2011-07-31

Geriausia vestuvių iškilmių vieta - ...biblioteka

Ką neįprasto galėtumėte nuveikti Niujorko viešojoje bibliotekoje? Pasirodo, greta tradicinių bibliotekos paslaugų, visi norintieji gali bibliotekoje surengti vestuves. Už tam tikrą mokestį visi įsimylėjusieji gali prisiekti amžiną meilę istoriniuose Niujorko viešosios bibliotekos rūmuose. Bibliotekoje leidžiama surengti civilinę santuokos ceremoniją. Šios veiklos srityje biblioteka jau pasiekė tam tikrų aukštumų. 2010 m. Niujorko vestuvių žurnale biblioteka buvo paskelbta kaip geriausia vestuvių vieta, už kurią balsavo daugiausia skaitytojų.

Vasara - vestuvių metas. Taigi patarimas planuojantiems vestuves: norite neįprastų vestuvių magiškoje atmosferoje? Rinkitės biblioteką! Niujorko viešojoje bibliotekoje surengtų vestuvių nuotraukas galima pasižiūrėti bibliotekos svetainėje.

Pranešime panaudota nuotrauka iš Niujorko viešosios bibliotekos svetainės: http://www.nypl.org/spacerental/weddings/images

Dėkojame Inetai Krauls už atsiųstą nuorodą.

Parengta pagal:

Weddings. New York Public Library [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. liepos 31 d.]. Prieiga per internetą: http://www.nypl.org/spacerental/weddings

2011-07-29

„Penkių kontinentų“ biblioteka puoselėja skaitymo kultūrą


Kartais gali atrodyti, jog knyga šiais laikais vis dažniau atsiduria užribyje – labiau vilioja televizorius, kompiuteris, kiti technologiniai „stebuklai“. Be abejo, pastarieji padeda atrasti bei valdyti informacijos srautus, tačiau knyga ir skaitymo malonumas – dalykai, kurių turbūt niekada nepakeis joks „stebuklas“.

Viena seniausių sostinėje įsikūrusių IT bendrovių „Penki kontinentai“, žengdama koja kojon su naujausiomis technologijomis, taip pat prisideda prie skaitymo kultūros puoselėjimo. Vos prieš porą metų, 2009 metų pradžioje, pradėta kurti šios bendrovės biblioteka šiandien yra vieta, be kurios savo darbo neįsivaizduoja daugelis šios įmonės specialistų.

Prie bibliotekos kūrimo daug prisidėjusio „Penkių kontinentų“ Projektų valdymo departamento vadovo Marijaus Bičkovo teigimu, pradžioje į bibliotekos idėją žiūrėta gan skeptiškai, tačiau dabar, prireikus profesinės literatūros, tai pirmoji vieta, į kurią atskuba dažnas įmonės darbuotojas. Plačiau

2011-07-28

Laisvė ir idėjos, dėl kurių verta kovoti: pokalbis su Vida Garunkštyte

Šį kartą kalbamės su Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktore Vida Garunkštyte. Šiais metais Vida buvo apdovanota kaip geriausia bibliotekos vadovė Lietuvoje. Su Vida glaudžiai bendradarbiavome rengdami (ne)konferenciją Rock&roll bibliotekininkas 2010. Nusprendėme pasiteirauti, ką gi reiškia vadovo darbas mūsų pašnekovei ir kodėl Vida jį pasirinko.

Modernios bibliotekos direktorė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė (2005-2007 m.), šiemet apdovanota kaip geriausia bibliotekos vadovė. Kas jums atrodo patraukliausia bibliotekos vadovės darbe? Kodėl jį pasirinkote?

Patraukliausia vadovo darbe yra laisvė. Be jokios abejonės tai labai santykinė sąvoka, bet kad suteikta laisvė priimti sprendimus, tai tikrai svarbu: turėdamas idėją ir būdamas vadovu turi daugiau galimybių ją įgyvendinti. Būdamas vadovu turi daugiau galimybių suburti komandą idėjos įgyvendinimui, gali rasti kūrybingų darbuotojų. Deja, be LAISVĖS, kaip privalumo, vadovo darbe yra sunkių ir nemalonių darbų: biudžeto mažinimas, darbuotojų atleidimas, įstaigos restruktūrizavimas. Visa tai mano praktikoje jau teko du kartus patirti ir trečio karto jau nenorėčiau…

O tapau aš pirmiausia bibliotekininke. Visada norėjau mokytis Vilniaus universitete, dieniniam skyriuj, o vargti (moksluose) irgi nelabai norėjau. Be to, mano gimtajame miestelyje (Vyžuonose, Utenos rajone) buvo puiki biblioteka, kur mes visi vaikai leisdavom laisvalaikį. Todėl ir pasirinkau bibliotekininkystę. Ją baigus vienerius metus dirbau Anykščiuose, po to jau Utenoje ir visai nebuvau sužavėta darbu. Tik po Nepriklausomybės atkūrimo atsiradus Atviros Lietuvos fondo projektams bibliotekoje dirbti tapo labai įdomu. Atsiradus galimybei susipažinti su Suomijos ir kitų šalių viešųjų bibliotekų patirtimi norėjosi, kad panašios bibliotekos būtų ir Lietuvoje. Direktore tapau išrinkus kolektyvui - buvo toks trumpas laikas , kuomet vadovus rinkdavo darbuotojai:). Tai buvo tikras iššūkis, nes man buvo 29 metai ir aš nelabai supratau, ką turėsiu daryti. Mokiausi iš buvusios bibliotekos vadovės šviesios atminties Genovaitės Driukienės, kolegės Janinos Matulienės, kitų darbuotojų, o didžiausius žinių atnaujinimo mokslus išėjau prof. Audronės Glosienės ir, Atviros Lietuvos fondo Bibliotekų programos vadovės Julijos Pikšilingaitės dėka.

Utenos m. savivaldybės viešoji biblioteka aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, praeitais metais buvo vienintelė Lietuvos biblioteka laimėjusi eIFL.net inovacijų programos paramą projektui „Žaisdami mokomės”. Kokį vaidmenį atlieka projektinė veikla bibliotekos darbe? Kaip gimė projekto „Žaisdami mokomės“ idėja?

Mes visada ieškom papildomo finansavimo savo bibliotekos veikloms ir visada pavydim švietimiečiams, nes jiems reikia tik norėti - tiek daug įvairių galimybių yra. Projektinė veikla pagyvina bibliotekos gyvenimą, pagerina paslaugas lankytojams, daug darbuotojų įsitraukia į naują veiklą ir biblioteka tampa labiau matoma. Apie vaikus jau seniai kartu su kolegomis galvojome - ką čia įdomaus jiems pasiūlius. Naujoje bibliotekoje inovatyvių paslaugų jiems nebuvo: vaikai žaidė kompiuterinius žaidimus, kartais skaitė, bet stokodami įdomios veiklos dažniau lakstė po biblioteką, važinėjosi liftu. Atsiradus galimybei dalyvauti EIFL fondo projektų konkurse, ja pasinaudojome ir sugalvojome, kaip ne tik įdomiai ir naudingai užimti vaikus bibliotekoje, bet ir paskatinti juos geriau mokytis, noriai lankyti mokyklą. Pateikus projektą ir gavus finansavimą nelengva buvo sukurti žaidimą ir jo metodiką. Labai naudingas buvo bendradarbiavimas su Utenos rajono švietimo centru, UAB Prewise. Ilgų diskusijų ir sunkaus darbo dėka gimė žaidimas „Iššūkis“, kurį dabar stengsimės plėsti ir kitose Lietuvos bibliotekose bei mokyklose.

2005-2007 m. vadovavote Lietuvos bibliotekininkų draugijai. Kas paskatino užimti draugijos pirmininkės poziciją? Kokie buvo didžiausi iššūkiai jums pradėjus pirmininkauti? Ką laikote vertinga patirtimi įgyta vadovaujant LBD?

Kandidatuoti mane įkalbėjo tuometinis LBD pirmininkas Petras Zurlys. Tai buvo sunkiausias laikas, nes paraleliai vyko ir Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos statyba. Būti LBD pirmininke buvo labai įdomu ir netgi naudinga man pačiai, kaip bibliotekos direktorei. Įgijusi tokią patirtį žymiai lengviau galėjau spręsti bibliotekos problemas savivaldybėje. Būdama LBD pirmininke užmezgiau kontaktus su įvairiais žmonėmis, kurie irgi norėjo prisidėti prie bibliotekų paslaugų plėtros. Tuo metu Lietuva jau domėjosi Bilo ir Melindos Geitsų fondo Pasaulio bibliotekų programa. Mes buvom tie, kurie rengė šio fondo atėjimą. LBD pirmininkas turi galimybę apie bibliotekas kalbėti įvairiose informacijos priemonėse, o tai padeda keisti valdžios požiūrį į bibliotekas, siekti finansavimo padidinimo. Tuomet buvo keliami atlyginimai bibliotekininkams, bet persilaužimo apmokėjimo sistemoje taip ir neįvyko: bibliotekų darbuotojų atlyginimai vis dar „tik 2 kartus“ mažesni nei pedagogų, o ir pačios bibliotekos dar nėra Kultūros ministerijos veiklos prioritetas, jos vis dar nepripažįstamos, kaip neformalaus švietimo institucijos.

Vadovavote Utenos m. savivaldybės viešosios bibliotekos naujo pastato statyboms. Grįžkime į praeitį. Kaip įsivaizdavote naują, modernią biblioteką dar prieš pradedant įgyvendinti statybos darbus? Kas atrodė svarbiausia projektuojant bibliotekos pastatą, vidines erdves?

Esu mačiusi labai daug modernių pasaulio viešųjų bibliotekų, bet kai reikėjo sugalvoti ir įgyvendinti tai Utenoje, buvo labai sunku. Mums pasisekė, nes architektai Donaldas Trainauskas, Darius Baliukevičius ir Virginija Bakšienė (www.4plius.com) buvo labai kūrybingi, jiems irgi buvo labai įdomu projektuoti viešąją biblioteką. Mes stengėmės įgyvendinti atviros ir kiekvienam prieinamos viešosios bibliotekos idėją , norėjome, kad pastatas būtų funkcionalus ir paprastas. Sunkiausia buvo sudėlioti fondą, kuris buvo išmėtytas po visokius užkaborius ir rūsius, suformuoti bibliotekos erdves, kad lankytojui būtų patogu ir jauku. Neišvengėm ir klaidų: mažoka rozečių nešiojamiems kompiuteriams, jau stokojame erdvių grupinei veiklai ir pan. Didžiulė problema Lietuvoje - baldai bibliotekoms. Turtingos pasaulio šalys užsako specialius baldus bibliotekoms iš www.eurobib.com ir taip sutaupo daug pinigų ateičiai, nes tai labai patvarūs ir lengvai transformuojami baldai. Tai leidžia kūrybiškai išnaudoti bibliotekos erdves ir taip taupyti plotą. Mes, deja, turėjom taupyti ir nesižvalgyti į užsienio gamintojus, tačiau nežiūrint visų sunkumų, per palyginti trumpą laiką pavyko sukurti labai patrauklią ir jaukią biblioteką, kuri tapo lankomiausia kultūros įstaiga mieste.

Esate VU Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės bakalauro ir magistro studijų absolventė. Kas labiausia įsiminė iš studijų laikų? Ką norėtumėte palinkėti dabar bibliotekininkystę studijuojantiems žmonėms, kurie tik svarsto apie savo profesinį kelią?

Gal pasirodys keista, bet aš bibliotekų fanu tapau tik pamačius modernias bibliotekas ir supratus, kiek jos gali duoti gero savo šalies gyventojams. Vis dar prisimenu prof. L. Vladimirovo pasakymą, kad „mes būsim tie, kurie kompiuterizuos savo šalies bibliotekas“. Buvo 1980-1984 metai ir man atrodė, kad tai visiška fantazija, tačiau taip ir atsitiko – dabar sunku rasti biblioteką neturinčią kompiuterio ir neteikiančią elektroninių paslaugų. Jau vėliau, gilindama savo žinias magistrantūroje, puikiai susipažinau su vadybos teorija, kuri labai praverčia dirbant bibliotekos vadove. Labai gaila, kad Vilniaus universitete nebėra šių studijų magistro pakopos, nes nuo to Lietuvos bibliotekoms bus tik blogiau. Jau dabar bibliotekose atsiranda darbuotojų (ir gana aukštose pozicijose), kurie ne tik nebaigė bibliotekininkystės studijų - blogiausia, kad kai kurie iš jų nebuvo ir bibliotekos skaitytojais. Man labai sunku patarti jaunam ir gabiam žmogui rinktis bibliotekininko profesiją, nes šis darbas vis dar nėra tinkamai atlyginamas, bet gal jis panorės būti tuo žmogum, kuris pakeis šią situaciją?

Ir pabaigai – visada esate pasitempusi, aktyvi ir geros nuotaikos. Kaip žinia, vadovo darbas reikalauja nemažai fizinės ir psichologinės ištvermės. Kas jums padeda apsiginti nuo streso ir atgauti psichologinę pusiausvyrą?

Ačiū už komplimentą. Aš nuolat kovoju su viršsvoriu ir, man atrodo, jau pralaimiu tą kovą:). Dirbti vadovu nėra toks jau sunkus darbas, tame pačiame kolektyve dirbu jau labai daug metų ir čia yra puiki komanda, gebanti kurti ir įgyvendinti idėjas, spręsti įvairiausias darbe atsirandančias problemas. Žinoma, vadovo žodis yra paskutinis:). Aš juk nedirbu 24 valandas, bet nedirbu ir 8 valandų. Jei yra problema, ji manęs „nepalieka“ ir išėjus iš bibliotekos. Aš manau, kad be darbo žmogui svarbūs ir kiti dalykai - namai, draugai, šeima. Mėgstu plaukioti, grybauti, pirtį, žiemą slidinėju, labai mėgstu skaityti gerus detektyvus. Aš turiu jau iškeliavusių į Anapilį Tėvų paliktus namus, kurie yra 10 km už Utenos, mano gimtosiose Vyžuonose ir ten visada turiu ką veikti.

Nuotraukos autorius Adolfas Sinkevičius

2011-07-27

Vilniaus universiteto biblioteka ieško informacijos vadybininko (-ės)


Šiuo metu darbui Vilniaus universiteto bibliotekoje ieškomas (-a):

Informacijos vadybininkas (-ė)

Vieta:

• Vilnius

Darbo pobūdis:

• Elektroninės bibliotekos turinio administravimas
• Informacijos apie elektronines bibliotekos paslaugas rengimas ir platinimas
• Potencialių bibliotekos elektroninių paslaugų analizė ir pritaikymas praktikoje
• Informacinių gebėjimų ugdymo politikos kūrimas Vilniaus universitete
• Informacinių gebėjimų ugdymas (paskaitų ir seminarų vedimas) Vilniaus universitete

Reikalavimai:

• Aukštasis išsilavinimas bibliotekininkystės, informacijos vadybos srityje
• Bent vienų metų darbo patirtis bibliotekoje, informacijos centre ar informacijos vadybos srityje
• Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai (Windows OS, MS Office); programavimo kalbų, operacinių sistemų ir taikomųjų kompiuterinių programų išmanymas būtų privalumas
• Geros anglų kalbos žinios ir įgūdžiai
• Viešo kalbėjimo įgūdžiai, iniciatyvumas, žingeidumas, orientacija į rezultatą, kruopštumas

Siūlome:

• Profesinio tobulėjimo galimybes
• Atvirą naujoms idėjoms aplinką
• Darbą draugiškame kolektyve
• Pastovų darbo užmokestį, socialines garantijas

Gyvenimo aprašymą siųskite adresu karjera@mb.vu.lt iki 2011-08-03. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Parengta pagal Indrės Zalieskienės informaciją

Patarimai viešosioms bibliotekoms, kaip įveikti krizes (4)

Bendruomenės suinteresuotumo biblioteka stoka – ketvirtasis rizikos veiksnys, kurį apibrėžė bibliotekininkai praktikai knygoje „Gerosios patirties rizikos situacijose vadovas viešosioms bibliotekoms“ (Best practice in risk situations handbook for public libraries / Biblionet; Impact group. Proilavia, 2011. 42 p.). Vietinės bendruomenės palaikymas bibliotekai yra tiesiausias kelias užsitikrinti, kad valdžia vertintų ir žinotų apie viešąją biblioteką. Informacijos ir bendradarbiavimo su kitomis vietos įstaigomis trūkumas gali sukelti abejones bibliotekos reikalingumu. Knygoje rekomenduojamos kelios bendruomenės įtraukties kryptys:

• Mokyti bibliotekininkus bendrauti ir atstovauti bibliotekas
• Žinoti bendruomenės poreikius ir interesus, aiškiai suprantant kokią naudą asmeniškai gauna piliečiai, naudodamiesi bibliotekų paslaugomis
• Teikti gyventojams reikalingas paslaugas, nuo kurių priklauso bendruomenės gerovė
• Mobilizuoti bendruomenę, bibliotekininkams bendraujant ir su lankytojais, ir su potencialiais vartotojais bei keičiant jų požiūrį į viešąją biblioteką
• Išsiaiškinti, kas iš bendruomenės narių galėtų įkurti bibliotekos paramos grupę
• Užmegzti partnerystės ryšius su švietimo įstaigomis ir įrodymais formuoti nuomonę, kad viešoji biblioteka yra svarbi gyventojų mokymosi ir švietimo įstaiga.


Be abejo, šios ir kitų veiklų sėkmė priklauso nuo bibliotekininko aktyvumo, nes kas gi daugiau gali paaiškinti vietos valdžiai bibliotekos paslaugų svarbą ir paprašyti bendruomenės paramos. Biblioteka turi apgalvoti, kaip sistemingai vykdyti veiklą už savo sienų, pavyzdžiui, kalbėti apie biblioteką kitose institucijose, renginiuose, klubuose; pasiekti tolimiausias gyvenvietes ir vartotojus; naudoti technines priemones ir informuoti vartotojus apie e. paslaugas bei duomenų bazes; didinti bendruomenės narių žinias apie paslaugas ir jų apčiuopiamą naudą kiekvienam.
Biblioteka, siekdama didesnio žinomumo visuomenėje, gali rinkti ir įvairiais žiniasklaidos kanalais skleisti informaciją apie sėkmingą veiklą. Tačiau reikėtų vengti formalaus ataskaitų tono, geriau pateikti pasakojimus žmonių, kuriems biblioteka buvo naudinga. Tai daug patraukliau, iš kitos pusės – suteikia autentiškų žinių bibliotekai, ką vertina vartotojai. Tas istorijas galima rinkti paprasčiausioj atsiliepimų knygoje ar techninėmis priemonėmis internete, pavyzdžiui, pateikiant trumpą klausimyną viešos prieigos paslaugų vartotojui ar internautui užsukusiam į bibliotekos interneto svetainę.

Veiksmingi ir žinomų žmonių pasakojimai, jei, žinoma, jie tikri. Nors kartais pakanka tik palaikyti nuolatinius ryšius su jais, per juos ar tiesiogiai skleisti informaciją merams, kurie neretai gana rezervuotai vertina biblioteką ir bibliotekininkus. Gera komunikacijos priemonė - kasmet išleidžiama veiklos ataskaita su pagrindiniais rezultatais, paslaugų kainą ir veiklos perspektyvas. Aarhus (Danija) ir Helsinkio (Suomija) viešosios bibliotekos tokias ataskaitas siunčia ne tik vietiniams adresatams, bet ir užsienio partneriams. Lietuvoje šioje srityje geriausias pavyzdys – Vilniaus universiteto bibliotekos metinės ataskaitos, 2010-ųjų metinę ataskaitą išleido ir Lietuvos nacionalinė, išskirdama pagrindines veiklos sritis bei rezultatus. Bibliotekininkai turi būti matomi ir dideliuose bendruomenės susibūrimuose, pavyzdžiui, miesto šventėse, mugėse, dainų šventėse. Arba bent pasistengti, kad tokiose vietose būtų prieinama rašytinė informacija apie bibliotekos paslaugas. Taupant lėšas, kurių nuolat trūksta, regiono bibliotekai koordinuojant arba bendradarbiaujant su nacionaliniu lygiu veikiančiomis asociacijoms galima pasigaminti ir bendrai naudoti informacines priemones. Tai gali padėti pritraukti daugiau rėmėjų.

Be abejo ši veikla užima nemažai laiko, bet ji atsiperka kritinėse situacijose, kuriose realiai įvertinamas ryšys su bendruomene. Pavyzdys - Helsinkio savivaldybės tarybai pradėjus svarstyti galimybę uždaryti kelias mažiausias bibliotekas, siekiant sutaupyti, bendruomenės nariai – žurnalistai, darbininkai, tarnautojai ir kt. – susibūrė neraginami ir paprieštaravo tokiam taupymo būdui. Turime pavyzdžių ir Lietuvoje, kai bendruomenės apgynė savo viešąsias bibliotekas. Turim ir kitų pavyzdžių, kai viešoji biblioteka nebendradariauja su kaimo bendruomenėmis, pastarosios savo iniciatyva kuria bendruomenių bibliotekas. Jos neabejotinai konkuruoja su viešosiomis, nes veikia toje pačioje srityje.

Taigi akivaizdu - jei biblioteka stokoja bendruomenės palaikymo, tai yra didžiausia rizika bibliotekos išlikimui. Ir atvirkščiai - bendruomenės palaikymas yra jai geriausia apsauga.

2011-07-26

Mokslinė biblioteka kokybiniu požiūriu: naujos veiklos vertinimo perspektyvos

Dar viena įdomi ilgalaikio mokslinių bibliotekų tyrimo ataskaita, parengta JAV Mokslinių bibliotekų asociacijos (angl. Association of Research Libraries). Šis tyrimas - tai bandymas apibūdinti mokslinėje bibliotekoje vykstančias transformacijas kokybiniu požiūriu, kadangi pastebėta, kad kasmet renkami statistiniai duomenys nesuteikia svarbios informacijos apie tai, kaip kinta mokslinės bibliotekos. Todėl inicijuotas tyrimas, kurio esmė - surinkti ir išanalizuoti asociacijos narių tekstinius bibliotekų veiklos aprašus, kuriuose atsispindi svarbūs strateginiai mokslinių bibliotekų veiklos pokyčiai. Šie aprašai ir buvo nagrinėti tyrinėtojų tam, kad praturtintų bibliotekų statistinių duomenų interpretacijas ir suformuluotų naujus mokslinių bibliotekų veiklos rodiklius. Bibliotekų veiklos aprašų analizė vertinga patiems mokslinių bibliotekų vadovams, kurie gali vertinti savo biblioteką kitų mokslinių bibliotekų veiklos ir pasiekimų kontekste. Tyrimas prasidėjo net 2007 m. kuomet kelios bibliotekos pradėjo kurti bandomuosius aprašus. Vėliau, jau 2009 m. Mokslinių bibliotekų asociacija kreipėsi į savo narius, kad jie parengtų savo bibliotekų veiklos aprašus. Tyrimas parengtas išanalizavus 82 akademinių bibliotekų pateiktus aprašymus. Tyrėjai atliko turinio analizę siekdami nustatyti pagrindines temas ir idėjas, dominuojančias aprašymuose. Remdamiesi šių temų analize tyrėjai padarė pagrindines išvadas ir rekomendacijas. Tai:

Valdymas ir savianalizė. Nagrinėjant bibliotekų valdymo klausimus daugelis respondentų minėjo būtinybę naudoti tam tikrus metodus vertinant bibliotekų strategijas ir valdymo pasiekimus. Daugelis tirtų akademinių bibliotekų minėjo tokių rodiklių kaip statybos projektų, bibliotekos naudojimo duomenų, bibliotekos ateities perspektyvų, statistinių duomenų vertinimą. Nevienareikšmiškai vertinti santykiai su steigėjo institucija, t.y. su universitetu. Privačių universitetų bibliotekos buvo žymiai mažiau linkusios nurodyti sąsajas su savo steigėju, negu valstybinių universitetų bibliotekos. Nedaugelis minėjo rodiklius, susijusius su fondais ir jų atitikimu vartotojų poreikius. Tyrėjai iš gautų duomenų daro išvadą, kad būtina diskutuoti apie trijų aspektų - misijos ir strateginių prioritetų, fondų komplektavimo prioritetų, sąsajų su steigėjo institucija - vertinimo būdus.

Išorės bendradarbiavimas ir parama. Aptardami bendradarbiavimo patirtį daugelis akademinių bibliotekų minėjo savo partnerius ir bendradarbiavimo sritis. Daugiausia bibliotekos bendradarbiauja mokslinės komunikacijos, tarpbibliotekinio abonemento, bibliografinės apskaitos srityse. Tik nedaugelis paminėjo bendradarbiavimo su verslo atstovais, muziejais bei partnerystę bendro fondų saugojimo srityse. Tyrėjų manymu, būtent pastarosios temos - partnerystės tinklai su kitomis institucijomis (ne bibliotekomis) bei bendro fondų saugojimo iniciatyvos gali būti perspektyvus bibliotekų veiklos rodiklis, rodantis pokyčius.

Vidinis bendradarbiavimas ir parama. Daugelis bibliotekų minėjo, kad bendradarbiauja su įvairiais universiteto padaliniais. Daugiausia toks bendradarbiavimas siejosi su informacinio raštingumo ugdymu bei parama studijų programų plėtrai ir įgyvendinimui. Mažiau minėtos tokios sritys kaip atvira prieiga, padalinių tyrimų rinkodara, lyderystė autorių teisių sprendimų srityje ir kt. Tyrėjų manymu, viena iš perspektyviausių sričių, atspindinčių pokyčius akademinėse bibliotekose - atviros prieigos iniciatyvos ir jų vertinimas.

Bibliotekos paslaugos. Praktiškai visi respondentai aptardami bibliotekos paslaugas minėjo būtinybė plėtoti inovatyvius prieigos prie bibliotekos išteklių būdus, praplėsti tradicinius bibliotekos vaidmenis. Tokių inovacijų poreikis dažniausia buvo siejamas su didesnę orientaciją į aptarnaujamą bendruomenę, proaktyviu požiūriu į jos poreikius, didesnį dėmesį projektams virtualioje aplinkoje. Dažniausia bibliotekos teikė tokias paslaugas kaip nešiojamų kompiuterių skolinimas, ilgino darbo valandas, organizavo grupinio darbo vietas studentams ir kt. Pasak tyrėjų, šioje srityje kokybinis vertinimas itin svarbus, tačiau kartu ir problematiškas. Ateityje tyrėjai pataria koncentruotis į naudos, gautos vartojant paslaugas, vertinimą.

Filialai. Daugelis respondentų minėjo akademinių bibliotekų filialus, daugiausia kreipdami dėmesį į juose saugomus teminius rinkinius, kuriems skirtas nevienodas dėmesys. Dėl šios priežasties tyrėjai mano, kad ateityje svarbu išryškinti išskirtinę filialų vertę ir sutelkti dėmesį į investicijų grąžos (angl. ROI - return on investment) vertinimą.

Fondai. Dauguma bibliotekų kalbant apie fondus minėjo skaitmeninių rinkinių kūrimą ir išsaugojimo veiklą. Bibliotekos aptarė skaitmeninimo iniciatyvas, kurios traktuotos nevienareikšmiškai - kaip prieigos arba išsaugojimo priemonės. Kitos svarbios temos apėmė skaitmeninių dokumentų valdymo klausimus, rėčiau kalbėta apie e.knygas. Šioje srityje vertinimas itin svarbus, nes visos bibliotekos labiau pereina prie skaitmeninių išteklių valdymo, todėl reikia sukurti ir tinkamus vertinimo rodiklius.

Apibendrinant galima teigti, kad kokybiniai (tekstiniai) bibliotekų veiklos aprašymai leidžia gauti naujus ir netikėtus (iš anksto tyrimo nenumatytus) duomenis apie bibliotekų veiklos pokyčius. Tai leistų koreguoti ir kiekybinius bibliotekų veiklos rodiklius. Be abejonės, bibliotekų veiklos aprašai greitai sensta, todėl turėtų būti renkami periodiškai.

Daugiau informacijos galima rasti bibliotekų aprašų tyrimo svetainėje, kurioje pateikta informacija apie visus tyrimo etapus ir apibendrinamoji ataskaita.

Parengta pagal:

POTTER, William Grey; COOK, Colleen; KYRILLIDOU, Martha. ARL profiles: research libraries 2010 [interaktyvus]. April 2011 [2011 m. liepos 26 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.arl.org/bm~doc/arl-profiles-report-2010.pdf

2011-07-24

Raktas į sėkmę - bendravimas: virtualaus bibliografinio konsultavimo perspektyvos

OCLC paskelbė kelių metų trūkusio tyrimo apie virtualųjį bibliografinį konsultavimą rezultatų mokslinę ataskaitą Siekiant sinchroniškumo: atradimai ir rekomendacijos virtualiam bibliografiniam konsultavimui (angl. Seeking synchronicity: revelations and recommendations for virtual reference). Tyrinėtojai siekė išsiaiškinti virtualaus bibliografinio konsultavimo perspektyvas, vartotojų požiūrį į tokią paslaugą ir pateikti rekomendacijas, kaip diegti ir plėtoti šią paslaugą. Atliekant tyrimą buvo apklausti skirtingų amžiaus grupių vartotojai, analizuotos virtualaus bibliografinio konsultavimo pokalbių išklotinės.

Pagrindinė išvadą, kurią padarė tyrinėtojai - virtualaus bibliografinio konsultavimo paslaugos sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo bibliotekininko gebėjimo megzti ir palaikyti santykius. Taigi, kaip ir tikrovėje, virtualiame pasaulyje itin svarbūs žmogiškieji bendravimo aspektai. Mandagus, šiltas bendravimas (net vietoje pasakytas žodis "ačiū"), humoro jausmas labai vertinami vartotojų. Todėl bibliotekininkas, teikiantis bibliografinio konsultavimo paslaugas virtualioje aplinkoje, tikrai turėtų mėgti ir mokėti bendrauti bei norėti padėti vartotojams. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad bibliografinio konsultavimo sėkmė dažnai priklauso nuo kelių veiksnių - teigiamo bibliotekininko požiūrio komunikuojant ir gerų bendravimo įgūdžių. Šie veiksniai turi didelę įtaką vartotojams vertinant paslaugą.

Virtualaus bibliografinio konsultavimo sėkmė dažnai priklauso ir nuo bibliotekininko gebėjimo išsiaiškinti vartotojo užklausos esmę. Naudojantis skaitmeniniais bendravimo įrankiais neretai trūksta įvairių neverbalinių ir kitokių užuominų, kurios leidžia suprasti, apie ką eina kalba. Todėl aptarnaujant virtualiai būtina skirti pakankamai dėmesio užklausos turiniui išsiaiškinti.

Pagrindinis virtualaus bibliografinio konsultavimo paslaugos privalumas - patogumas. Apklausius vartotojus paaiškėjo, kad pagrindinė priežastis, skatinanti juos naudotis šia paslauga yra būtent patogumas. Plėtojant šią paslaugą būtina plačiau paskleisti informaciją vartotojams apie jos privalumus.

Virtualaus bibliografinio konsultavimo paslaugos vartojimo ypatumus veikia amžiaus skirtumai. Vyresnio amžiaus vartotojai dažniausia susiduria su techninėmis problemomis naudojantis įvairiais įrankiais, tuo tarpu jaunesni vartotojai - su komunikacijos problemomis. Pastarosios kyla dėl to, kad jaunieji vartotojai labai nori iš karto gauti aiškų ir vienareikšmišką atsakymą į savo užklausą, todėl reikėtų paaiškinti, kad tai įmanoma ne visais atvejais. Palyginti su jaunimu vyresnio amžiaus vartotojai kantresni ir atlaidesni bendraujant su bibliotekininkais.

Diegiant virtualaus bibliografinio konsultavimo paslaugą labai svarbi rinkodara. Tyrėjai išsiaiškino, kad vartotojams reikia papildomų paaiškinimų, ką reiškia tokia paslauga. Pavyzdžiui, kai kurie vartotojai nesuprato, kad bibliotekos svetainėje esanti paslauga "Paklausk bibliotekininko" skirta būtent atsakyti į įvairias vartotojų užklausas.

Šios ir kitos išvados detaliau pateikiamos ataskaitoje, pagal kurią parengta ši žinutė:

CONNAWAY, Lynn S.; RADFORD, Marie L. Seeking synchronicity: revelations and recommendations for virtual reference [interaktyvus]. June 2011 [žiūrėta 2011 m. liepos 24 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/reports/synchronicity/full.pdf

2011-07-21

Socialinis saitynas skaitmeninėms bibliotekoms

Daugelis bibliotekų laiko skaitmeninę prieigą prie savo rinkinių vienu iš pagrindinių prioritetų. Nepaisant gausių diskusijų ir metodinės medžiagos apie skaitmeninių bibliotekų kūrimą daug mažiau kalbama apie tai, kaip (ar) tos skaitmeninės kolekcijos vartojamos. Pavyzdžiui, atliekant skaitmeninimo pažangos Europos šalyse suinteresuotųjų grupių tyrimą (NUMERIC, http://www.numeric.ws/) paaiškėjo, kad mažiausiai žinoma apie skaitmenintų rinkinių vartotojus. Štai ką minėjo tyrimo respondentai:

„Trūksta informacijos apie vartotojų prieigą ir skaitmeninto turinio naudojimą. Ši informacija būtina sutekiant paramą ateities skaitmeninimo iniciatyvoms.”

„Skaitmeninimo iniciatyvoms buvo skirta reikšminga finansinė parama. Tačiau aš kol kas nesu įsitikinęs, kad skaitmeninta medžiaga yra pakankamai intensyviai naudojama.”

Akivaizdu, kad norint, jog vartotojai naudotųsi skaitmeninėmis kolekcijomis, būtina juos populiarinti, skleisti informaciją. Į šią problemą atkreipė dėmesį naujausio D-Lib Magazine žurnalo autorius Robertas A. Schrieris, kuris siūlo skaitmeninėms bibliotekoms pasitelkti socialinio saityno įrankius populiarinant skaitmeninius rinkinius. Taikant socialinio saityno įrankius bibliotekų darbe siūloma vadovautis keliais principais:

1. Klausykite. Sukurti bibliotekos paskyrą naudojant bet kurią socialinio saityno priemonę yra labai paprasta. Bet ar ta paskyra sudomins vartotojus, ar joje bus diskutuojama? Norint pranešti tai, kas įdomu ir patrauklu tiems vartotojams, kuriuos iš tikrųjų domina skaitmeninės bibliotekos kolekcijos ir paslaugos, reikia iš pradžių sužinoti, kas, kaip ir kur diskutuoja panašiomis temomis. Tam būtina ištirti esamas diskusijas virtualioje erdvėje. Kaip tai padaryti? Naudingos paslaugos: Google Alerts, leidžianti automatiškai gauti naujai indeksuotas interneto svetaines, kuriose minimi jūsų įvesti reikšminiai žodžiai; Twitter Search, kuris leidžia aptikti vartotojų pasisakymus tam tikra tema; Delicious, kuris leidžia naršyti vartotojų nuorodų į svetaines kolekcijas. Esamų virtualių diskusijų sekimas leis bibliotekininkams apsiprasti su socialinio saityno priemonėse vartojama kalba ir nusistovėjusiais bendravimo būdais. Todėl bibliotekos pranešimai ir komentarai neatrodys neįprastai socialinio saityno priemonių vartotojams.

2. Dalyvaukite. Dažnai bibliotekininkai sukuria paskyras socialinio saityno priemonėse tam, kad skleistų informaciją apie biblioteką ir jos rinkinius, bet iš tiesų nebendrauja su vartotojais. Nedaugelis bibliotekų įsitraukia į tikrą dialogą su vartotojais, norėdami jiems padėti naudotis rinkiniais ir bibliotekos paslaugomis. Taigi, tenka konstatuoti, kad dažniausia bibliotekos savo paskyrose tarsi kalbasi pačios su savimi, negirdėdamos savo vartotojų. Bibliotekos paskyra turėtų būti skirta dialogui su vartotoju, o jo pagrindinis tikslas - padėti. Taip biblioteka sukuria pasitikėjimo atmosferą ir iš tikrųjų paskatina vartotoją naudotis rinkiniais, nes palengvina šitą procesą. Galimi dalyvavimo būdai: sekite žmonių, kurie rašo klausimais, susijusiais su jūsų rinkiniais, tinklaraščius ir Twitterio paskyras, parašykite juose komentarus, populiarinkite ne vien biblioteką, bet temas ir diskusijas, kurios sudomina žmones ir skatina juos diskutuoti.

3. Užtikrinkite skaidrumą. Neretai bibliotekos bijo neigiamų dalykų, susijusių su skaitmeninės bibliotekos paslaugų vertinimais, nes mano, kad tai turės neigiamą poveikį jų reputacijai. Tačiau, atvirkščiai, daugelyje organizacijų pastebėta, kad atvirai kalbantis su vartotojais apie problemas ir organizacijos procesus, sulaukiama daugiau vartotojų paramos. Jeigu biblioteka kritikuojama, reikėtų išsiaiškinti, kodėl atsirado toks vertinimas, kokios jo priežastys. Galbūt, tai padės bibliotekai patobulinti savo veiklą. Be to, noras bendrauti su vartotoju ir išsiaiškinti jo požiūrį prisidės formuojant pasitikėjimu grindžiamos santykius.

4. Sukurkite socialinio saityno gaires. Norint užtikrinti, kad biblioteka būtų tinkamai atstovaujama, kad bibliotekos darbuotojai nesupainiotų savo privačių komunikacijų su bibliotekos reprezentavimu, svarbu sukurti socialinio saityno komunikacijos gaires, kuriose apibrėžiamos pagrindinės rekomendacijos, kaip viešai bendrauti šioje erdvėje.

5. Planuokite. Nors socialinio saityno priemonių naudojimas bibliotekos veikloje atrodo paprastas, iš tiesų, tikrai naudingų ir populiarių paslaugų plėtojimas šiose priemonėse reikalauja nemažai investicijų. Biblioteka turėtų planuoti socialinio saityno priemonių naudojimą - nustatyti tikslus, apibrėžti, kokių rezultatų ketinama pasiekti, kaip juos įvertinti. Tuomet socialinio saityno priemonės tikrai turės naudos bibliotekų veiklai, o darbuotojų pastangos bus pateisintos.
Parengta pagal:

SCHRIER, Robert A. Digital librarianship & social media: the digital library as conversation facilitator. D-Lib Magazine [interaktyvus]. 2011, vol. 17, no. 7/8 [2011m. liepos 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.dlib.org/dlib/july11/schrier/07schrier.html#4

Pathfinder survey results [interaktyvus]. NUMERIC. 5 December 2007 [2011m. liepos 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.numeric.ws/uploaded_files/Report_of_Pathfinder_Survey_0712056122007175432.pdf

2011-07-19

Patarimai viešosioms bibliotekoms, kaip įveikti krizes (3)

Trečioje leidinio „Gerosios patirties rizikos situacijose vadovas viešosioms bibliotekoms“ (Best practice in risk situations handbook for public libraries / Biblionet; Impact group. Proilavia, 2011. 42 p.)apžvalgos dalyje siūlome įsigilinti, kokios rizikos susiję su komunikacija ir kokius sprendimo būdus įžvelgė kolegos iš Rumunijos.

Skyrius pradedamas klasikiniu teiginiu – komunikacija padeda išspręsti problemas, bet jos trūkumas ar perteklius dažnai ya pagrindinė nesusipratimų ir problemų priežastis. Bibliotekos nėra jokia išimtis, kiekvienoje organizacijoje veiksminga vidinė komunikacija padeda greičiau ir efektyviau dirbti. Bibliotekoms svarbu bendrauti tarpusavyje, dalintis patirtimi ir problemomis, nors neretai čia susiduriama su pirmąja tarpinstitucine kliūtimi. Kai kurių bibliotekų vadovai laikosi nuostatos, kad biblioteka yra „kunigaikštystė“ su savais interesais. Ta „mūsų“ ir „jūsų“ priešprieša neretai trukdo atstovauti visuomenės interesus ir bendradarbiauti. Čia vertėtų prisiminti trijų žingsnių modelį, padedantį išeiti net ir iš beviltiškų konfliktinių situacijų. Pirmą žingsnį padarome nesusimąstydami, t.y. įvertiname problemą iš savo interesų pusės. Neretai pamirštame žengti antrą – įsigilinti į kitos pusės (oponento) požiūrį ir interesus. Dar rečiau prisimename trečią žingsnį, o kaip gi mūsų problema atrodo iš išorės, turint omenyje visuomenės interesus [1]. Beveik visada atrasime vienijantį pagrindą, panaikinantį tą "mūsų-jūsų" priešpriešą – tai viešąjį finansavimą ir patikėjimo teise (!) valdomą savivaldybių ar valstybės turtą. Teikdami pirmenybę visuomenės interesui beveik visada rasime priežasčių bendradarbiauti su bibliotekomis ir kitomis viešojo sektoriaus įstaigomis.

Jei į informacinius ir puikybės karus, ieškant įrodymų, kuris geresnis, protingesnis ar gražesnis, galima žiūrėti ironiškai - vis tiek praeis, didesnė problema, kai pamirštam reguliariai ir protingai bendrauti su išorės interesų ir sprendimų priėmimo grupėmis: valdžia, bibliotekos lankytojais, platesne bendruomene ir aplinkui veikiančiomis įstaigomis, įmonėmis. Taigi pagal auditorijas galime išskirti ir komunikacijos (problemų) lygius – vidinė (organizacijoje ir bibliotekų sektoriuje), išorinė: a) su centrine ir vietos valdžia b) su visuomene (bendruomene) ir joje veikiančiomis organizacijomis c) su bibliotekų paslaugų vartotojais.

Pirmąjame lygyje dažniausiai vadovai klaidingai galvoja, kad tai, kaip jie supranta susidariusią situaciją ir vertina tam tikrą įvykį, sprendimą, sąlygas ar pan., automatiškai žino ir darbuotojai. Tačiau neretai pasirodo, kad bendradarbiai nieko nežino arba vadovaujasi gandais bei spėlionėmis, kai reikia imtis veiksmų kritinėje situacijoje. Taigi pirmasis patarimas vadovams – reguliariai bendraukite su bendradarbiais, informuodami apie laimėjimus, naujoves, problemas ir ateities perspektyvas, atskleisdami jų svarbą bibliotekos veikloje ir motyvuodami juos bei parodydami, kad jūs kontroliuojate situaciją, kokius sprendimus svarstote.

Kita problema, kai regioninė biblioteka per mažai dėmesio skiria kuruojamų bibliotekų problemoms ir klausimams arba planuodama veiklą teritorijoje neįsigilina į bibliotekų poreikius ir tik iš savo pozicijos nusprendžia, kas svarbu. Dažnai, metų metais kartoja tuos pačius veiksmus ir darbus, neklausdamos, o kokia jų veiklos nauda, kas naudojasi rezultatai ir kaip jie keičia bibliotekų praktiką, veiklos kokybę, valdžios sprendimus ir visuomenės pasitenkinimą bibliotekų paslaugomis. Nenoriu nieko įžeisti, bet kartais susidaro įspūdis, kad bibliotekininkai tiek daug atlieka darbų ir intensyviai juos skaičiuoja, kad nebelieka laiko tų darbų įprasminimui, t.y. kokie rezultatai, ką tai reiškia visuomenei, kaip tai siejasi su savivaldybės ir valstybės socialiniais, ekonominiais, kultūriniais siekiais. Be abejo, regioninės bibliotekos turi daugiau išteklių, galimybių ir patirties imtis bibliotekų prasmės komunikacijos vaidmens, taip padėdamos ir vesdamos kitas bibliotekas. Ypač svarbu, kad ekonominės krizės metu ir valdžia ir kitos suinteresuotos grupės gautų aiškų ir vieningą pranešimą, kuo svarbi yra viešųjų bibliotekų veikla visuomenės problemų įveikai. Tą pačią aiškiai suformuluotą žinią turi skleisti visų lygių bibliotekos – regiono, savivaldybės centrinė biblioteka ir filialai.

Čia gal praverstų tokia paprasta asociacijų treniruotė. Pavyzdžiui, pabandykime suformuluoti vieną ar dvi bibliotekos savybes (bruožus), kurie pirmi ateina į galvą, ištarus žodį "biblioteka". Pasvarstykime, ar skiriasi bibliotekų specialistų ir visuomenės atstovų pirmosios asociacijos. Kokie, jūsų manymu, pranešimai per pastaruosius metus viešoje erdvėje vieningai skleidžiami visų lygių bibliotekų ir bibliotekininkų Lietuvoje formuoja tokias asociacijas? Ko tais pranešimais norėjome pasiekti ir ką pasiekėme - koks teigiamas ir neigiamas mūsų komunikacijos poveikis (rezultatas). Išdrįsusiems komentaruose parašyti savo nuomonę, geriausio komentaro autoriui sugalvosiu prizą... :)

Bet grįžkime prie leidinio. Kolegos iš Rumunijos siūlo bibliotekoms inicijuoti ar jungtis į plataus masto programas ir akcijas, pavyzdžiui, kultūrinius, sporto ir kitus renginius ir socialines akcijas, kurie, tikėtina, turės įtakos valdžios ir visuomenės nuomonei. Ją galėsime keisti tik padedami bibliotekos paslaugomis patenkinta ir jas palaikančia bendruomene.

Neturėtume pamiršti informuoti visuomenę ne tik apie lėšų trūkumą, bet ir pateikti įrodymų, kad biblioteka veikia racionaliai ir efektyviai, t.y. pasiekia planuotų tikslų pačiais ekonomiškiausiais būdais, bendradarbiaudama ir gaudama programinį finansavimą sukuria didesnę vertę vietos bendruomenei negu leidžia bazinis finansavimas. Tai didins ne tik pasitikėjimą biblioteka, bet, neabejoju – pagerins bibliotekoje dirbančių specialistų savivertę ir motyvaciją. O tai dažnai veda prie neįtikėtinų pasikeitimų į gerąją pusę. Juk ne veltui vadybos specialistai laikosi nuostatos, kad „rezervas pertvarkymui glūdi trijose skirtingose srityse – motyvacijoje, kompetencijoje ir darbo organizavime“ [2].

Šią dalį noriu pabaigti patarimu - nepamirškite reguliariai informuoti ir savo vartotojų apie bibliotekos paslaugas. Nepervertinkime vartotojų informuotumo apie visas galimybes. Reguliariai pasitikrinkime, ar vartotojai a)žino, b)geba, c)nori ir d)naudojasi paslaugomis, kurių sukūrimui naudojame ribotus bibliotekos išteklius. Tuomet neteks nustebti kaip man: Kartą tariausi susitikti su drauge vienoje viešojoje bibliotekoje - pasakiau, kad lauksiu skaitykloje. Mane apstulbino klausimas „O ką, ten yra skaitykla?“, nes žinojau kad mano draugė naudojasi ta biblioteka daugiau kaip dešimtmetį. Kitą repliką girdėjau viešojoje bibliotekoje, kalbant su moksleiviu apie mokomąjį projektą: „Nejaugi bibliotekoje yra enciklopedijų?“

Taigi nepasitikėkime lankytojų patirtimi, naujoviškomis priemonėmis ir žaidimais paskatinkite juos išbandyti visus šaltinius, įrangą, paslaugas, susipažinti su visomis bibliotekos erdvėmis, prisiminkime kaip sėkmingai žaidimas "Paskutinis valdovas" paskatino dalyvius užeiti į bibliotekas ir pasinaudoti e. ištekliais. Tai taip pat yra komunikacinis išėjimo iš krizės sprendimas, kuris veda mus prie ketvirto labai pavojingo rizikos veiksnio - bendruomenės suinteresuotumo bibliotekos paslaugomis stokos.

[Laukite ketvirtos dalies]

Kiti trečioje dalyje naudoti šaltiniai:
1. Edelman J., Crain M. Derybų kelias: Kaip išvengti konfliktų ir juos spręsti darbe ir kasdieniame gyvenime. Vilnius, 1997. 279 p.
2. Christensen, Per; Hansen Lund, Jon. Harmonija ir produktyvumas: Įvadas į vadybą ir darbo ekologiją. Vilnius, 1996, P. 182.

2011-07-18

Saityno 2.0 inovacijos mažiausiomis sąnaudomis: Aidaho viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo pavyzdys

Šiuolaikiniame mažėjančių bibliotekų biudžetų pasaulyje ieškoma efektyviausių būdų teikti vartotojų poreikius atitinkančias paslaugas. Daugelis bibliotekų paslaugų šiandien grindžiamos IKT, o saityno 2.0, arba socialinio saityno priemonės atvėrė nemažai naujų galimybių teikti pažangias paslaugas. Daugelis socialinio saityno priemonių nemokamos, jos plačiai paplitusios ir naudojamos vartotojų ir leidžia bibliotekoms atlikti daugelį funkcijų - užmegzti ir palaikyti ryšį su vartotojais, organizuoti mokymus, skleisti naujausią informaciją ir kt. Tačiau siekiant perprasti socialinio saityno technologijas būtina investuoti nemažai bibliotekininkų laiko ir pastangų - mokytis kaip naudotis naujais įrankiais, atlikti nuolatinę įrankių stebėseną ir gebėti kritiškai juos vertinti. Kaip sukurti tokias sąlygas, kurios padėtų viešųjų bibliotekų darbuotojams diegti pažangias socialinio saityno grįstas paslaugas, perprasti naujausias priemones ir išmokti jais naudotis? Tokius klausimus sau iškėlė JAV Aidaho valstijos viešosios bibliotekos. Sprendimas - sukurti inovatyvių ir technologijoms imlių viešųjų bibliotekų darbuotojų grupę, kurį eksperimentuotų ir siūlytų naujas priemones bibliotekų darbuotojų bendruomenei, paskatintų juos mokytis ir diegti socialinio saityno grįstas paslaugas.

Aidaho valstijoje buvo sukurta inovatyvių ir kūrybingų bibliotekų darbuotojų, kurie pasižymėjo savo darbovietėje IKT srityje, grupė - Specialių projektų bibliotekininkų veiklos komanda (angl. SPLAT - Special Projects Library Action Team). Šios komandos veiklos gairės gana plačios - ieškoti inovatyvių idėjų, siūlyti eksperimentus, vadovauti bandomiesiems projektams, atrasti naujų galimybių ir kt. Komandos nariai susitinka kelis kartus per metus ir kuria saityno 2.0 taikymo viešosiose bibliotekose planus, inicijuoja konkrečius mokymo, konsultavimo ir naujų idėjų taikymo bibliotekų veikloje projektus. Komandos veiklą remia Aidaho bibliotekų komisija. Komandai specialiai nebuvo kelti labai konkretūs tikslai, kurie paskatintų tam tikrus rezultatus. Siekiama suteikti pakankamai erdvės komandos narių idėjoms realizuoti.

SPLAT privalumas yra tai, kad IKT ir socialinis saitynas - tai grupės narių aistra ir pomėgis, todėl jų darbas padeda jiems realizuoti save ir atneša labai konkrečių rezultatų, naudingų viešųjų bibliotekų bendruomenei. Pirmiausia, tai galimybė neatsilikti nuo sparčiai besikeičiančių socialinio saityno technologijų ir priemonių. Antra, tai galimybė mokytis ir diegti pažangias paslaugas nedidelėmis sąnaudomis panaudojant kolektyvinį bibliotekų bendruomenės kūrybinį potencialą.

SPLAT komanda turi savo tinklaraštį, kuriame populiarina socialinio saityno priemones ir siūlo, kaip jas pritaikyti bibliotekų darbe. Jame rasime nemažai naudingų straipsnių. Be to, SPLAT sukūrė nuotolinį saityno 2.0 mokymo kursą, kuris padeda bibliotekininkams susipažinti su socialinio saityno įrankiais savo darbo vietoje. Pagaliau, SPLAT - nuolatiniai Aidaho bibliotekinių renginių dalyviai. Konferencijose jie siūlo konsultacijos, seminarus, skatina bibliotekininkus išbandyti naujas priemones vietoje. Pavyzdžiui, vienoje iš konferencijų demonstruojant žaidimų perspektyvas bibliotekose dalyviai buvo kviečiami patys pažaisti ir parungtyniauti.

Ko galima pasimokyti iš šios iniciatyvos? Tikriausia to, kad bibliotekose jau turime nemažai vertingų išteklių - tai žmonės, jų iniciatyvos ir žinios. Jeigu suteikti darbuotojui, besidominčiam tam tikra sritimi, erdvės veiklai ir galimybę tobulėti, galima padaryti labai daug, ypač suvienijus kelių bibliotekų jėgas. Tai leidžia įgyvendinti įvairius projektus, kuriems kitomis sąlygomis tektų skirti nemažai lėšų.


Parengta pagal:

CORDOVA, Memo; VECCHIONE, Amy. SPLAT: innovative collaboration in Idaho's libraries. Journal of Library Innovation [interaktyvus]. 2011, vol. 2, issue 1 [žiūrėta 2011 m. liepos 18 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libraryinnovation.org/article/view/78/145

SPLAT - Special Projects Library Action Team [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. liepos 18 d.]. Prieiga per internetą: http://splat.lili.org/

SPLAT 101 [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. liepos 18 d.]. Prieiga per internetą: http://libraries.idaho.gov/files/splat-101/player.html

2011-07-15

Naujas būdas pailsėti – skaitymo atostogos!

Vasara – atostogų metas. Pasirinkimų, kaip suplanuoti ir praleisti kelias savaites sunkiai uždirbto laisvo laiko, šiandien yra begalė. Ir turbūt dažnas, mėgstantis skaityti žmogus, pagalvoja, jog būtų nuostabu, jei atostogoms skirto laiko būtų šiek tiek daugiau. Jis galėtų būti puikiai panaudotas žymesniam norimų perskaityti knygų sąrašo sutrumpinimui. Ilgesnių atostogų gal ir nepavyks išsiderėti, tačiau skaitymo atostogos, atrodo, tampa nauja mada.

Pažvelkim, ką mums siūlo kelionių organizatoriai:

Skaitymo savaitė Bulgarijoje (Gorna kaimelyje). Medžių pavėsio apgaubtame šviesiame name gali gyventi 6 skaitytojai, tačiau organizatoriai siūlo galimybę apgyvendinti ir daugiau žmonių kaimyniniuose namuose. Rami aplinka – puiki vieta atsiduoti skaitymui. Kelis kartus per dieną organizuojamos skaitymo dirbtuvės, kurių metu aptariama skaitoma knyga (jų sąrašas derinamas su skaitytojų grupe). Jei skaitymas pradeda įgristi, galima pasivažinėti po apylinkes. Organizatoriai teigia, jog pamatyti tikrai yra ką. Namo nuomos kaina savaitei apie 1100 Lt.

Daugiau informacijos: http://web.me.com/debjsnow/Bulgarian_escape/Reading_Weeks.html

Gyvenimo mokykla (The School of Life) kviečia praleisti skaitymo atostogas pačiuose gražiausiuose Didžiosios Britanijos kampeliuose. Apsistoti galima penkiuose skirtinguose namuose, kuriuos statė žymūs architektai. Be to, kiekvienam dalyviui suteikiama profesionali biblioterapijos konsultacija. Pastaroji padeda nustatyti, kokias knygas reikia skaityti siekiant įkvėpti ir motyvuoti. Čia net knygų galima nesivežti, nes kiekviename name yra turtinga biblioteka. Paslaugos kaina nuo 2900 Lt.

Daugiau informacijos: http://www.theschooloflife.com/Weekends/Reading-Retreats-to-ourish-your-mind

Jei savaitė atrodo per ilgas laikas, anksčiau minėta Gyvenimo mokykla (The School of Life) siūlo skaitymo savaitgalius. Jo metu ne tik skaitysite, bet ir susitiksite su vienu ar keliais žymiais anglų rašytojais, dalyvausite žodžių loto turnyre ir išbandysite pasivaikščiojimą su vilkais. Toks savaitgalis kainuos apie 1500 Lt. dviviečiame kambaryje. Organizatoriai žada itin atsakingai parinkti kambariokus.

Nuotraukoje: vienas iš penkių namų, kuriuose siūlo apsistoti Gyvenimo mokyklos atstovai

Daugiau informacijos: http://readingweekend.co.uk/

Jei mėgstate planuoti savarankiškai, visuomet galite susirasti ramią ir patrauklią vietą skaitymo atostogoms patys. Tokių vietų pasirinkimas yra begalinis (nuo visos Lietuvos iki viso pasaulio). Belieka rezervuoti gyvenamąją vietą, susikrauti lagaminą, kuriame knygos užimtų daug vietos ir pirmyn. Jei norite vykti ne vienas/a, svarbu susirasti tinkamą kompaniją, kuri neblaškytų ir neatitrauktų nuo pagrindinio užsiėmimo – skaitymo.

Skaitymo atostogos skamba patraukliai kiekvienam, kuris mėgsta skaityti. Bibliotekininkams tai galėtų tapti privalomomis, apmokamomis atostogomis kiekvienais metais. Kvalifikacijos kėlimas kitu kampu!


Pranešimo autorė: Ieva Sudmantaitė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bibliotekininkė

2011-07-14

Patarimai viešosioms bibliotekoms, kaip įveikti krizes (2)

Antroji rizikos veiksnių grupė, aprašyta leidinyje „Gerosios patirties rizikos situacijose vadovas viešosioms bibliotekoms“ (Best practice in risk situations handbook for public libraries / Biblionet; Impact group. Proilavia, 2011. 42 p.), kurį parengė Rmunijoje vykdomo projekto „Biblionet“ suburtos regioninių viešųjų bibliotekų specialistų praktikų grupė – finansavimo veiklai mažinimas.

Tai bene dažniausias iššūkis ekonominių sunkumų laikotarpiu. Nors ši rizika yra susijusi su anksčiau aptartąja, bet šiuo atveju kalbame apie visai kitą aspektą, neliečiant darbo užmokesčio lėšų. Kartais valdžios institucijos yra linkę išsaugoti darbo vietas, didesne dalimi mažindamos finansavimą veiklai – knygoms, periodikai, duomenų bazių prenumeratai ir interneto paslaugoms, pastato išlaikymui, įrangos remontui ar atnaujinimui ir darbuotojų mokymui.

Nors, pavyzdžiui, kai kuriuose užsienio universitetuose informacinių išteklių įsigijimui skirtų lėšų bibliotekoms, kaip studijų ir mokslo kokybės garanto, liesti neleidžiama, labiau taupoma kitų išlaidų sąskaita. Iš kitos pusės, ekonomikai smunkant reikia tikėtis ir ruoštis viešojo finansavimo sumažinimui, nes surenkant mažiau lėšų į biudžetus visada mažinamos valstybės ir savivaldybių išlaidos. Bet visada yra „karpymo“ apimčių klausimas, kurį spręsdama valdžia atsižvelgs į paslaugos svarbą ir naudą, įveikiant ekonominius sunkumus, taip pat ir galimas visuomenės reakcijas.

Apie lėšų mažinimo užsienyje patirtis daug kalbėti tikrai neverta, nes kiekviena biblioteka mūsų šalyje tai pajuto pastaraisiais metais. Gal šis tekstas leis priimtus sprendimus palyginti su rumunų kolegų gerąja patirtimi ir juos įvertinti.

Pirmiausia, vadove rekomenduojama pasinaudoti pirmoje dalyje jau aptartomis priemonėmis, kurios tinka ir šioje situacijoje.

Kiti ekonominės krizės padarinių valdymo sprendimai:
– biblioteką perkelti į kitas savivaldybių įstaigų ar bendruomenės centro bendrai naudojamas patalpas
– žiemos metu naudoti tik dalį patalpų paslaugoms, kad sumažintume išlaidas šildymui ir elektrai
– Interneto paslaugas pirkti centralizuotai nacionaliniu ar regiono mastu arba , esant galimybei, biblioteka pagal susitarimą gali naudotis šalia veikiančios įstaigos, pavyzdžiui, seniūnijos ar verslo įmonės, bevieliu ryšiu
– Ieškoti partnerystės su verslu galimybių, jie gali suteikti reikalingą finansinę ar materialinę paramą, pavyzdžiui, padėti suremontuoti ar pagaminti baldus, padovanoti knygų, priemonių vaikų programoms ir pan.
– Daugiau laiko ir pajėgų skirti projektinio programinio finansavimo paieškoms ir paraiškų rengimui, įtraukiant ir veiklas, kurioms būtina įsigyti literatūros ir kitų bibliotekos veiklai reikalingų priemonių, administracines lėšas skiriant būtiniausioms išlaidoms

Akivaizdu, kad krizei ištikus svarbiausia realistiškai vertinti galimybes ir kiek įmanoma užtikrinti pagrindinių (vartotojui reikalingiausių ir naudingiausių) paslaugų tęstinumą, ieškant alternatyvų. Žinoma, galima ir nuolat skųstis profesija, galimybių trūkumu, siekiant sukelti valdžios ir visuomenės gailestį, bet šis kelias ilgalaikėje perspektyvoje menkina bibliotekos reputaciją ir atstumia ir potencialius lankytojus, ir papildomą finansavimą, ir jaunus (naujus) specialistus.

Antrąja dalį baigsiu klausimu, jei biblioteka viešoje erdvėje nevertina savo profesionalaus darbo ir įspūdingų rezultatų, pasiektų turint labai ribotą finansavimą, ar galima tikėtis, kad jos galimybes susipras įžvelgti kiti? Tai geras įvadas į kitą - komunikacijos problemų grupę.

[Laukite trečios dalies]

2011-07-13

Patarimai viešosioms bibliotekoms, kaip įveikti krizes (1)

Iš kolegų vykdančių projektą „Bibliotnet“ (analogišką „Bibliotekos pažangai“ Lietuvoje) sužinojau, kad Rumunijoje ką tik pasirodė naujas leidinys „Gerosios patirties rizikos situacijose vadovas viešosioms bibliotekoms“ (Best practice in risk situations handbook for public libraries / Biblionet; Impact group. Proilavia, 2011. 42 p.). Biblionet komanda, įvertinusi ekonomikos krizės laikotarpiu kylančias problemas viešųjų bibliotekų veiklai, sutelkė 15 regioninių bibliotekų specialistus, pasivadinusių Impact Group lietuviškai - poveikio grupe). Jie diskutavo ir ginčijosi tol, kol gimė rekomendacijos, kaip bibliotekos galėtų įveikti grėsmes.

Be abejo, leidinys atspindi Rumunijos bibliotekų situaciją, bet, man atrodo, kad kolegų apibrėžtas rizikas ir problemas žino bibliotekininkai visose šalyse. Todėl paprašiusi, gavau iš rengėjų dosnų leidimą pasidalinti su jumis šio leidinio, kol kas paskelbto tik Pasaulio bibliotekų programos intranete, turiniu.

Vadove tikrai yra daug medžiagos, vertos aptarimų, todėl, kaip visada, kviesdama diskusijai, pristatau pirmąjį pranešimą apie vadove aprašomas rizikas ir galimas reakcijas, papildydama, žinoma, savo interpretacijomis ir pavyzdžiais.

Pirmiausia – personalo problema. Negalėčiau nesutikti su kolegomis, jog darbuotojas yra geros bibliotekos pagrindas, be to darbo užmokestis sudaro didžiąją bibliotekos biudžeto išlaidų dalį – 60-80 proc. Todėl galimos įvairios grėsmės, blogėjant ekonominei situacijai, pavyzdžiui, mažinami etatai, susiaurinamos bibliotekininko pareigos ar papildomos nebūdingomis funkcijomis, nepriimamas naujas kvalifikuotas specialistas, bibliotekininkui išeinant į pensiją arba bibliotekininko funkcijos pavedamos kitam savivaldybės įstaigos darbuotojui, nieko bendra neturėjusiam su bibliotekų veikla. Prie šių priskiriama ir pasyvaus bibliotekininko problema, kai dėl jo paslaugų neefektyvumo kyla rizika darbo vietai.

Tik aktyvūs, judrūs ir įsipareigoję bibliotekininkai gali nugalėti sunkumus, išlaikyti tinkamą kompetencijos lygį ir dalyvauti bendruomenės kultūriniame ir socialiniame gyvenime, užtikrindami, kad bibliotekos veikla atitinka bendruomenės poreikius. Jei ši pirminė sąlyga nėra užtikrinta, galimas tik vienas sprendimas – pagrindinės ar regiono bibliotekos kolegos gali pasistengti pakeisti pasyvaus bibliotekininko požiūrį ir nuostatas.

Kitais atvejais bibliotekininkai gali imtis prevencinių veiksmų, kad rizika dėl jų darbo vietos tęstinumo būtu sumažinta, o jei sprendimai jau priimti – parinkti tinkamas reakcines priemones. Tarp prevencinių veiksmų, be abejo, efektyviausia pasiremti įstatymų ir kitų teisės aktų apribojimais bei įgyvendinamų sutarčių įsipareigojimais, jei žinoma, duotuoju atveju tokių yra.

Mažiau formalus sprendimas, bet nebūtinai mažiau efektyvus – pasikviesti į pagalbą regioninės bibliotekos specialistus, rengiant poziciją vietos valdžiai, arba net ginant ją susitikimuose su vietos valdžia. Beje regioninei bibliotekai Rumunijos kolegos numato prievolę reguliariai gerinti valdžios ir visuomenės supratimą, informuojant apie bibliotekų vaidmenį ir kvalifikuotų bibliotekininkų svarbą organizuojant kokybiškas paslaugas. Tam tikri profesijos ir bibliotekų atstovavimo veiksmai būtini nacionaliniu ir regionų mastu, tai leidžia pasiekti bendrų tikslų.

Kita vertus, jei už bibliotekininko nestovi bendruomenės lyderiai ir aktyvistai, suinteresuoti kokybiškomis paslaugomis, galimybės laimėti – nedidelės. Todėl dar neištikus krizei, vertėtų pagalvoti apie bibliotekos draugų grupės sukūrimą ir jų įtraukimą į atstovavimo veiklas.

Praktikoje neretai bibliotekininkai piktinasi, jog valdžia netinkamai atstovauja bibliotekininkų interesus, tačiau toks įsitikinimas – klaidingas. Ir kaip vienas mano kolega sako, jei mūsų nesupranta ar apie mus nežino, kalti tik mes patys – nemokam paaiškinti. Bibliotekininkas turi būti ir pats pasirengęs bendrauti su valdžios atstovais, dalykiškai, pasiremiant kiekybiniais ir kokybiniais duomenimis atskleisti bibliotekos naudą ir svarbą. Čia pravers ir publikacijų apie bibliotekos veiklą kopijos. Tik svarbu, kad jose ne tik formalia žinute konstatuotume, jog įvyko renginys ar buvome išvykę į pasisemti žinių į kitą savivaldybę, bet atskleistume, kokia iš to nauda mūsų bendruomenei.

Paprastai gerai veikia įgyvendinamų projektų argumentas, ypač tokių, kuriuose biblioteka bendradarbiauja su vietos valdžios institucijomis ir padeda įgyvendinti jiems svarbius uždavinius. Svarstytina išeitis, jei biudžetas mažinamas, biblioteka gali pasiūlyti sąjungą su savivaldybės archyvu ar perimti savivaldybės vieno langelio paslaugas gyventojams. Tokias galimybes, be abejo, galėtų turėti tik pagrindinės bibliotekos, be to reikia laiko tinkamai parengti optimalų struktūrinį sprendimą, kad nė vienos iš jungiamų paslaugų kokybė per daug nenukentėtų. Geriausias pavyzdys, kad tai veikia – garsioji Arhuso viešoji biblioteka ir savivaldybės informacijos tarnyba, kuriai vadovauja pasaulio superbibliotekininkų klanui priskiriamas Ralf‘as Hapel‘is (beje jau seniai turiu minčių jį pakalbinti mūsų tinklaraščiui, bet vis atidėlioju).

Kai sprendimas mažinti etatus ar darbo valandas jau priimtas, bibliotekos taip pat turi įvairių alternatyvų – restruktūrizuoti ar reorganizuoti veiklą taip, kad net ir ribotos viešojo finansavimo lėšos užtikrintų gyventojams galimybes pasinaudoti specialistų paslaugomis. Jie gali atvažiuoti į vietą vieną ar kelis kartus per savaitę. Tiesioginė patirtis vartotojams ir valdžiai yra geriausia kvalifikuotų specialistų veiklos kokybės reklama, tik taip jie gali pastebėti skirtumus tarp profesionalių ir savanorių pagalba palaikomų paslaugų. Juk negalime tikėtis, kad politikai ir administratoriai įgys bibliotekininkystės išsilavinimą, kad mus suprastų.

Negalima nustoti ir derėtis su vietos valdžia dėl galimybių, atkurti prarastą darbo vietą, kai ekonominė situacija pagerės. Tokių pavyzdžių turime ir Lietuvoje – krizės metu, kai kurių savivaldybių sprendimuose filialai buvo reorganizuoti į knygų išduoties punktus. Tai palieka didesnę galimybę, nei uždarius biblioteką, atkurti bibliotekininko darbo vietą. Žinoma, tik sulaukus palankesnės ekonominės ir demografinės situacijos ir pasirėmus bendruomenės iniciatyva. Čia gali pasitarnauti palyginimas su panašaus dydžio kitos savivaldybės bibliotekų tinklu ir geresnėmis sąlygomis gyventojams. Juk bendruomenė gyvybingesnė ir labiau susitelkusi ten, kur veikia biblioteka. O gal atvirkščiai? :)

[Laukite antros dalies].

2011-07-12

Šiaulių miesto savivaldybės viešajai bibliotekai skirta Švietimo mainų paramos fondo dotacija

Švietimo mainų paramos fondas Šiaulių miesto savivaldybės viešajai bibliotekai skyrė dotaciją Leonardo da Vinci programos partnerysčių projekto „Kaip muziejai, galerijos, bibliotekos ir archyvai gali prisidėti prie mokymosi visą gyvenimą” (angl. „How museums, galleries, libraries and archives contribute to lifelong learning”) vykdymui.

2011 m. Leonardo da Vinci programos partnerysčių projektų konkursui buvo pateiktos 102 partnerysčių projektų paraiškos. 92 paraiškos atitiko tinkamumo reikalavimus, iš kurių finansavimui atrinkta 14 projektų.

Projekte „Kaip muziejai, galerijos, bibliotekos ir archyvai gali prisidėti prie mokymosi visą gyvenimą” dalyvauja organizacijos ir įstaigos (muziejai, bibliotekos, archyvai) iš įvairių ES šalių (Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Turkijos, Portugalijos) siekiant išsiaiškinti, kokį vaidmenį jos vaidina remiant visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, ir nustatyti jų indelį skatinant prieigą prie skaitmeninių technologijų. Taip pat projektu siekiama tenkinti konkrečius kultūros darbuotojų, dirbančių muziejuose, archyvuose, bibliotekose, mokymosi poreikius, perteikiant visą gyvenimą trunkančio mokymosi patirtį lankytojams ir vartotojams.

Pranešimo autorė: Inga Andruškevičiūtė (Specialistė projektinei veiklai. Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka)

2011-07-11

Neįprastas lentynų dizainas norintiems būti arčiau savo knygų

Negalite gyventi be savo knygų - norite būti arčiau? Tuomet jums tiktų ši neįprasto dizaino knygų lentyna, apie kurią pasakota vienoje iš interjero dizainui ir architektūrai skirtų svetainių.


Netradicinė knygų lentyna, šaltinis Homedit, http://www.homedit.com/expensive-luxurious-home-library/

Tai apskrita lentyna, susidedanti iš 15 modulių ir galinti sutalpinti ir patį skaitytoją. Viduje lentynos įrengta patogi sėdimoji/gulimoji vieta. Tad skaitytojas visada bus apsuptas savo knygų. Tokia lentyna gali sutalpinti apie 400 knygų ir kelis šimtus kompaktinių plokštelių. Apskritimo šonuose įrengtas apšvietimas. Vienintelė problema - tokiai lentynai reikėtų nemažai ploto, bet pasiaukojantys knygų mylėtojai tikriausia rastų sprendimą :).

Parengta pagal:

GANEA, Simona. Expensive luxurious home library. Homedit [interaktyvus]. 11 July 2011 [žiūrėta 2011 m. liepos 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.homedit.com/expensive-luxurious-home-library/

2011-07-09

Savanoriai Lietuvos bibliotekose

363 Lietuvos bibliotekos dalyvauja VšĮ „Europos informacijos centras“ Europos savanorystės iniciatyvoje. Siekiama, kad savanoriai padėtų įvairioje bibliotekų kasdienėje veikloje - išmėgintų renginių organizavimo, gyventojų mokymo, fondo tvarkymo darbus. Dar viena dingstis pradėti tokią iniciatyvą - supažindinti savanorius su darbu bibliotekoje, kuris dažnai įsivaizduojamas stereotipiškai.

Daugiau apie savanorystės akciją Lietuvos bibliotekose skaitykite:

Į Europos savanorystės maratoną jungiasi per 350 Lietuvos bibliotekų. VTV.LT [interaktyvus]. 2011 m., liepos 7 d. [žiūrėta 2011 m. liepos 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.vtv.lt/naujienos/kultura/i-europos-savanorystes-maratona-jungiasi-per-350-lietuvos-bibli-2.html

2011-07-07

Nepale atsakymų į praktinius kaimo žmonių klausimus ieško bendruomenių bibliotekos



Jau rašiau apie savo naudojimosi twitter'iu patirtį, dabar noriu pasidalinti atradimais iš vieno virtualaus profesinio tinklo. Kaip ir kituose šiame tinkle dalyvaujantys kolegos dalinasi savo informacija apie savo laimėjimus, praktikoje patirtas pamokas, atrastomis žiniomis, kelia jiems svarbius klausimus. Praeitą savaitę mano dėmesį patraukė dvi Sanjanos Schrestha, READ Nepal direktorės, žinutės, paskelbtos tame tinkle.

Su Sanjana, atstovaujančią organizaciją gavusią 2006 metų ATLA (Access to Learning Award) apdovanojimą, susipažinau prieš dvejus metus Pasaulio bibliotekų programos organizuotame renginyje, kuriame ji su užsidegimu papasakojo apie bendruomenių iniciatyva kuriamas kaimo bendruomenių bibliotekas Nepale. Didžiausiu atradimu tuomet buvo žinia, kad rėmėjų padedamos bendruomenės atidaro bibliotekas, dalyvauja bibliotekos taryboje, kuri priima sprendimus dėl bibliotekos valdymo ir išlaikymo, pavyzdžiui, parduodant bendruomenės narių išaugintas ir bibliotekai dovanotas daržoves ar grūdus. Nors Nepale Lietuvos savivaldybių finansuojamų viešųjų bibliotekų tinklas gali atrodyti kaip tolima siekiamybė, bet yra dalykų, kurių turėtume mokytis iš Nepalo kaimo bendruomenių bibliotekų. Tarp jų – nuostabą keliantis bendruomenės susitelkimas bendram reikalui ir bibliotekos įsiklausimas į bendruomenės, kurios didelę dalį sudaro neraštingi žmonės, poreikius. Todėl biblioteką turinčios bendruomenės nariams retai kyla klausimų, kam biblioteka priklauso ir kokia jos nauda jų vaikams, šeimoms ar visai bendruomenei. Jei vis dėlto tokie klausimai kyla, kartais, kaip pasakojo Sanjana, bibliotekos taryba gilinasi į bibliotekininko darbo kokybę ir gali priimti sprendimą – atsisakyti jo ar jos paslaugų.

Nepale 1991 metais įkurta READ (Rural Education and Development) organizacija rėmėsi paprasta idėja – įkurti bibliotekas, kurios suteikdamos priėjimą prie knygų ir informacijos, užtikrintų kaimo bendruomenėms galimybes mokytis ir įveikti skurdą. Šiandien ši organizacija veikia Nepale, Butane ir Indijoje. Sanjana Schrestha dirba READ Nepal organizacijoje jau šešerius metus, o nuo 2009 metų eina direktorės pareigas. Sanjana įdėjo daug pastangų, kad sustiprėtų Nepalo bendruomenių bibliotekų asociacija NCLA, kurios padeda READ centrams (kaimo bendruomenių bibliotekoms ir išteklių centrams) atstovauti savo teises ir užsiimti lobistine veikla. Pirmoje žinutėje minėtame virtualiame Sanjana pasidalino nuoroda į Youtube tinkle publikuotą video filmuką (subtitrai – anglų k.) http://www.youtube.com/watch?v=JxIlv75LUfE&feature=related.

Jame tik viena paprastos moters, išmokusios skaityti ir įsijungusios į moterų savipagalbos bendruomenę, istorija - raštingumas keičia jos savijautą ir gyvenimo būdą, jos šeimos požiūrį, vaidmenį bendruomenėje. Žiūrint iš mūsų pozicijos, atrodo, pernelyg paprasta ir nebeaktualu šalyje, kurioje 99 procentai žmonių – raštingi. Bet pasižiūrėjus filmuką, jau kelinta diena vis grįžtu prie klausimo - ar tikrai taip paprasta ir nebeaktualu? Kartais viduje kovoju su abejone, ar mums nuolat besigailint dėl nepakankamo finansavimo ir dėl to, ko negalim, iš mūsų dėmesio centro išsprūsta taim ką mes galim, t.y. realūs žmogaus poreikiai ir pagrindinė bibliotekos idėja – tarnauti visomis turimomis priemonėmis, padedant gauti informacijos ir žinių reikalingų įveikti kasdieniame gyvenime kylančias problemas, atsakyti į paprastus klausimus. Juk knygų prigrūstas kambarys yra mažiausia, kuo gali tarnauti biblioteka savo bendruomenei. Kartais parnerystės su kitais leidžia pasiekti ir duoti daugiau negu, kad leidžia pinigų stokos dėžėje įkalintos mūsų svajos.

Čia knieti pasidalinti ir antrąja Sanjanos žinute, parašyta virtualioje profesinėje bendruomenėje.

„Labas visiems,

Aš noriu pasidalinti ir sužinoti iš jūsų, kaip kaimo informacijos poreikius tenkina kaimo bendruomenių bibliotekos ir išteklių centrai.
Ribota prieiga prie reikalingų žinių ir informacijos taip pat yra barjeras skurdo mažinimo veiklose. Kaimo bibliotekos turėtų teikti informaciją, kurios reikia vietos bendruomenėms. Mes nedažnai randame knygų, kuriose būtų kalbama apie vietinius informacijos poreikius. READ Nepal organizacija pradėjo vykdyti projektą, kuris vadinasi „Praktinių atsakymų paslauga“, skirtą vietinių bendruomenių informacijos poreikiams. Kiekvieną mėnesį mes gauname daug klausimų iš bendruomenių ir siekiame atsakyti bent į 70 procentų jų. Atsakymai teikiami pačiu paprasčiausiu, logiškai ir praktiškai įmanomu būdu raštu, žodžiu, vaizdu ar audiovizualiniu formatais.

Žemiau pateiksiu kelis pavyzdžius, parodančius, kokios informacijos kaimo bendruomenėms reikia iš kaimo bibliotekų:

Esu ūkininkas, auginu paukščius. Mano vištos išperėjo viščiukų. Ką tik išsiritę viščiukai atrodė sveiki, bet po dviejų mėnesių jie nebeįstengia atsistoti ant kojų. Prašau patarimo, ką turėčiau daryti?
Kaip aš galiu sužinoti, ar mano jautis karščiuoja?
Kodėl liūčių periodu ant ožkų kojų ir aplink snukį atsiranda žaizdelių?
Mano ožka kelintą kartą iš eilės atsiveda negyvus jauniklius. Prašau pasakyti kodėl ir patarti?
Mano vyras vedė antrą kartą? Kaip aš galiu pasiekti teisingumą?
Aš žindau kūdikį krūtimi, tačiau išsiskiriančio pieno kiekis – minimalus, ką man daryti?
Atsakydami į šiuos klausimus mes konsultuojamės su ekspertais. Kartais bibliotekos, surinkusios dažnai užduodamus klausimus, organizuoja seminarus su specialistais, kurie atsako į klausimus. Mes norėtumėme, ar jūs turite panašios į šią patirties? Norėtume iš jūsų pasimokyti.

Iš anksto dėkoju ir laukiu žinių iš jūsų.

Sanjana Schrestha“

Išverčiau Sanjanos žinutę, kad pakviesčiau Jus pasidalinti lietuviška patirtimi, kaip gi vietos bibliotekos tarnauja kaimo bendruomenėms, susiduriančiomis su informaciniais ir žinių barjerais. Visus pavyzdžius, pažadu, išversiu ir nusiųsiu Sanjanai - mūsų kolegei iš Nepalo.

Nuotrauka pasiskolinta iš READ Gobal tinklalapio www.readgobal.org, jos centre - Sanjana, apsirengusi mėlynai.

Panaudoti šaltiniai:

2006 Access to Learning Award: READ Nepal (Interaktyvus). Bill and Melinda Gates Foundation. (Žiūrėta 2011-07-07). Prieiga per internetą: http://www.gatesfoundation.org/atla/Pages/2006-read-nepal.aspx

Read Nepal. Staff (Interaktyvus). Iš Read Global. (Žiūrėta 2011-07-07). Prieiga per internetą: http://www.readglobal.org/our-work/read-nepal/read-nepal-staff

Founder and History. (Interaktyvus) Iš Read Global. (Žiūrėta 2011-07-07). Prieiga per internetą: http://www.readglobal.org/about-us/founder-and-history .

Paskendę metaduomenyse, arba išteklių aprašymo standartų kraštovaizdis

2009-2010 m. Jenn Riley, JAV Indianos universiteto bibliotekos darbuotoja, atliko metaduomenų schemų, taikomų kultūros paveldo sektoriuje, analizę. Bibliotekininkystės specialistė nustatė, kad naudotos net 105 schemos įvairiems informacijos ištekliams aprašyti. Analizės pagrindu Jenn Riley sukūrė vaizdinį visų taikomų metaduomenų schemų žemėlapį pagal kelis kriterijus: informacijos išteklių rūšį, institucijas, kuriose naudojamos schemos, metaduomenų paskirtį ir funkcijas.


Metaduomenų standartų žemėlapis, šaltinis: http://www.dlib.indiana.edu/~jenlrile/metadatamap/seeingstandards.pdf

Be to, tyrėja įvertino metaduomenų schemas pagal jų naudojimo intensyvumą. Metaduomenų kraštovaizdžio žemėlapis (žr. http://www.dlib.indiana.edu/~jenlrile/metadatamap/) naudingas norint susiorientuoti schemų gausybėje ir atrenkant labiausiai atminties institucijoms tinkančius metaduomenų standartus. Iš pradžių standartų įvairovė gali bauginti. Tačiau turint omeny tai, kad standartai formavosi atsižvelgiant į aprašomų informacijos išteklių ypatumus, profesines tam tikros srities tradicijas, išteklių naudojimo pobūdį, galima suprasti tokio plataus metaduomenų kraštovaizdžio radimosi ištakas. Iš tiesų, šis žemėlapis labai tinka tiems, kurie tik pradeda rinktis metaduomenų standartus skaitmeninimo, skaitmeninių bibliotekų kūrimo projektuose.

Parengta pagal:

Seeing standards: a visualization of the metadata universe [interaktyvus]. 2009-2010 [žiūrėta 2011 m. liepos 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.dlib.indiana.edu/~jenlrile/metadatamap/

2011-07-06

Susiorientuoti bibliotekoje padeda žaidimas

Fairfieldo universiteto (JAV) naujokai daugiau nebeturės lankytis ekskursijoje, kad suprastų, kaip orientuotis bibliotekoje. Vietoj ekskursijų bibliotekininkai ir IT specialistai sukūrė žaidimą Bibliotekos kraštovaizdis (angl. Library Scene). Žaidimą sudaro keli vaizdo klipai, kuriuose animuoti personažai - keli studentai - atlikdami studijų užduotis išbando įvairias bibliotekos paslaugas. Filmukai primena realias gyvenimo situacijas, juose derinama animacija ir nufilmuoti bibliotekos vaizdai bei jos darbuotojai. Peržiūrėjus filmukus žaidėjams pateikiamos interaktyvios užduotys - kryžiažodžiai, klausimai ir kt. Interaktyvus ir patrauklus žaidimas leidžia bibliotekos vartotojams įgyti ir įtvirtinti bazines žinias ir įgūdžius, kurie padės išmokti naudotis įvairiomis informacijos paslaugomis. Taigi, šis žaidimas priskirtinas prie informacijos raštingumą ugdančių priemonių. Nors akademinių bibliotekų profesinėje bendruomenėje jau diskutuojama apie žaidimų naudą ugdant informacinį raštingumą, praktikoje jų taikymo pavyzdžių dar nedaug.
Pažymėtina, kad žaidimas jau pelnė pripažinimą - 2011 m. kovo mėnesį Kolegijų ir mokslinių bibliotekų asociacija (JAV, ACRL) suteikė jam mėnesio tinklalapio apdovanojimą.

Smalsuoliams primename, kad tinklaraštyje jau rašėme apie informacinio raštingumo ugdymo žaidimus, žr. Bibliobouts - informacinio raštingumo ugdymo žaidimas.

Parengta pagal:

SOPAB, Sarah. Animated game created by librarians attracts freshman students. Iš Library Journal.com [interaktyvus]. 5 July 2011 [2011 m. liepos 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libraryjournal.com/lj/home/891197-264/animated_game_created_by_librarians.html.csp

Nuotrauka iš Fairfieldo bibliotekos žaidimo svetainės: http://faculty.fairfield.edu/mediacenter/library/game_demo/index.html

2011-07-05

Kaip skaitytojai vertina tinklaraštį R&R bibliotekininkas

Birželio 28 d. paskelbėme apklausą "Ką man reiškia R&R bibliotekininkas?", tikėdamiesi sužinoti jūsų nuomones ir vertinimus. Išplatinus informaciją apie apklausą įvairiais kanalais tądien sulaukėme didžiulio dėmesio - virtualių apsilankymų skaičius padidėjo net trigubai, negu įprastą vasaros dieną. Tačiau labai mažai žmonių - tik 14 ryžosi per kelias apklausos dienas užpildyti mūsų pateiktą anketą. Vertiname jų nuomonę, dėkojame už skirtą laiką ir trumpai pakomentuojame, ką atsakė šie tinklaraščio skaitytojai.

Kodėl skaitau tinklaraštį R&R bibliotekininkas?

Daugelis atsakiusiųjų minėjo, kad tinklaraštis jiems yra profesinės informacijos šaltinis. Jie skaito tinklaraštį, nes dirba bibliotekose ir nori greitai bei patogiai gauti naują bibliotekininkystės informaciją. Dalis skaitytojų pareiškė, kad skaito tinklaraštį, nes patinka jo turinys, tinklaraščio straipsnių dvasia ir jų autoriai.

Ką vertinu šiame tinklaraštyje?

Pagrindinė vertybė skaitytojams - tinklaraščio turinys. Skaitytojai minėjo, kad jiems patinka operatyvus bibliotekininkystės naujienų skelbimas, pateikiami atskirų bibliotekų veiklos pavyzdžiai, straipsnių temų įvairovė. Taigi pagrindinis dalykas, kurį vertina skaitytojai - tinklaraščio turinys.

Ko pasigendu tinklaraštyje R&R bibliotekininkas?

Šiuo klausimu skaitytojų nuomonės pasiskirstė įvairiai. Dalis pareiškė, kad jiems viskas patinka. Kiti nurodė, ko konkrečiai jiems trūksta. Trūkstami dalykai - tai Lietuvos bibliotekų patirtis bei Lietuvos bibliotekininkų diskusijos, nuomonės ir įspūdžiai. Du skaitytojai labai detaliai aprašė, kokias temas pageidautų matyti: teisinių bibliotekų veiklos aspektų aptarimą ir skaitymo skatinimo patirtį bei sėkmingos veiklos pavyzdžius.

Kas skatina (paskatintų) mane diskutuoti tinklaraštyje?

Šiuo atveju paaiškėjo, kad nedaugelis skaitytojų linkę diskutuoti tinklaraštyje. Vieni tiesiog nemėgsta diskutuoti ir rašyti komentarų, kiti pesimistiškai vertina Lietuvos bibliotekininkystės perspektyvas, baiminasi bibliotekų vadovų reakcijos ir kt., todėl atrodo, kad diskusijos neturi jokios prasmės. Visgi kai kurie skaitytojai parašė, kad diskutuoti juos paskatintų įdomi ir aktuali straipsnio tema.

Kas skatina (paskatintų) mane rašyti į tinklaraštį?

Dalį skaitytojų rašyti paskatintų noras pasidalyti patirtimi arba sužinotos aktualios bibliotekininkystės naujienos. Dalis skaitytojų atsakė, kad kol kas tik stebi tinklaraštį, bet dėl įvairių priežasčių dar nerašo. Vienas respondentas paminėjo, kad vadovybės palaikymas, tinklaraščio skaitymo ir pildymo veiklos pripažinimas svarbia darbo dalimi paskatintų rašyti.

Jūsų idėjos, pasiūlymai, pastebėjimai apie tinklaraštį

Atsakydami į šį klausimą skaitytojai džiaugėsi, kad toks tinklaraštis egzistuoja, ir teigė, kad jis reikalingas. Kai kurie skaitytojai patarė skatinti diskusijas įsteigiant įvairiausius prizus už komentarus (pvz., parašiusiam daugiausią komentarų). Skaitytojai taip pat linkėjo, kad tinklaraščio skaitytojai būtų drąsesni, daugiau diskutuotų ir rašytų.

Dėkojame dalyvavusiems apklausoje. Tie, kas nedrįso pildyti anketos, gali parašyti savo nuomonę šios žinutės komentaruose :).

2011-07-03

Biblioteka arčiau - skaitau daugiau

JAV Džordžijos valstijos universiteto Ekonomikos katedros mokslininkė Rachana Bhatt sugalvojo originalų būdą išsiaiškinti, ar viešosios bibliotekos paslaugos gali paveikti laisvalaikio skaitymo trukmę. Anot mokslininkės, skaitymas visuotinai pripažintas naudinga laisvalaikio veikla, todėl esant visuotiniam susirūpinimui dėl to, kad skaitymą išstumia kitos laisvalaikio veiklos, svarbu išsiaiškinti, kas gali paskatinti skaitymą. Mokslininkė nutarė išsiaiškinti, ar yra sąsajų tarp viešosios bibliotekos atstumo nuo gyventojų namų ir laiko, skiriamo laisvalaikio skaitymui. Tyrimui ji pasitelkė kelių JAV vykdytų didžiulių statistiniams duomenims surinkti skirtų apklausų (bendrų socialinių-demografinių duomenų apie JAV gyventojus, gyventojų naudojimąsi bibliotekomis bei apie gyventojų laiko skyrimą įvairioms veikloms) duomenis.

Tyrėja nustatė, kad asmenys, kurie gyvena 0-2 mylių atstumu nuo viešosios bibliotekos, buvo labiau linkę naudotis jos paslaugomis, negu tie, kurie gyveno toliau. Savo ruožtu, asmenys, kurie pareiškė, kad pastaruoju metu naudojosi bibliotekos paslaugomis, kasdien vidutiniškai skaitydavo 27 minutėmis daugiau, negu kiti gyventojai. Be to, anot tyrėjos, besinaudojantys bibliotekos paslaugomis tėveliai kasdien skaitė kartu su savo vaikais maždaug 14 minučių daugiau, negu kiti gyventojai. Galiausia, ilgesnis laiko tarpas, skiriamas skaitymui, sumažino skaitytojų leidžiamą laiką prie televizoriaus maždaug 59 minutėmis.

Tyrėjos nuomone, ji surado originalų būdą pateikti vertingą informaciją sprendimų priėmėjams, kurie planuoja lėšų paskirstymą viešosioms bibliotekoms.

Išsamus tyrimo metodikos aprašymas pateiktas straipsnyje, pagal kurį ir parengta žinutė:

BHATT, Rachana. The impact of public library use on reading, television and academic outcomes. Journal of Urban Economics [interaktyvus]. 2010, vol. 68, no. 2, p. 148-166 [žiūrėta 2011 m. liepos 3 d.]. Prieiga per: ScienceDirect. DOI 10.1016/j.jue.2010.03.008

2011-07-01

Rock&roll bibliotekininkas – profesinio gyvenimo būdas

Šiandien tinklaraštis Rock&roll bibliotekininkas švenčia savo antrąjį gimtadienį. Mums sukako 2 metai! Antrieji R&R bibliotekininko gyvavimo metai buvo labai energingi ir kupini naujų idėjų. Kartu su jumis, mūsų tinklaraščio skaitytojais, išmokome daug naujų dalykų. Šiais metais R&R bibliotekininkas tapo savotišku požiūrio į savo profesiją, netgi gyvenimo stiliaus, simboliu. Nepastebimai pradėjome įvardyti daugelį dalykų „rokenroliška idėja“, „rokenrolišku stiliumi“. Taigi antrieji R&R bibliotekininko gyvavimo metai galutinai pavertė tinklaraštį bibliotekinės bendruomenės bendravimo, dalijimosi ir bendradarbiavimo idėja. Tą rodo ir šiais metais įvykę projektai ir sumanymai.

Profesinio bendravimo (r)evoliucija – (ne)konferencija Rock&roll bibliotekininkas 2010

Būtent šiais metais įvyko (ne)konferencija Rock&roll bibliotekininkas 2010: bibliotekininkystės idėjų forumas – pirmasis tokio pobūdžio bibliotekininkų renginys Lietuvoje. (Ne)konferencija leido pažvelgti kitaip į tai, kaip galėtų komunikuoti profesinė bibliotekininkų bendruomenė ir kas toji bendruomenė iš tikrųjų yra. Pagrindinė (ne)konferencijos idėja – sukurti stiprią bibliotekinę bendruomenę, kuri geba dalytis idėjomis ir kurti kartu. Bibliotekinė bendruomenė – tai dirbantys specialistai, studijuojantys būsimieji bibliotekininkai ir bibliotekininkystės dėstytojai bei mokslininkai. Visos išvardytos grupės glaudžiai susijusios, nes leidžia bibliotekoms gyvuoti, atsinaujinti ir diegti naujoves. Bendraudami mokomės vieni iš kitų ir surandame naujų būdų rengti tokius specialistus, kurių šiuo metu labiausiai reikia bibliotekose, pritaikyti naujausias bibliotekininkystės koncepcijas praktikoje, užduoti sau klausimus, kurie gali tapti naujo tyrimo pradžia.

Regis, (ne)konferencijos dalyviai turėjo progą padaryti ir kitą išvadą – kad kiekvienas iš mūsų žino daug dalykų ir turi nemažai įdomių idėjų, tik svarbu jas išlaisvinti ir pradėti diskutuoti, komentuoti ir kalbėtis tarpusavyje. (Ne)konferencija suteikė progą pasisakyti visiems – bendrauvusiems renginio socialiniame tinkle, tiesiogiai dalyvavusiems (ne)konferencijoje ir stebėjusiems diskusijas bei rašiusiems renginio Twitterio paskyroje. Pirmieji nedrąsūs komentarai socialiniame tinkle vėliau virto aktyviomis diskusijomis. Renginio socialinis tinklas buvo aktyvus ir (ne)konferencijai jau pasibaigus.

Iš renginio pasimokėme – svarbu bendrauti ne tik bibliotekinės bendruomenės rate, bet kviesti potencialius partnerius, organizacijų, dirbančių panašiose srityse, atstovus, t.y. žmones, kurie galės praturtinti, papildyti ir net transformuoti mūsų įprastą profesinį įvairių problemų matymą.

Apie (ne)konferenciją skaitykite:

(Ne)konferencija Rock&roll bibliotekininkas 2010 - eksperimentas pavyko

To dar nebuvo! "Rock&roll bibliotekininkas 2010" – naujas renginys bibliotekininkystės inovacijoms skatinti

Ar mes pasirengę? (Ne)konferencijos Rock&roll bibliotekininkas 2010 plenarinė kalba

Rock&roll bibliotekininkai – vienykitės!

Kad pakiltų nuotaika ir atsirastų noras kurti naujus bibliotekinius projektus, svarbu pačiam tikėti, jog bibliotekininkai – šiuolaikiški ir kūrybingi žmonės. Jie tokie ir yra. Tuo galėjome įsitikinti, pirmojoje Lietuvoje organizuotoje masinėje bibliotekininkų fotosesijoje Kritinė rock&roll bibliotekininkų masė. Balandžio 17 d. Vilniuje, prie Baltojo tilto susirinkę bibliotekininkai netradiciškai paminėjo tarptautinę knygos ir autorių teisių dieną. R&R bibliotekininkų komanda bendradarbiaudama su fotostudija DOYOU PHOTOGRAPHY surengė smagią fotosesiją. Spalvingos šio renginio nuotraukos puošia šią žinutę.

Apie fotosesiją skaitykite:

Kritinė Rock n' Roll bibliotekininkų masė - fotosesija: privalai joje būti!

Susipažinkite – projektas „Rock&roll bibliotekininkas”

Būtent antraisiais R&R bibliotekininko gyvavimo metai pirmą kartą pristatėme tinklaraštį ir kitus projektus tarptautinei bendruomenei. Tarptautiniame bibliotekininkystės ir informacijos dėstytojų ir studentų sympoziume BOBCATSSS’2011 pristatytos visos „Rock&roll bibliotekininko” iniciatyvos. Pranešimą uždegančiu pavadinimu „Proveržio dvasia: bibliotekininkystės ir informacijos mokslų komunikacija rock‘n‘roll stiliumi“ parengė bibliotekininkystės bakalauro studijų programos absolventė, kuri šiuo metu sėkmingai baigė magistro studijas, - Julija Zemcova, ir Ramunė Petuchovaitė. Pranešime pristatytas tinklaraštis, (ne)konferencija ir jos metu vykęs konkursas moksleiviams „Biblioteka veža“. Įdomu, kad konferencijos dalyviai susidomėjo pranešimu ir teiravosi dėl galimybių pradėti bendradarbiavimo projektus, remiantis „R&R bibliotekininko” koncepcija.

Apie pranešimą daugiau skaitykite čia:

BOBCATSSS 2011: nauji bibliotekininkystės ir informacijos atradimai Šombatėjuje


Bibliotekininko profesija gali tapti jūsų svajonių profesija!

Bibliotekininko profesija – įdomi, kūrybinga – tai svajonių profesija :). Tą įvairiais būdais siekėme parodyti jauniesiems žmonėms, besirenkantiems studijas. Organizuodami (ne)konferenciją „Rock&roll bibliotekininkas 2010”, lygiagrečiai surengėme geriausios bibliotekos reklamos konkursą „Biblioteka veža“, skirtą moksleiviams. Gavome net 72 moksleivių, iš įvairių Lietuvos kampelių, darbų. Tikimės, kad kurdami reklamą, moksleiviai turėjo progą susipažinti su bibliotekomis artimiau.

Šiuo metu R&R bibliotekininkų komanda – Ugnė, Ramunė, Jurgita – kartu su gausiu pagalbininkų būriu keliauja po įvairius Lietuvos miestus kartu su projekto „Bibliotekos pažangai“ palapine pristatydami bibliotekininko profesiją. Nuotaikingi proto mūšiai ir konkursai, rokenroliški bibliotekininko profesijos pristatymai turėtų paskatinti jaunuolius susimąstyti apie savo ateitį bibliotekininkystės srityje.

Daugiau apie konkursą Biblioteka veža ir R&R bibliotekininkų keliones po Lietuvą skaitykite:

Startavo konkursas moksleiviams "Biblioteka veža"

Rock&Roll bibliotekininkai Kelmėje

Kretingos miesto šventės metu viešoji biblioteka persikėlė į Rotušės aikštę...

Štai tokie buvo antrieji R&R bibliotekininko metai. Dabar lauksime jūsų komentarų ir pasiūlymų surengtoje apklausoje „Ką man reiškia R&R bibliotekininkas?“ ir sužinosime, kaip jūs vertinate šiuo du metus. Kviečiame pareikšti savo nuomonę - mes labai laukiame jūsų atsakymų :).

Nuotraukos DOYOU PHOTOGRAPHY