2011-08-31

Kūrybiškumo provėržis Kauno rajono viešojoje bibliotekoje

Kauno apskrities viešoji biblioteka kviečia visus žmones, turinčius kūrybiškų minčių ir idėjų, pasidalyti jais 2011 m. rugsėjo 27 dieną, ketvirtadienį, 17.30 val. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje Pecha Kucha renginyje.

Pecha Kucha - tai naujų idėjų pristatymo būdas, kai sumanymo autorius turi tik 20 sekundžių kiekvienai iš 20 skaidrių pristatyti. Paprastai Pecha Kucha numato didelį dalyvių skaičių, kai vienoje vietoje sutelkiama daug inovatyvių sumanymų turinčių žmonių. Tai ištisas sumanymų ir idėjų lietus. Pecha Kucha lietuviškų pristatymų pavyzdžius galima pasižiūrėti čia.

Visi, turintys įdomių sumanymų socialinės atsakomybės, savanorystės, inovatyvaus informacijos technologijų taikymo ir kitomis temomis, kviečiami registruotis ir pristatyti savo idėją Pecha Kucha renginyje. Pagrindinis prizas - planšetinis kompiuteris.

Dalyviai gali registruotis iki rugsėjo 20 d. užpildydami anketą.

Daugiau apie renginį galima pasiskaityti Kauno apskrities viešosios bibliotekos svetainėje ir interneto dienraštyje Bernardinai.

Renginio logotipas - iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos svetainės

2011-08-30

Bibliotekininkai virtualiuose pasauliuose

Prieš kurį laiką tinklaraštyje rašėme apie trimatį virtualųjį pasaulį Second Life (žr. Second Life - bibliotekos virtualiuose pasauliuose). Šis žaidimą primenanti saityno paslauga sulaukė nemažai bibliotekininkų dėmesio. Nors šiuo metu susidomėjimas SL šiek tiek sumažėjo, mokslininkai iš Jungtinės Karalystės ėmėsi ištirti bibliotekininkų patirtį naudojantis šiuo virtualiuoju pasauliu. Tyrimo sumanymas labiau siejasi su galima bibliotekų ateitimi. Gal joje dominuos virtualūs pasauliai, gal ir bibliotekos persikels į SL ar panašias virtualias erdves.

Bet pradžiai mokslininkai pamėgino apklausti pačius bibliotekininkus, besinaudojančius SL. Pavyko gauti 10 atsakymų. Įdomu, kad su tiriamaisiais bendrauta (atliktas interviu) pačioje SL aplinkoje, nes manyta, jog virtuali aplinka artimesnė "realiam" pokalbiui, t.y. galima stebėti "kūno" kalbą. Be abejonės, šis tyrimas labiau žvalgomasis, nes atsakymų gauta nedaug, tačiau nuomones sužinoti vis tiek įdomu.

Atsakymus galima sugrupuoti į kelias temas. Štai jos:

Bibliotekininkų veiklos SL
Bibliotekininkai virtualiame pasaulyje daugiausia teikia informacinio konsultavimo paslaugas, atsako į įvairius SL vartotojų klausimus. Apskritai, interviu dalyvių nuomone, SL paslaugos negalėtų būti tokios pat kaip realių bibliotekų. SL suteikia daugiau galimybių bendrauti, ekspertimentuoti, bet šioje aplinkoje negalima pateikti naudotis bibliotekų išteklių. Tyrimo dalyviai manė, kad virtualiuose pasauliuose išsirutuliuos kitokios nei realių bibliotekų paslaugos.

SL bibliotekininko bruožai
Pabrėžta, kad labai praverčia geros bibliotekininkystės žinios, reikia gero IT ir ypač SL aplinkos bei paslaugų išmanymo. Daugelis atsakiusiųjų pastebėjo, kad labai reikia lankstumo, būti pasiruošusiam pokyčiams, eksperimentuoti. Galiausia, labai praverčia geras humoro jausmas.

SL - puiki profesinio tobulėjimo ir eksperimentavimo priemonė
Virtualusis pasaulis leidžia įveikti geografinius barjerus, be to, jame pavyksta išplėtoti dinamiškus ir gilesnius pokalbius profesinėmis temomis. Interviu dalyviai pabrėžė, kad diskusijos SL labiau dinamiškesnės ir turiningesnės, nei vykstančios socialiniuose tinkluose (pvz., Facebook). Be to, kaip ne kartą minėjo respondentai, SL galima eksperimentuoti - kurti naujas paslaugas, net eksperimentuoti su bibliotekų pastatų dizainu. Tai leidžia mokytis ir pasiruošti inovacijoms realiame bibliotekininkystės pasaulyje.

Be abejonės, SL vartotojai-bibliotekininkai paminėjo ir virtualios egzistencijos trūkumus: sudėtinga gauti finansavimą tokio pobūdžio iniciatyvoms, neaiški jų perspektyva, nėra jokių nustatytų gairių ar standartų, kaip geriau pritaikyti SL bibliotekos paslaugoms. Taigi kol kas SL besiformuojanti erdvė kūrybiškiems eksperimentuotojams.

Parengta pagal:

ELLIOT, Naomi. Is there a second life for librarians? The Electronic Library. 2011, vol. 29, no. 3, p. 354-366.

2011-08-28

Diskusija apie Lietuvos bibliotekų statistiką

Statistiniai duomenys apie bibliotekų veiklą svarbūs dėl kelių dalykų. Jie leidžia atlikti bibliotekų veiklos analizę apskaičiuojant ir įvertinant įvairius šios veiklos aspektus. Tokios analizės rezultatai naudingi bibliotekų a) vadovams, vertinant institucijos pasiekimus, formuluojant ilgalaikius veiklos strateginius planus, priimant sprendimus dėl tam tikrų veiklų tobulinimo; b) bibliotekų veiklą koordinuojančioms institucijoms, priimančioms sprendimus dėl bibliotekų strateginių plėtros krypčių šalyje, reikalingų ilgalaikių veiksmų programų ir paramos bibliotekų plėtrai, galiausiai ir c) bibliotekų profesinėms organizacijoms, kurios dalyvauja diskusijose dėl bibliotekų vaidmenų, paslaugų, formuluoja profesinės bendruomenės poziciją. Statistiniai duomenys reikalingi ir bibliotekininkystės taikomiesiems tyrimams.

Rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje įvyko diskusiją dėl bibliotekų statistikos, kurioje dalyvavo bibliotekininkystės specialistai ir mokslininkai iš įvairių Lietuvos miestų. Diskusijoje kalbėta apie pokyčius bibliotekų veikloje, specifinį Lietuvos kontekstą, statistikos poreikį atstovaujant bibliotekas bei priimant valdymo sprendimus. Nuomones apie bibliotekų veiklos statistinių duomenų kaupimą pareiškė viešųjų, mokslinių ir akademinių bibliotekų atstovai, bibliotekininkystės mokslininkai. Diskusijoje padaryta išvadą, kad statistiniai bibliotekų veiklos duomenys turėtų būti suprantami visiems, tame tarpe žiniasklaidos atstovams, valdžios institucijų tarnautojams. Svarbu, kad statistinius veiklos duomenis vienodai suprastų ir bibliotekininkystės specialistai, pildantys kasmetines bibliotekų statistikos ataskaitas. Renginyje kalbėta ir apie naujas statistikos sritis bibliotekų veikloje - skaitmeninimo statistiką, o taip pat ir apie naujus bibliotekų veiklos vertinimo būdus - poveikio vertinimą.

Daugiau informacijos apie diskusiją, joje pristatytus pranešimus ir nuomones skaitykite Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos naujienų puslapyje.

2011-08-27

Keliai, atvedę mane į bibliotekininkystę: vikio svetainė

2009 m. spalį startavo vikio svetainė Bibliotekininkystės kelių projektas. Tai projektas, inicijuotas pačių bibliotekininkystės specialistų, kurie siekia suvienyti visus tuos, kurie vienaip ar kitaip papasakojo internete apie savo patirtį, pasirinkimus, kurie atvedė juos į bibliotekininkystę, arba norėtų tą padaryti. Bibliotekininkystės specialistai, papasakoję apie save tinklaraščiuose ar interneto svetainėse pateikia į jas nuorodas. Tie, kas neturi tinklaraščio gali sukurti savo viki tinklapį projekto svetainėje.

Projekto svetainėje apie savo pasirinkimus pasakoja žmonės, kuriuos sieja su bibliotekininkyste gana įvairūs ryšiai - tai bibliotekininkai, įvairių bibliotekų rūšių vadovai, žinių vadybininkai, įvairių nacionalinių bibliotekininkystės programų konsultantai, akademinės bendruomenės atstovai. Tiems, kas nori pasidomėti profesijos kelių įvairove ir galimybėmis, tikrai bus nemažai pavyzdžių ir pasakojimų apmąstymams. Nemažai karjeros kelių istorijų pateikė Jungtinės Karalystės profesionalai, tačiau netrūksta ir kitų šalių pavyzdžių - Kanados, Izraelio, JAV, Rumunijos, Belgijos ir kt.

Tai gana išsamus ir visapusiškas profesinių pasirinkimų patyrimų šaltinis. Svarbiausia, kad viskas "iš pirmų lūpų". Tiems, kas renkasi profesinį kelią turėtų būti labai įdomu susipažinti.

Parengta pagal:

The Library Routes Project [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 27 d.]. Prieiga per internetą: http://libraryroutesproject.wikkii.com/wiki/Main_Page

Nuotrauka iš:

The wikiman, http://thewikiman.org/blog/?p=152

2011-08-24

Vilniaus universiteto biblioteka ieško bibliografinių išteklių rengimo skyriaus vedėjo


Šiuo metu darbui bibliotekoje ieškomas (-a):

Bibliografinių išteklių rengimo skyriaus vedėjas (-a)

Vieta:

· Vilnius

Darbo pobūdis:

· Vadovauti ir atstovauti skyriui, domėtis srities naujovėmis ir tobulinti skyriaus veiklą

· Rengti ir administruoti skyriaus dokumentaciją

· Užtikrinti ir koordinuoti Vilniaus universiteto bibliotekoje rengiamų bibliografinių duomenų bazių pildymą

· Užtikrinti ir koordinuoti bibliografinių rodyklių rengimą

· Prireikus, atsakyti į bibliografines užklausas

· Dirbti retrospektyvinės bibliografijos tiriamąjį darbą

· Vykdyti kitas Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslo ir kultūros paveldo centro vedėjos pavestas užduotis

Reikalavimai:

· Aukštasis išsilavinimas bibliotekininkystės srityje

· Ne mažiau kaip trejų metų darbo bibliotekoje patirtis (patirtis bibliografinių išteklių rengimo srityje – privalumas)

· Vadovaujamo darbo patirtis – privalumas

· Leidybos proceso išmanymas (bibliografijos parengimas leidybai, bendradarbiavimas su leidyklomis, finansų paieška, paraiškų pildymas) – privalumas

· Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai: Windows OS, MS Office, bibliotekos informacinės sistemos (Aleph – privalumas)

· Geros anglų kalbos žinios ir įgūdžiai, rusų kalbos pagrindai

· Organizuotumas, vadovavimo įgūdžiai, pareigingumas, iniciatyvumas, kruopštumas

Siūlome:

· Profesinio tobulėjimo galimybes

· Atvirą naujoms idėjoms aplinką

· Darbą draugiškame kolektyve

· Pastovų darbo užmokestį, socialines garantijas

Gyvenimo aprašymą siųskite adresu karjera@mb.vu.lt iki 2011-09-13. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Parengta pagal Vilniaus universiteto bibliotekos informaciją

Viešųjų bibliotekų ateities vizijos ir strateginiai pasirinkimai

2011 m. birželio mėn. Amerikos bibliotekų asociacija išleido dokumentą, kuris padėtų viešųjų bibliotekų vadovams apibrėžti savo institucijos strategines veiklos kryptis. Dokumente teigiama, kad planuodamos savo ateities plėtrą bibliotekos turėtų rinktis mažiausia tarp 8 strateginės plėtros alternatyvų, kurias galima sugrupuoti į keturias skales. Vienoje skalėje išsidėsto dvi alternatyvos - bibliotekos gali formuluoti savo vietą tarp dviejų šios tokios skalės priešingų polių. Toliau trumpai aptarsime kiekvieną tokią sprendimų skalę.

Fizinė ar virtuali biblioteka?


Fizinė biblioteka - tai tradicinė biblioteka, kurios paslaugų pagrindas - materialios kolekcijos ir patalpos. Ateities vizijos dokumento autoriaus Rodžerio Levieno teigimu, praktiškai neįmanoma įsivaizduoti tokios bibliotekos ateityje. Kitame skalės krašte - virtuali biblioteka. Tai biblioteka, kuri teikia visas paslaugas virtualioje erdvėje. Norėdami pasiskolinti leidinį, paklausti bibliotekininką, dalyvauti renginiuose (virtualiuose) vartotojas prisijungia prie bibliotekos svetainės ir nuotoliniu būdu naudojasi jos paslaugomis.

Biblioteka individams ar bendruomenėms?


Biblioteka, besiorientuojanti į individualius skaitytojus, užtikrina kiekvienam jos lankytojui patogias darbo sąlygas, puikiai įrengtas darbo ir laisvalaikio leidimo erdves, kompetetingą personalą, pasiruošusį atsakyti į kiekvieną pateiktą užklausą. Bibliotekoms, kurioms svarbios bendruomenės, rūpi bendruomenių paveldas, vertybės, jos tampa bendruomenių komunikacijos, bendradarbiavimo vieta. Tokiose bibliotekose įrengiamos erdvės bendruomenių susitikimams, kaupiamas ir eksponuojamas benruomenių paveldas, vykdomos vietos bendruomenėms skirtos programos.

Orientacija į kolekcijas ar kūrybą?


Ateityje biblioteka gali pasirinkti ir toliau kaupti ir plėtoti puikias informacijos išteklių kolekcijas, skirtas studijoms, pramogoms, darbui, estetiniam malonumui. Tokiose bibliotekose manoma, kad vartotojo poreikiams patenkinti būtini geros kokybės informacijos ištekliai, o bibliotekos vaidmuo - užtikrinti jų prieigą. Kitoks pasirinkimas - padėti vartotojams kurti ir plėtoti naujas idėjas esančios informacijos pagrindu. Biblioteka virsta kūrybinėmis dirbtuvėmis, kuriose vartotojai aprūpinti įvairia įranga (pvz., grafikos redaktoriais, muzikos įrašų kūrimo ir redagavimo įranga ir kt.), kuri padeda jiems kurti bibliotekoje. Beje, apie vieną tokią biblioteką jau rašėme anksčiau (žr. Dibrary - reali biblioteka skaitmeniniam turiniui)

Portalas ar archyvas?


Bibliotekos ateityje gali rinktis tarp vartų (arba portalo) į kitų organizacijų/individų informacijos išteklius arba savo visapusiškų ir išsamių rinkinių archyvo vaidmens. Pirmuoju atveju bibliotekos vaidmuo - organizuoti patogią prieigą prie išteklių, nors pati biblioteka ir nėra jų savininkas. Dėl to transformuojasi bibliotekos fizinės erdvės - joms jau nereikia didelių patalpų su įrengtomis saugyklomis, todėl jos steigiamos biuruose, prekybos centruose. Bibliotekos funkcija - efektyvus informacijos valdymas, kad vartotojas laiku ir patogiai pasiektų jam reikiamą informacijos išteklių. Panašių tikslų biblioteka gali siekti kitokiu būdu - kaupdama savo rinkinius ir organizuodama jų prieigą. Tai biblioteka-archyvas. Tai bibliotekos, kaupiančios skaitmenines ir fizines kolekcijas. Jos gali specializuotis kaupdamos išsamias tam tikro žanro ar paskirties kūrinius. Tokiose bibliotekose kaupiamas ir vartotojams reikšmingas kultūros paveldas.

Vizijų dokumente išskirtos pasirinkimų dimensijos - labai patogus instrumentas organizuojant strateginio planavimo susitikimus bibliotekoje. Svarbu suprasti, kad pasirinkimas nesisieja su kiekvienos dimensijos kraštutiniais taškais, arba poliais. Jie - tik orientyrai, kurie padeda apibrėžti pasirinkimų aibę. Manau, labai naudinga pasinaudoti šiomis dimensijomis planuojant - ieškoti savo nišos, įsivaizduoti bibliotekos pokyčius, turėsiančius įvykti siekiant pasirinktų tikslų.

Daugiau skaitykite šiame dokumente, pagal kurį parengta ši žinutė:

LEVIEN, Roger E. Confronting the future: strategic visions for the 21st century public library [interaktyvus]. June 2011 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 24 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ala.org/ala/aboutala/offices/oitp/publications/policybriefs/confronting_the_futu.pdf

2011-08-21

Gyvoji biblioteka: inovatyvūs socialinės sanglaudos sprendimai

Rugpjūčio 20 d. pasirodė pranešimas apie žmogiškosios bibliotekos, arba "gyvųjų knygų" iniciatyvą Surėjaus viešojoje bibliotekoje (Kanadoje). Biblioteka pradeda neįprastą programą: siekiant skatinti įvairių pažiūrų toleranciją, nuvainikuoti visuomenėje populiarius mitus ir stereotipus į biblioteką kviečiami tam tikrą patirtį (pvz., religinę, karo, priklausantys tam tikroms etninėms, socialinėms grupėms ir kt.) turintys žmonės. Jie savanoriškai kalbėsis su bibliotekos skaitytojais apie savo patirtį. Taigi, savanorius bus galima "paskolinti" asmeniniam pokalbiui bibliotekoje, todėl jie vadinami "gyvosiomis knygomis". Manoma, kad asmeninis pokalbis, gyvoji žmonių patirtis padės praplėsti žmonių požiūrį į tam tikrus visuomenės ir gyvenimo reiškinius.

Šiandien žmogiškoji, arba gyvoji biblioteka, tai tarptautinė iniciatyva ir tolerancijos ugdymo metodas, Europos Tarybos pripažintas žmogiškųjų teisių ugdymo metodu. Gyvoji biblioteka - tai renginiai, festivaliai, arba viešųjų bibliotekų programos. Žmogiškoji biblioteka (angl. Human Library) - tai tarptautinė organizacija, vienijanti narius, įgyvendinančius gyvosios bibliotekos iniciatyvą, skleidžianti gerąją praktiką ir patirtį. Gyvosios bibliotekos iniciatyvos dažnai vyksta viešosiose bibliotekose.

Lietuvoje irgi vyksta Gyvosios bibliotekos iniciatyva, ją koordinuoja Nacionalinis socialinės integracijos institutas. Kai kurios Lietuvos bibliotekos irgi bendradarbiavo su Gyvosios bibliotekos iniciatoriais. Pavyzdžiui, pavyko rasti informacijos apie 2008 m. projekto Užtrauktukas kontekste Gyvosios bibliotekos renginį Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

Manau, mūsų šalyje rasime daug probleminių temų ir stereotipų, apie kuriuos verta atvirai kalbėtis, o biblioteka, tradiciškai skatinanti požiūrių įvairovę ir saviraiškos bei nuomonės laisvę, yra puiki vieta tokiai diskusijai. Būtų įdomu sužinoti, gal Lietuvoje yra daugiau bibliotekų, bendradarbiaujančių (ar bendradarbiavusių) su Gyvosios bibliotekos iniciatyva.

Parengta pagal:

Gyvoji biblioteka [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 21 d.]. Prieiga per internetą: http://gyvojibiblioteka.lt/

Human library [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 21 d.]. Prieiga per internetą: http://humanlibrary.org/index.html

Surrey library to loan out volunteers as 'living books'. CTV News [interaktyvus]. 20 August 2011 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ctvbc.ctv.ca/servlet/an/local/CTVNews/20110820/bc_surrey_human_library_110820/20110820/?hub=BritishColumbiaHome

2011-08-20

Stereotipai apie bibliotekininko darbą pagal žurnalą The Atlantic

Plačiai žinomas JAV žurnalas The Atlantic paskelbė naują projektą - Ko žmonės nesupranta apie tam tikras profesijas/darbus. Žurnalas kviečia anonimiškai pasisakyti įvairių profesijų atstovus ir skelbia jų komentarus žurnale. Savo nuomonę išreiškė ir bibliotekininkai. Straipsnis sukėlė didžiulę skaitytojų diskusiją - matyti nemažai komentarų.

Nors iš pasisakymų matyti, kad jų autoriai dirba įvairiose bibliotekose (ir mokyklų, ir akademinėse), visuose komentaruose vienaip ar kitaip užsimenama apie tai, kad dažniausia nemanoma, jog bibliotekininko darbui reikia aukštojo mokslo diplomo, nors tai darbas, reikalaujantis nemažai žinių ir įgūdžių. Be to, komentaruose pabrėžta, kad tokio darbo negali sėkmingai atlikti žmonės "iš šalies", be tinkamo išsilavinimo.

Vienas iš stereotipų - gana tipiškas: komentarų autorius teigia, kad bibliotekininko darbas dažnai tapatinamas su knygų išdavimu. Kai kas minėjo, kad dažniausia žmonėms sunku įsivaizduoti, ką apskritai bibliotekininkas daro darbo metu (pvz., paplitusi nuomonė, kad skaito knygas :) ).

Įdomus komentaras - vienas iš bibliotekininkų, pasivadinęs "kataloguotoju" minėjo kitą problemą - menką kataloguotojo darbo vertinimą ne tik plačiojoje visuomenėje, bet ir pačių bibliotekininkų tarpe.

Manau, šis nedidelis straipsnis verčia susimąstyti. Regis, visi stereotipai puikiai tinka ir Lietuvos kontekstui. Ką tai reiškia? Gal tai, kad patiems bibliotekininkams reikia susirūpinti savo profesijos populiarinimu ir paaiškinti plačiajai visuomenei kuo svarbi ši profesija? :)

Parengta pagal:

THOMPSON, Derek. What people don't get about working in a library? The Atlantic [interaktyvus]. 9 August 2011 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.theatlantic.com/business/archive/2011/08/what-people-dont-get-about-working-in-a-library/243258/

2011-08-19

Lėtasis skaitymas - įdomus argumentas diskusijoje apie knygų ir skaitymo ateitį

Lėtasis skaitymas - tai skaitymas savo malonumui, sąveika su tekstu, įsigilinimas, papildomos medžiagos paieška. Žodis "lėtasis" akcentuoja dėmesingo ir neskubaus skaitymo elgseną. Kanadiečių knygos "Lėtasis skaitymas" (angl. Slow reading) autorius Johnas Miedema pabrėžia, kad šiandien lėtojo skaitymo reiškinys sulaukia nemažai dėmesio. Viena iš galimų priežasčių - didžiulis gyvenimo tempas, kuris lemia tai, kad greitėja ir skaitymas. Lėtasis skaitymas glaudžiai siejasi su "lėtuoju judėjimu" - protestu prieš didėjantį gyvenimo tempą ir jo pasekmes, pvz., greitojo maisto restoranus. Savo knygoje Johnas Miedema teigia, kad skaitmeninės technologijos ir tradicinės popierinės knygos pakaitalai (e.knygos) puikiai tinka informacijos peržvalgai, tačiau trukdo praktikuoti lėtąjį skaitymą.

Tai dar viena nuomonė šiuo metu vykstančioje diskusijoje apie skaitymą ir jo ateitį, atitinkamai bibliotekų ir knygų vaidmenį. Suintrigavome? Kviečiame pasiskaityti Johno Miediema tekstą apie lėtąjį skaitymą jo asmeniniame tinklaraštyje, arba nemokamą ištrauką iš knygos Lėtasis skaitymas.

2011-08-17

LIETUVOS TECHNIKOS BIBLIOTEKOS TINKLARAŠTIS


Socialiniai tinklai ir tinklaraščiai po truputį ,,užkariauja” internetines erdves. Savo gražiausiomis gyvenimo akimirkomis dalinamasi su draugais socialiniuose tinkluose. Socialiniai tinklai padeda susirasti naujų draugų. Turintys pomėgių savo įspūdžius ir atradimus užrašo tinklaraščiuose.
,,Pasižymėti” interneto platybėse Lietuvos technikos bibliotekos darbuotojams mintis kilo jau seniai. Iš pradžių galvota sukurti Lietuvos technikos bibliotekos puslapį Facebook’e, tačiau geriau pagalvojus buvo nuspręsta sukurti Lietuvos technikos bibliotekos tinklaraštį. Tinklaraščiui pasirinkta Worldpress’o nemokama svetainė. 2011 metų kovo 18 d. įrašytas pirmasis įrašas. Jis buvo apie namų interjerą su nuoroda į Lietuvos technikos bibliotekos kuriamą interneto bibliotekos Dizaino skyrių. Idėjas ir pasiūlymus, ką rašyti, siūlo Lietuvos technikos bibliotekos darbuotojai.
Tinklaraščio tikslas – supažinti žmones su Lietuvos technikos biblioteka, joje kaupiamais leidiniais, duomenų bazėmis. Galima teigti, jog šis tinklaraštis yra skirtas ne bibliotekos lankytojams, o žmonėms, kurie nieko nežino apie Lietuvos technikos biblioteką. Tinklaraštyje rašoma aktualiomis temomis (ekologija, interjeras, dizainas, technika bei kt.), skaitytojai supažindinami su bibliotekoje esančiais informacijos ištekliais, vykstančiomis parodomis ir pan. Žmogus iš namų kompiuterių per google.lt paieškos sistemą ieškodamas informacijos apie ekologiškus namus ar namų interjerą, randa nuorodą ir į Lietuvos technikos bibliotekos tinklaraštį, į kurį įėjęs pamato, kad mūsų bibliotekoje yra jam reikalinga informacija. Jei taip atsitinka, tinklaraštis įvykdo savo užduotį – žmogus sužino apie Lietuvos technikos biblioteką ir informaciją joje.
Kad tinklaraštis nebūtų vien tik bibliotekos reklama, stengiamasi tam tikra tema pateikti įdomių faktų, ištraukų iš leidinių, duomenų bazių, esančių Lietuvos technikos bibliotekoje.
Šiuo metu tinklaraštis aplankytas 4000 kartų. Nemaža dalis apsilankymų per paieškos sistemas, kurioms pateikus reikšminį žodį, pateikiama nuoroda į Lietuvos technikos bibliotekos tinklaraštį.
Tikimės, jog tinklaraštis atliks savo užduotį – supažindins žmonės su Lietuvos Technikos biblioteka.
Nuoroda į tinklaraštį: http://lietuvostechnikosbiblioteka.wordpress.com/
Straipsnį parengė:
Lina Mikučionytė
Lietuvos technikos bibliotekos
vyresn. bibliografė, duomenų bazių administratorė

Gatvės knygos tiems, kurie negali naudotis tradicinėmis bibliotekos paslaugomis

Kelis kartus per savaitę į Portlando (JAV) gatves išvažiuoja dviračio tempiamas vežimėlis su knygomis, skirtomis benamiams. Idėja atvežti knygas žmonėms, kurie negali naudotis tradicinėmis bibliotekos paslaugomis, įgyti skaitytojo kortelės, nes neturi pastovios gyvenamosios vietos, kilo menininkei ir rašytojai Laurai Moulton. Ji pati "vairuoja" mobiliąją biblioteką. Knygų skolinimas bibliotekoje grindžiamas pasitikėjimu. Kiekvienas skaitytojas gali pasiskolinti knygą be jokių grąžinimo terminų. Knygos viduje yra kortelė, kurioje parašyta, kada ir kur atvažiuoja mobili biblioteka, kad skaitytojas žinotų, kaip gražinti paskolintą leidinį. Pasirodo, toks skolinimo metodas veikia - skaitytojai paprastai gražina knygas. Mobili biblioteka "Gatvės knygos" turi savo interneto svetainę. Joje pasakojama apie susitikimus su įvairiais žmonėmis, besinaudojančiais mobiliosios bibliotekos paslaugomis, pateikiamos skaitytojų ir jų mėgstamų knygų nuotraukos.

Parengta pagal:

KELLEY, Michael. Portland's street librarian brings books to the homeless. Library Journal [interaktyvus]. 12 August 2011 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libraryjournal.com/lj/home/891610-264/portlands_street_librarian_brings_books.html.csp

Street Books [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://streetbooks.org/

2011-08-15

IFLA: ar bibliotekoms reikia nauju specialistu?


Pirmadieni, rugpjucio 15 diena, 77-ame IFLA kongrese San Chuane ivyko speciali sekcija skirta atkreipti demesi i nauju bibliotekininkystes ir informacijos specialistu poreiki. Sekcijos poteme: naujos bibliotekininkystes specialistu kartos igudziai, poreikiai ir strategija.



IFLA organizacijoje vis neseniai pradejo veikti "Nauju profesionalu poreikiu grupe", kurios tikslas aktyviau itraukti naujus, jaunus bibliotekininkystes specialistus ir absolventus i profesini pasauli, moksline veikla ir paskatinti isitraukti i IFLA veikla. Sutrumpintai vadinama NPSIG (nuoroda veda i sios grupes tinklarasti), sujungia ir kviecia prisijungti naujus specialistus visame pasaulyje.



"Pokyciai matomi ne tik is laiko perspektyvos, nors pries 20-30 metu naudojomes popierinemis kortelemis, viska raseme ranka, veliau pradejo rastis atviri fondai, internetas, el. pastas ir elektronines paslaugos. Keiciasi ne tik paslaugos, keiciasi ir bibliotekininkai. Svarbu islikti atviriems naujoms idejomis, kurias daznai atnesa naujoji bibliotekininku karta." Tokiais zodziais sekcija pradejo buvusi IFLA prezidente Claudia Lux. "Dabar koncentruojames ties technologijomis ir pokyciais, bet negalima pamirsti, kad atejus naujovems, dalis biblioteku ne taip greitai priims jas. Bet kai jos priims jas, gali tai padaryti geriau, nei tos kurios prieme naujoves pirmiausiai - ir ne vien del to, kad turejo kur kas daugiau laiko pasirengti tam."



"Bibliotekininkai nuolat ugdo biblioteku lankytojus, jei anksciau mokeme vartotojus pasiekti multimedija, dabar mokome KURTI multimedija. Lankytojai tampa labiau igude elektronineje erdveje - ne tik naudojasi elektroniniu pastu, pokalbiais, bet ir kuria vaizdo filmukus, talpina, keicia nuotraukas." Naujoji bibliotekininku karta ateina su siais igudziais, poreikiais ir panasiu mastymu, todel jaunu, nauju bibliotekininku itraukimas i bibliotekos personala yra neispasakytai svarbus."



Jai pritare Teemu Rauhala is Tamperes universiteto: "Keiciasi bibliotekos, keiciasi ir bibliotekininkai, keiciasi ir "know-how" dalykai". Naujoji karta, vadinama ne tik "Google" karta, bet ir socialine karta - bendraujanti ne tik akis i aki, bet ir uzaugusiu su socialiniais tinklais, elektroninemis ir mobiliosiomis bendravimo priemonemis. Jie turi tai, ko reikia. Zinoma, viskas susiveda i tai, kokie yra bendruomenes poreikiai. Naujos bibliotekos paslaugos tampa taip pat svarbiomis, kaip ir tradicines."



P.S. atsiprasome uz lietuvisku raidziu nebuvima.

2011-08-11

Pietauk ir mokykis Oklando viešosiose bibliotekose

Alamedos apygardos maisto bankas bendradarbiauja su penkiomis Oklando (JAV) viešosiomis bibliotekomis, kad vasarą padėtų vargingai gyvenančioms šeimoms. Didelė paspirtis sunkiai besiverčiančioms šeimoms ir ypač vaikams - nemokamas maitinimas, kurį jie gauna mokyklose. Tačiau vasaros atostogų metu mokyklos užsidaro, todėl šeimos turi pačios ieškoti būdų prasimaitinti. Todėl ir kilo idėja užtikrinti, kad vaikai sočiai pavalgytų ir vasarą, be to, praleistų laiką skaitydami bibliotekoje. Taigi - "valgyk ir mokykis bibliotekoje" - taip galima trumpai apibrėžti bendradarbiavimo tikslą. Maisto bankas bibliotekose organizuoja vaikų pietus. Pastebėta, kad pavalgę vaikai pasilieka bibliotekoje paskaityti. Pirmą akcijos dieną 25 vaikai pietavo bibliotekoje, o jau antrą - jų skaičius padidėjo iki 70. Tikimasi, kad kitą vasarą prie šios iniciatyvos prisijungs daugiau bibliotekų.



Parengta pagal:

MELENDEZ, Lyanne. Food bank, libraries team up to help kids "lunch and learn". In East Bay News [interaktyvus]. 10 August 2011 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://abclocal.go.com/kgo/story?section=news/local/east_bay&id=8300560

2011-08-10

Paveldas jūsų kišenėje, arba bibliotekų paslaugos mobiliuosiuose įrenginiuose

Tikriausia, dažnai tenka girdėti apie mobiliuosius įrenginius - mobiliuosius, išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius, e.skaitykles, skaitmeninius garso ir vaizdo grotuvus ir kt. Dažniausia, kalbant apie juos minimi tam tikrų gamintojų prekės ženklai - iPod, iPad, iPhone, Blackberry ir kt. Tačiau visiems šiems įrenginiams būdinga tai, kad jie yra portatyviniai, arba nešiojami, ir leidžia atlikti ir suderinti įvairių stacionarių prietaisų funkcijas. Pavyzdžiui, savo išmanųjį telefoną galime panaudoti kaip fotoaparatą, muzikos įrašų grotuvą, interneto naršyklę ir kt. Kitas svarbus dalykas, apibūdinantis šiuolaikinius mobiliuosius įrenginius - tai jų stulbinantis populiarumas. Pavyzdžiui, 2000 m. visame pasaulyje užfiksuota 739 milijonai mobiliųjų telefonų vartotojų; tuo tarpu 2010 m. jų skaičius išaugo iki 5,373 milijardų. 2010 m. apie 41 iš 100 Europos gyventojų jungėsi prie interneto būtent mobiliuoju telefonu.

Tai rimtas signalas bibliotekoms, kaip toliau plėtoti savo paslaugas. Ir, iš tikrųjų, bibliotekos teikia vis daugiau ir įvairesnių paslaugų, skirtų "mobiliesiems" vartotojams: pritaiko svetaines peržiūrai per mobiliuosius įrenginius, kuria mobiliesiems telefonams pritaikytą įrangą - pvz., katalogų ir kitų paieškos įrankių taikomąsias programas.

Dar vienas prioritetas bibliotekų veikloje - vertingų kultūros paveldo rinkinių perkėlimas į virtualią erdvę. Nemažai bibliotekų visame pasaulyje vykdo kultūros paveldo skaitmeninimo projektus. Tačiau skaitmeninimas reiškia ne tik mechanišką rinkinių perkėlimą į virtualias erdves, bet ir naujų paslaugų kūrimą.

Mobilieji įrenginiai - puiki proga kurti naujas skaitmeninto kultūros paveldo paslaugas. Tačiau reikia atsižvelgti į vartotojų elgsenos pokyčius, nulemtus šių prietaisų ypatumų. Pavyzdžiui, naudodamiesi mobiliaisiais įrenginiais vartotojai dažniausia lygiagrečiai atlieka kitus veiksmus. Jie klausosi muzikos ar peržiūri nuotraukas važiuodami į darbą/studijas; pasitikslina savo maršrutą ar lankytinus objektus žemėlapyje, keliaudami užsienio šalyje. Pakankamai mažas prietaiso dydis lemia tai, kad mobilieji prietaisai naudojami įvairių šaltinių, nuotraukų, žinučių greitai peržiūrai, faktinių duomenų paieškai. Jie mažiau tinka nuodugniam skaitymui ar gilinimuisi į tam tikrą problemą ar temą. Mobilieji įrenginiai puikiai tinka bendravimui, dalijimuisi informacija su kitais žmonėmis, nes leidžia operatyviai paskleisti informaciją apie save (pvz., išmaniuoju telefonu sukūrus nuotrauką ar vaizdo įrašą), naudotis visais populiariais saityno 2.0 įrankiais toje vietoje ir tuo metu, kai vartotojas pageidauja bendrauti.

Visais mobiliųjų įrenginių ypatumais įdomiai pasinaudojo plačiai žinoma Tarptautinė vaikų skaitmeninė biblioteka (angl. International Children Digital Library), skaitmeninanti vaikiškas knygas ir pateikianti naudotis internete.

2009 m. Tarptautinės vaikų skaitmeninės bibliotekos fondas sukūrė vaikams, jų tėveliams ir seneliams skirtą programinę įrangą Pasakojimų rinkinukas (angl. StoryKit), kuri gali būti diegiama išmaniuosiuose telefonuose iPhone, planšetiniuose kompiuteriuose iPad ir skaitmeniniuose grotuvuose iPod. Vaikai - savarankiškai ar kartu su tėvais - gali kurti savo pasakojimus rašydami tekstą, panaudodami Tarptautinės vaikų skaitmeninės bibliotekos skaitmenintus knygų tekstus, iliustracijas. Programinė įranga leidžia perkurti skaitmenintų knygų pasakojimus redaguojant tekstą, papildyti tekstą garso ir/ar vaizdo įrašais, sukurtais mobiliuoju įrenginiu. Pasakojimų rinkinukas gali būti naudojamas kaip interaktyvus žaidimas vaikams ir suaugusiems leidžiant laisvalaikį kartu. Programinė įranga gali būti naudojama mokymo procese, kai vaikai mokosi kūrybiškai išreikšti savo idėjas. Matome, kad kuriant paslaugą atsižvelgta į mobiliųjų prietaisų daugiafunkciškumą (galima ne tik pasyviai peržiūrėti, bet papildyti knygas savo vaizdo įrašais, paveiksliukais), tinkamumą bendraujant.

Šiuo metu mobilieji įrenginiai tampa vis prieinamesni žmonėms, jų dar platesnis paplitimas prognozuojamas artimiausiais metais. Bibliotekos gali kurti paslaugas mobiliems įrenginiams siekdamos pritraukti ir sudominti jaunimą kultūros paveldu, praturtinti ne tik jaunimo, bet, pavyzdžiui, turistų, besidominčių kultūros objektais, laisvalaikį. Be abejo, lieka nemažai iššūkių - pavyzdžiui, mobiliųjų prietaisų įvairovė, techninės ir programinės įvairių gamintojų įrangos sąveikumo stoka. Tačiau plintant ir populiarėjant šiems įrenginiams, tikėtina, kad bus ieškoma šių problemų sprendimų. Be to, bibliotekos, neatsižvelgusios į šių prietaisų populiarimą rizikuoja nepasiekti reikšmingos savo vartotojų auditorijos dalies ateityje.

Parengta pagal:

BONSIGNORE, E. Sharing stories “in the wild”: a mobile storytelling case study. Iš CHI EA '11 Proceedings of the 2011 annual conference extended abstracts on Human factors in computing systems [interaktyvus]. 7-12 May 2011[žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 4 d.]. Prieiga per ACM Digital Library. ISBN: 978-1-4503-0268-5. DOI 10.1145/1979742.1979516.

DEMPSEY, L. Foreword. Always on: libraries in a world of permanent connectivity. Iš M-libraries: libraries on the move to provide virtual access. London: Facet Publishing, 2008, p. xxv-lii. ISBN 978-1-85604-648-0.

DRUIN, A.; BEDERSON, B. B.; QUINN, A. Designing intergenerational mobile storytelling. Iš IDC '09 Proceedings of the 8th International Conference on Interaction Design and Children [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2011 m. ruhttp://www.blogger.com/img/blank.gifgpjūčio 4 d.]. Prieiga per ACM Digital Library. ISBN: 978-1-60558-395-2. DOI 10.1145/1551788.1551875.

Mobile technology. Iš Business Link [interaktyvus]. Information Commissioner‘s Office. [b. d.] [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 2 d.]. Prieiga per internetą: http://www.businesslink.gov.uk/bdotg/action/layer?r.i=1074298219&r.l1=1073861197&r.l2=1075422789&r.l3=1074298168&r.s=m&r.t=RESOURCES&topicId=1074298168

World telecommunication/ICT indicators database. Iš International Telecommunication Union [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 2 d.]. Prieiga per internetą: http://www.itu.int/ITU-D/ict/statistics/

Nuotrauka iš: http://itunes.apple.com/app/storykit/id329374595?mt=8

2011-08-08

Apie biblioteką-verslo konsultantę

Šįryt gavusi naujienlaiškį iš Britų bibliotekos, likau sužavėta dar viena bibliotekinės veiklos sritimi – verslo konsultavimu.

Didžiosios Britanijos nacionalinė biblioteka yra viena didžiausių pasaulyje. Pagal dydį nusileidžia tik Jungtinių Valstijų Kongreso bibliotekai. Savo fonduose yra sukaupusi apie 14 milijonų knygų, senovinių rankraščių ir pan. Tačiau be tradicinių paslaugų Britų biblioteka aktyviai įsitraukė ir į verslo konsultavimą.

2005 metais gavusi 1 milijoną svarų finansavimą, biblioteka nusprendė dvi savo skaityklas paversti verslo ir intelektinės nuosavybės centru (angl. Business and IP Centre). Centras buvo atidarytas 2006 metais. Centro surinkta kolekcija yra suskirstyta į keturias pagrindines sritis: rinkos tyrimus, įmonių informacija, prekybos katalogai ir žurnalai. Visa informacija yra nemokama. Čia taip pat galima pasiekti maždaug 30 prenumeruojamų duomenų bazių. Centras didžiuojasi, kad turi daugiau nei 50 mln. patentų iš 40 šalių, datuojamų nuo1855 m. Įdomu ir tai, kad bibliotekininkai yra apmokyti konsultuoti mažų ir vidutinių įmonių verslininkus.

Verslo ir Intelektinės nuosavybės centras turi ir savo Youtube kanalą, kuriame sukelti trumpi pristatymai, paskaitos ir pan. Rekomenduoju pasižiūrėti: http://www.youtube.com/bipctv

2011-08-05

Karjeros pavyzdžiai (4)

Apie savo karjeros kelią pasakoja Virginija Mažeikaitė

Išsilavinimas

Bibliotekininkystės studijas baigiau Vilniaus universitete 2008 metais. Po studijų įstojau į magistratūrą ir 2010 metais baigiau leidybos studijas.

Darbo patirtis

Nuo 2006 metų iki 2010 metų dirbau Vilniaus kolegijos Ekonomikos fakulteto bibliotekoje, vėliau metus dirbau Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio bibliotekoje. Pasikeitus gyvenimo aplinkybėms grįžau į gimtuosius kraštus ir nuo rugsėjo mėnesio turbūt dirbsiu Ignalinos rajono bibliotekoje.


Vaido Muliarčiko nuotrauka, šaltinis Šilutės žinios

1. Kokie keliai atvedė į bibliotekininkystę?

Bibliotekininkystė nebuvo svajonių profesiją, bet mama pasiūlė ją įrašyti į prašymą, taigi tokiu būdu ir pakliuvau į šias studijas. Bėgant metams ir pradėjus dirbti bibliotekoje ši specialybė pasirodė įdomi, pamačiau, kad čia įmanoma įgyvendini ne vieną puikią idėją, kad bibliotekoje turi spėti prisitaikyti prie įvairiausių naujovių, taigi turi judėti kaip vanduo upėje, niekada nesustojant.

2. Kaip atrodo Jūsų įprasta darbo diena?

Kiekviena diena yra kitokia, kadangi dirbu skaitytojų aptarnavimo srityje, o čia visada yra kažkas naujo – nauji žmonės, naujos istorijos. Žinoma, be aptarnavimo tenka padirbėti ir su renginių organizavimu – kvietimų, skelbimų maketavimu, platinimu, bendravimu su svečiais. Taip pat reikia pildyti tinklaraštį, ieškoti įdomios ir aktualios informacijos, kuri būtų įdomi man, kolegoms, skaitytojams. Taigi, šis skyrius visada yra pilnas įspūdžių ir darbų darbelių.

3. Kas labiausiai patinka dabartiniame darbe?

Tai, kad galima realizuoti daugelį idėjų, kurios kirba galvoje. Dirbant bibliotekoje plečiasi kūrybiškumas, pasikrauni naujų žinių, prasiplečia pažinčių ratas.

4. Kas darbe sunkiausia?

Sunkiausia, turbūt, gimusioms idėjoms suteikti realų pavidalą ir tomis idėjomis užkrėsti kolegas. Dėl nedidelies patirties bibliotekininkystėje dar nesu pasirinkusi kažkokios vienos srities, kuri būtų tarsi „arkliukas“, todėl domiuosi daug kuo ir viską sunku aprėpti.

5. Ką patartumėte šiandien besirenkantiems profesinį kelią ar
norintiems jį pakeisti?


Kiekvienas žmogus, kuris renkasi savo profesinį kelią, turi rimtai apgalvoti, ko jis nori, kokie jo siekiai, kad vėliau netektų dirbti nemėgstamą darbą ir keiksnotis. Juk ir aš po metų kitų galėjau mesti bibliotekininkystės studijas arba jas baigusi dirbti visai kitokį darbą, bet, matyt, buvo kažkoks „kabliukas“, kad vis dar plaukioju bibliotekininkystės vandenyse ir kažkaip nesinori iš čia pabėgti. Neatbaido nei mažas atlyginimas, nei darbo sąlygos, nes dirbant bibliotekoje tobulėji kiekvieną dieną, bendrauji su įdomiomis asmenybėmis, puikios galimybės atsiskleisti kūrybingumui, saviraiškai ir pan.

Taigi, linkiu visiems, kas renkasi savo kelią, neaplenkti ir bibliotekininkystės, nes bibliotekai reikia jaunų žmonių pilnų iniciatyvos, kūrybingumo, strateginių planų, naujovių, taigi vietos tobulėti yra daug.

2011-08-03

Tinklaraštis apie sveiką gyvenseną Panevėžio m. savivaldybės viešojoje bibliotekoje

Į Lietuvos bibliotekų saityno 2.0 projektų sąrašą įtraukėme dar vieną įdomią iniciatyvą - Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos tinklaraštį "Sveika biblioteka". Šio tinklaraščio idėja netradicinė - dienoraštis suburia skaitytojus, besidominčius sveika gyvensena, kas šiandien itin aktualu. Interneto dienoraštyje skaitytojams siūlomos straipsniai, knygos sveikos gyvensenos tema, čia galima sužinoti ir apie aktualius renginius.

Tinklaraščio idėja išsirutuliojo bibliotekai vykdant projektą "Sveikata - išmintingųjų honoraras" ir prisideda prie iniciatyvos tikslo "skleisti bendruomenėje sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos žinias".

Parengta pagal:

Panevėžio biblioteka gyventojams pateikė virtualų sveikos gyvensenos žinių šaltinį. Iš Bibliotekos pažangai [interaktyvus]. 2011-07-27 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.bibliotekospazangai.lt/Lists/Posts/Post.aspx?ID=313

Sveikabiblioteka [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://sveikabiblioteka.wordpress.com/

2011-08-02

BOBCATSSS 2012 kviečia teikti pranešimus

2012 m. jubiliejinė BOBCATSSS (tarptautinio bibliotekininkystės ir informacijos dėstytojų ir studentų simpoziumo) konferencija vyksta Amsterdame. BOBCATSSS švęs 20-uosius gyvavimo metus. Jau dabar organizatoriai kviečia potencialius autorius siūlyti pranešimus, seminarus, stendinius pranešimus.

2012 m. simpoziumo tema "Informacijos e.judėjimas" (angl. Information in E-motion). Ši tema skirta apmąstyti ir diskutuoti apie įvairiausius pokyčius, atradimus, kuriuos apibendrintai galime pažymėti priedeliu "e.", t. y. elektroninis, skaitmeninis. Pagrindinės simpoziumo temos:

E.medijos judėjimas - tema skirta įvairiems prietaisams, formatams bei būdams naudotis informacija šiuolaikiniame pasaulyje. Tai praturtinta realybė, mobilieji įrenginiai ir kt., kurie naudojami informacijos prieigai, mokymuisi ir kitais tikslais.

Organizacija 2.0 - ši rubrika kviečia apmąstyti, kaip šiuolaikinės organizacijos prisitaiko prie pokyčių, kaip pasitelkia naujas bendradarbiavimo, mokymosi ir darbo organizavimo priemones siekiant dalytis, saugoti ir skleisti informaciją.

Mano informacija - tema atkreipia dėmesį į tai, kad vis daugiau vartotojų dalijasi informacija socialiniuose tinkluose. Daugybė informacijos apie įvairius gyvenimo aspektus tampa viešai prieinama internete. Organizatoriai kviečia diskutuoti apie tokius probleminius klausimus kaip informacijos privatumas ir informacijos apie vartotojus galimas panaudojimas įvairiais tikslais bei tokio panaudojimo pasekmės.

Viešosios informacijos prieiga - organizatoriai skatina diskutuoti apie e-valdžios paslaugų plėtrą ir valdymo institucijų įsipareigojimą užtikrinti prieigą prie viešosios informacijos, kas būtina demokratiniams procesams užtikrinti.

Taigi laikas pradėti mąstyti apie pranešimus. Galbūt, rašote kursinį darbą ir atlikote įdomų tyrimą, puikiai arba gerai apgynėte bakalauro darbą, dalyvaujate projekte, apie kurį norėtumėte papasakoti užsienio kolegomis? Susisiekite su Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto dėstytojais ir parenkite pranešimą.

Pranešimų santraukas galima teikti iki spalio 1 d. Visą informaciją apie reikalavimus pranešimų santraukoms ir kitą organizacinę informaciją rasite BOBCATSSS simpoziumo svetainėje http://www.bobcatsss2012.org.