Viešoji biblioteka - versliems ir sumaniems darbuotojams

City Business Library, London

Viešosios bibliotekos teikia daugybę paslaugų įvairioms vartotojų bendruomenėms. Praūžus ekonominei krizei pasaulis sunkiai atsigauna po jos padarinių. Todėl itin aktualios bibliotekų paslaugos ir pagalba žmonėms rasti darbą ir netgi pradėti ir plėtoti savo verslą.

Apie tokias bibliotekas kalbama naujausiame profesinio žurnalo New Library World (Naujasis bibliotekų pasaulis) straipsnyje "Šiuolaikinės verslo bibliotekos: gyvybiškai svarbus vietos išteklius iššūkius keliančios ekonomikos laikais". Iš tiesų, verslo informacijos centrai ar verslo bibliotekos jau tapo neatsiejama kai kurių viešųjų bibliotekų dalimi.

Kuo ir kam naudingos tokios bibliotekos?

Tokios bibliotekos gali būti tiesiog viešosios bibliotekos padaliniu. Štai Niujorko viešojoje bibliotekoje veikia Mokslo, pramonės ir verslo biblioteka (http://www.nypl.org/locations/sibl). Ši biblioteka skirta pradedantiesiems verslininkams, ieškantiems darbo žmonėms, verslininkams, kuriems reikia papildomos informacijos plėtojant savo veiklą. Vartotojams teikiama prieiga prie specializuotų verslo, finansų, statistinės informacijos duomenų bazių, organizuojami mokymai finansinio raštingumo ir įvairiais verslo klausimais. Bibliotekoje verslininkai gali išsinuomuoti susitikimo kambarius ir konferencijų sales, teikiamos konsultacijos, specializuotos informacijos paieškos paslaugos. Ieškantieji darbo gali atlikti paiešką pasitelkiant centralizuotą darbo skelbimų paieškos variklį.

Londone įsikūrusi Miesto verslo biblioteka (http://www.cityoflondon.gov.uk/business/economic-research-and-information/city-business-library/Pages/default.aspx), skirta teikti visokeriopą paramą žmonėms, pradedantiems ir plėtojantiems savo verslą. Įdomu, kad verslininkai gali nuomotis susitikimų kambarius, kompiuterizuotas darbo vietas, konferencijų sales žymiai pigiau, nei kitur. Ypatingas dėmesys skiriamas ieškantiems darbo žmonėms, smulkiojo ir vidutinio verslo, pelno nesiekiančių organizacijų atstovams.

Taigi biblioteka gali padėti stiprinti vietos verslą dėl unikalių savybių:

a) turimų informacijos išteklių - norint vykdyti verslo veiklą, plėtoti pelno nesiekiančios organizacijos darbą reikia nuolat gauti specializuotą informaciją - pvz., apie mokesčius, teisės aktus ir pan.

b) erdvių - bibliotekos erdvės puikiai pritaikytos grupiniam ir individualiam darbui, bibliotekos aprūpintos interneto ryšiu ir darbui reikiama įranga, šios erdvės atviros visiems vartotojams.

c) bibliotekininkų turimos kompetencijos praverčia konsultuojant vartotojus apie tai, kaip rasti patikimą verslui ar profesinei veiklai reikalingą informaciją.

d) bibliotekų bendradarbiavimo su kitomis organizacijomis tradicijų, todėl tampa universaliu informacijos ir žinių sklaidos kanalu. Pvz., bibliotekose gali vykti įvairiausi renginiai ir mokymai verslo, finansų ir kitomis temomis.

Kažkada teko skaityti Lietuvos statistikos departamento parengtą tyrimą, kuriame išaiškėjo, kad pradedantieji verslininkai apie verslo pradžią daugiausiai informacijos gauna iš šeimos narių. Galbūt, tokioje situacijoje Lietuvos bibliotekos, esančios labai arti savo piliečių galėtų pagelbėti jiems tapti versliais ir aktyviai dalyvauti profesinėje veikloje?

Parengta pagal:

MASSIS, B. Today's business library: a vital local resource in a challenging economy. New Library World [interaktyvus].  2013, vol. 115, no. 1/2 [žiūrėta 2013 m. gruodžio 10 d.]. Prieiga per Emerald Publishing Group Ltd.

Konferencijoje bibliotekininkai sėmėsi patirties iš mokslo ir verslo atstovų

Lapkričio 28 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vyko konferencija „Skaitmeninio turinio kūrimo ir sklaidos inovacijos“. Renginys buvo organizuojamas pagalLietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą bibliotekų plėtros projektą „Kauno regiono bibliotekininkų IT kompetencijų ugdymas“.

Konferencijoje dalyvavo apie 120 žmonių: Kauno ir Marijampolės apskričių viešųjų bibliotekų specialistai, svečiai iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, iš Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių apskričių bibliotekų.

Pirmojoje konferencijos dalyje buvo aktualizuojama skaitmeninimo svarba ir apibrėžiamos ateities tendencijos. Pažangia patirtimi ir veiklos naujovėmis dalinosi mokslo atstovai. Apie skaitmeninto kultūros paveldo plėtros perspektyvas papasakojo doc. dr. Regina Varnienė, autorių teisių problemas bibliotekose aptarė Emilija Banionytė, atminties institucijų ir vartotojų bendradarbiavimo galimybes plėtojant kultūros paveldo paslaugas internete pristatė doc. dr. Zinaida Manžuch, apie elektroninių skaityklų „debesyje“ ateitį papasakojo doc. dr. Angelė Pečeliūnaitė, o apie akademinę leidybą skaitmeniniame amžiuje – Eleonora Dagienė.

Antrojoje dalyje buvo pristatomi praktiniai skaitmeninimo proceso ir elektroninių produktų sklaidos rezultatai, iššūkiai bei nauda. Veiklos patirtimi dalinosi praktikai, verslo atstovai ir bibliotekų darbuotojai.Elektroninių leidinių projektus bibliotekoms pristatė Albertas Šermokas („Asseco Lietuva“), apie elektronines knygas papasakojo Tomas Matuzevičius („Alma littera sprendimai“), VUB skaitmeninimo patirtimi pasidalino Nijolė Klingaitė-Dasevičienė ir doc. dr. Marija Prokopčik, o apie Kauno regiono nuveiktus darbus papasakojo Virginija Tamašauskienė ir Loreta Skinkienė. Konferencijos metu buvo atliekamos kūrybiškumo praktikos: idėjų generavimas ir sprendimų paieška.

Tikimasi, kad konferencijos tikslas - apžvelgti viešųjų bibliotekų iššūkius ir galimybes, įgyvendinant skaitmeninimo veiklas ir populiarinant jų rezultatus, taip pat aptarti skaitmeninio turinio kūrimo perspektyvas ir plėtros kryptis – buvo pasiektas ir Kauno regiono bibliotekininkai didžiąją dalį išgirstų žinių galės panaudoti kasdieniame darbe.

Pranešime pateiktos Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotraukos

Projekto LiBiTOP tyrėjai kviečia padėti įgyvendinti apklausą

Mieli tinklaraščio skaitytojai,

projekto LiBiTOP (daugiau apie projektą čia: http://libitop.blogspot.com/)  tyrėjai įgyvendina 5 Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų vartotojų anketinę apklausą. Joje siekiame sužinoti, kaip vartotojai naudojasi šių bibliotekų paslaugomis, ar yra jomis patenkinti. Bibliotekos skaitytojų nuomonės tyrimas padės pateikti bibliotekoms rekomendacijas dėl paslaugų tobulinimo.

Norėtumėme paprašyti tinklaraščio skaitytojų išplatinti nuorodą į internete paskelbtą anketą tarp savo pažįstamų, draugų, kurie naudojasi vienos iš apskričių viešųjų bibliotekų paslaugomis (o gal jūs pats (pati) naudojatės vienos iš šių bibliotekų paslaugomis?):

Anketa apie naudojimąsi Kauno apskrities viešosios bibliotekos paslaugomis: http://distance.ktu.lt/limesurvey/index.php?sid=51725&lang=lt

Anketa apie naudojimąsi Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos paslaugomis: http://distance.ktu.lt/limesurvey/index.php?sid=84353&lang=lt

Anketa apie naudojimąsi Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos paslaugomis: http://distance.ktu.lt/limesurvey/index.php?sid=33757&lang=lt

Anketa apie naudojimąsi Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos paslaugomis: http://distance.ktu.lt/limesurvey/index.php?sid=92341&lang=lt

Anketa apie naudojimąsi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos paslaugomis: http://distance.ktu.lt/limesurvey/index.php?sid=54187&lang=lt

Tikimės, kad jūsų pagalbos dėka daugiau žmonių, kurie naudojasi šių bibliotekų paslaugomis, turės galimybę pareikšti savo nuomonę!

LiBiTOP tyrėjų grupės vardu,

Zinaida (visais klausimais dėl apklausos kreipkitės į mane el. paštu: zinaida.manzuch@gmail.com)

Kauno apskrities viešajai bibliotekai įteiktas apdovanojimas

Šaltinis: Kauno apskrities viešoji biblioteka

2013 m. lapkričio 19 d., antradienį, Vilniaus rotušėje vyko iškilminga Švietimo mainų paramos fondo organizuojama kokybės apdovanojimų ceremonija. Kauno apskrities viešajai bibliotekai buvo įteiktas apdovanojimas už naujovių Lietuvoje puoselėjimą ir palaikymą dalyvaujant Grundtvig programoje 2010-2013 metais.

Šiuo, jau tradiciniu tapusiu, Švietimo mainų paramos fondo organizuojamu kokybės konkursu dėkojama kokybiškiausiai įgyvendintų projektų vykdytojams už siekį tobulėti bei įgauti patirties.

Kauno apskrities viešoji biblioteka nuo 2009 metų sėkmingai dalyvavo Mokymosi visą gyvenimą programoje, rengdama bei įgyvendindama mokymosi partnerysčių bei individualius projektus. Grundtvig Mokymosi partnerysčių projektas ReBeL: Reading between the lines buvo nauja patirtis Kauno apskrities viešajai bibliotekai. Bibliotekos darbuotojams šis projektas padėjo pagilinti profesinius, kalbinius, socialinius, organizacinius ir kitus gebėjimus. Skaitymas kartu, ypač su kitų tautų atstovais, suteikia unikalią galimybę pažinti tautų kultūrą, kalbos skambesį, istoriją, tradicijas ir pajusti tas tikrąsias vertybes, kurios sieja visą žmoniją, nepriklausomai nuo jų įsitikinimų, religijos, geografinės padėties ar rasės. Vieta, susijusi su kūriniu, jo herojais ir autoriumi, padeda išgyventi tikrąją kūrinio prasmę, pajusti jo dvasią, susilieti su kūrinio realybe. Projekto partnerius iš Vokietijos, Italijos, Norvegijos, Turkijos, Latvijos, Maltos suvienijo Europos literatūra. Ji tapo tarpkultūrinio dialogo priemone, prisidėjo ne tik atskleidžiant skirtingų tautų tradicijas, istorinę patirtį, suvienijant įvairias Europos skaitytojų grupes. Jauniems imigrantams Vokietijoje, Norvegijoje, Maltoje, Italijoje, bedarbiams Turkijoje, vyresnio amžiaus žmonėms Lietuvoje, projektas pasitarnavo sėkmingesnei socialinei integracijai. Priimtina forma projektas padėjo atskleisti prasmingesnio laisvalaikio praleidimo galimybę, skatino mąstymą, gilesnį skaitymą, padrąsino skaityti daugiau bei įvairesnę literatūrą, ugdė kalbinius dalyvių gebėjimus. Giliausius išgyvenimus sužadinusios ir aktualiausios temos: jaunimo problemos, holokaustas, genocidas, antinacistinis judėjimas, moteris ir jos padėtis šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje.

Individualias paraiškas Grundtvig Kvalifikacijos tobulinimui Kontaktiniams seminarams parengė ir Europos mokymosi centruose mokėsi, kontaktiniuose seminaruose bei konferencijose dalyvavo aštuoni KAVB darbuotojai.

Dalyvaudama 2007-2013 Mokymosi visą gyvenimą programoje, Kauno apskrities viešoji biblioteka įgyvendino įvairių projektų daugiau nei už 160 tūkst. Lt ir joje dalyvavo 20 bibliotekos darbuotojų.

Daugiau informacijos:

Milda Gaulienė

KAVB viešųjų ryšių specialistė

Tel. 324437, m.gauliene@kvb.lt

Lietuvos bibliotekininkų viešnagė Danijos, Suomijos ir Islandijos bibliotekose

Susipažinkime! Mūsų šaunioji bibliotekininkų komanda - Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus vyr. bibliografė Giedrė Narbutaitė ir bibliotekinių procesų automatizavimo inžinierius Aleksandr Surkov, Vilniaus universiteto vyr. bibliotekininkė Renata Klevienė, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos vyr. bibliotekininkė Tautvilė Baltakytė, Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė ir bibliotekinių procesų automatizavimo vyr. inžinierius Dainius Venckūnas. Na, ir aš, Justina Juciūtė, Lietuvos aklųjų bibliotekos vyr. bibliografė. Papasakosiu kaip mums sekėsi keliauti ir ką gražaus pamatėme.

SUOMIJA

Trečiadienį Helsinkis mus pasitiko su saule ir giedru dangumi. Iškart apsidžiaugiau, kad kaip gerai, kad kuprinėje yra akiniai nuo saulės. Kuriuos ketvirtadienį pamečiau, hahahaha. O jau visi kartu pasidžiaugėme, kad nepusto vėjas, kad nelyja ir kad nereikės trauktis skėčių. Į lagaminus įsidėjome šiltų drabužių, kelias pamainas pirštinių ir kepurių, džiugu buvo jų neišsitraukti.

Mūsų kelionių į bibliotekas pirmąją dieną koordinatorius, Harri Annala, pasirodo beesantis hipsteris - nutrinta odine striuke, išsitampiusiais džinsais, kuprinės spalvos praktiškai nesimato. Blogiausia buvo tai, kad jos mažiausias skyrius prasisegęs, todėl man visą laiką norėjosi pasakyti, kad reiktų jį užsisegti. Bet neišdrįsau. Užtat, vietoje to, visi draugiškai nusprendėme, kad visi netilpsime ir nekalbinsime Harri, todėl esame labai dėkingi Aleksandrui, nes jis daugiausiai, nuo Suomijos iki pat Danijos, laikė frontą ir atstovavo Lietuvą.

Iki pirmosios Helsinkio miesto bibliotekos, Oulunkylä, važiavome traukiniu. Tai truko neilgai, apie 15 min., bet tai buvo pirmasis kultūrinis šokas, kurį patyrėme. Lietuvoje, jeigu važiuoji traukiniu, reiškia, kad važiuoji į kitą miestą. Jeigu Helsinkyje važiuoji traukiniu, reiškia, kad tu čia pirmą kartą ir tu vis dar Helsinkyje.

Oulunkylä biblioteka, viena iš daugelio Helsinkio bibliotekos padalinių, iš šalies neprimena bibliotekos. Ji išilga, išmušta languota skarda, blausiai mėlyna, lyg koks supermarketas, bet be reklamų, todėl visiškai nepastebima. Eitum ir praeitum. Ir tuomet kyla klausimas, ko gi galima tikėtis iš šios bibliotekos? Bet bibliotekoje pasakiškai jauku! Tarsi paveikslų galerijoje. Na, gerai, paveikslų galerijose retai būna jauku, bet užtat tikrai labai gražu! Vietomis sienos aplipdytos madingais, margais tapetais, spalvoti foteliai vaikams, senoviški - suaugusiems, baltos, aukštos baro kėdės periodikos skaitykloje. Ant žemų knygų lentynų stilingos statulėlės, lentynose knygų parodėlės, vaikų piešiniai. Iš pat ankstyvo ryto (tada buvo 9.30 val.) bibliotekoje daug lankytojų. Vaikai čia ateina po mokyklos, būna iki vėlyvo vakaro, tėvai dažnai ateina jų ieškoti.


Visą straipsnį apie kelionės įspūdžius skaitykite čia: http://kaipatrodytupasaulis.blogspot.com/2013/11/labas-pasauli.html

Menas iš knygų: intriguojantys kūriniai iš Pietų Afrikos

Savaitgalis - puikus metas įdomybių paieškoms internete. Vėlyvo rudens savaitgalis tam tinka dar labiau! Šiandienos atradimas - menininkė iš tolimosios Pietų Afrikos Respublikos. Keri Muller kuria iš senų knygų, atvirukų, bukletų ar tiesiog popieriaus, taip suteikdama jiems progą papasakoti istorijas dar kartą. Tuo pačiu Keri nori atkreipti visuomenės dėmesį į vartojimo mastą ir paskatinti imtis veiksmų jį mažinant. Menininkės kolekcijoje galima rasti labai skirtingų kūrinių: nuo didelių meno kūrinių ant sienos iki origami auskarų. Kitaip tariant, kiekvieno skoniui :)

Apsilankykite Keri Muller svetainėje: http://simpleintrigue.com/
Įsigykite Keri Muller kūrinių: http://www.etsy.com/shop/kerimuller

 

 

 

Gražaus savaitgalio!

Antrasis projekto "Bibliotekos pažangai" etapas Lietuvoje

Šių metų lapkričio mėnesį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Bilo ir Melindos Geitsų fondu (angl. Bill & Melinda Gates Foundation) pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl naujo projekto „Bibliotekos pažangai 2" įgyvendinimo Lietuvoje. Šiemet gruodį prasidedantį projektą, kuris truks iki 2016 metų pabaigos, įgyvendins Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Bilo ir Melindos Geitsų fondas bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerija projekto „Bibliotekos pažangai 2“ įgyvendinimui skiria daugiau kaip 12,5 mln. litų (4,9 mln. JAV dolerių).

Parengta pagal Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos pranešimą spaudai. Jame rasite daugiau informacijos.