2014-07-28

Kaip biblioteka savanorius augino...

Vilkaviškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos bibliotekų su džiaugsmu buvo pasitiktas projektas „Bibliotekos jaunimui“. Šio projekto dėka į bibliotekininkių gretas įsiliejo jaunieji savanoriai. Pagrindinė projekto idėja susijusi su jaunimo įsidarbinimo galimybėmis ir jų gerinimu, todėl biblioteka, kaip iš prigimties altruistiška institucija, išsikėlė sau tikslą – suteikti savanorėms (nes susirinko tik merginos) kuo daugiau tobulėjimo ir augimo galimybių įgyvendinant garsinių skaitymų idėjas.
Svarbi augimo sąlyga – savarankiškumas ir iniciatyvumas. Todėl visi darbai ir siekiai buvo derinami su savanorėmis, skatinama siūlyti savo idėjas, planuoti, galvoti, fantazuoti, kurti, pasirinkti atsakomybės sritis.
Kad galėtų atsiskleisti savarankiškumas ir kūrybiškumas - darbui buvo skirtos atskiros patalpos, kur galima buvo jaukiai būriuotis, dirbti grupėje ir savarankiškai, pasilikti savo daiktus, užkąsti ar atsigerti. Nejučia susikūrė jauki darbinė betvarkė, kurioje atsispindėjo kasdienė veikla ir jos rezultatai: refleksijos, išreikštos spalvomis ir piešiniais, pakabintais ant sienų, vystomų kompetencijų sąrašai, auginamų įgūdžių medis. Darbo stalą nuklojo darbo priemonės: rašomi renginio plakatai, darbotvarkės grafikai, renginių sąrašai, rašymo priemonės, poezijos ir pasakų knygos, smeigtukai ir visa kita, ko reikia darbui.
Pirmoji savanorystės diena sutapo su paskutine diena, kai vis dar buvo gyvenama bibliotekų savaitės nuotaikomis. Savanorės pratinosi prie bibliotekos aplinkos kviesdamos miestiečius į biblioteką, užrišant ant rankos spalvotą siūlą, simbolizuojančią draugystę su knyga. Kiekvieną užrišamą siūlą palydėjo palinkėjimu, kad nusirišti jį bus galima tik tada, kai bus perskaityta nors viena knyga.
Planuodamos garsinius skaitymus savanorės atliko išsamią rajone vykstančių renginių analizę, stengėsi numatyti, kokios yra galimybės ir poreikiai, kur galima būtų parodyti savo gebėjimus. Taip pat išsamiai išanalizavo įvairias skaitymo erdves ir auditorijas, klausytojų grupes, aptarė jų charakteristikas ir poreikius. Paskatintos mentorės, skyrė dėmesio ir kraštotyros datų bei metų temų analizei.
Vis dėlto, nepaisant detalių planų, pirmoji proga viešai pasirodyti pasisiūlė pati. Lopšelio-darželio „Buratinas“ auklėtojos kreipėsi norėdamos apsilankyti bibliotekoje ir pristatyti savo piešinių parodą pagal projektą „Čyru vyru pavasaris“ sugrįžtančių paukščių tema. Savanorės parengė inscenizaciją, skaitydamos eilėraščius apie paukščius, kurie parskrenda iš šiltųjų kraštų. Skambėjo Česlovo Navakausko eilėraščiai apie kielę, vieversį, gandrą ir kitus paukštelius. Drauge su vaikais padėjo išdėlioti jų darbelius, drauge žaidė žaidimus, šoko ir dainavo. 

Vaikai, atsidėkodami taip pat deklamavo eilėraščius ir minė mįsles, domėjosi spalvingomis knygelėmis, greta bibliotekos įkėlė inkilą sugrįžtantiems paukšteliams.


1 nuotrauka. Lopšelio-darželio „Buratinas“ „Ežiukų“ grupės vaikai su projekto „Bibliotekos jaunimui“ savanorėmis
           
          Savanoriškos veiklos metu savanorės ne tik organizavo garsinius skaitymus, bet ir įsitraukė į tradicinius bibliotekos renginius ir jų organizavimą. Kadangi biblioteka kasmet teikia projektus Europos dienos minėjimo šventės organizavimui, tad ir šiemet buvo įgyvendinamas šis projektas. Buvo organizuojamas įspūdingas bendras gimtadienis vaikams, minint dešimtąjį Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą jubiliejų. Ypač daug dėmesio buvo skiriama renginio viešinimui, reklamai. Savanorės parengė vietų, kuriose turėtų būti reklama, sąrašą, analizavo reklamos prieinamumą ir efektyvumą, ieškojo netradicinių reklamos būdų, gamino reklaminę medžiagą, ją platino. Aplankė visas miesto ugdymo įstaigas (mokyklas ir darželius), bendravo su šių įstaigų darbuotojais ir auklėtiniais, dalino padalomąją medžiagą. Reklamuodamos renginį savanorės mokėsi atstovavimo, vizito metu prisistatydamos kaip bibliotekos atstovės ir projekto „Bibliotekos jaunimui“ savanorės.
Savanorystės metu merginos padėjo organizuoti „Europos dienos“ minėjimo šventę vaikams.  Iš kitų renginio dalyvių tarpo jas skyrė savanorių dėvimi marškinėliai. Renginio metu buvo organizuojamas vaikų užimtumas, rūpinamasi scena, jos apipavidalinimu, scenarijumi, techninių priemonių parengimu ir idėjų įgyvendinimu. Savanorėms teko lanksčiai ir greitai reaguoti ir pamatyti, kur reikalinga jų pagalba, bendrauti su vaikais ir suaugusiais bei su renginio vedėjais ir bibliotekos darbuotojais. Atsiskleidė komandinio darbo, darbo kolektyve, mokėjimo prisitaikyti prie nepažįstamos aplinkos, naujų situacijų ir žmonių gebėjimai.


2 nuotrauka. Be savanorių pagalbos organizuojant Europos dienos minėjimo šventę būtų buvę sunku...
      
      Tikras iššūkis buvo torto dalinimas vaikams. Kadangi renginyje dalyvavo apie 300 vaikų, tad savanorėms teko suvaldyti nemažą vaikų būrį ir gebėti jiems išdalinti gimtadienio tortą, nei vieno nenuskriaudžiant. Savanorės galėjo stebėti ir dalyvauti visuose procesuose – nuo dokumentų rengimo iki bendravimo ir bendradarbiavimo su partneriais ir renginio dalyviais bei bibliotekos darbuotojais, priemonių pirkimo, darbų įgyvendinimo.
Na, o po to atėjo laikas ir vėl susitelkti į garsinius skaitymus. Savanorės ieškojo kontaktų su Vilkaviškio miesto ir rajono įstaigomis, kur galėtų realizuoti garsinių skaitymų idėjas. Apsilankė Vilkaviškio socialinės paramos centre, kur vyksta vaikų dienos centro užsiėmimai, ir čia buvo svetingai priimtos. Kadangi centro patalpos gana ankštos, priimtas sprendimas organizuoti skaitymus bibliotekoje ir pasikviesti centrą lankančius vaikus į renginį. Savanorės rinkosi joms artimą ir vaikų amžiaus tarpsnį bei pomėgius atitinkančią temą. Taip buvo nuspręsta susitelkti į lietuviškų pasakų veikėjus, kadangi planuojama ne tik skaityti, bet ir įtraukti vaikus į skaitymą, kad jie turėtų progos pajudėti, nebūtų pasyvūs klausytojai. Merginos savarankiškai susikūrė įvaizdį, aplinkos apipavidalinimą, sukūrė užimtumui veiklų planą, scenarijų, rinkosi skaitymui tinkančius kūrinius. Taip pat daug dėmesio skyrė savo kostiumams. Kadangi daugelis savanorių yra iš kaimiškų vietovių, tad kreipėsi į kaimo bendruomenes ir gavo skaitymams tinkančią aprangą, kuri padėjo sukurti populiarių lietuviškų pasakų veikėjų personažus.


3 nuotrauka. Garsiniai lietuviškų pasakų skaitymai ypač patiko Dienos centrą lankantiems vaikams iš socialinės rizikos šeimų.

 Merginų komanda skaitė lietuvių liaudies pasaką apie lapės ir vilko draugystę, minė mįsles apie vilką, lapę ir kiškį – populiariausius lietuvių liaudies pasakų veikėjus, drauge su vaikais žaidė aktyvų žaidimą. Skaitymo metu berniukai buvo raginami atsistoti išgirdus žodį „vilkas“, o mergaitėms reikėjo sekti tekstą ir greitai atsistoti išgirdus žodį „lapė“. Baigus skaityti vaikai užrištomis akimis piešė kiškio portretą. Vaikų dienos centro lankytojai taip įsitraukė į veiklas, kad sustabdyti juos buvo neįmanoma. Garsiniai savanorių skaitymai pavirto į vaikų skaitymus. Berniukai ir mergaitės puolė prie lentynų, rinkosi jiems įdomias knygas ir tapo skaitovais. Vieno karto neužteko, jau skaičiusieji stojo pakartotinai į eilę, skaitė vėl ir vėl.
Tobulinant garsinių skaitymų idėjas, vėl ir vėl buvo peržiūrimas scenarijus, ieškoma naujų teksto pateikimo formų, pritaikant jį kitai skaitytojų grupei ir jų poreikiams. Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje kiekvienais metais gegužės mėnesį organizuojama pirmosios knygelės šventė. Šiemet ši šventė buvo pavadinta „Baltos lankos – juodos avys, kas išmano, tas jas gano“. Savanorės parengė garsinių skaitymų programą su vaidybiniais elementais  pirmokams. Inscenizacija knygelės prašymo tema mokė vaikus, kaip negalima elgtis su knygele, kaip reikia ją saugoti ir gražiai skaityti. Merginos sukūrė vaikišką įvaizdį, susipynė kasas, priartėdamos prie vaikų ir jų pasaulėjautos. Drauge su Vilkaviškio viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus vedėja Alvina Radžviliene važiavo į Vilkaviškio pradinę mokyklą ir pristatė savo garsinių skaitymų programą šios mokyklos mokiniams ir mokytojoms.
              Vaikai, atsidėkodami taip pat buvo parengę savo programą. Jie skaitė, šoko ir dainavo, tarė savanorėms savo skambų vaikišką : „ačiū“.
Kasdieniai bibliotekos darbai įtraukė savanores į renginių ratą. Per visą Lietuvą ritantis Poezijos pavasario bangai, ji pasiekė ir Vilkaviškį. Mūsų rajonui ši šventė ypač svarbi, nes pas mus kasmet renkama ir apdovanojama Salomėjos Nėries vardo literatūrinės premijos laureatė. Savanorės pasidalino į grupes ir padėjo organizuoti renginį, vykstantį Kiršuose, poetės Salomėjos Nėries tėviškėje, kur susipažino su aplinka, daugelis primą kartą pamatė, kaip atrodo S.Nėries tėviškė, kiek kambarių buvo jos namuose, apie kuriuos nuspėti galima tik pagal likusius pamatus, susipažino su ten tebegyvenančia S.Nėries sūnaus Sauliaus Bučo žmona Laima Bučiene ir keletu poetės vaikaičių. Taip pat prisidėjo prie Poezijos pavasario vakarinių skaitymų renginio organizavimo Vilkaviškio kultūros rūmų aplinkoje. Bendradarbiaujant su Vilkaviškio viešosios bibliotekos dailininke, jos padėjo jai ieškoti S.Nėries eilėraščių tekstų, rankraščio pavyzdžių, padėjo gaminti apipavidalinimui reikalingas priemones. Atradome naują garsinių skaitymų interpretaciją – skaitymą raštu. Pasirodo, tai taip pat jautrus ir įdomus būdas, kaip pasiekti žmogų netiesioginiu būdu. Savanorės ant milžiniškų skaidraus popieriaus ritinių kopijavo imituodamos S.Nėries rašyseną, jos eilėraščius, pačios pasirinkdamos tekstus ir šie ritiniai puošė renginio aplinką. Pirmą kartą per visą Poezijos pavasario istoriją renginio lankytojai ir dalyvavę poetai tiek daug dėmesio ir pagyrimų skyrė aplinkos papuošimui. Įsimintiną renginio aplinką akcentavo ir savanorių indėlį paminėjo rajono spaudos atstovai.


4 nuotrauka. Savanorių perrašyti S.Nėries eilėraščiai tapo aktorės Olitos Dautartaitės ir poetės Meilės Kudarauskaitės įkvėpimo šaltiniu Poezijos pavasario vakarinių skaitymų metu
          
           Po kiekvienos veiklos aptarinėjome, kas labiausiai sekasi, kas patinka ir kas nepatinka, kaip galėtume dar kažką pakeisti, ko trūksta ir ko norėtųsi. Refleksijos ir tobulėjimo analizei pasitelkėme netradicines priemones: piešimą, išreiškiant emocijas per spalvas, vandens stiklinės „testą“ (pusiau pilna ir pusiau tuščia), palydimą asmeniniais komentarais, pokalbiais, diskusijomis. Po kiekvieno renginio vyko jo aptarimas, analizuojami privalumai ir trūkumai. Savanorės prisidėjo prie informacijos viešinimo rašydamos straipsnius spaudai, aptarė viešinimo galimybes ir reikalavimus, keliamus straipsnio turiniui.
Bendraujant paaiškėjo, kad daugelį, jei nepavyktų rasti darbo, dominatų tolimesnė savanorystė. Todėl susisiekėme su VŠį „Actio Catholica Patria“ organizacijos darbuotojais ir panaudojant Skype programą organizavome vaizdo ir garso susitikimą su čia dirbančia Milda Lukoševičiūte. „Susitikimo“ metu išsiaiškinome daug įvairių praktinių tarptautinės savanorystės aspektų. Kadangi savanores labai domino ir dailaus rašto paslaptys, tad bibliotekos dailininkė Inga Utarienė padėjo organizuoti kaligrafijos mokymus. Merginos su dideliu džiaugsmu ėmėsi šio darbo ir džiaugėsi savo darbo rezultatais.
Pasinėrus į darbus, nepastebimai atėjo laikas išsiskirti. Savanoriavusios merginos paruošė netikėtą dovaną bibliotekos darbuotojams ir lankytojams – garsinius Salomėjos Nėries poezijos skaitymus. Tai buvo puiki proga apžvelgti nuveiktus darbus, prisiminti, kas buvo geriausia. Paskutinį kartą savanores aplankė darbo biržos atstovė Jūratė Drunienė, savanorystės egzotiškoje ir vienoje skurdžiausių šalių, Malavijoje, įspūdžiais bei nuotraukomis pasidalino vilkaviškietė studentė Sonata Brokevičiūtė.
Rodos, atsisveikinom, išsiskirstėm, tačiau istorija tęsiasi.... Savanorių patirtys pasitarnavo renkant savanorystės policijoje dalyvius, merginos pradėjo aktyviau savanoriauti miesto renginiuose, susidraugavo ir toliau bendrauja tarpusavyje, dažniau lankosi... bibliotekoje, nes „biblioteka iki savanoriavimo joje pasirodė kiek kitokia nei dabar – po savanoriavimo. Iki savanoriavimo bibliotekoj tekdavo pasiimti tik knygų, kartais – pasinaudoti internetu, ir viskas tuo ir pasibaigdavo. Savanoriaudama bibliotekoje apie biblioteką sužinojau daugiau ir ji pasirodė įdomesnė, patrauklesnė. Pasirodo, joje organizuojami įvairūs renginiai, kurie pritraukia įvairių žmonių: nuo darželinukų, mokyklinukų iki suaugusių literatūros mylėtojų. Žodžiu, žmonių su įvairiais pomėgiais. Tikriausiai kiekvienas atrastų ką nors įdomaus ir netikėto, ne vien knygas ar internetą, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasirodo, čia verda gyvenimas. Kartais netgi labai intensyvus ;-)“.
Negana to – savanorystė pažadino jų tikėjimą savimi, kelios merginos baigiantis savanorystei – įsidarbino. Vienai iš jų pirmąją darbo dieną teko prašyti laisvos valandėlės, kad spėtų atvykti pasiimti sertifikatą, liudijantį apie savanorystę ir jos metu įgytas kompetencijas. Gal taip nutiko, nes „savanorystė – žmogaus galimybių išbandymas. Aš savanoryste užsiėmiau pirmą kartą ir meluosiu jei sakysiu, kad tai man nieko gero nedavė ar nepatiko. Viskas praėjo labai sklandžiai, gal dėl šaunios komandos, o gal ir dėl to, kad pati buvau nusiteikus dalintis ir duoti. Įspūdžiai ir prisiminimai iš savanoriavimo liko patys šilčiausi ir gražiausi. Tai padėjo suprasti ir pažinti naujus žmones, įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes, atrasti save organizuojant ir įgyvendinant renginių idėjas, užsiimant kūrybiniais darbais ir aktyviai bendradarbiaujant“?
Drauge su savanorėmis augo bei tobulėjo ir biblioteka, kaip medis linkstantis ton pusėn, kur reikalingas jo pavėsis, dosniai dalinantis savo vaisius visiems, kam to reikia. Dalintis taip pat yra mokslas ir menas.

Vilkaviškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja

Gitana Pumerytė-Vosylienė

2014-07-21

Lietuvos gyventojų naudojimosi bibliotekomis įpročiai

LR Kultūros ministerijos užsakymu atlikto tyrimo "Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis" rezultatai rodo, kad bibliotekomis per pastaruosius metus naudojosi 36 proc. apklaustųjų. Pusė apklaustųjų lankėsi bibliotekose reguliariai (t.y. daugiau kaip 7 kartus).

Dažniausiai gyventojai užsuka  į biblioteką pasiimti knygų, kai kurie - lankosi skaityklose ir naudojasi internetu. Įdomu, kad labai retas gyventojas ateina į biblioteką vien tik pasinaudoti internetu.

Tarp bibliotekų skaitytojų dominuoja 15-29 amžiaus moterys, įgijusios aukštą išsilavinimą, dirbančios kvalifikuotą darbą ar studijuojančios, gaunančios mažesnes pajamas.

Šie rezultatai rodo, kad bibliotekoms yra nemažai erdvės tobulėti.

Daugiau apie tyrimą žr.:

Lietuvos gyventojai aktyviai naudojasi bibliotekų paslaugomis [interaktyvus]. 2014-07-16 [žiūrėta 2014 m. liepos 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Lietuvos-gyventojai-aktyviai-naudojasi-biblioteku-paslaugomis

2014-07-15

Darbuotojų verslumo skatinimo programa Hiustono universiteto bibliotekoje

Naujame Bibliotekų inovacijų žurnalo (Journal of Library Innovation) numeryje įdomus straipsnis. Jame kalbama  šiandien itin aktualia tema. Tai - bibliotekų darbuotojų kūrybiškumo ir verslumo skatinimas. Bibliotekininkai pripažįsta, kad labai naudinga imtis pokyčių, atrasti naujus darbo metodus, diegti naujoves. Tačiau daug sudėtingiau sugalvoti, kokių praktinių priemonių imtis, kad paskatintų bibliotekos darbuotojų verslumą.

JAV Hiustono universiteto biblioteka, jau nuo 2006 nuosekliai formuluojanti organizacijos strategines veiklos kryptis, ėmėsi neįprastos iniciatyvos - sukūrė vidinę mažų projektų finansavimo programą, kad paskatintų strateginių tikslų įgyvendinimą. Programa leidžia bibliotekos darbuotojams teikti projektus, kuriems skiriamas 2000-5000 JAV dolerių finansavimas. Projekto tikslai ir rezultatai turėtų atitikti bibliotekos strategines veiklos kryptis. Tokia programa leido darbuotojams eksperimentuoti, išbandyti naujas idėjas ir darbo metodus. Kai kuriais metais finansavimas buvo skirtas net 10 darbuotojų projektų. Neretai tokie projektai apima įvairius renginius ir konkursus, skirtus universiteto bendruomenei, bet nesiriboja tik tokia tematika. Hiustono universiteto biblioteka finansavo ir vidinių darbuotojų mokymų iniciatyvas, net ir bibliotekos paslaugų reklamas studentiškoje televizijoje.

Straipsnyje aprašyta ne tik bibliotekos patirtis, bet  ir pateikiami patarimai toms bibliotekoms, kurios nutars išbandyti tokį darbuotojų verslumo skatinimo būdą. Imantis verslumo skatinimo programų svarbu žinoti, kad ne visi projektai bus sėkmingi. Tačiau jeigu iš tiesų siekiama skatinti verslumą ir inovacijas, nesekmės turi būti priimamos.

Daugiau apie Hiustono universiteto bibliotekos programą skaitykite straipsnyje, pagal kurį parengta ši žinutė:

GETZ, K; BENNETT, M. H.; LINDEN, N. Encouraging entrepreneurism with internal small grants: the strategic directions microgrant program at the University of Houston Libraries. Journal of Library Innovation [interaktyvus]. 2014, vol. 1, issue 5 [žiūrėta 2014 m. liepos 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libraryinnovation.org/article/view/321/547

2014-07-10

Vienuolyno Montserrat biblioteka: kur senovė persipina su modernybe

Montserrat vienuolynas
Viena įstabiausių ir švenčiausių Katalonijos (Ispanija) vietų - Montserrat vienuolynas, įsikūręs tą patį vardą turinčiuose kalnuose. Vienuolynas turi ir savo seną biblioteką. Apsilankiusi vienuolyne pasidomėjau ir pačia biblioteka (nors, deja, apsilankyti joje nepavyko). Benediktinų ordino vyrų vienuolynas Montserrat kalnuose įsikūręs 11 a. Viena iš svarbių vienuolyno erdvių ir privalomų elementų - tai biblioteka. Joje vienuoliai (jų šiuo metu vienuolyne gyvena apie 80) skaito tiek dvasiniais tikslais, tiek norėdami pasisemti naujų žinių. Yra duomenų, kad vienuolyne buvo kaupiami rankraščiai nuo pat jo įsteigimo. 12 a. vienuolyne įkurtas skriptoriumas, todėl kolekcijos pasipildymas reikalinga literatūra pagyvėjo. 19 a. Napoleono karuose vienuolynas buvo faktiškai sugriautas, labai nukentėjo ir biblioteka. Tačiau dedant daugybę pastangų, šiuo metu biblioteka atkurta ir prieinama mokslininkams ir tyrinėtojams.

Vienuolyno Montserrat biblioteka
Įdomu tai, kad biblioteka įstabi ne tik savo senosiomis kolekcijomis (joje yra ir inkunabulų, ir rankraščių, ir senųjų žemėlapių), bet ir šiuolaikiškomis iniciatyvomis. Nuo 1998 m. vienuolyne vykdoma kortelinio katalogo retrokonversija, metais vėliau - pradėtas vykdyti skaitmeninimas. Šiuo metu konvertuota daugiau kaip 300 000 katalogo kortelių, vyksta vertingų leidinių skaitmeninimas. Kai kurias publikacijas galima pamatyti nedidukėje skaitmeninėje bibliotekoje. Dar viena šiuolaikiška bibliotekos paslauga - Montserrato Biblija mobiliesiems įrenginiams. Tai vienuolių parengtas leidimas su komentarais. Dabar tikintieji ir kiti besidomintieji gali jį skaityti įvairių gamintojų mobiliuosiuose prietaisuose (versija suderinama ir su skirtingomis prietaisų operacinėmis sistemomis). Biblioteka taip pat bendradarbiauja su Google Books, tad jos kolekcijas galima išvysti ir šioje populiarioje paieškos sistemoje. 2007 m. apie biblioteką publikuota knyga, kurios ištraukos irgi pateikiamos Google Books.

Prisipažinsiu, nesitikėjau atrasti skaitmeninimo ir saityno 2.0 iniciatyvų senoje vienuolyno bibliotekoje, aukštai Montserrat kalnuose. Todėl dalinuosi šia patirtimi ir su tinklaraščio skaitytojais bei kviečiu pasiskaityti daugiau apie biblioteką bei bent virtualiai apžiūrėti jos interjerą šioje svetainėje.

Parengta pagal:

The Montserrat Library [interaktyvus]. [be datos] [žiūrėta 2014 m. liepos 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.bibliotecademontserrat.net/cat/eng/index.php