2015-11-24

KNYGŲ KALĖDŲ RENGINYS LIETUVOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOJE

Faustos Brasaitės nuotr.
Lapkričio 23 d. Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB) įvyko Knygų Kalėdų atidarymo renginys. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuojama Knygų Kalėdų akcija jau penktą kartą keliauja per Lietuvą. Šiais metais skatinama dovanoti bibliotekoms vaikų ir jaunimo knygų.

„Svarbu, kad Lietuvos vaikai mylėtų knygą ir dalintųsi skaitymo džiaugsmu su kitais. Todėl Knygų Kalėdos šiemet kviečia ne tik dovanoti naujų knygų, bet ir surengti knygų skaitymus vienišiems vaikams globos namuose, seneliams. Tegul knyga sujungia visą Lietuvą ir paskatina bendrauti“, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

LAB Knygų Kalėdų atidarymo renginį savo apsilankymu pagerbė Prezidentės patarėjos Marija Dautartaitė ir Jolanta Gužaitė-Kvintus, atgabenusios ir bibliotekai „Vagos“ leidyklos dovanojamas knygas. Labai gaila, kad suplanuotame renginyje dėl itin įtemptos darbotvarkės negalėjo dalyvauti Prezidentė. Jos sveikinimą Lietuvos aklųjų bibliotekai ir skaitytojams perskaitė patarėja Marija Dautartaitė.

LAB Knygų Kalėdų renginių tema – „Šokoladas, vaikystės prisiminimai ir Kalėdos“. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) mokiniai Brigita Narmontaitė, Saulė Aušrinė Kuprytė, Aistė Vilkišiūtė ir Reinoldas Kelpša Brailio raštu skaitė Vytauto Račicko apsakymą „Šokoladas iki pirmadienio“. Vaikus renginiui paruošė LASUC mokytoja Rūta Petkevičienė. Savo eiles skaitė poetė Vilija Dumbliauskienė, dainavo bardas, LAB skaitytojas iš Panevėžio Arvydas Markevičius.

Paskaitą „Kalėdų tema vaikų literatūroje“ skaitė rašytoja, žurnalistė, literatūros kritikė Gintarė Adomaitytė.

Šių metų tema – Knygų Kalėdų savanoriai. Todėl natūralu, kad plačią savanorystės programą vykdanti LAB pasikvietė į renginį savanorius – ir kaip žiūrovus, ir kaip renginio dalyvius. Kartu su LAB Informacijos išteklių centro vadove Janina Vileikiene renginį vedė savanorė – aktorė Edita Užaitė. Tekstus iš Joanos Harris knygos „Šokoladas“ skaitė savanorės skaitovės Monika Baranauskaitė-Grajauskienė ir Aistė Vileikytė. Renginiui talkino profesionali LAB diktorė Regina Jokubauskaitė, jau daugiau kaip 40 metų džiuginanti bibliotekos sutrikusios regos skaitytojus savo įgarsintomis knygomis.

Po skaitymų buvo surengta viktorina šokolado tema, kurią vedė Edita Užaitė ir LAB Skaitmeninių paslaugų ir leidybos centro vadovas Zenonas Klimaitis.

Renginio dalyviai buvo pavaišinti karštu šokoladu ir Kalėdomis kvepiančiais sausainiais.

Kiti LAB Knygų Kalėdų renginiai numatomi Vilniaus Antavilių pensionate, Panevėžio Švento Juozapo senelių globos namuose ir Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centre.

Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorės Rasos Januševičienės tekstas

2015-11-22

ATRADIMŲ MĖNUO: NUO 3D TECHNOLOGIJŲ IKI STOP KADRO

Penktokai pirmą kartą naudoja 3D technologijas
Lapkričio 12 d. sukako lygiai mėnuo, kai startavo pirmosios projekto „3D: Domėkis. Dalyvauk. Dalinkis“ veiklos. Tad norime pasidžiaugti per tą laikotarpį nuveiktais darbais, pasidalinti patirtimi: kaip sekėsi, ką gero nuveikėme pirmuosiuose užsiėmimuose.

Projekto idėja – 3D: domėkis naujomis technologijomis, dalyvauk kūrybinėje veikloje ir dalinkis įgytomis žiniomis – pasiūlyti panevėžiečiams naujas nemokamas veiklas, paremtas naujausiomis šiuolaikinėmis technologijomis, kūrybine veikla, patirties dalijimusi bei bendradarbiavimu.

Kiekvienas šio projekto ribose gali atrasti kažką įdomaus: nuo 3D modeliavimo užsiėmimų, fotografijos bei sustabdyto kadro filmukų dirbtuvių iki kompiuterinio raštingumo kursų... Tačiau apie viską iš eilės.

E.raštingumo kursai sveikatos tema
„Rožyno“ progimnazijos mokiniai, tapo pirmaisiais panevėžiečiais savo pamokose pritaikiusiais 3D technologijas. Iš pirmo žvilgsnio Smėlynės bibliotekoje vyksta įprastos matematikos, biologijos, dailės ar technologijų pamokos. Tačiau iš tiesų tai ne tik naudingi, bet ir smagūs užsiėmimai, skatinantys eksperimentuoti, mokytis, pritaikant 3D daiktų modelius. Pavyzdžiui, per matematiką, mokiniai skaičiuoja įvairių figūrų plotus, naudojasi 3D spausdintuvu pagamintomis mokomosiomis priemonėmis – mažais kvadratais, trikampiais ir stačiakampiais. Šios integruotos, netradicinėje vietoje, panaudojant inovatyvias priemones vykstančios pamokos – pasiteisina. Mokiniai ne tik pamato, susipažįsta su 3D spausdintuvu, jo galimybėmis, bet ir praktiškai pritaiko šią technologiją savo pamokinėje veikloje. Akivaizdu, jog vaikai smarkiau įsitraukę, susidomėję, labiau motyvuoti atlikti užduotis.

„Židinio“ bibliotekoje organizuojamos skaitmeninių vaizdų kūrimo ir redagavimo dirbtuvės. Nors šis užsiėmimas „subalansuotas“ vaikams ir jaunimui, tačiau priimame visus susidomėjusius. Kūrybinių dirbtuvių dalyviai praktiškai susipažįsta ir perpranta meninės fotografijos bei kompiuterinės grafikos pagrindus, sužino, kaip kuriami skaitmeniniai vaizdai, mokosi efektyviai pasinaudoti skaitmeninių vaizdų kūrimo ir redagavimo programų teikiamomis galimybėmis. Dalyviai tikina, kad jau po pirmųjų užsiėmimų išeina namo išmokę naudingų dalykų.

Stop kadro dirbtuvės
Kita vaikams ir jaunimui siūloma veikla – tai sustabdyto kadro animacinių filmukų dirbtuvės „Žiburėlio“ bibliotekoje. Čia vaikai susipažįsta su šiuo, daug kam dar negirdėtu filmukų žanru, daugiau sužino apie tokio filmuko kūrimo principus. Vėliau jau patys praktiškai išbando tuos pačius kino etapus, susiduria su tais pačiais iššūkiais kaip ir tikrame kine: galvoja temą, siužetą, pavadinimą, kuria dialogus, gamina dekoracijas, fotografuoja įvadinius tirtus... Taip, supratote gerai. Fotografuoja, o ne filmuoja. Fotografavimas (t.y. kiekvieno judesio fiksavimas fotoaparatu, tarp kadrų sukuriant judesio iliuziją) yra sustabdyto kadro animacijos kūrimo esmė.

Viešojoje bibliotekoje vyksta „Ąžuolo“ progimnazijos „Jaunojo informatiko mokyklėlės“ užsiėmimai. Čia pirmokai įgyja ar tobulina savo kompiuterines žinias. Pradinukai susipažįsta su kompiuterio sudėtinėmis dalimis, tinkamu ir saugiu darbu kompiuteriu. O jau tuomet savo kūrybiškumą, pelės bei klaviatūros valdymo įgūdžius, demonstruoja mokydamiesi dirbti su teksto, grafinėmis, pateikčių kūrimo programomis, taip pat susipažįsta su įvairiais loginiais žaidimais.

Vyresnio amžiaus žmonių laukia e-raštingumo ir interneto pradžiamokslio mokymai Viešojoje, „Židinio“ ir Parko bibliotekose. Šiuos užsiėmimus per mėnesį jau spėjo baigti per keliasdešimt panevėžiečių. Kursų dalyviai išmoksta dirbti teksto tvarkymo programa, naudotis Google paieškos sistema, elektroniniu paštu, Skype programa, užsiregistruoti pas gydytoją, sumokėti mokesčius, apsipirkti internetu, tvarkyti nuotraukas kompiuteriu... ir dar daug kitų naudingų dalykų! Mokymai, pasak juos lankiusių, ne tik padeda pagerinti naudojimosi asmeniniu kompiuteriu ir internetu įgūdžius, bet ir įrodo, jog net esant garbaus amžiaus, galima įvaldyti technologijas, o kompiuteris ir internetas senjorui – nebe baubas!
Daugiau apie nemokamas šio projekto veiklas ir užsiėmimus galite sužinoti bibliotekos svetainėje www.panbiblioteka.lt. ir Facebook‘o paskyroje www.facebook.com/projektas3D, kur rasite visas projekto naujienas ir ne tik ... pirmieji!

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros ministerija ir projektas „Bibliotekos pažangai 2“.

Parengė
Indrė Lašinytė

2015-11-17

Lietuvos bibliotekininkų draugijos atstovai IFLA konferencijoje Keiptaune

Šių metų rugpjūčio 15-21 dienomis Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje, vyko 81-oji Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja tema – „Dinamiškos bibliotekos: prieinamumas, plėtra ir transformacijos“ („Dynamic Libraries: Access, Development and Transformation“). Konferencijos metu didelis dėmesys buvo skiriamas technologijoms ir jų taikymui transformuojant bibliotekas bei adaptuojant jų paslaugas įvairioms vartotojų grupėms, bibliotekų pastatams jų erdves darant patraukliomis ir funkcionaliomis besimokantiems ar leidžiantiems laisvalaikį. Taip pat buvo apžvelgiami ir nauji iššūkiai su kuriais susiduria bibliotekos bei jų galimi sprendimo būdai. Sesijų metu aptarta ir daug kitų pasaulio bibliotekininkams aktualių temų.

81-oje IFLA konferencijoje Lietuvos bibliotekininkų draugiją atstovavo: Lietuvos bibliotekininkų draugijos (toliau – LBD) pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė ir LBD vicepirmininkė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Jolita Steponaitienė.

Lietuvos bibliotekų specialistų delegacija
Aktyvus LBD atstovų dalyvavimas IFLA konferencijose, sėkmingai įgyvendintas projektas Building Strong Library Associations (BSLA), kurį rėmė IFLA, sustiprino Lietuvos bibliotekininkų pozicijas ir žinomumą tarptautinėje bibliotekinėje bendruomenėje.

81-oje IFLA konferencijoje vyko daug svarbių dalykinių, darbinių susitikimų. Bibliotekinių asociacijų vadovams specialiai skirtoje sekcijoje, kurioje dalyvavo LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė, Asociacijų vadovai, IFLA komitetų, sekcijų pirmininkai buvo supažindinti su IFLA naujo strateginio plano 2016-2020 metams projektu (sekcija IFLA Market – The New IFLA Strategic Plan: Getting Your Section Engaged), kuriame pristatyta IFLA vizija, keturios strateginės veiklos kryptys: bibliotekos visuomenėje (Libraries in society), informacija ir žinios (Information and Knowledge), kultūros paveldas (Cultural Heritage), kompetencijų vystymas (Capacity Building). IFLA direktorė profesinei strategijai Louise Edwards pasidalino įžvalgomis, praktiniais patarimais, kaip IFLA komitetai, sekcijos, asociacijos, atsižvelgiant į naująjį IFLA strateginį planą, galėtų rengti savo veiklos, komunikacijos planus, kad, kaip taikliai buvo pastebėta ,,mes visi eitume ta pačia kryptimi“. IFLA strateginio plano projektą galite rasti adresu http://www.ifla.org/files/assets/hq/officers/key-documents/draft-strategic-plan-and-key-initiatives-full-version.pdf

Naudingos ir įdomios buvo sesijos, apskrito stalo diskusijos, skirtos ne tik asociacijų lyderiams, bet visiems, besidomintiems asociacijų veikla, (Association Members Meeting –IFLA, With one voice – your role in building and streamlining (inter-)NATIONAL advocacy – Management of Library Associations). Jose kalbėta apie naująją IFLA strategiją, svarbiausias IFLA veiklas, renginius pristatant IFLA pranešimą apie tendencijas (IFLA Trend Report, plačiau http://trends.ifla.org/), svarstytas gairių, skirtų asociacijoms projektas (Guidline for communication for library associations). Jį pristatė sekcijos narė, Nyderlandų viešųjų bibliotekų asociacijos narė, dr. Marian Koren. Didelio susidomėjimo sulaukė diskusijos Bibliotekų asociacijų menedžmento sekcijos (MLAS – Management of Library Associations Section) organizaciniais klausimais ir kt. Šios sesijos, puiki galimybė daugiau sužinoti apie asociacijų veiklą, susipažinti su kolegomis, aptarti bendradarbiavimo galimybes. Dalyvavimas IFLA nuolatinių sekcijų, komitetų posėdžiuose, susipažinimas su rengiamais dokumentų projektais, veiklų vertinimu, ženkliai prisideda prie bibliotekų veiklų gairių, strategijų kūrimo, kompetencijų ugdymo.

LBD pirmininkė taip pat dalyvavo ir balsavo IFLA generalinėje asamblėjoje, kurioje buvo patvirtintos IFLA veiklos ir finansinės ataskaitos, kiti procedūriniai reikalai. LBD atstovavimo balsų kvota – 10.

Dalyvavimas IFLA konferencijose, generalinėse asamblėjose sudaro palankias sąlygas palaikyti ir stiprinti narystę šioje svarbiausioje tarptautinėje organizacijoje, atstovaujančioje bibliotekas ir bibliotekininkus, užtikrina dalyvavimo IFLA veikloje tęstinumo tvarumą.

81-oje IFLA konferencijoje baigėsi Sinikka Sipila prezidentinė kadencija. Darbą pradėjo nauja IFLA prezidentė Donna Scheeder. Ji pristatė savo veiklos programą ,,Bibliotekos: kviečiu veikti“, kurios esmė – bibliotekos, bibliotekininko profesija turi keistis, išnaudoti visas galimybes siekiant integruotis į sparčiai besikeičiantį pasaulį. Daugiau dėmesio reikia skirti pažangių strategijų ir taktikų taikymui, neapsiriboti vien nacionaliniu lygmeniu sprendžiant autorių teisių ar kitus klausimus.

Vienas gausiausių LBD skyrių – Mokyklų, vienijantis įvairių tipų mokyklose: pagrindinėse, specialiosiose, gimnazijose dirbančius specialistus, todėl naudinga buvo sudalyvauti šioms bibliotekoms skirtoje sesijoje (Global Action on School Library Guidelines: Development and Implementation – School Libraries). Čia buvo pristatytos naujos redakcijos gairės mokyklų bibliotekoms IFLA School Library Guidelines, 2nd edition (1-osios gairės paskelbtos 2002 m.). Jos turi būti naudojamas gerinant mokyklų bibliotekų paslaugas, skatinti kurti nacionalines mokyklų bibliotekų vystymo gaires ir standartus, siekiant pakeisti mokyklų bibliotekų praktiką, apibrėžti mokyklų bibliotekininkų vaidmenį.

Daug dėmesio konferencijoje buvo skiriama vaikams ir jaunimui bibliotekose. IFLA bibliotekų, aptarnaujančių vaikus ir jaunimą sekcija minėjo savo veiklos 60-metį. Teko dalyvauti jų šventinėje sesijoje (Dynamic Libraries for Young People: Celebrating the 60th Anniversary of the Section, Working Internationally Now for Stronger Libraries – Libraries for Children and Young Adults), išklausyti pranešimus apie sekcijos vykdomų programų pasiekimus ir perspektyvas. Įdomu buvo išgirsti apie iššūkius, su kuriais susiduria vaikų ir jaunimo bibliotekos šiandien bei dalyvauti apskritojo stalo diskusijose svarstant naujos redakcijos veiklos kryptis bibliotekoms, aptarnaujančioms vaikus ir jaunimą (Guidelines for Children’s Library Services).

LBD vicepirmininkė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Steponaitienė šiais metais buvo išrinktą į IFLA Komplektavimo ir kolekcijų vystymo nuolatinį komitetą (Acquisition & Collection Development Standing Committee), todėl dalyvavo jo posėdžiuose, kuriuose buvo planuojamas naujų rekomendacinių dokumentų, tokių kaip elektroninių knygų komplektavimo gairės, Dovanų priėmimo ir vertinimo gairių revizijos parengimas bei aptarta bibliotekų skaitmeninamų dokumentų, kaip bibliotekų fondo vertinimas, viešųjų bibliotekų fondo formavimo gairių projektų ruošimas.

Naudojantis galimybe susipažinti su naujosiomis tendencijomis informacijos išteklių valdymo srityje daug laiko skirta Komplektavimo ir kolekcijų vystymo nuolatinio komiteto kuruojamoms sekcijoms (National Bibliographies Transformed: Matters Relating to the Legal Deposit of Electronic Resources – Bibliography ir Libraries as Publishers: a New Role in Collection Specialists). Vertinga buvo sužinoti kaip kitos šalys, sprendžia elektroninio privalomojo egzemplioriaus surinkimo klausimus (pvz. bendru sutarimu renkami tik du formatai (PDF ir EPUB, arba tik pagal nacionalinę bibliografiją tos šalies kalba išleisti kūriniai ir pan.). Pranešimuose dėmesys buvo skiriamas autorių ir gretutinių teisių klausimui, nes vis tik daugelyje šalių šie klausimai neišspręsti. Pranešimuose aktualizuota bibliotekų, kaip leidėjų (self publishers) funkcijų išskyrimas, nes bibliotekos, skaitmenindamos dokumentus kuria naujas formas, naujus dokumentus, jie tampa kolekcijų dalimi, jiems turi būti sukurti metaduomenys, jie turi būti prieinami vartotojams. Sekcijose kalbėta ir apie atviros prieigos dokumentų duomenynų santykį su konkrečios bibliotekos kolekcijomis.

LBD pirmininkė Alina Jaskūnienė Plakatų sekcijoje
Rugpjūčio 17-18 dienomis konferencijos Stendinėje sesijoje pristatėme LBD ir Lietuvos bibliotekų sėkmingiausių 2014 metų iniciatyvų ir projektų plakatus. Dar 2014 metų pabaigoje LBD pakvietė Lietuvos bibliotekas teikti pasiūlymus 81-osios IFLA konferencijos Plakatų sesijai (Poster section). Bibliotekos galėjo pristatyti savo inovatyvias veiklas, sėkmingus projektus. Gavome 11 pasiūlymų. LBD taryba balsavo ir atrinko 4 veiklų pristatymus. Tai akcija ,,Knygų Kalėdos“ inicijuojama šalies Prezidentės Dalios Grybauskaitės, organizuojama LBD, partneris Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka („Waiting for Christmas in our libraries: the national “Christmas of Books” campaign”), Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos tęstinis projektas Literatūrinis furšetas (“Literary buffet” – the traditional and new approach to reading“), Marijampolės P. Kriaučiūno bibliotekos projektas Šeimos biblioteka („Family friendly library! A modern family oriented library of Marijampolė – first in Lithuania“) bei LBD jaunųjų bibliotekininkų sekcijos prisistatymas („When more means MORE…“). Visus juos patvirtino ir pakvietė pristatyti Plakatų sesijoje ir 81-osios IFLA konferencijos organizacinis komitetas.

Susitikimas su Lietuvos Respublikos garbės konsulu Keiptaune
Plakatų sesijoje mūsų pristatomos veiklos sulaukė didelio pasaulio bibliotekininkų bendruomenės susidomėjimo. Su kolegomis ne tik pasidalinome patirtimi, bet ir aptarėme iššūkius, su kuriais susiduriame vykdydami projektus, įdomiai diskutavome, pasikeitėme kontaktais. Konferencijos Plakatų sesija – puiki galimybė skleisti gerąją Lietuvos bibliotekininkų draugijos, mūsų šalies bibliotekų patirtį, tapti labiau matomais tarptautinėje bibliotekinėje erdvėje.

Nauji modernūs bibliotekų pastatai visuomet traukia akį, todėl domėjomės bibliotekų architektūros tendencijomis (sekcija – Century Modern: Visionary Library Design – Library Buildings and Equipment). Visi pranešėjai pabrėžė, kad bibliotekų patalpos turi būti lengvai pritaikomos bendruomenių poreikiams, turi būti patogios mokymuisi.

Tarp sesijų lankėmės Pietų Afrikos Respublikos nacionalinėje bibliotekoje (PAR yra dvi nacionalinės bibliotekos – kita Pretorijoje). Ši biblioteka turi senas tradicijas – pastatas statytas bibliotekai dar XIX a. pabaigoje. Dabar biblioteka pritaikoma šiuolaikiškoms paslaugoms – erdvės skirtos naršyti internete, skaityti laikraščius, ilsėtis. Greta yra ir „klasikinės“ skaityklos.

Lankantis Keiptaune buvo ir malonių susitikimų. Mus priėmė Lietuvos Respublikos garbės konsulas Keiptaune Paul R Berman. Susitikimo metu buvo aptartos kultūrinio bendradarbiavimo perspektyvos bei kiti aktualūs klausimai.

Keiptauno žydų muziejuje susipažinome su litvakų istorija, lietuviškąja šios muziejaus dalimi, atspindėta tolimoje šalyje.

Konferencijos metu į padėkos vakarą pakvietė IFLA prezidentė Sinikka Sipila. Čia betarpiškai galėjome pabendrauti su IFLA tarybos nariais, administracijos darbuotojais, kitų pasaulio šalių asociacijų lyderiais.

Dalyvavimas 81-oje IFLA konferencijoje – leido sužinoti apie naujas paslaugas, iniciatyvas ir projektus, dalintis gerąja patirtimi, užmegzti naudingus kontaktus, o kartu įvertinti savo veiklas. Įgytos žinios ir patirtys, užmegzti kontaktai išauga į bendradarbiavimą, o pasiūlytos inovacijos ir projektai, turi ne tik individualų poveikį, bet prisideda prie draugijos sėkmingos veiklos plėtojimo.

LBD pirmininkė, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė LBD pirmininkės pavaduotoja, LNB Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Jolita Steponaitienė

2015-11-15

VU KF Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas kviečia į Vaclovo Biržiškos skaitymus 2015

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas kartu su Lietuvos bibliotekininkų draugija ir Birštono viešąja biblioteka 2015 m. gruodžio 2 d. rengia tradicinę kasmetinę nacionalinę mokslinę konferenciją „V. Biržiškos skaitymai“. Šių metų konferencijos tema - "Biblioteka kaip dalyvaujamoji institucija".

Šių metų konferencija yra skirta dalyvavimui, kintantiems bibliotekininkų vaidmenims ir bibliotekų funkcijoms, socialinių tinklų ir bendruomenių įtakai kultūros ir mokslo komunikacijoje, kurioje itin svarbia vietą užima biblioteka – viešojo sektoriaus įstaiga, kultūros ir mokslo židinys, kultūrinės ir socialinės atminties saugojimo ir sklaidos vieta. Konferencijos tematika apima į vartotoją ir bendruomenę orientuotos bibliotekos, per socialinį saityną (saitynas 2.0) ir socialinius tinklus įtraukiančios ir skatinančios dalyvauti, bendradarbiauti skirtingas bendruomenes, puoselėjančios kultūros paveldą ne tik tradicinėje, bet ir skaitmeninėje aplinkoje, problematiką.

Organizatoriai tikisi, kad konferencijos tema – „Biblioteka kaip dalyvaujamoji institucija“ suvienys mokslininkus, praktikus ir studentus, įgyvendinančius projektus, plečiančius bibliotekų paslaugas, dalyvaujančius mokslo ir kultūros paveldo komunikacijoje, nagrinėjančius klausimus, susijusius su aktualia komunikacijos, bibliotekininkystės ir informacijos, kraštotyros, lokalinės istorijos ir kt. problematika.

Konferencijos vieta: Birštono kurhauzas, B. Sruogos g. 2, Birštonas

Visus susidomėjusius konferencija ir norinčius dalyvauti (ne pranešėjus) maloniai kviečiame registruotis el. paštu: lbd.sekretore@gmail.com

Konferencijos organizatoriai:

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas, Lietuvos bibliotekininkų draugija,
Birštono viešoji biblioteka

2015-11-04

Knygos per „Penki TV“: nematomi Vilniaus klodai ir M. Vainilaičio Ežio dvaras



Šios savaitės laidoje kviečiame Jus pasinerti į Vilniaus istoriją kartu su dr. Laimonu Briedžiu bei atsakykit į klausimą kokia Jums atrodo mūsų sostinė: sava ar svetima? Laidoje Jūsų laukia ir susitikimas su Danguole Kandrotiene bei jos knyga „Pasaiba“. Taip pat susitiksime su dviem žaviomis maisto tinklaraštininkėmis Lina ir Asta, kurios sulaužys visus stereotipus, susijusius su kruopomis bei patiekalais iš jų. Kviesime keliauti į jaukią Dzūkijos vietelę – Ežio dvarą, kuriame dar kartą pavartysime vaikystėje mėgto ir skaityto M. Vainilaičio knygas. O visus, neabejingus menui ir teatrui, kviesime kartu atšvęsti teatro studijos „Elementorius“ 50-metį>>>

2015-11-01

Naujos tendencijos: daiktų internetas ir bibliotekos

Šaltinis: Jefferson Public Radio
Spalio mėnesio antroje pusėje tinklaraščio skaitytojai turėjo galimybę atsakyti į klausimą, ar žino, kas yra daiktų internetas. 19 skaitytojų pateikė atsakymus: iš jų 5 teigė žiną, kas yra daiktų internetas, o 14 - nurodė, kad nežino, kas tai yra. Apklausoje buvo pažadėta apibūdinti, kas yra daiktų internetas.

Daiktų internetas (angl. internet of things) apibūdina internetą ne tik kaip informacijos, bet ir kaip išmaniųjų daiktų, kurie gali keistis informacija, tinklą. Tai, pavyzdžiui, išmanieji laikrodžiai, kurie gali rinkti informaciją apie savininko nužingsniuotą atstumą, miegą, fizinį aktyvumą ir siūlyti optimaliausią fizinio aktyvumo programą. Kitas pavyzdys galėtų būti išmanusis šaldytuvas, kuris besibaigiant maistui galėtų generuoti sąrašus, kokius produktus reikia įsigyti. Manoma, kad daiktų internetas leis per nuotolį valdyti bet kokį buitinį prietaisą ar namų apyvokos daiktą, t.y. valdysime išmaniuosius namus. Mus supantys daiktai juos aprūpinant procesoriais, davikliais, skaitmeninėmis kameromis, prisijungimo prie interneto  priemonėmis, taps išmanieji ir galės rinkti ir keistis pačia įvairiausia informacija. Daiktų internetas vis dar labai abstrakčiai apibrėžiama ir nenusistovėjusi sąvoka, daug diskusijų kyla dėl to, kaip bus kuriama daiktų interneto infrastruktūra. Atsiranda nemažai abejonių dėl duomenų saugumo, nes padidėjus renkamų duomenų srautui bei keičiantis šiais duomenimis per internetą atsiveria ir iki tol nematytų galimybių rinkti informaciją apie atskirus asmenis, bendruomenes ir pan.

Daiktų internetas jau virsta realybe, nes vis dažniau naudojamės prie interneto prijungtais daiktais, kurie gali dalintis duomenimis. Tai, pavyzdžiui, išmanieji telefonai, jau minėti išmanieji laikrodžiai, kompiuterinių žaidimų konsolės, televizoriai. Naujausioje ataskaitoje apie skaitmeninę ekonomiką (Digital Economy Outlook 2015) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) konstatuoja, kad jau 2015 m. skirtingose pasaulio šalyse nemažai gyventojų naudojasi prie interneto prijungtais įrenginiais. Šioje srityje pirmauja Pietų Korėja, čia 100 gyventojų tenka apie 38 tokių įrenginių, antroje vietoje - Danija (apie 33 įrenginių 100 gyventojų) ir trečioje - Šveicarija (29 įrenginiai 100 gyventojų).

2015 m. sausį visas įtakingos JAV informacijos, komunikacijos, bibliotekininkystės ir IRT tyrimų organizacijos OCLC žurnalo NEXT SPACE numeris buvo skirtas būtent daiktų interneto temai. Čia OCLC ekspertai dalijasi savo įžvalgomis apie daiktų interneto ateitį:

  • Iki 2020 metų net 50 mlrd. įrenginių prijungta prie interneto.
  • 87 proc. verslo įmonių taps daiktų interneto dalimi jau iki 2017 m.
  • Iki 2020 metų daiktų interneto kuriama ekonominė pridėtinė vertė pasieks 1,9 trilijonus JAV dolerių.
  • Net 1,5 mlrd. automobilių taps daiktų interneto dalimi jau iki 2020 metų ir kt.

Žurnalo redakcija taip pat atliko 100 JAV bibliotekininkų apklausą: įvertino jų žinias apie daiktų internetą bei pasiteiravo apie įžvelgiamas daiktų interneto perspektyvas bibliotekose. Apklausos rezultatai parodė, kad bibliotekininkai nelabai žino plačią "daiktų interneto" sąvoką, tačiau gerai susipažinę su atskirais išmaniųjų "daiktų" (objektų) pavyzdžiais - išmaniaisiais laikrodžiais, išmaniaisiais namais ir pan. Paklausti apie daiktų interneto perspektyvas bibliotekose, tiriamieji nurodė įvairias sritis, pavyzdžiui: registraciją į renginius ir bilietų įsigijimas mobiliaisiais telefonais, išmaniosios knygos bibliotekose, išmanioji orientacija patalpose ir ženklinimas, edukaciniai žaidimai ir kt. Tačiau apklausa parodė, kad bibliotekų darbuotojai taip pat susirūpinę išmaniųjų daiktų ir daiktų interneto apskritai keliamomis problemomis, pvz., duomenų saugumu ir privatumu, aukšta įrenginiu kaina, būtinybe nuolat apmokyti bibliotekos personalą ir t. t.

O ką jūs manote apie daiktų interneto perspektyvas bibliotekose?

Parengta pagal:

Digital economy outlook 2015 [interaktyvus]. OECD, 2015 [žiūrėta 2015 m. lapkričio 1 d.]. Prieiga per internetą:  http://www.oecd.org/economy/oecd-digital-economy-outlook-2015-9789264232440-en.htm

Libraries and internet of things. Iš NEXT SPACE [interaktyvus]. 15 February 2015 [žiūrėta 2015 m. lapkričio 1 d.]. Prieiga per internetą: https://www.oclc.org/publications/nextspace/articles/issue24/librariesandtheinternetofthings.en.html