Pražydo naujas žurnalo "Libraristos" numeris

Kai viskas aplink žydi ir kvepia, pražydo ir naujas Libraristų žurnalo numeris.

56 puslapiuose rasite: net 5 interviu apie stilių ir įvaizdį su mados pasaulio atstovais, interviu apie skaitymo madas, ISM studentės apsakymą, apklausą ISM universiteto koridoriuose, renginių katalogą ir naujausių knygų apžvalgas.  

 Įdomaus skaitymo!

  

http://issuu.com/ismlibrary/docs/libraristos2013nr6?mode=window

Grįžtame prie tyliosios bibliotekos idealo?

Šaltinis: PG voice

Peržiūrėdama naujienas apie bibliotekas perskaičiau, kad Naujosios Zelandijos miesto Dunedino valdžia skyrė  viešajai bibliotekai 34000 dolerių, kad įrengtų stiklinį kambarį tyliajam skaitymui. Tai reiškia, kad tyla vertinama ir šiandien, kai bibliotekose stengiamasi įrengti ir triukšmingas bendravimo zonas. Ar verta visiškai atsikratyti tylos bibliotekoje?

JAV  Pew Internet & American Life project atliktas tyrimas atskleidė, kad amerikiečiai tylą bibliotekoje vertina labai aukštai: net 76 procentai tyrimo respondentų vertina biblioteką kaip tylią mokymosi vietą suaugusiems ir vaikams. Tai tokia pat svarbi sąlyga, kaip ir interneto ir kompiuterių prieiga (kurią vertina 77 proc. respondentų).

Tyrimas taip pat atskleidė, kad tylą ir ramybę itin vertina neturtingi gyventojai, kurie ne tik neturi prieigos prie knygų, kompiuterių ir interneto, bet dažnai gyvena tokiomis sąlygomis, kai netenka sau leisti pasimėgauti tyla ir privatumu.

Taigi informacija pamąstymui: bibliotekose tyla nėra atgyvena, bet gali būti produktyviai derinama su triukšmingomis zonomis.

DOLAC, Kate. Library to install glass 'quiet reading' room. Dunedin Patch [interaktyvus]. 2013, 17 May [žiūrėta 2013 m. gegužės 17 d.]. Prieiga per internetą: http://dunedin.patch.com/articles/library-to-install-glass-quiet-reading-room

MILLER, Laura. Bring back shushing librarians. Salon [interaktyvus]. 2013, 31 January [žiūrėta 2013 m. gegužės 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.salon.com/2013/01/31/bring_back_shushing_librarians/

Knygos per Penki TV: Knygos teatras

Lygiai prieš metus, kai Lietuvoje obelų vainikai priminė milžiniškas atverstas knygas, bendraminčių teatralų būrelis subrandino naują reiškinį literatūros ir scenos padangėje – „Knygos teatrą“. Prabėgus metams susitinkame su šio teatro sielomis ir drauge atsisukame į per

šį laiką nueitą kelią.


Nuoroda: http://www.penki.lt/lt/Knygos-per-Penki-TV-Juokingos-moters-agape.video?id=245888

Bibliotekos vaidmenys naudojantis masiniais atvirais interneto kursais

Šaltinis: The Marlin Company

Prieš kurį laiką tinklaraštyje pristatėme masinių atvirų interneto kursų sąvoką ir pavyzdžius. Priminsime, kad tai kursai siūlomi praktiškai neribotai interneto auditorijai. Jie prieinami nuotoliniu būdu. Tokiu būdu vyksta ir visas mokymosi procesas. Neseniai, žurnale "Library Journal" pasirodė straipsnis apie tai, kokį vaidmenį galėtų atlikti akademinės ir viešosios bibliotekos skatinant tokių kursų kūrimą ir/ar naudojimą. Be to, nagrinėta, kuo tokie kursai naudingi pačioms bibliotekoms.

Straipsnio autoriaus nuomone, akademinės bibliotekos gali atlikti tarpininko vaidmenį kuriant tokius kursus. Pirmiausias jų vaidmuo - tokius kursus kuriančių dėstytojų konsultavimas apie autorių teisėmis saugomą turinį. Šis vaidmuo reikšmingas todėl, kad naudojant kitų autorių kūrinius paskaitų/užduočių vaizdo įrašams kurti galioja autorių teisių įstatyme numatyti apribojimai. Neretai dėstytojai nepakankamai žino apie tokius apribojimus. Taigi, akademinė biblioteka gali padėti sukurti kursą nepažeidžiant įstatymų. Tačiau konsultavimas gali vykti ir kitose srityse. Dažniausiai, interneto kursui sukurti reikalinga vaizdo įrašymo ir kitokia įranga. Šiuolaikinės akademinės bibliotekos teikia prieigą prie tokios įrangos ir konsultuoja studentus, kaip ja naudotis. Bibliotekos galėtų pritaikyti savo paslaugas ir konsultacijas kuriant interneto turinį. Galiausiai, akademinės bibliotekos gali pasireikšti padedamos studentams rasti tinkamą kursą, gauti reikalingą papildomą literatūrą arba išsiaiškinti sunkiai suprantamus dalykus. Nepamirškime, kad dalyvaujant masiniuose atviruose interneto kursuose komunikacija su dėstytoju labai ribota, todėl didžioji dalis atsakomybės už sėkmingą kurso medžiagos įsisavinimą tenka pačiam studentui. Galiausiai, jau prabilta ir apie tai, ar bibliotekoms verta saugoti jau sukurtus kursus. Galbūt, ateityje tai bus vertingas švietimo raidos tyrimo šaltinis.

Tarpininkauti tarp masinių atvirųjų interneto kursų ir jų vartotojų pradėjo ir viešosios bibliotekos, kurios padeda skaitytojams rasti reikiamus kursus ar net prenumeruoja tokius kursus už mokestį. Pavyzdžiui, Cengage Gale siūlo prenumeruoti Ed2Go platformą ir profesinio tobulėjimo kursus įvairiomis temomis, greitai šį produktą ketinama pritaikyti viešųjų bibliotekų poreikiams.

Galiausiai, masiniai atvirieji interneto kursai kuriami ir pačių bibliotekininkų kvalifikacijai kelti. Tad tikėtina, kad jie taps svarbia mokymosi visą gyvenimą priemone ir patiems bibliotekininkystės specialistams.

Parengta pagal:

SCHWARTZ, Meredith. Massive Open Opportunity: Supporting MOOCs in Public and Academic Libraries. Library Journal [interaktyvus]. 2013, May 10 [žiūrėta 2013 m. gegužės 11 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2013/05/library-services/massive-open-opportunity-supporting-moocs/

Jameso Hunto biblioteka - kūrybos ir mokymosi laboratorija

Dar vienas pavyzdys, rodantis aiškias akademinių bibliotekų transformacijos kryptis, - Šiaurės Karolinos universiteto naujoji Jameso Hunto biblioteka (JAV). Naujoji - ne tik naujai pastatyta. Hunto biblioteka - tai kūrybinė laboratorija, aprūpinta šiuolaikiškiausiomis technologijomis - didelės raiškos skaitmeniniais ekranais,    skaitmeninių žaidimų laboratorija, robotų valdomomis saugyklomis, jaukiomis bendravimo erdvėmis. Pagrindinė bibliotekos paskirtis, kaip ją supranta  kūrėjai, - tapti studentams, mokslininkams ir dėstytojams patogia kūrybos, mokymosi ir bendravimo erdve ir priemone. Visos bibliotekos erdvės sukurtos tam, kad būtų patogu dirbti komanduose, netgi atlikti eksperimentus, mokytis bibliotekoje. Iš penkiolikos metrų aukščio saugyklos robotai automatiškai pristato knygas skaitytojams.

Pateikiame filmuotą medžiagą apie biblioteką ir kviečiame susipažinti su naujųjų technologijų stebuklu.

 

Knygos per „Penki TV": Nacionalinės bibliotekų savaitės įspūdžiai ir restauratorių profesija

Pagrindinis šios savaitės laidos akcentas – pokalbis su Stasiu Lipskiu, išleidusiu biografinį romaną apie rašytoją Vincą Mykolaitį-Putiną. Jūsų dėmesio laukia ir prabėgusios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės akimirkos, susitikimas su tikrais knygų burtininkais ir istorijos saugotojais restauratoriais. Kaip visada laidoje – knygų lentynos naujienos, literatūrinės premijos, konkursas ir skaitomiausių knygų penketukas.
Knygos per „Penki TV“: http://www.penki.lt/lt/Knygos-per-Penki-TV-Issivadavimas.video?id=245674

Masiniai atvirieji interneto kursai - apie tai verta žinoti šiuolaikiniam bibliotekininkui

Coursera

Aukštojo mokslo padangėje šiandien klesti masiniai atvirieji interneto kursai (Massive Open Online Courses). Tai įvairiausių (o dažnai ir labai prestižinių) universitetų siūlomi nemokami kursai, į kuriuos registruotis ir mokytis gali neribotas žmonių skaičius. Internete nemažai svetainių, siūlančių ir agreguojančių tokius kursus, pavyzdžių - Coursera, Udacity ir daugelis kitų. Pavyzdžiui, į Udacity sistemoje siūlomą kursą "Įvadas į dirbtinį intelektą" 2011 m. rudenį užsiregistravo net 150000 dalyvių.

Kaip veikia tokie kursai? Interneto vartotojas pasirenka patikusį kursą, registruojasi ir gali naudotis įvairiausia mokymo medžiaga - paskaitų vaizdo įrašais, užduotimis. Be to, galima mokantis bendrauti su savo "virtualiais bendrakursiais", ir kartais su savo virtualiais dėstytojais. Masinių atvirųjų interneto kursų pamatinė idėja ta, kad bendravimas ir bendradarbiavimas praturtina mokymosi procesą, todėl kuo daugiau žmonių bendrauja, dalijasi savo įžvalgomis ir pastebėjimais, tuo kokybiškesnis medžiagos įsisavinimas.

Masiniai atvirieji interneto kursai iš esmės perkelia aukštąjį mokslą už universiteto sienų ribų. Jie leidžia besimokantiems savarankiškai gilintis į pasirinktas sritis. Tam reikia tiesiog turėti prieigą prie interneto ir turėti kompiuterį namuose arba turėti galimybę juo naudotis kitur (pvz., bibliotekoje).

Tiesa, tokie kursai reikalauja iš studentų nemenko disciplinuotumo ir motyvacijos, juk čia mokymasis daugiausia vyksta savarankiškai. Dažnai tokio mokymosi pabaigoje studentas negauna formalaus kurso baigimo pažymėjimo. Todėl šis būdas tinka motyvuotiems kvalifikacijos kėlimo siekiantiems dalyviams. Kursų medžiagos pateikimo būdai ir metodika dar tobulėja. Tačiau neabejotinai, tokie kursai dar vienas naudingas atradimas besimokantiems. Aukštosioms mokykloms tokie kursai, savo ruožtu, yra gera rinkodaros priemonė, kuri padeda pritraukti daugiau studentų.

Taigi kviečiame domėtis ir siūlyti kursus savo bibliotekų skaitytojams.

Daugiau informacijos čia (remiantis šiais straipsniais ir parengta žinutė):

7 things you should know about MOOCs. EDUCAUSE [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2013 m. balandžio 29 d.]. Prieiga per internetą: http://net.educause.edu/ir/library/pdf/ELI7078.pdf

WRIGHT, Forrest. What do librarians need to know about MOOCs? D-Lib Magazine [interaktyvus]. March/April 2013, vol. 19, no. 3/4 [žiūrėta 2013 m. balandžio 29 d.]. Prieiga per internetą: http://www.dlib.org/dlib/march13/wright/03wright.html