2016-06-20

JAUNŲJŲ SPECIALISTŲ PROFESINĖ KELIONĖ

Jaunieji bibliotekų specialistai
Penkios dienos įspūdžių ir nuostabaus laiko kartu – taip profesinę kelionę aplankant Latvijos ir Estijos bibliotekas apibūdina 18 jos dalyvių. Birželio 6 – 10 dienomis įgyvendinant LBD projektą  „Jaunųjų bibliotekos specialistų gerosios patirties mainai Pabaltyje“ į kelionę maršrutu Vilnius-Ryga-Sigulda-Valmiera-Pernu-Talinas-Tartu-Preili-Zarasai-Vilnius leidosi dalyviai iš nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų, specialiosios ir akademinių bibliotekų – kiekvienas vis iš kitos apimant visą Lietuvą.

Pirmoji kelionės diena prasidėjo pažintimi ir klegesiu autobuse – beveik 5 valandos kelionės iki pirmosios stotelės – Latvijos nacionalinės bibliotekos Rygoje. Kelionės dalyvius biblioteka sužavėjo dydžiu ir moderniomis erdvėmis: išradingai sukomponuotos „knygų sienos“, apžvalgos aikštelė, nuostabus vaizdas į Daugavą, didžiulė koncertų salė ir dar daug objektų, erdvių, kurios verčia akis atmerkti plačiau. Pažinę biblioteką iš vidaus ir išsiaiškinę pagrindinius procesus dalyviai susitiko su Latvijos jaunaisiais bibliotekininkų draugijos nariais ir Pirmininke Kristine Paberza. Jaunuoliai dalijosi bibliotekų ir asociacijų atstovavimo patirtimis, patarimais. Latviai daug dėmesio skiria bibliotekų įvaizdžio gerinimui, institucijų populiarinimui visuomenėje, tad tikrai turėjo kuo pasidalinti. Pasisėmę idėjų dalyviai taip pat džiaugėsi galimybe šiek tiek pažinti Rygos senamiestį – oras buvo pasakiškas.

Valmieros jungtinėje  bibliotekoje
Antrąją dieną iš karto po pusryčių dalyviai išskubėjo į Siguldos miestą. Bibliotekoje juos pasitiko nuostabiai nusiteikusios darbuotojos ir vadovė, kurios skyrė laiko priėmimui bibliotekos nedarbo valandomis. Biblioteka nedidelė, jauki, mėgstama miestelėnų. Nustebino tai, kad šioje bibliotekoje (kaip ir kitose Latvijos bibliotekose) itin populiarios lietuvių autorių Vytauto V. Landsbergio, Kęstučio Kasparavičiaus, Jurgos Sakalauskaitės knygos verstos į latvių kalbą. Keliautojai susipažino su miesto simbolio – lazdos – istorija, aplankė vieną Siguldos pilių. Visur juos lydėjo ir bibliotekos darbuotojos, kurios nesiliovė dalintis nuotaikingomis istorijomis.

Tą pačią dieną aplankyta Valmieros miesto biblioteka jungia viešąją ir akademinę bibliotekas po vienu stogu – tai itin patogu lankytojams, taupomi kaštai. Vieną linksmiausių popiečių dalyviai praleido bibliotekos jaunimo erdvėje, kur jaunieji savanoriai žaidžia, kuria ir mielai įsitraukia į visas bibliotekos veiklas. Lietuvos bibliotekininkus labai džiugiai nuteikė galimybė pažaisti žaidimų konsole „Xbox“, išbandyti virtualios realybės akinius – juokas skambėjo visoje bibliotekoje.
Trečiąją dieną dalyviai aplankė Pernu mokyklos biblioteką ir toliau tęsė kelionę į Taliną. Talino centrinėje bibliotekoje jaunieji specialistai diskutavo apie elektroninės knygos reikšmę bibliotekai, siūlomus elektroninių knygų katalogus, lygino šalių patirtis. Biblioteka turi autobusą – mobiliąją biblioteką, kuris nustatytomis dienomis vyksta tam tikru maršrutu, stoja numatytose stotelėse. Vartotojas gali pasiimti užsisakytas knygas, grąžinti paimtas.

Estijos nacionalinė biblioteka – išskirtinio dizaino pastatas, tarsi dolomitinė pilis, su didžiulėmis erdvėmis vartotojams. Pastatas – šešių aukštų, tad viskam apžiūrėti reikia nemažai laiko. Susipažinę su bibliotekos erdvėmis dalyviai susitiko su Estijos jaunųjų specialistų klubo ir Estijos bibliotekininkų draugijos nariais. Užvirė labai įdomi diskusija bibliotekų ir verslo sektoriaus partnerystės tema. Ar partnerystė gali būti nepatogi? Socialiai nepriimtina? Kaip pritraukti verslo partnerius kai manai, kad nieko negali pasiūlyti mainais? – dalyviai dalijosi atsakymais ir patarimais. Nors Talinas pasitiko lietumi ir vėju, tačiau keliautojai visgi nepraleido progos trumpai pasižvalgyti po miestą.

Ketvirtąją dieną dalyviai praleido Tartu mieste. Nuostabiai kompaktiškas, spalvingas, nedidelis miestas sužavėjo visus. Dalyviai lankėsi Tartu universiteto bibliotekoje, kuri vasarą ketina atsinaujinti. Viename iš universiteto fakultetų jaunieji bibliotekininkai susitiko su ką tik bibliotekininkystės studijas baigusia mergina, kuri tiesiog tryško entuziazmu kuo greičiau pradėti dirbti bibliotekoje. Jaunuoliai apsikeiti studijų patirtimis, aptarė bibliotekų sistemą skirtingose šalyse, lūkesčius ir iššūkius. Ne vienerius metus dirbantys bibliotekoje lietuviai davė nuoširdžių patarimų ir kvietė neprarasti energijos. Dalyviai lankėsi ir Tartu miesto bibliotekoje – pabendravo su specialistais, susipažino su veiklomis ir infrastruktūra.

Preili miesto bibliotekoje
Paskutinę dieną laukė ilga kelionė namo aplankant Preili (Latvija) ir Zarasų bibliotekas. Nors laiko veiklų pažinimui nebuvo daug, tačiau dalyviai išnaudojo kiekvieną minutę. Zarasų biblioteka sudėliojo paskutinius kelionės akcentus – visgi šalių bibliotekų sistema labai panaši, veiklos ir infrastruktūra skiriasi nedaug, o ir mes tikrai turime kuo didžiuotis.

Dalyviai iš viso nuvažiavo daugiau nei 1300 km ir nemažai laiko praleido autobuse, tačiau turiningai išnaudojo kiekvieną minutę – nuolat diskutavo, žaidė žaidimus, dalijosi idėjomis ir patirtimi. Kelionė ir buvimas kartu leido suprasti dalijimosi reikšmę bibliotekų sektoriuje, bendradarbiavimą ir ryšių palaikymo svarbą. Didžioji dalis keliautojų įvardijo, kad tikrai ras ką pritaikyti savo profesinėje veikloje ir mielai dalyvautų panašiose kvalifikacijos veiklose ateityje.

Šis, jau trečiasis, jaunųjų specialistų kvalifikacijos tobulinimo projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos. Projekto vadovė – Alma Masevičienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento
direktorės pavaduotoja.

Ačiū visiems prisidėjusiems ir palaikiusiems!

Eglė Grigaitė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos Jaunųjų specialistų sekcijos kooordinatorė

2016-06-15

Naujosios IFLA tęstinio bibliotekininkų profesinio mokymo(si) gairės

Birželį IFLA publikavo naujas Tęstinio profesinio mokymo gaires: principus ir gerąją praktiką (2016). Šios gairės pakeitė iki tol naudotą 2006 metų dokumentą. Naujosios gairės sukurtos atlikus išsamią literatūros apžvalgą. Jose pateikiami ne tik profesinio mokymo principai ir patarimai, bet ir sėkmingos veiklos pavyzdžiai.

Gairių idėja grindžiama IFLA/UNESCO Viešųjų bibliotekų manifesto nuostata, kad bibliotekininkas yra tarpininkas tarp vartotojų ir informacijos išteklių, todėl tęstinis profesinis mokymas yra būtinoji sąlyga teikti kokybiškas paslaugas.

Gairėse nagrinėjami  tęstiniame profesiniame mokyme(si) dalyvaujančių asmenų (pvz., bibliotekininkystės specialistas, darbdavys) ir institucijų (bibliotekininkystės ir informacijos specialistus rengiančios institucijos, bibliotekininkų asociacijos ir susivienijimai, bibliotekų veiklą kuruojančios valdžios institucijos ir kt.) vaidmenys, veikla mokantis ar organizuojant mokymąsi. Principai iliustruojami naudingais patarimais ir pavyzdžiais. Štai keletas jų:

  • Bibliotekininkystės specialistas atsakingas už savo profesinių kompetencijų nuolatinį tobulinimą. Siekdamas užtikrinti darbui tinkamą žinių ir gebėjimų spektrą ir lygį, jis periodiškai atlieka kompetencijų savianalizę ir vertinimą. Tam tikslui galima naudoti bibliotekininkų asociacijų, sertifikavimo institucijų patvirtintus kompetencijų sąrašus.
  • Darbdavio personalo valdymo politika turėtų aiškiai atspindėti įsipareigojimą rūpintis darbuotojų tęstiniu profesiniu  mokymu(si). Rekomenduojama, kad šiai veiklai būtų skiriama nuo 0,5 iki 1 proc. institucijos metinio biudžeto. Tęstinio profesinio mokymo(si) veiklai (pvz., dalyvavimui konferencijose, projektuose ir pan.) darbuotojams turėtų būti skiriama apie  10 proc. darbo laiko.
  • Bibliotekų asociacijos, bibliotekų veiklą kuruojančios įstaigos turėtų rūpintis  tęstinio profesinio mokymosi gairėmis, sertifikavimo sistemomis, nustatyti mokymosi poreikius ir pagrindines temas. Ypatingą reikšmę gairėse teikiama asociacijų ir susivienijimų bendradarbiavimui, kas padeda sutelkti kokybišką mokymosi turinį ir programas.

Kviečiame susipažinti su naujosiomis gairėmis, tikimės, kad jos padės tobulinti personalo valdymo politiką arba organizuoti tęstinį profesinį mokymąsi jūsų bibliotekoje.

Parengta pagal:

IFLA guidelines for continuing professional development: principles and best practices [interaktyvus]. June 2016 [žiūrėta 2016 m. birželio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ifla.org/publications/node/10532

2016-06-03

Kūrybinis rašymas bibliotekose: III dalis

Ankstesniuose pranešimuose panagrinėjome, kas yra kūrybinis rašymas, kam jis yra naudingas ir kokios kūrybinio rašymo galimybės atsiveria skaitmeniniame amžiuje. Šioje žinutėje pasvarstysime, kodėl kūrybinis rašymas turėtų rūpėti bibliotekoms bei pateiksime keletą pavyzdžių, kaip jį skatinti.

Kūrybinis rašymas naudingas ne tik profesionaliems rašytojams, bet tai - naudingas gebėjimas tiek kitų sričių specialistams, tiek bet kuriam iš mūsų apskritai. Todėl skatinančios kūrybinį rašymą bibliotekos padeda gyventojams pakelti savo bendrą raštingumo lygį, daugiau skaityti ir mėgautis literatūra, įgyti naudingų savo idėjų ir minčių rašytinio perteikimo gebėjimų. Ši veikla bibliotekoje svarbi, nes ji - mokymosi visą gyvenimą ir raštingumo ugdymo centras.

Atskleidėme, kad kūrybinio rašymo dirbtuvės padeda mokytis bendrauti ir konstruktyviai kritikuoti. Biblioteka - bendruomenės centras, kuriame visi lankytojai turi galimybę įdomiai ir kūrybiškai leisti laiką kartu, keistis savo idėjomis ir kūrybos vaisiais. Biblioteka - tai saugi ir visiems prieinama viešoji vieta, kurioje leisti laiką naudinga ir įdomu. Kūrybinis rašymas - ne tik ugdytinas gebėjimas, bet ir eksperimentas, įdomi laisvalaikio leidimo forma.

Bibliotekos skatina bendruomenės narius įsitraukti į įvairią veiklą ir suteikia tam reikiamų įrankių. Kūrybinis rašymas - viena iš meninės veiklos formų. Skatindamos kūrybinį rašymą bibliotekos padeda pradedantiesiems kūrėjams pasiekti savo auditoriją, išryškina ir padeda plėtoti bendruomenės narių gebėjimus ir talentus. Taigi kūrybinis rašymas padeda bibliotekai suteikti daugiau saviraiškos galimybių savo bendruomenės nariams.

Taigi bibliotekos turi nemažai priežasčių organizuoti kūrybinio rašymo programas. Kokiais būdais bibliotekos gali jas organizuoti?

Savilaidos centrai bibliotekose. Nemažai užsienio viešųjų bibliotekų, ypač JAV, įsteigė tokius centrus. Pavyzdžiui, 2013 m. vos iš kelis tūkstančius JAV dolerių kainavusio projekto lėšų bibliotekoje buvo įkurta Provincetowno viešoji leidykla (Provincetown Public Press). Šiame savilaidos centre iš vietos menininkų, kūrėjų ir bibliotekininkų susidedanti komisija kasmet atrenka vietos kūrinius ir padeda autoriams juos išleisti. Leidykloje dirbantis personalas maketuoja, redaguoja rankraštį, sukuria e.knygą ir padeda ją reklamuoti įvairiais kanalais. Prekiaujant e.knyga 15 proc. pajamų atitenka leidyklai. Kai kurie bibliotekų savilaidos centrai įsigyja ir spaudos pagal poreikį įrenginius.

Kūrybinio rašymo konkursai. Nemažai Lietuvos ir užsienio bibliotekų įsitraukia į kūrybinio rašymo skatinimo veiklą dalyvaudamos literatų konkursuose. Pavyzdžiui, JAV ir Australijoje populiarus National Novel Writing Month. Šio kasmetinio renginio metu visi norintieji rašo nustatyto ilgio kūrinį, diskutuoja ir bendrauja socialiniuose tinkluose ir bibliotekose. Įdomus ir naujoviškas kūrybinio rašymo žanras, kuriuo galima sudominti didelę auditoriją - SMS kūrybos konkursai. Pavyzdžiui, jau daugiau kaip dešimtmetį (nuo 2001 m.) įtakingas britų laikraštis The Guardian rengia sms poezijos konkursus. Įdomu, kad SMS kūrybos žanras sulaukė susidomėjimo ir Lietuvoje - paskelbtas Tomo Staniulio 30 SMS žinučių romanas "Ars amandi". SMS kūrybos konkursai įdomūs tuo, kad leidžia eksperimentuoti su kiekvienam iš mūsų prieinama ir labai intensyviai naudojama priemone - mobiliuoju telefonu.

Kūrybinio rašymo dirbtuvės. Kaip ne kartą minėjau ankstesniuose pranešimuose, kūrybinio rašymo tikslai nebūtinai siejasi su profesionalaus rašytojo keliu. Tai puikus atsipalaidavimo, bendravimo, saviraiškos ir eksperimentavimo būdas ir priemonė. Todėl bibliotekos gali siūlyti gyventojams edukacines kūrybinio rašymo programas. Malonus rezultatas ir įdomus nuotykis - panaudoti dirbtuvėse įgytus gebėjimus dalyvaujant bibliotekos veikloje - pvz., kuriant naujų knygų apžvalgas arba dalinantis savo patirtimi bibliotekose tinklaraščiuose, socialiniuose tinkluose. Tokiu būdu ir bibliotekai būtų paprasčiau įgyvendynti dalyvaujamosios institucijos idėją.

Taigi apibendrinant:
  • Kūrybinio rašymo atveriamos galimybės PRIEINAMESNĖS kiekvienam dėl šiuolaikinių skaitmeninių priemonių.
  • Kūrybinis rašymas PLAČIAI PRITAIKOMAS šiuolaikinių specialistų, rašytojų, verslininkų gebėjimas.
  • Kūrybinio rašymo skatinimas – vienas iš būdų atlikti bibliotekos BENDRUOMENĖS CENTRO vaidmenį: atverti skaitytojams saviraiškos, savo patirties įprasminimo ir bendravimo bibliotekoje galimybes; tarpininkaujant ugdant kūrybinio rašymo ir naudojimosi IT gebėjimus; tampant kūrybos ir eksperimentavimo erdve.

Parengta pagal:

CRYSTAL, David. 2b or not 2b? [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2016 m. birželio 3 d.]. Prieiga per internetą: https://www.theguardian.com/books/2008/jul/05/saturdayreviewsfeatres.guardianreview

National Novel Writing Month [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. birželio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://nanowrimo.org/

PILIPAUSKAITĖ, Vitalija. SMS UNLIMITED, arba Sutalpinimo rebusas. Šiaurės Atėnai [interaktyvus]. 2005-06-11, nr. 752 [žiūrėta 2016 m. birželio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110131125006/http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=752&kas=straipsnis&st_id=4057

Provincetown public press [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. birželio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://provincetownpressproject.org/