2016-09-30

"Marakešo stebuklas" - šventinė diena

EIFL autorių teisių programos koordinatorėTeresa Hackett
ir pasaulyje didžiausios  internete prieinamos bibliotekos
skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms  vadovas Jim Fruchterman
švenčia sutarties pasirašymą, šaltinis - EIFL
Šiandien EIFL prisijungia prie Pasaulinės aklųjų sąjungos ir partnerių visame pasaulyje, kad atšvęstų Marakešo sutarties skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms įsigaliojimą. Tinklaraštyje EIFL autorių teisių ir bibliotekų programos koordinatorė Teresa Hackett aptaria, ką „Marakešo stebuklas“ reiškia skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms. Teresa dalyvauja Pasaulinės aklųjų sąjungos Marakešo strateginės patariamosios grupės veikloje.

2016 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojo Marakešo sutartis, skirta skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms.

Ši sutartis iš esmės keičia sąlygas akliesiems, silpnaregiams žmonėms bei bibliotekoms, kurios aptarnauja skaitymo sutrikimų turinčius žmones.

Nuo šiol visose prie sutarties prisijungusiose šalyse galima pagal poreikį kurti ir dalintis tarp šalių informacija prieinamais formatais – leidiniais Brailio raštu, garsinėmis knygomis, leidiniais skaitmeniniu formatu bei padidintu šriftu. Tai leidžia bibliotekoms sudaryti lygias aptarnavimo sąlygas visiems vartotojams – užtikrinti, kad visi gautų tą pačią knygą, tą pačią dieną.

Tokios galimybės atsiranda todėl, kad sutartis leidžia gaminti leidinių kopijas prieinamu formatu ir dalintis jomis tarp sienų be būtinybės gauti autorių teisių turėtojų leidimą. Trumpai tariant, skaitymo sutrikimų turintys žmonės jau nebesusidurs su autorių teisių nulemtais prieigos prie knygų ir kitos informacijos specialiais formatais apribojimais.
Vėlai vakare birželio 26 d. (2013 m.) paskelbus,
kad darbas su Marakešo sutarties tekstu baigtas,
geros emocijos apėmė derybininkus ir sutarties rėmėjus,
o koridoriuose aidėjo spontaniškos linksmybės
Sutartis taikoma šalims, kurios prisijungė prie jos – rašant šį pranešimą tokių šalių buvo 22.
Prie sutarties prisijungiant naujai šaliai žengiame dar vieną žingsnį siekiant panaikinti knygų badą – tai, kad pasauliniu mastu tik 7 proc. išleistų kūrinių prieinami specialiais formatais. Besivystančiose šalyse, kuriose gyvena 90 proc. aklųjų ir silpnaregių šis skaičius yra žemiau 1 proc. ribos.

EIFL ragina kiekvieną šalį ratifikuoti Marakešo sutartį, kad viso pasaulio aklieji, silpnaregiai ar turintys kitų skaitymo sutrikimų žmonės galėtų pasinaudoti jos privalumais.

SUTARTIS, KURIOJE DAUG KAS PADARYTA PIRMĄ KARTĄ

Marakešo sutartis - tai sutartis, kurioje daug įvairių dalykų atsirado pirmą kartą:

  • Tai pirmoji sutartis, skirta ginti vartotojų interesus, o ne sukurti naujų teisių bei stiprinti turinio savininkų autorių teisių apsaugą.
  • Tai pirmoji sutartis, kurios pagrindą sudaro žmogaus teisės, joje apeliuojama į Jungtinių Tautų Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją.
  • Ji pirmą kartą remia skaitymo sutrikimų turinčių žmonių teisę skaityti bet kurias spausdintas knygas bet kuriuo formatu.
  • Ji suteikia bibliotekoms svarbų vaidmenį sėkmingai įgyvendinant svarbią tarptautinę sutartį ir naują pasaulinio masto atsakomybę aprūpinant skaitymo sutrikimų turinčius žmones leidiniais prieinamais formatais.
Kodėl taip yra? Todėl kad viso pasaulio bibliotekose saugomos didžiausios leidinių prieinamais formatais kolekcijos. Pagal sutartį tik aklųjų organizacijos, bibliotekos ir kitos vadinamosios "įgaliotos institucijos" gali siųsti leidinius prieinamais formatais į kitas šalis.

PASIRAŠYTA, ANTSPAUDUOTA, PRISTATYTA

Penkiasdešimt viena šalis pasirašė sutartį 2013 m. birželio 26 d. Marakeše - tai didžiausias skaičius šalių, pasirašiusių PINO (Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos) administruojamą sutartį iš karto po jos patvirtinimo. Pasirašydama sutartį, šalis pareiškia ketinimą atitikti jos nuostatas (kas rodo politinę paramą sutarčiai).

Patvirtinus Marakešo sutartį ją ratifikavo (o tai nacionalinis patvirtinimas, kuris reiškia teisinį šalies įsipareigojimą) tiek šalių, kiek dar nė karto neratifikavo bet kurios kitos PINO sutarties.

Muzikos legenda Stevie Wonder pažadėjo nukeliauti į Marakešą ir padainuoti valstybių derybininkams, jei sutartis bus priimta, tad teko sulaukti pirmos PINO konferencijos, kurioje žmonės šoko!

Stevie Wonderio Grammy nominuotos dainos "Pasirašyta, antspauduota, pristatyta" (Signed, sealed, delivered) tekstas kaip niekada gerai tiko šią istorinę naktį Marakeše.

PENKIŲ METŲ PARAMA TEISEI SKAITYTI

EIFL dalyvavo kiekviename ilgo kelio į Marakešą etape, daugiau kaip penkis metus rėmė derybas Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje ir 2013 m. dalyvavo diplomatinėje konferencijoje, kurioje sutartis buvo patvirtinta.

Tarptautinės sutarties pasirašymas tapo pirmuoju žingsniu į prieigos prie prieinamų formatų turinio galimybių praplėtimo pasauliniu mastu. Tačiau tuo darbas nesibaigia. Dabar dėmesys krypsta į nacionalinį lygmenį, kad užtikrintų, jog ratifikavus sutartį arba, esant poreikiui, atlikus reikiamus įstatymų pakeitimus sutartis taptų realybe kiekvienoje pasaulio šalyje. 

Patvirtinus sutartį mes pradėjome intensyviai dirbti su bibliotekomis mūsų partnerių šalyse pradedant Mongolija ir baigiant Moldova, kad paspartintumėme sutarties ratifikavimą ir sutarties tikslo - pabaigti knygų badą, įgyvendinimą. Pasitelkdami įvairias priemones, tarp jų ir specialistams skirtų išteklių parengimą bei profesinių konsultacijų teikimą, mes pavertėme sutarties įgyvendinimo pažangos užtikrinimą savo pirmaeiliu darbu.

2015 m. džiaugėmės, kai Jungtinių Tautų plėtros programos ir Pasaulinės aklųjų sąjungos Azijos bei Ramiojo vandenyno skyriaus ataskaitoje "Mūsų teisė į žinias" (Our right to knowledge) buvo pažymėta efektyvi EIFL atstovavimo veikla remiant Marakešo sutartį.

Toliau pateikiame trumpą mūsų pažangos ir dabartinės veiklos septyniose šalyse (Mongolijoje, Senegale, Nepale, Kirgizijoje, Lesoto, Lietuvoje ir Moldovoje ) apžvalgą.

MONGOLIJA - DEŠIMTOJI MARAKEŠO SUTARTĮ RATIFIKAVUSI ŠALIS

2015 m. rugsėjį džiaugėmės, kai Mongolija tapo dešimtąja Marakešo sutartį ratifikavusia šalimi, taip pažymėdama, kad įveikė pirmą kelio į sutarties įsigaliojimą dalį. EIFL paremtame projekte Mongolijos bibliotekų konsorciumas kartu su Mongolijos nacionaline aklųjų federacija surengė ratifikavimo kampaniją. Šiuo metu mes remiame šalies autorių teisių įstatymų pakeitimų, reikalingų sutarčiai įsigalioti, procesą.

SENEGALAS - BIBLIOTEKOS ĮGYVENDINA RATIFIKAVIMO KAMPANIJĄ

Senegalo Bibliotekų konsorciumas COBESS kartu su Senegalo aklųjų draugija AAS ir Vakarų Afrikos regos apsaugos regioniniu biuru įgyvendina ratifikavimo kampaniją. Puikus vietos atstovų darbas ir atsidavimas leido pasiekti gerų rezultatų.

NEPALAS - SUTARTIES VERTIMAS Į NEPALIEČIŲ KALBĄ IR LEIDIMAS BRAILIO RAŠTU

2015 m. rugsėjį EIFL organizavo pirmąjį bibliotekų ir autorių teisių klausimams skirtą seminarą, kuriame neįgaliųjų bendruomenės atstovai ir bibliotekininkai nutarė inicijuoti kampaniją "Teisė skaityti". Nuo to laiko, EIFL parėmė sutarties vertimą į nepaliečių kalbą bei išleidimą Brailio raštu ir parengė rekomendacijas sutarties įgyvendinimui šalyje.

KIRGIZIJA - PARLAMENTO NARYS RAGINA VYRIAUSYBĘ RATIFIKUOTI SUTARTĮ

Kirgizijoje EIFL rėmė projektą "Teisė skaityti, teisė į žinias", skirtą skatinti autorių teisių įstatymų reformas, reikalingas užtikrinti lygias galimybes visiems piliečiams, įskaitant negalią turinčius asmenis, naudotis informacija skaitmeniniame amžiuje. Projektas prasidėjo 2016 m. vasarį vykusia konferencija, kurį paskatino Parlamento narį p. Dastaną Bekeševą, praradusį regą šešių metų amžiuje, kalbėti apie sutarties ratifikavimo svarbą parlamentinėje sesijoje ir raginti ją ratifikuoti.

LESOTO - RATIFIKAVIMO VEIKSMŲ PLANAS

2016 m. vasarį Lesoto bibliotekininkų konsorciumas (LELICO) kartu su Generaliniu metrikacijos biuru organizavo sėkmingą seminarą, vykusį Nacionalinio universiteto bibliotekoje. Sukurtas veiksmų planas, kuriame numatytas aiškus ratifikavimo ir nacionalinio sutarties įgyvendinimo kelias. EIFL teikia rekomendacijas ir visą reikalingą pagalbą.

PIRMOJI ES BIBLIOTEKŲ KONFERENCIJA LIETUVOJE

Lietuvoje EIFL kartu su Lietuvos aklųjų biblioteka organizuoja tarptautinę konferenciją "Bibliotekos - įtraukiai visuomenei". Konferenciją remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba. Tai pirmoji Europos Sąjungoje bibliotekos organizuota konferencija, kurioje skiriamas dėmesys Marakešo sutarčiai. Renginys vyks 2016 m. spalį ir suteiks galimybę diskusijai apie sutarties ratifikavimą Europos Sąjungoje, kuri neseniai paskelbė savo pasiūlymą dėl sutarties įgyvendinimo ES valstybėse.

MOLDOVA - RATIFIKAVIMO PROCESAS

Moldovoje EIFL parėmė Marianos Harjevschi, EIFL autorių teisių programos koordinatorės, pristatymą apie bibliotekų vaidmenį įgyvendinant Marakešo sutartį 2016 m. balandį vykusiame seminare, kurį organizavo Valstybinė intelektinės nuosavybės agentūra (AGEPI).  Pasaulinei intelektinės nuosavybės dienai skirtame 2016 m. seminare AGEPI paskelbė, kad Moldova pradėjo Marakešo sutarties ratifikavimo procesą.

Bendradarbiausime su mūsų partneriu Elektroniniai ištekliai Moldovai, kad 2016 m. EIFL Generalinėje Asamblėjoje aptartumėme su politikais ir suinteresuotų grupių atstovais, kaip bibliotekos galėtų prisidėti prie ratifikavimo pažangos.

ŠVĘSKIME IR ŽVELKIME Į PRIEKĮ!

Marakešo sutarties patvirtinimas 2013 m. buvo pirmas svarbus etapas kelyje į tikslo - panaikinti knygų badą, pasiekimą.

Šiandien (2016 m. rugsėjo 30 d.), kai įsigalioja sutartis, pabaigiamas antrasis etapas.

Švenčiame šį didelį laimėjimą kartu su Pasauline aklųjų sąjunga ir visais kitais partneriais, kurie nenuilstamai dirbo daugelį metų, kad pasiektų istorinį momentą, kai sutartis buvo pasirašyta Marakeše.

Dirbsime su bibliotekomis EIFL partnerių šalyse, kad užtikrintumėme, jog įgyvendinimas leistų maksimaliai pasinaudoti visais sutarties privalumais. Stebėsime, kad skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms ir juos aptarnaujančioms bibliotekoms neatsirastų jokių naujų teisinių kliūčių ar kaštų. Sieksime, kad sutartyje įtvirtintos pagrindinės žmogaus teisės, teisė į informaciją, būtų įgyvendintos visa apimtimi.

Žvelkime į priekį, į ateitį, kurioje kiekvienas gali naudotis studijoms, darbui ir laisvalaikiui reikalingomis knygomis.

Palikime knygų badą istorijai!

Daugiau skaitykite:

The right to read. EIFL supports the Marrakesh Treaty and its implementation into national copyright law.
Read EIFL’s Media Release celebrating entry into force of the Marrakesh Treaty.

Parengė Teresa Hackett, EIFL
Išvertė Zinaida Manžuch, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

2016-09-26

Bibliotekininkai mažins specialiųjų poreikių turinčių asmenų skaitmeninę atskirtį


Rugsėjo mėnesį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje surengti
Šiaulių universiteto doc. dr. A. Ališauskas
pirmieji mokymai Šiaulių ir Joniškio viešųjų bibliotekų darbuotojams pagal projektą „Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo skaitmeninių kompetencijų ugdymas naudojant virtualią realybę bei 3D grafiką“. Šiuose ir kituose mokymuose 10 dviejų bibliotekų specialistų sieks įgyti naujų technologinių įgūdžių ir psichologinių kompetencijų, reikalingų dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais ir jaunuoliais, teikiant neformaliojo ugdymo paslaugas, ugdant jų kūrybiškumą technologijų pagalba.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio ir Joniškio rajono Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos jau keletą metų intensyviai vykdo veiklas, orientuotas į specialiųjų poreikių turinčius vaikus ir jaunimą, bendradarbiauja su Šiaulių logopedine mokykla, su Šiaulių Ringuvos specialiąja mokykla, Šiaulių Normundo Valterio mokykla. Bendraudami bibliotekininkai pastebėjo, kad specialiųjų ugdymo įstaigų auklėtinių susidomėjimas inovatyviomis technologijomis yra didžiulis, o galimybės jomis naudotis labai menkos. Tad buvo nuspręsta parengti projektą, kuriame specialiųjų poreikių turintys vaikai ir jaunuoliai galėtų įgyti jiems reikalingų skaitmeninių kompetencijų. Tokią galimybę šiame projekte turės 50 specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo iš Šiaulių specialaus ugdymo centro, Šiaulių Ringuvos specialiosios mokyklos ir Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos Specialiojo ugdymo skyriaus ir dienos užimtumo centro.

Pirmajame projekto seminare, kurį vedė Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos katedros docentas dr. Algirdas Ališauskas, bibliotekų darbuotojai mokėsi, kaip bendrauti su asmenimis, turinčiais negalią (klausos, regos, intelekto, fizinę ir judėjimo, taip pat autizmo spektro ir psichikos), dalijosi savo bendravimo su tokias asmenimis patirtimi, aptarė patirtus bendravimo sunkumus ir trukdžius, stebėjo specialiai seminarui parengtą vaizdo medžiagą, kurioje aktoriai imitavo realias gyvenimiškas situacijas, ir ją analizavo.
Mokymus parengęs ŠU docentas dr. A. Ališauskas turi didelę darbo su SP turinčiais vaikais ir dalyvavimo projektuose patirtį. Docento nuomone, šis projektas yra sveikintinas pirmiausia todėl, kad juo siekiama mažinti socialinę įvairių specialiųjų poreikių turinčių žmonių atskirtį. „Mane džiugina, kad šiame projekte taikoma inkliuzijos metodologija ir jį inicijuoja ne ugdymo, kaip dažniausiai būna, bet kultūros įstaiga. Tai, sakyčiau, visuomenės  brandos, jos besikeičiančio mąstymo ženklai, kurie labai sveikintini. Kitas pozityvus dalykas tai, kad mokymuose dalyvaujantys bibliotekininkai ne tik įgis teorinių bendravimo su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis žinių, bet ir pritaikys jas praktiškai, mokydami trijų institucijų ugdytinius“, – sakė A. Ališauskas.
Joniškio Jono Avyžiaus VB darbuotojos 
Joniškio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė projektinei ir edukacinei veiklai Ieva Lipskienė: „Mes jau daug metų bendradarbiaujame su Joniškio miesto specialiųjų poreikių turinčiais vaikais ir jaunuoliais, organizuojame jiems įvairius renginius ir kol kas bendravimo problemų neturėjome – tuo rūpinosi šių vaikų auklėtojai. Dabar jausimės kur kas drąsiau, nes patys turėsime žinių, kaip valdyti vieną ar kitą situaciją.“
Pasak Šiaulių viešosios bibliotekos kultūros projektų vadovės Neringos Rutkauskienės, įgiję psichologinių įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų IRT žinių, bibliotekų darbuotojai plėtos naują bibliotekos paslaugą ir ugdys specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo skaitmeninį raštingumą. „Paslauga galės naudotis ne tik konkrečių ugdymo įstaigų auklėtiniai, bet ir kiti specialiųjų poreikių turintys vaikai, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, taip pat kitose bibliotekose besilankantys žmonės, nes visa įranga yra mobili, todėl nesudėtinga bus apmokyti kitų bibliotekų darbuotojus“, – dalijosi lūkesčiais N. Rutkauskienė.
ŠAVB darbuotojai

Tam, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, jis bus vykdomas kartu su partneriais: VšĮ „Robotikos mokykla“, UAB „AVAD Baltic“ ir Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų centru. Viešųjų ir privataus sektoriaus atstovų veiklos ir patirtis glaudžiai siejasi su vaikų ir jaunuolių, turinčių specialiųjų poreikių, formaliuoju ir neformaliuoju ugdymu.

Spalio mėnesį bibliotekininkai gilins psichologines kompetencijas Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos katedros doc. dr. Renatos Geležinienės ir lekt. Dr. Margaritos Jurevičienės seminaruose bei dalyvaus projekto partnerės VšĮ „Robotikos mokykla“ parengtuose virtualios realybės mokymuose. Mokymų pagrindu bus sukurta metodinė priemonė su užduotimis, skirta apmokyti kolegoms iš kitų bibliotekų.
Projektą „Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo skaitmeninių kompetencijų ugdymas naudojant virtualią realybę bei 3D grafiką“, skirtą neįgaliųjų ir socialinės atskirties grupių skaitmeniniam raštingumui ir skaitmeninėms kompetencijoms ugdyti, remia LR kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.




Laimos Juzulėnienės, ŠAVB kultūrinės veiklos vadybininkės, inf.
Ievos Slonksnytės nuotr.

2016-09-21

Inovatyvios paslaugų idėjos iš viso pasaulio bibliotekų

Library@orchad, Singapūras, šaltinis: Greatdeals Singapore
Žurnalo American Libraries (Amerikos bibliotekos) paskelbtame priede pateikiamos trumpos apybraižos apie inovatyvias paslaugų idėjas iš viso pasaulio bibliotekų. Vienos iš jų - iš pirmo žvilgsnio, labai paprastos, kitos - naudoja įvairias technologijas ir atrodo sudėtingesnės, bet visos puikiai telpa į specifinį vartotojų gyvenimą kontekstą - taip ir norisi pasakyti "eureka!" Trumpai referuosiu šias idėjas ir tinklaraščio skaitytojams:

Singapūro nacionalinė bibliotekų taryba kartu su partneriais naudojasi šiuolaikiškiausiais dizaino principais siekdama sukurti vartotojui patrauklias bibliotekos erdves. Biblioteka pasitelkia versle plačiai naudojamus vartotojų tyrimų ir elgsenos stebėsenos metodus. Toks požiūris padėjo sukurti neįprastus, bet vartotojui itin imponuojančius sprendimus - bibliotekų medžius, kuriuose eksponuojamos naujos knygos, o vartotojai turi galimybę ne tik vartyti knygas, bet ir pabendrauti; užsakytų knygų atsiėmimo vietas, išsidėsčiusias prie įėjimo į biblioteką, kad skubantieji skaitytojai negaištų laiko; jaukius kampelius ir uždaras zonas individualiam skaitymui.

Vankuverio salos (Kanada) bibliotekininkai rado puikų būdą reklamuoti bibliotekos paslaugas atokių vietų gyventojams pradėję bendradarbiauti su vietine radijo stotimi. Sukūrę laidą "Bibliotekininkai radijo stotyje" (Librarians on the Radio) išradingi bibliotekos darbuotojai pasakoja apie bibliotekos paslaugas, apžvelgia naujas knygas, transliuoja interviu su knygų autoriais ir iliustratoriais, netgi rūpinasi skaitytojų skaitmeniniu raštingumu.

Šveicarijos Tarptautinės Ženevos mokyklos Marronier pradinės mokyklos biblioteka sukūrė savo vartotojams taikomąją programėlę, skirta palengvinti naudojimąsi biblioteka ir skaitmeniniais ištekliais mokymosi procese. Mokykloje mokosi 580 mokinių iš įvairių pasaulio šalių, todėl tiek mokinukams, tiek jų mokytojams kartais sudėtinga greitai susiorientuoti ir pasinaudoti bibliotekos paslaugomis. Bibliotekos darbuotojai pastebėjo, kad mokinukai aktyviai naudojasi mobiliais prietaisais, todėl sukūrė programėlę, kuri leidžia paprastais būdais naudotis bibliotekos skaitmeniniais ištekliais, padeda susirasti amžių atitinkančius edukacinius interneto tinklalapius ir išteklius, padeda pasirinkti įdomią knygą laisvalaikio skaitymui. Programa prieinama keliomis užsienio kalbomis. Vidinė vartotojų apklausa parodė, kad šia programėle jau naudojasi apie 80 proc. vartotojų.

Vidinės Mongolijos biblioteka sugalvojo, kaip sumaniai pasinaudoti debesų kompiuterijos privalumais, kad skaitytojai greitai gautų naujausias knygas. Tam biblioteka sukūrė bendradarbiavimo ir duomenų keitimosi su knygynais programą. Vartotojai gali užsakyti pageidaujamą knygą tiesiogiai iš knygyno ir grąžinti ją į biblioteką. O biblioteka įformina tokių knygų įsigijimą ir papildo jomis savo kolekciją. Tokia programa leido bibliotekai pasiekti 100% naujų knygų apyvartą.

Manau, kad ir Lietuvos bibliotekose yra daug įdomių iniciatyvų ir pavyzdžių, nenusileidžiančių pateiktiems šioje žinutėje. Dalinkimės!

Parengta pagal:

American libraries: international supplement. Chicago: American Library Association. August 2016. 28 p.



2016-09-09

Pirmokams sukurti komiksai apie Šiaulių istoriją

Prasidedant naujiems mokslo metams, miesto pirmokai buvo apdovanoti komiksų knygutėmis apie Šiaulių miesto istoriją. Komiksas „Saulės mūšis: istorija ir istorijos“ išleistas miesto 780 metų sukakčiai paminėti. Kūrybinis leidinio procesas buvo pradėtas Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Komiksų centre.

Komikso kūrimo procese dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Komiksų centro darbuotojas Tomas Januškevičius, komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė ir Šiaulių universiteto istorikė profesorė Rita Trimonienė.

Komikso knygutėje Saulės mūšio istorija perteikta per senelio prisiminimų pasakojimą anūkui. Barzdelis dabar jau senelis, bet dar savo jaunystėje turėjo „laimingą progą" sudalyvauti Saulės mūšyje. Komiksas žada netikėtų posūkių ir akibrokštų.



Agnė Kemzūraitė
Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka

2016-09-07

PIRMOJI PAŽINTIS SU INFORMACINĖMIS TECHNOLOGIJOMIS – BIBLIOTEKOJE

Informacinės technologijos vis labiau įsilieja į mokymo ir mokymosi procesą, tampa neatsiejama jo dalimi, atveriančia mokiniams naujas perspektyvas. IT taikymas ugdymo procese leidžia integruoti įvairius mokomuosius dalykus, suteikia galimybę įdomiau ir efektyviau dirbti, o mokymą ir mokimąsi – įdomų, dinamišką, lankstų.

Į kompiuterinį mokymą aktyviai įsijungia ir pradinių klasių mokytojai, bibliotekininkai. Norime pasidalinti patirtimi, kaip sekasi informacines technologijas integruoti į pradinių klasių ugdymo turinį.

6-7 metų amžiaus Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazijos moksleiviai, lydimi mokytojos Daivos Stefanavičienės, kiekvieną trečiadienį 9 mėnesius keliaudavo į Panevėžio miesto savivaldybės viešąją biblioteką. Čia jaunieji panevėžiečiai rinkdavosi ne šiaip sau. Bibliotekoje vyko „Jaunųjų informatikų mokyklėlės“ užsiėmimai, kurių metu jie žengė pirmuosius žingsnius kompiuterio ir interneto pažinimo link.

Kadangi pirmoje klasėje dar nėra pakankamai skaitymo ir darbo kompiuteriu įgūdžių, buvo dirbama su jų amžių atitinkančiomis, pakankamai žaismingomis ir paprastomis bei laisvai platinamomis kompiuterių programomis. Patį mokymosi procesą, įvairių užduočių atlikimą galima apibūdinti taip – mokymasis, susipynęs su žaidimu. Taip buvo žadinamas prigimtinis moksleivių smalsumas, skatinamas išradingumas, ugdomas kūrybiškumas, lavinama vaizduotė.

Pirmoji pažintis prasidėjo nuo kompiuterio sandaros, langų, piktogramų. Pasitelkdama teorinę medžiagą, praktinius pavyzdžius, skaidres ir filmukus, mokytoja vaikams paaiškino ir parodė, kaip taisyklingai dirbti prie kompiuterio, kaip dažnai daryti pertraukėles, kokius pratimus atlikti akių nuovargiui mažinti, ko nederėtų daryti dirbant kompiuteriu.

Kitų susitikimų metu vaikų laukė kūrybiškumo ir gerų pelės valdymo įgūdžių pareikalavę užsiėmimai, kuriuose jie dirbo su įvairiomis piešimo programomis. Mokytoja Daiva vaikus supažindino su lengvai valdoma net patiems mažiausiems piešimo programa – „Paint“. Vaikai nenustygo vietoje, kol patys galėjo išbandyti aptartus programos įrankius: purkštuką, pieštuką, teptuką, dažų dėžutę, trintuką, tieses, linijas, kreives... Tuomet jų laukė pažintis su dar smagesne, paprasta naudoti ir daugiau funkcijų turinčia programa – „Mano darbeliai“. Čia vaikai ne tik galėjo patys piešti, bet ir pasinaudoti didžiule „antspaudukų galerija“. Šioje programoje taip pat galima skaičiuoti, ieškoti skirtumų... ir ne tik. Pradinukai pramoko dirbti ir su „Weavesilk“ ir „Crayola“ internetinėmis piešimo studijomis. O tuomet, savo IT ir piešimo gebėjimus bei kūrybiškumą pritaikė praktiškai – dalyvavo net trijose kompiuterinių šventinių atvirukų konkursuose.

Toliau sekė mokymasis dirbti teksto tvarkymo rengykle – „Word“. Ši programa turi daugybę funkcijų, su kuriomis ir susipažino jaunieji informatikai. Pavyzdžiui, kaip, įvesti, redaguoti, formuoti tekstą (keisti jo šriftą, spalvas ir pan.), įterpti paveikslėlį, grafinį objektą, sukurti lentelę, išsaugoti ir atspausdinti visą dokumentą ar tik jo dalį...

Kad užsiėmimų metu nepervargtų, išgirdę daug naujos informacijos, atlikę begalę praktinių užduočių atsipalaidavimui, išmėgino keletą linksmų mokomųjų žaidimų. Pirmokai išbandė žaidimą „Rask žodį“, kuriame iš duotų sumaišytų raidžių reikėjo per kuo trumpesnį laiko tarpą sudaryti žodį. Pastabumui lavinti, vaikai ieškojo vienodų kojinių žaidime „Surūšiuok kojines“. O štai padėdami voriuko „V@bo“, geriau suvokė, kokie pavojai tyko internete, sužinojo, kaip galima nuo jų apsisaugoti. „Jaunieji informatikai“ taip pat dėliojo linksmas dėliones, kuriose – jų pačių klasės gyvenimo vaizdeliai.

Iš atliktos užsiėmimų poveikio vertinimo apklausos, paaiškėjo, jog apie būrelį dalyviai atsiliepia labai palankiai: „išmokau geriau naudotis kompiuteriu“, „išmokau ne tik žaisti bet ir kurti, dirbti“, „jau moku piešti, naudotis internetu, susirasti reikalingas svetaines“, „kuriu atvirukus artimiesiems“, „drąsiau elgiuosi prie kompiuterio“ – įspūdžiais dalinosi pirmokai.

Indrė Lašinytė,
„3D: Domėkis. Dalyvauk. Dalinkis“ viešinimo koordinatorė

2016-09-06

35-asis IBBY kongresas Naujojoje Zelandijoje

Aotea Center, Auckland
2016 m. rugpjūčio 18–21 d. Naujojoje Zelandijoje vyko 35-asis, Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygų tarybos (IBBY, International Board on Books for Young People) kongresas. Daugiau nei 500 kongreso dalyvių turėjo nuostabią progą išgirsti ir pamatyti, kaip žmonės dirba su vaikų ir jaunimo švietimu visame pasaulyje. Tai bibliotekininkai, pedagogai, leidėjai, rašytojai, dailininkai ir kiti specialistai. Kongreso metu buvo surengtos dvi vaikų literatūros kūrėjams reikšmingos šventės: apdovanoti IBBY „Garbės sąrašo“ ir Hanso Kristiano Aderseno medalio laureatai.
IBBY atidarymo ceremonija
Atsivežti naujų idėjų ir patirties vyko gausi Lietuvos delegacija: Kęstutis Urba, literatūrologas ir IBBY Lietuvos skyriaus vadovas; Aldona Augustaitienė, Nacionalinės Martyno Mažvydo Vaikų literatūros departamento direktorė; Asta Gustaitienė, VDU dėstytoja, mokslininkė; Inga Mitunevičiūtė ir Roma Kišūnaitė – Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo Vaikų literatūros departamento darbuotojos; Danguolė Šakavičiūtė, literatūrologė; Lina Žutautė - dailininkė, rašytoja; Raimonda Jonkutė – vertėja iš švedų kalbos; Benas Bėrantas, leidyklos „Nieko rimto“ autorių teisių vadybininkas, Justina Juciūtė ir Giedrė Narbutaitė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios Vaikų bibliotekos darbuotojos.

IBBY - tarptautinė vaikų ir jaunimo knygos taryba, nevyriausybinė organizacija, įkurta 1953 m. Šveicarijoje. Šiuo metu organizaciją vienija daugiau nei 70 šalių (nacionalinių skyrių). 1992 m. buvo įsteigtas IBBY Lietuvos skyrius, kuriam jau daug metų vadovauja literatūrologas Kęstutis Urba. Pagrindinis IBBY uždavinys - skleisti gerąją žinią ir propaguoti aukšto meninio lygio knygos kultūrą. Ši organizacija skatina ir palaiko vaikų literatūros ir skaitybos tyrimus, vykdo kultūros projektus, rūpinasi IBBY narių kvalifikacijos kėlimu.

Kas dvejus metus IBBY organizavimo komitetas rengia pasaulinį kongresą vienoje iš IBBY priklausančių valstybių-narių. Šiais metais toks kongresas vyko Aucklande, Naujoje Zelandijoje.
Redoubt North School Library
2016 m. kongreso tema „Vaikų literatūros vieta daugiakultūriniame pasaulyje“ buvo skirta švęsti Vaikų literatūros multikultūriškumą. Daug įvairių istorijų, idėjų ir jausmų iš skirtingų pasaulio kampelių gali būti ne tik išspausdinti, bet ir kalbami, žiūrimi, skaitmeninami, išreiškiami rankų gestais. Pasak IBBY prezidento, Wally De Doncker, suprasti vieną kitą, panašumus ir skirtumus, yra svarbiausia. IBBY visuomet palaikė vaikų teisę skaityti knygas, nepaisant kultūros ir religijos. Pasaulis keičiasi greitai. Rytojus vyksta šiandien. Istorijas reikia skaityti. Istorijas reikia rodyti. Svarbiausia būti drąsiems ir atvira širdimi.

IBBY kongreso metu nemažai dėmesio buvo skirta ir problemoms, susijusioms su neraštingumu. Daug specialistų pasakojo apie tai, kaip ugdo vaikus ir net visą bendruomenę neturtinguose kraštuose, kaip vaikus moko pažinti raštą ir atrasti skaitymo džiaugsmą neturint valstybės paramos (tik savo didelį norą). Naujosios Zelandijos nacionalinė biblioteka turi sukūrusi paslaugų sistemą konkrečiai mokyklų bibliotekoms. Ši sistema susideda iš trijų strateginių prioritetų - skaitmeninio raštingumo, patogios mokymuisi ir tobulėjimui skirtos aplinkos kūrimo ir skaitymo malonumo skatinimo. "Westlake" vidurinės mergaičių mokyklos bibliotekininkė-mokytoja, Megan Davidson, kiekvienai mergaičių klasei dėsto informacinio raštingumo paskaitas apie informacijos paiešką, muzikos piratavimą, plagiatus, duomenų bazes, internetines patyčias ir t.t. Didinant bibliotekų svarbą, skatinant vaikų kritišką informacijos priėmimą ir skaitymo dėl malonumo idėją, aktyviai bendradarbiaujama su vietos bendruomenėmis, tėvais.

Rugpjūčio 19 d. buvo pagerbti ir diplomais apdovanoti IBBY „Garbės sąrašo“ laureatai. IBBY „Garbės sąrašą“ sudaro nacionalinių IBBY skyrių pateiktos reikšmingiausios vaikų ir paauglių knygos, parašytos per pastaruosius trejus metus. Knygos pristatomos trijose kategorijose – rašytojų, dailininkų-iliustruotojų bei vertėjų. Šių metų sąraše iš viso yra 173 pavardės, tarp kurių trys – lietuvių. Rašytojų kategorijoje - Renata Šerelytė už romaną „Rebekos salos“ (išleido „Alma littera“, 2014), iliustruotojų – Ieva Babilaitė už paveikslėlių knygą „Skrisiu“ (išleido I. Babilaitė, 2014), vertėjų – Viltaras Alksnėnas už Sonya‘os Hartnett knygos „Sidabrinis asiliukas“ (išleido „Nieko rimto“, 2014) vertimą.

Rugpjūčio 20 d. buvo įteikti Hanso Kristiano Anderseno medaliai. Tai aukščiausias tarptautinis apdovanojimas, dar vadinamas „mažuoju Nobeliu“. Jis teikiamas šiuo metu kuriančiam rašytojui ir iliustratoriui už didelį bei ilgalaikį indėlį į vaikų literatūrą. Šių metų sąraše iš viso yra 28 autoriai ir 29 iliustratoriai. Rašytojų kategorijoje šį apdovanojimą laimėjo - Cao Wenxuan (Kinija), iliustratorių - Rotraut Susanne Berner (Vokietija).

Viso IBBY kongreso metu, buvo galima pasiklausyti daugiau nei 150-ies pranešimų, sudalyvauti vaikų literatūrinės viktorinos finale, šeimų dienos užsiėmimuose, kūrybinėse dirbtuvėse. Žiniomis ir patirtimi dalinosi rašytojai, dailininkai, leidėjai, pedagogai ir aukštųjų mokyklų dėstytojai, bibliotekininkai, kiti kultūros, meno ir švietimo darbuotojai iš viso pasaulio.

Justina Juciūtė,
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka