Bibliotekų nevartotojai: pagrindiniai bruožai
2014 m. kovo mėn. JAV buvo paskelbta įdomi tyrimo ataskaita, kurioje pateikti bibliotekų vartotojų ir nevartotojų portretai. Tai didžiulis tyrimas, kuris leido segmentuoti JAV gyventojus pagal juos santykį su viešosiomis bibliotekomis. Ne taip seniai, 2012 m. Vokietijoje atliktas plataus masto viešųjų bibliotekų nevartotojų tyrimas, kuriame sukurti nevartotojų portretai.
Bendrąja prasme bibliotekos nevartotoju laikomas asmuo, kuris turi teisę pasinaudoti bibliotekos paslaugomis, bet per tam tikrą laiko tarpą to nepadaro. Paprastai, manoma, kad jei žmogus nepasinaudojo bibliotekos paslaugomis per pastaruosius 12 mėn., jis yra nevartotojas. Tačiau nevartotojai nėra homogeniška grupė. Galima išskirti buvusius vartotojus, kurie dėl tam tikrų priežasčių nustojo naudotis bibliotekos paslaugomis, absoliučius nevartotojus, kurie apskritai neturi jokios naudojimosi biblioteka patirties (Sridhar, 2002). Aišku, pagal įvairius požymius galime ir toliau klasifikuoti bibliotekų nevartotojus, tačiau šiai žinutei mums pakanka tokio skirstymo.
Norėčiau atkreipti dėmesį į absoliučius nevartotojus, tuos, kurie savo gyvenime apskritai nebuvo naudojiesi jokia biblioteka. Kodėl mane sudomino ši grupė? Iš tiesų pastarąjį mėnesį daug dirbau su Lietuvos aklųjų bibliotekos atlikto nevartotojų (tik aklųjų ir silpnaregių) tyrimo rezultatais, domėjausi ir kitais užsienio šalyse atliktais plataus masto tyrimais. Dėmesį patraukė kai kurie panašūs absoliučių nevartotojų bruožai:
Manau, tai įdomi informacija tolesniam pasvarstymui. Lietuvoje irgi būtų naudinga daugiau sužinoti apie bibliotekų nevartotojus.
Literatūra:
Causes and reasons for the non-use of public libraries in Germany [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2015 m. sausio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.readingworldwide.com/fileadmin/dokumente/Non_use_of_public_libraries_final_English_Handout.pdf
Lietuvos aklųjų bibliotekos Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono nevartotojų tyrimas [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2015 m. sausio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.labiblioteka.lt/media/public/Nevartotoj%C5%B3%20tyrimo%20ataskaita%202014%20m..pdf
SRIDHAR, M. S. Library use and user research: with twenty case studies. New Delhi, 2002. 360 p.
ZICKUHR, K.; PURCELL, K.; RAINEE, L. Non-engagement [interaktyvus]. March 13, 2014 [žiūrėta 2015 m. sausio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.pewinternet.org/2014/03/13/non-engagement/
Bendrąja prasme bibliotekos nevartotoju laikomas asmuo, kuris turi teisę pasinaudoti bibliotekos paslaugomis, bet per tam tikrą laiko tarpą to nepadaro. Paprastai, manoma, kad jei žmogus nepasinaudojo bibliotekos paslaugomis per pastaruosius 12 mėn., jis yra nevartotojas. Tačiau nevartotojai nėra homogeniška grupė. Galima išskirti buvusius vartotojus, kurie dėl tam tikrų priežasčių nustojo naudotis bibliotekos paslaugomis, absoliučius nevartotojus, kurie apskritai neturi jokios naudojimosi biblioteka patirties (Sridhar, 2002). Aišku, pagal įvairius požymius galime ir toliau klasifikuoti bibliotekų nevartotojus, tačiau šiai žinutei mums pakanka tokio skirstymo.
Norėčiau atkreipti dėmesį į absoliučius nevartotojus, tuos, kurie savo gyvenime apskritai nebuvo naudojiesi jokia biblioteka. Kodėl mane sudomino ši grupė? Iš tiesų pastarąjį mėnesį daug dirbau su Lietuvos aklųjų bibliotekos atlikto nevartotojų (tik aklųjų ir silpnaregių) tyrimo rezultatais, domėjausi ir kitais užsienio šalyse atliktais plataus masto tyrimais. Dėmesį patraukė kai kurie panašūs absoliučių nevartotojų bruožai:
- Kaip parodė JAV ir Vokietijoje atlikti bibliotekų nevartotojų tyrimai, absoliutus nevartotojas yra vyresnio amžiaus vyras, turintis vidurinį išsilavinimą. JAV tyrime amžiaus mediana - 52 m., Vokietijos - 60-75 m. Lietuvos aklųjų bibliotekos atliktame nevartotojų tyrime, tai didelė vyresnio amžiaus aklųjų ir silpnaregių žmonių grupė (56 m. - 71+). Didesnę visų Lietuvos bibliotekų nevartotojų LAB tyrime sudarė būtent 71+ amžiaus grupei priklausantys žmonės. Atitinkamai, JAV tyrime vyrų šioje grupėje buvo šiek tiek daugiau, nei moterų (57 proc.). Visi trys tyrimai nurodo, kad išsilavinimas yra žemesnis, nei kitose tiriamose grupėse. Dauguma jų neturi aukštojo išsilavinimo.
- Dažniausiai šios grupės atstovai nesidomi skaitymu. JAV ir Vokietijos tyrimai buvo detalesni ir pagal jų rezultatus, per pastaruosius metus dauguma absoliučių nevartotojų neperskaitė nė vienos knygos (JAV) arba nesidomi skaitymu (Vokietija). LAB tyrime pagrindinė nesinaudojimo biblioteka priežastimi buvo nurodytas tiesiog poreikio nebuvimas.
- Įdomu, kad JAV ir LAB atlikti tyrimai parodė, kad absoliutūs nevartotojai dažniausiai žiūri TV ir klausosi radijo. Tai reiškia, kad jie pasyviai priima informaciją, bet neįsitraukia į tikslinės informacijos paiešką, kas reikalauja daugiau pastangų. Ši grupė mažiau aprūpinta informacijos ir ryšių technologijomis ir mažiau jomis naudojasi.
Manau, tai įdomi informacija tolesniam pasvarstymui. Lietuvoje irgi būtų naudinga daugiau sužinoti apie bibliotekų nevartotojus.
Literatūra:
Causes and reasons for the non-use of public libraries in Germany [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2015 m. sausio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.readingworldwide.com/fileadmin/dokumente/Non_use_of_public_libraries_final_English_Handout.pdf
Lietuvos aklųjų bibliotekos Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono nevartotojų tyrimas [interaktyvus]. 2014 [žiūrėta 2015 m. sausio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.labiblioteka.lt/media/public/Nevartotoj%C5%B3%20tyrimo%20ataskaita%202014%20m..pdf
SRIDHAR, M. S. Library use and user research: with twenty case studies. New Delhi, 2002. 360 p.
ZICKUHR, K.; PURCELL, K.; RAINEE, L. Non-engagement [interaktyvus]. March 13, 2014 [žiūrėta 2015 m. sausio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.pewinternet.org/2014/03/13/non-engagement/
Komentarai
Rašyti komentarą