2010-03-30

Kaip parengti kursinio darbo planą?

Kursinio darbo planas – tai vienas ankstyvųjų bandymų apibūdinti, kas bus nagrinėjama darbe, ir sukurti jo preliminarią struktūrą. Manau, dažnam studentui kyla klausimas, ką reikia įrašyti kursinio darbo plane. Šiame rašinėlyje nusprendžiau pasidalyti keliais patarimais, kurie pravers tiems, kas nelabai įsivaizduoja, kodėl rengiamas planas ir kas jame turi būti pateikiama. Žemiau pateikiu orientacinę plano schemą, kad nepamirštumėte, ką ir kaip (kokia seka) pageidautina atspindėti plane. Toliau aptarsiu galimą mąstymo kelią rengiant planą, kodėl tam tikros informacijos pateikimas yra svarbus bendradarbiaujant su darbo vadovu.

1 pav. Plano struktūra

Atkreipkite dėmesį, kad jūsų mąstymo eiga gali neatitikti plano struktūros - tai neturėtų jūsų gąsdinti, svarbiausia viską, ką sugalvojote, sudėti vadovaujantis paveikslėlyje pateikta logine seka.

Prieš pradedant rengti kursinio darbo planą reikia būtinai surasti ir perskaityti literatūrą nagrinėjamu klausimu. Paprastai patartina nurodyti rastus išteklius plane, kurį siunčiate vadovui, tuomet jis galės nustatyti, ar radote pakankamai šaltinių, ar jie tinkami, kokybiški ir patikimi. Jei vadovas supras, kokiais šaltiniais naudojatės, jam bus lengviau padėti, jei turite problemų ieškodami ir rinkdamiesi literatūrą.

Rengdami planą pabandykite nustatyti, ką konkrečiai ketinate nagrinėti darbe. Apie tai, kaip tą padaryti, galima pasiskaityti straipsnyje Patarimai tiems, kas šiais metais pradėjo rašyti pirmąjį kursinį darbą. Vadovaudamiesi šiais patarimais apibūdinkite svarbiausius dalykus: darbo objektą, tikslą ir uždavinius.

Darbo objektas – tai yra tas reiškinys, kurį tyrinėjate. Pavyzdžiui, jeigu rašote tema „Klausymo įgūdžiai ir jų įtaka komunikacijos sėkmei“, jūsų tyrimo objektas „klausymo įgūdžių įtaka komunikacijos sėkmei“. Tai reiškia, kad jūs tiriate ne šiaip klausymo įgūdžius, o tik kaip jie veikia komunikacijos sėkmę. Svarbu tiksliai apibrėžti objektą, nes jeigu apibrėžiame per plačiai – suplanuota struktūra ir vėliau tekstas, neatitinks temos. Kad ir klausymo įgūdžius galima nagrinėti įvairiai – pavyzdžiui, aiškintis tam tikrų socialinių ar profesinių grupių atstovų klausymo įgūdžius.

Apibrėžus objektą svarbu nustatyti darbo tikslą. Paprastai darbo tikslas – tai teiginys, vienu sakiniu apibūdinantis, ką jūs nuveiksite darbe (pvz., kokią problemą išspręsite, ką ištirsite arba įvertinsite). Mūsų nagrinėjamo pavyzdžio atveju galima formuluoti tikslą taip: „nustatyti, kaip klausymo įgūdžiai veikia komunikacijos sėkmę“. Kai suformulavome tikslą, pereiname prie uždavinių formulavimo.

Uždaviniai – tai keli vieno sakinio teiginiai, kurie atitinka tikslo sprendimo žingsnius. Paklauskite savęs: „Ką reikia išsiaiškinti, kad pasiekčiau tikslą?“ Rašant aukščiau minėta tema reikėtų žinoti, kas yra klausymo įgūdžiai ir kokie jie būna, kas yra komunikacijos sėkmė, koks yra santykis tarp komunikacijos sėkmės ir tam tikrų klausymo įgūdžių. Taigi galime formuluoti tris uždavinius. Uždaviniai dažniausia atspindi darbo struktūrą – dalis. Pamėginkite preliminariai aprašyti dalies turinį, apibrėžti savotišką turinio planelį.

Kai atliksite viską, ką aptarėmė, pagalvokite, kodėl svarbu nagrinėti jūsų pasirinktą temą – kas pasikeis teigiama linkme (pvz., profesinėje veikloje), jeigu jūs pasieksite tikslą, kodėl ir kam yra aktuali jūsų darbe nagrinėjama tema. Parašykite trumpą vienos-dviejų pastraipų pagrindimą, kodėl, jūsų manymu, temą būtina nagrinėti.

Sudėkite visą informaciją tokia seka, kaip parodyta paveikslėlyje. Nepamirškite, kad plane nurodyta informacija padės vadovui įvertinti, ką jums pavyko išsiaiškinti, kaip jūs vertinate pasirinktą sritį, ar jūsų pasirinkta darbo struktūra ir pagrindimas logiški. Gavus parengtą planą vadovas patars, ką reikėtų daryti toliau, į kokias klaidas svarbu atkreipti dėmesį. Darbo eigoje planas gali būti tikslinamas, bet jo privalumas yra tas, kad jis neleidžia nukrypti nuo temos rengiant darbo tekstą. Patartina visada turėti su vadovu suderintą planą prieš akis, tuomet legviau atsisakysite pagundų paanalizuoti įdomias temas, kurios nelabai siejasi su jūsų darbo tikslu ir nagrinėjamu objektu.

2010-03-27

Šiuolaikiška biblioteka - ekologiška biblioteka

New Yorke atvėrė duris ekologiška Battery Park City viešoji biblioteka, vienintelė iš visų miesto bibliotekų gavusi LEED (angl. Leadership in Energy and Environmental Design - liet. Energijos ir aplinkos dizaino pirmenybė) sertifikatą.


Laikraščio New York Times bibliotekos nuotraukos, šaltinis: http://www.nytimes.com/slideshow/2010/03/28/nyregion/28critic-ss_index.html

Spalvingas ir gaivumu dvelkiantis bibliotekos interjeras sukurtas panaudojant perdirbtas medžiagas ir energiją taupančius sprendimus. Pavyzdžiui:

laiptinė iš akmens ir perdirbtų veidrodžių masės;
kilimai iš perdirbtų padangų;
grindys iš medžio, naudoto langų rėmams gaminti, likučių;
maišytuvai, reguliuojantys vandens srautą taupymo sumetimais;
efektyvi šildymo ir vėdinimo sistema.

Naujos bibliotekos statybai trys su puse milijonus JAV dolerių skyrė investicinis bankas Goldman Sachs, žemę dovanojo Battery Park City vietos valdžia, likusi suma skirta iš miesto ir valstijos biudžeto. Iš viso naujoji biblioteka kainavo valstybei 6,7 mln. JAV dolerių.

Parengta pagal:

KAMINER A. A library that most can only dream of. New York Times [interaktyvus] 2010, 26 March [žiūrėta 2010 m. kovo 27 d.]. Prieiga per internetą: http://www.nytimes.com/2010/03/28/nyregion/28critic.html

About the Battery City Library [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. kovo 27 d.]. Prieiga per internetą: http://www.nypl.org/locations/tid/2787/about

2010-03-26

Socialinio katalogavimo portalai: perspektyvos Lietuvos bibliotekoms

Viena iš įdomių saityno 2.0 technologijų, apie kurią Lietuvoje tik pradedama kalbėti, yra socialinio katalogavimo svetainės, arba tiksliau - portalai. Socialinio katalogavimo paslaugų pavyzdžiai yra Library Thing, Shelfati, weRead. Tokie portalai leidžia vartotojams kaupti ir tvarkyti savo virtualią kolekciją - pvz., mėgstamiausių, skaitomų, perskaitytų knygų - ir bendrauti su kitais vartotojais. Taigi čia veikia įprasti mūsų elgesio principai - daugelis turi savo biblioteką namuose, dalijasi knygomis su draugais, jas aptaria. Tuo ir pasinaudojo socialinio katalogavimo paslaugų kūrėjai. Užsiregistravus tokiame portale galima ieškoti knygų viršelių ir jų bibliografinės informacijos ir įtraukti visą tą informaciją, t.y. knygą, į savo virtualųjį rinkinuką. Dažniausiai tokios sistemos gali ieškoti e.knygynų, bibliotekų kataloguose, todėl vartotojui iš karto pateikiama nemažai informacijos apie knygą. O jei knygos portale dar nėra, galima pačiam sukurti jos įrašą. Principas labai paprastas, bet taip pat labai populiarus. Šiandien nemažai socialinio katalogavimo paslaugų praplėtė savo profilį - leidžia kataloguoti kompaktines plokšteles, kompiuterinius žaidimus ir daug kitų dalykų.

Paklausite manęs, kodėl tai turi būti įdomu bibliotekoms? Daugelis pasaulio bibliotekų pradeda naudotis tokiais portalais, kad pasiektų savo vartotojus. Pavyzdžiui, kad bendrautų su jaunimu, paskatintų jaunuosius vartotojus skaityti. Tą daro JAV Patchogue Medfordo viešoji biblioteka, kuri sukūrė vartotojo paskyrą Library Thing portale, kad pristatytų naujas knygas paaugliams, leistų jiems patiems vertinti, apžvelgti knygas, bendrauti su kitais skaitytojais. Juk taip galima susirasti naujų draugų, apsispręsti, ką dar paskaityti, o kai matai knygos viršelį, komentarus apie įdomiausias perskaitytas vietas, iš karto norisi ir pačiam paskaityti.

Nors užsienio socialinio katalogavimo portalai sparčiai verčiami į įvairias pasaulio kalbas, iki šiol lietuviams tekdavo tenkintis užsienio knygų informacija. Bet dabar ir mes turime naują socialinio katalogavimo portalą - Su knyga, kuris startavo tik prieš mėnesį. Dabar, kai rašau šią žinutę, portalo skaičiuoklė rodo, kad jame yra 5909 knygos. Taigi, mieli Lietuvos bibliotekininkai, skubėkite pasidomėti nauja paslauga ir pasinaudoti ja tam, kad pristatytumėte naujas knygas savo skaitytojams jiems patraukliu būdu. Taip ir biblioteka taps dar artimesnė.

Parengta pagal:

Asmeninė biblioteka internete: suknyga.lt. Naujoji komunikacija [interaktyvus]. 2010, kovo 9 d. [žiūrėta 2010 m. kovo 26 d.]. Prieiga per internetą: http://www.nk.lt/internetas/asmenine-biblioteka-internete-suknyga-lt/

2010-03-25

NORDPLUS mainų programa studentams

Mielieji VU Komunikacijos fakulteto studentai,

Siūlome jums pasinaudoti puikia galimybe – studijuoti viename iš Šiaurės ar Baltijos šalių universitete pagal Nordplus programą.

Nordplus programa remia aukštojo mokslo institucijų Šiaurės ir Baltijos šalyse bendradarbiavimą ir mobilumą. Šia programa siekiama stiprinti glaudesnius regiono aukštųjų mokyklų ryšius, kurių pagalba studentai ir dėstytojai galėtų pasinaudoti vieni kitų žiniomis ir gerąja patirtimi

Nordplus programa skiria 200 Eurų/mėn. stipendiją.

Jums tereikia pasirinkti:
  • šalį (Danija, Islandija, Norvegija, Švedija, Suomija, Estija);
  • universitetą, kuriame norėtumėte studijuoti (prioritetas teikiamas bibliotekininkystės ir informacijos studijų programai):

Royal School of Library and Information Science (Danija)
University of Iceland (Islandija)
Oslo University College (Norvegija)
University of Tromsø (Norvegija)
Linnaeus University (Švedija)
Uppsala University (Švedija)
Lund University (Švedija)
University of Tampere (Suomija)
Åbo Akademi University (Suomija)
University of Oulu (Suomija)
Talinn University (Estija)

Dėmesio! Būtina gauti raštišką patvirtinimą, kad jūsų pasirinktas universitetas priima jus. Stažuotės metu Vilniaus universiteto stipendija nebus paliekama.

Studijas turite pradėti iki 2010 m. spalio 1 d. ir baigti iki 2010 m. gruodžio pab.

Pasirinkite, parašykite ir, kartu su motyvaciniu laišku, siuskite el. adresu Jelena.saikovic@kf.vu.lt iki š.m. balandžio 12 dienos.


Kontaktinis asmuo:

Jelena Saikovič
Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas
VU Komunikacijos fakultetas
El. paštas: Jelena.saikovic@kf.vu.lt

2010-03-24

2009 metų geriausių bibliotekininkų vardų ir premijų konkursas

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija paskelbė konkursą pasiūlymams dėl kandidatų 2009 metų geriausių bibliotekininkų vardams ir premijoms.

Metų geriausių bibliotekininkų vardų ir premijų tikslas įvertinti bibliotekininkų nuopelnus Lietuvos kultūrai bei paskatinti juos aktyvesnei profesinei veiklai.

2010 metų balandžio pabaigoje, Lietuvos bibliotekų savaitės metu, Kultūros ministerija, remdamasi Metų geriausių bibliotekininkų vardų suteikimo ir premijų skyrimo nuostatais trims labiausiai pasižymėjusiems profesinėje veikloje bibliotekų specialistams planuoja suteikti trijų rūšių vardus ir atitinkamas premijas:
* 2009 metų geriausio bibliotekininko vardą
* 2009 metų geriausio jaunojo bibliotekininko vardą (iki 35 metų)
* 2009 metų geriausio bibliotekos vadovo vardą.

Vardai ir premijos skiriamos bibliotekininkams už reikšmingiausius darbus bibliotekų veikloje ir išskirtinius profesinius laimėjimus per praėjusius kalendorinius metus.

Pasiūlymai priimami Kultūros ministerijoje iki 2010 m. balandžio 12 d. darbo dienos pabaigos. Daugiau informacijos apie reikalavimus pasiūlymams ir vertinimo kriterijus paskelbta čia.

Metų geriausiųjų bibliotekininkų vardų konkurso tradicija pradėta nuo 1993 metų, pasinaudojus kitų šalių gerąja patirtimi. Laureatų sąrašą galima rasti Lietuvos bibliotekininkų draugijos tinklalapyje.

Balandžio 1 dieną VU bibliotekoje bus eksponuojamas M. Mažvydo Katekizmo originalas

Vilniaus universiteto biblioteka 440 metų sukakties proga visuomenei dovanoja galimybę dar kartą pamatyti M. Mažvydo Katekizmo originalą. 2009 m. balandžio 1 d. M. Mažvydo Katekizmas buvo parodytas Vilniaus universitetui minint 430-ąsias įkūrimo metines. Tikimasi, kad tai taps gražia bibliotekos tradicija.

VU biblioteka, turinti senas tradicijas ir turtingą kultūros paveldą, šiais metais švenčia 440 metų sukaktį. Būtent čia yra saugoma pirmoji spausdinta knyga lietuvių kalba – M. Mažvydo Catechismusa prasty szadei... (Karaliaučius, 1547).
Pasaulyje yra žinomi tik du šios nepaprastai reikšmingos mūsų raštijai knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas Vilniaus universiteto, o kitas – Torunės (Lenkija) universiteto bibliotekose. Manoma, kad buvo išspausdinta apie 200 šios knygos egzempliorių. Vilniaus universiteto bibliotekos egzempliorius 1957 m. mainais buvo gautas iš Odesos (Ukraina) M. Gorkio mokslinės bibliotekos.

M. Mažvydo Katekizmo originalas dėl jo ypatingos vertės ir saugumo nėra dažnai rodomas visuomenei. Todėl galimybė pamatyti knygos originalą tampa reta proga geriau pažinti Lietuvos kultūros paveldą ir pirmąją lietuvišką knygą.

„Eksponuojant M. Mažvydo Katekizmo originalą praeitais metais sulaukėme didelio susidomėjimo, šiltų atsiliepimų ir pageidavimų pakartoti šį renginį. Ne visi norintys spėjo ar galėjo atvykti. Todėl norime kartu su visuomene paminėti VU bibliotekos 440-ies metų sukaktį“, – ruošiantis šiam renginiui kalbėjo VU bibliotekos direktorė informacinei ir kultūros paveldo veiklai doc. dr. Marija Prokopčik.

Mažvydo Katekizme užfiksuota senoji lietuvių kalba, kuri dėl savo archaiškumo ir giminingumo su sanskritu itin reikšminga indoeuoropeistikos tyrinėjimams, ypač – lyginamajai kalbotyrai. Pats knygos lietuvių kalba išleidimas padarė didžiulį postūmį tolesniam bendrinės lietuvių kalbos populiarinimui, jos raidai bei išlikimui. Su Mažvydo Katekizmu prasidėjo naujas etapas lietuvių kalbos istorijoje – ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba, reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė.

M. Mažvydo Katekizmo originalas bus eksponuojamas balandžio 1 dieną nuo 9 iki 17 val. VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3).

Daugiau informacijos: Gražina Balandytė, Vilniaus universiteto biblioteka
Tel. (8 5) 268 7100, El. p. grazina.balandyte@mb.vu.lt, www.mb.vu.lt

2010-03-22

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas dalinsis vadybinėmis kompetencijomis su Lietuvos viešosiomis bibliotekomis

Šiandien, kovo 22 d., prasideda nuotolinis mokymosi kursas „Viešieji ryšiai bibliotekininkams“, kurio tikslas suteikti viešųjų bibliotekų darbuotojams žinių ir praktinių gebėjimų naudotis ir taikyti viešuosius ryšius bibliotekos veikloje. Nuotolinio mokymosi kurso „Viešieji ryšiai bibliotekininkams“ dėstymo nuotoliniu būdu (kuravimo) paslaugų pirkimo konkursą laimėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Šis kursas – yra projekto „Bibliotekos pažangai“ dalis. Projektą 2008-2011 m. įgyvendina Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projekto „Bibliotekos pažangai“ tikslas - stiprinant ir panaudojant viešųjų bibliotekų pajėgumus, pasiekti, kad Lietuvos gyventojai, ypač kaimiškose vietovėse, o taip pat socialinės rizikos grupės, žymiai geriau naudotųsi informacinių technologijų galimybėmis informacijos gavimui ir bendravimui.

Viešieji ryšiai yra gana nauja ir labai populiari šiuolaikinėse organizacijose komunikacijos ir valdymo sritis, nes ribotų išteklių ir didėjančios socialinės atsakomybės kontekste organizacijų sėkmė siejama, visų pirma, su patikimumu, gera reputacija ir įvaizdžiu bei matomumu. Būtent to labai dažnai pasigenda bibliotekos ir bibliotekininkai: mūsų profesijos reitingai nėra aukšti, bibliotekų įvaizdis visuomenėje neatitinka bibliotekų siekių ir besikeičiančios realybės. Dažnai juntame, kad pačių bibliotekininkų ir aplinkos požiūris į bibliotekas ir jų vertinimas yra labai skirtingas. Norėdami suartinti šiuos požiūrius ir pakeisti sustabarėjusias nuostatas, galime pasitelkti viešuosius ryšius, kad galėtume profesionaliau bendrauti su skirtingomis auditorijomis, įtikinamai ir tinkamai pristatyti biblioteką vietos ir šalies politikams, žiniasklaidai, jaunimui, „parduoti“ bibliotekos idėją, kuria mes patys tikime. Tam reikia gebėti analizuoti besikeičiančią aplinką, suvokti skirtingų auditorijų vertybes ir mąstymo modelius, o svarbiausia – patiems gerai žinoti, kurlink eina biblioteka, kokią naudą ji duoda ir duos ateityje bendruomenei, kaip ji prisideda prie kiekvieno individo gyvenimo kokybės.

Pagrindiniai kurso „Viešieji ryšiai bibliotekininkams“ uždaviniai:

  • Suteikti žinių apie bendravimo su skirtingais bibliotekos suinteresuotais (vartotojais, žiniasklaida, valdymo ir finansavimo institucijų atstovais bei kt.) ypatumus.
  • Paaiškinti, kaip parengti viešųjų ryšių programą bibliotekoms.
  • Išmokyti suformuoti bibliotekos paslaugų bendruomenei paketą.
  • Paaiškinti, kaip galima užmegzti stiprius partnerystės ryšius su įvairiomis organizacijomis.
  • Paskatinti besimokančiuosius savarankiškai perprasti, gilintis ir taikyti praktikoje viešųjų ryšių gudrybes, siekiant sukurti bibliotekos pasitikėjimą, reputaciją, matomumą, gerą vardą ir tinkamą vertinimą.
7 savaičių trukmės kursą „Viešieji ryšiai bibliotekininkams“ sudaro šešios pamokos, kurios įtvirtinamos savikontrolės klausimais arba praktinėmis užduotimis. Tokiu būdu viešųjų bibliotekų darbuotojai turės puikią galimybę išanalizuoti savo bibliotekos organizacijos kultūrą remiantis Kameron ir Quinn tipologija, atlikti bibliotekos SSGG analizę, parengti bibliotekos pristatymą valdžios ir finansinėms publikoms, parašyti pranešimą žiniasklaidai ir bibliotekos paslaugų vaikams vertinimą bei parengti viešųjų ryšių programą.

Kurso kuratorės Jurgita Kunigiškytė, Ieva Sudmantaitė, Kristina Lymantaitė ir Jelena Saikovič linki viešųjų bibliotekų darbuotojams entuziazmo, kūrybingų minčių ir turiningo bendradarbiavimo!

Pavasaris - puikiausias metas semtis naujų žinių!

Apie "Copy-paste" problemas visuomenėje

Norėčiau pasidalinti mintimis iš vykusios interneto konferencijos Login2010 (http://www.login.lt/). Pati konferencija įdomi tuo, kad tai ne įprasta mokslinė, o vieša konferencija, kurioje dalyvauja labai daug žinių trokštančio jaunimo. Pranešimuose buvo galima išgirsti įdomių minčių apie el. verslą, socialinius tinklus, tinklaraščius ir kt. Dauguma pranešimų buvo įdomūs ir naudingi. Ganėtinai nustebino pirmasis pranešėjas Walter De Brouwer. Jis teigė, jog vaikams nereikia skaityti knygų - pakanka naudotis kompiuteriais ir internetu nuo šešerių metų. Pranešėjas įrodinėjo, kuo kompiuteriniai žaidimai yra geresni už knygas. Sunku pasakyti, kaip tai galėtų padėti Lietuvai tapti vienu pažangiausių technologijų centrų Europoje, nes būtent tokia buvo jo pranešimo tema. Šį ir kitus pranešimus galite pažiūrėti šiame tinklalapyje: http://versme.net/blog/login-2010-interneto-konferencija/, taip pat galite paskaityti atsiliepimus Facebook tinkle.

Reikėtų pasidžiaugti, kad konferencijos dalyviai galėjo išgirsti įvairių nuomonių, nuskambėjusių ne tik pagrindiniuose pranešimuose, bet trumpojoje Ignite sesijoje. Šioje sesijoje teko garbė išsakyti savo mintis apie Copy-Paste problemas, kaip Copy-Paste principas sklinda visose visuomenės srityse ir mūsų mąstyme, kokios šios problemos pasekmės ir ką reikėtų daryti, norint jas išspręsti. Ignite sesija įdomi tuo, kad pranešimas trunka tik 5 min, skaidrės pateikiamos automatiškai kas 15 sek. Mintis reikia išsakyti labai koncentruotai ir greitai. Turbūt tūkstančiams konferencijos dalyvių šitos mintys nebuvo tokios žavios kaip Walter De Brouwer palinkėjimas būti piratais, bet gal būt nors keletas apie tai susimąstė: http://www.youtube.com/watch?v=S3aB3U4wkfE

2010-03-21

Antropologija ir bibliotekos paslaugos, arba kaip sukurti studentų akademinę biblioteką

Tobulindamos savo paslaugas bibliotekos paprastai atlieka vartotojų apklausas, pasitelkia ekspertų nuomonę, nuolat seka profesinę literatūrą apie bibliotekininkystės naujoves. Bet tikriausiai labai nedaug bibliotekų žino, kaip paskatinti pačius vartotojus sukurti savo biblioteką.

Paprastai vartotojų apklausos - ar tai būtų anketos, ar interviu - remiasi tam tikrais lūkesčiais, kurie gali būti grindžiami mokslinėmis teorijomis, bibliotekininkystės tendencijomis, mūsų požiūriais apie tai, kaip vartotojai turėtų naudotis biblioteka. Todėl visa tai, ką sužinome neretai neatspindi vartotojų specifinio gyvenimo konteksto, požiūrio į biblioteką, jų lūkesčių.

Šiame straipsnyje norėčiau pristatyti originalų Fresno valstybinio universiteto Henry Maddeno bibliotekos sprendimą tobulinant paslaugas ir vartotojų aptarnavimo erdves.

Tam, kad daugiau sužinotų apie bibliotekos vartotojus - buvo orientuojamasi į studentus - pasitelkta antropologų komanda, kuri atliko etnografinį studentų tyrimą. Etnografinio tyrimo esmė yra tai, kad tyrinėtojas gali geriausiai pažinti tiriamą objektą tik jo įprastoje aplinkoje, natūraliame kontekste. Atlikdami etnografinius tyrimus mokslininkai renka duomenis įvairiais būdais - stebėdami žmones, kuriuos tiria, apklausdami juos, filmuodami, modeliuodami ir vaidindami įvairias situacijas, analizuodami užrašytus žmonių pasakojimus ir kt.

Pritaikyti etnografinį metodą H. Maddeno bibliotekoje paskatino 2007 m. tyrimas, atliktas Rochesterio universitete. Tyrimą atliko antropologų mokslininkų ir studentų komanda. Bendraudami su Fresno valstybinio universiteto studentais (tyrimas apėmė daugiau nei 200 žmonių), jie nagrinėjo įvairius studentų gyvenimo aspektus: kaip jie organizuoja savo laiką, kaip mokosi, kaip naudojasi bibliotekos paslaugomis. Tiriant šiuos aspektus naudoti įvairūs būdai - pavyzdžiui, dalis tiriamųjų buvo aprūpinta universiteto pastatų žemėlapiais, bloknotais ir vaizdo kameromis, kad fiksuotų savo įprastos dienos įvykius bei mintis. Dar vienas įdomus tyrimo būdas - bibliotekos paslaugų situacijų modeliavimas, kuomet tyrėjai kartu su studentais vaidino aptarnavimo situacijas. Tai padėjo giliau suprasti studentų lūkesčius, požiūrį į biblioteką. Studentai galėjo apibūdinti įvairius savo patyrimus piešdami. Viešose universiteto erdvėse tyrinėtojai pastatydavo lentas su popieriaus lapais, kuriuose prašydavo nupiešti, kaip studentai jaučiasi, pavyzdžiui, atlikdami užduotis/rengdami projektus raštu. Taigi matome, kad metodų įvairovė išties labai didelė, be to, daugelis iš jų labai žaismingi ir atpalaiduojantys, kad paskatintų studentų saviraišką.

Norėčiau pasidalinti čia kai kuriais įdomesniais tyrimo rezultatais:

  • Studentai atlieka įvairias užduotis ir derina skirtingus vaidmenis (tėvų, vaikų, darbuotojų ir kt.) vienu metu, todėl biblioteka turėtų rasti būdus leisti jiems efektyviau atlikti šias užduotis. Bibliotekoje turėtų būti vietų mokymuisi ramioje netriukšmingoje aplinkoje, bet taip pat ir atsipalaidavimo vietų, kur būtų galima pavalgyti, pabendrauti, paskambinti.

  • Mokydamiesi ir atlikdami užduotis studentai neretai patiria stresą, spaudimą, frustraciją, todėl biblioteka galėtų pagelbėti jiems greičiau susiorientuoti bibliotekos ištekliuose ir paslaugose, kai jiems sudėtinga tą padaryti. Pavyzdžiui, tyrinėtojai rekomenduoja įsteigti mobilų konsultavimo punktą, kuris leistų greitai atsakyti į studentų klausimus, iškylančius renkant literatūrą ar atliekant kitas užduotis. Teikiant ir reklamuojant tokias ir kitas pagalbos paslaugas svarbu apibūdinti studentų problemines situacijas ir paslaugų naudą studentų žodžiais - pvz., "stresas", "paini užduotis", "trūksta laiko".

  • Nagrinėjant bibliotekos interjero dizaino poreikius paaiškėjo, kad studentams reikia labai įvairios paskirties erdvių - pavyzdžiui, socialinių erdvių, kuriose galima būtų pabendrauti ir pailsėti, pažiūrėti televizorių, pavartyti laikraščius ar žurnalus. Studentai taip pat jautė poreikį atsikratyti egzaminų sesijos ar užduočių sukeliamo streso, nemažai jų savo piešiniuose vaizdavo vandenį (pvz., fontanus).

Tai tik kelios iš gausybės rezultatų ir rekomendacijų, visą studiją galima rasti internete šiuo adresu. Studijoje ne tik tekstas, bet ir nuotraukos, studentų piešiniai, filmuota medžiaga.

Tikiuosi, kad su ja susipažinti bus įdomu tiek bibliotekininkams, tiek studentams. Malonaus skaitymo!

Parengta pagal:

DELCORE H. D. et al. The library study at Fresno State [interaktyvus]. 2009 [ žiūrėta 2010 m. kovo 21 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.csufresno.edu/anthropology/ipa/TheLibraryStudy(DelcoreMulloolyScroggins).pdf

2010-03-19

REDISCOVER - nacionalinė M. Mažvydo biblioteka kviečia į tarptautinio projekto pristatymą

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais Čekijos, Lenkijos ir Rumunijos nacionalinėmis bibliotekomis organizuoja seminarą, kuriame bus pristatytas Europos komisijos remiamas projektas REDISCOVER. Reunion of Dispersed Content: Virtual Evaluation and Reconstruction – išsklaidyto turinio sujungimas: virtualus įvertinimas ir rekonstrukcija.

Seminaras vyks 2010 m. kovo 26 d. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje (Gedimino 51, Vilnius, įėjimas pro tarnybinį įėjimą, nuo LR Seimo pusės).

Pradžia 10 val.

Po seminaro bus atidaroma paroda Vienos kultūros keturios versijos.

Maloniai kviečiame Jus dalyvauti seminare. Būtume dėkingi jeigu iš anksto praneštumėte apie dalyvavimą elektroniniu paštu j.steponaitiene@lnb.lt

Apie projektą:

Projektas REDISCOVER, remiamas Europos Komisijos, siekia surinkti draugėn išsklaidytas kolekcijas, atspindinčias Centrinės Europos kultūros vienovę vėlyvųjų viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų amžių laikotarpiu. Ši integracija remiasi įvairių tipų istorinių dokumentų (rankraščių, senųjų spausdintų knygų ir kt.) pristatymu internete. Visi suskaitmeninti dokumentai bus įjungti į jau veikiančią Manuscriptorium duomenų bazę, o paskui į Europos skaitmeninę biblioteką (European Digital Library). Lygiagrečiai su rankraščių ir spausdintų knygų skaitmeninimu ir paskelbimu internete, kai kurie iš šių kultūros paminklų bus parodyti virtualiose parodose keturiose Europos šalyse: Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, ir pabaigoje – Čekijos Respublikoje.

Partneriai:

Čekijos nacionalinė biblioteka
Rumunijos nacionalinė biblioteka
Lenkijos nacionalinė biblioteka
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Išsklaidyto turinio sujungimas: virtualus įvertinimas ir rekonstrukcija
Reunion of Dispersed Content: Virtual Evaluation and Reconstruction (REDISCOVER)

Seminaras ir parodos atidarymas

PROGRAMA

10.00 – 10.10 Sveikinimo žodis (Algirdas Plioplys, Laikinai einantis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pareigas, Zdenĕk Uhliř, projekto REDISCOVER vadovas, Jolita Steponaitienė, nacionalinės bibliotekos projekto darbo grupės vadovė)

10.10 – 10.30 Zdenĕk Uhliř, Čekijos nacionalinė biblioteka
Virtuali tyrimų aplinka darbui su rašytiniu kultūros paveldu

10.30 – 10.50 Tomáš Psohlavec, Čekijos nacionalinė biblioteka
Manuscriptorium‘o platforma – naujoji versija

10.50 – 11.10 Luminita Gruia, Adriana Dumitra. Rumunijos nacionalinė biblioteka
Rumunijos paveldas, pristatomas projekte REDISCOVER

11.10 – 11.30 Jerzy Kaliszuk. Lenkijos nacionalinė biblioteka
Rumunijos paveldas, pristatomas projekte REDISCOVER

11.30 – 12.00 Jolita Steponaitienė. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos paveldas, pristatomas projekte REDISCOVER

12.00 – 12.20 Diskusijos ir išvados

12.30 – 13.00 Parodos atidarymas

Parengta pagal Jolitos Steponaitienės, nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėjos, pateiktą informaciją

2010-03-18

Ir dar apie maistą ir inovacijas: tikros bendruomenės bibliotekos

Žurnalas Library Journal šiandien paskelbė dar vieną įdomią naujieną iš JAV viešųjų bibliotekų veiklos. Ir vėl, kaip ir ankstesnėje žinutėje, inovatyvus projektas siejasi su maistu. Matyt, greitai reikės įkurti teminį skyrelį apie maistą ir bibliotekų inovacijas :).

JAV Baltimorės mieste, kuriame nemažai vargingai gyvenančių žmonių ir trūksta sveiko maisto parduotuvių, ką tik startavo bandomasis projektas Virtualus prekybos centras (angl. Virtual Supermarket Project). Nuo šiol Baltimorės miesto gyventojai gali apsipirkti internetu vietos bibliotekose ir vėliau atsiimti iš jų pristatytą užsakymą. Virtualiai apsipirkti ir atsiimti užsakymą jau galima dviejuose Enoch Pratt Free Library bibliotekos filialuose. Maisto pristatymas pirkėjams nieko nekainuoja, jis apmokamas iš projekto lėšų. Projektą inicijavo Baltimorės sveikatos apsaugos departamentas.

Taigi viešoji biblioteka rado dar vieną būdą tapti artimesne ir naudingesne savo bendruomenei ir užtikrinti sveiko maisto prieinamumą. Tikimasi, kad šis projektas padės kovoti su tokiomis problemomis kaip, pavyzdžiui, nutukimas, kurio viena iš priežasčių - nesveiko maisto vartojimas.

Bibliotekos dažnai padeda žmonėms bendrauti su draugais ir giminaičiais, rasti darbą naudojantis internetu, kodėl gi nepasiūlius pasitelkti internetą maisto pirkimui? Šis projektas parodo, kad biblioteka gali tapti bendruomenės centru labai įvairiais būdais. Svarbiausia suprasti, ko labiausiai reikia bendruomenei... Pažymėtina, kad toks požiūris į biblioteką - bendruomenės centrą atveria kelią kitam požiūriui į partnerystės galimybes projektuose.

Parengta pagal:

Baltimore City Health Department: the Virtual Supermarket Project [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internetą: http://www.baltimorehealth.org/virtualsupermarket.html

ODER, Norman. In Baltimore, Libraries Serve as "Virtual Supermarkets" for Patrons Lacking Healthy Options. Library Journal [interaktyvus]. 18 March 2010 [žiūrėta 2010 m. kovo 18 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libraryjournal.com/article/CA6723362.html

2010-03-17

Vietoj baudų - maistas

JAV Garfieldo apskrities viešosios bibliotekos trečius metus vykdo kampaniją Maistas vietoj baudų (Food for Fines). Skaitytojai, uždelsę grąžinti knygas, vietoj baudos gali atnešti maisto produktus, kurie vėliau perduodami labdaros organizacijoms. Per 2009 m. vykusią akciją surinkta apie 3000 maisto produktų ir tokiu originaliu būdu atsiskaityta už 2773 JAV dolerių skolas.

Vietos bendruomenė labai aktyviai dalyvauja šiose akcijose. Bibliotekų darbuotojų teigimu, nemažai žmonių, neturinčių jokių skolų, atneša maistą, norėdami palaikyti labdaringą iniciatyvą.

Akcija Maistas vietoj baudų kasmet padeda ne tik surinkti vis daugiau maisto produktų, bet grąžinti į bibliotekas knygas, kurias skaitytojai delsė atiduoti net mėnesį.

Parengta pagal:

STROUD, John. Garfield County libraries' ‘Food for Fines' campaign surpasses collections from last year. Post Indepentent [interaktyvus]. 17 March 2010 [žiūrėta 2010 m. kovo 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.postindependent.com/article/20100317/VALLEYNEWS/100319902/1083&ParentProfile=1074

2010-03-15

Taikomųjų bakalauro darbų rengimo eiga ir sprendimai. III dalis

Ankstesniame rašinyje aptarinėjome, kaip formuluoti tyrimo tikslą, hipotezę, tad šį kartą pereikime prie kito etapo – mokslinio tyrimo metodų pasirinkimo. Tačiau pirmiausiai grįžtu prie ankstesnės temos. Norėčiau atkreipti studentų dėmesį į dažnai daroma klaidą – visi nori iš karto „peršokti“ prie duomenų rinkimo ir analizės, net nežinodami konkrečiai, į kokius klausimus ketinama atsakyti atliekant tyrimą. Tas nežinojimas yra negebėjimo nustatyti, kokių būdu rinksite duomenis ir juos analizuosite, priežastis. Taigi vis dėlto pradėkite nuo klausimų, į kuriuos norite gauti atsakymą. Šio nedidelio rašinėlio tikslas padėti suprasti sąsajas tarp to, ką tiriate, ką siekiate išsiaiškinti ir to, kokie metodai panaudojami siekiant šio tikslo. Todėl čia nerasite tiesiog „universalių“ receptų ir instrukcijų.

Kai jau žinote, ką norite ištirti (į kokį klausimą atsakyti), galite pasirinkti metodus, kurie labiausiai tinka norint atsakyti į iškeltą klausimą. Renkantis tinkamiausią metodą taip pat svarbu įvertinti jūsų tiriamųjų objektų, šaltinių, respondentų bruožus, paties tyrinėtojo galimybes ir šaltinių prieinamumą (pvz., jeigu kelsime globalius tikslus – pvz., ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę tam tikru klausimu, sunkiai galėsime juos įgyvendinti bakalauro darbe).

Jeigu tiriate žmonių požiūrius, nuomones ir vertinimus galima rinktis interviu arba anketinės apklausos metodą. Pasirinkimą tarp interviu ir anketinės apklausos, savo ruožtu, gali nulemti tai, kiek jūsų nagrinėjama sritis apibrėžta, ar galima (tiksliau, ar tai būtų naudinga) gauti aiškų ir nedviprasmišką atsakymą užduodant tiesioginį klausimą.

Kai kuriais atvejais egzistuoja apibrėžtos tyrimo metodikos (pvz., klausimynai), kurios gali būti tiesiog taikomos jūsų tyrime, arba adaptuojamos jūsų tyrimo kontekstui. Vienas iš tokių pavyzdžių yra F. Herzbergo motyvacijos veiksnių teorija ir anketinės apklausos metodika, su kuria jau teko susipažinti Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės ketvirtakursiams. Egzistuojančių metodikų, tyrimų instrumentų adaptavimas tinka ir tuomet, kai nagrinėjama sritis buvo tyrinėta, tačiau jūsų tyrimo originalumas yra specifinės respondentų grupės arba specifinio laikotarpio analizė. Pavyzdžiui, įdomų tyrimą savo disertacijoje atliko dr. Ineta Sibrian (apie disertaciją trumpai rašėme čia), vertindama Lietuvos bibliotekininkų potencialų indėlį bei vaidmenį ugdant skaitymo kultūrą. Tyrime buvo pasinaudota 1984 m. atlikto tyrimo anketa – ji buvo adaptuota šiuolaikiniam kontekstui. Toks tyrimas leido nustatyti kaip kito bibliotekininko vaidmuo ir potencialus indėlis ugdant skaitymo kultūrą, palyginti skirtingų laikotarpių duomenis. Taigi jau atliktų tyrimų metodikų adaptavimas gali būti labai originaliu jūsų sprendimu.

Kitais atvejais netikslinga formuluoti tiesioginius klausimus ir tikėtis aiškaus atsakymo, nes į kai kuriuos klausimus sudėtinga atsakyti vienareikšmiškai, ar netgi pats klausimas (ir/ar atsakymo variantų pasiūlymas) gali paveikti atsakymą. Pavyzdžiui, tyrime „Biblioteka kasdieniame gyvenime“, kuriame buvo apklausiama gana plati auditorija – eiliniai Lietuvos piliečiai, buvo panaudotas originalus metodinis sprendimas. Vietoj to, kad tiesiogiai klaustų, kaip respondentai vertina biblioteką ir jos vaidmenį savo gyvenime, tyrinėtojai paprašė palyginti biblioteką su automobiliu. Automobilis – tai puiki metafora, kuri leidžia perteikti įvairius bibliotekos vertinimo aspektus (pvz., patvarus, patikimas šeimyninis automobilis rodo bibliotekas reikšmingumą ir sąsajas su kasdieniu gyvenimu) (Glosienė, Petuchovaitė, Padagaitė, 2006). Tokiais atvejais geriausiai tinka interviu metodas.

Pastaba. Mokslinių tyrimo metodų ir originalių sprendimų labai daug, jų nepateikiame šiame straipsnyje. Svarbu prisiminti, kad interviu ir anketinė apklausa nėra vieninteliai tyrimo metodai :).

Atkreipkite dėmesį į tai, kad priklausomai nuo to, kam tyrime panaudojami metodai, galima skirti duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodus. Ką tik aptarėme duomenų rinkimo metodus, kurie leidžia surinkti reikiamą informaciją iš įvairių šaltinių. Bet kad galėtumėte interpretuoti gautus duomenis, būtina pasinaudoti duomenų analizės metodais. Jų pasirinkimas priklauso nuo tyrimo tikslo ir gautų tyrimo duomenų rūšies (i.e. ar tai kiekybiniai ar kokybiniai duomenys).

Pavyzdžiui, gavote kiekybinius duomenis (pvz., anketos respondentai pasirinko tam tikrus tyrinėtojų pasiūlytus atsakymų variantus) ir norite nustatyti, ar yra sąsajų tarp tam tikrų duomenų grupių (pvz., lyties, amžiaus, socialinio statuso ir tam tikrų pažiūrų ar elgesio). Norint nustatyti tokias sąsajas jums reikės pasinaudoti statistinės analizės metodais.

Jeigu jūsų surinkti duomenys – kokybiniai, galima pasinaudoti turinio analizės metodu, kuris leidžia apibendrinti tekstinę informaciją. Tam susipažinę su nagrinėjamais tekstais ir nustatę bendrus įvairių atsakymų požymius, formuojame semantines (prasmines) kategorijas, sudarome jų žodyną ir apskaičiuojame kategorijas tiriamame tekste. Galimi ir kiti turinio analizės būdai.

Kai kuriais atvejais tyrimo tikslais tyrinėtojas naudojasi informacija iš įvairių jau parengtų šaltinių (t.y. antrine informacija), pavyzdžiui, analizuoja Lietuvos bibliotekų statistinius duomenis (tam tikrų bibliotekų tipų, tam tikro laikotarpio duomenis ir pan.).

Pastaba. Nepamirškite, kad egzistuoja specifinės taisyklės ir rekomendacijos, kaip taikyti tam tikrą metodą. Su jomis reikia susipažinti prieš atliekant tyrimą ir jų laikytis.

Metodų pasirinkimas yra svarbus, bet nevienintelis tyrimo metodikos kūrimo etapas. Būtina priimti ir argumentuotai pristatyti tyrimo metodikos aprašyme kitus sprendimus – tyrimo imties, duomenų atrankos, analizės kriterijų, taisyklių bei procedūrų ir kt.

Naudota literatūra:

BAGDONAS E. Socialinė statistika. Pirmoji dalis: metodai. Kaunas, 2009. 238 p.
GLOSIENĖ A.; PETUCHOVAITĖ R.; PADAGAITĖ G. Biblioteka kaip trečioji vieta. Informacijos mokslai, 2006, t. 39, p. 32-52.

2010-03-14

Refleksijos nauda, arba kritinių apmąstymų įtaka būsimųjų bibliotekininkų karjerai

Mokslininkai pateikia naujus įrodymus, kad savo patirties, tam tikros problemos kritiniai apmąstymai, analizė ir vertinimai, kitais žodžiais, refleksija, gali būti naudinga bibliotekininkystės ir informacijos specialisto profesiniam tobulėjimui ir karjerai. Tyrinėtojai išryškina įvairius refleksijos aspektus. Tai nuolatinis patirties, gaunamos atliekant tam tikrą veiklą vertinimas, praeities veiksmų ir sprendimų analizė, galimų ateities tendencijų nustatymas, remiantis turimomis žiniomis. Manoma, kad refleksija yra naujų žinių kūrimo priemonė.

Jungtinės Karalystės mokslininkai ištyrė bibliotekininkystės magistro studijų programos studentų asmeninių dienoraščius, kuriuose studentai, vertindami save kaip būsimuosius vadybininkus, turėjo kritiškai apmąstyti savo mokymosi patirtį, problemas, galimus sprendimus. Studentų taip pat buvo prašoma įvertinti savo refleksijos bandymo naudą. Dienoraščiai buvo rengiami kurso "Bibliotekų ir informacijos paslaugų vadyba" kontekste ir sudarė dalį bendro kurso pažymio.

Tyrinėtojai išnagrinėjo 116 dienoraščių įrašus, kuriuos pateikė 22 studentai. Štai kai kurie rezultatai:

  • Tyrimas įrodė refleksijos ir asmeninio (bei profesinio tobulėjimo) ryšį. Studentai, nagrinėdami savo patirtį, vertindavo savo savybes ir tipinį elgesį. Tai leisdavo atskleisti tam tikrų poelgių ar požiūrių atsiradimo prielaidas. Tai, savo ruožtu, skatindavo studentus įvertinti ar būtini tam tikri pokyčiai.

  • Pastebėtas glaudus ryšys tarp reflektyvaus rašymo ir sprendimų priėmimo. Reflektuodami studentai suvokdavo, kaip jie mąsto, kaip susiformuoja tam tikri požiūriai, nuostatos, kurios veikia jų elgesį. Tai leisdavo studentams priimti sprendimą, kaip galima pakeisti savo požiūrius ir elgesį. Įdomu, kad kitos srities - organizacinio mokymosi - tyrinėtojai įvardija tokį suvokimą kaip efektyviausią mokymosi būdą. Pavyzdžiui, Chris Argyris vadina tai "dviejų kilpų mokymusi" (angl. double-loop learning) ir geriausiu būdu pakeisti savo elgesį įveikiant įprastus mąstymo apribojimus ir stereotipus. Jis pateikia puikų pavyzdį iliuostruojantį tai, kas yra vienos ir dviejų kilpų mokymasis: "<...> kai šildymo įrenginys automatiškai įjungia šildymą kambario temperatūrai nukritus žemiau 68 laipsnių [pagal Farengeitą - aut. pastaba], tai yra geras vienos kilpos mokymosi pavyzdys. Jeigu šildymo įrenginys galėtų paklausti: "Kodėl nustatyta, kad reikia įjungti šildymą esant 68 laipsniams?" ir panagrinėti, ar nustatant kitą temperatūrą pavyktų rasti ekonomiškesnį kambario šildymo būdą, jis užsiimtų dviejų kilpų mokymusi" (Argyris, 1991).
Taigi tikėtina, kad reflektuojantys bibliotekininkystės ir informacijos profesionalai mokysis greičiau ir efektyviau, negu tie, kurie nėra linkę apmąstyti ir apibendrinti savo patirties, ir atitinkamai greičiau kils karjeros laiptais.

Mokslininkai ir pedagogai rekomenduoja skatinti studentų refleksiją integruojant į studijas tokias užduotis kaip asmeninių kurso dienoraščių rašymą, pranešimų skelbimą mokomosiose tinklaraščiuose ir pan.

Įdomu, ką apie refleksiją ir jos skatinimo priemones studijų procese mano Lietuvos bibliotekininkystės studentai?

Daugiau informacijos apie tyrimo rezultatus rasite čia:

SEN B.A. Reflective writing: a management skill. Library management, 2010, vol. 31, no. 1/2, p. 79-93. Prieiga per Emerald.

Apie vienos ir dviejų kilpų mokymąsi skaitykite:

ARGYRIS C. Teaching smart people how to learn. Harvard business review, 1991, May-June, p. 99-109. Prieiga per: EBSCO Publishing.

2010-03-11

Ar bibliotekininkai yra aktyvūs tinklaraščių vartotojai? Apklausos rezultatai

Pasibaigus apklausai apie tai, kaip paprastai bibliotekininkai naudojasi tinklaraščiais, pateikiame rezultatus. Mūsų skaitytojai, dalyvavę apklausoje, pateikė 71 atsakymą apie naudojimosi tinklaraščiais ypatumus. Dėkojame visiems apklausos dalyviams.

Šios mini-apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos bibliotekininkų naudojimosi tinklaraščiais tendencijos daugelyje atveju tokios pačios kaip ir jų užsienio kolegų (apie bibliotekininkų naudojimosi tinklaraščiais užsienio tyrimus rašėme apklausos įvadiniame straipsnyje).


Dauguma mūsų tinklaraščio lankytojų linkę skaityti pranešimus (52%), tuo tarpu žymiai rėčiau skaitytojai patys rašo pranešimus (14%) arba savo tinklaraštį (14%). Komentarų autorių irgi nėra daug (20%).

Vienas iš saityno 2.0 (ir tinklaraščių kaip saityno 2.0 technologijos) ypatumų yra orientacija į vartotoją, jo aktyvų įtraukimą į saityno turinio kūrimą. Dėl to plačiai vartojami tokie saityno 2.0 sinonimai kaip "socialinis saitynas" (angl. social web), "skaitomas ir rašomas saitynas" (angl. read/write web). Kodėl gi vis dėlto nesame tokie aktyvūs?

Įdomu, kad O'Reilly Media Inc., kurios komanda įvedė į apyvartą terminą "saitynas 2.0", knygoje Saityno 2.0 principai ir sėkminga veikla teigia, kad labai mažai žmonių yra pasiruošę sąmoningai kurti naują informaciją. Pavyzdžiui, O'Reilly Media Inc. duomenimis, tik 7% Vikipedijos vartotojų yra turinio kūrėjai, tame tarpe likę 93% yra sukurto turinio vartotojai. Knygos autoriai tokį reiškinį aiškina tuo, kad dauguma saityno 2.0 vartotojų yra inertiški ir linkę tiesiog naudotis tuo, kas prieinama nemokamai savo tikslams. Dažniausia nauja informacija ir žmonių indėlis į kolektyvinius telkinius (kaip Vikipedija ir kt.) yra jų pomėgių ir interesų "šalutinis produktas" (Musser, O'Reilly, 2007).

30 bibliotekininkų tinklaraščių stebėjimo tyrimas irgi parodė įdomius rezultatus. Pirmiausia buvo analizuojamas tinklaraščių pirmųjų dviejų gyvavimo mėnesių turinys; paskui analizė pakartota išanalizavus vėlesnio gyvavimo laikotarpio duomenis. Komentavimo duomenų analizė parodė, kad pirmuoju tiriamu laikotarpiu (tik pradėjus rašyti tinklaraščius)didžiojoje dalyje tinklaraščių (67%) vartotojai pateikdavo vidutiniškai nuo nulio iki vieno komentaro kiekvienam pranešimui. Netgi velėsniu tinklaraščių gyvavimo laikotarpiu situacija visiškai nepasikeitė (Aharony, 2009).

Taigi tenka pripažinti, kad ir Lietuvos bibliotekininkai kol kas yra labiau tinklaraščių turinio pasyvūs vartotojai, negu aktyvūs jo vertintojai ir kūrėjai.

Parengta pagal:

AHARONY, Noa. An exploratory analysis of librarians' blogs: their development, nature and changes. Aslib proceedings: new information perspectives, 2009, vol. 61, no. 6, p. 587-604.

MUSSER, John; O‘REILLY, Tim. Web 2.0 principles and best practices. Sebastopol, 2007. 100 p.

2010-03-09

Atranka į ISSS jau prasidėjo! Paskubėk!

Sveiki,

Skelbiame atrankinį konkursą į tarptautinį studentų vasaros seminarą (angl. ISSS – International Student Summer Seminar), kuris vyks š.m. liepos 10 – 23 dienomis Olandijoje. Pagrindinė seminaro tema: „Elektroninė leidyba“. Tad kviečiame išbandyti jėgas, patirti neišdildomų įspūdžių bei praplėsti pažinčių ratą tarpkultūrinėje aplinkoje.

Jeigu susidomėjai, tuomet iki balandžio 4 dienos adresu mante.sabaliauskaite@kf.stud.vu.lt lauksime:
1. Tavo gyvenimo aprašymo (CV);
2. Motyvacinio laiško;
3. Trumpo pranešimo/ pamąstymo tema „Elektroninė leidyba Lietuvoje“ (1 lap.).

Išvykti į Olandiją bus atrinkta 10 įvairių kursų bei studijų pakopų studentų. Tarptautiniame vasaros seminare dalyvaus ir kolegos iš Vokietijos (Fachhochschule Hannover), Olandijos (Saxion Hogescholen), Lenkijos (Uniwersytet Warszawski) bei Bulgarijos (Sofia University).

Dėmesio !!! Š.m. vasario 26 dieną VU KF buvo patvirtintas įsakymas dėl ISSS integravimo į studijų procesą, todėl atrankoje gali dalyvauti tik VU KF SMD nariai (o tai padaryti visai paprasta). Įsakyme patvirtinta, jog dalyvis gaus 4 ECTS (t.y. 2 lietuviškus kreditus), kuriuos galės užskaityti kaip laisvai pasirenkamąjį dalyką*. Yra dalyvio mokestis – iki 100 eurų (visos kitos skrydžių, maitinimo, apgyvendinimo išlaidos bus padengtos).Paskaityti prieš tai buvusių studentų įspūdžius galite čia: ISSS2009 ir ISSS2008

* Patvirtinta ir daugiau naujų punktų. Daugiau informacijos adresu: mante.sabaliauskaite@kf.stud.vu.lt

Bibliotekininkų žvilgsnis į ateitį: nauji plėtros ir pokyčių scenarijų projektai

Žymusis vadybos teoretikas Peteris Druckeris yra pasakęs, kad "geriausias būdas numatyti ateitį - ją sukurti". Regis, bibliotekininkai bando pritaikyti šį posakį praktikoje, pasitelkę vadyboje plačiai taikoma planavimo metodą - scenarijų kūrimą.

Šis metodas pradėtas taikyti dar 1940-aisiais kariuomenėje, tačiau vėliau taikytas verslo ir nepelno organizacijose, valstybės institucijose nustatant strategines plėtros kryptis bei bandant suvaldyti pokyčius. Scenarijų kūrimas yra sprendimų priėmimo būdas ir priemonė, kai organizacijos, apmąstydamos įvairius, netgi sunkiai pastebimus veiksnius, turinčius įtaką jų išlikimui ir plėtrai, suformuoja aibę ateities plėtros versijų. Scenarijai yra savotiškos ateities istorijos, kurios atskleidžia tam tikras organizacijų plėtros galimybes ir grėsmes. Manoma, kad naudingas ne tik rezultatas (pats scenarijus), bet ir jo kūrimo procesas. Scenarijų kūrimas nėra tiesiog ateities įsivaizdavimas, sėkmingas scenarijų rutuliojimas reikalauja vadovautis tam tikromis taisyklėmis (Why scenarios, b.d.). Daugiau apie scenarijų kūrimo metodą galima pasiskaityti čia.

Įvairių šalių bibliotekininkai nusprendė išnagrinėti įvairias bibliotekų ateities plėtros galimybes, grėsmes ir pokyčius. Šiais metais Amerikos mokslinių bibliotekų asociacija pradėjo vykdyti projektą " Numatant mokslinių bibliotekų ateitį: scenarijų kūrimas" (Envisioning Research Library Futures: A Scenario Thinking Project). Projekte siekiama pasinaudoti kolektyvine asociacijos narių patirtimi bei įžvalgomis ir kartu sukurti galimus mokslinių bibliotekų ateities plėtros scenarijus atsižvelgiant į potencialiai svarbius aplinkos veiksnius ir jų galimą poveikį bibliotekų veiklai ir paslaugoms. Duomenis scenarijų kūrimui planuojama surinkti jau šį pavasarį, o pačius scenarijus paskelbti rudenį.

Dar vieną scenarijų kūrimo projektą, šį kartą skirtą akademinių bibliotekų ateities numatymui, 2009-2011 m. vykdo Jungtinės Karalystės partnerių tinklas (Britų biblioteka, Jungtinis informacijos sistemų komitetas (JISC), Mokslo informacijos tinklas (RIN), JK mokslinių bibliotekų asociacija (RLUK) bei Kolegijų, nacionalinių ir universiteto bibliotekų draugija (SCONUL)). 2010-2011 m. projekto "Ateities akademinės bibliotekos" komanda numatė surengti seminarų, skirtų ateities scenarijams sukurti, ciklą. Seminaruose dalyvaus ne tik bibliotekininkystės specialistai, bet tyrinėtojai, studentai, informacijos ir komunikacijos technologijų specialistai, bibliotekų remėjai ir kt.

2009 m. buvo paskelbta Naujojo Pietų Velso apskrities viešosios bibliotekos (Australija) inicijuoto projekto, kuriuo siekta numatyti bibliotekų ateities scenarijus 2030 metams, ataskaita "Knygų pabaigos scenarijai: alternatyvi Naujojo Pietų Velso bibliotekų tinklo ateitis 2030 m." (The Bookends Scenarios: Alternative Futures for the Public Library Network in NSW in 2030). Daugiau negu 150 bibliotekų darbuotojų, užimančių skirtingas pareigas, dalyvavo svarstant bibliotekų ateitį. Projekto metu išsirutuliojo keturi galimi viešųjų bibliotekų ateities scenarijai.

Daugiau informacijos pateikiama projektų svetainėse ir ataskaitose.

Parengta pagal:

The Bookends Scenarios: Alternative Futures for the Public Library Network in NSW in 2030 [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2010 m. kovo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.sl.nsw.gov.au/services/public_libraries/publications/docs/bookendsscenarios.pdf

Libraries of the future [interaktyvus]. [b. d.] [žiūrėta 2010 m. kovo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.futurelibraries.info/content/

Transforming research libraries [interaktyvus]. [žiūrėta 2010 m. kovo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.arl.org/rtl/plan/scenarios/index.shtml

Why scenarios [interaktyvus]. [b.d.] [žiūrėta 2010 m. kovo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.gbn.com/about/scenario_planning.php

2010-03-07

Skaitmeninė klajūnė: interviu su Monika Segbert-Elbert

Su Monika susipažinau, kai pradėjau dirbti Europos Sąjungos projektuose. Tuo metu ji jau aktyviai dirbo su Lietuvos bibliotekininkais, todėl kartais atsidurdavau juokingose situacijose, kai paaiškėdavo, kad Monika pažįsta daugiau lietuvių-bibliotekininkų, negu aš. Ji supažindino mane ir su Rima Kupryte, eIFL.net direktore. Visada pasitempusi, geros nuotaikos, dalykiška, ji užsiimdavo projekto administravimo, partnerių darbotvarkių planavimo, renginių organizavimo, ryšių su visuomene veiklomis. Monika yra labai dinamiškas žmogus - daug keliauja, greitai priima sprendimus, įsitraukia į vis naujas iniciatyvas ir drąsiai priima iššūkius. Vėliau teko trumpai dirbti su ja viename eIFL.net projektų. Pagalvojau, kad būtų labai įdomu susipažinti su šiuo žmogumi, kuris savo gyvenimo kelyje sugebėjo įžvelgti įvairių galimybių, jomis pasinaudoti ir pats susikūrė sau patrauklų ir įdomų darbą. Bet apie viską paeiliui, juk Monika irgi pradėjo savo karjerą būtent bibliotekoje ir nepaisant netikėtų gyvenimo vingių ji dirba su bibliotekomis ir šiandien.

Kodėl nusprendėte studijuoti bibliotekininkystę ir informaciją?

Tiesa pasakius, tuo metu aš norėjau „greitai ir lengvai“ gauti išsilavinimą, nes įsimylėjau į vieną anglą ir norėjau kuo greičiau ištekėti. Tačiau aš supratau, kad nederėtų būti visiškai priklausomai nuo jo (kokia teisi aš buvau!), todėl man reikėjo tam tikros profesinės kvalifikacijos, ir man atrodė, kad tapusi bibliotekininke galėčiau dirbti bet kur, t.y. mano atveju – Jungtinėje Karalystėje.

Kaip pradėjote profesinę karjerą? Koks buvo jūsų pirmasis darbas? Girdėjau pasakojimą apie jūsų indėlį reformuojant bibliotekininkų aprangą :) – ar galėtumėte apie tai papasakoti?

Taigi aš ištekėjau ir nuvažiavau į Šiaurės Angliją, Jorkširą. Nusiunčiau gyvenimo aprašymą į Bradfordo universiteto biblioteką, artimiausią didelę biblioteką šalia tos vietos, kur gyvenau. Mano didžiuliam nusivylimui Jungtinės Karalystės bibliotekų asociacija nepripažino mano diplomo (tais laikais Jungtinė Karalystė dar nebuvo Europos Sąjungos narė). Taigi aš pradėjau stumdyti vėžimėlius, pripildytus knygų, kurias reikėjo išdėlioti lentynose. Brotherton‘e (Bradfordo universiteto bibliotekos pravardė) buvo aukštos knygų lentynomis užpildytos sienos, todėl tam, kad padėčiau knygą į vietą, reikėjo lipti kopėčiais stebint apačioje prie savo stalų besimokantiems studentams. Man į galvą atėjo puiki mintis vilkėti simpatišką kelnių kostiumą (pamenu, kad jis buvo žydras su švelniais baltais pūkeliais). Įsivaizduokite mano nuostabą, kai direktorius, bibliotekoje prilyginamas dievui, iškvietė mane tik tai tam, kad pasakytų, jog negaliu vilkėti kelnių (tais metais moterims buvo neleidžiama nešioti kelnių; jų netgi neįleisdavo į barus tokiais apdarais!). Tačiau man pavyko paaiškinti direktoriui, kad stebėti, kaip studentai spokso man po sijonu, buvo labai nemalonu. Ir vėlgi mano nuostabai jis nusileido. Nuo to laiko mums leido vilkėti kelnes (bet man dar reikėjo pusmetį stumdyti vežimėlius su knygomis, kol mane paaukštino ir leido dirbti prie aptarnavimo stalo).

Šiuo metu jūs vadovaujate konsultacinei įmonei „Eremo“, kuri teikia konsultacijas bibliotekininkystės ir informacijos srities iniciatyvoms. Ar galėtumėte papasakoti apie jūsų verslo pradžią – kaip ir kodėl idėja pradėti savo verslą atėjo jums į galvą?

Gyvenimas yra keistas ir kupinas galimybių! Daugelį metų dirbau valdydamą Britų Tarybos bibliotekas Vokietijoje, buvau patenkinta samdomo darbuotojo karjerą, nes mano darbovietėje buvo daugiau laisvės ir galimybė keliauti. Paskui Europos Komisija kreipėsi į Britų Tarybą prašydama deleguoti mane dirbti plėtojant bendradarbiavimą su Centrinės ir Rytų Europos bibliotekomis. Tai vyko kaip tik tuomet, kai krito Berlyno siena (nors tai nebuvo mano veiklos rezultatas :) ). Vėliau mane pradėjo „medžioti“, kad vadovaučiau ES finansuojamam „Leninkos“ (Rusijos nacionalinės bibliotekos) automatizacijos projektui, ir, kaip visada, aš galėjau „atsispirti bet kam tik ne pagundai“ (Oskaras Wilde‘as). Tačiau kai projektas baigėsi, Britų Taryba uždarė savo bibliotekas Vokietijoje! Taigi per vieną dieną aš praradau darbą ir pagalvojau, kad tai puiki galimybė tapti laisvai samdoma specialiste. Aš niekada nesigailėjau šito žingsnio, nes šiandien reikia tiek daug nuveikti Europos Sąjungos ir tarptautiniu mastu, ypač kai plačiai pripažįstamas bibliotekų vaidmuo skaitmeniniame amžiuje. Mano kompanija specializuojasi kultūrinio ir mokslinio paveldo projektų kūrimo ir vadybos srityje, mūsų komanda dirba su projektais daugiau negu 75 šalyse.

Manau, mūsų skaitytojams būtų labai įdomu daugiau sužinoti apie jūsų darbą. Kaip atrodo tipiška jūsų darbo diena? Be abejo, suprantu, kad visos jūsų dienos gana skirtingos – daug keliaujate ir atliekate įvairias užduotis. Ar galėtumėte papasakoti apie įprastas veiklas? Ką paprastai darote kaip konsultantė ir konsultacinės įmonės vadovė? Kas atrodo patraukliausia jūsų darbe?

Nuostabiausias dalykas yra tai, kad galiu atsikelti, kada noriu, ir dirbti, kai to noriu, arba nedirbti, jei tik to panorėčiau… Šiandien pradėjau naują dieną išgerdama puodelį kapučino ir ieškodama informacijos, kur galėčiau nupirkti medines statines mano naujam vynui, paskui pasportavau ir nuėjau į vienuolyną pasižiūrėti, ar viskas parengta eIFL.net komandos susitikimui, ir dabar sėdžiu su savo nešiojamuoju kompiuteriu ant kelių :) prieš židinį, skaitydama elektroninius laiškus, ataskaitas, dėliodama ateities keliones. Paprastai mano gyvenime nėra ryškios takoskyros tarp darbo ir laisvalaikio, galima būtų pasakyti, kad dirbu nuolat. Tačiau nuostabūs nešiojamojo kompiuterio, bevielio interneto ir Skype’o privalumai leidžia dirbti bet kur (terasoje, po figmedžiu, prie baseino…), bet kada, puikioje aplinkoje ir savo nustatytu tempu. Daugiau kaip pusę darbo mėnesio praleidžiu keliaudama nuo Vietnamo iki Pietų Afrikos, nuo Švedijos iki JAV, skrisdama iš vietinio oro uosto už 35 km nuo mano namų. Nuo to laiko, kai apsilankiau Mongolijoje vadinu save „skaitmenine klajūne“ – be elektroninio pašto ir interneto toks mano gyvenimo būdas būtų neįmanomas. Mano darbai apima projektų idėjų kūrimą ir paraiškų rašymą, projektų (ar atskirų dalių dideliuose projektuose) valdymą, konsultavimą tarptautinės bibliotekininkystės ir informacijos veiklos strateginės plėtros klausimais. Tai gali skambėti didingai, bet, iš tikrųjų, tam reikia kokybiško išsilavinimo, patirties, sveiko proto, geros komandos ir energijos bei drąsos žengti koją kojon su visomis IKT naujovėmis, kurios gali būti naudingos bibliotekoms.

Mano žiniomis, bendradarbiaujate su eIFL.net [apie eIFL.net jau rašėme interviu su šios organizacijos vadove Rima Kupryte]. Ar galėtumėte papasakoti daugiau apie šio bendradarbiavimo pradžią (kaip ir kodėl pradėjote dirbti kartu) ir apie vertingiausią profesinę patirtį, įgytą šioje parnerystėje.

Ar norėtum, kad parašyčiau knygą??? Tai yra kita ilga istorija! Tačiau OSI [Open Society Initiative – Atviros visuomenės iniciatyva], kuris ir virto eIFL.net (ši organizacija startavo kaip OSI projektas), buvo pirmasis klientas man pradėjus laisvai samdomos konsultantės karjerą. Man neapsakomai pasisekė, kad aš pradėjau dirbti šiame didžiuliame OSI tinkle su daugybe įdomių ir savo darbui pasižventusių žmonių, spręsdama įkvėpiantį užduotį sukurti bibliotekų konsorciumus besivystančiose ir pereinamosios ekonomikos šalyse ir suradusi daug nuostabių draugų įvairių kultūrų ir šalių bibliotekose. Taigi viskas prasidėjo nuo OSI Budapešte ir lietuvių „mafijos“ – skaitytojai, tikriausiai, puikiai žino Rimos Kuprytės vardą! Būtent Rimos energija ir atsidavimas suteikė eIFL dabartinį statusą svarbaus veikėjo, užtikrinančio įkandamą, kokybišką ir ilgalaikį žinių prieigą besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių bibliotekoms. Man buvo didelė garbė atlikti savo nedidelį vaidmenį šiame procese, ir tai savaime buvo vertingiausia profesinė patirtis – tai, kad bibliotekininkas gali kažką pakeisti, prisidėti gerinant žmonių gyvenimą suteikus jiems galimybę gauti tą informaciją, kurios jiems reikia ir tuomet, kada jos reikia. Taip..., dar viena vertinga patirtis buvo išmokti, kad yra tiek daug būdų nugalėti sunkumus turint nedaug priemonių ir išteklių...

Eremo svetainėje skelbiama, kad kompanijos pavadinimas kilo iš senojo vienuolyno „Eremo iš Grotte“ vardo ir įmonė dalis įmonės veiklos siejasi su parama šio kultūros paveldo paminklo restauravimui. Ar galėtumėte papasakoti apie kompanijos ir vienuoluno sąsajas bei paramą, teikiamą jo išsaugojimui?

Taaaaaip… Ši istorija būtų tiesiog per ilga. Pakaktų paminėti, kad Italijos ir Vokietijos komanda lėėėėėėėtai atstato šį nuostabų vienuolyną, kad jis taptų tarptautinių renginių ir ceremonijų (pavyzdžiui, vestuvių) vieta. Jeigu gyvensiu pakankamai ilgai…

Gimėte Vokietijoje, o dabar gyvenate vaizdingame Italijos kampelyje. Papasakokite apie savo gyvenimą Italijoje: kuo itališkas gyvenimo būdas jums patrauklus, kokie jūsų laisvalaikio pomėgiai, kuriais džiaugiatės, kai darbai baigti ir turite laisvą minutę.

Kalbant šia tema mane sunku sustabdyti, todėl aš verčiau pasakysiu trumpai: mano pomėgiai yra vienuolyno restauravimas ir plėtra, raudonojo vyno, alyvuogių aliejaus ir įvairių gaminių iš mano sodo vaisių gaminimas, bėgiojimas. Prie jų dar neseniai prisidėjo finansavimo paieška Aquila’os vaikų darželio, nuniokuoto žemės drebėjimo praeitais metais, atstatymui. Ir dar yra Vivo (http://www.vivo.org/) – aš esu jo kūrėja. Tai tiek.

Išbandėte įvairius profesinės bibliotekininkystės karjeros kelius. Koks bibliotekininkystės ypatumas/savybė yra patraukliausi ir įkvėpiantys dirbti šioje srityje?

Visada nekenčiau katalogavimo ir dėkojau dievui už centralizuotą katalogavimą :). Man visada patikdavo aptarnauti vartotojus, padėti jiems surasti tinkamą informaciją laiku, geriausiu formatų, labiausiai atitinkančią žmogaus tikslus ir poreikius. Esu nepasotinama technologijų sekėja ir žaviuosi bibliotekų ir bibliotekininkų metamorfoze, vykstančia IKT įtakoje. Dabar stebime nuostabų atgimimą ir man tai suteikia didžiulį pasitenkinimą, nes aš niekada nei minutei nebuvau patikėjusi, kad bibliotekos nereikalingos Google amžiuje. ATVIRKŠČIAI. Tik bibliotekininkai gali užtikrinti, kad mes randame patikimą informaciją, kuri yra mokslinių tyrimų, asmeninių sprendimų ir visuomenės plėtros pagrindas.

Ir pabaigai, ką palinkėtumėte ar patartumėte Lietuvos studentams ir jauniesiems bibliotekininkystės ir informacijos specialistams, kurie tik pradeda savo karjerą?

Pažiūrėkite į savo kolegas: Lietuvoje yra NUOSTABŪS bibliotekininkai, kurie daro įspūdingą darbą, skatindami bibliotekininkystės ir bibliotekų paslaugų kokybės pažangą, kas, savo ruožtu, gerina Lietuvos žmonių gyvenimo kokybę. Nebijokite naujų ir iššūkį keliančių uždavinių ir patyrimų, yra tiek daug dalykų, kuriuos galima išmokti daryti kartu. Ir galiausiai, nedvejokite paklausti apie kažką, ko jūs nežinote ar nesuprantate, ir pripažinti savo klaidą: yra labai daug būdų išmokti, šis procesas niekada nesibaigia. Oj, regis, buvau pamiršusi pagrindinį dalyką – džiaukitės! Bibliotekos ir bibliotekininkai suteikia daug džiaugsmo, todėl smagu ir nuostabu priklausyti priklausyti tarptautiniu mastu tvirtais profesiniais ryšiais susietai bendruomenei. Mėgaukitės!

PS: pamiršau pasakyti: aš esu aktyvi tarptautinio gurmanų klubo Chaîne des Rôtisseurs narė. Tai tik dar kartą įrodo, kad mes, bibliotekininkai, mylime gyvenimą :).

2010-03-05

Ką bibliotekininkai mano apie elektronines knygas?

Neseniai Highwire Press paskelbė 2009 m. rudenį atliktos bibliotekininkų apklausos apie elektronines knygas rezultatus. Apklausoje dalyvavo 138 bibliotekininkai iš 13 šalių. Siekdamas nustatyti efektyviausius elektroninių knygų platinimo būdus ir sprendimus Highwire nusprendė išsiaiškinti bibliotekininkų požiūrį į elektronines knygas bei jų komplektavimo ypatumus. Dauguma apklaustųjų bibliotekininkų (62%) atstovavo akademines bibliotekas.

Nepaisant to, kad bibliotekos skiria nemažai lėšų elektroniniams ištekliams (net 59% respondentai nurodė, kad jų elektroninių išteklių komplektavimo biudžetas yra didesnis kaip 250 000 JAV dolerių), elektroninės knygos vis dar sudaro nedidelę jų fondų dalį. 44% respondentų nurodė, kad disponuoja ar prenumeruoja mažiau kaip 10000 elektroninių knygų.

Apklaustieji bibliotekininkai išryškino tradicinių bibliotekinių paieškos priemonių ir būdų svarbą norint surasti elektroninę knygą. Daugelis jų manė, kad elektroninis katalogas, bibliotekos svetainė, bibliotekininko patarimai ir rekomendacijos, išliks įprasčiausiais elektroninių knygų paieškos šaltiniais ir priemonėmis, nors ir neneigė, kad vartotojai taip pat naudosis interneto paieškos sistemomis bei ieškos informacijos leidėjų svetainėse. Patys bibliotekininkai dažniausia sužino apie naujas elektronines knygas iš tiekėjų arba kai jos yra įtraukiamos į kitus prenumeruojamų skaitmeninių išteklių paketus.

Šiandien, anot bibliotekininkų, didžiausia elektroninių knygų naudojimo kliūtis yra skaitmeninės teisių valdymo (angl. digital rights management) sistemos, kurios neleidžia vartotojams atlikti kai kurių veiksmų (pvz., atspausdinti informaciją) naudojantis e.knyga.

Paklausti apie tinkamiausius elektroninių knygų pirkimo būdus, dauguma bibliotekininkų (83%) nurodė teikiantys pirminybę nuolatinės prieigos pirkimui.

Planuodami elektroninių knygų įsigijimą ateityje daugelis bibliotekininkų (44%) atsižvelgs į statistinius šių informacijos išteklių naudojimo duomenis.

Vertindami elektroninių knygų bruožus bibliotekininkai nurodė šius svarbius ypatumus: vartotojas turėtų lengvai perprasti, kaip naudotis e. knyga ir galėtų ją rasti bibliotekos elektroniniame kataloge.

Parengta pagal (čia rasite išsamią informaciją apie tyrimą ir gautus rezultatus):

NEWMAN M. Highwire press 2009 librarian ebook survey [interaktyvus]. February 2010 [žiūrėta 2010 m. kovo 5 d.]. Prieiga per internetą: http://highwire.stanford.edu/PR/HighWireEBookSurvey2010.pdf

2010-03-03

Ar bibliotekininkai yra aktyvūs tinklaraščių vartotojai? Nauja apklausa

Plačiai paplitus tinklaraščiams - naujam bendravimo, dalijimosi profesine patirtimi žanrui - mokslininkai pradėjo tirti, kaip tinklaraščiais naudojasi bibliotekininkai. Įvairiose šalyse atliktos apklausos rodo, kad bibliotekininkai gana aktyviai skaito tinklaraščius, tačiau yra mažiau linkę patys rašyti pranešimus, komentuoti arba kurti savo tinklaraščius.

Pavyzdžiui, JAV atlikta bibliotekų direktorių apklausa parodė, kad net 68% apklaustųjų skaitė tinklaraščius, tačiau tik 19% patys juos kūrė (Rosa, 2007). Panašius rezultatus gavo mokslininkai, apklausę Naujosios Zelandijos bibliotekininkus ir informacijos vadybininkus. Iš visų apklaustųjų tik 5.4% niekada neskaitė tinklaraščio, tačiau 63.3% niekada nerašė savo dienoraščio, 51.9% respondentų niekada nerašė komentarų (Chawner, 2008). Nors bibliotekinkystės ir informacijos specialistai pakankamai gerai susipažinę su tinklaraščio kaip komunikacijos priemonės galimybėmis, dienoraščiai vis dar nėra labai populiari naujos profesinės informacijos gavimo priemonė. Plataus masto JAV bibliotekininkų apklausa (į klausimus atsakė net 707 respondentų) parodė, kad tik 28% profesionalių bibliotekininkų naudojosi tinklaraščiais sekdami profesines naujienas (Hardesty, Sugarman, 2007).

Taigi ir mes nusprendėme pasiaiškinti, kokius veiksmus tinklaraščiuose dažniausiai atlieka mūsų skaitytojai - skaito, komentuoja, rašo straipsnius (pranešimus), o gal kuria savo tinklaraštį?

Dalyvaukite naujoje apklausoje - pažymėkite tiek atsakymų variantų, kiek reikia. Jeigu bent kartą atlikote atsakymų sąraše nurodytą veiksmą, galite jį drąsiai žymėti.

Parengta pagal:

HARDESTY S.; SUGARMAN T. Academic Librarians, Professional Literature, and New Technologies: A Survey. Journal of Academic Librarianship, 2007, vol. 33, no. 2, p. 196-205.

CHAWNER B. Spectators, not players: information managers‘ use of web 2.0 in New Zealand. The Electronic Library, 2008, vol. 26, no. 5, p. 630-649.

ROSA C. de et al. Sharing, privacy and trust in our networked world [interaktyvus]. 2007 [žiūrėta 2010 m. kovo 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/reports/pdfs/sharing.pdf

2010-03-01

Apie pasirinkimus, netikėtus gyvenimo posūkius ir vitaminus pavasarį

Pavasario pirmąją dieną norisi pradėti nuo ko nors jauno, šviežio ir įkvepiančio. Toli ieškoti netenka, nes apsidarius, susitinku savo kolegės besišypsančias akis. Kodėl gi nepristačius to, kas yra arti? Tuo labiau, kad iš kitos kolegės jau išgirdau komentarą, kad šiame tinklaraštyje rašome daugiau apie užsienio bibliotekas ir jose dirbančius žmones nei apie savus kraštus. Taigi Jūsų pažinčiai – Joana Ardinavičiūtė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bibliotekos darbuotoja, atsakinga už ISM mokslinės produkcijos sklaidą, publikacijų duomenų bazę (PDB), Aleph programinę įrangą, katalogavimą, aptarnavimą.

Joaną galima drąsiai vadinti nestandartine bibliotekininke, nes atėjo į šią sritį iš biologijos ir medicinos mokslų. Besidomėdama entomologija, ji sukaupė nemažą drugių (Lepidopera), vabalų (Coleoptera) ir dvisparnių (Diptera) kolekciją. Pernai metais gavo medicinos biologo magistro laipsnį ir apgynė darbą apie streso įtaką aterosklerozės patogenezėje. Turiu prisipažinti, skaitydama visą magistrinį darbą, suprasdavau tik jungtukus ir dalelytes.

Taigi įdomu paklausti, o kas labiausiai patinka bibliotekiniam darbe, kaip medicina dera su bibliotekininkyste?

Pasak Joanos, ji jaučiasi kitokia, nei „standartinė bibliotekininkė“. Vis dar neretai susiduria su nuomone, kad dirbti bibliotekoje yra nuobodu. – „Galbūt, jei aš čia nedirbčiau, mano požiūris irgi būtų panašus, - sako kolegė, - tačiau šis patyrimas atskleidė visas gražiąsias specialybės puses. Jaunam žmogui tampi net tik draugu, bet ir mokytoju.“ Didžiausiu darbo privalumu įvardina darnų kolektyvą, kuris pasak Joanos, yra viena iš svarbiausių grandžių laikančių darbuotoją. Be to bibliotekoje vyksta nuolatinis bendravimas su jauna karta. Stebima, kaip keičiasi poreikiai ir kokios yra žinios. Tada galima formuoti atitinkamą darbo su studentais strategiją. Ir būna labai smagu, kai sulaukiama visokių įdomių klausimų.

- Medicina ir bibliotekininkystė yra visiškai negiminingos mokslo šakos, - sako Joana. Tačiau darbas bibliotekoje netrukdo domėtis mėgstama sritimi, dalyvauti konferencijose, kaupti žinias. Galbūt ateityje keliai ir pasisuks kita linkme. Joana niekada anksčiau nebūtų pagalvojusi, kad galėtų dirbti bibliotekoje, o dirba jau 6 metai ir kol kas apie išėjimą kitur negalvoja.

Pasirinkusiems šį kelią – bibliotekininkystę, Joana linki nueiti juo prasmingai ir paliekant po savęs pėdsaką. Šį specialybė atveria tikrai platesnį požiūrį bei gilesnes žinias! Ir nepamirškite pasirūpinti sveikata, pavasarį labai trūksta vitaminų!