mokslininkais jų įprastoje aplinkoje: fakultetuose, laboratorijose, kituose padaliniuose. Bibliotekininkai pasitelkė mokslininkus vertindami bibliotekos veiklą, sužinojo jų vertinimus bei nuomones, kurios padeda bibliotekai toliau tobulinti paslaugas ir pateisinti vartotojų lūkesčius bei poreikius.

Talpykla – kitaip

Klausyti pranešimo apie maorių (Naujoji Zelandija) informacijos talpyklas pasirinkau tikėdamasi sužinoti jų patirtį apie talpyklų kūrimą, politines nuostatas, programines įrangas ir kt. Tačiau, pasirodo, talpyklų gali būti ir kitokių. Te Wānanga o Aotearoa’s Centrinės bibliotekos (Naujoji Zelandija) darbuotoja kalbėjo apie tai, kaip maoriai saugo savo kultūros paveldą perduodami jį iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas, rinkdami ir saugodami artefaktus. Siekdami prisidėti prie šio unikalaus proceso, išsaugoti tradicijas ir kultūrą, bibliotekininkai organizuoja seminarus studentams, mokymus, susitikimus su tais, kurie tą kultūrą puoselėja ir perduoda iš kartos į kartą. Naujazelandiečiai pateikė kitokį mokymosi visą gyvenimą supratimą: tai mokymasis iš gamtos, simbolių, uolų, žvaigždžių, gimtosios kalbos, pasakojimų, perduodamų iš lūpų į lūpas. Pranešimo pabaigoje nuskambėjusi tradicinė maorių daina pakėlė visiems klausytojams nuotaiką. Pasirodo, jog tai irgi maorių tradicija – pabaigti kalbą daina.


Vietoj išvadų

Bibliotekos veiklos vertinimas yra labai svarbus dabartiniu laikotarpiu, kai tenka prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų, technologijų, kintančių vartotojų poreikių, kai trūksta lėšų ar žmogiškųjų išteklių, o reikia vykdyti naujas veiklas ir neatsilikti, nes būsi neįdomus; kai reikia išlaikyti savo pozicijas konkurencinėje kovoje su virtualiu pasauliu, kai reikia įrodinėti institucijų vadovams bei valdininkams, kad bibliotekų veikla naudinga ir reikalinga. Ir tokia padėtis tikrai ne vien Lietuvoje. Todėl ši konferencija – dar viena galimybė susipažinti su pasauline patirtimi, išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus, galimybė sužinoti, praplėsti akiratį, tobulėti ir taikyti gerąją patirtį savo bibliotekoje.



Pranešimo autorė: Žibutė Petrauskienė (VU biblioteka, Mokslinės informacijos duomenų centro vedėja)

2011-06-12

Paulo McCartney skaitmeninė biblioteka

Viena iš IT gigantų - kompanija Hewlett Packard - gegužės pabaigoje paskelbė apie skaitmeninės Paulo McCartney bibliotekos sukūrimą. Skaitmeninė biblioteka buvo sukurta todėl, kad legendiniam dainininkui ir jo kompanijai MPL Communications Ltd. sunkiai sekėsi valdyti milžinišką nuotraukų, garso ir vaizdo įrašų, tapybos darbų, archyvinės medžiagos kolekciją, kurią sudaro daugiau nei vienas milijonas dokumentų. Norint operatyviai panaudoti visus šiuos turtus įvairiais tikslais reikėjo sukurti šiuolaikišką jų valdymo sistemą. Hewlett Packard sukūrė skaitmeninę biblioteką pirmiausią MPL Communications Ltd. verslo tikslams pasiekti - efektyviai organizuoti, apsaugoti ir valdyti Paulo McCarney kolekciją. Tam buvo panaudoti šiuolaikiškiausi sprendimai - pavyzdžiui, debesų kompiuterija (angl. cloud computing) - kas leis pasiekti ir valdyti skaitmeninę biblioteką naudojantis bet kuriuo prietaisu (pvz., kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ir kt.) ir neinvestuoti į specifinės techninės infrastruktūros sukūrimą. Pažangūs turinio valdymo sprendimai leis efektyviai rasti įvairių rūšių dokumentus.




Taigi, skaitmeninės bibliotekos - didžiulis ir pelningas verslas. Apie biblioteką pasiskaityti ir kai kurias nuotraukas pasižiūrėti galima svetainėje Paul McCartney Digital Library on HP.

Parengta pagal:

Paul McCartney digital library on HP: case study HP instant-on enterprise [interaktyvus]. May 2011 [žiūrėta 2011 m. birželio 12 d.]. Prieiga per internetą: http://h20195.www2.hp.com/V2/GetPDF.aspx/4AA3-4222ENW.pdf

2011-06-11

Kretingos miesto šventės metu viešoji biblioteka persikėlė į Rotušės aikštę... Kol kas laikinai :)

2011 m. birželio 11 d., šeštadienį, Kretingos Rotušės aikštėje visus užeiti kvietė biblioteka. Negalite patikėti, nes manote, kad Kretingos viešoji biblioteka veikia Vilniaus gatvėje, o naujojo bibliotekos pastato statybos, planuotos užbaigti dar pernai – visiškam štilyje. Ne, aš tikrai nieko nesupainiojau, pasižiūrėkite į nuotraukas.






Rotušės aikštėje miesto šventės metu miestiečius ir svečius biblioteka kvietė į palapinę. Kretingos savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos darbuotojai kartu su savanoriais, projekto „Bibliotekos pažangai“ atstovais parengė įdomių užsiėmimų – interaktyvų mokomąjį žaidimą apie saugų internetą, bendrai sprendžiamą kryžiažodį, piešinių ir ketureilių konkursus, Kretingos kraštui skirtą viktoriną, klausimų apie bibliotekos paslaugas ir šios profesijos atstovus turnyrą... Palapinės kampe buvo ir viešos prieigos kompiuterių ir nemokamas internetas. Visai kaip ir bibliotekoje – daug erdvių įvairiai veiklai. Užsuko ir maži, ir jauni, ir jau patyrę – vietos politikai, vienuoliai, kultūros darbuotojai, mokytojai, studentai ir miesto svečiai, pavyzdžiui, iš Šiaulių... Ir ginčijosi, ir spėliojo, ir naršė internete – koks kalnas Lietuvoje aukščiausias, kaip vadinasi bibliotekoje vieta, skirta knygoms ir spaudai skaityti, kas ryškiausiai šviečia Saulės sistemoje... Šnekėjosi, mokėsi, ganė akimis kitus, stebėjo piešiančius, atsakinėjančius į klausimus, plačiais mostais skirstančius pavojingą ar saugų elgesį internete – į kairę – tai kas kenkia, į dešinę – kas teisinga, tarsi atliktų rytietiškos mankštos pratimus. Sunkiausia visiems buvo padaryti klaidą, apsirikti arba prisipažinti – „nežinau teisingo atsakymo“. Bet tai tikrai nebaisu, nes visi žaidimai ir Raganiukės teatro spektaklis visiems priminė, kad atsakymus į daugelį klausimų galima rasti bibliotekoje. Tik todėl jos veiklą iš viešųjų lėšų finansuoja savivaldybė! Iki šiol atidėliojusiems apsilankymą bibliotekoje, pastaroji pati atvėrė duris bene patogiausioje vietoje ir patogiausiu laiku - pagrindinėje miesto aikštėje tradicinės šventės metu.

Miesto šventės šurmulyje išgirdau ir gerų gandų, kad jau greitai statybininkai grįš į aikštės kampą prie jau minėto pusiau pastatyto viešosios bibliotekos mūro. Neabejoju, kad už kelerių metų jis virs Kretingą išskiriančiu viešuoju pastatu, naujoviška viešąja biblioteka – kviečiančia užsukti mokytis, skaityti ar tiesiog ten būti. Šiandien mūsų miestuose ir miesteliuose tiek nedaug viešų erdvių, kur galime būti už dyka.

2011-06-10

Kaip pagerinti valdžios klausą?

Šios kelios mano mintys yra tęsinys praeito straipsnio apie viešųjų bibliotekų skaitmeninimą (žr. Ar Europos skaitmeninėje darbotvarkėje yra nišų viešųjų bibliotekų veiklai?). Norėčiau šį straipsnį papildyti keletą pastebėjimų.

Europos Sąjungos 2020 m. direktyvos numato ekonomikos plėtrą remiantis jos efektyvinimu. Vienas svarbiausių veiksnių yra inovacijos. Mūsų mielai šaliai tiktų toks pasakymas - nuo darbo rankomis prie darbo galva. Arba kitoks - su kaltu ir plaktuku naujos saityno (angl. web) programos nesukursi. Iškyla tarpkultūrinės komunikacijos svarba. Tai reškia platų akiratį. Tuomet kaip viena iš svarbiausių paslaugų teikėjų į pagalbą gali ateiti bibliotekos. Naujausios knygos ir žurnalai mūsų lentynose ar serveriuose.
Kas gaunasi, kai žmonės skaito tas pačias knygas Niujorke ir Vilniuje? Tampame pasaulio piliečiais, bet su savo nacionaliniu mentalitetu. Aiškus ir paprastas kelias į inovacijas. Sėdėdamas prieš pilką sieną ir TV ekraną inovacijų nesukursi. Nebent socialistines revoliucijas.

Antra mintis, kurią noriu praplėsti, yra apie valdžios institucijų klausą. Pritaikome tą pačią frazę - „nemokamas sūris būna tik pelėkautuose" - sau. Reikia įrodinėti. Per žiniasklaidą ir Seimo komitetus. Išties, bibliotekų sistemos palaikymas labai priklauso nuo finansavimo, o jis nuo to, kaip mes save pateiksime. Ypatingas galimybes turi straipsnio autorės minima iniciatyva „Bibliotekos pažangai". Jos tikslas - išjudinti bibliotekų veiklą. Iš pateiktų pavyzdžių matosi, kaip tai pavyko. Bet ar procesas tęsis, kai baigsis finansavimas? Tai didžiulė problema, juo labiau, kad programos vykdytojai net nekelia sau tokio tikslo.

Niujorko bibliotekos suorganizavimo paramos akciją, Kalifornijos valdžia ruošiasi privatizavimui. Negi mes ir toliau skaitysime „Dėdes ir dėdienes"?

Pagarbiai,

Vytas Savanoris

Nuotrauka iš: http://s474.photobucket.com/albums/rr104/Nocturntable/Librarians/?action=view¤t=Sexy---Librarian-READ-779049.jpg&sort=ascending

2011-06-09

Nauja pagrindinė biblioteka Aarhuse užtikrins demokratiją ir įvairovę


Šiandien Aarhuso uoste (Danija) dalyvaujant vietos politikams ir gyventojams pradėtas urbanistinės plėtros projekto Urban Mediaspace Arhus įgyvendinimas. 2015-siais užbaigus tvarkyti visą uosto aplinką bus sukurtos naujos aktyvios miesto erdvės įvairovės raiškai, renginiams, sportui, pramogoms ir bendravimui.

Plėtros projekto dalis – naujas pagrindinės bibliotekos pastatas Mediaspace (Medijų erdvė). Šimtai bibliotekos lankytojų, darbuotojų ir kitų suinteresuotų asmenų aktyviai beveik dešimtmetį diskutavo, piešė, eksperimentavo, žaidė, planuodami savo biblioteką. Programos kūrėjus įkvėpė ir kruopščiai išanalizuota įspūdingiausių pasaulio bibliotekų patirtis. Todėl nesikuklinant deklaruojama, kad 2014 metais atversiantis duris naujasis pastatas taps miesto žinių, partnerystės ir įvairovės ženklu. Čia gyventojai ir lankytojai ras erdvių susitikimams, įkvėpimo šaltinių, galės užsiimti įvairia veikla ir mokytis.

Faktai apie Mediaspace:
Užsakovas: Aarhus miestas, DanijaUžsakovo konsultantas: Ramboll DenmarkArchitektai: schmidt hammer lassen architects
Kraštovaizdžio architektai: Arkitekt Kristine Jensens TegnestueInžinierinė įmonė: Alectia A/S
Mediaspace plotas: 28 tūkst. kv. m.
Transformuotos ar naujos urbanistinė erdvės plotas: 94 tūkst. kv. m.
Automatinė požeminė parkavimo aikštelė: 1000 automobilių
Saulės energijos plokščių plotas: 3 tūkst. kv. m.
Bendra plėtros projekto kaina: 250 mln eurų


Parengta pagal Aarhus savivaldybės piliečių informavimo ir bibliotekų direktoriaus Rolf Hapel e. pašto pranešimą ir šios įstaigos metinę ataskaitą Annual Report Citizen‘s Services & Libraries 2010 / red. Rolf Hapel. Citizen‘s Sevices and Libraries. p. 9

Fondų valdymo inovacijos Čikagos universiteto bibliotekoje

Akademinės bibliotekos dažniausia disponuoja turtingais fondais, kuriuos svarbu tinkamai saugoti ir operatyviai pateikti vartotojui. Inovatyvų šių problemų sprendimą surado Čikagos universiteto biblioteka, investavusi nemažai pinigų ir sukūrusi didžiulę automatizuotą fondų saugojimo ir išduoties sistemą. Automatizuota fondų saugykla įrengta po žeme. Jos aukštis - daugiau, nei 15 m. Tokioje saugykloje gali sutilpti 3,5 milijonai leidinių. Saugykloje knygos saugomos metalinėse dėžėse, sudėtose viena ant kitos į didžiules eiles (į aukštį ir į plotį). Dėžėse knygos saugomos pagal dydį, o jas identifikuoti padeda brūkšniniai kodai. Saugykloje sudarytos optimalios leidinių saugojimo sąlygos.


The Joe and Rika Mansueto Library: how it works, šaltinis: http://www.youtube.com/watch?v=ESCxYchCaWI

Skaitytojui užsisakius knygą, ją gabena automatizuota sistema, kuri identifikuoja reikiamą dėžę. Bibliotekos darbuotojas ištraukia iš dėžės reikiamą leidinį ir juo jau gali naudotis skaitytojas. Paskaičiuota, kad leidinio pristatymo procesas trunka mažiau, nei 5 min.

Toks inovatyvus sprendimas leidžia akademinei bibliotekoje saugoti fondą centralizuotai ir užtikrinti jo platų prieinamumą mokslininkams ir studentams.

Bibliotekos saugyklos veikimo principai vaizdžiai parodyti nedideliame filmuke, kurį kviečiame pažiūrėti.

Parengta pagal Inetos Krauls atsiųstą nuorodą:

Automatizuota biblioteka: šiuolaikiškas Čikagos universiteto išradimas. Technologijos.lt [interaktyvus]. 2011-06-07 [žiūrėta 2011 m. birželio 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.technologijos.lt/n/svietimas/kurstoti/S-19722/straipsnis?name=S-19722&l=2&p=1

2011-06-07

Ar Europos skaitmeninėje darbotvarkėje yra nišų viešųjų bibliotekų veiklai?

Prieš metus Europos Komisija paskelbė Skaitmeninę darbotvarkę, kuri yra viena iš septynių pagrindinių iniciatyvų, įgyvendinančių naująją ekonomikos strategiją Europa 2020, siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Skaitmeninėje darbotvarkėje numatytos septynios prioritetinės veiklos sritys: bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimas, didesnė sąveika, didesnis pasitikėjimas internetu ir jo saugumas, gerokai spartesnė interneto prieiga, didesnės investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą, skaitmeninio raštingumo įgūdžių lavinimas ir didesnė įtrauktis, informacinių ir ryšių technologijų taikymas visuomenei kylantiems (pvz., klimato kaitos, gyventojų senėjimo) uždaviniams spręsti [1]. Jose aprašytų augimui trukdančių problemų sprendimui reikia suvienytų Europos Komisijos ir šalių narių, tarp jų ir Lietuvos, pastangų.

Rytoj (2011-06-08) Seimo Europos informacijos biure planuojama diskusija apie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011-2019 m. programą Europos skaitmeninės darbotvarkės kontekste gera proga ir bibliotekoms paieškoti iššūkių ir atsakų sau bei kitiems.

Bandau sudėlioti savo požiūrį ir tikiuosi išgirsti kitų. Per dešimtmetį sukaupusios informacinių technologijų taikymo ir skaitmeninių paslaugų organizavimo patirtį, kaip niekada anksčiau viešosios bibliotekos padėti valstybei spręsti skaitmeninėje darbotvarkėje iškeltas užduotis, o gyventojams įveikti skaitmeninės ekonomikos iššūkius ir kliūtis. Kaip? Nors galimybių yra daug daugiau, bet pagrindinės nišos viešųjų bibliotekų veiklai skaitmeninėje darbotvarkėje galėtų būti trys:

Pirma – fizinė prieiga visiems

Idealiausias siekis, kad internetą turėtų kiekvienas namų ūkis. Tačiau, atsižvelgdami į socialinę riziką patiriančių gyventojų pajamų lygį, turime pasiūlyti iš mokesčių finansuojama alternatyvą – tai viešos prieigos kompiuteriai ir spartus internetą artimiausioje viešojoje bibliotekoje. Pastaraisiais metais daryti tęstiniai tyrimai rodo, kad trečdalis viešos prieigos interneto paslaugų bibliotekose vartotojų nei namuose, nei darbe neturi galimybių naudotis internetu Greičiausiai, dar didesnė dalis tokių žmonių yra tarp šiandien nesinaudojančiųjų kompiuteriais ir internetu. Taigi kaip ir anksčiau viešoji biblioteka tarnauja kaip prieigos prie informacijos vieta.

Antra – nepertraukiamas skaitmeninio raštingumo ugdymas ir motyvavimas naudotis

Tyrimai rodo, kad viešos prieigos kompiuterių ir interneto vartotojai dažniausiai naudojasi kultūriniu turiniu ir paslaugomis bei bendravimo programomis, tačiau tarp jų daugiau nei visoje visuomenėje yra besinaudojančiųjų e. valdžios paslaugomis. Kodėl? To priežastys gali būti įvairios.

Tarp besinaudojančiųjų viešos prieigos kompiuteriais ir internetu bibliotekose daugiau žmonių, kuriems aktualios e.valdžios paslaugos, t.y. bedarbiai, socialiai remtini asmenys, kaimo gyventojai, kuriems e. paslaugos leidžia sutaupyti laiką ir pinigus, kitu atveju išleidžiamus kelionėms į apskrities, savivaldybės ar seniūnijos centro.

Projekte „Bibliotekos pažangai“ dalyvaujančių viešųjų bibliotekų organizuotuose informacinio raštingumo kursuose jau mokėsi 41410 žmonių, dauguma jų vyresnio amžiaus žmonės, bedarbiai, kaimo gyventojai, t.y. tos grupės, kurios turi mažiau motyvacijos ar nemato poreikio naudotis technologijomis.
Bibliotekininko konsultacijos ir pagalba yra ypač svarbi įveikiant techninius barjerus ir įgūdžių ar žinių stoką, nes e.valdžios paslaugų vartotojo sąsajos dažnai reikalauja iš gyventojo aukštesnių skaitmeninių įgūdžių ir žinojimo. Taigi bibliotekininkų žodinis patarimas ar bibliotekoje rasta atmintinė padeda atrasti e. paslaugas ir naujus informacijos išteklius. Pagerinus bibliotekininkų kvalifikaciją, jų kompetenciją, žinias ir pagalbos kokybę vis labiau vertina ir jaunimas. Neutralios informacijos ir medijų požiūriu bibliotekos padeda ugdyti savarankiškus ir kritiškai mąstančius piliečius, galinčius įvertinti paslaugų ir produktų kokybę bei priimti informacija (o ne gandais, sąmokslo teorijomis ar spekuliacijomis) grįstus sprendimus.

Tiesiai į viduriuką“, sprendžiant Skaitmeninėje darbotvarkėje keliamas problemas: Daugeliu atvejų [...] naudojimosi atotrūkį lemia tai, kad naudotojams trūksta įgūdžių, tokių kaip skaitmeninis ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas, kurių reikia ne tik siekiant įsidarbinti, bet ir norint mokytis, kurti, dalyvauti, taip pat su pasitikėjimu ir sumaniai naudotis skaitmeninės žiniasklaidos priemonėmis. Todėl skaitmeninė kompetencija yra vienas iš aštuonių pagrindinių gebėjimų, būtinų žiniomis grindžiamos visuomenės nariams. Ji taip pat būtina siekiant suprasti, kaip būti saugiems internete. [2; p. 24]

Šiandien viešosios bibliotekos Lietuvoje plačiajai visuomenei yra pagrindinis patarėjas saugaus elgesio internete klausimais. Parengta medžiaga ir specialios patrauklios akcijos padeda įvairaus amžiaus žmonėms įgyti bazinių žinių, reikalingų saugiai veikti skaitmeninėje aplinkoje ir naudotis skaitmeninės ekonomikos produktais. Ypatingas dėmesys skiriamas labiausiai pažeidžiamiems ar stokojantiems įgūdžių – vaikams, tėvams ir pradedantiems interneto vartotojams.

Taigi turime sprendimų Europos skaitmeninės darbotvarkės užduotims, susijusioms su skaitmeninių įgūdžių ir žinių bei saugaus interneto problemomis. Dar galima pridėti, kad viešųjų bibliotekų vaidmuo, padedant atrasti e. valdžios paslaugas, įveikti psichologinius barjerus ar technologijų netobulumo keliamą susierzinimą, padės veiksmingiau ir greičiau sumažinti viešojo administravimo institucijų, piliečių ir įmonių išlaidas ir taupyti jų laiką. Jei internetinėmis viešosiomis paslaugomis bus naudojamasi aktyviau ir jos bus geresnės kokybės ir prieinamesnės, apskritai padidės naudojimosi internetu mastas [2; p. 33].

Beje, turime pastebėti, kad nuolat keičiantis technologiniams sprendimams ši veikla turi būti vykdoma nenutrūkstamai, kaip „pasaka be pabaigos“.

Trečia – patrauklus, prieinamas ir kokybiškas turinys

Tarp svarbiausių bendrųjų Europos uždavinių per artimiausią dešimtmetį – inovacijų skatinimas ir motyvavimas siekti aukštesnio išsilavinimo. Skaitmeninė darbotvarkė šiuos uždavinius sprendžia informacinių technologijų priemonėmis. Siekiama sudaryti vartotojams naudotis turiniu internete tokias sąlygas, kurios prilygtų turimiems patogumams neskaitmeninėje aplinkoje. Ar kas suabejos, jog žinių perdavimas ir prieinamumas yra būtina sąlyga kokybiškiems moksliniams tyrimams, inovacijoms ir valdymo ar verslo sprendimams, kūrybai. Informacijos, mokslo šaltinių ir kūrinių išsaugojimas ir prieigos organizavimas – tradicinė bibliotekų veiklos sritis. Tai yra būdas užtikrinti ir viešą interesą, kad žinios būtų kuo plačiau prieinamos ir jų pagrindu rastųsi kitos inovacijos. Sustiprinę spaudinių ir skaitmeninės informacijos pasiūlą viešosiose bibliotekose paskatinsime jaunimą siekti aukštesnio išsilavinimo ir įgyti daugiau žinių, o specialistus – mokytis savarankiškai ar pasinaudoti formalaus ir neformalaus mokymosi galimybėmis. Iš kitos pusės [...] galimybė plačiai naudotis patraukliu teisėtu interneto turiniu būtų veiksmingas atsakas į piratavimą [2; p. 8]. Vienas iš galimų sprendimų, praktiškas ir jau išbandytas, todėl taupant lėšas ir pastangas galėtų būti pritaikytas ir skaitmeninei aplinkai.

Bibliotekos skaitmeninėje aplinkoje tampa ir turinio kūrėjomis, įtraukdamos į šią veiklą kitas kultūros paveldo įstaigas (www.epaveldas.lt), bendruomenes. Yra ir pavyzdžių, kai veišosios bibliotekos, sumaniai taikydamos technologijas, pasiūlo inovatyvių ir patrauklių paslaugų.

Marijampolės viešojoje bibliotekoje veikiantis mokomasis interaktyvus multicentras yra puikus pavyzdys, kaip racionaliai ir sumaniai panaudoti visuomeninės paskirties erdvę, skatinant jaunus žmones prasmingai eksperimentuoti su informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Multicentre yra 8 edukacinės laboratorijos su vaikų, dizaino, muzikos, meno, pasaulio, mokslo, technikos ir kalbos laboratorijos. 25 kompiuterizuotos darbo vietos aprūpintos specialiomis edukacinėmis programomis, trimatėmis priemonėmis, specialiomis klaviatūromis, duomenų bazėmis, audiovizualinėmis priemonėmis, prieiga prie interneto. Čia asmenys ir moksleivių grupės gali vykdyti fizikos, biologijos, chemijos eksperimentus, kontroliuoti klimato kaitą, panaudoti saulės, vėjo ir vandens energiją, užrašyti muziką, kurti kompiuterinio meno, grafikos ir animacijos projektus, projektuoti trimačius robotų, pastatų ir kt. modelius ir t.t.
Tai yra tiesioginis atsakas į skaitmeninėje darbotvarkėje apibūdintas problemas ir sprendimus – ES ekonomikos plėtrą stabdo IRT patyrusių specialistų trūkumas [p. 26] Visi piliečiai turėtų būti informuoti apie IRT galimybes, kurias galima pritaikyti įvairioms profesijoms [...]. Išmaniai naudodamiesi technologijomis ir informacija, galėsime spręsti visuomenei kylančius uždavinius, tokius kaip klimato kaita ir gyventojų senėjimas. [2; p.27]

Kitą mokytis skatinantį žaidimą „Iššūkis“ sukūrė Utenos viešoji biblioteka su partneriais. Jo vienas iš tikslų – patraukti mažiau motyvuotus, rizikuojančius iškristi iš formalaus mokymosi sistemos vaikus ir paskatinti juos susidomėti mokymosi turiniu. Tam pasitarnauja žaidimo forma, bendradarbiavimas su mokytojais ir tai, kad viešosios bibliotekos slenkstį tikslinės grupės nariams lengviau įveikti nei dėl socialinių, psichologinių ar kitų priežasčių išaugusius „slenksčius“ mokykloje.

Čia kyla klausimas, o vis dėl to – kodėl bibliotekos? Atsakymas seniai žinomas - nes jos:


1) atviros ir prieinamos visiems gyventojams
2) jos jau sukurtos teikti informaciją ir veikia bendruomenėse
3) jų veiklą reglamentuoja valstybė, o tai reiškia, kad galima daug pigiau koordinuoti plataus masto iniciatyvas ir užtikrinti vienodą kokybę



Ar viešosios bibliotekos šiandien pasiruošę? Aš atsakyčiau, kad dauguma – „taip“, kitos pasivys... Bet kitas klausimas – ar tai šiandien gali pripažinti valdžios institucijos ir kiti veikėjai? Ir ar nori dalintis atsakomybe ir ištekliais. Nes turime pripažinti, kad "nemokami pietūs - tik pelėkautuose" ir viešosios bibliotekos tarnaus gyventojams ir padės įvykdyti valstybės įsipareigojimus skaitmeninės darbotvarkės tikslams, jei bus:

1) investuojama į viešos prieigos kompiuterių ir interneto atnaujinimą;
2) užtikrintas nenutrūkstamas bibliotekininkų kvalifikacijos ir gebėjimų ugdymas;
3) formaliai užtikrintas jų dalyvavimas vykdant skaitmeninio raštingumo, visuomenės edukacijos ir socialinės integracijos programas, finansuojamas iš tarpinstitucinių ir tarpdisciplininių programinių priemonių
.

Suteikus viešosioms bibliotekoms techninę ir informacinę pagalbą jos, kaip kažkada tradicinio raštingumo srityje, taps nepamainomais centrinės valdžios institucijų, nevyriausybinio sektoriaus ir verslo partneriais skaitmeninėje aplinkoje, ypač kuriant skaitmeninį turinį, išbandant elektroninių paslaugų tinkamumą naudotis arba mokant ir skatinant jomis naudotis gyventojus, ugdant skaitmeninį ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir kitus įgūdžius, kurių reikia kiekvienam skaitmeninėje visuomenėje ir ekonomikoje.

Naudoti šaltiniai:

1. Skaitmeninė darbotvarkė. Komisija skelbia veiksmų planą Europos klestėjimui ir gerovei skatinti. [Interaktyvus] Europos Komisija. Europos Sąjunga Lietuvoje. 19/05/2010. [Žiūrėta 2011-06-07]. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/lietuva/news_hp/news/19052010_skaitmenine_darbotvarke_lt.htm

2. Europos Komisijos 2010 m. gegužės 19 d. komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (KOM (2010) 245 galutinis). [Žiūrėta 2011-06-07]. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0245:FIN:LT:PDF

Kalifornijos eksperimentas - bibliotekų privatizacija

Kalifornija, pas mus plačiai žinoma iš dainų apie viešbučių verslą ir gubernatoriaus Švarcnegerio filmų, senokai pateko į finansinę krizę. Ką originalaus galime Arnoldui patarti: mažinti išlaidas ir nekelti vadinamų “taksų” [angl. taxes - mokesčiai]. Dėl pirmosios dalies Arnoldas neprieštarauja ir yra parengęs tam tikrus veiksmų paketus. Sakysim, parkų ir viešųjų bibliotekų privatizavimą.

Naujasis gubernatorius Gerry Brown tęsia pradėtą biudžeto deficito mažinimo programą („tik“ $25 milijardai ). Pirmiausiai braukia $30 milijonų iš viešųjų bibliotekų finansavimo ir eina link privatizacijos.

Kokios prielaidos? Svarbiausia iš jų: privačios bibliotekos dirbs efektyviau. Ir antra: tai neleis iš viso uždaryti bibliotekų.

Skirtingai nuo mums žinomų kultūros objektų privatizavimo Lietuvoje tolimoje Amerikoje bus privatizuojamos paslaugos ir įvedama veiklos kontrolė. Tikėsimės, kad tas, kas sumanyta ir įvyks.

Stebėsime.

Parengė Vytas Savanoris

Plačiau:

HOANG, Lien. Calif. bill regulates privatization of libraries. San Francisco Chronicle [interaktyvus]. 3 June 2011 [žiūrėta 2011 m. birželio 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.sfgate.com/cgi-bin/article.cgi?f=/n/a/2011/06/03/state/n162446D01.DTL&type=business

Nuotrauka iš: http://www.hudobe.net/downloads.php?page_id=22

Skaitytojams, susidomėjusiems bibliotekų valdymo funkcijų perleidimo privačioms kompanijoms tema, primename, kad šiuo klausimu jau rengėme apklausą ir apžvalgą: Ar bibliotekų valdymo funkcijų perdavimas į privačių kompanijų rankas pagerintų jų veiklos efektyvumą?