2016-10-30

Ketvirtoji autorinių lėlių-herojų paroda Lieporių bibliotekoje

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Lieporių filiale vyko ketvirtosios autorinių lėlių-literatūrinių personažų parodos pristatymas. Renginio metu aptartos eksponuojamos lėlės-herojai, susipažinta su jų autorėmis.

Parodos idėja išaugo tarsi ropė

Ketvirtoji autorinė lėlių paroda prasidėjo... ropės rovimu, kuri auga sparčiai ir greitai duoda derlių. Lieporių filiale dirbusio buvusio kolegos Sergėjaus Peršino idėja – kviesti meistres kurti lėles pagal pasirinktus literatūrinius kūrinius, išaugo didžiulė tarsi ropė. Ją „išrauti“ ir tradicija tapusią veiklą puoselėti padėjo Kristina Mikliuvienė, bibliotekos specialistė projektinei veiklai, ilgametės parodų dalyvės Edita Varnelienė, Asta Liaudanskienė, Dalia Vileikienė. Joms padėjo pirmą kartą parodos pristatyme dalyvavusios Zenė Motiejauskienė iš Pakruojo, kolegė Laura Radavičienė, dirbanti Vaikų literatūros skyriuje, ir, žinoma, pačios ropės autorė, Lieporių filialo bibliotekininkė Ilona Mockienė. Tačiau ropę išrauti pavyko tik prisijungus mažiesiems bibliotekos lankytojams, kurie labiausiai ir žavėjosi lėlėmis-knygų personažais.

Renginyje šypsenos ir jauki atmosfera

Parodos pristatymo vakaras išsiskyrė savo nuoširdumu, šypsenomis ir žaismingumu. Į atidarymą susirinkusieji buvo kviečiami pasiklausyti skaitomų literatūrinių kūrinių ištraukų, pamąstyti ir pamėginti atpažinti herojus, įvardinti skaitomą kūrinį. Tokiu būdu buvo kitaip susipažįstama su pačiais personažais bei jų autoriais. Atspėjus literatūrinę mįslę, lėlės-personažo kūrėjas pristatydavo savo kūrybą ir pasirinkimus.

Nominacijos lėlėms ir jų kūrėjoms

Savaitę prieš parodos pristatymą buvo vykdoma bibliotekos lankytojų apklausa apie eksponuojamus darbus. Lieporių filialo bibliotekininkė Gražina Gontienė statistiškai apibendrino gautus atsakymus. Remiantis skaitytojų nuomone, gražiausia lėle pripažinta Mergaitė su degtukais (H. K. Andersenas), kurios autorė Rita Ona Danielienė iš Klaipėdos. Kitas šios autorės sukurtas herojus Mažasis Princas. Tuo tarpu Kristinai Venslauskienei iš Marijampolės už Eglės Žalčių karalienės ir Bembio herojus suteikta originaliausio sprendimo nominacija. Irenos Pusvaškienės iš Molėtų sukurta Barbora Radvilaitė nominuota puošniausiu portretiniu personažu. Itin daug dėmesio sulaukė Rasos Petravičienės sukurtas Žaldokas - lietuviškiausias personažas. Šiaulietė Asta Liaudanskienė sukūrė net tris personažus: Harį Poterį, Mažajį Princą ir Pagranduką. Tai neeilinio kruopštumo darbai, savo šiltumu traukiantys mažųjų skaitytojų dėmesį. Nedaug skaitytojų žinojo ir atpažino Editos Varnelienės sukurtą Raudonodžių Vadą iš O. Henrio apsakymo „Raudonodžių vado išvadavimas“. Tai žaismingiausias personažas. Dalia Vileikienės Džonas Silveris iš Lobių salos ir Vienuolis Tukas iš Robinhudo nuotykių pripažinti realistiškiausiais veikėjais. Rolandos Naunikaitės Mergaitė su degtukais nominuota už subtilumą ir profesionalumą. Zenei Motiejauskienei iš Pakruojo dėkota už Muką ir Princą, už tikslų kultūrų savitumo atskleidimą. Tiesa, žavus Princas buvo sukurtas nesiremiant jokiu literatūriniu tekstu, todėl vakaro dalyviams pateikta užduotis - surasti kūrinį Princui. Daug nediskutuojant nuspręsta, kad Princas atėjo iš M. Tveno kūrinio „Princas ir elgeta“. Vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkės Lauros Radavičienės Tėvelis ir Motinėlė iš lietuvių liaudies dainos „Išėjo tėvelis į mišką“ pelnė ryškiausių herojų vardą. Nors kūrėjų lėlės iškeliaus į kitas parodas, kruopščiai nunerta Ilonos Mockienės įspūdinga ropė liks laukti naujų edukacinių užsiėmimų ir skaitytojų bibliotekoje.


Lėlės kaip edukacinė priemonė

Vienas iš parodos tikslų yra skatinti literatūros kūrinių skaitymą. Lėlės-herojai gali būti puikia priemone, sugundančia tiek suaugusiuosius, tiek vaikus perskaityti knygas apie sužavėjusius personažus. Šių metų autorinėje lėlių parodoje dalyvavo 11 autorių, pateikta 18 kūrinių. Tarp eksponuojamų darbų galima pamatyti tokius knygų personažus kaip Haris Poteris, Mažasis Princas, Pagrandukas, Eglė Žalčių karalienė, Bembis, Mergaitė su degtukais, Barbora Radvilaitė, Vienuolis Tukas, Džonas Silveris. Tai, daugiausiai, herojai iš vaikams ir jaunuoliams skirtų pasakų ir romanų. Tikimasi, jog išraiškingi personažai, kaip teigia Lieporių filialo vedėja Regina Vertelienė, palies kiekvieno apsilankiusiojo širdį ir paskatins perskaityti bent po vieną aptartą kūrinį. Išdalinus padėkos raštus, užpūtus torto žvakutes, bibliotekos šeimininkai drįso tarti „iki kitų metų“ - penktosios, jubiliejinės parodos.

Ketvirtoji autorinių lėlių-herojų paroda organizuota įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos dalinai finansuojamą projektą „Visuomeninė mokykla bibliotekoje 2“.


Agnė Kemzūraitė
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos
specialistė kultūrinei-edukacinei veiklai

2016-10-27

„Knygos per „Penki TV“: K. Urba apie idealią knygą vaikams ir LNB vaikų skyriaus atidarymas

Kviečiame Jus atversti naują rašytojo Regimanto Dimos istorinį romaną „Bronislovas ir imperatorius“, kurio painus ir intrigų kupinas siužetas pakvies pasinerti į XIX a. nuotykius. Taip pat Jūsų laukia susitikimas su kone žinomiausiu Lietuvoje vaikų literatūros kritiku Kęstučiu Urba, su kuriuo kalbėjome apie jo kelią į vaikų literatūrą, kūrybą ir, žinoma, knygas mažiausiems skaitytojams. Laidoje taip pat pamatysite reportažą iš Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų skyriaus atidarymo šventės. Jūsų taip pat laukia rubrika vaikams, Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių vaikų knygų penketukas ir konkursas knygai laimėti: http://www.penki.lt/lt/Knygos-per-Penki-TV-K-Urba-apie-idealia-knyga-vaikams-ir-naujas-R-Dimos-romanas.video?id=

2016-10-26

Kas yra KAS bibliotekoje? Klientų aptarnavimo standarto kūrimas Vilniaus universiteto bibliotekoje

Veikiausiai nerastume su klientais dirbančios organizacijos, kuriai aptarnavimo kokybė nebūtų svarbi. Priešingai, siekis kokybiškai aptarnauti yra, bene, svarbiausias principas, kuris sujungia visas aptarnavimo sektoriaus organizacijas, nesvarbu, kokį produktą jos gamintų, kokioms žmonių grupėms teiktų paslaugas, kokiu vardu jas vadintų: klientais, vartotojais, skaitytojais, nariais.


Ar „kokybė man“ = „kokybė Tau“?
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog „kokybiškas aptarnavimas“ yra visiems aiški ir bendrai suprantama sąvoka, tad neturėtų kilti papildomų klausimų, ką reikia daryti, kad klientas/vartotojas gautų, ko tikėjosi ir namo keliautų patenkintas. Tačiau realybė yra kiek kitokia. Norėdami puikiai aptarnauti klientus turime iš anksto sutarti, ne tik kokį „produktą parduodame“, bet ir kokie mūsų organizacijos darbo principai ir vertybės, aptarti, kokios mūsų galimybių ribos. Tiesa, mažos organizacijos atveju, kai klientus aptarnauja keli darbuotojai, dėl pagrindinių aptarnavimo principų nėra sunku susitarti žodžiu. Tačiau didesnė organizacija, norinti vienodai kokybiškai aptarnauti besikreipiančius žmones, susiduria su natūraliais sunkumais, mat skirtingi darbuotojai turi ir skirtingą supratimą, kas yra kokybiškas aptarnavimas. Tad žodinių susitarimų nebepakanka ir tenka svarbiausius aspektus suguldyti organizacijos klientų aptarnavimo standarte.

Vilniaus universiteto bibliotekos klientų aptarnavimo standartas:
Su tokiais natūraliais iššūkiais susiduria ir Vilniaus universiteto biblioteka, kurios dviejuose pagrindiniuose pastatuose ir 10 fakultetų bibliotekų dirba per 200 darbuotojų. O situacijų, kurias galima interpretuoti ir spręsti skirtingai, nestinga. Bibliotekos darbuotojai patys dalinasi, jog ne kartą yra pasijutę „blogojo“ ar „gerojo“ bibliotekininko vaidmenyje tik dėl to, kad kitas kolega vadovaujasi šiek tiek kitokiomis nuostatomis ar darbo taisyklių interpretacija. Norėdami turėti atspirtį, kas gi mūsų organizacijoje yra laikoma geru aptarnavimu, bene dvejus metus rinkome skirtingas VU bibliotekoje iškylančias situacijas, klausimus ir jų sprendimo kelius. Žvalgėmės ne tik į kitų užsienio bibliotekų pavyzdžius, sklaidėme verslo įmonių klientų aptarnavimo standartus, o jų viešoje erdvėje nėra jau tiek daug, nes šie dokumentai dažnai yra vidinis organizacijų „know how“. Tikriausiai kertinė taisyklė organizacijos aptarnavimo standarto kūrime – kad jis atlieptų būtent šios organizacijos iššūkiams. Tad mūsų atveju svarbūs tapo tiesioginio bendravimo su vartotoju, bendravimo raštu bei telefonu, probleminių bei konfliktinių situacijų sprendimo, darbuotojų išvaizdos, bendravimo su kolegomis ir organizacijos įvaizdžio formavimo aspektai.

Jautėme, kad vartotojų aptarnavimas jau seniai nebėra tik Vartotojų aptarnavimo skyriaus reikalas, todėl pasirinkome pačią plačiausią „kliento“ sąvoką, kad standartu galėtų naudotis visi bibliotekos darbuotojai.

Nugludintas laiku ir diskusijų ugnimi:
Pirminį darbo grupės sudarytą susitarimų rinkinį komentavo ir pildė ekspertai iš skirtingų bibliotekos skyrių, vėliau jis buvo pristatytas ir koreguojamas diskusinėse vadovų ir vadovų pavaduotojų sesijose. Atrodo, kad kūrimo procesas buvo tikrai ilgas. Tačiau sąmoningas kuo didesnio būrio darbuotojų įtraukimas ir neskubėjimas atsiperka: darbuotojai išryškina būtent jiems svarbius diskusinius darbo aspektus, o ne tokius aktualius esame ir išbraukę, tad įtraukti elgesio pavyzdžiai – ne kažkokios „x“, o būtent mūsų organizacijos. Dėl šios priežasties, jau turėdami paskutinį bibliotekos standarto variantą, nutarėme jį naudoti kaip vidinį dokumentą, kurio turinį žino tik VU bibliotekos darbuotojai (ilgamečiams darbuotojams jis primena susitarimus, o naujiems bibliotekos darbuotojams yra neįkainojamas gidas pradedant darbą). Po standarto patvirtinimo, toliau sekė mokymų programos kūrimas ir mokymai, kuriuose dalyvavo visi bibliotekos darbuotojai.

Kokių rezultatų tikimės?
Tikimės, kad visuose VU bibliotekos padaliniuose vartotojas būtų aptarnaujamas taip pat kokybiškai. Ir nauda čia – ne tik mūsų klientams. Darbuotojai jau dabar pripažįsta, kad jaučiasi tvirčiau susidurdami su dviprasmiškomis situacijomis darbe, vertina ir mokymų metu gautą informaciją apie konfliktinių situacijų sprendimą, specifinius poreikius turinčių klientų aptarnavimą.

Ir pačioje žinutės pabaigoje:
Norisi pasakyti, kad ne aprašytasis dokumentas čia yra svarbiausias – nuolatos turime galvoje, jog Vilniaus universiteto bibliotekos pagrindinė paskirtis yra teikti aukščiausios kokybės paslaugas vartotojams. Klientų aptarnavimo standarto parašymas ir įvedimas – nėra gėris pats savaime. Ir toliau reikalingas nuolatinis jautrumas besikeičiančiai aptarnavimo aplinkai, darbuotojų siūlymų girdėjimas, nuolatinės diskusijos apie tai, ko mūsų klientai, ateinantys į biblioteką, gali tikėtis ir ko mes tikimės iš mūsų klientų.

Tad vedini šių klausimų 2017 metų pradžioje ketiname rengti seminarą-diskusiją, kur kartu su bibliotekininkais, verslo ir akademinės bendruomenės atstovais svarstysime, kaip mes patys žiūrime ir matome žmones, kurie pas mus ateina bei kaip jie mato mus, bibliotekininkus, kaip mūsų naudojami žodžiai veikia vertinimą bei ko galime pasimokyti vieni iš kitų


Dalia Mackelienė
Vilniaus universiteto biblioteka
Komunikacijos ir informacijos skyrius

2016-10-21

Galimybės dirbti IFLA norintiems įgyti tarptautinę patirtį

Tarptautinė bibliotekų organizacija IFLA paskelbė apie karjeros galimybes. Šiuo metu ieškoma trijų specialistų - komunikacijos vadybininko, projektų koordinavimo vadybininko ir su projektais dirbančio pareigūno. Visi darbuotojai ieškomi darbui IFLA būstinėje - Hagoje. Darbas siejasi su IFLA tarptautinių projektų koordinavimu, bibliotekų vizijų kūrimu, bendradarbiavimu ir komunikacija su IFLA suinteresuotomis grupėmis. Tai galimybė įgyti unikalią darbo patirtį.

Daugiau apie karjeros galimybes IFLA skaitykite šios organizacijos svetainėje.

2016-10-12

Nepraleiskite galimybės laimėti Profesorės Audronės Glosienės stipendiją!

Šaltinis: Vilniaus universiteto biblioteka
Nuo 2010 m. Vilniaus universiteto biblioteka kiekvieną rudenį skelbia konkursą Profesorės Audronės Glosienės stipendijai gauti. Į šią stipendiją gali pretenduoti VU studentai, studijuojantys komunikacijos ir informacijos krypties mokslus, kiti studentai, atliekantys bibliotekininkystės ir informacijos tyrimus, VU studentai, kurie dirba informacijos paslaugas teikiančiose įstaigose.

Orientacinis stipendijos dydis - 580 Eur. Paraiškas galima teikti iki š.m. lapkričio 10 d.

Informaciją apie konkurso sąlygas, dokumentaciją ir kt. rasite čia: http://www.mb.vu.lt/naujienos/skelbimai/vu-biblioteka-skelbia-konkursa-profesores-audrones-glosienes-vardo-stipendijai-5

Sėkmės!

2016-10-07

Laimėkite stipendiją į NEXT LIBRARY 2017

Šaltinis: EIFL
Tarptautinė organizacija EIFL kartu su žymiosios danų rengiamos tarptautinės (ne)konferencijos ir bibliotekų festivalio NEXT LIBRARY rengėjais turiu džiugią žinią viešųjų bibliotekų darbuotojams. Dabar viešųjų bibliotekų specialistai turi galimybę laimėti stipendiją dalyvauti NEXT LIBRARY 2017 m. Laimėtojams bus padengtos visos dalyvavimo išlaidos.

Kas galėtų teikti paraiškas stipendijai?

Viešosiose bibliotekose dirbantys bibliotekininkai.

Turinteji 3-10 metų bibliotekinio darbo patirtį.

Gyvenantys ir dirbantys besivystančiose ar pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse (tarp jų ir Lietuva).

Gebantys bendrauti anglų kalba tiek, kad galėtų visapusiškai dalyvauti konferencijos veikloje.

Daugiau informacijos ir paraiškos formą, kurią reikėtų užpildyti iki lapkričio 7 d., rasite EIFL svetainėje.