2016-02-24

Knygos per „Penki TV“: Bibliotekų metų atidarymo šventė ir bibliotekų erdvė Knygų mugėje

Šios savaitės laidoje raginsime Jus nepaskęsti Vilniaus knygų mugės renginių jūroje ir atrasti tai, kas praskaidrins ir praturtins Jūsų laisvalaikį. Taip pat pakviesime Jus pasitikti Bibliotekų metus, kurie žada būti turiningi, o svarbiausia – atskleisti kitokį bibliotekos veidą. Kartu su Vilniaus aukcionu aiškinsimės, kaip funkcionuoja meno rinka XXI amžiuje. Be to, laidoje pasiūlysime efektyvią priemonę, padėsiančią tėveliams greičiau užmigdyti savo vaikus. O rašytojas Regimantas Dima pakvies mus paskanauti Vilniaus plovo: http://www.penki.lt/lt/Knygos-per-Penki-TV-ko-nepraleisti-knygu-mugeje-lietuviskas-snipu-romanas-ir-vaikus-migdanti-knyga.video?id=266505

2016-02-18

BOBCATSSS 2016: Informacija • Bibliotekos • Demokratija

Tarptautinė Bobcatsss 24-oji, konferencija 2016 m. sausio 27 – 29 d. informacijos specialistus sukvietė į Prancūziją, Liono miestą. Lionas (pranc. Lyon) – tai trečias pagal dydį Prancūzijos miestas, įsikūręs dviejų upių – Ronos ir Sonos santakoje. Kasmet vis kitame Europos mieste vykstanti populiari, tarptautinį pripažinimą pelniusi konferencija unikali dar ir tuo, jog konferencijos organizavimas patikimas bibliotekininkystės ir informacijos studentams. Šiemet organizuoti konferenciją buvo paskirta Liono (Prancūzija) ir Knoxville (USA) universitetų studentų ir dėstytojų komanda. Konferencijos iniciatorius – asociacija EUCLID (angl. European Association for Library and Information Education and Research).


Konferencijos turinys nuolat kinta, atsižvelgiant į tuo metu vyraujančias tendencijas, aktualijas ir naujienas bibliotekininkystės ir informacijos mokslų pasaulyje. "Informacija • Bibliotekos • Demokratija" (ang. "Information • Libraries • Democracy") – pagrindinė 2016 m. simpoziumo tema. Dauguma pranešimų buvo skirti intelektinės laisvės ir žmogaus privatumo bibliotekose išsaugojimo problematikai bei bibliotekos vaidmens demokratinėse kultūrose pristatymui ir analizei.

Konferencijos dalyviai savo pranešimus parengė ir pristatė pagal keturias šiandieną itin aktualias potemes: Bibliotekų vaidmuo demokratinėse kultūrose; Intelektinė laisvė ir cenzūra; Bibliotekos, atviroji prieiga ir duomenys; Privatumo apsauga.

Konferencijoje dalyvavo atstovai iš daugiau nei 25 įvairių pasaulio šalių. Buvo perskaityta virš 40 žodinių pranešimų, įvyko 9 seminarai, parengta virš 10 stendinių pranešimų.

Žinant apie pastaruosius įvykius Prancūzijoje, Paryžiuje ir apie vyraujančią politinę situaciją pagrindinis dėmesys buvo skirtas bibliotekos vaidmeniui ugdant demokratinę visuomenę bei bibliotekos vaidmeniui formuojant šiandienos politiką. Apie tai kalbėjo dauguma konferencijos dalyvių bei pagrindiniai simpoziumo pranešėjai. Tikriausiai kaip vieną ryškiausių pranešimų būtų galima išskirti profesoriaus emerito Paul Sturges iš Loughborough universiteto (Didžioji Britanija) pranešimą „Intelektinė laisvė, bibliotekos ir demokratija“ (ang. „Intellectual freedom, libraries and democracy“). Du kiti pagrindiniai konferencijos pranešėjai irgi praplėtė konferencijos dalyvių žinias šia tematika. Pirmąją dieną pranešimą skaitė Päivikki Karhula, Tampere universiteto profesorė, tema „Cenzūra ir privatumo apsauga“ (ang. „Censorship and protecting privacy“). Trečią konferencijos dieną kviestiniu svečiu buvo Denis Merklen, prancūzų sociologas ir profesorius, kuris pristatė pranešimą tema: „Bibliotekų vaidmuo demokratinėse kultūrose“ (ang. „The role of libraries in democratic cultures“).


Profesorius Paul Sturges

Vieną įdomiausių pranešimų apie saviraiškos laisvę Prancūzijos bibliotekose, pristatė Raphaëlle Bats iš Enssib universiteto (Prancūzija). Jos pranešimo tema skambėjo taip: „After Charlie Hebdo: The French libraries between freedom of expression and neutrality of the cultural institutions“. Šis pranešimas susilaukė daugybės konferencijos dalyvių dėmesio, kadangi nagrinėjo labai svarbius klausimus susijusius būtent su bibliotekos kaip kultūrinės institucijos saviraiškos laisve bei politiniais įvykiais vykstančiais Prancūzijoje ir visame pasaulyje. Kaip dar viena iš įdomesnių pranešimų galima būtų įvardinti Berlyno universiteto profesorės Petra Hauke pranešimą tema: „Green Libraries – partners for realizing fully citizenship“. Profesorė kalbėjo apie „žaliąsias bibliotekas“ kaip įrankį plėtojant bibliotekų veiklą bei formuojant pilietiškumą. Buvo pateikta daugybė pavyzdžių kaip šis „žaliųjų bibliotekų“ prototipas puikiai veikia daugybėje šalių (daugiau informacijos http://www.ifla.org/publications/ifla-publications-series-161). Ši tema tampa vis dažniau eskaluojama konferencijose, kadangi aplinkosaugos klausimai tampa vis svarbesni ir aktualesni visuomenei. Pagirtinas dalykas tai, kad bibliotekos vykdydamos savo veiklą gali prisidėti prie aplinkos išsaugojimo!

Šioje konferencijoje dalyvavo ir Vilniaus universiteto atstovės: Komunikacijos fakulteto, Informacijos ir bibliotekų paslaugų studijų programos bakalaurė, šiuo metu Tarptautinės komunikacijos magistro studijų programos pirmo kurso studentė, Julija Ingelevič bei Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto dėstytoja dr. Jurgita Rudžionienė.

Bendrą pranešimą tema "Do Erasmus students have the same rights using library resources studying abroad" (liet. "Ar Erasmus studentai turi tokias pačias teises naudotis bibliotekos teikiamomis paslaugomis studijuojant užsienyje?") auditorijai pristatė KF studentė J. Ingelevič. Šiuo pranešimu buvo pristatytas tyrimas, atliktas 2015 m. VU Komunikacijos fakultete. Pranešimo tikslas – ištirti Komunikacijos fakultete studijuojančių Erasmus studentų galimybes naudotis Vilniaus universiteto bibliotekos teikiamomis paslaugomis.

Bobcatsss 2016 konferencija KF atstovėms buvo ne tik puiki galimybė įgyti naujos patirties, pasidalinti savąja, pasisemti žinių, susirasti bendraminčių iš viso pasaulio, tačiau ir proga prisiliesti prie Prancūzijos kultūros, apsilankant viename iš didžiausių Prancūzijos miestų – Lione. Be apsilankymų istoriškai žymiose vietose, itin didelį įspūdį paliko ir vizitas viešojoje Liono bibliotekoje. Liono viešoji biblioteka yra didžiausia viešoji biblioteka Prancūzijoje siūlanti beveik 3,8 mln. dokumentų savo skaitytojams. Be to, biblioteka garsėja savo turtingu paveldu bei novatoriškomis paslaugomis. Ši biblioteka yra puikus viešosios bibliotekos pavyzdys. Pagal konferencijos programą buvo siūloma pasirinkti aplankyti ir daugiau puikių Liono bibliotekų, kaip pavyzdžiui Bachut viešąją biblioteką, Diderot universiteto biblioteką, Rokfelerio sveikatos biblioteką, Katalikų universiteto biblioteką ir t.t.


Liono viešoji biblioteka

2017 metais BOBCATSSS konferencijos organizatoriai pakvietė susitikti Suomijoje, Tampere mieste.

Plačiau susipažinti su įvykusios konferencijos programa galite čia:

http://bobcatsss2016.com/wp-content/uploads/2015/05/program_website.pdf

Informaciją apie būsimą konferenciją Suomijoje rasite šiuo adresu:

http://bobcatsss2017.com/

Pranešimą parengė: Julija Ingelevič

2016-02-12

Savanorystė bibliotekoje – neatrastos galimybės ir beribė saviraiška

Šiuolaikinė biblioteka atlieka jau ne tik informacijos sisteminimo ir knygų skolinimo funkciją, šiandien tai erdvė, kur galima įvairiapusė saviraiška, tai bendruomenės susibūrimo centras, neformalaus ugdymo ir tarpusavio bendradarbiavimo, kūrybos vieta. Biblioteka vykdo įvairius inovatyvius projektus, kviečia į kultūrą pažvelgti kitomis akimis, pasinaudoti dar neatrastomis galimybėmis. Šiandien, galima pastebėti, jog ši kultūros įstaiga tampa itin patrauklia ir jauniems, savanoriauti pasiryžusiems, žmonėms. Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka, sėkmingai bendradarbiaudama su jaunimo savanoriškos veiklos centru „Deineta“, noriai dalyvauja Europos savanorių tarnybos projektuose. Šiuo metu, pagal Erasmus+ programos projektą „Volunteering for a new competences and learning experience“, bibliotekoje savanoriauja jau antroji užsienio savanorių karta. 2015 m. Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje savanoriškai dirbti pasirinko portugalė Maria Liquito ir prancūzas Alexander Grotta, 2016 m. biblioteka turi naujus savanorius –ispaną Ivan Josafat Garcia Martin ir italę Ester Ceriani.

Bibliotekoje savanoris organizuoja savo gimtosios kalbos kursus
Tarptautiniai savanorystės projektai jauniems žmonėms suteikia galimybę pažinti kitas kultūras, pasidalinti savo patirtimi bei paskatinti tarpkultūrinį supratimą ir bendradarbiavimą. Į Šiaulių miesto savivaldybės viešąją biblioteką atvykę užsienio savanoriai Ivan ir Ester jau pirmosiomis savo darbo dienomis teigė, jog keliauti savanoriškai dirbti į biblioteką Lietuvoje, pirmiausiai, juos paskatino žinių apie šią šalį stoka. Tad jaunuoliai itin aktyviai susipažino su visomis žymiomis Šiaulių miesto vietomis, o savaitgaliais, kuomet nedirba, keliauja po Lietuvą. Tačiau ne mažesnio susidomėjimo sulaukė jie patys. Tiek bibliotekos darbuotojai, tiek lankytojai domėjosi apie Ester ir Ivan gimtąsias šalis, jų kalbą bei kultūrą. Paskatintas aplinkinių žmonių, ispanas nusprendė suorganizuoti ispanų kalbos klubą. Savanoris pats pasirūpino skelbimų kūrimu bei sklaida apie užsiėmimus, kvietė bibliotekos lankytojus bei vietos bendruomenės narius susipažinti su Ispanijos kultūra, ispaniška abėcėle, skaitymo ypatumais. Rengdamas šiuos susitikimus Ivan ne tik moko kitus, tačiau ir pats įsiklauso į auditorijos pasiūlymus, renka įdomią ir naudingą dalinamąją medžiagą, ieško geriausios mokymo metodikos. Klubo lankytojai džiaugiasi maloniai praleistu laiku mokantis ir tikisi, jog per visą vaikino savanoriavimo laiką (iki rugsėjo mėn.) išmoks ne tik pagrindinių frazių, bet ir gebės palaikyti pokalbį ispaniškai. Tuo tarpu Ivan giriasi ugdantis naujas kompetencijas, tobulinantis savo anglų kalbos žinias ir tuo pačiu besimokantis lietuvių kalbos.

Savanorystė padeda užsimegzti kultūriniams mainams
Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje taip pat savanoriškai dirbanti Ester sukėlė didelį bibliotekos lankytojų ir su biblioteka bendradarbiaujančių Šiaulių miesto ugdymo įstaigų susidomėjimą. Nepaisant kalbų barjero, mergina aktyviai įsijungė į bibliotekos darbus, domisi įvairiomis veiklomis, laisvalaikiu lanko linijinių šokių būrelį, anglų kalbos klubą. Italė, dirbdama bibliotekoje, džiugiai ir su susidomėjimu prisideda prie įvairių renginių, tokių kaip Metų knygos rinkimai, Laisvės gynėjų diena. Ester nuoširdžiai domisi lietuvių kultūra ir noriai dalijasi savo žiniomis bei patirtimi. Savanorė, padedama bibliotekos, Šiaulių Gegužių progimnazijos mokiniams surengė netradicinę pamoką apie italų virtuvę, papasakojo apie Italijoje taip populiarius makaronų (it. pasta) patiekalus, jų rūšis, formas bei naudojimą: moksleiviai sužinojo, jog yra net 193 makaronų rūšys. Taip pat visi kartu vieną iš patiekalų pagamino.

Biblioteka – erdvė kultūriniui augimui, kompetencijų ugdymui

Įvairūs ir plačios tematikos savanorių užsiėmimai ne tik skatina kultūrinių žinių mainus, tačiau leidžia ugdyti tokias kompetencijas kaip bendravimas užsienio kalba, mokymas mokyti, iniciatyvumas, kultūrinis sąmoningumas ir raiška, socialiniai bei pilietiniai gebėjimai.
Svarbu tai, jog biblioteka šiuo atveju atlieka esminį vaidmenį, čia atsiveria dar neatrastos galimybės kūrybinei veiklai bei saviraiškai. Šiuolaikinė biblioteka ne tik prisideda prie asmenybių formavimosi, tačiau yra įkvėpimo bei kūrybiškumo, visuomeniškumo ir tarpininkavimo skatintoja. Jaunas žmogus, pasirenkantis savanorystę bibliotekoje, pirmiausiai pasirenka galimybę visapusiškam tobulėjimui.



Agnė Kemzūraitė

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos
specialistė kultūrinei-edukacinei veiklai

2016-02-10

Renata Šerelytė: alternatyvus pasaulis egzistavo net ir tuomet, kai nebuvo kompiuterių

Šiame kompiuterių amžiuje nemažai tėvų baiminasi dėl kompiuterio įtakos vaiko savimonei. Neramu dėl to, kad panirę į virtualų pasaulį vaikai iškreiptai suvokia realybę. Tačiau vaikai visais laikais buvo linkę fantazuoti, susikurti savo pasaulį ir įsivaizduojamus draugus.
„Šiais laikais vaikai, nuvažiavę į Rumšiškes, medinėse trobelėse ieško elektros laidų ir negali patikėti, kaip žmonės kažkada galėjo gyventi be  elektros ir kompiuterių. Virtualus pasaulis atsirado kartu su kompiuteriais, tačiau alternatyvus pasaulis visuomet egzistavo mūsų fantazijose, filosofijoje, mene“, – sako Renata Šerilytė, parašiusi romaną paaugliams „Rebekos salos“.
Romanas pasakoja apie paauglę Rebeką, kuri patenka į penkias alternatyvios erdvės salas. Knyga pristatyta Metų knygos rinkimams Paauglių kategorijoje.
Anot Renatos, rašyti vaikams nėra lengviau, nei suaugusiems, tai toks pat rimtas darbas.  „Mano širdis, prisiminimai, kokia aš buvau paauglystėje, ir mano pačios vaikai padeda pažvelgti į pasaulį paauglės akimis“, – sako ji.
Renata Šerelytė neslepia, kad ją įkvėpė Češyro katino šypsena iš „Alisos stebuklų šalyje“, paslaptingas katinas bei skraidantys škotų terjerai iš Timo Burtono filmo „Koralaina ir slaptas pasaulis“.
Kviečiame virtualiai apsilankyti rašytojos namuose, kur jaukiai spragsi židinys, vaikštinėja du katinai ir slypi dar neužrašytos paslaptys. Interviu su Renata Šerelyte žiūrėkite naujausioje „Knygos per „Penki TV“ laidoje.

 Naujoje laidoje taip pat žiūrėkite diskusiją su Prancūzijos ambasados kultūros atašė L. Caron apie knygų ekranizacijas prancūzų kine. Taip pat laukia kelionė į sovietų Lietuvos kino istoriją ir pažintis su knyga „Kinas sovietų Lietuvoje: sistema, filmai, režisieriai“ bei jos autorėmis. Rubrikoje „Vaikų knygų lentynoje“ – pažintis su raganiuke, kuri gyvena Gūdžioje girioje: http://www.penki.lt/lt/Knygos-per-Penki-TV-pokalbis-su-R-Serelyte-ir-kino-likimas-sovietu-Lietuvoje.video?id=266217



2016-02-07

Persvarstant viešųjų bibliotekų vaidmenis: dialogo su bendruomene vadovas

Šaltinis: Aspen Institute
Bendradarbiaujant Aspeno Institutui ir Bilo ir Melindos Geitsų fondui buvo sukurta speciali programa Aspeno institutas dialogui apie viešąsias bibliotekas. Vykdant šią programą 2014 m. pasirodė ataskaita "Priimant iššūkį: permąstant viešąsias bibliotekas", kuri buvo skirta padėti viešosioms bibliotekoms pakeisti savo veiklą taip, kad padėtų vietos bendruomenėms siekti savo tikslų. 2016 metais pasirodė ataskaitą papildantis veiksmų vadovas, kuriame pateikiami pratimai ir patarimai, kurie padės viešosioms bibliotekoms organizuoti dialogą tarp bibliotekos darbuotojų ir su bendruomenės atstovais, išgryninti veiklos kryptis ir formuluoti bibliotekų veiklos programas.

Vadovas suskirstytas į 12 dalių. Pirmos šešios dalys leidžia išdiskutuoti ir išgryninti bibliotekos galimybes ir veiksmus įvairiose prioritetinėse srityse. Tai, pvz., biblioteka kaip erdvė, biblioteka - raštingumo garantas ir kt. Likusios dalys skirtos bibliotekų veiklos programų formulavimui ir dialogo su bendruomene organizavimui. Vadovė pateikti klausimai, kuriuos verta užduoti, patarimai, kaip organizuoti susitikimų darbotvarkę, kviesti dalyvius, moderuoti diskusijas.

Vadovą galima nemokamai parsisiųsti iš Aspeno instituto svetainės. Tikimės, kad vadovas pravers ir jums kartu su vietos bendruomene kuriant šiuolaikiškos bibliotekos viziją.

Parengta pagal:

Action guide for re-envisioning your public library [interaktyvus]. Aspen Institute. 2016 [žiūrėta 2016 m. vasario 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libraryvision.org/download_action_guide