2015-01-25

Rekreacijos programos Alzheimerio liga ir demencija sergantiems žmonėms

Šaltinis: American libraries magazine
Žurnale "American libraries magazine" pasirodė įdomus straipsnis apie Gail Borden viešosios bibliotekos (JAV Ilinojaus valstijoje) vykdomą programą "Pasakojimai ir kelionės". Ši programa skirta žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga ir demencija. Dėl šių ligų žmonėms pasireiškia pažintinių gebėjimų, atminties, įvairūs fiziniai sutrikimai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, demencija sergančių žmonių skaičius pasaulyje jau siekia 30 milijonų gyventojų. Prognozuojama, kad 2050 m. sergančiųjų skaičius padidės iki 85 milijonų. Dažniausiai, demencija diagnozuojama senatvėje, dažnai išsivysto dėl Alzheimerio ligos. Spėjama, kad Alzheimerio liga Lietuvoje serga apie 40000 žmonių (Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociacija, 2015).

IFLA duomenimis, skaitymas, bendravimas ir kita veikla (pvz., kai klausomasi muzikos) turi teigiamą įtaką Alzheimerio ir demencijos ligomis sergantiems žmonėms. Todėl dar 2007 m. IFLA paskelbė Demencija sergančių asmenų bibliotekinio aptarnavimo gaires.

IFLA rekomendacijomis bei kita patirtimi pasinaudojo Gail Borden viešoji biblioteka, pradedama savo "Pasakojimų ir kelionių" programą. Šioje programoje praeitais metais dirbo apie 600 savanorių, kurių metinis darbo laikas sudarė 12000 valandų. Savanoriai lankosi įvairiose Alzheimerio liga ir demencija sergančių žmonių globos ir slaugos įstaigose. Kartu su savimi jie atneša knygų, įvairių daiktų (pvz., įvairių šalių vėliavų, suvenyrų, lėlių, muzikos įrašų). Visa ši medžiaga naudojama organizuojant bendravimo valandėles, kurių metu savanoriai kalbina dalyvius, dalinasi įvairiais pasakojimais, kelionių įspūdžiais, skatina žmones atsiminti savo patyrimus. Be abejonės, ne visi dalyviai dėl savo būklės vienodai aktyviai dalyvauja programoje. Tačiau labai svarbus savanorių įsitraukimas, bandymas sudominti, tolerancija ir pagarba, klausymasis. Pastebėta, kad programa turi poveikį visiems dalyviams, nors jų aktyvumas ir skirtingas.

Rengiant programą ir savanorius naudotasi IFLA gairėse pateiktais patarimais, nes bendravimas su tokių programų dalyviais turi savo ypatumų - pvz., būtina palaikyti akių kontaktą, kalbėti lėčiau, kalbėti paprastesniais ir trumpesniais sakiniais.

Įdomu, kad tokio pobūdžio programas vykdo nemažai viešųjų bibliotekų. Jos gali būti ne tik temines. Paprasčiausiai, bibliotekininkai atneša į globos įstaigas įvairių knygų - populiariomis temomis, iliustruotas. Tinka garsinės knygos, knygos padidintu šriftu. Pastebėta, kad teigiamą įtaką dalyviams daro ir muzikos įrašai.

Rengdamos tokias programas viešosios bibliotekos mažina žmonių socialinę izoliaciją, praskaidrina jų kasdienio gyvenimo akimirkas, suteikia saviraiškos galimybių.

Parengta pagal:

Alzheimerio globos ir slaugos įstaigų asociacija [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2015 m. sausio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://alzheimerioistaigos.lt/

DANKOWSKI, T. Stimulating Minds. Iš American Libraries Magazine [interaktyvus]. January/February 2015 [žiūrėta 2015 m. sausio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://www.americanlibrariesmagazine.org/sites/americanlibrariesmagazine.org/files/content/0115_AmLib.pdf

MORTENSEN, H. A.; NIELSEN, G. S. Guidelines for library services to persons with dementia [interaktyvus]. 2007 [žiūrėta 2015 m. sausio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ifla.org/files/assets/hq/publications/professional-report/104.pdf

2015-01-17

Stacklife: kitoks požiūris į bibliotekos elektroninį katalogą

Harvardo universiteto biblioteka surado paprastą ir patrauklų būdą naršyti bibliotekos kolekcijas. Tai nauja priemonė - Stacklife. Ši priemonė leidžia atlikti įprastą paiešką arba naršyti kolekcijose. Tačiau yra keli išskirtiniai bruožai:

  • Vartotojas gali matyti knygos "kaimynes", t.y. vaizduojama virtuali lentyna.
  • Realistiškai vaizduojama ir pati knyga - jos dydis ir storis.
  • Vaizduojama knygos panauda, t.y. kuo dažniau knygą skolina vartotojai, tuo tamsesnė jos spalva (tamsiai mėlyna).

Visi šie gana paprasti bruožai, kuriuos vizualizuoja el. katalogas, iš tikrųjų labai siejasi su ta patirtimi, kai vaikštome tarp realių lentynų. Be to, katalogas padeda jausti bendruomenės pulsą ir atstoja kitų žmonių rekomendacijas.

StackLife from Harvard Library Innovation Lab on Vimeo.

2015-01-11

Bibliotekų nevartotojai: pagrindiniai bruožai

2014 m. kovo mėn. JAV buvo paskelbta įdomi tyrimo ataskaita, kurioje pateikti bibliotekų vartotojų ir nevartotojų portretai. Tai didžiulis tyrimas, kuris leido segmentuoti JAV gyventojus pagal juos santykį su viešosiomis bibliotekomis. Ne taip seniai, 2012 m. Vokietijoje atliktas plataus masto viešųjų bibliotekų nevartotojų tyrimas, kuriame sukurti nevartotojų portretai.

Bendrąja prasme bibliotekos nevartotoju laikomas asmuo, kuris turi teisę pasinaudoti bibliotekos paslaugomis, bet per tam tikrą laiko tarpą to nepadaro. Paprastai, manoma, kad jei žmogus nepasinaudojo bibliotekos paslaugomis per pastaruosius 12 mėn., jis yra nevartotojas. Tačiau nevartotojai nėra homogeniška grupė. Galima išskirti buvusius vartotojus, kurie dėl tam tikrų priežasčių nustojo naudotis bibliotekos paslaugomis, absoliučius nevartotojus, kurie apskritai neturi jokios naudojimosi biblioteka patirties (Sridhar, 2002). Aišku, pagal įvairius požymius galime ir toliau klasifikuoti bibliotekų nevartotojus, tačiau šiai žinutei mums pakanka tokio skirstymo.

Norėčiau atkreipti dėmesį į absoliučius nevartotojus, tuos, kurie savo gyvenime apskritai nebuvo naudojiesi jokia biblioteka. Kodėl mane sudomino ši grupė? Iš tiesų pastarąjį mėnesį daug dirbau su Lietuvos aklųjų bibliotekos atlikto nevartotojų (tik aklųjų ir silpnaregių) tyrimo rezultatais, domėjausi ir kitais užsienio šalyse atliktais plataus masto tyrimais. Dėmesį patraukė kai kurie panašūs absoliučių nevartotojų bruožai:

  • Kaip parodė JAV ir Vokietijoje atlikti bibliotekų nevartotojų tyrimai, absoliutus nevartotojas yra vyresnio amžiaus vyras, turintis vidurinį išsilavinimą. JAV tyrime amžiaus mediana - 52 m., Vokietijos - 60-75 m. Lietuvos aklųjų bibliotekos atliktame nevartotojų tyrime, tai didelė vyresnio amžiaus aklųjų ir silpnaregių žmonių grupė (56 m. - 71+). Didesnę visų Lietuvos bibliotekų nevartotojų LAB tyrime sudarė būtent 71+ amžiaus grupei priklausantys žmonės. Atitinkamai, JAV tyrime vyrų šioje grupėje buvo šiek tiek daugiau, nei moterų (57 proc.). Visi trys tyrimai nurodo, kad išsilavinimas yra žemesnis, nei kitose tiriamose grupėse. Dauguma jų neturi aukštojo išsilavinimo.
  • Dažniausiai šios grupės atstovai nesidomi skaitymu. JAV ir Vokietijos tyrimai buvo detalesni ir pagal jų rezultatus, per pastaruosius metus dauguma absoliučių nevartotojų neperskaitė nė vienos knygos (JAV) arba nesidomi skaitymu (Vokietija). LAB tyrime pagrindinė nesinaudojimo biblioteka priežastimi buvo nurodytas tiesiog poreikio nebuvimas.
  • Įdomu, kad JAV ir LAB atlikti tyrimai parodė, kad absoliutūs nevartotojai dažniausiai žiūri TV ir klausosi radijo. Tai reiškia, kad jie pasyviai priima informaciją, bet neįsitraukia į tikslinės informacijos paiešką, kas reikalauja daugiau pastangų. Ši grupė mažiau aprūpinta informacijos ir ryšių technologijomis ir mažiau jomis naudojasi.

Manau, tai įdomi informacija tolesniam pasvarstymui. Lietuvoje irgi būtų naudinga daugiau sužinoti apie bibliotekų nevartotojus.

Literatūra:

Causes and reasons for the non-use of public libraries in Germany [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2015 m. sausio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.readingworldwide.com/fileadmin/dokumente/Non_use_of_public_libraries_final_English_Handout.pdf

Lietuvos aklųjų bibliotekos Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono nevartotojų tyrimas [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2015 m. sausio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.labiblioteka.lt/media/public/Nevartotoj%C5%B3%20tyrimo%20ataskaita%202014%20m..pdf

SRIDHAR, M. S. Library use and user research: with twenty case studies. New Delhi, 2002. 360 p.

ZICKUHR, K.; PURCELL, K.; RAINEE, L. Non-engagement [interaktyvus]. March 13, 2014 [žiūrėta 2015 m. sausio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.pewinternet.org/2014/03/13/non-engagement/


2015-01-04

Dalyvavimas kultūrinėje veikloje: bibliotekos ir skaitymas Europos Sąjungoje

2013 m. buvo atlikta Eurobarometro apklausa apie kultūros prieinamumą ir dalyvavimą kultūros veikloje. Joje yra įdomių duomenų apie skaitymą ir lankymąsi viešosiose bibliotekose. Apklausti 26563 respondentai 28 Europos šalyse. Toks tyrimas buvo atliktas ir 2007 metais, todėl abiejų tyrimų rezultatai buvo lyginami.

Šioje žinutėje sutelksime dėmesį į lankymąsi viešosiose bibliotekose ir skaitymą.

Pirmiausia respondentų buvo klausiama, kokioje kultūrinėje veikloje jie bent kartą dalyvavo per pastaruosius 12 mėnesių. Paaiškejo, kad:

Knygą skaitė 68 proc. apklaustųjų (2007 m. - 71 proc.). Ši kultūrinė veikla yra antroji pagal populiarumą po televizijos ir radijo. 37 proc. skaitė knygą daugiau, nei penkis kartus. Daugiausiai skaito švedai - net 90 proc. pareiškė, kad perskaitė bent vieną knygą. Aukštas skaitomumas ir šiose šalyse: 86 proc. perskaitė per metus bent vieną knygą Nyderlandose, 82 proc. - Danijoje, 80 proc. - Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje 66 proc. gyventojų per vienerius metus bent kartą skaitė knygą.

Viešojoje bibliotekoje lankėsi 31 proc. apklaustųjų, t.y. 4 proc. mažiau, negu 2007 m. Daugiausiai apklausos dalyvių žiūrėjo ar klausėsi kultūros laidų televizijoje ar per radiją (72 proc.). 14 proc. lankėsi viešojoje bibliotekoje daugiau kaip 5 kartus, 11 proc. - 1 ar 2 kartus ir 6 proc. - 3-5 kartus per metus. Daugiausiai viešosiose bibliotekose per vienerius metus apsilankė Švedijos piliečių (74 proc.) Suomijoje (66 proc.) ir Danijoje (63 proc.); mažiausiai - Kipre (vos 8 proc.), Graikijoje (10 proc.) ir Portugalijoje (15 proc.). Viešosiose bibliotekose per metus bent vieną kartą apsilankė 35 proc. Lietuvos piliečių.

Tyrimas parodė, kad daugiausiai skaito studentai ir vadybininkai.Tačiau studentai labiau linkę lankytis viešojoje bibliotekoje (65 proc. apsilankė bent kartą per metus), o vadybininkai - kiek rečiau (atitinkamai - 44 proc.).

Paprašyti paaiškinti, kodėl per pastaruosius metus nesilankė viešojoje bibliotekoje daugelis respondentų pažymėjo, kad neturi poreikio (43 proc.) arba laiko (27 proc.). Labiausiai nesidomi bibliotekomis Kipro piliečiai (62 proc.), bet taip pat net Vokietijos (51 proc.) gyventojai. Lietuvoje tokių gyventojų yra 39 proc.

Kalbant apie skaitymą, nedaugelis žymėjo, kad neskaitė dėl to, kad nejautė poreikio. Daugiausiai respondentai rinkosi atsakymą, kad neturi laiko.

Užtat, kultūrine informacija internetu bent kartą per savaitę naudojasi 30 proc. ES gyventojų. Lietuvoje tokių gyventojų yra 23 proc. Internetu kultūros tikslais labiausiai linkęs naudotis studijuojantis jaunimas. Internete daugiausiai skaitomi laikraščių straipsniai (53 proc. respondentų), ieškoma informacijos apie kultūros produktus ar įvykius (44 proc.), klausomasi muzikos ar radijo (42 proc.).

Tyrėjai daro išvadą, kad bendrai dalyvavimas kultūros veikloje mažėja. Daugiausiai joje dalyvauja Šiaurės Europos šalių gyventojai. Aktyviau kultūros veikloje dalyvauja 24-39 ir 40-54 metų gyventojai.

Daugiau įdomių rezultatų studijos tekste:

Cultural access and participation [interaktyvus]. November 2013 [žiūrėta 2015 m. sausio 4 d.]. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_399_en.pdf