Lietuvių kalbos dienos 2024 Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje

Lietuvių kalbos dienos - jau tradicine tapusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva. Jų metu kasmet vasario 16 - kovo 11 dienomis lietuvių bendruomenės visame pasaulyje, Lietuvos švietimo ir kultūros įstaigos, ambasados bei kitos lituanistinės organizacijos rengia įvairiausius renginius, skirtus lietuvių kalbai, Lietuvos kultūrai ir istorijai.

Ketureilių konkursas „Apie draugystę“ Šiauliuose

Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka prisijungė prie Lietuvių kalbos dienų 2024 programos, pakviesdama Šiauliuose gyvenančius ukrainiečius vaikus dalyvauti ketureilių konkurse „Apie draugystę“

Ketureilių konkursui iš viso buvo pateikti 28 eilėraščiai iš įvairių Šiaulių miesto mokymosi įstaigų ir 1 eilėraščio iš Baisogalos. O vasario 12 d. bibliotekos „Saulės“ filiale (K. Korsako g. 10) baigiamąjame renginyje buvo pasveikinti talentingiausi dalyviai - konkurso laureatai, atrinkti vertinimo komisijos:

• Samira Trehub, Šiaulių „Santarvės“ gimnazija
• Vitalina Yakas, Šiaulių Salduvės progimnazija
• Hanna Berest, Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazija
• Alla Vaskchenko, Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazija
• Stanislav Mazan, Radviliškio r., Baisogalos gimnazija
• Nikita Zinoviev, Šiaulių Gytarių progimnazija
• Alina Kopytsia, Šiaulių Medelyno progimnazija

Dar vienas laureatas - Danylo Zinoviev (Šiaulių „Santarvės“ gimnazija) - buvo išrinktas bibliotekos socialinio tinklo Facebook paskyros lankytojų. Jo eilėraštis „Tikras draugas“ surinko net 167 balsų.   

Laureatams buvo įteikti diplomai, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, bibliotekos ir senjorų rankdarbių klubo kurti tautiniai knygų skirtukai. Kiekvienas konkurso dalyvis gavo padėką ir bibliotekos senjorų rankdarbių klubo narių rankų darbo dovanėlės. 

Paskaita „Kalba – visuomenės bendrumo vardiklis“

Po ketureilių konkurso laureatų apdovanojimo, visi dalyviai buvo pakviesti klausyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės dr. Violetos Meiliūnaitės paskaitos „Kalba – visuomenės bendrumo vardiklis“. Lektorė kalbėjo apie tai, ką reiškia mokėti lietuvių kalbą žmogui, visą gyvenimą gyvenančiam Lietuvoje ir kitakalbiui, neseniai čia gyvenančiam. 

„Pirmas dalykas, kurio labai norėčiau, kad žmonės pagalvotų, kad lietuvių kalba gali būti visokia. Mes negalime kelti tų pačių reikalavimų žmogui, kuris visą gyvenimą kalbėjo lietuviškai, gyveno lietuviškoje aplinkoje, ir tam žmogui, kuris atvažiavo, metus pagyveno, ir atrodo, kad nei akcento, nei klaidų negirdėsim. Tada, kai mes matome, kad žmogus mokosi, kad nori kalbą išmokti, gebėti susikalbėti, tada mes vertiname žmogų pagal jo pasiekimo lygį“, - teigė  dr. V. Meiliūnaitė. 

V. Meiliūtaitė kalbėjo ir apie tai, kad Lietuva niekada nebuvo vienkalbė: „Lietuvoje visada turėjome vienokią ar kitokią dvikalbystę Juk turime valstybinę kalbą, tarmes, žargonus, skirtingai kalba skirtingų kartų žmonės ir tai irgi yra visiškai normalu, nes lietuvių kalba turi būti visokia. Tada, kai visą kalbą turėsime sudėtą į žodynus ir gramatikas, reikš, kad kalba nebesivysto, turėsime negyvą kalbą, nes gyvos kalbos sudėti į žodynus ar gramatikas mes negalime. Ir visai natūralu, kad žmonės iš skirtingų kalbinių aplinkų kalba skirtingai“. 

V. Meiliūnaitė paskaitą pabaigė akcentuodama susikalbėjimo lietuvių kalba svarbą kitakalbiams įsitraukiant į bendruomenės gyvenimą. Taip pat ir dėl geresnių įsidarbinimo ar studijų galimybių, platesnio informacijos prieinamumo ir atsparumo propagandai ar kitai neigiamai įtakai. 

Informacija ir nuotraukos - Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos (atsiuntė Jurgita Januševičiūtė-Taralė, Kultūrinės veiklos vadybininkė ryšiams su visuomene).