Apie svarbiausias Vokietijos bibliotekų problemas, skaičius ir poreikius

Prieš kokį mėnesį Vokietijos bibliotekininkų asociacija paskelbė naują kasmetinio leidinio  “Bibliotekos Vokietijoje 2024: problemos, skaičiai, poreikiai” numerį (anglų k. -Libraries in Germany 2024: Issues, Figures, Demands, 2024). Šia naujiena dalinuosi, nes man pasirodė įdomus leidinio apie bibliotekas, publikuojamo vokiečių ir anglų kalba, ir jau tapusiu serijiniu, turinys ir formatas. Galima palyginti su situacija pas mus ir padiskutuoti, ir pasimokyti.

Pirma, vieno puslapio praėjusių metų pagrindinių bibliotekų veiklos rodiklių apžvalga padarys įspūdį bet kam vien dėl minimalistinio, skaičiais neperkrauto ir paprasta kalba parašyto teksto. Iliustracijai - dvi citatos:

Visoje Vokietijoje yra daugiau nei 8 800 viešųjų ir akademinių bibliotekų, kurios 2023 m. buvo aplankytos daugiau nei 166 mln. kartų.

Pernai viešosiose bibliotekose buvo pasiskolinta apie 312 mln. leidinių, iš kurių apie 47 mln. sudarė elektroninės laikmenos.

Antra, leidinys pristato ir aptaria 7 klausimus ar problemas, kurie šiandien yra aktualūs šalies bibliotekoms:

•  Viešųjų bibliotekų finansavimas - Finansinės krizės poveikio kontekste, vietos bibliotekoms reikia užtikrinto perspektyvaus finansavimo.
• Urbanistinė plėtra – Bibliotekos gali sugrąžinti gyvenimą į miestų centrus, kurie dėl pandemijos poveikio ir klestinčios internetinės prekybos tuštėja.
• Švietimas - Bibliotekos yra esminis švietimo sistemos dalis, galinti pasiūlyti visiems, nepriklausomai nuo socialinės kilmės ar statuso, prieinamą ir šiuolaikišką mokymosi aplinką ir paskatinti mokytis.
• Mokyklų bibliotekos kiekvienam suteikia galimybę tobulinti savo išsilavinimą. Jauniems žmonėms be pakankamų skaitymo įgūdžių neprieinami aukšti išsilavinimo pasiekimai, todėl, tikėtina, kad ateityje jie turės mažesnes galimybes darbo rinkoje.
•  Informacinis raštingumas – Bibliotekos atlikdamos svarbų darbą visuomenės žiniasklaidos ir informacinio raštingumo srityje, padeda sumažinti dezinformacijos, melagienių ir kitų skaitmeninės erdvės pavojų poveikį.
•  Dirbtinis intelektas - Bibliotekos prisideda prie konstruktyvaus dirbtinio intelekto naudojimo.
•  Vokietijos mokslinių tyrimų duomenų įstatymas – Bibliotekos remia mokslą užtikrindamos prieigą prie mokslinių tyrimų duomenų. 

Įvadiniame žodyje Volkeris Helleris, Vokietijos bibliotekų asociacijos federalinis pirmininkas pabrėžė, kad leidinyje išgryninti svarbiausi klausimai ir veiklos sritys siekiant užtikrinti bibliotekų socialinį mandatą ir kur reikia skubių politikų veiksmų. Todėl kiekvienai problemai skirta vieno puslapio apžvalga užbaigiama aiškia žinute, ką federalinė ir žemių vyriausybės, bei vietos valdžia gali padaryti.

Trečia, neisiu į gilesnę analizę, bet pastebėjau sąsajų tarp vokiečių sąrašo ir rugsėjo pabaigoje paskelbta IFLA globalių tendencijų ataskaita (IFLA’s Trends report, 2024). Visiškas sutapimas, bet IFLA ataskaitoje kalbama taip pat apie 7 informacijos ir žinių lauko tendencijas aktualias dabar ar iškilsiančias per artimiausią dešimtmetį:

1.            Keičiasi žinių praktikos

2.            Dirbtinis intelektas ir kitos technologijos keičia visuomenę

3.            Iš naujo deramasi dėl pasitikėjimo

4.            Įgūdžiai ir gebėjimai tampa sudėtingesni

5.            Skaitmeninės technologijos pasiskirsčiusios netolygiai

6.            Informacinės sistemos naudoja daugiau išteklių

7.            Žmonės ieško ryšių su bendruomene

Pabaigai, dar keli pasvarstymai ir pastebėjimai apie vokiškąjį leidinį. Man patiko dizaino sprendimai, kurie be estetinės turi ir kitų funkcijų. Aiškiau būti negali, kad aptariamos „ne tik bibliotekų problemos“, kai puslapio viršuje matai konkrečią politikos ar reguliavimo sritį ar temą, su kuria susijusi viena ar kita problema (jas įtraukiau į sąrašą pajuodintu šriftu). Tam tarnauja ir puikiai atrinktos žinomų politikos bei mokslo pasaulio veikėjų citatos, ir puslapio apačioje pateikti QR kodai vedantys prie kitų informacijos šaltinių.

Įdomu, kad prieš kelerius metus keitėsi leidinio pavadinimas: iš gana technokratiško „Ataskaita apie Vokietijos bibliotekų padėtį 2019/2020 metais: faktai is skaičiai“ į patrauklesnį platesnei auditorijai “Bibliotekos Vokietijoje 2024: problemos, skaičiai, poreikiai”.

Leidinys apie Vokietijos bibliotekas akivaizdžiai taikosi pasiekti šalies politikus ir plačiąją visuomenę, o versija anglų kalba – tarptautinę auditoriją Vokietijos bibliotekų matomumo tarptautiniame lauke ir įtakos stiprinimo tikslais. Spėju, orientuojantis į Europos Sąjungos institucijas ir užsienio kultūros politikos ir valdymo lauko dalyvius bei tarptautinę bibliotekininkų bendruomenę. Tai gana įprasta praktika ne angliakalbėse šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys dažnai verčia į anglų kalbą savo bibliotekų politikos ir strateginės plėtros dokumentus, skiria dėmesio specialistų iš užsienio vizitams ir investuoja į savųjų stažuotes ir dalyvavimą profesiniuose renginiuose užsienyje. Kodėl? Nes tai atneša konkrečios naudos: sukuria susidomėjimą šalies bibliotekų praktika užsienyje, skatina specialistų kompetencijos pripažinimą ir atveria duris į ekspertų tinklus, atveria galimybes patirties ir idėjų mainams bei mokymuisi iš kitų, ir t.t.

Well done, Deutscher Bibliotheksverband! [Gerai padirbėta, Vokietijos bibliotekų asociacija!]

Autorės pastaba: Šio teksto rašymą gerokai palengvino automatinio vertimo įrankis DeepL Translator (nemokama versija). Nors ir netobulas, bet rekomenduoju! 😊

 Šaltiniai

·        Libraries in Germany 2024: Issues, Figures, Demands’. Deutscher Bibliotheksverband e.V. – dbv, 2024. Prieiga per internet: https://www.bibliotheksverband.de/publikationen [Žiūrėta 2024 m. lapkričio 21 d.]

·        IFLA’s Trend Report, 2024. Prieiga per internetą: https://www.ifla.org/trend-report/ [Žiūrėta 2024 m. lapkričio 21 d.]