Bibliotekininkai mažins specialiųjų poreikių turinčių asmenų skaitmeninę atskirtį

Bibliotekininkai mažins specialiųjų poreikių turinčių asmenų skaitmeninę atskirtį

Rugsėjo mėnesį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje surengti

Šiaulių universiteto doc. dr. A. Ališauskas

pirmieji mokymai Šiaulių ir Joniškio viešųjų bibliotekų darbuotojams pagal projektą „Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo skaitmeninių kompetencijų ugdymas naudojant virtualią realybę bei 3D grafiką“. Šiuose ir kituose mokymuose 10 dviejų bibliotekų specialistų sieks įgyti naujų technologinių įgūdžių ir psichologinių kompetencijų, reikalingų dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais ir jaunuoliais, teikiant neformaliojo ugdymo paslaugas, ugdant jų kūrybiškumą technologijų pagalba.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio ir Joniškio rajono Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos jau keletą metų intensyviai vykdo veiklas, orientuotas į specialiųjų poreikių turinčius vaikus ir jaunimą, bendradarbiauja su Šiaulių logopedine mokykla, su Šiaulių Ringuvos specialiąja mokykla, Šiaulių Normundo Valterio mokykla. Bendraudami bibliotekininkai pastebėjo, kad specialiųjų ugdymo įstaigų auklėtinių susidomėjimas inovatyviomis technologijomis yra didžiulis, o galimybės jomis naudotis labai menkos. Tad buvo nuspręsta parengti projektą, kuriame specialiųjų poreikių turintys vaikai ir jaunuoliai galėtų įgyti jiems reikalingų skaitmeninių kompetencijų. Tokią galimybę šiame projekte turės 50 specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo iš Šiaulių specialaus ugdymo centro, Šiaulių Ringuvos specialiosios mokyklos ir Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos Specialiojo ugdymo skyriaus ir dienos užimtumo centro.

Pirmajame projekto seminare, kurį vedė Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos katedros docentas dr. Algirdas Ališauskas, bibliotekų darbuotojai mokėsi, kaip bendrauti su asmenimis, turinčiais negalią (klausos, regos, intelekto, fizinę ir judėjimo, taip pat autizmo spektro ir psichikos), dalijosi savo bendravimo su tokias asmenimis patirtimi, aptarė patirtus bendravimo sunkumus ir trukdžius, stebėjo specialiai seminarui parengtą vaizdo medžiagą, kurioje aktoriai imitavo realias gyvenimiškas situacijas, ir ją analizavo.

Mokymus parengęs ŠU docentas dr. A. Ališauskas turi didelę darbo su SP turinčiais vaikais ir dalyvavimo projektuose patirtį. Docento nuomone, šis projektas yra sveikintinas pirmiausia todėl, kad juo siekiama mažinti socialinę įvairių specialiųjų poreikių turinčių žmonių atskirtį. „Mane džiugina, kad šiame projekte taikoma inkliuzijos metodologija ir jį inicijuoja ne ugdymo, kaip dažniausiai būna, bet kultūros įstaiga. Tai, sakyčiau, visuomenės  brandos, jos besikeičiančio mąstymo ženklai, kurie labai sveikintini. Kitas pozityvus dalykas tai, kad mokymuose dalyvaujantys bibliotekininkai ne tik įgis teorinių bendravimo su specialiųjų poreikių turinčiais žmonėmis žinių, bet ir pritaikys jas praktiškai, mokydami trijų institucijų ugdytinius“, – sakė A. Ališauskas.

Joniškio Jono Avyžiaus VB darbuotojos 

Joniškio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė projektinei ir edukacinei veiklai Ieva Lipskienė: „Mes jau daug metų bendradarbiaujame su Joniškio miesto specialiųjų poreikių turinčiais vaikais ir jaunuoliais, organizuojame jiems įvairius renginius ir kol kas bendravimo problemų neturėjome – tuo rūpinosi šių vaikų auklėtojai. Dabar jausimės kur kas drąsiau, nes patys turėsime žinių, kaip valdyti vieną ar kitą situaciją.“

Pasak Šiaulių viešosios bibliotekos kultūros projektų vadovės Neringos Rutkauskienės, įgiję psichologinių įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų IRT žinių, bibliotekų darbuotojai plėtos naują bibliotekos paslaugą ir ugdys specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo skaitmeninį raštingumą. „Paslauga galės naudotis ne tik konkrečių ugdymo įstaigų auklėtiniai, bet ir kiti specialiųjų poreikių turintys vaikai, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, taip pat kitose bibliotekose besilankantys žmonės, nes visa įranga yra mobili, todėl nesudėtinga bus apmokyti kitų bibliotekų darbuotojus“, – dalijosi lūkesčiais N. Rutkauskienė.

ŠAVB darbuotojai

Tam, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, jis bus vykdomas kartu su partneriais: VšĮ „Robotikos mokykla“, UAB „AVAD Baltic“ ir Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų centru. Viešųjų ir privataus sektoriaus atstovų veiklos ir patirtis glaudžiai siejasi su vaikų ir jaunuolių, turinčių specialiųjų poreikių, formaliuoju ir neformaliuoju ugdymu.

Spalio mėnesį bibliotekininkai gilins psichologines kompetencijas Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos katedros doc. dr. Renatos Geležinienės ir lekt. Dr. Margaritos Jurevičienės seminaruose bei dalyvaus projekto partnerės VšĮ „Robotikos mokykla“ parengtuose virtualios realybės mokymuose. Mokymų pagrindu bus sukurta metodinė priemonė su užduotimis, skirta apmokyti kolegoms iš kitų bibliotekų.

Projektą „Specialiųjų poreikių turinčių vaikų ir jaunimo skaitmeninių kompetencijų ugdymas naudojant virtualią realybę bei 3D grafiką“, skirtą neįgaliųjų ir socialinės atskirties grupių skaitmeniniam raštingumui ir skaitmeninėms kompetencijoms ugdyti, remia LR kultūros ministerija.

Laimos Juzulėnienės, ŠAVB kultūrinės veiklos vadybininkės, inf.
Ievos Slonksnytės nuotr.

Inovatyvios paslaugų idėjos iš viso pasaulio bibliotekų

Library@orchad, Singapūras, šaltinis: Greatdeals Singapore

Žurnalo American Libraries (Amerikos bibliotekos) paskelbtame priede pateikiamos trumpos apybraižos apie inovatyvias paslaugų idėjas iš viso pasaulio bibliotekų. Vienos iš jų - iš pirmo žvilgsnio, labai paprastos, kitos - naudoja įvairias technologijas ir atrodo sudėtingesnės, bet visos puikiai telpa į specifinį vartotojų gyvenimą kontekstą - taip ir norisi pasakyti "eureka!" Trumpai referuosiu šias idėjas ir tinklaraščio skaitytojams:

Singapūro nacionalinė bibliotekų taryba kartu su partneriais naudojasi šiuolaikiškiausiais dizaino principais siekdama sukurti vartotojui patrauklias bibliotekos erdves. Biblioteka pasitelkia versle plačiai naudojamus vartotojų tyrimų ir elgsenos stebėsenos metodus. Toks požiūris padėjo sukurti neįprastus, bet vartotojui itin imponuojančius sprendimus - bibliotekų medžius, kuriuose eksponuojamos naujos knygos, o vartotojai turi galimybę ne tik vartyti knygas, bet ir pabendrauti; užsakytų knygų atsiėmimo vietas, išsidėsčiusias prie įėjimo į biblioteką, kad skubantieji skaitytojai negaištų laiko; jaukius kampelius ir uždaras zonas individualiam skaitymui.

Vankuverio salos (Kanada) bibliotekininkai rado puikų būdą reklamuoti bibliotekos paslaugas atokių vietų gyventojams pradėję bendradarbiauti su vietine radijo stotimi. Sukūrę laidą "Bibliotekininkai radijo stotyje" (Librarians on the Radio) išradingi bibliotekos darbuotojai pasakoja apie bibliotekos paslaugas, apžvelgia naujas knygas, transliuoja interviu su knygų autoriais ir iliustratoriais, netgi rūpinasi skaitytojų skaitmeniniu raštingumu.

Šveicarijos Tarptautinės Ženevos mokyklos Marronier pradinės mokyklos biblioteka sukūrė savo vartotojams taikomąją programėlę, skirta palengvinti naudojimąsi biblioteka ir skaitmeniniais ištekliais mokymosi procese. Mokykloje mokosi 580 mokinių iš įvairių pasaulio šalių, todėl tiek mokinukams, tiek jų mokytojams kartais sudėtinga greitai susiorientuoti ir pasinaudoti bibliotekos paslaugomis. Bibliotekos darbuotojai pastebėjo, kad mokinukai aktyviai naudojasi mobiliais prietaisais, todėl sukūrė programėlę, kuri leidžia paprastais būdais naudotis bibliotekos skaitmeniniais ištekliais, padeda susirasti amžių atitinkančius edukacinius interneto tinklalapius ir išteklius, padeda pasirinkti įdomią knygą laisvalaikio skaitymui. Programa prieinama keliomis užsienio kalbomis. Vidinė vartotojų apklausa parodė, kad šia programėle jau naudojasi apie 80 proc. vartotojų.

Vidinės Mongolijos biblioteka sugalvojo, kaip sumaniai pasinaudoti debesų kompiuterijos privalumais, kad skaitytojai greitai gautų naujausias knygas. Tam biblioteka sukūrė bendradarbiavimo ir duomenų keitimosi su knygynais programą. Vartotojai gali užsakyti pageidaujamą knygą tiesiogiai iš knygyno ir grąžinti ją į biblioteką. O biblioteka įformina tokių knygų įsigijimą ir papildo jomis savo kolekciją. Tokia programa leido bibliotekai pasiekti 100% naujų knygų apyvartą.

Manau, kad ir Lietuvos bibliotekose yra daug įdomių iniciatyvų ir pavyzdžių, nenusileidžiančių pateiktiems šioje žinutėje. Dalinkimės!

Parengta pagal:

American libraries: international supplement. Chicago: American Library Association. August 2016. 28 p.

Pirmokams sukurti komiksai apie Šiaulių istoriją

Prasidedant naujiems mokslo metams, miesto pirmokai buvo apdovanoti komiksų knygutėmis apie Šiaulių miesto istoriją. Komiksas „Saulės mūšis: istorija ir istorijos“ išleistas miesto 780 metų sukakčiai paminėti. Kūrybinis leidinio procesas buvo pradėtas Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Komiksų centre.

Komikso kūrimo procese dalyvavo Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Komiksų centro darbuotojas Tomas Januškevičius, komiksų kūrėja Miglė Anušauskaitė ir Šiaulių universiteto istorikė profesorė Rita Trimonienė.

Komikso knygutėje Saulės mūšio istorija perteikta per senelio prisiminimų pasakojimą anūkui. Barzdelis dabar jau senelis, bet dar savo jaunystėje turėjo „laimingą progą" sudalyvauti Saulės mūšyje. Komiksas žada netikėtų posūkių ir akibrokštų.

Agnė Kemzūraitė

Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka

PIRMOJI PAŽINTIS SU INFORMACINĖMIS TECHNOLOGIJOMIS – BIBLIOTEKOJE

Informacinės technologijos vis labiau įsilieja į mokymo ir mokymosi procesą, tampa neatsiejama jo dalimi, atveriančia mokiniams naujas perspektyvas. IT taikymas ugdymo procese leidžia integruoti įvairius mokomuosius dalykus, suteikia galimybę įdomiau ir efektyviau dirbti, o mokymą ir mokimąsi – įdomų, dinamišką, lankstų.

Į kompiuterinį mokymą aktyviai įsijungia ir pradinių klasių mokytojai, bibliotekininkai. Norime pasidalinti patirtimi, kaip sekasi informacines technologijas integruoti į pradinių klasių ugdymo turinį.

6-7 metų amžiaus Panevėžio „Ąžuolo“ progimnazijos moksleiviai, lydimi mokytojos Daivos Stefanavičienės, kiekvieną trečiadienį 9 mėnesius keliaudavo į Panevėžio miesto savivaldybės viešąją biblioteką. Čia jaunieji panevėžiečiai rinkdavosi ne šiaip sau. Bibliotekoje vyko „Jaunųjų informatikų mokyklėlės“ užsiėmimai, kurių metu jie žengė pirmuosius žingsnius kompiuterio ir interneto pažinimo link.

Kadangi pirmoje klasėje dar nėra pakankamai skaitymo ir darbo kompiuteriu įgūdžių, buvo dirbama su jų amžių atitinkančiomis, pakankamai žaismingomis ir paprastomis bei laisvai platinamomis kompiuterių programomis. Patį mokymosi procesą, įvairių užduočių atlikimą galima apibūdinti taip – mokymasis, susipynęs su žaidimu. Taip buvo žadinamas prigimtinis moksleivių smalsumas, skatinamas išradingumas, ugdomas kūrybiškumas, lavinama vaizduotė.

Pirmoji pažintis prasidėjo nuo kompiuterio sandaros, langų, piktogramų. Pasitelkdama teorinę medžiagą, praktinius pavyzdžius, skaidres ir filmukus, mokytoja vaikams paaiškino ir parodė, kaip taisyklingai dirbti prie kompiuterio, kaip dažnai daryti pertraukėles, kokius pratimus atlikti akių nuovargiui mažinti, ko nederėtų daryti dirbant kompiuteriu.

Kitų susitikimų metu vaikų laukė kūrybiškumo ir gerų pelės valdymo įgūdžių pareikalavę užsiėmimai, kuriuose jie dirbo su įvairiomis piešimo programomis. Mokytoja Daiva vaikus supažindino su lengvai valdoma net patiems mažiausiems piešimo programa – „Paint“. Vaikai nenustygo vietoje, kol patys galėjo išbandyti aptartus programos įrankius: purkštuką, pieštuką, teptuką, dažų dėžutę, trintuką, tieses, linijas, kreives... Tuomet jų laukė pažintis su dar smagesne, paprasta naudoti ir daugiau funkcijų turinčia programa – „Mano darbeliai“. Čia vaikai ne tik galėjo patys piešti, bet ir pasinaudoti didžiule „antspaudukų galerija“. Šioje programoje taip pat galima skaičiuoti, ieškoti skirtumų... ir ne tik. Pradinukai pramoko dirbti ir su „Weavesilk“ ir „Crayola“ internetinėmis piešimo studijomis. O tuomet, savo IT ir piešimo gebėjimus bei kūrybiškumą pritaikė praktiškai – dalyvavo net trijose kompiuterinių šventinių atvirukų konkursuose.

Toliau sekė mokymasis dirbti teksto tvarkymo rengykle – „Word“. Ši programa turi daugybę funkcijų, su kuriomis ir susipažino jaunieji informatikai. Pavyzdžiui, kaip, įvesti, redaguoti, formuoti tekstą (keisti jo šriftą, spalvas ir pan.), įterpti paveikslėlį, grafinį objektą, sukurti lentelę, išsaugoti ir atspausdinti visą dokumentą ar tik jo dalį...

Kad užsiėmimų metu nepervargtų, išgirdę daug naujos informacijos, atlikę begalę praktinių užduočių atsipalaidavimui, išmėgino keletą linksmų mokomųjų žaidimų. Pirmokai išbandė žaidimą „Rask žodį“, kuriame iš duotų sumaišytų raidžių reikėjo per kuo trumpesnį laiko tarpą sudaryti žodį. Pastabumui lavinti, vaikai ieškojo vienodų kojinių žaidime „Surūšiuok kojines“. O štai padėdami voriuko „V@bo“, geriau suvokė, kokie pavojai tyko internete, sužinojo, kaip galima nuo jų apsisaugoti. „Jaunieji informatikai“ taip pat dėliojo linksmas dėliones, kuriose – jų pačių klasės gyvenimo vaizdeliai.

Iš atliktos užsiėmimų poveikio vertinimo apklausos, paaiškėjo, jog apie būrelį dalyviai atsiliepia labai palankiai: „išmokau geriau naudotis kompiuteriu“, „išmokau ne tik žaisti bet ir kurti, dirbti“, „jau moku piešti, naudotis internetu, susirasti reikalingas svetaines“, „kuriu atvirukus artimiesiems“, „drąsiau elgiuosi prie kompiuterio“ – įspūdžiais dalinosi pirmokai.

Indrė Lašinytė,

„3D: Domėkis. Dalyvauk. Dalinkis“ viešinimo koordinatorė

35-asis IBBY kongresas Naujojoje Zelandijoje

Aotea Center, Auckland

2016 m. rugpjūčio 18–21 d. Naujojoje Zelandijoje vyko 35-asis, Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygų tarybos (IBBY, International Board on Books for Young People) kongresas. Daugiau nei 500 kongreso dalyvių turėjo nuostabią progą išgirsti ir pamatyti, kaip žmonės dirba su vaikų ir jaunimo švietimu visame pasaulyje. Tai bibliotekininkai, pedagogai, leidėjai, rašytojai, dailininkai ir kiti specialistai. Kongreso metu buvo surengtos dvi vaikų literatūros kūrėjams reikšmingos šventės: apdovanoti IBBY „Garbės sąrašo“ ir Hanso Kristiano Aderseno medalio laureatai.

IBBY atidarymo ceremonija

Atsivežti naujų idėjų ir patirties vyko gausi Lietuvos delegacija: Kęstutis Urba, literatūrologas ir IBBY Lietuvos skyriaus vadovas; Aldona Augustaitienė, Nacionalinės Martyno Mažvydo Vaikų literatūros departamento direktorė; Asta Gustaitienė, VDU dėstytoja, mokslininkė; Inga Mitunevičiūtė ir Roma Kišūnaitė – Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo Vaikų literatūros departamento darbuotojos; Danguolė Šakavičiūtė, literatūrologė; Lina Žutautė - dailininkė, rašytoja; Raimonda Jonkutė – vertėja iš švedų kalbos; Benas Bėrantas, leidyklos „Nieko rimto“ autorių teisių vadybininkas, Justina Juciūtė ir Giedrė Narbutaitė, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios Vaikų bibliotekos darbuotojos.

IBBY - tarptautinė vaikų ir jaunimo knygos taryba, nevyriausybinė organizacija, įkurta 1953 m. Šveicarijoje. Šiuo metu organizaciją vienija daugiau nei 70 šalių (nacionalinių skyrių). 1992 m. buvo įsteigtas IBBY Lietuvos skyrius, kuriam jau daug metų vadovauja literatūrologas Kęstutis Urba. Pagrindinis IBBY uždavinys - skleisti gerąją žinią ir propaguoti aukšto meninio lygio knygos kultūrą. Ši organizacija skatina ir palaiko vaikų literatūros ir skaitybos tyrimus, vykdo kultūros projektus, rūpinasi IBBY narių kvalifikacijos kėlimu.

Kas dvejus metus IBBY organizavimo komitetas rengia pasaulinį kongresą vienoje iš IBBY priklausančių valstybių-narių. Šiais metais toks kongresas vyko Aucklande, Naujoje Zelandijoje.

Redoubt North School Library

2016 m. kongreso tema „Vaikų literatūros vieta daugiakultūriniame pasaulyje“ buvo skirta švęsti Vaikų literatūros multikultūriškumą. Daug įvairių istorijų, idėjų ir jausmų iš skirtingų pasaulio kampelių gali būti ne tik išspausdinti, bet ir kalbami, žiūrimi, skaitmeninami, išreiškiami rankų gestais. Pasak IBBY prezidento, Wally De Doncker, suprasti vieną kitą, panašumus ir skirtumus, yra svarbiausia. IBBY visuomet palaikė vaikų teisę skaityti knygas, nepaisant kultūros ir religijos. Pasaulis keičiasi greitai. Rytojus vyksta šiandien. Istorijas reikia skaityti. Istorijas reikia rodyti. Svarbiausia būti drąsiems ir atvira širdimi.

IBBY kongreso metu nemažai dėmesio buvo skirta ir problemoms, susijusioms su neraštingumu. Daug specialistų pasakojo apie tai, kaip ugdo vaikus ir net visą bendruomenę neturtinguose kraštuose, kaip vaikus moko pažinti raštą ir atrasti skaitymo džiaugsmą neturint valstybės paramos (tik savo didelį norą). Naujosios Zelandijos nacionalinė biblioteka turi sukūrusi paslaugų sistemą konkrečiai mokyklų bibliotekoms. Ši sistema susideda iš trijų strateginių prioritetų - skaitmeninio raštingumo, patogios mokymuisi ir tobulėjimui skirtos aplinkos kūrimo ir skaitymo malonumo skatinimo. "Westlake" vidurinės mergaičių mokyklos bibliotekininkė-mokytoja, Megan Davidson, kiekvienai mergaičių klasei dėsto informacinio raštingumo paskaitas apie informacijos paiešką, muzikos piratavimą, plagiatus, duomenų bazes, internetines patyčias ir t.t. Didinant bibliotekų svarbą, skatinant vaikų kritišką informacijos priėmimą ir skaitymo dėl malonumo idėją, aktyviai bendradarbiaujama su vietos bendruomenėmis, tėvais.

Rugpjūčio 19 d. buvo pagerbti ir diplomais apdovanoti IBBY „Garbės sąrašo“ laureatai. IBBY „Garbės sąrašą“ sudaro nacionalinių IBBY skyrių pateiktos reikšmingiausios vaikų ir paauglių knygos, parašytos per pastaruosius trejus metus. Knygos pristatomos trijose kategorijose – rašytojų, dailininkų-iliustruotojų bei vertėjų. Šių metų sąraše iš viso yra 173 pavardės, tarp kurių trys – lietuvių. Rašytojų kategorijoje - Renata Šerelytė už romaną „Rebekos salos“ (išleido „Alma littera“, 2014), iliustruotojų – Ieva Babilaitė už paveikslėlių knygą „Skrisiu“ (išleido I. Babilaitė, 2014), vertėjų – Viltaras Alksnėnas už Sonya‘os Hartnett knygos „Sidabrinis asiliukas“ (išleido „Nieko rimto“, 2014) vertimą.

Rugpjūčio 20 d. buvo įteikti Hanso Kristiano Anderseno medaliai. Tai aukščiausias tarptautinis apdovanojimas, dar vadinamas „mažuoju Nobeliu“. Jis teikiamas šiuo metu kuriančiam rašytojui ir iliustratoriui už didelį bei ilgalaikį indėlį į vaikų literatūrą. Šių metų sąraše iš viso yra 28 autoriai ir 29 iliustratoriai. Rašytojų kategorijoje šį apdovanojimą laimėjo - Cao Wenxuan (Kinija), iliustratorių - Rotraut Susanne Berner (Vokietija).

Viso IBBY kongreso metu, buvo galima pasiklausyti daugiau nei 150-ies pranešimų, sudalyvauti vaikų literatūrinės viktorinos finale, šeimų dienos užsiėmimuose, kūrybinėse dirbtuvėse. Žiniomis ir patirtimi dalinosi rašytojai, dailininkai, leidėjai, pedagogai ir aukštųjų mokyklų dėstytojai, bibliotekininkai, kiti kultūros, meno ir švietimo darbuotojai iš viso pasaulio.

Justina Juciūtė,

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

KOMPIUTERIO IR INTERNETO GALIMYBES ATRADO BIBLIOTEKOJE

Nuotr. iš bibliotekos archyvo

Vyresnio amžiaus panevėžiečiai, norėdami ne tik įveikti technologijų baimes, bet ir patobulinti jau turimas žinias ar įgyti naujų naudingų praktinių naudojimosi kompiuteriu bei internetu įgūdžių, rinkosi Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos filialuose – „Židinio“, Parko bei Viešojoje bibliotekoje. Čia, siekiant parodyti naujų technologijų ir interneto teikiamą naudą bei plačias pritaikymo galimybes, skatinti senjorus naudotis informacinėmis technologijomis, būti šiuolaikiškais, vyko bibliotekos projekto „3D: Domėkis. Dalyvauk. Dalinkis“ kompiuterinio raštingumo ir interneto pradžiamokslio mokymai.

„Bibliotekos pažangai 2“ gauto finansavimo dėka buvo įrengta 6 vietų mokymų klasė Viešojoje bibliotekoje, atnaujinta kompiuterinė ir programinė įranga, parengta nauja mokymų programa vyresnio amžiaus žmonėms.

Per 9 mėnesius trukusį projekto įgyvendinimo laikotarpį dviejų savaičių kursuose dalyvavo net 37 grupės, t.y. 200 panevėžiečių nuo 40 iki 80 ir daugiau metų amžiaus.

20 valandų trunkančiuose mokymuose, pasitelkiant teorinę medžiagą, praktinius pavyzdžius, skaidres ir filmukus, panevėžiečiai labai atidžiai nagrinėjo ir mėgino perprasti 9 skirtingas temas:

Kompiuterio pradmenys. Dalyviai susipažino su kompiuterio sandara/sudedamosiomis dalimis, pelės ir langų valdymu, aplankais, failais ir rinkmenomis.

Įvadas į internetą ir informacijos paieška. Nagrinėjant šią temą, sužinota, kas gi yra internetas, ką reiškia raidės www, URL. Kalbėta apie naudojimąsi naršykle: kaip atverti tinklapį, naršyti jame, kaip pakeisti nustatymus, pažiūrėti adresinę. Mokytasi naudotis Google paieškos sistema (žiniatinkliu, Google vaizdais, žemėlapiais, vertėju, Google street view), įvertinti rastos informacijos kokybę. Susipažinta su efektyviais užklausos formulavimo būdais, praktiškai bandyta rastą informaciją išsispausdinti ar įsirašyti.

Nuotr. iš bibliotekos archyvo

Teksto tvarkymo programa Word. Dalyviai mokėsi lengvai apipavidalinti dokumentą, įvesti, redaguoti, formuoti tekstą (keisti jo šriftą, spalvas ir pan.), įterpti paveikslėlį, grafinį objektą, sukurti lentelę, išsaugoti ir atspausdinti visą dokumentą ar tik jo dalį ir pan.

E-bendravimas. Temos metu kalbėta apie bendravimo elektroninėje erdvėje etiketą bei galimybes: internetinius forumus, pokalbių svetaines, interneto dienoraščius ir tinklaraščius, socialinius tinklus (Klase.lt, Frype.lt, Facebook ir kt.), interneto telefoniją (Skype, Google Talk ir kt. programas). Dalyviai susikūrė ir mokėsi naudotis savo el. pašto paskyra.

E-kultūra ir laisvalaikis. Nagrinėjant šią temą, sužinota ir išmokta daug naujų, naudingų dalykų. Pavyzdžiui, kaip rezervuoti ar užsisakyti norimą leidinį bibliotekos e-kataloge; kur galima peržiūrėti norimą laidą ar paklausyti muzikos; kaip surasti reikiamo autobuso tvarkaraštį; kur nusipirkti bilietus į kultūros renginį ar kelionę; kaip atrodo, ir kaip veikia elektroninė knygų skaityklė, ir dar daug kitos informacijos.

E-sveikata. Mokymų dalyviai klausėsi informacijos apie ligonių asociacijas, draugijas, forumus, valstybinę ir teisinę informaciją sveikatos klausimais, alternatyvią ir liaudies mediciną, maisto priedus internete. Praktiškai susipažino su universaliais sveikatos tinklalapiais – pasveik.lt, sergu.lt, sveikas.lt, e-medicina.lt, ligonių kasų tinklalapiu, teisine informacija pateikiama Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje. O tuomet jau patys mokėsi registruotis pas gydytoją internetu (www.sergu.lt), atliko virtualų sveikatos testą, ieškojo informacijos apie vaistines ir vaistus.

E-bankininkystė. Papasakota apie bankų paslaugas internetu (įmokų ir mokesčių mokėjimą, draudimą, paskolas, deklaracijų VMI pildymą ir kt.), sąskaitos galimybes ir būdus ją valdyti. Aptartas saugaus internetinės bankininkystės naudojimosi klausimas.

E-valdžia. Supažindinta su e-paslaugos.lt portalu, kuriame daugelis viešųjų paslaugų nemokamai teikiama elektroninėmis formomis, t.y. kompiuterio/interneto pagalba galima bendrauti su oficialių įstaigų darbuotojais, užsisakyti reikalingas pažymas, dokumentus bei prašymus (statybos leidimo, automobilių registravimo, priėmimo į darželį, gyvenamosios vietos deklaravimo, prisirašymo prie gydymo įstaigos, slaugos namuose užsakymas ir kt.).

Skaitmeninės fotografijos pradžiamokslis. Susipažinta su pagrindinėmis fotografavimo taisyklėmis ir principais (trijų trečdalių taisykle, tinkamu rakursu, horizonto taisykle ir kt.). Suteikta vertingų patarimų, kaip savo reikmėms išsirinkti tinkamą fotoaparatą ar SD kortelę; kaip padaryti gerą nuotrauką namų sąlygomis; kaip perkelti ir tvarkingai laikyti nuotraukas kompiuteryje; kaip siųsti nuotraukas el. paštu, pritaikyti darbalaukio fonui ir daugybė kitų naudingų dalykų.

Atėjus nelengvų, tačiau, kaip patys dalyviai sakė, labai naudingų ir įdomių mokymų pabaigai, visi užpildė kursų vertinimo anketas. Tam, kad žinotume, ar pateisinome jų lūkesčius, ar nagrinėtos temos, praktinės užduotys, atitiko jų poreikius, ką vertėtų tobulinti. Apklausos rezultatai tikrai džiuginantys: savo pradinius naudojimosi kompiuteriu ir internetu įgūdžius dalyviai įvertino silpnai (skalėje nuo 1 iki 5, vidutinis atsakymas – 1,53), po kursų šis rodiklis pakilo iki 3,13. Prieš pradėdami mokslus bibliotekoje, daugiau nei pusė dalyvių prisipažino jautę baimę, neužtikrintumą naudotis kompiuteriu, po kursų absoliuti dauguma teigia įgijusi daugiau įgūdžių, pasitikėjimo, jaučiasi daug tvirčiau. 73 proc. dalyvių teigia, kad po šių užsiėmimų kompiuteriu naudojasi dažniau, o neturėję – planuoja įsigyti. Net 93 proc. dalyvavusių mokymuose tvirtina, jog išmokus naudotis kompiuteriu ir elektroninėmis paslaugomis teigiamai pasikeitė jų gyvenimo kokybė: „tapo įdomiau gyventi“, „įdomiau leidžiu laisvalaikį“, „sutaupau daug laisvo laiko tvarkydama įvairius reikalus neišeidama iš namų: nebereikia laukti eilėje, nes susimoku mokesčius, darau pavedimus, užsisakau bilietus į teatrą, užsiregistruoju pas daktarą internetu“, „galiu bendrauti su savo draugais užsienyje“, „daugiau bendrauju su artimais ir pažįstamais“, „dabar moku pasiskaityti laikraščius, susirasti reikiamą receptą, naudotis elektroninėmis bankų paslaugomis“, „po šių mokymų tapau labiau šiuolaikiška“ – džiaugėsi panevėžiečiai. Pasak kursus lankiusių, jie palengva perprato ne tik naudojimosi asmeniniu kompiuteriu pagrindus, bet ir tapo labiau įgudusiais interneto vartotojais.

Ačiū visiems nepabūgusiems, dalyvavusiems mokymuose ir įrodžiusiems, jog net esant garbaus amžiaus, galima įvaldyti šiuolaikines technologijas!

Indrė Lašinytė,

„3D: Domėkis. Dalyvauk. Dalinkis“ viešinimo koordinatorė

Atviro švietimo savaitė: galimybė dalyvauti bibliotekoms

Šaltinis: Open Education Week

Artėjant rudeniui, kai suaktyvėja darbas su projektinėmis idėjomis, norisi pasiūlyti bibliotekoms dar vieną įdomią darbo kryptį - dalyvauti Atviro švietimo savaitėje. Ją kasmet organizuoja Atviro švietimo konsorciumas, vienijantis įvairių šalių švietimo organizacijas.

Kodėl bibliotekoms turėtų rupėti atviras švietimas?

Atviras švietimas - tai bendra sąvoka, kuri apima prieinamo visiems ir nemokamo švietimo paslaugas ir priemones, išeinančias už tradicinio formalaus švietimo ribų. Tai, pavyzdžiui, šiandien itin populiarūs masiniai atvirieji interneto kursai, atviros prieigos švietimo informacijos išteklių talpyklos, atviri vadovėliai, atvira mokymui(si) skirta programinė įranga ir kt. Atviras švietimas gerokai praplečia šiuolaikinio žmogaus galimybes mokytis. Turėdamas kompiuterį ir internetą kiekvienas gali pasirinkti įvairių pasaulio švietimo institucijų nemokamus kursus, informacijos išteklius.

Bibliotekos jau ne pirmi metai prisideda prie atviro švietimo populiarinimo, jos yra puiki vieta, gebėjimų ir reikalingų mokytis išteklių centras bet kuriam besimokančiam. Bibliotekos gali skleisti žinią apie atvirą švietimą, padėti besimokantiems rasti jiems tinkamą švietimo turinį, suteikti naudojimosi kompiuteriu ir kita įranga, reikalinga mokytis internetu, gebėjimus, pagaliau, tapti puikia vieta mokymuisi tiems, kas neturi galimybių mokytis internetu iš namų.

Kaip dalyvauti Atviro švietimo savaitėje?

2017 m. Atviro švietimo savaitė vyks kovo 27-31 d. Dalyvauti galima užpildžius registracijos formą Atviro švietimo savaitės svetainėje. Svetainėje taip pat aprašoma, kokiais būdais galima dalyvauti. O jie yra įvairūs - renginiai (diskusijos, mokomieji renginiai plačiai auditorijai, kurie siekia paskleisti žinią apie atvirą švietimą), įkvėpiantis vaizdo įrašas apie institucijos atviro švietimo projektus, atviro švietimo idėjų ir išteklių populiarinimas institucijos svetainėje ir socialinių tinklų kanalais ir kt. Savo ruožtu, registruoti Atviro švietimo savaitės dalyviai galės naudotis specialiai sukurtu logotipu, informacija apie jų dalyvavimą bus paskelbta tarptautiniais šios iniciatyvos kanalais.

Skaitykite daugiau svetainėje, pagal kurią parengta ši žinutė:

Open Education Week [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. rugpjūčio 28 d.]. Prieiga per internetą: http://www.openeducationweek.org/