Mokslinė biblioteka kokybiniu požiūriu: naujos veiklos vertinimo perspektyvos

Dar viena įdomi ilgalaikio mokslinių bibliotekų tyrimo ataskaita, parengta JAV Mokslinių bibliotekų asociacijos (angl. Association of Research Libraries). Šis tyrimas - tai bandymas apibūdinti mokslinėje bibliotekoje vykstančias transformacijas kokybiniu požiūriu, kadangi pastebėta, kad kasmet renkami statistiniai duomenys nesuteikia svarbios informacijos apie tai, kaip kinta mokslinės bibliotekos. Todėl inicijuotas tyrimas, kurio esmė - surinkti ir išanalizuoti asociacijos narių tekstinius bibliotekų veiklos aprašus, kuriuose atsispindi svarbūs strateginiai mokslinių bibliotekų veiklos pokyčiai. Šie aprašai ir buvo nagrinėti tyrinėtojų tam, kad praturtintų bibliotekų statistinių duomenų interpretacijas ir suformuluotų naujus mokslinių bibliotekų veiklos rodiklius. Bibliotekų veiklos aprašų analizė vertinga patiems mokslinių bibliotekų vadovams, kurie gali vertinti savo biblioteką kitų mokslinių bibliotekų veiklos ir pasiekimų kontekste. Tyrimas prasidėjo net 2007 m. kuomet kelios bibliotekos pradėjo kurti bandomuosius aprašus. Vėliau, jau 2009 m. Mokslinių bibliotekų asociacija kreipėsi į savo narius, kad jie parengtų savo bibliotekų veiklos aprašus. Tyrimas parengtas išanalizavus 82 akademinių bibliotekų pateiktus aprašymus. Tyrėjai atliko turinio analizę siekdami nustatyti pagrindines temas ir idėjas, dominuojančias aprašymuose. Remdamiesi šių temų analize tyrėjai padarė pagrindines išvadas ir rekomendacijas. Tai:

Valdymas ir savianalizė. Nagrinėjant bibliotekų valdymo klausimus daugelis respondentų minėjo būtinybę naudoti tam tikrus metodus vertinant bibliotekų strategijas ir valdymo pasiekimus. Daugelis tirtų akademinių bibliotekų minėjo tokių rodiklių kaip statybos projektų, bibliotekos naudojimo duomenų, bibliotekos ateities perspektyvų, statistinių duomenų vertinimą. Nevienareikšmiškai vertinti santykiai su steigėjo institucija, t.y. su universitetu. Privačių universitetų bibliotekos buvo žymiai mažiau linkusios nurodyti sąsajas su savo steigėju, negu valstybinių universitetų bibliotekos. Nedaugelis minėjo rodiklius, susijusius su fondais ir jų atitikimu vartotojų poreikius. Tyrėjai iš gautų duomenų daro išvadą, kad būtina diskutuoti apie trijų aspektų - misijos ir strateginių prioritetų, fondų komplektavimo prioritetų, sąsajų su steigėjo institucija - vertinimo būdus.

Išorės bendradarbiavimas ir parama. Aptardami bendradarbiavimo patirtį daugelis akademinių bibliotekų minėjo savo partnerius ir bendradarbiavimo sritis. Daugiausia bibliotekos bendradarbiauja mokslinės komunikacijos, tarpbibliotekinio abonemento, bibliografinės apskaitos srityse. Tik nedaugelis paminėjo bendradarbiavimo su verslo atstovais, muziejais bei partnerystę bendro fondų saugojimo srityse. Tyrėjų manymu, būtent pastarosios temos - partnerystės tinklai su kitomis institucijomis (ne bibliotekomis) bei bendro fondų saugojimo iniciatyvos gali būti perspektyvus bibliotekų veiklos rodiklis, rodantis pokyčius.

Vidinis bendradarbiavimas ir parama. Daugelis bibliotekų minėjo, kad bendradarbiauja su įvairiais universiteto padaliniais. Daugiausia toks bendradarbiavimas siejosi su informacinio raštingumo ugdymu bei parama studijų programų plėtrai ir įgyvendinimui. Mažiau minėtos tokios sritys kaip atvira prieiga, padalinių tyrimų rinkodara, lyderystė autorių teisių sprendimų srityje ir kt. Tyrėjų manymu, viena iš perspektyviausių sričių, atspindinčių pokyčius akademinėse bibliotekose - atviros prieigos iniciatyvos ir jų vertinimas.

Bibliotekos paslaugos. Praktiškai visi respondentai aptardami bibliotekos paslaugas minėjo būtinybė plėtoti inovatyvius prieigos prie bibliotekos išteklių būdus, praplėsti tradicinius bibliotekos vaidmenis. Tokių inovacijų poreikis dažniausia buvo siejamas su didesnę orientaciją į aptarnaujamą bendruomenę, proaktyviu požiūriu į jos poreikius, didesnį dėmesį projektams virtualioje aplinkoje. Dažniausia bibliotekos teikė tokias paslaugas kaip nešiojamų kompiuterių skolinimas, ilgino darbo valandas, organizavo grupinio darbo vietas studentams ir kt. Pasak tyrėjų, šioje srityje kokybinis vertinimas itin svarbus, tačiau kartu ir problematiškas. Ateityje tyrėjai pataria koncentruotis į naudos, gautos vartojant paslaugas, vertinimą.

Filialai. Daugelis respondentų minėjo akademinių bibliotekų filialus, daugiausia kreipdami dėmesį į juose saugomus teminius rinkinius, kuriems skirtas nevienodas dėmesys. Dėl šios priežasties tyrėjai mano, kad ateityje svarbu išryškinti išskirtinę filialų vertę ir sutelkti dėmesį į investicijų grąžos (angl. ROI - return on investment) vertinimą.

Fondai. Dauguma bibliotekų kalbant apie fondus minėjo skaitmeninių rinkinių kūrimą ir išsaugojimo veiklą. Bibliotekos aptarė skaitmeninimo iniciatyvas, kurios traktuotos nevienareikšmiškai - kaip prieigos arba išsaugojimo priemonės. Kitos svarbios temos apėmė skaitmeninių dokumentų valdymo klausimus, rėčiau kalbėta apie e.knygas. Šioje srityje vertinimas itin svarbus, nes visos bibliotekos labiau pereina prie skaitmeninių išteklių valdymo, todėl reikia sukurti ir tinkamus vertinimo rodiklius.

Apibendrinant galima teigti, kad kokybiniai (tekstiniai) bibliotekų veiklos aprašymai leidžia gauti naujus ir netikėtus (iš anksto tyrimo nenumatytus) duomenis apie bibliotekų veiklos pokyčius. Tai leistų koreguoti ir kiekybinius bibliotekų veiklos rodiklius. Be abejonės, bibliotekų veiklos aprašai greitai sensta, todėl turėtų būti renkami periodiškai.

Daugiau informacijos galima rasti bibliotekų aprašų tyrimo svetainėje, kurioje pateikta informacija apie visus tyrimo etapus ir apibendrinamoji ataskaita.

Parengta pagal:

POTTER, William Grey; COOK, Colleen; KYRILLIDOU, Martha. ARL profiles: research libraries 2010 [interaktyvus]. April 2011 [2011 m. liepos 26 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.arl.org/bm~doc/arl-profiles-report-2010.pdf