2010-02-27

Apie indiškose džiunglėse atrastą utopiją

Pasaulyje yra vieta, kur visos tautybės ir visi tikėjimai sugyvena kartu taikiai. Toje vietoje išaukštinamas žmoniškumas, o kapitalistinis bendruomenės valdymas iškeistas į natūrinį socializmą. „Miestas ekperimentas" ir "gyva utopija“ - tokiais apibūdinimais vardinamas Aurovillis Pietų Indijoje. Galima pamanyti, kad utopijos neegzistuoja, juk dėl to jos ir utopijos. Bet jei nebūtų tekę ten apsilankyti, turbūt galvočiau kaip daugelis: svajonė, bet nereali. O vis dėlto Aurovillis, oficialiai įkurtas 1968metais, tebegyvuoja ir šiandien.
2000 gyventojų iš 47 šalių (tarp jų dar nėra nei vieno lietuvio) gyvena bendruomenišką gyvenimą: rytais dviračiais važiuoja džiunglių keliukais į ekologiškus sodus, kiti ramiai keliauja į jogos pamokas, ajurvedos masažo centrus, meditacijos centrą Matrimandir, vaikų darželius, mokyklas, parodų centrą, pasitikti svečių ar į biblioteką.
Atrodytų, kad septintame dešimtmetyje pastatę savo simbolį - neįitkėtinos (netgi norisi rašyti, nežemiškos) architektūros statinį – Matrimandir, auroviliečiai turėtų gyventi kaip pirmykščiai žmonės: pasistatę vėjo jėgaines elektrai generuoti, saulės baterijas maistui gaminti, vyktų natūriniai mainai „aš tau ajurvedinį masažą, tu man – kari ryžių vakarienei. Bet iš tiesų ne visai taip. Nuo to laiko miestelis gana ryškiai išsiplėtė, o jo architektūra ir infrastruktūra niekaip neprimintų pirmykščių žmonių gyvenimo. Monetarinė politika labai socialistiška. Grynieji pinigai, atvežti iš svečių, patenka į bendrą kasą ir miestelio gyvenime necirkuliuoja. Nori kavos, turi pinigų jai sumokėti, bet negausi! Ne viskas šiame pasaulyje nuperkama.

Būdamas visai neturistine vieta, Aurovillis siūlo daug kitokių užsiėmimų. Vienas tokių – žinoma, biblioteka. Atrasti ją buvo ne taip ir lengva. Visas miestelio planas yra spiralės formos, kurio centre jau minėtas meditacijos centras. Tad nukeliavus dviračiu (nes taip nekenkiama gamtai), tarp džiunglės palmių atradau nedidelį apvalų pastatą, kuriame įsiskūrusi biblioteka. Tai buvo pirmoji mano aplankyta indiška biblioteka. Iš karto į akis krito kultūriniai skirtumai ir klimato sąlygų įtaka.
Patalpos nedidelės, bet gana tankiai išnaudotos. Lentynos pilnos knygų apie ajurvedą, jogą, dvasinį tobulėjimą, Aurovillio įkūrėjus ir dvasinius mokytojus. Kadangi miestelyje gyvena dauguma užsieniečiai, tai ir literatūra įvairomis kalbomis (anglų, prancūzų, vokiečių, indi).

Naujos technologijos čia dar neatkeliavo. Nors bendruomenė nedidelė, o pasitikėjimas didelis, tai ir cirkuliacijos informacija čia nėra griežtai tvarkoma. Nors turi jie ir internetą, ir barkodų skaitytuvą, bet ant staliuko padėtas atspausdintas ir įrištas katalogas su knygų pavadinimais.
Darbuotojų keturi. Trys moteriškės (visos iš Prancūzijos) darbuojasi mokslinėje skaitykloje, o vokietis Jorgenas abonemente. Maloniai pasišnekučiavus su jais, pastebėjau nemažai lankytojų. Tiek gyventojai, tiek svečiai čia dažnai užsuka. Lentynose gausu knygų iš įvairiausių sričių. Beja, viskas suklasifikuota pagal UDK. Galima atrasti net rusų klasikos ar vadybos vadovėlių. O karštame klimate esančioje bibliotekoje pasiskaityti knygas galima tiesiog ant žemės primėtytų pagalvėlių.
Kaip ir buvo tikėtina, visas šis turtas yra komplektuojamas iš gautų dovanų. Nors nemažai knygų išleidžia ir pats miestelis. Tad vietinė išmintis nusėda ir bibliotekos lentynose.

Aurovillis užaugino jau antrą kartą. Hipių laikais iš viso pasaulio atkeliavę žmonės čia pasiliko ir sukūrė šeimas. Užaugę vaikai taip pat renkasi gyvenimą Aurovillyje. Vienas kalbintas vaikinas sakė, kad nesupranta likusio pasaulio ir to, kaip žmonės gali dirbti dėl pinigų, gyventi dėl pinigų. Turbūt daugeliui iš mūsų būtų sunku suprasti šį jaunuolį. Bet pabuvojus tame Pietų Indijos miestelyje, pajunti visai kitų vertybių dominavimą ir tai atrodo taip teisinga! Nors auroviliečiai neapseina be biurokratijos, darbo pasidalijimo, socialinių problemų, bazinės vertybės, - tokios kaip aplinka/gamta, švietimas, menas, sveikata, bendruomenė, - palaiko gyvos utopijos egzistavimą ir pilnavertį gyvenimą.
Jei tik pasitaikys proga, apsilankykite:

2010-02-26

Pradėkite savo profesinę karjerą nuo dalyvavimo tarptautiniame konkurse: Libri apdovanojimas 2010 metų geriausiam studento darbui


Libri (Libri: International Journal of Libraries and Information Services) – tarptautinis bibliotekininkystės ir informacijos paslaugų žurnalas kartu su Vokietijoje įsikūrusia mokslo leidykla K. G. Saur Verlag, An Imprint of Walter de Gruyter GmbH & Co. KG paskelbė Libri apdovanojimo 2010 metų geriausiam studento darbui konkursą.

Libri žurnalas tarptautiniame bibliotekų pasaulyje laikomas vienu iš mokslinių žurnalų lyderių. Išlikti tarp lyderių padeda nuo 1996 metų kasmet skelbiamas tarptautinis konkursas geriausiam studentų darbui. Žemiau pateikiamas laimėtojų ir jų darbų sąrašas (paspaudę šio teksto pabaigoje pateiktą nuorodą, rasite sąrašą anglų kalbą su galimybe parsisiųsti kai kuriuos straipsnius).

Šiais metais Parmoje vykusiame Bobcatsss simpoziume vienas iš šio žurnalo redaktorių profesorius Ian M. Johnson (Aberdyno verslo mokyklos Informacijos vadybos departamentas, Jungtinė Karalystė) pabrėžė, kad tik skatindami bibliotekininkystės studentus ir specialistus rengti publikacijas profesiniuose žurnaluose galime išugdyti lyderius. Praktikos refleksija, domėjimasis naujovėmis ir dalijimasis žiniomis išskiria aukštos kvalifikacijos specialistus iš kitų, todėl jau studijose reikėtų ugdyti šiuos gebėjimus.

Bet grįžtam prie konkurso - teikti straipsnius įvairiomis temomis gali visų lygių studentai. Svarbu, kad mokslinis darbas analizuotų bibliotekininkams ir informacijos specialistams šiandien aktualų klausimą. Galima pristatyti ir į praktiką orientuotų atvejų ir geriausios patirties studijas, ir visiškai teorinius mokslinius tyrimus. Darbai turi būti pateikiami iki 2010 metų gegužės 31 d. anglų kalba, jų apimtis turėtų būti apie 5000 žodžių.

Pateiktus darbus vertins nepriklausoma ekspertų komisija, vadovaudamasi šiais kriterijais:
- Minties ir požiūrio originalumas
- Tyrimo ir moksliškumo gilumas
- Tiriamos problemos aktualumas
- Tarptautinis žurnalo skaitomumas


Pripažintas geriausiu darbas, pirmiausia, bus išspausdintas 2010 m. 4 žurnalo numeryje, o jo autorius gaus 500 eurų premiją bei žurnalo LIBRI prenumeratą 2011 metams. Komisija gali prenumerata kitiems metams apdovanoti ir kitus konkurencingus darbus.

Straipsnių apipavidalinimo reikalavimai autoriams pateikti žurnalo tinklalapyje: http://www.librijournal.org/authorinst.html

1996-2009 m. Libri apdovanojimo geriausiam studento darbui laimėtojai:
1996 - YAN QUAN LIU „Nacionalinės politikos poveikio informacinės infrastruktūros plėtroje nacionaliniu mastu klausimas Kinijos Žmonių Respublikoje ir JAV“
1997 - apdovanojimas neskirtas
1998 - PETRA WILLE „Vokietijos bibliotekų ir įmonių buvimo internete palyginimas“
1999 - ROBIN HENSHAW „Žurnalo “The First Monday” metaduomenų projektas“
2000 - PATRICIA A. LARKIN-LIEFFERS „Vyresni suaugusieji ir viešosios bibliotekos kompiuterinės technologijos: bandomasis tyrimas Kanadoje“
2001 - JON JABLONSKI „Studijų objekto apibrėžimas: bibliotekų ir informacijos mokslų veikėjai“
2002 - JENNIFER WOLFE THOMPSON „Mokslinės monografijos mirtis humanitariniuose moksluose? Citavimo modeliai literatūros moksle“
2003 - CAROL PERRYMAN „Informacinė elgsena internetiame metančiųjų rūkyti forume“
2004 - SUE BEER „Informacijos srautas ir periferiškumas Škotijos atokių salų aplinkoje“
2005 - JACK KORMOS „Apie metodus, kuriais mes įgyjame informaciją, ir bibliotekų efektyvumą palaikant tokią elgseną“
2006 - ANDREA LÖSCH „Kokybinių metodų ir lauko teorijos derinimas reversinių e. aukcionų tyrimui“
2007 - JOY L. AUSTRIA „Prenumeruojamos transliacijų (podcast‘ų)vertinimo kriterijų kūrimas“
2008 - MICHELLE CASWELL „Nepataisoma žala: smurtas, nuosavybė ir balsas Indijos archyve“ (pateiktas publikuoti)
2009 - ELISABETH PLATZER „Kritinė mobilių paslaugų vartotojų palankumo tyrimų apžvalga“

Bibliotekininkystės studentus kviečiu dalyvauti konkurse – pradėkite savo profesinę karjerą nuo sėkmės tarptautinėje arenoje! O galvojantiems apie studijas viršuje pateiktas sąrašas iš dalies gali atskleisti, kokiais klausimais šiandien domisi šiuolaikiniai bibliotekininkai ir informacijos specialistai.

Parengta pagal Libri: Best Student Paper Award. [Interaktyvus] K. G. Saur Verlag, An Imprint of Walter de Gruyter GmbH & Co. KG, Federal Republic of Germany [2010 January 10]. Prieiga per internetą: http://www.librijournal.org/award.html [Žiūrėta 2010 m. vasario 26 d.] Šiame šaltinyje rasite ir daugiau informacijos bei reikalavimų teikiamiems darbams.

2010-02-25

Stipendija bibliotekininkystės ir informacijos studentams

IREX (angl. International Research & Exchanges Board) savo interneto svetainėje paskelbė kvietimą teikti paraiškas trijų mėnesių stipendijai gauti.

Stipendijos tikslas – dviejų nacionalinių Rumunijos ir Ukrainos bibliotekų plėtra (poveikio vertinimas, viešieji ryšiai ir pan.).

Trys atrinkti bibliotekininkystės ir informacijos srities studentai (magistrantai ar doktorantai) vasarą atliks praktiką Vašingtone ir aplankys Rumunijos ir/ar Ukrainos bibliotekas. Praktikos rezultatas – vienas mokslinis straipsnis ir galimybė dalyvauti tarptautinėje konferencijoje IFLA 2011.

Paraiškos priimamoms iki 2010 m. kovo 15 d.

Daugiau informacijos apie konkursą, stipendiją ir reikalavimus čia

2010-02-24

Apie bibliotekininkus kitaip, arba kaip XXI a. bibliotekininkai gali išgelbėti pasaulį

Neseniai mūsų tinklaraščio komandos narė Ramunė pasidalijo įdomia nuoroda į straipsnį apie neseniai pasirodžiusią Marilyn Johnson knygą "Vėluojate grąžinti knygą! Kaip bibliotekininkai ir kiber-bibliotekininkai gali mus išgelbėti" (This book is overdue! How librarians and cybrarians can save us all"). Pamaniau, kad ir mūsų tinklaraščio skaitytojams ši knyga gali būti įdomi.


Knyga pasirodė pačiu laiku, nes nemažai žmonių mano, kad interneto, informacijos paieškos sistemų ir virtualių paslaugų amžiuje bibliotekininkas yra nereikalingas. Tačiau knygoje skaitytojas ras atvirkštinę nuomonę, pagrindžiama įdomiais bibliotekininko transformacijos pavyzdžiais - bibliotekininkų, naudojančių tinklaraščius, laisvai skriejančių milijoniniuose Google paieškos rezultatų sąrašuose, teikiančių paslaugas net virtualiuose pasauliuose, tokiuose kaip Second Life. Pati knygos autorė interviu žurnalui Salon aiškina, kodėl bibliotekos ir bibliotekininkai tampa vis svarbesni informacijos amžiuje:

Nueikite į biblioteką. Daugelis žmonių nematė, kas atsitiko. Pradedant nuo 1990-ųjų bibliotekos tapo kompiuterių centrais, blokbasterių ir bendruomenės centrais - viskas viename. Puoselėjame iliuziją, kad internete galime rasti viską, kad [į paieškos laukelį] įvedus reikšminį žodį atsiveria visas pasaulis. Bet galima gauti daug šiukšlių bei klaidinančios informacijos ir daug, labai daug dalykų pasimeta kiber-erdvėje arba net neskelbiami skaitmenine forma.

Bibliotekininkai yra valstybės tarnautojai. Jie susiduria su įvairiausiomis socialinio gerbūvio problemomis pradedant nuo vaikų globos, benamių ir baigiant žmonių, negalinčių perprasti biurokratinių reikalavimų arba nerandančių darbo, problemomis.

Pinigai neveikia bibliotekoje. Jeigu mes mažinsime pagalbą, teikiamą bibliotekos, žmonės, kurie nesupranta, kaip pildyti mokesčių formų arba kaip naudotis elektroniniu paštu, negalės įveikti šių problemų. 20 procentų gyventojų nėra prisijungė prie interneto, jie neturi interneto prieigos galimybių arba sumanių telefonų [angl. smart phones]. Jie negali nueiti į Starbucks ir pasinaudoti bevielių internetu nupirkus late kavos už keturis dolerius
(iš: "This book is overdue!":Hot for librarians, 2010).

Smagu ir tai, kad autorė kalba ne tik apie bibliotekininkų vaidmenis, bet ir apie tai, kad jie yra be galo įdomūs žmonės. Pavyzdžiui, savo interviu žurnalui Salon ji mini bibliotekininkę, kuri tarnavo JAV kariuomenėje Irake, norėdama išsiaiškinti, kas ten vyksta, ir aprašė savo patirtį tinklaraštyje, arba bibliotekininkę, kuri užsiima pilvo šokiais.

Ir pabaigai pora citatų iš pačios knygos:
Biblioteka - tai vieta, kur nueinama patikrinti realybę, gauti visaapimantį literatūros kiekį, arba "tikrą mūsų istorijos atspindį", nepriklausomai nuo to, ar biblioteka yra materialus pastatas, iškilęs praeitame amžiuje, ar įmantrus kompiuterinių kodų derinys. Bibliotekininkas yra tvarkytojas, dvasia, įkpeiantį gyvybę į visus šiuos daiktus, navigatorius. Jo darbas sukurti tam tikrą tvarką iš praeities sumaiščių netgi tuomet, kai jis padeda mums įsiveržti į ateitį (Johnson, 2010: p. 5).
Susidomėjau bibliotekininkais rinkdama medžiagą mano pirmajai knygai apie nekrologus. Išskyrus kelis į akį krintančius ekscentrikus, kaip, pavyzdžiui, buvęs Hitlerio kariuomenės karys, kuris pakeitė lytį ir užsiėmė profesionaliuoju švilpavimu, įdomiausi nekrologų personažai buvo bibliotekininkai. Bibliotekininko nekrologai buvo apie viską, kas tik įmanoma šiame pasaulyje, pavyzdžiui, apie fenomenalią atmintį turėjusią moterį, kuri galėjo prisiminti visas jos pagyvenusių vartotojų knygas, skaitytas vaikystėje, ir kuri buvo geriausia jūrininke vietinėje Maine pakrantės dalyje, arba vyras, apsėstas meilės žemėlapiams, kuris padėjo automatizuoti Kongreso bibliotekos žemėlapių katalogą ir praskynė kelią tokiems stebuklams kaip Google Maps (Johnson, 2010: p. 5).

Manau, tai puiki žinia, kad yra knygų, kuriuose apie bibliotekininkus kalbama taip įdomiai ir įtikinamai atskleidžiant tai, kas, galbūt, nėra labai matoma ir akivaizdu bibliotekos skaitytojams.

Daugiau skaitykite:

Apie autorę ir jos knygas: http://www.marilynjohnson.net/index.htm

Apie knygą "Vėluojate grąžinti knygą! Kaip bibliotekininkai ir kiber-bibliotekininkai gali mus išgelbėti!" http://www.thisbookisoverdue.com/This_Book_Is_Overdue/Opener.html

Marilyn Johnson interviu žurnalui Salon, pagal kurį iš dalies ir buvo parengtas šis straipsnelis: http://www.salon.com/books/feature/2010/02/21/interview_marilyn_johnson_librarians/index.html?source=newsletter

Pasižvalgyti po knygos turinį galima Amazon.com knygyne:

JOHNSON, Marilyn. This book is overdue! How librarians and cybrarians can save us all. New York: HarperCollins Publishers, 2010. 288 p.

2010-02-22

Rock&roll bibliotekininkas Vilniaus knygų mugėje 2010 – dizaino naujovės ir provokuojanti diskusija

Tikriausia, mūsų skaitytojai pastebėjo atsinaujinusį Rock&roll bibliotekininko dizainą ir naują logotipą, o gal ir turėjo galimybę stebėti mūsų tinklaraščio komandos darbus ir renginius Vilniaus knygų mugėje 2010. Papasakosime, kaip gimė ir buvo įgyvendintos visos naujos idėjos, paeiliui.

Parengiamieji darbai ir naujos dizaino idėjos

Rengdamiesi pristatyti tinklaraščio idėją Vilniaus knygų mugės renginiuose sumanėme sukurti R&R bibliotekininko projektą pristatantį plakatą. Ši idėja virto ne tik akį traukiančiu plakatu, bet ir nauju tinklaraščio simboliu. Už spalvingą plakatą ir naują logotipą turime dėkoti mūsų komandos narei Jurgitai Kunigiškytei ir dailininkui Tadui Gindrėnui, kuriems bendradarbiaujant ir gimė linksmos šokančios figūrėlės bei vinilinė plokštelė – naujas R&R tinklaraščio simbolius. Aišku, plakato personažų kūrimas pareikalavo visų komandos narių kūrybiško indėlio dalyvaujant fotosesijoje – galbūt, kai kas iš jūsų gali nesunkiai mus atpažinti :).

Vinilinė plokštelė atspindi kelias idėjas, būdingas mūsų projektui:

Dinamiškumą bei pokytį – plokštelės sukurtos tam, kad suktųsi, tik tuomet girdime muziką. Taigi, simboliškai, ir bibliotekininkystėje išgirsime „muziką“, arba tą rezultatą, kurio labai laukiame ir formuojame savo vizijose, tik tuomet, kai pradėsime veikti ir galėsime būti atviri pokyčiams – ne bijoti jų, o jais pasinaudoti.

Optimizmą ir konstruktyvumą – džiaugsmu trikštančios plokštelės spalvos rodo, kad optimizmas yra viena iš svarbių savybių, kuri leidžia mums pamatyti galimybes, o ne koncentruotis į trūkumus ir viską neigti. Tikriausia, konstruktyvumas irgi labai susijęs su optimizmu, nes tik tuomet, kai tikimės, jog galima keisti ir tobulinti dabartinę būklę, galime būti konstruktyvūs.

Kūrybiškumą – ir pati plokštelė, ir jos spalvos demonstruoja netipišką požiūrį, nestandartinius sprendimus. Kūrybiškumas – tai ne tik būdas žvelgti į pasaulį, tai dar ir būsena bei tam tikras požiūris į savo darbą. Žmonės, kurie svajoja sukurti kažką ypatingo, darbe būti kūrėjais, paprastai padaro didžiulę įtaką savo profesiniai sričiai. Pagaliau, kūrybiškumas yra ir palinkėjimas kiekvienam profesionalui: juk taip gyventi – eksperimentuoti, patirti, mokytis, generuoti idėjas – yra labai įdomu :).

Naujas tinklaraštį pristatantis plakatas Knygų mugėje buvo viešinamas įvairiais būdais. Pirmiausia, plakatas pasirodė Komunikacijos fakulteto leidinių stende. Antra, pristatėme tinklaraštį Vilniaus universiteto bibliotekos konferencijoje „Mažiau yra daugiau“. Ir trečia, tinklaraščio plakatą demonstravome ir kvietėme bibliotekininkus dalyvauti šioje iniciatyvoje diskusijoje „Šiuolaikinės bibliotekos ir bibliotekininko tapatumas: kas mes esame?“

Rock&roll tinklaraštis Vilniaus universiteto bibliotekos konferencijoje

Knygų mugėje pirmąjį plakatą padovanojome Vilniaus universiteto bibliotekai, o tinklaraštį pristatėme profesinei bendruomenei sugužėjusiai į konferenciją „Mažiau yra daugiau“ pasidžiaugti bibliotekos pasiekimais ir naujais projektais. Iš tikrųjų, esame dėkingi už galimybę pasvarstyti, kas R&R bibliotekininko projekte buvo „mažiau“ ir „daugiau“. Prisiminus pačią tinklaraščio kūrimo pradžią galima pasakyti, kad išteklių investavome mažai – neturėjome įspūdingo biudžeto (tiesa pasakius, jo apskritai neturėjome), nuo pat pradžių ir iki šiol naudojama nemokama tinklaraščio platforma Blogger. Tačiau siekiame ir gauname daug – sukurti idėjų forumą, laisvą, interaktyvią ir kūrybišką bendravimo terpę bibliotekininkystės studentams, profesionalams bei mokslininkams. Apie R&R pristatymą Vilniaus universiteto bibliotekos konferencijoje paskaityti ir nuotraukas pasižiūrėti galima bibliotekos tinklaraštyje.

Tinklaraštis viešoje diskusijoje „Šiuolaikinės bibliotekos ir bibliotekininko tapatumas: kas mes esame?“

Dar vienas renginys, kuris atspindėjo tinklaraščio projekto idėjas ir kuriame turėjome progą pademonstruoti plakatą bei pakviesti dalyvius jungtis prie mūsų skaitytojų ir autorių bendruomenės, buvo Bibiotekininkystės ir informacijos mokslų instituto (Komunikacijos fakultetas, Vilniaus universitetas) organizuota viešoji diskusija, skirta šiuolaikinės bibliotekos pakitusių vaidmenų ir biblotekininko profesinio tapatumo apmąstymui.

Šiek tiek plačiau apie pačią diskusiją – ją organizavome norėdami paskatinti bibliotekininkystės profesionalus apsvarstyti, kaip jie mato save kitų informacijos profesijų kontekste, ką nori pranešti apie bibliotekos vaidmenų pokyčius visuomenei. Taigi tai dar viena „rock&roll” idėja, provokuojanti bendrauti, ginčytis ir rasti naujus sprendimus.

Diskusijoje buvo pristatyti trys pranešimai:

Ramunė Petuchovaitė kalbėjo apie bibliotekos vaidmenų kaitą ir tapatybę.

Zinaida Manžuch svarstė apie tai, kuo bibliotekininkas išsiskiria iš kitų informacijos profesijų.

Bibliotekininkystės ir informacijos bakalauro programos ketvirtakursiai Šarūnas Česna, Aurelija Ažaneckaitė ir Redvita Razmianecaitė pristatė specialiai diskusijai parengtą tyrimą „Bibliotekininko portretas elektroninėje spaudoje“, kuriame apibendrino, kaip bibliotekininką mato visuomenė.

Gausiai susirinkusi dalyvių bendruomenė iš pradžių kuklinosi, bet paskui pradėjo kalbėti apie tai, kaip įsivaizduoja ir mato save kaip profesionalus, ką reikia daryti, kad šis profesionalo įvaizdis pasklįstų plačiau.

Taigi logiškai priėjome prie R&R idėjos kaip profesijos atspindžio. Vienos iš diskusijos dalyvių, Amerikos informacijos centro direktorės, Margaritos Juzonienės, manymu, šis požiūris ir idėja turėtų būti panaudojami ir profesiniuose bibliotekininkystės leidiniuose.

Taigi tikimės, kad R&R „virusas“ plinta...

2010-02-19

Apie ore atrastas vook’as

Lėktuve į rankas pakliuvo laikraštis, kuriame perskaičiau žinutę, kad Anne Rice, visame pasaulyje turbūt žinoma „vampyriados“ autorė (bene garsiausia jos knyga „Interviu su vampyru“), pardavė 1984 m. parašyto apsakymo „The Master of Rampling Gate“ daugialypės terpės teises vaizdu praturtintos internetinės knygos leidybai [1].

Tokios knygos anglų kalba vadinamos vook ir pasirodo jau pardavinėjamos, pavyzdžiui, čia - http://vook.com/. Vukų privalumas aiškinamas kaip galimybė ir skaityti, ir pasižiūrėti video, ištikus įžvalgai ar šiaip „niežinčiam“ įspūdžiui pasidalinti su autoriumi bei draugais.

Paskaičiau, kad siūlomi du vukų (juokingai skamba) formatai. Pirmiausia, kaip žiniatinklio paslauga, kuria naudotis tereikia turėti interneto prieigą (pavyzdžiui – bibliotekoje, jei nėra eilių). Arba skaitymui mobiliu įrenginiu [2].

Atrodo, tai praėjusių metų inovacija. Įdomu, ar šis sprendimas paplis? Ir kaip vadinsime tokias knygas lietuviškai? Turit idėjų?

Šaltiniai:
1 People. International Herald Tribune. Feb. 12, 2010. P.12
2 What is a Vook? Iš Vook. Read it, Watch it. [2009]Prieiga per internetą: http://vook.com/ [Žiūrėta 2010 m. vasario 19 d.]

2010-02-18

Žymeklių kolekcionierių virtualus suvažiavimas


Pirmą kartą viso pasaulio žymeklių kolekcionieriai, knygų mylėtojai ir tiesiog smalsuoliai turės puikią galimybę 2010 m. vasario 20-21 d, sudalyvauti virtualiame suvažiavime.


Tai įspūdingas renginys – galėsi dalyvauti seminaruose, bendrauti, grožėtis, pirkti ir keistis žymekliais.


Prisiminiau parodą „Skaitymo ženklai“ iš prof. Audronės Glosienės kolekcijos, kuri vyko 2004 m. gegužės 5-19 d. Apsidžiaugiau, kai radau kvietimą dalyvauti šioje parodoje – norėčiau jį priminti.


Poreikis turėti kažką, kuo galima būtų pažymėti skaitomą vietą knygoje ar rankraštyje, suvoktas labai seniai. VII a. airių legenda pasakoja apie vienuolį Colomaną iš Elo, išmokiusį musę skraidyti pirmyn ir atgal eilutės, kurią jis skaitė, ir tupėti skaitomoje vietoje, kol vienuolis grįždavo prie knygos po pertraukos. Tiesa, tokios „gyvos žymelės“ gyvenimas nebuvo ilgas: kol vienuolis kartą neužvertė folianto su pačia “žymele” viduje...

Pradėjus spausdinti knygas, į jų nugarėles neretai buvo įrišamos šilkinės juostelės, o pirmieji atskiri nuo knygos žymekliai pasirodė Anglijoje apie 1850 metus. Dauguma XIX a. žymeklių buvo naudojami Biblijai ar maldaknygėms pažymėti ir buvo pagaminti iš šilko ar kitos siuvinėtos medžiagos; ilgainiui juos imta gaminti ne tik rankomis, bet ir pramoniniu būdu, naudojant ne tik audinį, bet ir popierių, kartoną, sidabrą, dramblio kaulą, plastmasę, odą ir kitas medžiagas. Žymelės, ilgai buvusios malonia, kiek sentimentalia dovanėle ar suvenyru, XX a. tapo populiaria reklamos, viešumo, propagandos priemone.

Šis plačiai paplitęs praktikoje smulkusis knygos kultūros atributas nėra iki šiol teoriškai apmąstytas: nėra išsamios knygų žymelių istorijos, nesukurta jų tipologija, nenusistovėjusi terminija ir net pats pavadinimas.

Taigi, kas yra knygos žymeklis? Atsakymas į šį, iš pirmo žvilgsnio elementarų klausimą, nėra toks jau akivaizdus. Skaitomą knygos vietą žmonės pasižymi traukinio bilietu, atviruku, voku, juostele, bet kokiu lapeliu, dažnai – plėšomojo kalendoriaus, net laikraščio skiaute. Bet ar tokias žymeles galima kolekcionuoti? Kita vertus, kai kurios reklaminės skrajutės, ypač atspausdintos ant tvirtesnio popieriaus, labai jau panašios į žymeklius, gal tik kiek platesnės, tačiau ir žymekliai kartais būna neįprastai platūs ar ilgi. Taigi, kas dar yra žymeklis ir kas jau nėra žymeklis?

Beje, o kuo JŪS žymite skaitomą vietą knygoje?..


Jeigu Tu kolekcionuoji ir/ar gamini žymeklius, jeigu nori daugiau žinoti apie žymeklius, knygos istoriją, meną, ar nori būti pirmo tokio pobūdžio suvažiavimo dalyviu – registruokis čia ir dalyvauk!

2010-02-16

Bobcatsss 2010 – bibliotekininkystės ir informacijos studentų konferencija: turinys ir įspūdžiai

Tarptautinė konferencija – nauja patirtis ir iššūkis pradedantiesiems bibliotekininkystės specialistams. Vieta, kur tu gali pristatyti save, pamatyti ką daro kiti ir gauti naujų idėjų ir stimulą judėti į priekį. Taip galima apibūdinti kasmetinę tarptautinę bibliotekininkystės ir informacijos studentų konferenciją – BOBCATSSS 2010, kuri šiais metais vyko Parmigiano Reggiano sūrio gimtinėje – Parmoje (Italija).

Kasmet konferencijos organizatoriai bando surasti aktualią ir probleminę temą, kuri yra įdomi bibliotekininkystės ir informacijos mokslų atstovams iš viso pasaulio, apie kurią reikia diskutuoti, dalintis patirtimi ir ieškoti jos sprendimo būdų. Todėl šių metų konferencijos tema buvo: Įveikiant skaitmeninę atskirtį: ar bibliotekos teikia prieigą visiems? (Bridging the digital divide: libraries providing access for all?)

Konferencijoje dalyvavo atstovai iš Italijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, Latvijos, Švedijos, Vengrijos, Kroatijos, Ispanijos, Olandijos, Turkijos, Austrijos, Danijos, Lenkijos, Belgijos, Šveicarijos ir Graikijos. Iš viso buvo atsiųsta 110 paraiškų, skirtų pranešimams, diskusijoms ir stendiniams pranešimams.

Lietuvai atstovavo 6 dalyviai, kurie parengė du pranešimus. Pirmasis pranešimas parengtas bibliotekininkystės ir informacijos absolventės Julijos Zemcovos ir ketvirtakursio Edvaldo Baltrūno pavadinimu Intranetas bibliotekininkų darbo lengvinimui: Lietuvos akademinių bibliotekų atvejis (Intranet for making the life of library staff easier: the case of Lithuanian academic libraries), vadovaujant lekt. dr. Zinaidai Manžuch ir doc. dr. Jurgitai Rudžionienei. Pranešimas buvo skaitomas sekcijoje Lyderystė ir vadovavimas.

Pranešimo tikslas buvo pristatyti Intraneto galimybes, privalumus ir būdus, kaip ši sistema galėtų prisidėti prie vidinės bibliotekos informacijos ir komunikacijos sklaidos. Taip pat, remiantis Lietuvos akademinių bibliotekų tyrimų rezultatais, atliktais 2009 m. pavasarį, buvo pristatytas akademinių bibliotekų atstovų požiūris į intranetą ir jam keliamus reikalavimus, naudojimosi intranetu tikslus ir pobūdį Lietuvos akademinėse bibliotekose.

Antrasis pranešimas parengtas bibliotekininkystės ir informacijos absolvento Mindaugo Raguočio Komunikacijos fakulteto alumnai: bibliotekininkystės ir informacijos absolventų karjeros galimybės (Alumni of the Faculty of Communication: career opportunities of librarianship and information science graduates), vadovaujant lekt. Ramunei Petuchovaitei. Pastarasis pranešimas buvo skaitomas sekcijoje XXI amžiaus specialistų rengimas. Pranešimo tikslas buvo aptarti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės ir bibliografijos (informacijos) absolventų karjeros kelius. Buvo pristatytos dabartines absolventų darbo sritys, darbo keitimo dažnumas, vidutinis darbo užmokestis, bibliotekininkystės ir informacijos studijų metų įgytų įgūdžių ir žinių panaudojimas darbe ir kiti susijusę klausimai. Pranešimas parengtas remiantis 2009 metais atlikto absolventų, baigusiųjų Komunikacijos fakultetą 1992-2008 metais, tyrimo duomenimis.

Konferencijos metu buvo daug kalbama apie bibliotekos vaidmenį viso gyvenimo mokymosi procese, apie bibliotekininkų specialybės įvaizdį bei naujus iššūkius, su kuriais šiandien susiduria bibliotekininkystės ir informacijos specialistai. Kadangi konferencijos programa buvo itin gausi, ji pasižymėjo ir keletu įvairesnių pranešimų. Ypač įdomų pranešimą apie benamių aptarnavimą JAV parengė Julie Ann Winkelstein, Edwin-Michael Cortez (US, Tennessee). Pranešimo tema: Kaip ir kodėl viešosios bibliotekos turėtų palengvinti ir lengvina benamių naudojimąsi internetu: žvilgsnis į programas, kliūtis ir politinį klimatą (How and why public libraries can, should and do facilitate the use of the Internet by the homeless: a look at the programs, barriers and political climat). Amerikoje, apie 800 tūkst. žmonių yra benamiai, kurių nemaža dalis yra dažni bibliotekos lankytojai. Tokie žmonės aktyviai naudojasi interneto teikiamais privalumais: bendrauja socialinėse tinkluose, kuria savo tinklaraščius, palaiko ryšių su draugais ir artimaisiais pasitelkdami naująsias technologijas. Čia labai išryškėja bibliotekininko kaip tarpininko, žmogaus galinčio sumažinti informacijos atskirtį, suteikti prieigą prie kompiuterizuotų darbo vietų ir padėti tokiam žmogui socializacijos procese vaidmenys. Pranešimo klausytojams buvo išsakyta ir kitokia bibliotekų pozicija. Kai kurių bibliotekų atstovai Jungtinėse Amerikos Valstijose palankiai žiūri į benamių aptarnavimą, kiti neigiamai. Tokia pat problema iškyla ir Lietuvoje. Iš vienos pusės, biblioteka (ypač viešoji) turi suteikti prieigą prie informacijos visiems (IFLA/ UNESCO Viešųjų bibliotekų manifestas), iš kitos pusės, benamiai trikdo kitus bibliotekos lankytojus. Todėl kyla klausimas: koks turi būti pasiektas konsensusas? Kaip suderinti visų lankytojų interesus, poreikius ir lūkesčius?

Kolegos iš Lenkijos Varšuvos universiteto Lukasz Kolodziejczyk ir Malgorzata Szykielewska pateikė interaktyvų pristatymą IKT švietimas ir prieiga viešosiose bibliotekose: bibliotekų plėtros programa (ICT education and access in public libraries: library development program) apie Lenkijoje plėtojamus Bilo ir Melindos Geitsų fondo ir Lenkijos valstybinės paramos sulaukusius projektus bibliotekoms. Šie projektai, kaip ir Lietuvoje vykdoma iniciatyva Bibliotekos pažangai, yra svarbus žingsnis modernizuojant bibliotekas ir steigiant jose mokymo centrus. Projekto veikla nukreipta į du svarbiausius modernios bibliotekos elementus: bibliotekininkų mokymą, kad jie galėtų būti kompetentingais informacijos ir interneto vedliais, ir bibliotekų kompiuterizavimą, kad bibliotekos vartotojai galėtų naudotis nauja kompiuterine technika ir sparčiu interneto ryšiu.

Konferencijos metu Italija tik patvirtino kultūros ir skonio harmonijos tėvynės statusą: organizatoriai pasistengė konferencijos dalyvius supažindinti ne tik su itališka virtuve, o ypač regioninėmis garsenybėmis Parmezano sūriais, Parmos saldžiaisiais kumpiais, bet ir kultūros vertybėmis: vakarinėje dalyje aplodismentais palydėtas operinis dainavimas bei fortepijono meistras.

Kita Bobcatsss konferencija planuojama 2011 m. vasario 28 – kovo 2 dienomis Vengrijoje, Szombathely mieste. Konferencijos organizatoriai – studentai ir dėstytojai iš Szombathely (Vengrija), Eisenstadt‘o (Austrija) ir Oslo (Norvegija) universitetų. 2011 m. konferencijos tema Naujųjų būdų beieškant (Finding new ways). Joje bus koncentruojamasi į naujų bibliotekų, bibliotekininkų veiklos, bibliotekininkystės mokslo metodų paiešką. Šiuo metu jau paviešintos pagrindinės kitų metų renginio potemės:

  • Naujos vartotojų grupės (New user groups).
  • Biblioteka kaip socialinė susitikimo vieta/trečioji vieta (The library as a social meeting place/third place).
  • Nauji darbo metodai (New working methods).
  • Bibliotekininko profesija (The librarian profession).

Apie BOBCATSSS:

BOBCATSSS – tai kasmetinė tarptautinė bibliotekininkystės ir informacijos studentų konferencija, rengiama nuo 1993 metų. Ši konferencija unikali tuo, kad ji rengiama pačių studentų, kurie sprendžia konferencijos temos, pranešimų, finansavimo, logistikos ir kitus klausimus. Kasmetinė konferencija yra globojama Europos bibliotekininkystės ir informacijos studijų ir mokslų asociacijos EUCLID. Jį nuolat remia ir IFLA (Tarptautinė bibliotekinių asociacijų ir informacijos institucijų federacija), kuri siekia skatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų šalių informacijos specialistų. Šių organizacijų atstovai skaitė pranešimus konferencijos metu.

Plačiau susipažinti su įvykusios konferencijos programa galite čia: http://bobcatsss2010.unipr.it/

Informaciją apie būsimą konferenciją Vengrijoje rasite šiuo adresu: http://bobcatsss2011.com/

Parengė: Edvaldas Baltrūnas, Mindaugas Raguotis, Julija Zemcova

2010-02-10

Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Mažiau yra daugiau“


Vilniaus universiteto biblioteka kviečia bibliotekininkystės specialistus, mokslininkus, dėstytojus ir studentus dalyvauti konferencijoje „Mažiau yra daugiau“, kuri vyks vasario 18 d. 14–15 val. LITEXPO parodų centre (Laisvės pr. 5, Vilnius) 5.1 salėje.

Vilniaus universiteto biblioteka teigia, kad šiuolaikinė biblioteka yra atvira, matoma ir draugiška! Iškeltą teiginį konferencijos metu plačiau pristatys bibliotekos darbuotojai, kurie skaitys pranešimus apie atvirą prieigą, informacinį raštingumą, saityno 2.0 (Web 2.0) priemonių taikymą bibliotekos veikloje ir Nacionalinį atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą.

2010-aisiais VU biblioteka švenčia 440 metų sukaktį. Daug tai, ar mažai? Garbus amžius nėra savaime suprantama privilegija. Tai milžiniška atsakomybė ir tikslas keistis, kad „seniausia“ nebūtų vienintelis Biblioteką apibūdinantis superliatyvas. „VU biblioteka siekia būti didžiausia – atvirumo mastu, dinamiškiausia – pokyčiais, naujausia – idėjomis. Ji tokia yra: pirmasis elektroninis katalogas, kompaktinis diskas, aktualinantis unikalias Bibliotekos kolekcijas, informacinio raštingumo programos ir svetainė, iniciatyvos kuriant mokslo duomenų archyvų bei atviros prieigos strategijas, Bibliotekos gyvenimo refleksija virtualiose erdvėse, bibliotekos, kaip „trečios vietos“ kūrimo žingsniai, realizuoti Humanistikos informacijos centre“, – sakė VU bibliotekos Informacijos paslaugų centro vedėja Elona Varnauskienė.

„Kodėl verta dalyvauti šioje konferencijoje? Todėl, kad VU biblioteka nori pasidalyti savo gerąja patirtimi: pristatyti savo naujausius atradimus ir pasiekimus, parodyti, kur link eina, kaip keičiasi ir auga – komentuoja VU bibliotekos direktorė ekonomikai ir plėtrai Jūratė Kuprienė. – Bibliotekos šiandien turi tiek daug galimybių teikti kokybiškas paslaugas vartotojui draugiška forma visą parą. Tereikia būti kūrybiškiems ir norėti augti kartu su savo vartotojais!“

Pirmą Vilniaus knygų mugės dieną, bibliotekų dieną, kviečiame užsukti į 5.1 salę ir atrasti idėjų šaltinį, kuris pakeis jūsų požiūrį į bibliotekinę veiklą.


Apie Vilniaus knygų mugę
Didžiausia knygų mugė Baltijos šalyse ir vienas pagrindinių Lietuvos kultūros įvykių, tarptautinė Vilniaus knygų mugė kviečia vasario 18–21 dienomis susitikti su lietuvių ir užsienio autoriais, dalyvauti diskusijose, seminaruose, koncertuose ir, žinoma, atrasti daugybė naujų knygų. Mugės dienos ir darbo laikas:
  • ketvirtadienis, vasario 18 d., bibliotekų diena – nuo 10 iki 19 val. Bibliotekų darbuotojams įėjimas į mugę nemokamas tik vasario 18 d. Nepamirškite darbuotojo pažymėjimų!
  • penktadienis, vasario 19 d., ilgasis penktadienis – nuo 10 iki 21 val.
  • šeštadienis, vasario 20 d., nekasdienių pasimatymų diena – nuo 10 iki 19 val.
  • sekmadienis, vasario 21 d., šeimos diena – nuo 10 iki 17 val.

Daugiau apie Vilniaus knygų mugę

2010-02-08

Kolegos, ką galime pasakyti apie bibliotekas ir save sau bei kitiems?

Kasdien savo profesinėje veikloje jaučiame pokyčio dvelksmą – aktyviai įsitraukiame į naujus iki tol nevykdytus projektus, mokomės, kuriame naujas paslaugas, stebime, kaip mes patys transformuojamės ir mūsų bibliotekos virsta nauju dariniu kintančioje visuomenėje. Nepastebimai „išaugome“ iš tokių pamėgtų ir įprastų bibliotekininkystės specialisto apibūdinimų, kuriuos neretai kartojame net nesusimąstydami, kad jie tapo tik klišėmis, netekusiomis prasmės ir negebančioms įtikinti nei mūsų, nei kitų. Bet ar apie tai kada nors viešai prabilome?

VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas kviečia į viešą diskusiją „Šiuolaikinės bibliotekos ir bibliotekininko tapatumas: kas mes esame?“, skirtą iš esmės apmąstyti naujuosius bibliotekų vaidmenis ir jų nulemtą unikalią bibliotekininko nišą tarp kitų informacijos, komunikacijos ir joms gretimų profesijų.

Pokytis visada atneša daugybę galimybių ir veda prie netikėtų atradimų. Pasinaudokime šia galimybe pasakyti sau ir kitiems, kas mes esame, kuo išsiskiriame iš daugybės informacijos, komunikacijos ir gretimų profesijų – informacijos verslininkų, informologų, komunikacijos specialistų, informacijos analitikų, informacijos brokerių. Tai, ką pranešame apie save, didžiąja dalimi nulemia visuomenės nuomonę apie bibliotekininkus.

Kviečiame dalyvauti bibliotekininkystės specialistus, dėstytojus, mokslininkus ir studentus.

Renginyje apie bibliotekų ir bibliotekininkų vaidmenis bei tapatumą kalbės Ramunė Petuchovaitė (Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija) ir dr. Zinaida Manžuch (Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas).

Diskusijos vieta: LITEXPO parodų centras, Laisvės pr. 5, Vilnius; 5 salė, Rašytojų kampas. Diskusija yra „Vilniaus knygų mugės 2010” renginys.

Diskusijos data ir laikas: vasario 18 d., pradžia 15 val. Renginio trukmė - 1 val. Atkreipiame dėmesį, kad šią dieną bibliotekų darbuotojai, turintys darbo pažymėjimą, gali apsilankyti parodoje nemokamai.

Kviečiame visus bibliotekininkystės specialistus pradėti diskutuoti jau dabar tinklaraštyje Rock&roll bibliotekininkas ir pasisakyti:
  • Kokia biblioteka yra XXI amžiaus biblioteka?
  • Kuo bibliotekininko profesija išsiskiria iš kitų informacijos veiklų ir specialybių įvairovės?
  • Kuo yra unikalus šiuolaikinis bibliotekininkas?

Visus tinklaraščio komentarus ir pasisakymus apibendrinsine ir pristatysime diskusijoje „Šiuolaikinės bibliotekos ir bibliotekininko tapatumas: kas mes esame?“.

Kviesdami kalbėti apie tapatybes tinklaraštyje ir mugėje prašome laikytis tik VIENOS taisyklės – NEGALIMA SKŲSTIS! Juk būtų keista skųstis savimi!:) Taigi remdamiesi Rock&roll bibliotekininkų pozityvaus ir kūrybiško mąstymo požiūriu, diskutuokime konstruktyviai ir nenuklyskime į su tapatybe nesusijusias bibliotekininkystės temas ar problemas.

2010-02-05

Bibliotekininkystės ir informacijos studijų vadovas - jūsų vedlys bibliotekų pasaulyje

Neseniai pasirodė Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto mokslininkų kuruojamo didžiulio autoriaus kolektyvo parengtas Bibliotekininkystės ir informacijos studijų vadovas, skirtas studijuojantiems bibliotekininkystę ir informaciją, bet taipogi labai naudingas praktikams :). Šis vadovas yra ilgo darbo vaisius, todėl ypatingai džiaugiamės pristatydami šį visomis prasmėmis apčiuopiamą (net 700 p.!) rezultatą plačiai bibliotekinei bendruomenei. Reikėtų paminėti, kad studijų vadovas įkūnijo vieną iš daugelio prof. Audronės Glosienės kūrybiškų idėjų (profesorė - vadovo sudarytoja ir viena iš autorių), todėl autoriams jis yra ir savotiškas prisiminimas apie darbą rengiant šią knygą ir dirbant prie kitų projektų kartu su profesore.

Vadovo koncepcija grindžiama integruotu požiūriu į įvairius veiksnius (kultūrinius, socialinius, technologinius ir kt.), darančius įtaką bibliotekininkystės mokslo ir praktikos plėtrai, todėl knygoje puikiai dera skyriai apie bibliotekų istoriją, technologijų taikymą, vadybą, lektologiją, informacijos tvarkybą ir iešką. Temų įvairovė pareikalavo įvairių žinių ir kompetencijų, todėl vadovo rengimas suvienijo į komandą net 19 autorių - mokslininkų ir dėstytojų, bibliotekose ir informacijos centruose dirbančių profesionalų ir magistrantūros bei doktorantūros studentų.

Bibliotekininkystės ir informacijos studijų vadovas suskirstytas į 7 dalis. Tai:

Bibliotekininkystės ir informacijos studijų įvadas (autoriai - Jurgita Rudžionienė, Audronė Glosienė, Ramunė Petuchovaitė) - šioje dalyje supažindinama su Lietuvos mokslo ir studijų sistema ir konkrečiai su bibliotekininkystės studijų raida bei Komunikacijos fakulteto patirtimi rengiant šios srities specialistus.

Bibliotekininkystės ir informacijos mokslo teorija (autoriai - Audronė Glosienė, Zinaida Manžuch, Irena Krivienė, Vita Mozūraitė, Žibutė Petrauskienė, Rasa Januševičienė, Julija Zinkevičienė, Ugnė Rutkauskienė, Elena Macevičiūtė) - dalyje pristatoma mokslo samprata, nagrinėjami pagrindiniai bibliotekininkystės ir informacijos teorijų klausimai, pristatomos bibliotekų funkcijos bei tipologija, nagrinėjamos šiuolaikinės bibliotekininkystės tendencijos.

Bibliotekininkystės istorija (autorius - Arvydas Pacevičius) - aptariama bibliotekų raida pasaulyje ir Lietuvoje, pristatomos įvairios bibliotekos koncepcijos ir modeliai (pvz., kompatiškoji biblioteka, biblioteka-labirintas ir kt.), istoriniu aspektu nagrinėjami tokie reiškiniai, kaip cenzūra ir knygų deginimas, bibliotekų architektūra ir įranga ir kt.

Informacijos tvarkyba ir ieška (autoriai - Osvaldas Janonis, Marija Prokopčik, Erika Janiūnienė, Zinaida Manžuch) - nagrinėjamos bibliografinio aprašymo, klasifikavimo klausimai. Pristatomos informacijos paieškos kalbos, informacijos paieškos teorijos ir sistemos, metaduomenys kaip virtualių dokumentų tvarkymo priemonė ir būdas.

Informacijos ištekliai (autoriai - Zenona Atkočiūnienė, Marija Prokopčik, Žibutė Petrauskienė, Irena Krivienė) - ši dalis supažindina su informacijos išteklių samprata ir valdymo aspektais (bibliotekų fondų planavimas, formavimas, informacijos išteklių organizavimas), skirtas dėmesys ir elektroniniams informacijos ištekliams bei jų tvarkybos ypatumams bibliotekose.

Lektologija (autoriai - Audronė Glosienė, Vita Mozūraitė, Zinaida Manžuch, Dovilė Marčinskaitė) - šioje dalyje nagrinėjama lektologijos, mokslo apie skaitymą ir skaitytoją, samprata, socialiniai, pedagoginiai, psichologiniai skaitymo aspektai, skaitytojų aptarnavimas bibliotekose.

Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba (autoriai - Ramunė Petuchovaitė, Jurgita Rudžionienė, Zinaida Manžuch, Kristina Lymantaitė, Zenona Atkočiūnienė, Janina Pupelienė) - šioje dalyje skaitytojas supažindinamas su įvairiais bibliotekininkystės ir bibliotekų valdymo aspektais, įskaitant specialistų rengimą, ekonominius ir politinius bibliotekininkystės valdymo aspektus, informacijos ir komunikacijos technologijų valdymą, bibliotekų veiklos planavimą, organizavimą, vadovavimą bei kontrolę, rinkodarą, informacijos bei žinių vadybą, inovacijų bei pokyčių valdymą ir kt.

Tikimės, kad ši knyga taps ne tik pagalbininku studijų ar praktinio darbo eigoje, bet padės jums pasirinkti labiausiai dominančias darbo sritis ir planuoti ateities karjerą, įkvėps naujiems darbams ir atradimams.

Knyga netrukus bus prieinama Vilniaus universiteto bibliotekos skaitytojams.

Malonaus skaitymo!

2010-02-04

Teminės talpyklos: europinis bendradarbiavimas tarptautiniame kontekste. Konferencijos įspūdžiai

Londone vykusioje konferencijoje Teminės talpyklos: europinis bendradarbiavimas tarptautiniame kontekste daugiausiai dėmesio buvo skirta teminėms talpykloms, tačiau savo patirtimi dalijosi ir tie, kurie kuria ir palaiko institucines talpyklas. Konferencijoje dalyvavo per 170 žmonių, galima sakyti, iš viso pasaulio: Rytų ir Vakarų Europos, Azijos, Amerikos, Australijos; nebuvo tik iš Afrikos :) .

Dalyvauti šioje konferencijoje atsirado galimybė gavus Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos edukacinę valstybės stipendiją meno ir kultūros kūrėjams, kuri padengė konferencijos registracijos mokesčio, kelionės bei apgyvendinimo kaštus. Konferencija buvo tikrai įdomi ir naudinga, bet prieš pradedant pasakoti įspūdžius – trumpai apie tai, kas gi yra tos institucinės (institutional repository) ir teminės talpyklos (subject repository).

Pasaulinėje praktikoje egzistuoja dviejų tipų talpyklos mokslo informacijai skelbti: institucinės bei teminės. Institucinės talpyklos gali būti įvairios apimties: talpinti tik tam tikros institucijos mokslo produkciją (institucijos); talpinti tam tikros šalies mokslininkų darbus (nacionalinės), vyriausybės ir kt. Institucinės talpyklos skelbia, saugo, ir tvarko tam tikros institucijos ar kelių institucijų mokslinę produkciją bei akademinę informaciją. Tai gali būti tezės ir disertacijos, darbo dokumentai, konferencijų tezės ar pranešimai, publikuoti moksliniai straipsniai, el. knygos ir pan. Institucinės talpyklos atsirado kaip mokslinės bendruomenės siekis išlaisvinti savo produkciją iš komercinių leidėjų nustatytų naudojimosi moksline informacija apribojimų, suteikti profesionalų lygį atskirų mokslininkų darbų elektroninei leidybai, norint susisteminti institucijos kuriamus mokslinius produktus, užtikrinti institucijos mokslinės produkcijos prieinamumą ir susikurti bendros paieškos išsklaidytuose elektroniniuose ištekliuose prielaidas. Autoriai patys arba padedami kvalifikuotų patarėjų talpina savo publikacijas į talpyklas.

Teminės talpyklos arba archyvai kaupia ir teikia prieigą prie konkrečios mokslo srities ar krypties dokumentų. Tai pirmasis, seniau žinomas mokslinės informacijos talpyklų modelis. Pasaulyje gerai žinomos šios teminės talpyklos (archyvai): arXiv – skirtas fizikai, matematikai ir kompiuterių mokslams (sukurtas 1991 m.), BioMed Central, skirtas biomedicinos mokslams, Citeseer, skirtas kompiuterių mokslams, RePEc – ekonomikos, E-LIS – bibliotekininkystės ir informacijos mokslams, SSRN – socialiniams mokslams ir kt. Pats naujausias produktas, apie kurį nemažai kalbėta konferencijoje – Economists Online, skirtas ekonomikos mokslams.

Konferencijoje vyko gana aštri diskusija, kokios talpyklos – teminės ar institucinės – yra naudingesnės. Teminių talpyklų „advokatai“ taip argumentavo šių talpyklų reikšmę: teminės talpyklos yra gerai žinomos mokslo pasaulyje, jos veikia daug seniau, jos save pateisino, tapo pripažintomis, skelbtis jose yra prestižo reikalas. Tai reiškia, kad mokslininko straipsniai, atsidūrę teminėje talpykloje, bus labiau matomi, skaitomi, cituojami; mokslininko matomumas – štai pagrindinis variklis, kuris daro temines talpyklas tokiomis reikšmingomis!

Institucinių talpyklų atstovai teigė, kad teminių talpyklų nebūtų be institucinių – paprastai jos pačios dokumentų netalpina, todėl jų negalima net vadinti talpykla. Teminės talpyklos nurodo tik sąsają su institucinėse talpyklose esančiais dokumentais. Institucinėse talpyklose talpinama visa institucijos produkcija, tuo tarpu teminėse galima rasti dokumentus tik tam tikra tema. Šias diskusijas paaštrino Australijos ir Amerikos atstovai. Pirmieji kalbėjo apie tai, kokia Australijos patirtis, kuriant institucines talpyklas. Jie papasakojo, kad būtent institucinės talpyklos yra pagrindinės talpyklos Australijoje, jų kūrimas prasidėjo atskirose institucijose, o tik po to buvo jungiamos į nacionalines talpyklas. Valstybė suinteresuota institucinių lokalių ir nacionalinių talpyklų palaikymu; tam skiriamos nemažos finansinės investicijos. Pvz., per 2003–2008 m. institucinių talpyklų kūrimui vyriausybė skyrė 40 mln. Australijos dolerių (1 AUD – ~2,2 LT), o elektroninei mokslo tyrimų (eResearch) infrastruktūrai sukurti per ketverius metus skirta 400 mln. AUD.

Tuo tarpu Amerikos atstovai galėjo pasigirti tokiomis visame pasaulyje žinomomis teminėmis talpyklomis, kaip arXiv, PubMed , CiteSeer, RePec. Jie kalbėjo, kad mokslininkų darbai, atsidūrę tokiose talpyklose, tampa pasauline mokslo pasiekimų ir tyrimų dalimi ir tarsi atsiriboja nuo konkrečios institucijos. Be to, Amerikos mokslo pasaulyje yra įprasta migruoti iš vienos mokslo institucijos į kitą, taigi, prisitvirtinus prie institucinės talpyklos mokslininko darbai tarsi „išsibarstytų“.

Kitas svarbus klausimas, kuris buvo aptariamas konferencijos metu – finansavimas. Ko reikia, kad talpykla atsirastų? Techninės įrangos, programinės įrangos, žmoniškųjų išteklių ir finansų viskam įsigyti/sumokėti. Bet ar visada šių keturių komponentų reikia? T.y., ar visada reikia pinigų? Ar galima sukurti gerą produktą be jokių finansų? Pasirodo, kad taip. Teminė talpykla RePEC (Research Papers in Economics) veikia būtent taip. Ji atsirado dėl labai paprastos ir svarbios priežasties. Pasak pranešėjo, kol straipsnis išspausdinamas ekonomikos mokslų žurnale, praeina 4–5 m. Todėl buvo iškelta idėja kurti tokį produktą, kuris galėtų patalpinti straipsnių prie-printus (straipsniai, pateikti spausdinti, bet nerecenzuoti). Šią talpyklą pradėjo ir kuria savanoriai iš 70 pasaulio šalių, čia naudojama nemokama programinė įranga, o informacija apie publikacijas gaunama iš leidėjų nemokant jiems nė cento. RePEC visur deklaruoja, kad tai ne tik laisvos prieigos talpykla, bet ir laisva nuo finansinių įsipareigojimų talpykla J. Tačiau tai tik viena iš gerųjų išimčių. Talpyklų kūrimas yra brangus ir daug laiko bei darbo sąnaudų reikalaujantis procesas. Konferencijoje taip pat buvo kalbama apie problemą, kai talpykloms kurti ir įgyvendinti gaunami pinigai iš Europos sąjungos (ES) ar Europos komisijos (EK) projektų (pvz., kaip Economists Online), tačiau kas laukia tokios talpyklos pasibaigus projektui? Ją reikia prižiūrėti, palaikyti, užtikrinti ilgalaikį išsaugojimą, antraip visa informacija bus nepasiekiama, o mokslininkai praras pasitikėjimą tokiomis talpyklomis. EK atstovas, kalbėdamas apie tokių projektų finansavimą atkreipė dėmesį, kad būtina garantuoti tęstinumą. Jis taip pat iškėlė retorinius klausimus apie tai, kad institucinėms ar teminėms talpykloms kurti išleidžiami milžiniški pinigai, tačiau kas pamatavo, kokią naudą, palyginus su investicijomis, jos duoda? Ar institucinių talpyklų kūrimas yra tikrai gyvybiškas ir ekonomiškai pagrįstas?

Tiek konferencijos, tiek darbinio seminaro metu buvo plačiai diskutuojama apie tai, kaip geriau, pilniau, išsamiau surinkti informaciją į talpyklą, kaip įrodyti mokslininkui, kad jo darbas turi būti čia ir kodėl. Tai viena iš svarbiausių veiklų institucinių talpyklų kūrimo procese. Seminaro metu buvo sukurta 10 auksinių taisyklių, kurios padėtų surinkti dokumentus į institucinę talpyklą ir įtikintų mokslininkus ar institucijos vadovus institucinės talpyklos reikalingumu.

  1. Nustatyti, kokia bus institucinės talpyklos tikslinė grupė (kas dės informaciją, kas vartos, ar tai bus administracijos darbuotojas, ar mokslininkas; ar jaunas, inovatyvus, bet dar tik pradedantis, ar patyręs ir pripažintas; ar turi informacinio raštingumo gebėjimų, ar susipažinęs su informacinėm technologijom). Neabejotina, kad tai bus labai marga publika, tačiau būtent tai ir reikia turėti galvoje prieš pradedant bendrauti ir aiškinti.
  2. Turi būti numatytos ir formalizuotos politinės nuostatos dėl institucinės talpyklos; šios nuostatos turi būti nuolat tobulinamos, plėtojamos, numatoma jų perspektyva.
  3. Reikia turėti žinių apie savo institucijos organizacinę infrastruktūrą; žinoti, kas valdo instituciją, kas skiria finansus, kas nustato strategiją ir politiką.
  4. Būtina suprasti turinio tiekėjus, mokslininkus, bendradarbiauti su jais, įsiklausyti į jų poreikius, įtraukti juos, bent jau aktyviausius, į talpyklos kūrimo procesą, padaryti bendrininkais.
  5. Neapsiriboti formalia talpykla, tačiau plėsti paslaugas, padaryti talpyklą informatyvia, patrauklia, pavyzdžiui, aktyviausių mokslininkų CV talpinimas. Svarbu taupyti vartotojo laiką, didinti matomumą, užtikrinti ilgalaikį išsaugojimą, kad mokslininkas būtų ramus dėl ateities.
  6. Svarbu žinoti ir išnaudoti prieinamus informacijos šaltinius (lokalias DB ir kolekcijas, bibliografines DB), surenkant iš jų išteklius, kad mokslininkas kuo mažiau laiko sugaištų talpindamas savo produkciją į talpyklą. Taupyti mokslininko laiką.
  7. Nustatyti pagrindinius talpyklos tikslus, juos nuolat peržiūrėti ir tobulinti, nustatyti, kokie dokumentai bus dedami, kaip jie bus prieinami, numatyti atviros prieigos būdus ir priemones, reklamavimą ir propagavimą.
  8. Nustatyti ir informuoti mokslininkus apie leidėjų teises ir požiūrį į institucines talpyklas ir atvirą prieigą. Tam pasinaudoti esamais ištekliais, tokiais, kaip pvz., SHERPA RoMEO .
  9. Demonstruoti esamus pasiekimus ir laimėjimus, bendrauti ir komunikuoti su mokslininkais, teikti jiems informaciją; mokslininkai turi jausti naudą. Nelaukti proceso pabaigos, rodyti ir tarpinius rezultatus.
  10. Stebėti ir vertinti talpyklos veiklą; reguliariai teikti duomenis, kiek kuris fakultetas įdėjo dokumentų, teikti panaudos statistiką, sveikinti daugiausiai dokumentų į talpyklą patalpinusius mokslininkus, skatinti juos įvairiais dėmesio ženklais.

Konferencijos metu buvo aptarti ir kiti klausimai: dėl atviros prieigos prie mokslo informacijos, dėl autorių teisių ir kitų teisinių aspektų talpinant dokumentus į talpyklas, dėl bendradarbiavimo tarp bibliotekos, IT specialistų, mokslininkų ir kt. Dalyvaujant konferencijoje ne tik išklausomi pranešimai, sužinoma apie kitų šalių gerąją patirtį, bet ir atsiranda galimybė tiesiog pabendrauti, pasikalbėti, susipažinti, pasidalinti patirtimi. Atsiranda noro ir jėgų dirbti, kurti, daryti, kaip pasakė vienas iš pranešėjų: liaukimės kalbėję, tiesiog imkime ir padarykime :) .

Pranešimą parengė: dr. Žibutė Petrauskienė (VU bibliotekos Mokslinės informacijos duomenų centro vedėja)

2010-02-02

Biblioteka paplūdimyje

Knygas galima skaityti namuose, universitete, kavinėje, parke ir, aišku, paplūdimyje. Ką daryti, kai perskaitei knygą ir neturi ką daugiau skaityti? Jokių problemų – tereikia žengti keletą žingsnių ir įdomi knyga tavo rankose! Taip turistus ir Sidnėjaus gyventojus lepina Bondi paplūdimys :) Daugiau skaitykite čia.
© Šaltinis: http://www.dailymail.co.uk/travel/article-1247694/Bondi-beach-IKEA-bookcase-offers-ultimate-holiday-reading.html

2010-02-01

Sėkminga karjera verčia nuolat keistis arba 10 klausimų dr. Lyn Robinson


Su Lyn Robinson susipažinau Budapešte, Atviros visuomenės instituto vasaros mokykloje, kur ji kartu su prof. David‘u Bawden‘u vedė kursą „Bibliotekos ir internetas“, kuriame turėjau galimybę sudalyvauti 1997 metais, gavusi stipendiją. Vėliau Lyn ir Davidą sutikau Londone. Tuomet Lyn buvo Bibliotekininkų tęstinio mokymo centrų tinklo Centrinėje ir Rytų Europoje bei Centrinėje Azijoje projekto vadovė – organizavo tęstinio mokymo centrų lektorių stažuotes Londono Sičio universitete ir tinklo susitikimus. Nuo to laiko susitinkam ir bendraujam nuolat ne tik dalykiniame gyvenime. Bet Rock&Roll bibliotekininko tinklaraščiui kalbinu ją ne dėl draugystės, Lyn Robinson yra ir savo šalyje, ir užsienyje žinoma medicinos ir sveikatos informacijos, dalykinimo, informacijos paieškos ir skaitmeninio raštingumo specialistė, jos karjera – puikus dalykinio (kartais literatūroje dar vadinamo – hibridinio) bibliotekininko profesinio kelio pavyzdys. Lyn pradėjo nuo farmakologijos studijų, vėliau įgijo magistro laipsnį informacijos mokslų srityje, 2002 metais apgynė mokslų daktaro disertaciją, dirbo įvairiose įstaigose – vienoje leidykloje rengė spaudinių referatus ir juos dalykino, toksikologijos laboratorijoje buvo profesoriaus informacijos padėjėja, medikų profesinėje asociacijoje – informacinių technologijų vadybininke, dirbo medicinos mokyklos kompiuterių centre ir kitur. Su Lietuva ją sieja ir dalykiniai ryšiai – ji ne kartą viešėjo VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institute, skaitė pranešimus konferencijose ir paskaitas studentams, vertino studijų programas ir projektų rezultatus, o šiuo metu yra Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistrantūros studijų programos komiteto narė.

1. Pirmiausia, kaip patekai į bibliotekininkystę, o paskui pradėjai akademinę karjerą? Ką šiuo metu dėstai Londono sičio universiteto (City university London) Informacijos mokslų departamente?

Visai atsitiktinai patekau – Londono universiteto kolegijoje (London university college) toksikologijos laboratorijoje gavau darbą, susijusį su informacija, kai ką tik buvo pasirodę asmeniniai kompiuteriai (1984!). Tuo metu su kompiuteriais dirbo patrauklus vaikinas, kuris man labai patiko. Jis iš centrinės saugyklos kitoje kolegijoje persiųsdavo bibliografinius duomenis, dėl to aš įgijau puikius kompiuterinius įgūdžius, kurie paskui savaime atvedė į bibliotekos aplinką. Prie to prisidėjo automatizuotas katalogavimas ir interaktyvi paieška. Manęs nuolat prašydavo vesti kursus įvairiomis temomis – ir universitetai, ir komercinės tęstinio profesinio mokymo įstaigos, kitas žingsnis buvo akademinis darbas.

Šiuo metu administruoju informacijos mokslų ir bibliotekininkystės magistro kursus Londono sičio universitete bei dėstau bibliotekininkystės ir informacijos mokslų teorijos, sveikatos informacijos, bibliotekų ir leidybos informacinėje visuomenėje kursus.

2. Kokia tema parašei daktaro disertaciją ir kaip ją pasirinkai? Pasidalink, kas tau labiausiai patiko ir nepatiko, rengiant ją?

Mano disertacija – apie informacijos komunikaciją toksikologijoje. Pasirinkau, matyt, nes domėjausi toksikologija. Rašyti disertaciją nebuvo taip blogai, skausmingiausias buvo nesibaigiantis galvojimas, ką reikėtų rašyti… arba dar blogiau – pradėti, kai jau žinojau, ką noriu rašyti…

3.Kokias, tavo nuomone, svarbiausias kompetencijas turi bibliotekininkai? Ką pasakytum būsimiems savo [ar mūsų] studentams, kodėl jiems verta tapti bibliotekininkais Google amžiuje? :)

Fondai yra unikalus bet kurios bibliotekos pasiūlos pagrindas. Todėl, manau, pagrindiniai yra įgūdžiai susiję su fondų valdymu ir propagavimu. Tai ir aukšto lygio skaitmeninis raštingumas, atskirų dalykų išmanymas, organizaciniai įgūdžiai ir kūrybiškumas. Humoro jausmas ir pozityvus požiūris labai padidina sėkmės galimybes.
Norėčiau manyti, kad bibliotekininkais žmonės tampa tam, kad padėtų tiems, kam reikia žinių vienoje ar keliose dalykinėse srityse. Bibliotekos yra civilizuotos visuomenės pamatas. Nesu tikra, kad šitai pasakytum apie Google. Nors tai yra tikrai gera paieškos sistema...

4.Kartais ironizuoju, kad bibliotekininkas nuo informacijos vadybininko skiriasi tik tuo, kad pirmasis dirba bibliotekoje, o antrasis informacijos centre. Kokius dar skirtumus matai?

Manau, kad baziniai įgūdžiai ir kompetencijos sutampa, tik kiekvienu atveju verta klausti, kokia informacija turi būti valdoma ir kaip suvokiama atitinkama profesinė veikla. Kartais informacijos vadyba reiškia duomenų valdymą, pabrėžiant jog paprastai bibliotekininkai tvarko kitokio pobūdžio informaciją.
Galvoju, išmokus tvarkytis su informacija, galima dirbti bet kur.

5.Neseniai dalyvavai tiriamosios žurnalistikos seminare, kam tau šitai? Ar mokymasis visą gyvenimą yra tikra, o gal susidomėjimas tuo sumažės kaip ir daugeliu kitų madingų idėjų?

Mokymasis yra svarbiausias dalykas gyvenime, svarbu ne tik išmokti naudotis technologijomis, kurios nuolat keičiasi, bet eiti koja kojon su visų gyvenimo sričių pažanga. Nors niekas negali žinoti visko, manau, kad nuobodu apmąstymams neturėti visiškai nieko naujo. Įdomūs žmonės mokosi visą gyvenimą. Smegenys yra kaip ir kūnas, geriau jaučiasi ir ilgiau tveria, jei yra treniruojamos. Mokymasis stimuliuoja naujas idėjas, ir kaip dėstytoja aš nuolat turiu pasakyti kažką naujo – studentai yra labai reiklūs ir jie yra teisūs. Mokymasis suteikia man didelę galimybę, pasiskolinus geras idėjas, jas perpakuoti savo kursuose. Naudinga patirti pačiai, kaip sukuriama gera paskaita, pristatymas, kursas, ir savo kailiu patirti nepakenčiamus.

Aš seniai domiuosi žurnalistika ir seku, kaip ji keičiasi per pastaruosius dvidešimt metų. Tarp informacinio darbo ir žurnalistikos yra daug bendrų dalykų, todėl žinojimas, kaip žurnalistai dirba tirdami tam tikrą klausimą ar temą, gali suteikti daug idėjų mano bibliotekininkystės ir informacijos kursams, pavyzdžiui, apie tai, kaip renkant informaciją internete likti anonimu ar kaip profiliuoti įstaigas ir žmones…

Kiekvienas žmogus šiais laikais yra informacijos specialistas, todėl visai neblogai pagalvoti, ar kitos profesijos neturi ką pasiūlyti bibliotekininkystės ir informacijos sričiai – mes neturėtume vaizduotis vieninteliai žinantys, kaip ieškoti informacijos.

6.Žinau, kad kaip mokymo priemonę naudojiesi twitter‘io tinklu. Kaip prie mokymo tikslų prisideda saityno 2.0 (web 2.0) priemonės? Ir ką tai reiškia bibliotekų pasauliui?

Manau, kad būtinai reikia sužinoti, kaip naudojami saityno 2.0 įrankiai. Mes naudojame twitter‘į ir taip skatiname komunikaciją tarp studentų – tai lengva ir greita. Daugelis naudojasi twitter‘iu savo mobiliuosiuose telefonuose, todėl nebūtina eiti prie kompiuterio, prisijungti – tam tikra prasme ši technologija keičia skelbimų lentų sistemą mūsų e-mokymosi aplinkoje. Klausimai ir komentarai išsiunčiami per kelias sekundes, mes naudojame reikšminę žymę (hashtag) – #iss0910 skelbimams, susijusiems su kursu. Todėl visą susijusią informaciją lengva rasti. Twitter‘is padeda sukurti grupės jausmą, net jei studentai atvyksta į universitetą vieną ar du kartus per savaitę. Studentai išgyvena teigiamą pasiekimo jausmą sukūrę įdomią ar intelektualią žinutę, be to susiformuoja įgūdį išreikšti mintį 140 ženklų - juk kartais trumpa žinutė yra gražu ir miela.

Aš taip pat per tinklaraštį dalinuosi idėjomis ir temomis, kurias galėtume išplėtoti kurse, taip pat esu jame sutelkusi savo kitus mokymo šaltinius – knygas (laikomas LibraryThing sistemoje), tinklo nuorodas (Delicious), įvykių kalendorių ir mano twitter medžiagą – bet kas tai gali matyti, todėl tai yra ir bibliotekininkystės ir informacijos mokslo reklama platesniu mastu, tai naudinga ir buvusiems, ir būsimiems, ir esamiems studentams. Man tai padeda prisiminti dalykus, kuriuos aš dariau ar galvojau apie juos, tai ir geras būdas dalintis šaltiniais.
Bibliotekoje saityno 2.0 taikomosios programos pagerina paslaugas ir fondo panaudojimą. Yra daug pavyzdžių – Jungtinės Karalystės archyvuose sukurta viki svetainė, kad visuomenės nariai galėtų anotuoti archyvinę medžiagą elektroninėje aplinkoje Saityno 2.0 technologijos padeda bendrai kurti ir naudotis informacija, kuri atsiranda daugeliui bibliotekų, archyvų ir muziejų įgyvendinant skaitmeninimo programas. Prieiga prie fondų tampa globali.

Bibliotekos taip pat turi suprasti, kokias problemas gali sukelti saityno 2.0 priemonių taikymas – vartotojai nuo nedraugiškos katalogo sąsajos gali pereiti prie tokių priemonių kaip LibraryThing, žmonės Amazon elektroniniame knygyne labai pigiai gali pirkti knygas ir nebesinaudoti tarpbibliotekinio skolinimo paslauga ar apskritai biblioteka… Žmonėms, kurie turi socializacijos problemų, saityno 2.0 priemonės reiškia, jog jie niekada tiesiogiai nekalbės su jiems patinkančiais žmonėmis, neminint jau apie neuždegančius specialistus bibliotekoje. Kas skatina žmones ateiti į biblioteką ir naudotis jos paslaugomis? Atsakymas bus kitoks kiekvienai bibliotekai ir keisis su laiku, bet tai esminis klausimas ir greičiausiai organizacijos neradusios atsakymo – neišliks.

7.Nemažai laiko dirbai įvairiuose bibliotekų projektuose, kuriuos finansavo Budapešto Atviros visuomenės institutas, ką asmeniškai išmokai mokydama kitus ir administruodama įvairias iniciatyvas Centrinėje ir Rytų Europoje?

Kai aš mokiausi mokykloje, daugelis Jungtinės Karalystės žmonių neskyrė į Sovietų Sąjungą įeinančių šalių tapatybės. Man pasisekė, kad turėjau galimybę ne tik atrasti tų šalių pavadinimus ir vietą, bet taip pat ir apsilankyti jose bei dirbti su kolegomis, kurie kantriai ir mandagiai išgyveno mano nepakankamas istorijos žinias. Kelionės yra puikus būdas įgyti išsilavinimą. Sutikau fantastiškų žmonių ir savo akimis pamačiau labai įdomių bibliotekų bei muziejų. Visame pasaulyje žmonės vertina bibliotekas dėl tų pačių priežasčių ir aš supratau, kad daug išsilavinusių žmonių laiko kates. :)

8. Žinau, kad daug keliauji – ko pirmiausia ieškai naujoje šalyje, mieste, vietovėje? Kokias vietas labiausiai mėgsti ir kodėl?

Kai pasitaiko proga keliauti, aš paprastai ja pasinaudoju. Labai knieti pasakyti, kad pirmiausia lekiu į barą, bet turbūt turėčiau prisiminti savo amžių ir kalbėti santūriau… Vilnius yra tarp mano mėgstamų miestų. Jame aš lankiausi tiek kartų, kad čia jaučiuosi namie, nors dar nepakankamai ilgai čia buvau, kad kaskart nepradžiugintų kas nors nauja. Dažnai vietą sieju su draugais, kurie mane traukia atgal. Kadangi esu iš Londono, man patinka miestai, turintys istoriją – galėčiau paminėti Budapeštą, Jeruzalę, Rio [de Žaneirą], bet yra ir Egiptas, ir vietovės prie jūros… visas išvardinus būtų knyga…

9. Pasakyk, kuris gyvūnas labiau tinka bibliotekininkui – katė ar šuo? :)

Mano katės pareikalavo, kad atsakyčiau – “katė”…

10.Kokią knygą rekomenduotum paskaityti ir kodėl?

Alberto Manguelio “Biblioteka naktį” (2008). Kaip mokslinė knyga išsiskiria geru, sklandžiu rašymo stiliumi – aš taip pat noriu turėti savo biblioteką.[r.p. – žr. čia James McConnachie recenziją anglų kalba, pasirodžiusią ektroniniame “Sunday Times” 2008 m. gegužės 18 d.]


Kalbėjosi ir vertė Ramunė Petuchovaitė, 2010 m. sausis.