2011-05-31

Knygų sostinėje - knygų bokštas

Ir vėl kolegė Ineta Krauls džiugina mus įdomiomis nuorodomis. UNESCO paskelbtoje 2011 m. knygų sostinėje Buenos Airėse sukurta neįtikėtina instaliacija - 25 metrų knygų bokštas, primenantis Babelio bokštą. Tai argentinietės menininkės Martos Minujin kūrinys. Bokštą sudaro 30000 knygų, padovanotų bibliotekų, skaitytojų ir daugiau nei 50 ambasadų. Knygos pritvirtintos prie metalinio karkaso. Į bokštą galima užlipti, o lipant - girdėti menininkės M. Minujin sukurtą muziką ir balsą, kartojantį žodį "knyga" įvairiomis pasaulio kalbomis. Instaliacija atidaryta Buenos Airėse vykstančios Knygų mugės metu. Ši mugė yra didžiausias ispanakalbės pasaulio dalies kultūrinis renginys.



Parengta pagal:

PISARENKO N. Tower made from thousands of books in Buenos Aires. Interesting [interaktyvus]. 15 May 2011 [žiūrėta 2011 m. gegužės 31 d.]. Prieiga per internetą: http://interesting-world.info/2011/05/tower-made-from-thousands-of-books-in-buenos-aires/

2011-05-29

„Oprah efektas“ drebina Amerikos literatūros pasaulį

Tęsdama kolegių pradėtą Oprah temą :), noriu pasidalinti pakeliui į konferenciją atrastu USA Today dienraščio straipsniu. Neabejotinai, jos pasiryžimas užbaigti 25 metus trukusią pokalbių laidos vedėjos karjerą traukia žiniasklaidos dėmesį ir verčia spėlioti, o kas gi toliau?

Taigi dar vienas straipsnis apie ją - Oprah uždėjo antspaudą ant literatūros: Ir jos knygų klubas tęs veiklą OWN‘e*. Garsioji pokalbių laidos televizijoje vedėja Ophrah Winfrey straipsnyje dar vadinama populiariausia Amerikos skaitytoja, kuri amerikiečius pakvietė skaityti 1996 m. rugsėjo 17 d. įkūrusi knygų klubą – Oprah‘s book club. Šiandien Oprah knygų klubo sąraše – apie 70 knygų, kurių bendras tiražas ekspertų prognozėmis siekia 55 milijonus egzempliorių. Kasmet O knygų klubas atrenka ir pristato po kelias knygas – nuo naujų, pradedančių autorių iki gerai žinomų klasikų.

Straipsnyje teigiama, kad kritikai kimba prie žvaigždės dėl kai kurių knygų pasirinkimo subtilybių ir didesnio dėmesio skaitytojams, o ne pačioms knygoms. Pvyzdžiui, Oprah portalo knygų klubo paskyroje galime rasti sąrašus knygų, kurios perkeitė pačios Oprah ir kitų įžymybių gyvenimus.

Atrodytų kas čia tokio – įprasta skaitymo skatinimo kampanija, tik su Oprah. Tačiau būtent įtakingumu ir išsiskiria Oprah žodinės rekomendacijos. Šį fenomeną Bob Minzesheimer (Bobas Minzeshaimeris), minėto straipsnio autorius, vadina tiesiog Oprah efektu, pateikdamas nepaneigiamų įtakingumo įrodymų. 2004 metais Oprah knygų klubo paminėta Levo Tolstojaus Ana Karenina greit užėmė pirmąją vietą USA Today bestselerių sąraše. Iš 70-ies klubo rekomenduojamų knygų net 22 buvo pirmoje minėto sąrašo pozicijoje, 59 – pateko į dešimtuką. Šių knygų tiražai auga milžiniškais tempais, pavyzdžiui, 2009 m. Nigerijos rašytojo ir jezuitų kunigo Uwem Akpano penkių apsakymų rinkinys apie Afriką Pasakyk, kad nesi vienas iš jų (Say you are not one of them), gavęs O knygų klubo palaiminimą, greit šoktelėjo iki USA Today bestselerių sąrašo 9-sios vietos. O jos leidėjai, prieš tai deklaravę 77 tūkstančių egzempliorių tiražą, jau kalba apie 780 tūkstančius.

Anot straipnyje cituojamo Davido Kipeno, buvusio Nacionalinio menų labdaros fondo NEA (National Endowment for the Arts) literatūros direktoriaus, Oprah netikėtai suteikė dingstį Amerikai kalbėti apie knygas ir atvėrė rašytojams kelią į pokalbių šou. Nors jie ne visada yra pramoginiai. Po pokalbių su Oprah išgarsėjo ne vienas autorius. Patricia Eisemann, knygų publicistė, Oprah pakvietimą vadina knygų dievų patepimu. Tačiau, teigia ji, tai negarantuoja bestselerių aukštumų. Visai kas kita, jei patenki O knygų klubo akiratin. Knygynai, pasitikėdami Oprah vardo galia gali užsakyti pusę milijono knygos egzempliorių, net nepasidomėję jos pavadinimu.

Straipsnio autorių ir jo kalbintus leidybos verslo atstovus, literatūros ekspertus ir rinkodaros tyrinėtojus akivaizdžiai žavi ir Oprah asmenybė, ir jos knygų klubo veikla. Jų manymu, tik jos dėka skaitymas susidraugavo su televizija. Baigdama savo karjerą bene garsiausioje pokalbių laidoje, žvaigždė pareiškė, kad jos kalba apie knygas dar nebaigta – ji tęsis OWN kabelinėje televizijoje.

Neabejoju, kad plačiojoje visuomenėje populiarumą prarandantis skaitymas yra vertas iššūkis Oprah galioms, todėl dar pasižiūrėsim, kas ką nugalės.


---------------------------
* OWN santrumpa žymi kabelinės televizijos tinklą Oprah Winfrey Network.


Parengta pagal Minzesheimer, Bob. Oprah has put own stamp on literature. And her book club will continue at OWN. USA Today. Life. May 24, 2011, Section B. p. B8-9

Kiti šaltiniai:

Oprah‘s book club. [interaktyvus] Prieiga per internetą: http://www.oprah.com/book_club.html [Žiūrėta 2011 m. gegužės 29 d.]
USA best-selling books. What America's reading. [Interaktyvus] USA Today. Prieiga per internetą: http://books.usatoday.com/list/index [Žiūrėta 2011 m. gegužės 29 d.]
Uwem Akpan. [Interaktyvus] Wikipedia. Prieiga per internetą: http://en.wikipedia.org/wiki/Uwem_Akpan [Žiūrėta 2011 m. gegužės 29 d.]

Įžymybių asmeninės bibliotekos: Oprah Winfrey skaitymo įpročiai

Dėkojame Inetai Krauls už atsiųstą nuorodą į įdomų straipsnį apie žymiosios JAV žurnalistės, šou vedėjos, nuosavo TV kanalo ir žurnalo savininkės, sužavėjusios milijonus amerikiečių - Oprah Winfrey asmeninę biblioteką.


Oprah Winfrey savo bibliotekoje, šaltinis The Oprah Magazine, http://www.oprah.com/oathome/Inside-Oprahs-Private-Library/1

Oprah Winfrey namuose Santa Barbaroje nerasite televizoriaus. Laisvalaikį jį mėgsta leisti savo asmeninėje bibliotekoje. Skaitymas Oprah manymu, yra ritualas. Kartu su puodeliu karštos arbatos ir savo mylimais šūnimis ji įsitaiso ant minkštos sofos, apsupta mėgstamų knygų. Ji teigia, kad būtent tai yra laimė.

Maloniausios skaitymo akimirkos ir įspūdžiai atėjo iš vaikystės, kai skaitant ji persikūnydavo į knygų herojus. Šiandien Oprah yra ne tik aistringa skaitytoja, bet ir skaitymo propaguotoja. Bendradarbiaudama su Amerikos bibliotekų asociacija ji padovanojo įvairioms jaunimo organizacijoms apie 6000 knygų. Savo skaitymo klube, kurį sudaro daugiau kaip du milijonai narių, ji dalijasi skaitymo rekomendacijomis.

Oprah asmeninės bibliotekos kambarys jau nebegali sutalpinti visų knygų, todėl knygų lentynos atsiranda įvairiose namo vietose -muzikos kambaryje, kur knygų daugiau nei kompaktinių plokštelių, svetainėje, kurioje atsirado papildomos lentynos. Oprah teigimu, ji nėra skaitymo snobė, jai mieli ne tik pirmi ar reti knygų leidimai. Įžymybė mano, kad svarbiausia, jog asmeninėje bibliotekoje būtų mėgstamos knygos. Tačiau savo biblioteką ji formuoja kryptingai, padedama Kinsey Marable, asmeninių bibliotekų kūrimo konsultanto ir retų knygų patarėjo.

Oprah bibliotekoje galima rasti labai įvairių leidinių - tai ir Pulitzer'io apdovanojimą laimėję rašytojai, meno albumai, mados žurnalų archyvas. Kinsey Marable nuomone, tokia įvairovė pagyvina biblioteką, sukuria erdvę įdomiam skaitymui ir kasdieniniams atradimams.

Paprastai Oprah gauna nemažai knygų dovanų. Be abejonės, būtų sunku sutalpinti jas visas. Tačiau išmesti knygos ji negali. Anot Oprah, išmesti knygą, kaip išmesti žmogų. Todėl tas knygas, kurių nepasilieka sau, ji dovanoja.

Oprah asmeninės bibliotekos nuotraukas galima pasižiūrėti čia, o joje esančių knygas - šioje svetainėje.

Daugiau apie Oprah Winfrey biblioteką galima paskaityti šiame straipsnyje, pagal kurį ir parengta žinutė:

STERNBURG, Janet. Inside Oprah's private library. The Oprah Magazine [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2011 m. gegužės 29 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oprah.com/oathome/Inside-Oprahs-Private-Library/1

2011-05-27

Rock & Roll bibliotekininkai Kelmėje

Šiandien, gegužės 27 d., "Rock & Roll bibliotekininkas" tinklaraštis buvo pristatomas projekto "Bibliotekos pažangai" surengtame renginyje Kelmėje. Miesto centre, šalia Kelmės viešosios bibliotekos įsikūrusioje interaktyvioje palapinėje buvo pristatomos šiuolaikinės bibliotekos veiklos. "Rock & Roll bibliotekininko" misija šventėje buvo pristatyti bibliotekininko profesiją, ją propaguoti ir kelti jos įvaizdį. Tai buvo daroma žaisminga forma - surengtas protų mūšis, kuriame dvi komandos varžėsi tikrindami žinias apie žymius Lietuvos ir pasaulio bibliotekininkus, bibliotekų paslaugas bei architektūrą. Rytoj, gegužės 28 d., "Rock & Roll bibliotekininko" atstovai dalyvaus miesto šventėje Šilutėje.




Iš konferencijos „Viena profesija, viena ateitis?“ Malagoje 2011 m. gegužės 27 d.

NAPLE forumo susitikimo Sevilijoje, šios organizacijos kartu su EBLIDA organizuotoje konferencijoje „Viena profesija, viena ateitis?“ įvairių kalbėtojų pranešimuose ryškėja bendri bruožai – norėdami užtikrinti lygias sąlygas piliečiams naudotis skaitmenine informacija (bent jau panašias į užtikrinamas viešųjų bibliotekų tinklo prie spausdintų kūrinių) turime galvoti apie pelno nesiekiančią e.knygų infrastruktūrą. Flamų, ispanų, vokiečių bandymai siūlo siekti viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo, nes nesunku rasti bendrų interesų. Ar tai bus naujas viešųjų bibliotekų tinklo pavidalas? Nauja viešoji paslauga, kaip teigia Jens Thorhauge iš Danijos. Jei tokia ateitis, noriu paklausti tinklaraščio skaitytojų, kokį vaidmenį šioje ateityje matote viešosioms bibliotekoms?

Jens Thorhauge taip pat atkreipia dėmesį į būtinybę sukurti bendrą nacionalinę platformą, integruojant per pastaruosius metus atskirais projektais atsiradusias elektronines bibliotekų paslaugas – vaikams, muzikos ir filmų ar literatūros mylėtojams, vyresnio amžiaus žmonėms, moksleiviams ir kt. Kažkas panašaus jau kuris laikas sukasi man galvoje, sekant Lietuvos nacionalinės bibliotekos iniciatyvas ir koordinuojamus projektus, susijusius su bibliotekos procesų automatizavimu ir interaktyvių paslaugų plėtra. Gal jau laikas galvoti apie bendrą nacionalinę platformą vartotojams ir bibliotekoms Lietuvoje?

2011-05-26

Universiteto padalinio biblioteka: pasiklydusios knygos, profesorių dedikacijos ir fortepijonai

Keletą gražių gegužės dienų praleidau Estijoje. Čia galimybę apsilankyti man suteikė gauta prof. Audronės Glosienės vardo stipendija, kurią skyriau kelionei į Estijos kultūrinę ir intelektualinę sostinę – universitetinį miestą Tartu. Mano kelionės tikslas – aplankyti Tartu universiteto Skandinavistikos centro biblioteką, kuri daugiau ar mažiau panaši į Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro biblioteką (joje aš dirbu) dydžiu, specifika, struktūra ir veiklos principais. Šiame tekste pabandysiu aptarti, kokie iššūkiai ir galimybės slypi universiteto padalinio bibliotekos (dažnai gana specializuotos) valdyme.

Trumpai apie bibliotekas

Vilniaus ir Tartu universitetų Skandinavistikos centrų bibliotekos labai panašios: abiejose sukaupta po maždaug 15 tūkstančių knygų ir kitų leidinių, abi yra integruotos į Centrų patalpas (knygos „gyvena“ tiek auditorijose, tiek koridoriuose, spintose ir lentynose iki lubų), abejų turinys beveik toks pat – daugiatomiai žodynai ir enciklopedijos, antikvarinės neįkainojamos vertės senosios islandų sagos, kurias perskaityti gali tik išrinktieji, būtinos studijų procesui literatūros ir kalbotyros teorijų ir istorijų knygos, galybė grožinės literatūros, pradedant ištisa A. Strindbergo ar H.Chr. Anderseno kūrinių kolekcija, baigiant šiuolaikiniais kriminaliniais romanais. Dar visokio plauko vadovėliai. Biografijos, meno albumai, teatro, kino, muzikos, folkloro, kultūros, istorijos, geografijos, architektūros, filosofijos, religijos, politikos knygos...

Maža specializuota padalinio biblioteka nėra panaši į įprastas universitetų bibliotekas, apjungiančias daugelį mokslo šakų ir sutraukiančias studentus bei mokslininkus iš viso universiteto. Padalinio biblioteka nesulaukia minios lankytojų – VU Skandinavistikos centras turi apie 45-50 pagrindinės specialybės studentų ir apie 100 universiteto studentų, kurie pasirenka skandinavų kalbų kursus kaip laisvąjį dalyką. Ir ne kiekvienas ateina vadovėlio, knygos ar žodyno. Tai ne tūkstančiai, kuriuos kasdien brūkšniniais kodais nuskenuoja (t.y. suskaičiuoja statistikai) centrinės bibliotekos darbuotojai. Mažą padalinio biblioteką galima lyginti su viešąja kaimo bibliotekėle, kur bibliotekininkė pažįsta savo skaitytojus, o skaitytojai mėgsta su bibliotekininke ne vienu žodžiu persimesti.

Biblioteka be bibliotekininko

Tartu universiteto Skandinavistikos centro biblioteka neturi bibliotekininko. Centrinė biblioteka neskiria etatų ir neapmoka bibliotekininkams darbo tokiose bibliotekose. Bibliotekininkas gali dirbti padalinio bibliotekoje, jei jį išlaiko pats padalinys. Anksčiau čia būta bibliotekininkės, kurios darbą apmokėdavo vienas švedų fondas. Tačiau vėliau finansavimas nutrūko, ir biblioteka liko be nuolatinio darbuotojo. Šiuo metu knygas studentams skolina Centro administratorė. Buvusi bibliotekininkė vis dar užsuka registruoti naujų knygų. Tačiau tik labai retkarčiais.

Bibliotekos, kurios niekas neprižiūri, visų pirma laukia paprasčiausia netvarka. Buvusi bibliotekininkė Tiina sakė, kad dabar reikiamas knygas čia turbūt rasti vis sunkiau, nes netvarkomas fondas greit jas paklaidina kitose lentynose. Lyg pati biblioteka nuo šiol save sutvarko taip, kaip jai reikia.

Nekryptingas fondo formavimas


Padalinių bibliotekų fondai formuojami keliais būdais. Vos joms pradėjus kurtis, buvo imama viskas, ką žmonės ar užsienio bibliotekos dovanodavo – nurašytas senas knygas, niekam nežinomų autorių romanus, neįdomius žurnalus ir pan. Svarbu, kad tik būtų parašyta skandinavų kalbomis, kad būtų ką skaityti. Nebuvo krypties, kuria turėtų būti kaupiamas fondas. Taip bėgant laikui lentynos prisipildo keisčiausiais leidiniais, kurių dažnai niekas net neėmė skaityti.

Šiuo metu tiek lietuviškoje, tiek estiškoje skandinavistų bibliotekoje nauji leidiniai įsigyjami labiau apgalvotai: jei kažkas nori dovanoti knygas, einama ir atsirenkama, ko tikrai gali reikėti bibliotekai. Daug bendradarbiaujama su padalinio dėstytojais. Užsienio lektoriai, dėstantys padalinyje, dažnai iš kelių Šiaurės šalių fondų gauna tam tikrą sumą per metus, skirtą būtinai mokomajai ar metodinei literatūrai įsigyti. Tačiau to nepakanka, norint išlaikyti fondą aktualų ir nepasenusį.

Dar vienas knygų šaltinis – kviestiniai profesoriai ir svečiai. Tokiuose padaliniuose užsienio svečių netrūksta – paskaitas ir seminarus vesti atkeliauja labai daug žymių užsienio profesorių, lektorių ir rašytojų, kurie dovanoja bibliotekai savo pačių knygas. Viena vertus, tai labai gerai, jei profesorių knygos yra aktualios ir reikalingos, kita vertus, sąžinė neleidžia nurašyti visai neaktualios knygos (tarkime, 1953 m. knygos apie topografines žvejybos sąvokas švediškai) vien jau dėl originalaus pačio profesoriaus palinkėjimo, rašyto ranka maždaug prieš 20 metų...

Ribota prieiga

Padalinio bibliotekoje neįmanoma apibrėžti bibliotekos ir jos ribų. Biblioteka yra visur esanti. Tartu universitete 1999 m. naujose patalpose įkuriant Skandinavistikos centrą bibliotekai buvo planuota skirti didelę, kone 78 kvadratinių metrų erdvę. Ji ir buvo skirta, tačiau, kaip pasakojo buvusi bibliotekininkė Tiina, dėstytojai pamatė, kokia graži ir erdvi ši patalpa, ir užsimanė joje vesti paskaitas, seminarus, rengti konferencijas. Tokiu būdu biblioteka nebuvo apstatyta galutinai, nes daug vietos reikėjo kėdėms, fortepijonui(!), o knygų lentynos tapo tarsi interjero dalimi. Paskaitų metu biblioteka skaitytojams neprieinama – ir tai yra pagrindinis trūkumas, kuris kyla „apgyvendinant“ biblioteką padalinio erdvėse.

Nepaisant čia išpasakotų trūkumų, kurie galbūt nėra jau tokie nesugyvenami, visgi norisi akcentuoti universitetinio padalinio bibliotekos savitumą: turtingą ir specializuotą literatūros kolekciją, neformalų bendravimą su studentais ir dėstytojais, biblioteką be ribų ir „po ranka“, biblioteką kaip jaukų būvį, įkvepiantį mokslui ir studijoms.

Tekstą ir nuotraukas parengė Simona Petraitytė

2011-05-25

Skaitmeninis konsultavimas: ar bibliotekininkai pasiruošę?

Šiuolaikiniai vartotojai dažniausia teikia pirmenybę skaitmeniniams ištekliams. Bibliotekos, neatsilikdamos nuo naujausių tendencijų, įsigija, prenumeruoja ir teikia aukštos kokybės skaitmeninių išteklių - duomenų bazių, enciklopedijų, e.knygų - prieigą. Atrodytų, niekas neturėtų trukdyti vartotojui aktyviai naudotis bibliotekos pasiūlytais skaitmeninėmis gėrybėmis.

Tačiau šiandien britų laikraštis The Guardian pateikė kitokių duomenų. Laikraštyje paskelbtame straipsnyje kalbama apie Enfieldo viešųjų bibliotekų informacijos vadybininko Peterio Brauno eksperimentą. Peteris pastebėjo, kad nepaisant to, jog bibliotekos teikia prieigą prie įvairių naudingų išteklių (pavyzdžiui, teisės ir verslo duomenų bazių), jie menkai naudojami. Kai kuriuose duomenų bazėse per ištisus metus paieška atliekama vos apie 100 kartų.

Aiškindamasis tokios situacijos priežastis P. Brownas kartu su kolegomis atliko tyrimą - slapta teikė užklausas Enfieldo bibliotekų darbuotojams. Paaiškėjo, kad net 30% darbuotojų negali padėti nuotoliniams vartotojams susirasti ir tinkamai pasinaudoti informacija bibliotekų teikiamuose skaitmeniniuose šaltiniuose. Jie paprasčiausiai nežinojo, kokių išteklių prieigą teikė bibliotekos ir kaip jais naudotis.

Išspręsti šią problemą padėjo daugiau, negu metus, trukę mokymai, skirti 150 bibliotekų darbuotojams. Mokymuose darbuotojai daugiau sužinojo apie skaitmeninius išteklius. Visa informacija buvo suskirstyta į teminius blokus (pvz., laikraščiai ir periodiniai leidiniai, verslo ir teisinė informacija ir kt.). Mokymai taip pat padėjo išsiaiškinti, kad dalis darbuotojų negalėjo atlikti elementarių veiksmų naudojantis kompiuteriu. Tokie darbuotojai dalyvavo papildomuose mokymuose, kad pašalintų šią problemą.

Mokymai pateikė apčiuopiamus rezultatus. 2010-2011 m. naudojimasis bibliotekų skaitmeniniais ištekliais padidėjo net 375%. O mokymų kaštai buvo minimalūs. Šiuo metu P. Brownas skleidžia Enfieldo bibliotekų patirtį kitoms Londono apylinkių bibliotekoms.

Parengta pagal:

SAY, Mark. Enfield boosts digital reference role. Guardian.co.uk [interaktyvus] 25 May 2011 [žiūrėta 2011 m. gegužės 25 d.]. Prieiga per internetą: http://www.guardian.co.uk/government-computing-network/2011/may/25/enfield-digital-refence-library-staff-training-increases-usage

2011-05-23

Bibliotekos kuria stiprias bendruomenes,...bet gali padėti ir išsišokėliams

Pastaruoju metu aplinkybės (gal tai vadinti apvaizda) vėl ir vėl verčia grįžti prie socialinio kapitalo ir bibliotekų ryšių. Pirmą kartą apie tai pradėjome diskutuoti Bibliotekininkystės ir informacijos mokslo institute prieš šešerius metus. Greičiausiai po eilinio dalyvavimo akademiniu požiūriu “nerimtame” simpoziume BOBCATSSS(nes organizaciniame komitete – dominuoja studentai). Pirmasis bandymas gilintis į šią temą vėliau virto straipsniu apie bibliotekos vietą Lietuvos gyventojų kasdienybėje, kurį atskleidė pusiau struktūruoti interviu su viešųjų bibliotekų lankytojais ir nelankytojais [1]. Studetų padedami surinkome ir išanalizavome po 90 interviu kiekvienoje grupėje – didžiulis kiekis kokybiniams tyrimams. Kviečiu tinklaraščio skaitytojus dar kartą prisiminti šitą straipsnį ir šio kokybinio tyrimo atradimais - žr. čia.

Socialinis kapitalas – sociologų ir filosofų sukurta sąvoka, apibūdinanti ryšius tinklus, pasitikėjimą ir sąveikos normas tam tikroje bendruomenėje [1]. Socialinis kapitalas skatina žmones, priklausančius tam socialiniam tinklui, bendruomenei, pasitikėti kitais, susiformuoti pozityvesnį požiūrį į bendradarbiavimą ir bendrus tikslus. Kai yra pasitikėjimas nauji projektai ir iniciatyvos gali atsirasti prieš įsijungiant formalių procedūrų mechanizmui, todėl tokios bendruomenės ir organizacijos yra lankstesnės, palankiau žiūri į naujoves ir greičiau reaguoja į pokyčius [2].

Kolegės iš Australijos, vardu Carolyn, tinklaraštyje radau net 10 punktų sąrašą, kaip bibliotekos padeda bendruomenėms kaupti ir puoselėti socialinį kapitalą:
1. Suteikia prieigą prie informacijos ir pagalbą randant informaciją, taip kuria geriau informuotą bendruomenę
2. Moko ieškoti informacijos, taip kuria savarankiškesnę bendruomenę
3. Suteikia laisvalaikio literatūros ir paslaugas, taip kuria laimingesnę užimtą bendruomenę
4. Suteikia lygią prieigą prie virtualių bendruomenių, taip kuria įtinklintą bendruomenę
5. Moko, kad bendruomenė reikštų savo nuomonę, panaudodamos visus komunikacijos kanalus
6. Suteikia galimybę prieiti prie elektroninių paslaugų, taip kuria patenkintą bendruomenę
7. Kviečia apsilankyti saugioje ir malonioje aplinkoje, taip kuria palaikančią bendruomenę
8. Yra saugi vieta sutikti kitus, taip kuria įtraukią bendruomenę
9. Teikia patikimus patarimus, taip kuria informuotą ir pasitikinčią bendruomenę
10. Moko ir sudaro sąlygas mokytis, taip kuria besimokančią bendruomenę
[3].
Skaitydama pajuodintus bendruomenės bruožus, potencialiai įgyjamus ar ugdomus padedant bibliotekoms, neįsivaizduoju, kas galėtų nepripažinti jų svarbos.

Bet neturime pamiršti, kad vadovautis vienu požiūriu - pavojinga. Čia labai tinka Gintauto Mažeikio provokuojanti įžvalga. Anot jo, stiprios bendruomenės ir jų tvirtos ir aktyvios organizacijos, vertinančios tarpusavio pasitikėjimą ir siekiančios saugumo (R. Putnamo požiūris), natūraliai konfliktuoja su silpnais bendruomeniniais ryšiais, laikinomis struktūromis ir atsitiktiniais pilietinio dalyvavimo pagyvėjimais pasižyminčiais kūrybiniais klasteriais. Pastarieji R. Floridos požiūriu tampa svarbiausiu naujosios ekonomikos raidos veiksniu [4]. Taigi, nepamirškime padėti ir išsišokėliams ar tyleniams, kurie rytoj galbūt taps pasaulį apversiančiais novatoriais... :)

Naudoti šaltiniai:
1. Glosienė, Audronė; Petuchovaitė, Ramunė; Padagaitė, Giedrė. Biblioteka kaip trečioji vieta. Informacijos mokslai, 2006, t. 39, p. 32-52. Prieiga per internetą: http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Informacijos_mokslai/39/32-52.pdf
2. Glosienė, Audronė. Kūrybiškumas ir socialinis kapitalas žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis. Vilnius, 2010, p.33
3. Carolyn. 10 ways public libraries help build social capital. [Interaktyvus]. Red Dirt Librarian: Reflections on all things library and IT. October 10, 2010. [Žiūrėta 2011-05-23]. Prieiga per internetą: http://reddirtlibrarian.wordpress.com/2010/10/10/10-ways/
4. Mažeikis, Gintautas. Kūrybinės klasės formavimas šalia kūrybinių traukos centrų. Viešieji ryšiai ir kūrybinės industrijos [interaktyvus].[2006] Prieiga per internet: http://www.uzupiozinios.net/Docs/11Kurybines_klases_formavimas.pdf

Atšaukiama paskaita apie bibliotekos lyderystę

Prieš kelias dienas kvietėme bibliotekininkystės specialistus į JAV profesoriaus Johno Lubanso paskaitą apie lyderystę bibliotekoje (žr. Kviečiame bibliotekininkystės praktikus į paskaitą apie lyderystę). Informuojame, kad paskaita atšaukiama susirgus lektoriui.

2011-05-22

Bibliotekininkas pagal Lady Gaga, arba karjeros keliai mados pasaulyje

Įvairiausi leidiniai eskaluoja naują ekstravagantiškos pop-divos Lady Gaga pareiškimą apie tai, kad ji laiko save mados bibliotekininke. Kalbėdama apie "aukštakulnio architektūrą" bei kitas mados ir glamūrinio gyvenimo aspektus, ji mano, kad "bibliotekininkas" - tai tas žodis, kuris leidžia elegantiškai apibūdinti jos aistrą madai ir žinias. Nesigilinau į Lady Gaga pareiškimo motyvus, bet pamačiau, kad ir bibliotekininkus domina tas pranešimas, o tai pažadino mano smalsumą išsiaiškinti, kokios gi yra bibliotekininko perspektyvos mados pasaulyje?

Sarah Lee nuotrauka, šaltinis: The Guardian, http://www.guardian.co.uk/lifeandstyle/2009/feb/27/fashion

Paprasta paieška Google pateikė rezultatus - pasakojimus apie karjerą, darbą ir keletą tinklaraščių. Viena iš rastų apybraižų labai įdomi. Tai JAV bibliotekininkės, Idos Tomshinsky, pasakojimas apie savo karjerą ir tinklaraštis. Ji pradėjo dirbti mažoje meno kolegijos bibliotekoje su minimaliu fondu, o baigė savo karjerą jau budama meno ir dizaino universiteto bibliotekos vadove. Savo tinklaraštyje Ida teigia, kad dažnai vyrauja populiarus ir paviršutiniškas požiūris į "mados bibliotekininko" (angl. fashion librarian) profesiją. Manoma, kad pakanka domėjimosi mada, ir jau gali pradėti darbą. Iš tiesų, norint dirbti bibliotekininku mados industrijoje reikia nemažai žinių apie madą tiek kaip socio-ekonominį, kultūrinį reiškinį, tiek apie jos istoriją, be to, suprasti, kaip valdomas ir plėtojamas šis verslas. Tai būtina, kad bibliotekininkas galėtų kokybiškai organizuoti informacijos išteklius, teikti konsultacijas, perprasti specifinius savo vartotojų informacijos poreikius. Savo tinklaraštyje Ida apibūdina mados bibliotekininko kompetencijos sritis Kongreso bibliotekos rubrikyno terminais. Tai antropologija, socialiniai mokslai, ekonominės sąlygos, verslas, finansai, mada dailėje, tapyba, iliustravimo menas, rankų darbo technologija ir kt. Pačią Idą įkvėpė ir labai padėjo karjeros kelyje tai, kad jos tėvas irgi buvo susijęs su mados pasauliu. Be to, ji kryptingai domėjosi mados pasaulio naujienomis, istoriją, bendravo su meno ir dizaino kolegijos (vėliau universiteto) dėstytojais ir studentais. Ida Tomshinsky - tai ir knygos Mados bibliotekininkas autorė. Knygoje ji apibūdina mados informacijos išteklius, aptaria informacijos raštingumo ypatybes ir kitus bibliotekininkui, dirbančiame mados industrijoje, klausimus. Taigi Idai pavyko darbe kūrybiškai realizuoti dar vieną savo aistrą - rašymą. Ji paskelbė ir kelias poezijos knygas.

Pasižvalgius po formalesnius karjeros informacijos šaltinius randame tokią pareigybę - audinių/tekstilės bibliotekos tvarkytojas, arba bibliotekininkas (angl. fabric/textile librarian). Tai asmuo, dirbantis drabužių gamybos ir tekstilės įmonėse. Jis kuria ir tvarko verslo įmonės audinių pavyzdžių biblioteką, registruoja jau naudotų ir naujai gaminamų audinių pavyzdžius bei jų gamintojus. Toks bibliotekininkas padeda įmonės darbuotojams priimti sprendimus dėl to, kokias medžiagas jie turėtų naudoti gamyboje ateityje, todėl jis privalo gerai išmanyti tekstilės ir drabužių gamybos tendencijas, susipažinti su ateities prognozėmis. Darbovietėje bibliotekininką laukia perspektyvos lipti karjeros laiptais pradėjus nuo asistento ir baigus bibliotekos vadovo pareigomis. Šioms pareigoms užimti reikalaujama bakalauro išsilavinimo su tekstile susijusioje srityje, pageidautinos bibliotekininkystės studijos ir/ar darbo patirties bibliotekoje. Pats bibliotekininkas turėtų išmanyti darbą su kompiuterinėmis sistemomis, ypač duomenų bazėmis, informacijos išteklių tvarkybą, būti labai organizuotas ir analitiškas.

Taigi, bibliotekininkai, turintys šiek tiek kūrybiškumo ir vaizduotės, šiek tiek svajonių ir, be abejo, labai organizuoti ir gebantys sisteminti įvairių sričių žinias - jūs galite pasukti labai netikėtu karjeros keliu :).

Parengta pagal:

GODDARD, Caroline. Lady Gaga thinks she's a fashion librarian. She knows [interaktyvus]. 13 May 2011 [žiūrėta 2011 m. gegužės 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.sheknows.com/entertainment/articles/830947/lady-gaga-thinks-shes-a-fashion-librarian

TOMSHINSKY, Ida. I was a fashion librarian. ALA-APA newsletter [interaktyvus]. April 2006 [žiūrėta 2011 m. gegužės 21 d.]. Prieiga per internetą: http://ala-apa.org/newsletter/2006/04/18/i-was-a-fashion-librarian/

VOGT, Peter. Career opportunities in the fashion industry. New York: Infobase Publishing, 2007. 262 p.

TOMSHINSKY, Ida. Lady Gaga thinks she is a fashion librarian. LRC Digital Newsletter [interaktyvus]. 18 May 2011 [žiūrėta 2011 m. gegužės 21 d.]. Prieiga per internetą: http://itomshinsky.blogspot.com/2011/05/lady-gaga-thinks-she-is-fashion.html

2011-05-21

Karjeros pavyzdžiai (2)



Apie savo karjerą pasakoja Jurgita Kunigiškytė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bibliotekos vadovė

- Bibliotekininkystės studijas Vilniaus universitete baigė 2001 metais.
- 2009-2010 m. vedė VU Komunikacijos fakultete bibliotekų vadybos seminarus, vadovavo 4 kurso studentų praktikai.
- Viena iš keturių 2010 metų geriausio bibliotekos vardo ir premijos konkurso nominančių. Jurgitą pasiūlė Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija.


1. Kokie keliai atvedė į biblioteką (bibliotekinininkystę)?

Į bibliotekininkystės studijas atvedė smalsumas tuo metu mažai žinomiems komunikacijos mokslams, augantis susidomėjimas bibliotekų veikla, įkvepianti praktika ir be abejonės autoritetingi dėstytojai.
Negaliu paneigti ir sėkmės veiksnio: vienintelis išsiųstas CV ir bibliotekos vedėjos darbas buvo mano. Šiandien skaičiuoju jau dešimtus sėkmingo vadovavimo metus.
Vieną dieną, priėmusi jaunus studentus į ekskursiją ir pamačiusi visiškai bejausmius veidus, nutariau ateiti dėstyti į savo Alma Mater, įkvėpti ir sudominti jaunimą darbu bibliotekose.
Šiuo metu dar vedu mokymus projekte „Bibliotekos pažangai“ bei prisidedu prie jau dirbančių bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo, bandau keisti tam tikrus požiūrio barjerus.

2. Kaip atrodo Jūsų įprasta darbo diena?

Galiu visiškai drąsiai patvirtinti, kad nėra įprastos dienotvarkės. Per visus darbo metus nebuvo nei vienų tokių pačių metų, nei vienos tokios pačios dienos. Nors gal tai mano požiūrio įtaka, kad nepatiriu rutinos.
Kiekviena diena yra kitokia. Svarbiausia – joje yra be galo daug kūrybos, bendravimo ir žinių.
Mėgstantiems tikslumą ir sąrašus, atskleisiu savo kalendorių, kuriame: bibliotekos strategijos kūrimas, į kurį įeina patalpų, baldų, naujų leidinių, duomenų bazių, darbuotojų, naujų paslaugų, inovacijų planavimas ir įgyvendinimas, mokymai vartotojams, bibliografinis konsultavimas, susitikimai, atstovavimas, fondoieška ir t.t.

3. Kas labiausiai patinka dabartiniame darbe?

Savirealizacija. Tai, kad manim pasitiki ir suteikia laisvę daryti, ką noriu. Negaliu pasakyti, kad viskas pasiekiama labai lengvai. Tačiau visi apribojimai padeda suprasti, ar tai ką darai, yra svarbu. Be to, barjerai padeda būti kūrybiškesniu. Pavyzdžiui, negana dejuoti dėl finansavimo knygoms. Sugalvoji kitų būdų jų gauti. Ir gauni!

Komanda. Žmonės, su kuriais praleidi daugiau laiko nei su šeima, turi būti tavo bendraminčiai. Per santykius su kolegomis kuri emocinę atmosferą visoje bibliotekoje. Žinoma, man pasisekė ta prasme, kad galiu formuoti savo komandą. Bet ir kiekvienas mūsų galime rinktis, tik gal ne visada lengva tai sau prisipažinti...

4. Kas darbe jums sunkiausia?

Kadangi priskiriu save prie idėjų generatorių, tai man sunkiausia kontroliuoti visų darbų vykdymą iki užbaigimo. Sunku, kai žmonės nėra atsakingi, nemėgsta savo darbo ar studijų.
Dar sunkiau suprasti, kad kai kam gėda prisipažinti, esant bibliotekininkais. Ši profesija nuostabi!

5. Ką patartumėte šiandien besirenkantiems profesinį kelią ar
norintiems jį pakeisti?


Manau, kad didžiausia bėda, kuri gali ištikti renkantis profesiją – nepažinti savęs, savo pomėgių. Kaip sakė, Konfucijus, turime dirbti savo mylimą darbą ir tada mums nereiks dirbti nei vienos dienos. Kai esame savo vėžėse, tada nesunku keltis pirmadieniais į darbą. Aš suprantu, kad nėra lengva atrasti save, bet paanalizuoti jus motyvuojančius veiksnius visada verta.
Gera žinia, kad darbas bibliotekoje yra labai įvairus. Čia gali save atrasti ir realizuoti pačių įvairiausių charakterių žmonės – mėgstantys bendrauti ir tūnantys savyje, kūrybiški idėjų generatoriai ir krapštukai analitikai, renginių organizatoriai ir leidinių kataloguotojai. Svarbu tai suprasti ir nesirinkti prieštaraujančios jūsų asmenybei srities.
Lietuvos bibliotekoms dar labai reikia gerų specialistų, vertinančių savo profesiją, sugebančių mąstyti strategiškai ir galinčių kurti išskirtinius bibliotekų pavyzdžius, kurie nė kiek nenusileidžia matytiems Skandinavijoje ir kitose pažangiose šalyse.

----------------

Apie bakaluro studijų programas AIKOS sistemoje žr. čia
Apie magistro programą "Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba" žr. čia

2011-05-20

Kviečiame bibliotekininkystės praktikus į paskaitą apie lyderystę!

Gegužės 24 d. 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Centriniuose rūmuose, B3 seminarų salėje (III aukštas) įvyks Fulbright programos stipendiato Johno Lubanso Jr. paskaita ir diskusija bibliotekininkystės ir informacijos specialistams – praktikams tema "Leading from the Center: ‘I Borrowed the Shoes But the Holes are Mine" (liet. Lyderystė iš centro: Pasiskolinau batus, bet likau su savomis skylėmis).

Paskaitos metu lektorius išdėstys esminius savo naujosios knygos „Leading from the Middle” teiginius apie demokratiškas ir įgalintas darbo vietas. Auditorijai taip pat bus pateikti asmeninės vadybos (self-management) ugdymo pavyzdžiai iš J.Lubanso vedamų užsiėmimų Latvijos universitete. Bus kalbama apie tai, ko iš tiesų reikia tam, kad būtų sukurta įgalintoji darbo aplinka bibliotekose.

Apie lektorių: J.Lubans Jr. atstovauja Rutgers universiteto Komunikacijos mokyklą (Niudžersis, JAV) ir Latvijos universiteto Informacijos ir bibliotekininkystės katedrą. Mokslininkas studijavo bibliotekininkystę Mičigano universitete ir viešąjį administravimą Hjustono universitete. Dirbdamas Kolorado ir Djuko universitetų bibliotekose, sėkmingai vadovavo vartotojų aptarnavimo ir techninių paslaugų komandoms. Karjeros pradžioje redagavo leidinį “Educating the Library User” („Bibliotekų vartotojų ugdymas“), kuriame numatė daugumos bibliotekininkų susidomėjimą vartotojų mokymu bei informaciniu raštingumu. 2010 m. pasirodė naujoji J.Lubans knyga "Leading from the Middle and Other Contrarian Essays on Library Leadership“ (Santa Barbara, CA: ABC-Clio / Libraries Unlimited. A Beta Phi Mu Monograph). Žurnalas “Library Journal” šį leidinį rekomendavo visų lygių bibliotekų darbuotojams ir bibliotekininkystės mokyklų studentams. Mokslininkas savo publikacijas taip pat skelbia asmeniniame tinklaraštyje „Leading from the middle“ (http://blog.lubans.org/). J.Lubans gyvena Durham mieste (Šiaurės Karolinos valstija, JAV) su žmona Sheryl Anspaugh, 2011 m. užbaigusia aktyvią karjerą akademinėse, viešosiose ir mokyklų bibliotekose.

Kviečiame apsilankyti!

Parengta pagal dr. Inetos Krauls informaciją, nuotrauka iš Johno Lubanso tinklaraščio: http://blog.lubans.org/

Kilus klausimams dėl renginio kreiptis į dr. Inetą Krauls el. paštu: ineta.krauls@kf.vu.lt

2011-05-18

Bibliotekininkas - impresarijus, jungiamoji grandis, mokytojas: dar viena bibliotekų ateities vizija


Bibliotekiniuose tinklaraščiuose šiandien aktyviai diskutuojama apie vieną žinutę, paskelbta JAV publicisto, futuristo ir antreprenerio Setho Godino interneto dienoraštyje. Tos žinutės pavadinimas intriguoja - Bibliotekos ateitis (angl. The Future of the library). Smalsu pasidomėti, kaip gi bibliotekos ateitį mato nebibliotekininkai. O mato tą ateitį pakankamai radikaliai. Todėl ir bibliotekininkai vertina šią žinutę kontroversiškai. Bet visos provokacijos, kurios skatina diskusiją ir ateities vizijų kūrimą, savaime labai naudingos. Todėl paprovokuosime ir mūsų skaitytojus.

Štai keletas citatų pasvarstymui:

Biblioteka jau nebėra negyvų knygų saugykla. Informacijos ekonomikos laikais biblioteka privalo būti vietiniu informacijos nerviniu mazgu.

Bibliotekininkai, kurie ginčijasi ir kovoja dėl geresnių e.knygų išdavimo sąlygų, nesupranta esmės. Jie gina bibliotekos kaip saugyklos viziją užuot kovoję už ateitį, kurioje bibliotekininkas yra kūrėjas, atveriantis duris, jungiamoji grandis, mokytojas ir impresarijus.

Pasibaigus Gutenbergo epochai knygų tikrai daug, jos prieinamos, pigios ir vargu vertos sandėliavimo. Kas, iš tikrųjų, yra retas išteklius net ir pasibaigus Gutenbergo epochai - tai žinios ir įžvalgos, o ne duomenų prieiga.

Ateities biblioteka vis dar yra vieta. Vieta, kurioje susirenka žmonės, kad dirbtų, koordinuotų ir sugalvotų naujus projektus, vertus bendradarbiavimo, kartu. Padedami bibliotekininko, kuris supranta, kas yra Mesh, bibliotekininko, kuris gali pateikti tam tikros srities žinias, žmonių nuomones ir informaciją, kurią verta turėti omeny.

Taigi kviečiame padiskutuoti ir paskaityti visą straipsnį:

GODIN, Seth. The future of the library. Seth's blog [interaktyvus]. 16 May 2011 [žiūrėta 2011 m. gegužės 18 d.]. Prieiga per internetą: http://sethgodin.typepad.com/seths_blog/2011/05/the-future-of-the-library.html

2011-05-17

Klasika berniukus gali atgrąsyti nuo skaitymo

Šios dienos „Daily Mail“ laikraštyje rašoma, kad Jungtinėje Karalystėje mokytojai nori pakeisti klasikos kūrinius trumpesnėmis knygomis, manydami, kad berniukai negali „ištverti“ ilgesnio kaip 100 puslapių teksto.

Apklausus 500 mokytojų paaiškėjo, kad 25 proc. berniukų meta knygą, perskaitę vos kelis puslapius, 22 proc. – po 50-ojo knygos puslapio, o 24 proc. „išsijungia“ pasiekę 100-ąjį puslapį. Šiandieniniai berniukai, pripratę prie kompiuterinių žaidimų ir televizijos, turi trumpesnę dėmesio koncentraciją, todėl storos knygos juos gąsdina.

Mokyklos programoje rekomenduojami klasikos kūriniai gali visam gyvenimui tapti neįveikiamu barjeru skaitymui. Tarp labiausiai nemėgstamų kūrinių nurodomi J. Austen romanai, V. Šekspyro kūriniai „Audra“, „Makbetas“ ir „Vasarvidžio nakties sapnas“.

Šis tyrimas, kaip rašo „Daily Mail“, pasirodė kaip tik JK švietimo sekretoriui Michaeliui Gove ketinant į mokyklines programas įtraukti daugiau klasikinės literatūros kūrinių.

Įdomu, o ką jūs manote apie mokytojų pasiūlymą. Kviečiu pasidalinti ir tuos, kurie turi patirties apie berniukų skaitymą ir kantrybę Lietuvoje?


Parengta pagal Loveys, Kate. Why Austen is closed book to schoolboys. Daily Mail, May 17, 2011. P. 21

2011-05-15

Mobili biblioteka, arba įrankiai, apie kuriuos naudinga žinoti

Šiuo metu vis daugiau žmonių naudojasi įvairiais mobiliaisiais prietaisais - sumaniais telefonais, planšetiniais kompiuteriais ir kt. Laikas ir bibliotekininkams siūlyti paslaugas, pritaikytas šių prietaisų programinei aplinkai. Be to, egzistuoja nemažai smagių taikomųjų programų, paslaugų ir mobiliesiems įrenginiams pritaikytų svetainių, kurias bibliotekininkai gali parekomenduoti savo vartotojams.

Lori Barile straipsnyje Mobile technologies for libraries (liet. Mobiliosios technologijos bibliotekoms) pateikia įvairių įrankių, informacijos išteklių sąrašą, kad bibliotekų virtualios paslaugos neatsiliktų nuo šiuolaikinių tendencijų. Čia pateiksime kai kurias nuorodas iš minėto straipsnio.

Apie mobiliąsias technologijas bibliotekose


M-Libraries—Library Success: A Best Practices Wiki (liet. Mobilių bibliotekų sėkmė: geros praktikos vikio svetainė) - saityno 2.0 entuziastės Meredith Farkas sukurtos vikio svetainės dalis, skirta mobiliesiems prietaisams pritaikytoms bibliotekų paslaugoms. Čia rasime didelį įvairių pasaulio bibliotekų, teikiančių tokio pobūdžio paslaugas, sąrašą.

Spectrum > Mobile Learning, Libraries and Technologies (liet. Mobilusis mokymasis, bibliotekos ir technologijos) - tinklaraštis, skirtas įvairiems mobiliesiems įrenginiams skirtiems įrankiams ir jų taikymui bibliotekose aptarti. Verta sekti šį tinklaraštį, jei jūsų biblioteka planuoja diegti tokias paslaugas.

Įrankiai mobiliesiems prietaisams

Dropbox - dalijimosi failais tarp kelių įrenginių paslauga, leidžianti įkelti, atsisiųsti failus. Programa suderinama su iPhone, iPad, Android, and BlackBerry. Programėlė atsisiunčiama nemokamai iš Dropbox svetainės.

Evernote - žinučių ir trumpų užrašų atsimintinoms veikloms kūrimo programėlė. Užrašuose galima atlikti paiešką. Programa suderinama su iPhone, iPod touch, iPad, Android, BlackBerry, Palm ir Windows Mobile ir atsisiunčiama iš Evernote svetainės.

History: maps of the world (liet. Istorija: pasaulio žemėlapiai) - tai aukštos raiškos žemėlapių, apimančių pasaulio istorijos laikotarpį nuo 4 iki 20 a., rinkinys. Žemėlapius galima naršyti pagal temines kategorijas ir epochas, galima atlikti paiešką. Programa suderinama su iPhone, iPod touch, and iPad. Ją atsisiųsti galima iš iTunes svetainės.

Mobiliesiems įrenginiams pritaikytos interneto svetainės

Encyclopedia Britannica Mobile - visiems žinomos enciklopedijos svetainė, pritaikyta mobiliesiems įrenginiams.

Kviečiame paskaityti straipsnį ir sužinoti dar daugiau naudingos informacijos - apie programinės įrangos, pritaikytos mobiliesiems įrenginiams gamintojams, su kuriais bendradarbiauja bibliotekos; jau įdiegusias tokio pobūdžio paslaugas bibliotekas.

Parengta pagal:

BARILE, Lori. Mobile technologies for libraries. College & Research Libraries [interaktyvus]. 2011, vol. 72, no. 4 [žiūrėta 2011 m. gegužės 15 d.]. Prieiga per internetą: http://crln.acrl.org/content/72/4/222.full.pdf+html

2011-05-12

Pulowerek.pl - portalas Lenkijos bibliotekininkams

Skaitantiems lenkiškai bibliotekininkams siūlome netradicinį - įdomų lenkišką portalą bibliotekininkams Pulowerek.pl. Tai šmaikštus portalas, pavadintas su tam tikra ironijos doze (pagal vieną iš stereotipinių bibliotekininko atributų - megztinį). Tačiau pačiame portale galima rasti daug smagios ir įdomios medžiagos, susijusios su bibliotekomis, knygomis ir su pačiais bibliotekininkus.
Kviečiame pažiūrėti!


2011-05-10

Amerikietiška svajonė prasideda bibliotekoje

Globalėjančiame pasaulyje, kai žmonės keliauja dirbti, mokytis, gyventi į kitą šalį, iškyla būtinybė integruotis į naują visuomenę - išmokti naują kalbą, praeiti reikiamus testus, tapti naujos bendruomenės nariu ir piliečiu. Bibliotekos, kuriose gali būti sudarytos puikios mokymosi sąlygos, padeda imigrantams mokytis. Nuo 2008 m. Amerikos bibliotekų asociacija (ALA) vykdo programą Amerikietiška svajonė prasideda @ tavo bibliotekoje (angl. The American Dream Starts @ your library). Iniciatyvą remia Dolerio Bendrojo raštingumo fondas (angl. Dollar General Literacy Foundation). Šios finansinės paramos dėka ALA gali skirti 5000 JAV dolerių grantus bibliotekoms, vykdančioms imigrantų raštingumo programas. 2010 m. 75 bibliotekos, esančios 24 JAV valstijose jau gavo tokią paramą.

Kaip tik šiandien perskaičiau apie Mesa apygardos biblioteką (Kolorade) ir kitas bibliotekas, vykdančias imigrantų integravimo programą. Mesa apygardos bibliotekoje gausus savanorių būrys padeda imigrantams pasirengti testui, kad gautų JAV pilietybę. Imigracija ir socialinė sanglauda daugiakultūrėje visuomenėje labai aktuali problema JAV, ir bibliotekos į ją reaguoja. Tai pavyzdys, kaip biblioteka iš tiesų gali spręsti gyvenimiškas problemas ir padėti mokytis, tada ir taip, kaip to prireikia realioje gyvenimo situacijoje.

Informacija ir nuotrauka iš:

The American dream starts @ your library [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.americandreamtoolkit.org/index.html

Libraries host immigrants working to become citizens. Denverpost.com [interaktyvus]. 10 May, 2011 [žiūrėta 2011 m. gegužės 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.denverpost.com/commented/ci_18029235?source=commented-

2011-05-09

Karjeros pavyzdžiai (1)


Apie savo karjeros kelius kalba Ramunė Petuchovaitė.
• bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas baigė 1995 m.
• Dabartinė darbovietė – Kultūros ministerija ir VU KF Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas (0,25 lektorės etato)


1. Kokie keliai atvedė į bibliotekininkystę?

Vilniaus universitete baigusi bibliotekininkystės ir bibliografijos studijas (dabar jos vadinasi kitaip) gavau pasiūlymą dirbti Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės katedroje (dabar – Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas. Sutikau be svarstymų, nes studijų metu susirgau viešųjų bibliotekų reikalu. O studijas pasirinkau pati sau netikėtai, dar ir nepaisydama kai kurių draugų nuomonės. Studijuodama sutikau daug įdomių ir kūrybingų žmonių, kai kurie šiandien – mano geriausi draugai. Sutikau ir Audronę Glosienę, kuriai, nebejoju, daugelis bibliotekininkų bendruomenėje priskiria šios srities novatorės ir lyderės vaidmenį. Gaila, kad naujiesiems studentams nebeteks jos sutikti... Audronė buvo mano baigiamojo darbo apie ekstensyvias viešųjų bibliotekų paslaugas vadovė ir labai talentinga mentorė. Ji padėjo susiorientuoti ir profesiniame, ir asmeniniame gyvenime, atrasti galimybių augti ir siekti žinių. Vien ką reiškia, įveikti baimę stovėti prieš auditoriją! Taip tas netikėtas apsisprendimas studijuoti visiškai nežinomą bibliotekininkystę, o ne istoriją, šiandien mane atvedė į valstybės tarnybą – bibliotekų valstybinio valdymo sritį. Įdomu, kad tai yra viena iš pagrindinių temų kurse, kurį iki šiol dėstau būsimiesiems bibliotekininkams. Jei trumpai mano karjeros kelias atrodo taip: bibliotekininkystės studijos, akademinis ir administracinis darbas Bibliotekininkystės katedroje, paskui penkerius metus dirbau Komunikacijos fakulteto Integruotame informacijos centre, tuo pačiu metu pusę etato – Vilniaus miesto centrinėje bibliotekoje. Pakeliui į ministeriją, kur dirbu jau šeštus metus, dar buvo įvairūs seminarai, tęstinio bibliotekininkų mokymo ir mokslinių tyrimų projektai, stažuotės Lundo universitete (Švedija), Tamperės universitete (Suomija) ir Sičio universitete (Jungtinė Karalystė), bibliotekų vadybos pažintinis vizitas JAV, ekspertinis darbas Lietuvos bibliotekų taryboje, Lietuvos bibliotekininkų draugijos profesinės etikos darbo grupėje, projektų vertinimas. Visko ir neišvardinsiu...

2. Kaip atrodo Jūsų įprasta darbo diena?

Susitikimai, posėdžiai, darbas grupėse, pasitarimai, protokolai, raštai ir teisės aktų projektai, planai, sutartys, sąmatos, ataskaitos, e. pašto pranešimai, pokalbiai telefonu ir kitomis techninėmis priemonėmis, statistinių duomenų ir informacijos paieška ir analizė, dalyvavimas bibliotekų renginiuose, retkarčiais – kvalifikacijos kėlimo kursuose, tarptautiniuose susitikimuose. Be abejo, tai nėra tradicinis bibliotekinis darbas, nes dirbu bibliotekų politikos ir valstybinio valdymo srityje, bet bibliotekinis išsilavinimas ir veiklos išmanymas labai praverčia. Kartais neatsispiriu pagundai padėti draugams ir kolegoms susirasti informacijos arba pasiūlyti paskaityti knygą, taip pat susitvarkyti su užsiožiavusiu kompiuteriu ar vaizdo projektoriumi... juk esu bibliotekininkė. :)

3. Kas labiausiai patinka dabartiniame darbe?

Darbo įvairovė ir tai, kad galiu bent šiek tiek prisidėti prie bibliotekų paslaugų plėtros. Šioje srityje dirbant reikia būti šiek tiek idealistu, nes sunku pamatyti galutinį darbo rezultatą. Juk nerealu tikėtis, matyti momentą, kaip bibliotekoje praleistas laikas ar perskaityta knyga, gauta informacija kažkam padeda įveikti gyvenimo iššūkius ir išspręsti problemą. Dažnai ir pats žmogus to nepastebi, nes biblioteka yra toks kasdienis ir savaime suprantamas dalykas, be to dažniausiai žinios ir pasitikėjimas neatsiranda iš karto tik pabuvus bibliotekoje... Tai daug sudėtingesnis procesas. Tikėjimas, jog žmonės turi teisę gauti informaciją ir kad prie to prisideda bibliotekos skatina dirbti šioje srityje.

4. Kas darbe sunkiausia?

Dažnai problemų svarstymai ir interesų derinimas dėl įvairių priežasčių užtrunka ilgiau nei norėtųsti. Sunku, viską pradėti iš naujo, kai pastangos neatneša planuotų rezultatų ir pokyčių. Bet tenka mokytis valdyti ekspektacijas, paprastai reikia daugiau laiko susitarimui ir bendram požiūriui suformuoti, planavimui, tuomet atsiranda bendras pagrindas veikti.


5. Ką patartumėte šiandien besirenkantiems profesinį kelią ar
norintiems jį pakeisti?


Dažnai susiduriu su nuomone, kad darbui bibliotekoje svarbiausia skaityti knygas. Aš, manau, kad skaityti nemažiau svarbu kiekvienam. Skaitymas žmogui padeda išreikšti save, išplėsti patirtį, gyventi emociškai pilnesnį gyvenimą. Aš mėgstu skaityti, bet tai tikrai nėra specifinė bibliotekininko profesijos savybė. Pažadu, kad su tokia nuostata atėję į šią profesiją – nusivilsite. Bibliotekininkai darbe romanų neskaito, be to šiandien mūsų darbe tarp knygų rasite daug technologijų. Žinoma, dirbdamas bibliotekininkas gali skaityti pasakas vaikų grupėms arba organizuoti kitus skaitymo renginius, kartais tenka ir vaidinti. Specialistai turi skaityti daug profesinės literatūros, nes bibliotekos šiandien kuriamos iš naujo... Tai tiek to skaitymo...

Tai tikrai nėra lengvas darbas, bet jame labai daug kas priklauso būtent nuo darbuotojo. Rinkitės bibliotekininko profesiją ir darbą bibliotekoje, jei mylite žmones. Jei turite ambicijų, kurti draugiškas paslaugas ir aplinką, derinančią spausdintos ir skaitmeninės informacijos šaltinius, kuriuos be didesnių sunkumų savarankiškai rastų bet kokio amžiaus ir gebėjimų žmogus. Dėl to, kad jūs pagalvojote apie potencialius jo ar jos poreikius, paieškos įgūdžius, tinkamai aprašėte informacijos turinį, įvertinote kokybę ir patogiai išdėstėte informaciją, sukūrėte aplinką, kurioje malonu būti...

Pajuokausiu, kad už kiekvieno google stovi bibliotekininkas. Kažkada Youtube mačiau tokį filmuką... :) Rinkitės biblioteką, jei norite prasmingo darbo ir nuolat norite tobulėti bei padėti tai daryti kitiems. Berods kolegė iš Lenkijos pasakė, kad šios profesijos privalumas yra išskirtinė galimybė eiti į biblioteką, kai kiti eina į darbus... :)


Apie bakaluro studijų programas AIKOS sistemoje žr. čia
Apie magistro programą "Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba" žr. čia

Tekste panaudota nuotrauka iš Rock&Roll (ne)konferencijos 2010 Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje. Fotografavo Jurgita Kunigiškytė

2011-05-07

Bibliotekininko profesijos anatomija

Magistro studijų bei karjeros portalas Master Degree Online paskelbė JAV bibliotekininkų profesijos infografiką. Jame matyti įdomių tendencijų, pavyzdžiui:

a) Bibliotekininkai įsidarbina viešojo administravimo, informacijos ir kultūros industrijų, švietimo sektoriuose. Dauguma jų dirba visu etatu.

b) Bibliotekininkų pomėgių spektras labai platus - pradedant laisvalaikio skaitymu ir baigiant pilvo šokiais bei aviacija.

c) Bibliotekoje sau tinkamą darbą ras ir tie, kurių mąstymą ir elgseną daugiau lemia kairysis arba dešinysis pusrutulis. Užduočių įvairovė leidžia pritaikyti bibliotekoje labai skirtingus gebėjimus (vaizduotę ir analitinį mąstymą; komunikacinius ir savarankiško darbo gebėjimus).

Norinčius sužinoti daugiau kviečiame pastudijuoti patį infografiką.



Nuotrauka ir medžiaga iš:

Infographics: Anatomy of a Librarian. Master Degree Online [interaktyvus]. [2011] [žiūrėta 2011 m. gegužės 7 d.]. Prieiga per internetą: http://master-degree-online.com/infographic-anatomy-of-a-librarian/

2011-05-06

10 argumentų apie tai, kodėl bibliotekos svarbios skaitmeniniame amžiuje

Bibliotekos vaidmuo skaitmeniniame amžiuje, kai vis daugiau laiko praleidžiame ties kompiuterio ekranu, naršydami internete, svarstomas jau kelis dešimtmečius. Štai dar 10 argumentų, kurie įtikina, kad internetas visai nėra bibliotekos pakaitalas. Juos galima panaudoti įrodant bibliotekos naudą vietos valdžios institucijoms, potencialiems rėmėjams. Nors kai kurie argumentai labai gerai žinomi mums, bibliotekininkams, jie vis dėlto gali padėti pakreipti bibliotekos strategijas perspektyvia linkme.

Štai 10 argumentų:

Bibliotekos aptarnauja visus vartotojus. Kad pradėtų lankytis bibliotekose ir naudotis visomis paslaugomis nereikia turėti daug pinigų, prestižinį darbą, laikytis tam tikrų politinių ar religinių pažiūrų. Prieinamumas ir atvirumas visiems vienas iš fundamentinių bibliotekos veiklos principų, kuris itin aktualus skaitmeniniame amžiuje, kai norint prieiti prie interneto ir naudingų informacijos išteklių dažnai reikia mokėti.

Bibliotekos yra susitikimo vietos. Nereikia pamiršti, kad biblioteka - puiki susitikimo, bendro darbo ar laisvalaikio leidimo erdvė. Tinkamai įrengus biblioteką lankytojas mėgausis leisdamas joje laiką. Patogios ir jaukios erdvės bendravimui ir bendram darbui labai svarbios net ir skaitmeniniame amžiuje.

Bibliotekos padeda tapti raštingu. Bibliotekos - tai institucijos, kurios padeda mokytis. Jose vaikai įgyja pirmuosius raštingumo pagrindus. Bibliotekų renginiai, konkursai, skaitymo valandėlės įtraukia vaikus į skaitymą. Bibliotekos svarbios ir suaugusiems, kurie mokosi savarankiškai. Tai gali būti labai įvairūs žmonės - pavyzdžiui, emigrantai, kuriems būtina įsisavinti naują kalbą; žmonės, kurie savarankiškai įgyja naujų gebėjimų ir įgūdžių.

Bibliotekos tinka bet kurio amžiaus žmonėms. Bibliotekų paslaugos pritaikytos bet kurio amžiaus žmonėms, atsižvelgiant į tai, kas gali būti svarbiausia tam tikru gyvenimo laikotarpiu. Jaunimas bibliotekoje ras informacijos studijoms, smagių žaidimų ir skaitinių laisvalaikiui, suaugę žmonės - informacijos ieškant naujo darbo, sužinos daugiau apie e-valdžios paslaugas, informacijos išteklių apie tai, kaip pradėti naują verslą ir kt. Senjorai leidžia laisvalaikį bibliotekoje, jiems skirti naudojimosi internetu arba tam tikromis priemonėmis (pvz., Skype, kad susisiektų su užsienyje gyvenančiais giminaičiais) mokymai. Bibliotekoje kiekvienas ras sau aktualių paslaugų ir išteklių.

Bibliotekos teikia prieigą prie interneto. Internetas tikrai nėra bibliotekos priešybė arba pakaitalas. Šiuolaikinės bibliotekos teikia nemokamą prieigą prie interneto, kad skaitmeninio amžiaus privalumais galėtų naudotis ir tie žmonės, kurie neturi pinigų įsigyti kompiuterio ir mokėti už interneto ryšį arba leisti laiką interneto kavinėse.

Bibliotekos padeda efektyviau pasinaudoti internetu. Lankytojas bibliotekoje ne tik naudojasi internetu, bet ir gali dalyvauti mokymuose, kaip efektyviau ieškoti, rasti ir panaudoti savo reikmėms interneto informaciją. Jeigu naudojantis internetu iškyla klausimai, čia pat bibliotekininkas, kuris pakonsultuos ir padės rasti reikiamą informaciją. Šiandien bibliotekininkai patys drąsiai įžengia į virtualią erdvę ir atsako į vartotojų klausimus apie informacijos paiešką net ir nuotoliniu būdu.

Bibliotekos rūpinasi lankytojo privatumu. Tikriausiai pastebėjome, kad šiandien daug diskutuojama apie tai, kad nemažai interneto paslaugų teikėjų renka, kaupia ir naudoja rinkodaros tikslais informaciją apie interneto vartotojus. Skirtingai nuo jų biblioteka rūpinasi skaitytojo ir informacijos apie jį konfidencialumu. Bibliotekos siekia, kad skaitytojai jaustųsi laisvai ir nevaržomai, žinodami, kad niekas nestebi ir neseka, ką, kaip ir kodėl jie skaito, kokios informacijos ieško.

Bibliotekose saugoma informacija apie mūsų praeitį. Viena iš bibliotekos svarbių funkcijų - kaupti informacija apie praeitį. Žmonės, norintys sužinoti daugiau apie tai, kaip, pavyzdžiui, keitėsi jų gimtasis miestas, ras nemažai įdomios informacijos.

Bibliotekos teikia pagalbą įvykus nelaimei. Įvairių nelaimių akivaizdoje bibliotekos stengiasi padėti ir gali būti labai naudingos. Pavyzdžiui, JAV įvykus stichinėms nelaimėms (kai atskiras vietoves nusiaubė tornadai) bibliotekos padėdavo žmonėms susisiekti su savo giminaičiais, draudimo kompanijomis ir gauti pagalbą greičiau.

Bibliotekos yra žmogiškos. Pagaliau, šiandien labai vertinamas žmogiškasis bibliotekos aspektas. Kaip smagu, kai bibliotekininkas, puikiai pažįstantis skaitytoją ir jo pomėgius, pataria, ką paskaityti, pasiūlo naujų leidinių, pabendrauja, padeda rasti reikiamą informaciją.

Taigi, jeigu jūsų biblioteka tikrai yra tokia, kaip aprašyta, jos laukia sėkminga plėtra ir skaitytojų meilė nepaisant to, kad plačiai naudojamas internetas ir daugybė kitų skaitmeninių įrankių.

Adaptuota ir versta iš:

LANGRAF, Grey. 10 ways libraries matter in a digital age. American Libraries Magazine [interaktyvus]. 5 May 2011 [žiūrėta 2011 m. gegužės 6 d. ]. Prieiga per internetą: http://americanlibrariesmagazine.org/inside-scoop/10-ways-libraries-matter-digital-age

2011-05-04

Gendrutis Morkūnas: bet yra dar vaikų bibliotekų. Ko gero, paskutinis bastionas...

„Vaikų bibliotekose galima pamatyti daug visokių grožybių.

Ten yra su skaitytojais tarsi su savo vaikais bendraujančių bibliotekininkių. Fantastiškas vaizdas. Būna ir į biblioteką įlekiančių vaikų net pramogų parkuose nematytais žvilgsniais. Jie klausia: „Gal jau grąžino tą knygą, kurios nebuvo anąkart?“. Akimis klausia dar nuo lauko durų. Nutilti ir susišukuoti verčiantis vaizdas. Dar vaikų bibliotekose pasitaiko tarp knygų lentynų pasiklydusių vaikų. Klajojančių ten, ko gero, jau antrą savaitę. Be miego, maisto ir vandens. Kas keisčiausia, nepanašių į alkanus, ištroškusius ar nusilpusius. Niekur daugiau nematyta. Bibliotekose būna net savo gimtadienius pamiršusių vaikų. Jie įnikę į knygas. Ko gero, į tas, kurių laukė nuo praėjusio trimestro. Be komentarų.(...)

Skaitantys vaikai išgelbės pasaulį. Jeigu kas, jiems padės keturiasdešimties metų senumo knygos, tūkstančių žvilgsnių išblukintais pavadinimais. Tuo labiau, kad jie turi savo bastionus. Vaikų bibliotekas. Sako, ten nebaisu net tada, kai Seimas svarsto kraują stingdančias valstybės biudžeto pataisas.“

Rekomenduoju perskaityti visą G. Morkūno esė "Aš jaučiuosi lyg patekęs į kitą pasaulį - ten gražu" ir ją duoti paskaityti visiems, kurie tik pasitaikys kelyje. Tam, kad būtų kuo mažiau manančių, jog skaitantis vaikas tik "mažiau ridikėlių nuravės, bus silpnas ir nemokės gyventi buhalterinėje-sąskaitybinėje erdvėje".

Iš MORKŪNAS, Gendrutis. Švęsti kosmose ir tvarte. Vilnius: Všį „Bernardinai.lt“, 2010. 284 p.