2017-05-23

„Knygos per „Penki TV“: pokalbis su I. Veisaite, „Lietuva skaito“ bei ekslibrisų kūryba

Paskutinėje šeštojo sezono laidoje kviečiame pasisvečiuoti prof. Irenos Veisaitės namuose, pasižvalgyti po asmeninę biblioteką bei pakalbėti apie Aurimo Švedo knygą „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“. Laidoje taip pat kviesime prisiminti akciją „Lietuva skaito“ bei sužinoti, kaip Nacionalinėje bibliotekoje gimsta ekslibrisai. Mažieji laidos žiūrovai knygų ekspertėms padės surasti krokodilą Alaną: http://www.penki.tv/video?rid=9250

Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Mokydami kitus, tobulėjame patys“

Suaugusiųjų švietimas, neformalus mokymasis bei mokymasis visą gyvenimą – tai veiklos, kurios tampa vis svarbesnės šiuolaikinėje visuomenėje ir yra neatsiejamos kasdienio bibliotekų darbo dalis.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka organizuoja Tarptautinę patirties dalijimosi konferenciją bibliotekų specialistams „Mokydami kitus, tobulėjame patys“. Renginio metu bus pristatytas Erasmus+ projektas „Andragogika: virtuali mokymosi sistema bibliotekų specialistams“. Taip pat pranešimus skaitys ir savo gerąją patirtimi dalinsis mokslininkai ir praktikai iš Suomijos, Latvijos, Ukrainos bibliotekų ir universitetų.

Konferencijoje kviečiame dalyvauti bibliotekų specialistus, kurie domisi suaugusiųjų švietimu.

• Renginio programa https://goo.gl/IES1l1
• Būtina registracija į renginį https://goo.gl/KlWY59
• Registracija vyksta iki gegužės 29 d., vietų skaičius ribotas
• Visi užsiregistravę asmenys gaus oficialų kvietimą
• Pasikeitus planams ir nuspręndus renginyje nedalyvauti, prašome informuoti el. paštu neringa.androsiunaite@amb.lt

2017-05-19

TARP NOMINACIJOS „AD ASTRA“ LAUREATŲ – „ŽIDINIO“ BIBLIOTEKOS VEDĖJA IRENA KARTANIENĖ

Ad astra apdovanojimas ir padėka
Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka, siekdama informuoti visuomenę apie kūrybiškai ir inovatyviai dirbančių bibliotekininkų išskirtinę veiklą, įvertinti jų profesionalumą, reikšmingus darbus savo organizacijos bei bendruomenės labui, inicijavo Panevėžio regiono bibliotekų darbuotojų Metų nominaciją „Ad astra“. Pretendentai teikė savo kūrybinės ir darbinės veiklos aprašymus trijose kategorijose – mokyklų bibliotekų, viešųjų bibliotekų ir viešųjų bibliotekų filialų kategorijose.

Panevėžio regiono savivaldybių viešųjų bibliotekų filialų kategorijoje iš septynių pasiūlytų pretendentų nominaciją pelnė Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Židinys“ vedėja Irena Kartanienė.

Šio apdovanojimo materialus įprasminimas – sidabrinis ženklas su rodolito kristalais „Ad astra“ (siejamas su G. Petkevičaitės-Bitės to paties pavadinimo romanu ir įprasminantis vienus svarbiausių principų, kuriais vadovavosi rašytoja – kilnumą, dvasinio tobulėjimo siekimą, padedant kitiems) I. Kartanienei įteiktas gegužės 9 d. Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje vykusioje iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje. Šventėje dalyvavo Lietuvos respublikos kultūros ministerijos kultūros politikos departamento bibliotekų Muziejų, bibliotekų ir archyvų skyrius vyr. specialistė G. Lamanauskienė, miesto valdžios atstovai, kolegos. Svečius melodingu gitaros bei saksofono skambesiu džiugino ir muzikinis R. Januševičiaus ir I. Švetko duetas.

I. Kartanienę sveikina renginio vedėjas G. Mikalauskas ir PAVB
direktorė R. Maselytė
Renginį vedęs aktorius, televizijos laidų vedėjas G. Mikalauskas pabrėžė, jog „šią iškilmingą dieną užgimė nauja tradicija dėkoti tiems, kas per savo gyvenimą neša žodį ir šviesą į mūsų namus, protus. Tuos, kurie myli dirbdami ir dirba mylėdami, pagerbti ypatingai svarbu“, – susirinkusius paploti ragino jis.

G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė R. Maselytė pradėjo apdovanojimų įteikimo ceremoniją. „I. Kartanienė, 27 metus vadovaujanti „Židinio“ bibliotekai, šią garbingą nominaciją pelnė „už sėkmingą miesto mikrorajono bendruomenės telkimą, tradicijų ir šeimos vertybių puoselėjimą bibliotekoje, kūrybišką projektinę veiklą ir išradingas skaitymo skatinimo iniciatyvas, organizuojamus išskirtinius renginius“ – įteikdama padėkos raštą sakė ji. Nominantę taip pat pagerbė ir mero sveikinimus perdavė vicemeras P. Luomanas bei būrys kolegių.

I. Kartanienė, tardama padėkos žodį, pažadėjo kaip bitė ir toliau nešti šviesos ir kultūros medų. Viliamės, kad bibliotekininkės kūrybinių idėjų šaltinis ir užburiantis entuziazmas neišseks, ji ir toliau eis savo, kaip skaitytojų lūkesčių vykdymo ambasadorės, pareigas.


Indrė Lašinytė,

vyresn. metodininkė komunikacijai ir projektų valdymui

2017-05-16

ŠAVB bibliotekininkei N. Kasparavičienei įteiktas Mikelio prizas

2017 m. gegužės 15 d. Šiaulių kraštotyros draugija įteikė 25-ąją Mikelio statulėlę ir diplomą už kraštotyros veiklą bibliotekos Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjai, kraštotyrininkei Nijoliai Kasparavičienei.

„Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė, pasakodama apie Šiaulių kraštotyros draugijos istoriją ir veiklą, pažymėjo, kad tai antras kartas, kai unikalus Mikelio prizas įteikiamas bibliotekininkei-kraštotyrininkei. 1989 m. pirmąją Mikelio statulėlę gavo bibliotekininkė Birutė Knizikevičienė. 25-oji statulėlė šiemet atiteko taip pat bibliotekininkei – Nijoliai Kasparavičienei. Kartu su statulėle įteiktas diplomas už gausius kraštotyros darbus, tremties temos įprasminimą juose, geros nuotaikos muziejaus – Ramunyno – įsteigimą ir puoselėjimą.


NIJOLIA KASPARAVIČIENĖ. Gimė 1956 m. spalio 13 d. Murtoje (Rusija). Bibliotekininkė, kraštotyrininkė, kolekcininkė.
1979 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą, lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1981 m. Šiaulių viešosios (dabar Šiaulių apskrities Povilo Višinskio) bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo, Kraštotyros skyrių bibliotekininkė. 2001–2011 m. Dokumentų saugojimo skyriaus, nuo 2011 m. gruodžio mėn. Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja.

Dalyvavo ekspedicijose Sibire (1991). Parengė kraštotyros darbus „Kalba Šiauliuose“ (1999), „Kairių seniūnijos kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, paminklai“ (2007), „P. Višinskio atminimo įamžinimas“ (2011), „Kairių miestelio kapinės“ (2013), „Povilas Višinskis laiko tėkmėje“ (2015) ir kt.

Parengė ir paskelbė daugiau kaip 40 straipsnių: „Okupacijos metų (1940–1945) leidiniai Šiaulių P. Višinskio viešojoje bibliotekoje“ leid. „Lietuviškos spaudos keliai Šiaurės Lietuvoje“ (sudaryt. B. Maskuliūnas, D. Maskuliūnienė, 2005 m.), „Knygų kolekcininkai Šiauliuose“ leid. „Diagnozė: bibliofilija“ (sudaryt. V. Staniulis, 2010 m.), „Jono Vytauto Nistelio knygų kolekcija Šiauliuose“ leid. „Knygotyra“ (2015) ir kt.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos, sergančiųjų Alzheimerio liga globėjų klubo, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narė. Sukaupė ramunių kolekciją „Ramunynas“ (per 3 000 eksponatų). 2015 m. išrinkta šeimų ambasadore.

2001 m. balandžio 6 d. įteikta Šiaulių miesto savivaldybės mero padėka už aktyvią veiklą renkant buvusių tremtinių, politinių kalinių, Lietuvos laisvės kovų dalyvių atsiminimus.

Mikelio prizas įsteigtas 1988 m. Teikiamas nuo 1989 m. žymiausiems Šiaulių kraštotyrininkams. Pirmuosius tris Mikelio prizus sukūrė medžio drožėjas Feliksas Vargonas. Pirmoji skulptūrėlė priminė caro laikų knygnešį – draudžiamos lietuviškos spaudos platintoją. Kitas skulptūrėles išdrožė skulptorius Kazys Kasperavičius.

Laimos Juzulėnienės inf.

Ievos Slonksnytės nuotr.





2017-05-10

Socialiai atsakingas bibliotekos požiūris į mokymąsi visą gyvenimą kaimyninėje Latvijoje

2016–2017 m. Kauno apskrities viešoji biblioteka (toliau – KAVB) įgyvendina Erasmus+ programos suaugusiųjų švietimo personalo mobilumo projektą „Lietuva-Latvija-Suomija: suaugusiųjų mokymo (-si) procesų inovacijos bibliotekose“, remiamą Švietimo mainų paramos fondo. Bendradarbiaudama su Latvijos Ventspilio ir Suomijos Sello bibliotekomis, KAVB siekia kokybės užtikrinimo ir tarptautiškumo neformaliojo suaugusiųjų švietimo srityje – perimti tarptautinę bibliotekų patirtį ir integruoti ją į KAVB veiklą, stiprinant organizacijos andragogų komandos kompetencijas, kuriant kokybiškesnį mokymo(si) procesą, plečiant mokymosi visą gyvenimą galimybes specialių poreikių ar socialinę atskirtį patiriantiems suaugusiesiems.

2017 m. balandžio mėn. įvyko pirmoji projekto mobilumo veikla – KAVB specialistės Aistė Stankevičė, Daina Bandaravičiūtė ir Rasa Brazaitienė, kurių veiklos bibliotekoje susijusios su neformaliuoju suaugusiųjų švietimu, 3 dienas stažavosi Latvijos Ventspilio bibliotekoje.

Pirmąją stažuotės dieną lankėmės pagrindinėje Ventspilio bibliotekoje. Apžiūrėjome bibliotekos erdves, jų pritaikymą skirtingus poreikius turintiems lankytojams. Šalia tradicinių bibliotekos paslaugų įvertinome ir moderniųjų pasiūlą: 3D spausdintuvą, interaktyvius informacijos stendus, virtualius žaidimus vaikams ir kt. Bet labiausiai mus domino Ventspilio bibliotekoje veikiantis Regioninis mokymo centras, kuris teikia neformaliojo švietimo paslaugas Ventspilio apskrities bibliotekų specialistams bei gyventojams. Centro vadovė Arnita papasakojo, kad specialistai dažniausiai ugdo paieškos duomenų bazėse kompetencijas. Vedami kompiuterinio ir informacinio raštingumo mokymai populiariausi tarp senjorų, o jaunimas mieliau renkasi naudojimosi 3D spausdintuvu ar dviračių vairavimo kursus. Kolegė pasidalijo mokymo proceso planavimo ir organizavimo patirtimi, pavyzdžiais, kaip paskatinti suaugusiuosius mokytis, papasakojo apie senjorų iniciatyva įkurtą edukacinį klubą, kuriame kiekvienas iš jų moko bendraamžius rankdarbių ar kitų savo gebėjimų subtilybių. Ilgai diskutavome, klausėme gerosios patirties ir taip pat pristatėme KAVB veiklas: išskirtinius edukacinius el. produktus, kompetencijų ugdymo projektus bei neformalųjį Kauno regiono bibliotekų specialistų ir gyventojų švietimo procesą. Bendros diskusijos ir žinių mainai su kolegomis jau pirmąją dieną įkvėpė naujoms idėjoms, kaip aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime, įtraukiant suaugusiuosius į nuolatinio mokymosi procesą.

Ventspilio biblioteką sudaro ne tik pagrindinė biblioteka, bet ir 4 filialai: Vaikų biblioteka, Ventspilio universiteto biblioteka, Galinciems ir Parventa bibliotekos bei išorinis paslaugų punktas Ventspilio ligoninėje, tad antrąją dieną skyrėme susipažinimui su jų veiklomis. Pirmiausia aplankėme latviškiausiame miesto rajone įsikūrusią nedidelę Galinciems biblioteką, kuri išskirtinė savo bendruomenės būrimo ir aktyvinimo projektais. Bibliotekos vadovė Iveta labiausiai didžiuojasi jau daugiau nei 9-erius metus kiekvieną mėnesį suburiamu, neformalųjį švietimą paveldo išsaugojimo srityje skatinančiu senjorų – istorijų pasakotojų klubu, kuris įtrauktas ir į Latvijos nacionalinės UNESCO komisijos iniciatyvos „Pasakojimų bibliotekos“ tinklą. Aktyvūs senjorai bendrauja, mokosi, organizuoja šventes ir, žinoma, dalijasi Ventspilio miesto istorijomis, kurių jau sukaupta tiek, kad būtų galima išleisti knygą.

Kolegė Iveta papasakojo ir apie išskirtinį socialiai atsakingą bendradarbiavimą su Ventspilio socialinės globos namais „Selga“. Bibliotekininkės ne tik kartą per mėnesį važiuoja į globos namus su užsakytomis knygomis, kur jų su dideliu nekantrumu laukia gyventojai, bet ir organizuoja jiems renginius, bendrauja, dalijasi įspūdžiais apie knygas ir skaitymą. Kad geriau suprastume šio bendradarbiavimo prasmę, kolegės pakvietė kartu nuvykti į „Selga“ globos namus. Įsitikinome, kad bibliotekininkės ir knygos čia labai laukiamos.

Po pietų lankėmės Ventspilio universiteto bibliotekoje, kur aptarėme studentų naudojimosi bibliotekos paslaugomis įpročius ir poreikius, o dieną užbaigėme stebėdami studentų-savanorių organizuojamus kassavaitinius skaitymus regos negalią turintiems Ventspilio bibliotekos lankytojams. Po visos dienos įspūdžių, akivaizdu, kad Ventspilio bibliotekos suaugusiųjų neformaliojo švietimo veiklos orientuotos į socialinę atskirtį patiriančius asmenis, tad iš kolegų galime tik pasimokyti socialinio jautrumo ir atsakomybės.

Trečioji ir paskutinė stažuotės diena buvo ne mažiau naudinga, įdomi ir prasminga. Pirmiausia apsilankėme išoriniame bibliotekos paslaugų punkte Ventspilio ligoninėje, kurio svarbiausios tikslinės grupės yra ligoninės medicinos darbuotojai bei pacientai. Bibliotekos vadovė Liene dirbdama viena spėja ne tik vykdyti pagrindines bibliotekos funkcijas, bet ir kasdien aplankyti daugiau nei 100 ligonių palatose, pristatyti jų laukiamas knygas ar žurnalus. Kolegė pasidžiaugė, kad ši paslauga ligoninėje labai populiari ir žmonės noriai skaito. Apžiūrėję nedidelę bibliotekos erdvę, padėkoję kolegei už šiltą priėmimą bei nuoširdų pasidalijimą įdomia patirtimi, išvykome aplankyti vienos iš Ventspilio bibliotekos skaitytojų, kuri turėdama judėjimo negalią, naudojasi bibliotekos teikiama nemokama knygų pristatymo į namus paslauga. Tokių skaitytojų kaip ši Ventspilio biblioteka aptarnauja apie 50. Senjora dėkinga už šią galimybę skaityti, bendrauti, mokytis ir visai neatitrūkti nuo pasaulio.

Paskutinis stažuotės akcentas buvo moderniausias Ventspilio bibliotekos filialas – Parventa biblioteka, ypatingai sužavėjusi savo erdvėmis, funkcionalumu ir gausia kultūrinių renginių pasiūla. Biblioteka daug dėmesio skiria rusakalbiams ir jų integracijai į visuomenę per neformalųjį švietimą, vykdo įvairias edukacines veiklas, taip pat yra subūrusi aktyvų senjorų – istorijų pasakotojų klubą. Po šios dienos dar kartą įsitikinome kokia veikli ir dėmesinga žmogui yra Ventspilio biblioteka.

Per tris stažuotės dienas įgijome daug patirties, pasisėmėme minčių naujoms idėjoms, susipažinome su savo darbą profesionaliai atliekančiais kolegomis. Nors stažuotės tikslas buvo suaugusiųjų neformaliojo švietimo procesų ir veiklų stebėjimas, tačiau patobulinome ne tik profesines, bet ir socialines kompetencijas, užsienio kalbų bei komunikacinius gebėjimus. Ventspilio biblioteka sužavėjo aktyviai įgyvendinamomis suaugusiųjų neformaliojo švietimo veiklomis, sėkmingai vykdomais ugdymo projektais, efektyvia bendruomenės būrimo ir komunikacijos su suaugusiaisiais strategija. Bet didžiausią įspūdį padarė didelis bibliotekos dėmesys, skiriamas socialinę atskirtį patiriančių žmonių ugdymui, į kurį įtraukiami globos namų gyventojai, senjorai, judėjimo, regos ar kitą negalią turintys žmonės. Šią naują tarptautinę patirtį sieksime pritaikyti, kurdami kokybiškesnį ir atviresnį neformaliojo švietimo procesą KAVB, skatindami ir įtraukdami suaugusiuosius į mokymąsi visą gyvenimą bei plėsdami mokymosi galimybes specialių poreikių ar socialinę atskirtį patiriantiems suaugusiesiems.

Projekto koordinatorė Žinių vadybos grupės vadovė Aistė Stankevičė

2017-05-07

Rėmėjų paieškos duomenų bazės pasaulyje ir Lietuvoje

Pelno nesiekianti organizacija Fondų centras (Foundation center), kuri teikia informaciją apie paramą, lėšų paiešką, fondus ir kitas paramos organizacijas pasaulyje, neseniai pristatė naują bibliotekoms skirtą programėlę. Tai - Bibliotekų finansavimo vizualizavimo įrankis (Visualizing funding for libraries). Šis įrankis padeda bibliotekoms nustatyti paramos organizacijas pagal jų vietą ir finansuojamas sritis, surasti partnerių, suprasti, kokios sritys labiau finansuojamos, analizuoti informaciją apie paramą gavusius projektus.
Šaltinis: Visualizing funding for libraries, Foundation Center

Sukurti programėlę paskatino įžvalga, kad nepaisant svarbaus bibliotekų vaidmens visuomenėje, jos dažnai negauna pakankamai finansavimo inovatyviems projektams. Įrankis sukurtas siekiant palengvinti bibliotekoms finansavimo ir partnerių paiešką. Programėlė yra nemokama, tačiau Fondų centras disponuoja išsamiausią JAV finansuotojų duomenų baze, o kitų šalių duomenų kol kas labai mažai.

Nauja programėlė paskatino pasidomėti rėmėjų paieškos galimybėmis Europoje. Kol kas informaciją apie fondus Europos šalyse galima gauti atlikus paiešką Europos fondų centre, kuriame pateiktos šalių fondų paskyros. Tačiau apie Lietuvą čia irgi rasime nedaug informacijos.

Lietuvoje - vienas iš naudingesnių paramos paieškos įrankių, kurį pati naudoju yra Gauk finansavimą - tai kvietimų paramai pagal įvairias veiklos sritis ir šaltinius duomenų bazė. Nemokamai užsiregistravus galima nuolat gauti informaciją apie naujus konkursus ir kvietimus teikti paraiškas.

O kaip finansinės paramos ieškote Jūs?

Parengta pagal:

European Foundation Centre [interaktyvus]. 2017 [žiūrėta 2017 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą: http://www.efc.be/

Gauk finansavimą [interaktyvus]. [2017]. [žiūrėta 2017 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą: http://www.gaukfinansavima.lt/

PUNDSACK, K. Visualize the possibilities: turning data into dollars. In Public Libraries Online [interaktyvus]. 5 May 2017 [žiūrėta 2017 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą: http://publiclibrariesonline.org/2017/05/visualize-the-possibilities-turning-data-into-dollars/

Visualizing funding for libraries [interaktyvus]. Foundation Center. 2017 [žiūrėta 2017 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą: http://libraries.foundationcenter.org/

2017-05-02

Neįprasta mentorystė: profesiniai bibliotekininkų tinklai internete

Šaltinis: International Librarians Network
Internete galima rasti neįprastą iniciatyvą - Tarptautinį bibliotekininkų tinklą (International Librarians Network). Tai organizacija valdoma vien tik savanorių. Tinklo įkūrėjų nuomone - tarptautinių profesinių ryšių mezgimas - puikus būdas pasidalinti žiniomis, pasimokyti vienas iš kito. Būtent todėl ILN kuruoja tarptautinę mentorystės internetu programą. Dalyvauti programoje gali visi norintys, besidomintieji bibliotekomis, dirbantys ir studijuojantys šioje srityje. Norint dalyvauti programoje reikia mokėti anglų kalbą, turėti interneto prieigą ir laisvą valandą per savaitę mentorystės veiklai skirti.

Koks yra ILN vaidmuo? ILN renka duomenis iš norinčiųjų dalyvauti programoje ir ieško kiekvienam dalyviui partnerio iš kitos šalies profesiniam ryšiui užmegzti. Programos dalyviai keturis mėnesius dalyvauja moderuojamuose pokalbiuose internetu, o pasibaigus programai gali tęsti bendravimą neformaliai.

Puikus būdas pasinaudoti ir pasidalinti didžiausiu turtu - žiniomis, kompetencija ir patirtimi. Išbandyti programą galima Tarptautinio bibliotekininkų tinklo interneto svetainėje.