2012-08-30

Bibliotekininkystės klausimai ir atsakymai: dabar jau tinkle

Kur bibliotekininkas gali užduotį jam rūpimą klausimą ir tikėtis savo kolegų paramos? Pasirodo, ne tik savo darbovietėje. Šių metų pavasarį startavo neįprasta svetainė Library and Information Science Stack Exchange (kas pažodžiui skambėtų kaip Keitimasis bibliotekininkystės ir informacijos 'atsargomis'). Kiekvienas smalsuolis be jokios registracijos gali užduoti klausimą ir tikėtis atsakymo iš altruistiškų bibliotekininkystės specialistų, besinaudojančių internetu ir šia svetaine. Nuo svetainės sukūrimo pradžios jau užduota daugiau kaip 200 klausimų ir gauta apie 700 atsakymų, kuriuos pateikė daugiau kaip 600 bibliotekininkų! Gal verta pasižvalgyti, apie ką klausia ir ką atsako bibliotekininkai?

Parengta pagal:

PETERSON, J. Libraries and information science stack exchange. Webjunction [interaktyvus]. 22 June, 2012 [žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 30 d.]. Prieiga per internetą: http://www.webjunction.org/news/webjunction/Libraries_and_Information_Science_Stack_Exchange.html

2012-08-29

Vilniuje vyks pirmasis knygų festivalis - Bernardinai.lt

Rugsėjį vilniečius džiugins ne tik mokslo metų pradžios šventė bet ir knygų festivalis. Apie festivalį skaitykite
Vilniuje vyks pirmasis knygų festivalis - Bernardinai.lt

2012-08-28

Jurbarke baigiama statyti viešoji biblioteka

Jurbarko miesto ir rajono laikraštis Mūsų laikas praneša gerą naujieną - mieste baigiamas statyti naujasis viešosios bibliotekos pastatas. Apie Jurbarko viešosios bibliotekos statybas skaitykite straipsnyje Baigiami statyti viešosios bibliotekos rūmai. Čia pat galima pasigrožėti ir naujojo bibliotekos pastato nuotrauka.

2012-08-26

Neatsiliekant nuo mados: susiderinkime!



Žmonės įvairiai derina drabužius ir aksesuarus: rankinė dera su batais, auskarai su apyranke, kaklaraištis su kojinėmis ir t.t. Derinti galima viską, visur ir visada. O knygas???

Neretai vasarą ilsėdamiesi prie ežero, upės, vėsokos Baltijos ar kokios šiltesnės jūros paimame į rankas knygą (neretai tą, kuriai įprastame gyvenimo tempe nelieka laiko). O ar kada susimąstėte, kaip dera jūsų skaitoma knyga ir maudymosi kostiumėlis? Kertu lažybų, kad ne. 

Štai Kate Imbach susimąstė ir sukūrė visą maudymosi kostiumėlių ir knygų viršelių derinių kolekciją. Idėja gimė netikėtai, prie baseino pamačius moterį, kuri buvo puikiai suderinusi knygą ir maudymosi kostiumėlį. 

Gražu pažiūrėti ir verta išsisaugoti idėją iki kitos vasaros, kada stilingai šturmuosime paplūdimius.






Visus derinius apžiūrėti galite: http://matchbook.nu/

Savo derinius idėjos autorei galite siūlyti elektroniniu paštu: matchbooknu@gmail.com

2012-08-23

Neformaliai apie bibliotekininkų žygį per tris Baltijos valstybes

Ar kas galėjo pagalvoti, jog tai yra įmanoma? Net 107 bibliotekininkai ir bibliotekų mylėtojai per 11 dienų numynė 630 km, kad aplankytų tris Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją, susipažintų su šių šalių kultūra, tradicijomis ir bibliotekomis. Renginio pavadinimas „Cycling for libraries“ ne iš piršto laužtas – kiekvienas žygio dalyvis mindamas žvyrkeliais, klampiais miško takeliais į statų kalną, per sraunų upelį prieš stiprų vėją, saulei plieskiant ar lietui lyjant kartais galėjo ir pamiršti esąs bibliotekininkas ir pasijusti kaip tikras dviratininkas ar rimtas žygeivis. Kiekvienas pagal savo jėgas kovojo su kelio nelygumais.

Taip visi drauge judėjome į priekį. Iš skirtingų pasaulio kampelių susirinkusius žmones vienijo viena mintis, bendra idėja, pirmyn ginė smalsus pažinimo jausmas. Mintis surengti tokio pobūdžio bibliotekininkų (ne)konferenciją gimė Jukos Penaneno galvoje (Jukka Pennanen - vienas iš organizatorių ir žygio sumanytojų). Kartą jis nusprendė dviračiu minti į bibliotekininkų konferenciją. Pakalbino vieną draugą prisidėti, šis pasiūlė jungtis kitam draugui, o tas kitas pasiūlė idėja pasidalinti platesniame rate. Taip ir gimė „Cycling for libraries“, kuris jau antrus metus iš eilės suburia gausų būrį bendraminčių iš skirtingų pasaulio kampelių.

Šių metų „Cycling for libraries“ kiekviena diena buvo kitokia. Nė viena iš jų nebuvo nuobodi ar neįdomi. Nuo pat ankstaus ryto prie pusryčių stalo, kad ir kur jis bebūtų – ant žolės ar ant laiptų, nuo dar nepabudusio, bet draugiško ir šilto žvilgsnio prasidėdavo lengvos šnekos, kurios įsiliedavo į bendrą šurmulį ir energingą klegesį. Iš to galėjai suprasti, kiek ilgai ir kaip sunkiai vakar teko minti arba kiek ilgai ir kaip aktyviai užsitęsė vakaronė. Po pusryčių visi skubėdavo krautis daiktus, išsivaryti dviračius. Jei reikėdavo pristatydavo juos techninei pagalbai, kad suteptų grandinę arba pripūstų oro, aišku, kreipdavosi ir dėl rimtesnių problemų, o jei jų nepavykdavo išspręsti, organizatoriai turėjo parengę atsarginius dviračius. Vienas iš jų, toks ryškiai rožinis, pasitarnavo ne vienai damai, kol jų dviračiai vėl galėjo riedėti.

Turėjome net du trenerius, kurie rytais pravesdavo rytinę mankštelę. Tai Pattrickas iš Bostono ir Michelis iš Prancūzijos. Pastarasis sugalvojo linksmą treniruotę su savotiška žygio dainele, kuri visad puikiai nuteikdavo ir įpūsdavo energijos. Kartais visa tai išsiliedavo į nekantrius raginimus skambučiais Masei Ojalai (Mace Ojala) iš Suomijos – vienam iš pagrindinių organizatorių – ilgiau užtrukusiam rytiniame pasitarime.

Kartais mindavome filmuojant operatoriams iš vietinių televizijų, dažnai miestuose būdavome lydimi policijos palydos. Įdomus jausmas, kai nesuki sau galvos dėl šviesoforo spalvos, sankryžos dydžio ir automobilių skaičiaus. Paprasčiausiai išplėtus akis grožiesi architektūra, gamta, pastebi smalsius praeivių žvilgsnius, pamojuoji ir šauki „labadien“ arba „tere“.

Atskiros pastraipos vertas jausmas, kai visą dieną dardėjus žvyrkeliu arba miško takeliu, vėliau įvažiuoji į asfaltuotą kelią - civilizaciją ir greitai pasirodysiančio miestelio ženklą. Kur susijaudinę dviratininkus pasitinka bibliotekininkai, kurie koloną palydi į vietinę biblioteką. Nesunku suprasti jaudulį, išvydus 100 atminančių dviratininkų.

Į atmintį įstrigo Alaži miestelis Siguldos rajone. Aplink biblioteką lakstė vaikučiai, ant kurių nugarų pritvirtinti užrašai „follow me“ bylojo, jog su jais tikrai niekur nepasiklysi. Dviračiams statyti skirtas vietas žymėjo vaikų piešiniai. Jėgas atgauti padėjo vietinių miestelio gyventojų virta sriuba, kurią pylė kaip iš bedugnio katilo – visiems užteko ne po vieną, bet ir po antrą lėkštę. Miestelio biblioteka paliko gerą įspūdį – įrengta bent 10 kompiuterizuotų darbo vietų, tvarkingos ir šviesios patalpos, parodėlės. Galėjome pasklaidyti fotografijų albumus, kuriuose užfiksuotos svarbiausios miestelio švenčių akimirkos. Vėliau pajudėjome bažnyčios link. Ją rekonstravo vietiniai gyventojai, patys kalė lentas, iš senų archyvinių nuotraukų sukonstravo šviestuvus. Bažnyčioje mūsų kantriai laukė choras. Reikėjo pamatyti visų dalyvių veidus, kartu pabūti su mumis, kad patirtumėte tai, ką patyrėme mes. Susiliejome su bažnyčios pastato erdve, choro giesmėmis ir tyliai klausėmės. Staiga pagalvojau, kad man tai pakankamai pažįstama, kai kur galima išgirsti žodį, panašų į lietuvišką, tačiau žmonėms, kurie atvyko iš Taivano, Mičigano, Serbijos ir kitur. Jiems tai turėjo būti visiškai nauja, kitaip nei pas juos. Tačiau visiems patiko, visi plojo atsistoję ir prašė daugiau giesmių. Pasisėmę fizinių ir dvasinių jėgų toliau mynėme į priekį link Lygatnės (Līgatne) miestelio. Tai puikus ir dėmesį prikaustantis miestelis, tikrai vertas išrankiausio turisto laiko. Ši gyvenvietė siejama su vienintele Latvijos popieriaus gamybos bendrove.

Upės slėnyje žvilgsnį patraukia šimtmetį menantys mediniai pastatai, uolų atodangos ir dirbtinės olos jose. Įvažiavus į šį miestelį mus pasitiko ant aukštos uolos grojantis orkestras, nors spidometras rodė 101 nuvažiuotą kilometrą, bet kojos tarsi pačios trepsėjo pučiamųjų instrumentų diktuojamu ritmu. Laiko turėjome nedaug, nes reikėjo judėti į nakvynės vietą. Tik dar vienas rimtas kalniukas, smagi ir greita nuokalnė, o tada - dušai, soti vakarienė ir lovos. Skamba kaip įdomios ir smagios dienos pabaiga? Ne, toli gražu, tai dar ne viskas. Kaip dažnai nutinka su dviračiu leidžiantis nuo kalno – kai įsibėgėji, sunku sustoti. Taip nutiko man, Palashui (studentui iš Indijos) ir Andrėjui (IT specialistui iš Čeliabinsko). Nusprendėme, kad mums Lygatnės ir 105 km negana – sugrįžome. Užlipę laipteliais ant kalno, išvydom senuosius medinius namus, kuriuose kadaise gyveno popieriaus fabriko darbininkai. Didžiam nustebimui viename iš šių pastatų vis dar virė gyvenimas. Nedrąsiai užkalbinome namelio sodelyje vakarojančias linksmas merginas ir net nepastebėjome, kaip atsidūrėme prie bendro stalo, žaidėm Uno, valgėm lauže pakeptus zefyrus ir Andrėjaus dar iš Čeliabinsko atsivežtus saldumynus. Atsisveikinę su merginomis apžiūrėjome olas ir tik tada parmynėme namo. Naktinėti iki ryto nesinorėjo, nes nežinojome, kiek jėgų pareikalaus rytojus.

Kita diena buvo sunki, nors nuvažiavome dvigubai mažiau, tačiau siauri ir klampūs miško takeliai ir ilgos įkalnės pareikalavo daug jėgų. Tačiau, kai tik įvažiavome į Cėsis miestelį, nuovargį kaip mat pamiršome. Gėlėtos ir tvarkingos gatvės, praeivių šypsenos ir scena bei aktoriai, apsitaisę viduramžius menančiais apdarais, prikaustė mūsų dėmesį. Deja, mums tik atvažiavus, pradėjo lyti. Visi suskubo traukti lietpalčius ir ieškoti jaukesnio prieglobsčio – kas po medžiu, kas palapinėje, kas po tiltu, o kas ant scenos – lietaus šokiui. Deja, šokiu lietaus išbaidyti nepavyko ir dėl to teko sutrumpinti programą. Nepabūgęs lietaus „Cycling for libraries“ dalyvius pasveikino miestelio meras, Mace Ojala buvo pašventintas į riterius, o bibliotekininkė pakerėjo arija iš „Operos fantomo“. Vėl įsitikinau, kad bibliotekininkai gali daug ir dar daugiau. Tąkart turėjome daug laisvo laiko, pilies kieme kalbėjomės, valgėme ir dar šiek tiek pašokome.

Po smagaus vizito, su platesnėmis šypsenomis ir vėl išlindusia saule pajudėjome tolyn į dar daugiau įspūdžių žadantį vakarą Valmieroje. Tą vakarą ragavome tradicinių latviškų patiekalų, garsųjį „Rigas Balzam“, šokome liaudiškus šokius, susipažinome su papročiais ir kadaise vykusių apeigų ritualais. Vakaras vyko muziejaus aplinkoje, kurį gidės vedini galėjom apžiūrėti. Apie ne vieną kupiną įspūdžių dieną galėčiau papasakoti be galo, ne vieną šiltą sutikimą aprašyti. Tačiau norisi papasakoti ir apie kitą – nemažiau patikusią (ne)konferencijos pusę.

Be galo smagu diskutuoti su kolegomis, bendraminčiais iš skirtingų pasaulio kampelių. Pokalbiai, užsimezgę minant pedalus, šokant, džiaugiant kitos šalies kultūra ir tradicijomis, mus sujungė ne tik kaip kolegas, bet ir kaip draugus. Man, kaip jaunai specialistei, tai buvo unikali galimybė augti ne tik profesinėje srityje, bet ir asmeninėje. Susipažinau ne tik su Latvijos ir Estijos bibliotekomis, bet nemažai sužinojau apie Vokietijos, Rusijos, Amerikos ir kitų šalių bibliotekas, jose iškylančias problemas, darbo pobūdį ir kt. Įstrigo Valmieros integruotos bibliotekos (Valmieras Integrētā Bibliotēka) direktorės frazė: „mes neturime problemų, turime tik iššūkių“. Po kiekvienos kelionės grįžtama su įspūdžiais. Taip ir aš grįžau su idėjomis, žiniomis, svajonėmis, naujų draugų kontaktais. Kadangi dirbu Lietuvos medicinos bibliotekoje, tai svajoju apie erdvę, smagią, jaukią vaikų biblioteką kaip ir Rygos vaikų ligoninėje, kurioje vaikai galėtų ne tik paskaityti knygelę, bet ir rengti vaidinimus bei kitaip reikšti savo talentus ir išlieti begalinę energiją. Taip pat svajoju apie tokias pat modernias bibliotekas kaip Latvijoje ar Estijoje, kurios rūpestingose bendruomenės ar mero rankose tarsi atgyja ir tampa labiau panašios į XXI a. bibliotekas, sugebančias operatyviai patenkinti informacinės visuomenės poreikius.

Pabaigoje, norėčiau išreikšti nuoširdžią padėką vedėjai, kuri paskatino įsitraukti į šį žygį, kurios paramą ir rūpestį visąlaik jaučiau. Taip pat kolegėms Almai Masevičienei ir Raimondai Mockutei už šaunią kompaniją kelionėje, už puikų žygio starto organizavimą Lietuvoje. Dėkoju Lietuvos bibliotekininkų draugijai, entuziastingai palaikius negausią Lietuvos komandą žygio metu Lietuvoje, taip pat ir už finansinę paramą, prie kurios prisidėjo ir Lietuvos medicinos bibliotekos LBD skyrius.

Ingrida Bučionytė,

Lietuvos medicinos biblioteka

Pasiklysti knygų labirinte?




50 savanorių, 4 dienos "statybų", 500 kvadratinių metrų ploto, 2,5 metrų aukščio sienos ir ketvirtis milijono knygų. Viso to rezultatas - knygų labirintas, kurį sukūrė brazilų menininkai Marcos Saboya ir Gualter Pupo. Ši meno instaliacija skirta Argentinos rašytojui Jorge Luis Borges ir jo meilei knygoms. Labirintas iš knygų yra vienas iš daugybės kūrinių ir renginių, kurie vyksta Londono 2012 Festivalio metu. Visos statyboms panaudotos knygos bus skirtos paramai. 

Paklaidžioti šiame įspūdingame labirinte dar galite kelias dienas (tik nepamirškite bilieto į Londoną). Ir būtinai paprašykite audio gido, kuris klaidžiojimą pavers dar įspūdingesniu ir papasakos apie knygas, iš kurių pastatytas šis labirintas.



Labirinto ieškokite: http://world.southbankcentre.co.uk/

Šaltinis: http://festival.london2012.com/events/9000965121

Nuotraukų šaltinis: http://www.thisiscolossal.com/2012/08/a-giant-labyrinth-constructed-from-250000-books/

2012-08-17

Cycling for Libraries 2012 – žygis įveiktas!


Cycling for libraries – antrus metus vykstantis projektas bibiotekininkams ir bibliotekų draugams. Projekto tikslas – minant pedalus diskutuoti apie aktualius bibiotekoms ir bibliotekininkams klausimus. 2011 metais žygis nusidriekė iš Berlyno į Kopenhagą. Šiais metais nuspręsta dviračiais apvažiuoti ir artimiau susipažinti su Baltijos šalimis – Lietuva, Latvija, Estija.
Žygis vyko 2012 liepos 28 – rugpjūčio 7 dienomis. Dviračius mynė daugiau kaip 100 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių – Danijos, Vokietijos, Suomijos, JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Serbijos, Kataro, Rumunijos, Taivano, Indijos ir kt. Lietuvą pasiryžo atstovauti trys bibliotekininkės – Raimonda Mockutė (Klaipėdos universiteto biblioteka), Alma Masevičienė (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) ir Ingrida Bučionytė (Lietuvos Medicinos biblioteka). Už paramą ir galimybę dalyvauti dėkojame Lietuvos bibliotekininkų draugijai.
Iš viso šiais metais numinta net 630 km! Dalyviai buvo pripratę prie disciplinos – kiekviena diena prasidėdavo rytine mankšta bei saugumo instrukcijomis.
Žygio metu buvo aplankyta 17 bibliotekų, dalyvauta įvairiose konferencijose ir diskusijose. Gilintasi į tokias temas, kaip biblioteka ir verslumas, biblioteka ir elektroninių knygų leidyba, rinkodara bibliotekose. Nuolat buvo dalyvaujama (ne)konferencijoje – dalyviai prieš žygį turėjo pateikti jiems aktualią, įdomią problemą/temą, kurios ir buvo gvildenamos minant pedalus.
Nepaisant profesinio žingeidumo bei noro tobulėti, dalyviai patyrė labai daug džiugių išgyvenimų, aplankydami ne tik įvairių miestelių bibliotekas bet ir žymesnius objektus. Cycling For Libraries 2012 dalyviai buvo sujaudinti ypatingo vietos bendruomenių narių draugiškumo, noro atskleisti ir parodyti viską, ką turi geriausio. Ypač įsimintina tai, jog Rygoje pedalus kartu su visais dalyviais mynė ir Latvijos Kultūros ministrė Žaneta Jaunzeme-Grende. Kiekviename miestelyje koloną pasitikdavo ir pagerbdavo ne tik vietos bibliotekininkės su šeimomis, bendruomenės nariai, bet ir miestų merai.
Lietuvoje dalyviams neišdildomą įspūdį paliko Vilniuje aplankytos bibliotekos, senamiestis. Trakuose dalyvius sužavėjo Trakų pilis, apylinkės.
Latvijoje ypatingą įspūdį paliko Allaži ir Cecio miestelio tiek žmonės, tiek aplinka. Allaži miestelyje atvykę bibliotekininkai buvo sutikti itin draugiškai. Čia šiek tiek pavargusių ir išalkusių dviratininkų laukė vietos bendruomenė – kelią kolonai rodė ne tik paslaugūs vaikai, bet ir jų piešiniais papuošta šalikėlė. Buvome ne tik draugiškai sutikti, bet ir pavaišinti gardžia sriuba. Vėliau apsilankėme miestelio pažiboje – vietos gyventojų atstatytoje bažnyčioje. Ši bažnyčia garsi ir išskirtinė savo forma – apvali. Jos grožiu stebisi ne tik gyventojai ir turistai, bet ir architektai – pasak jų, tai unikalus ir išskirtinis statinys, tačiau taisyklingos architekrūros čia nė kruopelės. Bažnyčioje kiekvieno dalyvio širdį palietė ir suvirpino vietos ansamblio surengtas koncertas. Kaip teigė vienas iš žygio organizatorių Jukka Pennanen (Suomija), čia mes pamatėme visiškai kitokius kolegas – visi buvo sujaudinti  ir paskendę savo mintyse.
Ne ką mažesnį įspūdį paliko ir dviratininkų kolonos sutikimas Cesio miestelyje. Ten miesto širdyje mus pasitiko miestelio valdžia, buvo surengtas koncertas-pasveikinimas, vaidinimas, susijęs su miestelio istorija, į kurį buvo įtrauktas ir pagrindinis žygio organizatorius Mace Ojala (Suomija) – jam buvo surengta inauguracijos ceremonija. Beje, šiame miestelyje mums keletą dainų padovanojo ne profesionali dainininkė, o bibliotekininkė! Po sutikimo iškilmių sužinoję šį faktą, buvome dar labiau sužavėti ir sujaudinti. Tai tik dar kartą įrodo, jog bibliotekininkai gali viską! Taip pat neišdildomą įspūdį paliko latviškų patiekalų degustacija bei tradicinių latviškų šokių ir apeigų pamoka.
Tačiau reikėtų pažymėti, jog ne tokie draugiški kaip miestelio žmonės buvo Latvijos keliai. Didžioji dalis maršruto Lavijoje driekėsi akmenuotais, smėlėtais miško keliukais. Kur netgi aplinkeliais teko įveikti po liūties nepravažiuojamais tapusius ruožus. Kita situacija kelių atžvilgiu buvo Estijoje. Nors ir teko įveikti nemažai kalnų ir įkalnių, tačiau didžioji dalis kelio driekėsi asfaltuotais dviračių takais. Galima teigti, jog po iššūkių Latvijos keliuose, Estijoje mūsų laukė šioks toks poilsis ir atokvėpis.
Estijoje Cycling For Libraries 2012 dalyviai taip pat buvo sutikti su puikia ir ilgai ruošta pasveikinimo programa. Svečių sutikimui susivieniję ruošėsi geriausi Estijos Valga miestelio šokėjai, daininkai. Ypatingą įspūdį paliko aplankytos bibliotekos ir žymūs objektai. Buvome sužavėti Tartu miesto grožio. Talinas savo dvasia ir aplinka priminė mūsų uostamiestį Klaipėdą. Estijos sostinėje pajutome pačias saldžiausias, o kartu ir karčiausias kelionės akimirkas. Kelionė dviračiais buvo iššūkis kiekvienam iš dalyvių, todėl pasiekę finišą džiaugėmės, jog žygį įveikė visi dalyviai be rimtesnių traumų. Nenuostabu, jog pasiekus galutinį kelionės tašką, kiekvienas didžiavosi ne tik savo kolegomis, bet ir pačiu savimi. Tačiau džiaugsmo euforiją po kelių akimirkų pakeitė susimąstymo šešėlis – juk baigėsi neįtikėtinai daug draugų, bendraminčių, profesinio ir asmeninio tobulėjimo suteikusi kelionė.
Taigi šis žygis – tai daug daugiau negu vien konferencija, ar vien pramoginė kelionė! Tai buvo puiki galimybė pagilinti tiek profesines žinias, tiek ideali terpė asmeniniam tobulėjimui. Itin naudingi užmegzti ryšiai su kolegomis iš viso pasaulio, iš arti susipažinta su artimiausių kaimynių šalių (Latvijos ir Estijos) bibliotekiniu bei kultūriniu gyvenimu. Žygio metu kiekvienas išmokome būti efektyviais komandos nariais, supratome, jog susidūrę su ekstremaliais išbandymais, galime daug daugiau, negu įprastiniame gyvenime iš savęs tikimės. Be to, šis žygis suteikė neįkainojamą organizacinio darbo patirtį. Ir be abejonės tai buvo gera galimybė pagilinti savo anglų ir rusų kalbos žinias. Galiu drąsiai teigti, jog visą fizinį nuovargį užgožė teigiama patirtis, įspūdžiai, emocijos bei pažintys su motyvuotais žmonėmis.


Raimonda Mockutė
Klaipėdos universiteto biblioteka

2012-08-16

Kvietimas jugtis į Rock'n'Roll bibliotekininkų komandą velomaratone

Sveiki,

dar liko dvi dienos nemokamai registracijai į dviračių velomaratoną 2012, kuris vyks Vilniuje kitą šeštadienį, rugpjūčio 25 d.

Aš užsiregistravau ir kviečiu kitus Rock'n'Roll bibliotekininkus jungtis į komandą, tereikia pasidaryti marškinėlius su Rock'n'Roll bibliotekininkas logotipu ir šūkiu: "Važiuoju už bibliotekas!". Siūlau ant nugaros, nors dėl šrifto dar nesu tikra, bet juodraštiniu pavyzdžiu tebūna paveikslėlis apačioje.

Pagal velomaratono taisykles dar reikia turėti techniškai tvarkingą dviratį ir šalmą, rekomenduojama mūvėti dviratininko pirštinėmis. Mėgėjai komadą gali registruoti prieš startą.

Tai kviečiu jungtis į komandą!

:)

2012-08-15

Mobilioji biblioteka Klivlendo parke

Šaltinis: Fresh Water Cleveland
Klivlendo viešoji biblioteka (JAV) šią vasarą atidarė mobiliąją skaityklą BookBox (pažodžiui - Knygų dėžutė) miesto parke, įsikūrusiame netoli madingo rajono, kuriame gausu madingų parduotuvių ir restoranų. Šiame rajone dieną zuja daugybė žmonių, besilankančių parduotuvėse ar pietų pertraukos metu - kavinėse. Miesto dalis, kurioje įsikūrė biblioteka, pasižymi menininkų gausa, čia įsikūrė ir maisto gamintojai bei prekiautojai. Biblioteka siūlo skaitytojams nedidelę jaukią erdvę, kurioje galima rinktis iš 200 knygų, pasinaudoti internetu ir bibliotekos nešiojamais kompiuteriais ar tiesiog nemokamai jungtis prie interneto per savo įrenginį. Mobilioje skaitykloje siūlomos knygos kulinarijos, miesto architektūros ir kitomis temomis. Skaitykla dirba keturias dienas per savaitę.

Įdomu, kad pastaruoju metu mobiliosios bibliotekos mieste atsiranda vis daugiau. Tiesa, šioje veikloje itin aktyvios pačios miestiečių bendruomenės. Nuostabu, kad ir bibliotekos siūlo tokią paslaugą lankytojams.

Parengta pagal:

WEISS, Laura B. Cleveland, New York gain portable reading rooms. Library Journal [interaktyvus]. August 10, 2012 [žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 15 d.]. Prieiga per internetą:  http://lj.libraryjournal.com/2012/08/library-services/cleveland-new-york-gain-portable-reading-rooms/


2012-08-12

Reportažas iš konferencijos „Naujos kartos mokyklos biblioteka“

Rugpjūčio 6–7 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje vyko tarptautinė konferencija „Naujos kartos mokyklos biblioteka“. Renginys buvo skirtas visiems, kurie domisi mokyklų bibliotekų ir informacinių centrų veikla, ypač jų darbuotojams. Konferencijoje svarstyta mokyklos bibliotekų kitimo dinamika, pristatyti sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžiai. Taip pat aptarti mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimo klausimai bei ateities perspektyvos. Konferencijoje dalyvavo Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) valdybos narė Barbara Ford, Tarptautinės mokyklų bibliotekininkų asociacijos (IASL) prezidentas Diljit Singh, Rusijos mokyklų bibliotekų asociacijos prezidentė Tatjana Žukova, kiti garbingi svečiai. Kviečiame žiūrėti  kanalo „PENKI TV“ parengtą reportažą „Tarptautinėje konferencijoje – diskusijos apie šiuolaikinės mokyklos bibliotekas“ ir sužinoti, kuo mokyklos bibliotekos gyvena šiandien ir kokia ateitis joms pranašaujama.

2012-08-11

Neįprastas žodynas iš Google Images vaizdų

Šaltinis: Creative applications network
Neįprastas meninis projektas. Du menininkai iš Jungtinės Karalystės - Ben West ir Felixas Heyes - sukūrė neįprastą žodyną, kuriame aprašyti 21000 kasdienio vartojimo žodžių. Žodynas neįprastas tuo, kad pačių žodžių jame nėra. Užtat, yra vaizdai iš Google Images (Google Vaizdai) paieškos sistemos. Menininkai knygoje pavaizdavo visus paveikslėlius, kurie atsispindėjo pirmosiose rezultatų eilutėse ieškant tam tikrų žodžių.

Idėja atrodo labai neįprastai. Kas galėjo įsivaizduoti, kad šiuolaikiškame interneto paieškos sistemų pasaulyje, vienos iš jų - Google Images - rezultatai atsidurs spausdintoje knygoje.

Parengta pagal:

Google - the first Google image for every word in the dictionary. Creative applications network [interaktyvus]. May 2012 [žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.creativeapplications.net/scripts/google-the-first-google-image-for-every-word-in-the-dictionary/

2012-08-10

Ray Bradbury - "baigiau biblioteką būdamas dvidešimt septynerių""

Papildykime mūsų citatų rinkinį dar vienu nuostabiu žymaus rašytojo-fantasto Rėjaus Bredberio pasisakymu:

Aš esu bibliotekininkas. Aš atradau save bibliotekoje. Nuėjau į biblioteką, kad save atrasčiau. Kai įsimylėjau bibliotekas, man buvo tik šešeri. Biblioteka uždegė visus mano norus sužinoti - pradedant nuo dinozaurų ir baigiant Senovės Egiptu. 1938 metais, kai baigiau vidurinę mokyklą, pradėjau eiti į biblioteką vakarais tris kartus per savaitę. Aš ėjau ten kas savaitę apie dešimt metų ir 1947-aisiais, maždaug tuomet, kai vedžiau, supratau, kad viską padariau. Taigi aš baigiau biblioteką būdamas dvidešimt septynerių. Supratau, kad biblioteka yra tikroji mokykla.

WELLER, Sam. Ray Bradbury - the art of fiction. Paris Review [interaktyvus]. 2010, spring, no. 192 [žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.theparisreview.org/interviews/6012/the-art-of-fiction-no-203-ray-bradbury

2012-08-09

Apie bibliotekų kūrybiškumą iš Klaipėdos

Šiuo metu (2012 m. rugpjūčio 8-9 d.) Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Bibliotekos tinkluose: kuriančios, dalyvaujančios, bendradarbiaujančios“ (Libraries in Networks: Creating, Participating and Co-operating) Orhus viešosios bibliotekos darbuotojai kalba apie Šiaurės kraštų viešųjų bibliotekų partnerystę ir projektą ateities strategijai sukurti. Lotte Duwe Nielsen ir Jannik Mulvad pristato organizuojamas inovacijų stovyklas (taip, taip, tikras stovyklas su palapinėmis) ir užsidarymo susitikimus 24-36 valandoms ir kitokius kūrybiškumą išlaisvinančius grupinio darbo metodus, žaidimus - labai rimtiems tikslams ir įspūdingiems darbams.

Kūrybiškumą išlaisvinti nėra taip paprasta, ypač reikia padirbėti prie vidinio kritiko, kuris nuolat šnibžda ir šnypščia „atrodysi kvailai“, „tavęs nesupras“, „niekam to nereikia“, „tavęs nebemėgs / apkalbės“ ir t.t. Pagal konferencijoje pristatytą modelį kūrybiškumas laikosi ant kelių „pagalvių“. Pirmiausia, neturi būti išankstinio vertinimo (atsisakyti išankstinių nusistatymų ir įprastos praktikos, nebijoti klaidų). Antra, turime susikoncentruoti į užduotį (problemą), negalvoti apie pašalinius darbus ir dalykus, pavyzdžiui, konfliktą su kolega. Trečias dalykas – ieškokime paralelinių idėjų tai pačiai problemai, panaudojant tas pačias priemones – tai vadinama „paraleliniu mąstymu“. Ketvirtas dalykas – skatinti horizontalųjį mąstymą, t.y. panaudoti požiūrių patirties ir žinojimo įvairovę. Reikia tikslingai siekti, kad grupėje būtų įvairiai galvojančių žmonių, nes būdingas profesijai vienodas galvojimas „įkalina“. Šiaip ar taip, vienas dalykas man yra aiškus, kad naujoviškumas ir kūryba neatsiranda suvaržytoje aplinkoje, humoras, judėjimas ir juokas – dažnas naujų idėjų palydovas. Kartais stulbinančiai paprastų ir lengvai įgyvendinamų.

O pabaigai, Lotte ir Jannik pareigų pavadinimai – library innovator (bibliotekos inovatorė) ir library transformer (bibliotekos transformatorius).[Paklausykit, ką sako jūsų vidinis kritikas tai perskaičius? :)]Mano požiūriu – tai tikras perliukas, ypač po patirtų diskusijų su vietiniais auditoriais, kurių tikslas – suvienodinti struktūras, pareigas ir funkcijas bei viską sunormuoti... Įsivaizduokit jūs tampat transformeriu savo bibliotekoje. Ką darytumėte?

Dar jei nežinote dar, Orhus biblioteka garsi kas dvejus metus organizuojama (ne)konferencija Next library, kurią pelnytai galima vadinti idėjų ir inovacijų bibliotekose kalve. Artimiausioji bus 2013-siais… Jei susigundysite, informacija – čia: http://2011.nextlibrary.net/next-library-2013

2012-08-07

Profesinis tobulėjimas, vertybės ir strategija - Švedijos žemės ūkio universiteto bibliotekos pasirinkimas

Švedijos žemės ūkio universiteto biblioteka renkasi tris svarbiausius dalykus - profesinį tobulėjimą, vertybes ir strategiją. Bent jau taip teigia straipsnio, pasirodžiusio IFLA žurnalo kovo mėnesio numeryje, autorė Catharina Isberg.

Šiame straipsnyje apibūdinama Švedijos žemės ūkio universiteto bibliotekos iniciatyva sukurti organizacijos vertybes ir strategiją. Pažymėtina, kad į šią iniciatyvą buvo įtraukti net 50 bibliotekos darbuotojų. Straipsnyje aptariama ir bibliotekos veikla darbuotojų profesinio tobulinimo srityje.

Anot straipsnio autorės, šiais didžiulio neapibrėžtumo ir pokyčių laikais bibliotekai itin svarbu sukurti stiprią biblioteką, kuri geba nustatyti savo veiklos prioritetus ir įsitraukti į nuolatinį dialogą su vartotojais. Tam, savo ruožtu, reikia suformuluoti organizacijos strategiją ir vertybes, kurie būtų artimi bibliotekos darbuotojams. Juk būtent jie yra pagrindiniai strategijos ir vertybių įgyvendintojai. Be to, prisitaikyti prie pokyčių, ieškoti naujų veiklos formų gali tik nuolat tobulėjantys darbuotojai. Tai ir apsprendė Švedijos žemės ūkio universiteto bibliotekos pagrindines darbo kryptis.

2008 m. buvo pradėta nuo organizacijos vertybių formulavimo. Siekiant išgryninti bibliotekos vertybes darbuotojams buvo pasiūlyta dalyvauti apklausoje. Jiems pateikti trys klausimai. Juose prašyta pasirinkti iš net 100 įvairių žodžių, kurie siejosi su skirtingomis vertybėmis: a) žodžius, kurie geriau atspindėjo asmenines vertybes; b) žodžius, kurie geriau apibūdino tuometines nerašytas bibliotekos vertybes; c) žodžius, apibūdinančios vertybės, kurios leistų bibliotekai įgyvendinti savo misija. Gavus respondentų sąrašą išgrynintos pagrindinės bibliotekos vertybės, kurios, tokiu būdu, atspindėjo darbuotojų nuomonę.

Bibliotekos strategijos kūrimo darbai prasidėjo 2009 m. Kuriant strategiją vėlgi dalyvavo visi bibliotekos darbuotojai. Norint įtraukti visus ir gauti jų nuomonę naudota Loginio mąstymo sistema (angl. Logical thinking system - LOTS). Tai sisteminio mąstymo metodas, kuris leidžia nagrinėjant įvairius klausimus išanalizuoti pagrindinius strategijos elementus (viziją, tikslus, uždavinius ir kt.).

Kuriant strategiją taip pat buvo dirbama organizacijos darbuotojų kompetencijos srityje. Suvokta, kad būtina žinoti, kokių kompetencijų turi bibliotekos darbuotojai, o kur yra spragos. Tam tikslui buvo kuriamas kompetencijų žemėlapis. Apskritai, personalo profesinio tobulėjimo valdymas neapsiribojo tik strategijos kūrimo darbais. Bibliotekoje taikomos įvairios priemonės profesiniam tobulėjimui skatinti. Tai ir nuolatinis veiklos vertinimas, įvairių motyvavimo priemonių taikymas.

Susidomėję šiuo pavyzdžiu gali paskaityti visą straipsnį:

ISBERG, C. Professional development, values and strategy - the means for building strong library for the future! IFLA Journal [interaktyvus]. 2012, vol. 38, no. 1, p. 35-36 [žiūrėta 2012 m. rugpjūčio 7 d.]. Prieiga per SAGE Publications.

2012-08-04

Ar bibliotekoms reikia rengti pamainą vadovaujančiam personalui?

Kaip žinia, bibliotekų darbuotojų amžiaus kartelė vis didėja, o personalas sensta. Apie šią problemą jau seniai diskutuojama tarptautiniu mastu. Kaip pasiruošti permainoms, kai savo pareigas paliks garbingo amžiaus bibliotekos ir atskirų padalinių vadovai? Viena iš priemonių - rengti vadovaujančio personalo pamainą iš bibliotekos darbuotojų rezervo. Paprastai tokia veikla reikalauja planavimo ir investicijų į darbuotojų parengimą. Tokios personalo programos gali būti įgyvendinamos labai įvairiais būdais - parenkami gabūs darbuotojai, kurie potencialiai galėtų užimti vadovaujančias pareigas, jiems suteikiamos galimybės tobulėti. Kitais atvejais gali būti stiprinamos bendrieji bibliotekos darbuotojų lyderystės gebėjimai.

JAV bibliotekininkai nutarė pasitikrinti, ką mano apie vadovų pamainos rengimą patys bibliotekininkai. Nagrinėtos JAV akademinės bibliotekos, Amerikos mokslinių bibliotekų asociacijos narės. 34 bibliotekos dalyvavo apklausoje, todėl ją galime laikyti tik pilotine. Bet vis tiek smalsu sužinoti bibliotekininkų nuomonę.

Dauguma apklaustųjų manė, kad labai svarbu rengti vadovaujančio personalo pamainą pačiose bibliotekose. Tačiau ne vienas respondentas negalėjo tvirtai pasakyti, kad jo bibliotekoje yra nusistovėjęs pamainos rengimo programų vykdymas. Išryškėjo ir nemenki skirtumai tarp požiūrio į tokią veiklą ir realią bibliotekos praktiką. Įdomu, kad geriausiai rengiama pamaina nevadovaujančiam personalui. Darbuotojams suteikiama galimybė ugdyti tam tikrus specifinius darbo bibliotekoje įgūdžius, taip sumažinami potencialūs nuostoliai, jei kuris nors specialistas paliktų darbovietę. Tačiau personalo lyderystės gebėjimų ugdymo klausimu nuomonė ir realybė skiriasi. Lyderystės gebėjimų ugdymas suvokiamas kaip svarbus, tačiau praktikoje ši nuomonė įgyvendinama rėčiau. Tuo tarpu kiek daugiau, negu trečdalis apklaustų bibliotekų ir jų padalinių vadovų vyresni nei 65 m.

Daugiau negu pusė apklausos dalyvių minėjo, kad įgyvendinti vadovaujančio personalo pamainos rengimo programas jiems trukdo kiti prioritetai, kurie reikalauja skubių sprendimų. Be to, didžioji dalis bibliotekų teikia pirmenybę kandidatams iš išorės, nes jie gali atnešti į biblioteką naujas idėjas, kitokį požiūrį į darbą. Tačiau bibliotekininkai pripažino, kad vadovaujančias pareigas užėmus kandidatui iš bibliotekos permainos vyksta sklandžiau, nes kandidatas visiems pažįstamas.

Taigi kas geriau: samdyti kandidatus iš išorės arba rengti vadovų pamainą bibliotekoje? Viena vertus, naujas vadovas - naujos idėjos. Kita vertus, kyla klausimas ar pakankama kvalifikuoto vadovaujančio personalo pasiūla darbo rinkoje?

Kviečiu pasidalyti nuomonėmis.

Parengta pagal:

GALBRAITH, Q.; SMITH, S. D.; WALKER, B. A case for succession planning: how academic libraries are responding to the need to prepare future leaders. Library management [interaktyvus]. 2012, vol. 33, issue 4, p. 221-240. Prieiga per Emerald Group Publishing Ltd.

2012-08-02

Vilnius rado pinigų naujai bibliotekai | 15min.lt

 Skaitykite laikraštyje 15min.lt apie Žirmūnuose iškilsiančią naują biblioteką
Vilnius rado pinigų naujai bibliotekai | 15min.lt

2012-08-01

Šiuolaikiniai informacijos vartojimo ypatumai: mažiau yra geriau

Svetainėje Bernardinai.lt paskelbtas įdomus straipsnis "Norbert Bolz. Dėmesio vadyba prieš informacijos gavybą" apie tai, kaip šiuolaikinės visuomenės, paveiktos informacijos ir komunikacijos technologijų plėtros ir interneto, vartoja informaciją, su kokiomis problemomis susiduria. Straipsnyje apibendrinamos vokiečių medijų tyrinėtojo Norberto Bolzo idėjos. Šiuolaikinės visuomenės problema - informacijos perteklius, todėl svarbia užduotimi tampa sumažinti gaunamos informacijos kiekį, orientuotis gaunamos informacijos srautuose:
Informacijos srautas nebegali padėti spręsti mūsų problemų. Svarbu ne didinti turimos informacijos kiekį, bet sugebėti atfiltruoti tik tai, kas iš tiesų svarbu, struktūruoti ir pamąstyti turimą informaciją. Šiandien labai svarbus vaidmuo tenka žinojimo dizaineriams – redaktoriams, žurnalistams, mokslininkams, režisieriams, rinkodarininkams, finansiniams patarėjams, poetams. Tai profesijos, kurios susijusios su informacijos struktūravimu, jos kuria prasmes ir padeda orientuotis.

Atrodo, tai puiki žinia bibliotekininkams, kurių poreikis ir vaidmuo visuomenėje turi didėti. Tačiau tarp svarbių informacijos filtruotojų ši profesija straipsnyje neminima. Gal patiems bibliotekininkams verta apie tai garsiau kalbėti?

Kviečiame skaityti ir pamąstyti apie tai, ar bibliotekininkai ir ateityje bus reikšmingi informacijos naudotojų pagalbininkai.

Parengta pagal:

NAVICKAS, A. Norbert Bolz. Dėmesio vadyba prieš informacijos gavybą. Bernardinai.lt [interaktyvus]. 2012, liepos 27 d. [žiūrėta 2012 m. rugpjūčios 1 d.]. Prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-07-23-norbert-bolz-demesio-vadyba-pries-informacijos-gavyba/85267