2010-07-30

Motyvavimas prasmingu darbu ir atsakomybe: Studijuoju P. Druckerį (3)


Užsienio bibliotekose, ypač akademinėse, bet dažnai ir viešosiose, įprasta matyti dirbančius savanorius. Kai kas, matyt, čia pasakys, pas mus – tai neveikia. Ir yra šimtu procentų teisūs, nes savaime savanoriai neatsiranda ir nepapildo ribotų bibliotekos specialistų gretų. Savanorių darbo organizavimas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti lengva užduotis. Tai reikalauja papildomų pastangų ir aiškios strategijos, juk reikia, pirmiausia, surasti norinčiųjų neatlygintinai dirbti, atrinkti geriausius, atskleisti jiems tokio darbo prasmę bei naudą visuomenei, jiems patiems, bibliotekai, apmokyti, paskirstyti darbą ir atsakomybę, nustatyti darbo grafikus bei užtikrinti darbo rezultatų vertinimą ir t.t. Visai neblogas šaltinis norintiems gilintis į šią sritį yra „Savanoriško darbo birža“ portale www.labdara-parama.lt. Bet siūlau pereiti prie P. Druckerio įžvalgų, kurios man pasirodė įdomios ir vertos profesinės bendruomenės dėmesio.

Vadybos guru atkreipia dėmesį, kad pakankamai ilgai apie ne pelno sektoriuje dirbusius savanorius buvo sakoma, kad iš jų negalima nieko reikalauti, nes jie dirba nemokamai. Nors ne tai turiu omeny, bet, jaučiu, kad ne vienai skaitančiajai ar skaitančiajam kils mintis, kuri lengvai tiktų prie sverdioliško „cinizmo pas mum“ *… bet valdymo atsakomybė ir galios yra visai kita tema. Ir patikėkit, tas tekstas jau bręsta.

Todėl grįžkim prie P. Druckerio, kuris teigia, kad minėtas požiūris pastaruoju metu „apvirto aukštyn kojom“ – sėkmingiausiai veikiančios įstaigos vadovaujasi nuostata, kad savanoriams darbas ir laimėjimai turi nešti daugiau pasitenkinimo ir jų indėlis turi būti didesnis būtent todėl, kad jie dirba nemokamai. Darbas jiems bus patrauklus ir motyvuos tik tuo atveju, jei jis suteiks galimybę prasmingai prisidėti prie svarbių rezultatų. P. Druckeris kitame savo darbe pažymi, kad pasikeitusi situacija verčia koreguoti ir tradicines nuostatas apie darbuotojų (kuriems mokamas atlyginimas) valdymą. Jo nuomone, vis dažniau net ir palyginti žemo lygio pareigose susiduriame su žinių darbuotojais, kuriems pinigai nebeturi tokio absoliutaus poveikio, kaip kad buvo teigiama klasikinėse vadybos teorijose. Anot jo, žinių darbuotojai po mokomojo (bandomojo) laikotarpio organizacijoje paprastai žino apie savo darbą daugiau už savo viršininką ar bet kurį kitą specialistą. Todėl senasis „valdovo ir pavaldinio“ santykių modelis nebetinka. Netinka ir kartais Lietuvoje bibliotekų vadovų naudojama gynyba – „nepatinka – išeik..., jei rasi geriau“. Tik ne žinių darbuotojų atvejui, nes jie, patys puikiai žinot, tikrai išeina iš bibliotekų.

Druckeris teigia, kad vadovas gali sėkmingai dirbti tik tuo atveju, jei jam pavaldūs žinių darbuotojai prisiims atsakomybę jį ir ją „edukuoti“ – paaiškinti, kokia yra situacija, kas turėtų būti daroma ir kokie yra veiklos rezultatai. Tai reikalauja pasitikėjimu grįstų santykių. Atitinkamai žinių darbuotojams sėkmingam darbui reikia, kad vadovas aiškiai apibrėžtų veiklos kryptis ir suteiktų prasmingą tikslą. Tokiu būdu vis dažniau darbuotojai turi būti valdomi kaip savanoriai, t.y. tie, kurie, bet kuriuo momentu gali išeiti kartu su žiniomis apie savo darbą ir sritį. Todėl kaip ir savanoriams jiems darbas turi teikti daugiau pasitenkinimo. Jiems reikia iššūkių arba atsakingų užduočių, nuolatinio mokymo (ir mokymosi galimybių), jiems reikia prasmingos misijos ir matyti savo veiklos rezultatus.

Ir čia matau atsakymą į dažnai bibliotekų vadovų keliamą problemą – į bibliotekas, ypač mažas, neateina jauni specialistai. Be abejo, darbo užmokesčio dydis viešojo sektoriaus kultūros įstaigose yra nepaskutinė šios problemos priežastis, tačiau, patikėkit manim – ir ne vienintelė. Turime ir tai patvirtinančių pavyzdžių, per pastaruosius kelerius metus į Vilniaus universiteto biblioteką įsidarbino daugiau kaip dešimt jaunų specialistų. Į vieną laisvą darbo vietą pretendentų būna ne vienas ir visi jauni, ir dauguma – bibliotekininkystės specialistai. Paliksiu pačiai bibliotekai ir įsidarbinusiems specialistams atskleisti „musgaudžio syvų“ receptą. O bibliotekų vadovams, kuriems rūpi vadovaujamos bibliotekos ateitis, rekomenduočiau užduoti sau ir savo bendradarbiams kelis nelengvus klausimus, tarp jų – jei galėtų kažką pakeisti darbe savo galių ribose, kas bibliotekoje jiems suteiktų didesnį pasitenkinimą darbu, kiek prasmingas jiems yra darbas ar pakankamai aiškūs jiems yra bibliotekos tikslai, ar žinomi darbo rezultatai ir priimtini laimėjimai, kur galėtų pagelbėti savanoriai bei kokią naudą jie gali rasti bibliotekoje. Verta pasidomėti ir potencialia darbo rinka – būsimaisiais darbuotojais. Ir išsiaiškinti, kas juos bibliotekose „veža“. O kad yra, kas „veža“ – matau bendraudama su kolegomis...

Šaltinis:

Drucker, Peter. The Essential Drucker. The Best of Sixty Years of Peter Drucker. New York, 2001. 358 p.

* pagal Sverdiolas A. Cinizmas pas mum // Baltos lankos, 2002, Nr. 15/16

Knygos viršelio nuotrauka paimta iš internetinės prekyvietės Amazon.com

ALA Intelekto laisvės biuras Facebooke

Amerikos bibliotekų asociacijos (ALA) Intelekto laisvės biuras prieš kelias dienas sukūrė savo paskyrą socialiniame tinkle Facebook.

Dabar bus galima operatyviai gauti informaciją apie biuro renginius, skirtus intelekto laisvės klausimams, įvairius leidinius ar mokymo kursus.

Nors paskyra gyvuoja tik kelias dienas, joje jau apie 1000 gerbėjų.

ALA Intelektinės laisvės biuras rūpinasi etiniais ir teisiniais intelekto laisvės, arba teisės laisvai reikšti mintis, idėjas, nuomones, įsitikinimus ir nevaržomai ieškoti, gauti ir naudotis informacija, klausimais. Biuras vykdo daug įvairių projektų, tame tarpe, organizuoja Draudžiamų knygų savaitę (Banned Books Week), kaupia statistinę informaciją apie cenzūros apraiškas ir knygas, kurias dažniausiai ketinta šaltinti iš bibliotekų fondų, konsultuoja bei rengia mokymus intelekto laisvės srityje.

Taigi - verta apsilankyti naujoje paskyroje!

2010-07-28

Bilo ir Melindos Geitsų fondas paskelbė konkursą apdovanojimui už mokymosi prieinamumo užtikrinimą

Bilo ir Melindos Geitsų fondas neseniai paskelbė konkursą apdovanojimui už mokymosi prieinamumo užtikrinimą (ATLA 2011 - Access To Learning Award). Apdovanojimas skiriamas inovatyvioms organizacijoms, kurios užtikrina vartotojams prieigą prie interneto informacijos. Pirmenybė teikiama organizacijoms, kurios siūlo šias paslaugas:
  • Nemokamą prieigą prie kompiuterių ir interneto;
  • Vartotojų mokymus, kurie padeda jiems naudotis interneto informacija ir pagerina jų gyvenimo kokybę;
  • Technologijų mokymus bibliotekos darbuotojams;
  • Ekstensyvias paslaugas pažeidžiamoms vartotojų grupėms.
Apdovanojimą laimėjusiai organizacijai atiteks 1 milijonas JAV dolerių.

Konkurse gali dalyvauti institucijos, įsteigtos už JAV ribų ir aptarnaujančios pažeidžiamas skaitytojų grupes ir bendruomenes. Kad galėtų dalyvauti konkurse, organizacija turėtų užtikrinti nemokamą prieigą prie kompiuterių ir interneto visiems aptarnaujamos bendruomenės nariams.

Paraiškos priimamos iki šių metų rugsėjo 30 d.

Norint dalyvauti konkurse bibliotekai reikia užpildyti paraišką. Paraišką ir pildymo instrukcijas galima atsisiųsti iš šio puslapio paspaudus nuorodą Download the ATLA 2011 Application Form.

Daugiau apie paraiškos teikimo procedūras ir sąlygas skaitykite šiame puslapyje.

Ankstesniais metais apdovanojimą laimėjusių organizacijų sąrašą galima rasti čia.

Parengta pagal Bilo ir Melindos Geitsų fondo svetainės informaciją.

2010-07-26

Popierinės knygos ir dvimatis kodas


Dr. Sorinas Matejus į Žiulio Verno knygą „Aplink pasaulį per 80 dienų“ patalpino dvimačius kodus.
Kiekvienas kodas turi hipernuorodą į tinklalapį, kuriame yra paaiškinimai, žemėlapiai, vaizdo medžiaga ir garso įrašai.
Daugiau skaityti čia.

2010-07-24

Pamąstymams: kaip parekomenduoti gerą knygą?

Neseniai aptikau įdomų straipsnį apie tai, kaip rekomenduoja knygas žurnalistai, bibliotekininkai ir rašytojai. Susimąsčiau, kad tikriausiai tokios rekomendacijos, ypač laisvalaikio skaitymui, šiandien nėra itin dažnai svarstoma tema bibliotekinėje bendruomenėje (o gal aš vis aplenkiu tų diskusijų vietas :). Gal nepopuliaru? Ar tiesiog madinga kalbėti apie informacijos poreikius?

Visgi klausimas „ką gi paskaityti?“ aktualus visiems, ir kiekvienas pasitelkia savo skaitinių radimo strategiją. Bet jeigu tą klausimą užduoda sau daugelis žmonių, gal verta daugiau kalbėti apie tai, kas ir kaip gali parekomenduoti gerą knygą? Čia jau automatizuotų sistemų (kaip, pvz., el. knygynai - Amazon ir kt.) "patarimai" ne itin veiksmingi, reikia žmogiškosios kompetencijos :).

Kadangi pati dirbu šiek tiek su kitais bibliotekininkystės klausimais, skaityti straipsnį "Knygų rekomendavimo menas" (The Fine Art of Recommending Books), paskelbtą rašytojos, žurnalistės Lauros Miller, man pačiai buvo smalsu. Pasirodo, kiekvienas turi savo receptą. Ir tie receptai būna patys netikėčiausi.

Pavyzdžiui, žurnalas The Morning News (Ryto naujienos) turi savo bibliorakulą (biblioracle). Tai rašytojas, dėstytojas Johnas Warneris, kuris nemokamai rekomenduoja, ką verta paskaityti. Bibliorakulas vadovaujasi įdomiu principu - jam reikia išvardyti paskutinias penkias skaitytas knygas. Savo svetainėje Johnas Warneris teigia, kad rekomenduoti knygas jam padeda tai, kad jis išaugo stebint motinos verslą nuosavame knygyne, jo intuicija bei tai, kad jis yra rašytojas ir dėstytojas. Įdomu, kad knygas bibliorakulas atrenka pats, t.y. be jokios automatizuotos sistemos pagalbos. Jo teigimu, 85% skaitytojų lieka patenkinti jo rekomendacijomis. Gal vertėtų išbandyti orakulo patarimus ;)?

O ką gi mano šiuo klausimu bibliotekininkai? Tame pačiame straipsnyje kalbėta apie Nancy Pearl, bibliotekininkę, kuri JAV (o gal ir ne tik?) jau tapo kultine figūra kalbant apie skaitymą ir knygas. Nancy Pearl išplėtojo ištisą knygų rekomendavimo sistemą. Prieš rekomenduodama knygą N. Pearl įvairiais būdais testuoja skaitytoją, kuris turi pasirinkti tam tikrus teiginius apie skaitomas knygas iš pateikto sąrašo, apibūdinti savo mėgstamiausias knygas ir t.t. N. Pearl paskelbė ir nemažai rekomendacijų, pvz., Book lust (Knygų aistra), administruoja savo tinklaraštį ir viki svetainę tuo pačiu pavadinimu.

Taigi, Lietuvos bibliotekininkai, ką pasakysite apie knygų rekomendavimo meną? Gal turite savo profesinių paslapčių, kurias norėtumėte atskleisti ir tinklaraščio skaitytojams? O gal galėtumėte patarti, kaip padėti skaitytojui pasirinkti knygą?

Beje, Lietuvos bibliotekos irgi pasitelkia tinklaraščius tam, kad skaitytojai galėtų pasidalyti perskaitytos knygos įspūdžiais, lengviau atrastų savo knygą bibliotekoje. Man žinomas įdomus pavyzdys yra Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos tinklaraštis Geros knygos. Gal tokių pavyzdžių yra ir daugiau?

Parengta pagal:

MILLER, Laura. The fine art of recommending books. Iš Salon.com [interaktyvus]. 21 July, 2010 [žiūrėta 2010 m. liepos 24 d.]. Prieiga per internetą: http://www.salon.com/books/laura_miller/2010/07/21/recommendations

WARNER, John. Greetings from the biblioracle. Iš The Morning News [interaktyvus]. [b. d.][žiūrėta 2010 m. liepos 24 d.]. Prieiga per internetą: http://www.themorningnews.org/archives/the_biblioracle/greetings_from_the_biblioracle.php

2010-07-22

Mokslinių bibliotekų ateities scenarijų tyrimas: pirmieji rezultatai

Tinklaraštyje daug rašome apie bibliotekų ateities vaidmenis, nes šiuo metu įvairių tipų bibliotekos persvarsto savo misijas ir paslaugų turinį kintant vartotojų poreikiams, atsiradus komercinėms informacijos paslaugoms ir sistemoms. Tinklaraščio straipsnyje Bibliotekininkų žvilgsnis į ateitį: nauji plėtros ir pokyčių scenarijų projektai rašėme apie scenarijų planavimo metodą, taikomą norint giliau suvokti ateities perspektyvas. Pristatėme ir šiuo metu JAV vykstantį projektą Numatant mokslinių bibliotekų ateitį: scenarijų kūrimas (Envisioning Research Library Futures: A Scenario Thinking Project). Šį projektą vykdo JAV Mokslinių bibliotekų asociacija (Association of Research Libraries - ARL).

Rašome apie šį projektą vėl, nes atsiranda pirmieji rezultatai ir medžiaga apie scenarijų metodą bei jo taikymą kuriant ilgalaikes bibliotekų veiklos strategijas. Projekto tinklalapyje ARL paskelbė pirmuosius [tarpinius] scenarijų planavimo duomenų rinkimo rezultatus (šiuo metu ARL siekia apibrėžti pagrindinius scenarijų kūrimo diskusijų kryptis ir probleminius klausimus), pristatymo apie scenarijų kūrimo metodą su skaidrėmis įrašą. Manome, kad ši medžiaga labai svarbi mokslinių bibliotekų direktoriams turint omeny, kad Lietuvoje irgi jau viešai svarstomas mokslinių bibliotekų vaidmenų Lietuvos bibliotekų tinklo kontekste klausimas. Tad, gerbiami mokslinių bibliotekų direktoriai (ir kiti besidomintys strateginio planavimo metodais), jeigu mokate angliškai būtinai pasidomėkite.

Scenarijų kūrimo metodas gali būti taikomas ir vienoje organizacijoje pasitelkiant savo darbuotojus, kad suprastų bibliotekos potencialias plėtros kryptis, problemas ir sukurtų lanksčias strategijas, leidžiančias efektyviai veikti esant įvairioms aplinkybėms ateityje.

Scenarijų kūrimo metodas išpopuliarėjo, kai didžiosioms verslo kompanijoms pavyko susidoroti su didžiuliais sunkiai numatomais iššūkiais generuojant įvairius net neįtikėčiausius ateities veiklos ir jos konteksto pokyčius. Vienas iš jau klasikiniais tapusių pavyzdžių - Shell korporacijos atvejis. 1970-aisiais Shell vadovybė pradėjo taikyti scenarijų planavimo metodą. Tuo metu, kai buvo plačiai priimta manyti, kad naftos kainos išliks stabiliai žemos, korporacija sugebėjo numatyti naftos krizę ir sukurti veiksmų planą. Būtent dėl scenarijų planavimo ir atitinkamų veiklos strategijų sukūrimo Shell ne tik sugebėjo sėkmingai išgyventi krizę, bet ir plėsti verslą.

Tačiau apie ateities alternatyvas, ateities numatymo klausimus kalbėta daug anksčiau. Kalbant apie gilias metodo ištakas minimas net ispanų jezuito mokslininko Luiso de Molina (16 a.) vardas!
Parengta pagal:

Envisioning Research Library Futures: A Scenario Thinking Project [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. liepos 22 d.]. Prieiga per internetą: http://www.arl.org/rtl/plan/scenarios/index.shtml

Scenario planning [interaktyvus]. [b.d.] [žiūrėta 2010 m. liepos 22 d.]. Prieiga per internetą: http://www.jiscinfonet.ac.uk/tools/scenario-planning

2010-07-20

Iš bakalauro darbų: skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugos Lietuvos akademinėse bibliotekose

Šį kartą pristatome šiemet puikiai apgintą bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos absolventės Žydrūnės Šiaulianskaitės bakalauro darbą "Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugos Lietuvos akademinėse bibliotekose: Vilniaus universiteto bibliotekos atvejo analizė".

Jau tapo įprasta, kad akademinių bibliotekų skaitytojai plačiai naudojasi įvairiomis elektroninėmis paslaugomis – elektroniniu katalogu, prenumeruojamomis duomenų bazėmis ir kt., kadangi tokiu būdu jie turi galimybę greitai rasti reikiamą informaciją, remtis naujausiais moksliniais šaltiniais ir pan. Deja, ne visada skaitytojai gali pasigirti savo informacijos paieškos, o dažniau – informacijos įvertinimo įgūdžiais. Daugumoje bibliotekų skaitytojams teikiamos konsultacijos informacijos paieškos ir panaudojimo klausimais, vadinamos bibliografiniu konsultavimu [6]. Šiuolaikiniam akademinės bibliotekos skaitytojui informacijos ar atsakymo į klausimą reikia itin greitai, o dažnai – iškart, dėl to atsiranda konsultacijų teikiamų tiesioginiu būdu poreikis. Užsienio literatūroje tai vadinama Digital reference services arba Virtual reference services, o lietuvių kalba terminija nenusistovėjo, tad straipsnyje šias paslaugas vadinsime skaitmeniniu/virtualiu bibliografiniu konsultavimu. Šis terminas geriausiai apibrėžia priemones, kuriomis teikiamos konsultacijos.

Skaitmeninio konsultavimo priemonės

Pagrindinė priemonė, kuria konsultuojami skaitytojai yra elektroninis paštas. Skaitytojai elektroniniu paštu gali išsamiai pateikti jiems reikiamą klausimą ir lygiai tokiu pačiu būdu gauti atsakymą. Jei skaitytojas neturi galimybės pateikti klausimo šiuo būdu, jis gali užpildyti interneto užklausų formą (angl. web form), kurioje taip pat pateiks jam rūpimą klausimą. Atsakymas šiuo atveju siunčiamas į skaitytojo elektroninio pašto dėžutę. Kita, tiesioginio konsultavimo galimybę suteikianti priemonė – pokalbių kambarių programos (angl. chat). Naudojantis šia priemone atsakymas, priklausomai nuo jo sudėtingumo, gali būti pateikiamas iškart. Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo tikslais naudojama ir interneto telefonijos programa "Skype", kuri labiausiai primena tiesioginį bendravimą "akis į akį".

Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugų tyrimai

Užsienio šalių bibliotekose skaitmeniniu būdu teikiamos konsultacijos – dažnai tiriamas objektas. Deja, Lietuvoje tokių tyrimų trūksta. Daugiausia skaitmeninio bibliografinio konsultavimo tyrimų atliekama Jungtinių Amerikos valstijų akademinės bibliotekose. Tiriama, kaip konkrečioje bibliotekoje organizuojamas skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugų teikimas ir kaip jomis naudojasi bibliotekos skaitytojai [2, 3, 7]. Tyrimai atliekami remiantis skaitytojų pateikiamų užklausų turinio analizės rezultatais. Užsienio šalių bibliotekose atliekama ir interneto svetainių analizė [1, 2]. Tai leidžia ištirti skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugų prieinamumo galimybes. Rečiau atliekamos anketinės apklausos – skaitytojų ir/ar bibliotekos darbuotojų [4, 5]. Visų šių tyrimų rezultatai rodo, kad poreikis konsultuotis nuotoliniu būdu, skaitytojams yra gana didelis, dažniausiai naudojamasi elektroniniu paštu, rečiau kitomis priemonėmis. Dažniausiai atsakoma į temines, faktografines skaitytojų užklausas, pateikiama daug patarimų ir konsultacijų informacijos paieškos ir panaudojimo klausimais.

Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugos Lietuvoje

Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugos Lietuvoje iki šiol nėra iki galo neatskleistas objektas. Bandyta išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės Lietuvos akademinių bibliotekų skaitytojams siūlomos skaitmeninio bibliografinio konsultavimo priemonės. Tai padaryti siekta, atliekant akademinių Lietuvos bibliotekų interneto svetainių analizę. Analizei pasirinktos 23 valstybinių ir nevalstybinių universitetų bibliotekos. Šių bibliotekų pasirinkimą analizei lėmė tai, kad jos veikia prie pagrindinių Lietuvos aukštojo mokslo institucijų, jų veikla apima platesnes funkcijas nei kitų aukštųjų mokyklų (vykdomos trijų pakopų studijos, moksliniai tyrimai), šios bibliotekos aptarnauja didesnes vartotojų auditorijas (mokslininkus, pedagogus, studentus, administracijos personalą).

Dauguma tirtų bibliotekų savo skaitytojams suteikia galimybę kreiptis į darbuotojus elektroniniu paštu. Šią priemonę galima laikyti pagrindine skaitmeninio bibliografinio konsultavimo priemone Lietuvoje. Šię priemonę skaitytojų konsultacijoms naudoja 9 iš 23 analizuotų akademinių bibliotekų. Kitos bibliotekos arba nepateikia informacijos apie tokios konsultacijos galimybes, arba neteikia konsultacijų. Taip pat kai kurių bibliotekų skaitytojai konsultuojami kitomis priemonėmis – naudojant interneto formą (4 bibliotekose iš 23) ar interneto telefonijos programą „Skype“ (4 bibliotekose iš 23). Deja, apie tikslų naudojimąsi jomis sunku kalbėti, kadangi tokia informacija ne visada fiksuojama ir nėra prieinama.

VUB teikiamų konsultacijų atvejo analizė

Siekiant gauti pradinių žinių apie skaitmeninį bibliografinį konsultavimą, rengiant bakalauro darbą, buvo atlikta Vilniaus Universiteto bibliotekos atvejo analizė. Ji susidėjo iš dviejų dalių – bibliotekos sukauptų skaitytojų užklausų turinio analizės ir skaitytojų apklausos. Užklausų turinio analizei pasirinktos bibliotekos bibliografijos skaitykloje užfiksuotos bibliografinės užklausos. Jos parodė, kad pagrindinė skaitytojų kreipimosi į biblioteką priemonė yra elektroninis paštas, antroje vietoje yra interneto forma. Šiomis priemonėmis skaitytojai daugiausia pateikia bibliografines temines ir faktografines užklausas.

Kita bibliotekos konsultavimo priemone – programa „Skype“ skaitytojai pateikia bendro pobūdžio informacijos klausimus. Paskutiniais metais daugėja šia programa teikiamų užklausų, todėl akivaizdu, kad skaitytojams kyla poreikis konsultuotis tiesiogiai. Atlikta bibliotekos vieno skyriaus užfiksuotų užklausų turinio analizė parodė, kad ateityje galima būtų pasvarstyti apie gilesnę ir platesnę VU bibliotekos užklausų analizę – kadangi ši biblioteka gauna specifinių užklausų, į kurias atsako ir kiti bibliotekos skyriai, priklausomai nuo jų specifikos galima atlikti kitokio pobūdžio analizes, pvz. stebėti kaip skaitytojų naudojamos konsultavimo priemonės priklauso nuo jų pateikiamų užklausų, kaip kinta skaitytojų užklausos, kas įtakoja vienos ar kitos konsultavimo priemonės pasirinkimą ir pan.

VU bibliotekos skaitytojų anketinės apklausos rezultatai parodė, kad skaitytojams daugiausia problemų kelia užtrunkantis reikiamo atsakymo pateikimas ir interaktyvumo trūkumas. Be to, ne visi skaitytojai linkę kreiptis skaitmeniniu būdu – jiems įprasta su bibliotekininkais bendrauti „akis į akį“. Taip galėtų kilti klausimas dėl tokio pobūdžio konsultacijų prasmės, tačiau pateikiamų užklausų kiekis atspindi skaitytojų poreikį konsultuotis nuotoliniu būdu.

Skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugų perspektyvos

Skaitmeninio/virtualaus bibliografinio konsultavimo paslaugos teikiamos jau pakankamai ilgai, bet Lietuvoje trūksta duomenų apie naudojimosi jomis specifiką. Tačiau akivaizdu, jog šiuolaikiniam vartotojui svarbi interaktyvi ir operatyvi komunikacija su bibliotekininku, reikalinga tiesioginė jo pagalba, kai nebeužtenka turimų informacijos naudojimo įgūdžių. Svarbu, kad bibliotekos, plėtodamos šią veiklą atsižvelgtų į tai, kokių atsakymų ir kokiomis priemonėmis skaitytojams dažniausiai reikia.

Reikia nepamiršti, kad vartotojų poreikiai ir informacijos paieškos elgsena nuolat kinta, šiuos pokyčius reiktų nuolat stebėti. Galvojant apie paslaugų plėtrą galima remtis užsienio bibliotekų patirtimi ir skaitytojus konsultuoti kitomis interaktyviomis priemonėmis, pavyzdžiui, saityno 2.0 priemonėmis Facebook [10], tinklaraščiais [8], mobiliaisiais telefonais [9] ir kt. Šiuo metu Lietuvoje trūksta tyrimų, apibendrinančių bibliotekose teikiamas skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugas ir naudojimosi jomis tendencijas. Tai galėtų būti bibliotekų gaunamų užklausų analizės, bibliotekų darbuotojų apklausos, skaitytojų apklausos ir pan.

Dabartinę skaitmeninio bibliografinio konsultavimo paslaugų situaciją Lietuvoje galima laikyti pradiniu paslaugų teikimo etapu, nes yra susipažinta su įvairiais metodais ir priemonėmis, tačiau trūksta gilesnio suvokimo apie paslaugų plėtros ir teikimo galimybes.

Naudota literatūra:

1. BERUBE, Linda. Collaborative Digital reference: An Ask a librarian (UK) overview. Program: electronic library and information systems [interaktyvus]. 2004, vol. 38, no. 1 [žiūrėta 2009 spalio 11 d.] Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/00330330410519189.
2. CHOWDHURY, Gobinda; MARGARITI, Simone. Digital reference services: a snapshot of the current practices in Scottish libraries. Library review [interaktyvus]. 2004, vol. 53, no 1 [žiūrėta 2009 spalio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/00242530410514793.
3. DIAMOND, Wendy; PEASE, Barbara. Digital reference: a case study of question types in an academic library. Reference Services Review [interaktyvus]. 2001, vol. 29, no. 3, p. 210-218 [žiūrėta 2010 m. balandžio 18 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/EUM0000000005663.
4. GRONEMYER, Kate; DEITERING Anne-Marie. „I don‘t think it‘s harder, just that it‘s different“: Librarians‘ attitudes about instruction in the virtual reference environment. Reference Services Review [interaktyvus]. 2009, vol. 37, no. 4, p. 421-134 [žiūrėta 2010 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/00907320911007029.
5. JANES, Joseph. Digital Reference: Reference Librarians‘ Experiences and attitudes. Journal of the American Society for Information Science and Technology [interaktyvus]. 2002, no. 53 (7), p. 549-566 [žiūrėta 2010 m. kovo 8 d.]. Prieiga per internetą: http://projects.ischool.washington.edu/jwj/570/janes.pdf.
6. JANONIS, Osvaldas. Bibliografijos teorija. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. - 201 p. ISBN 978-9955-33-471-2.
7. LEWIS, Krystal M.; DEGROOTE, Sandra L. Digital reference access points: an analysis of usage. Reference Services Review [interaktyvus]. 2008, vol. 36, issue no. 2, p. 194 – 204 [žiūrėta 2010 m. kovo 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/00907320810873057.
8. POMERANTZ, Jeffrey; STUTZMAN, Frederic. Collaborative reference work in the blogosphere. Reference services review [interaktyvus]. 2006, vol. 34, no. 2, p. 200-212 [žiūrėta 2010 m. balandžio 23 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.emeraldinsight.com/10.1108/00907320610669443.
9. STAHR, Beth. SMS library reference service options. Library Hi Tech News [interaktyvus]. 2009, No. 3/4 p. 13-15 [žiūrėta 2010 balandžio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emeraldinsight.com/10.1108/07419050910979955.
10. STEINER, Heidi. Reference utility of social networking sites: options and functionality. Library High Tech News [interaktyvus]. 2009, no. 5/6, p. 4-6 [žiūrėta 2010 balandžio 20d.]. Prieiga per internetą:
http://www.emeraldinsight.com/10.1108/07419050910985246.

Parengė Žydrūnė Šaulianskaitė

2010-07-18

Ar tikrai ilgalaikė bibliotekų sėkmė baigėsi? Studijuoju P. Druckerį (2)


Skaitau toliau per šešiasdešimt metų geriausius P. Druckerio vadybos tekstus [1]. Jis kalbėdamas apie verslo tęstinumą, pabrėžia, kad geriausias patikimų verslo prognozių šaltinis - visuomenės struktūra ir veiksnių dinamika. Tačiau retas verslas tuo pasinaudoja. Jei tai yra svarbu verslui, tai kiek kartų svarbiau turėtų būti bibliotekoms sekti visuomenės demografines ir kitas tendencijas. Tuo labiau, kad tos tendencijos, kaip ir daugelis kitų mūsų gyvenimo sričių šiandien, kinta daug sparčiau. Taigi galima daryti išvadą, kad bibliotekų paslaugų potencialių klientų - visuomenės - elgsenos, poreikių ir vertybių kaita mus turi skatinti ieškoti naujų misijos ir uždavinių apibrėžimų. Garsusis vadybos specialistas ir mąstytojas teigia –kai patiriame sėkmę, iš karto turime ieškoti naujų veiklos būdų ir krypčių. Negalima užmigti ant laurų, nes tai, kas mus atveda prie sėkmės, tą pačią minutę pasensta. Sėkmė perkuria situaciją, todėl sėkmingas verslininkas nuolat klausia – kas yra mano verslas; koks bus mano verslas ateityje (kokia yra mano vizija) ir koks turi būti mano verslas, įvertinus šiandienos tendencijas ir išanalizavus aplinkos veiksnius.

Pelno nesiekiančiam sektoriui, kuris paprastai sprendžia visuomenės problemas, ypač svarbu negailėti laiko ir pastangų veiksmingam tikslo apibrėžimui, taip pat savo veiklos ir rezultatų vertinimui iš išorės, t.y. kliento pozicijos, o ne iš vidaus. Deja, gana dažnai geriems darbams sukurtos ar susikūrusios organizacijos patenka į spąstus, kai geros intencijos tampa svarbiau nei įstaigos veiklos veiksmingumas, rezultatai, atskaitomybė ir efektyvūs (dažnai – skausmingi) valdymo sprendimai. Realiais lūkesčiais reikia laikyti žinojimą, kad dešimtmetis yra ilgiausias laikotarpis, kiek galime veikti gerai, nepervertindami savo paskirties ir misijos formuluočių. Anot P. Drukerio galima rasti tik kelis pavyzdžius, kai tikslo ir misijos apibrėžimai „išgyveno“ tris, ar net penkis dešimtmečius.

Kad bibliotekoms jau atėjo laikas permąstyti savo veiklą pastebiu iš diskusijų užsienio šalyse. Jau beveik dešimt metų bibliotekininkų įvairių lygių profesinėse konferencijose, seminaruose ar susitikimuose dominuoja bibliotekų ateities ir perspektyvų klausimas. Tai daryti pasaulio bibliotekininkus skatina ir technologiniai sprendimai, sudarantys sąlygas net ir žemesnius nei vidutinius informacijos paieškos gebėjimus turinčiam žmogui susirasti atsakymus į savo klausimus. Galvoju, kad beveik kiekvienoje šalyje kas nors – vietos ar centrinės valdžios atstovas, politikas ar kuris nors pilietis yra uždavęs klausimą - „Kam reikia bibliotekos, jei visą informaciją galima rasti internete“. Šis klausimas „sklando ore“ ir kartais drąsiausieji iš mūsų profesijos pakartoja jį savo pranešimuose. Bet vietoj to, kad imtume ir rimtai pasvarstytume ir pasvertume atsakymų, net ir pesimistiškiausių galimybes, dažniausiai tik įjungiame emocinės gynybos mechanizmą. Užsispyrusiai ir aklai, teigiame „Bibliotekos išliks, nes...: „informacinei visuomenei jų reikia labiau nei bet kada anksčiau“; „turime ilgas bibliotekų veiklos tradicijas“; „nes daro gerą darbą visuomenėje“... Nepaisydami mažėjančios skaitytojų statistikos, nuolat mažinamo finansavimo bibliotekoms, dešimtmečius besitęsiančios bibliotekų uždarymo tendencijos ir sektoriuje dirbančių specialistų senėjimo tendencijų.

Peteris Druckeris mini, kad vienas iš ankstyvų verslo smukimo požymių yra, kai jis nebepritraukia išsilavinusių, perspektyvių ir ambicingų žmonių. Atpažįstama?! Dar vienas signalas, į kurį Parmoje vykusiame Bobcatsss simpoziume atkreipė dėmesį kolegė Margriet van Eck Poppe, dėstanti bibliotekų ir informacijos mokslus Amsterdamo taikomųjų mokslų universiteto Medijų, informacijos ir komunikacijos (MIC) programoje. Savo pranešime „Ar turėtume eiti informacijos specialistų sertifikavimo keliu?“ ji atreipia dėmesį, kad pastarųjų metų bibliotekininkystės studijų programos keitimasis dėl rinkos spaudimo pavertė ją „chameleonu“ – nežinoma neatpažįstama studijų lauku stojantiesiems, darbdaviams ir vyriausybei. Tam pasitarnavo pop sprendimas programos pavadinime ir aprašyme žodžiu “informacija” pakeisti svarbiausią profesijai tapatybės žymenį – žodį „biblioteka“ ir „bibliotekininkystė“. Greičiausiai tai, teigia kolegė, prisidėjo prie to, jog informacijos programose mažėja stojančiųjų [2].

Panašias tendencijas matome ir Lietuvoje – 2009 metais Klaipėdos universiteto bibliotekininkystės studijas pakeitė Informologijos programa. Šiais metais Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto administracija skyrė dvi valstybės finansuojamas vietas (toliau - vfv) Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistrantūros programai, tiksingai sudarydama sąlygas dar rastis bent minimaliai trims studentams, mokantiems už studijas. Nes programos vykdymui nustatytas minimalus studentų skaičius – 5. Administracija nusprendė palaikyti ne atnaujintą bibliotekininkystės valdymo programą, o antrus metus teikiamą, ir chameleonišką savo esme „Paveldo informacijos ir komunikacijos“ programą, kuriai skirta 13 vfv. Bibliotekininkystės studijų ir bibliotekų specialistų klausimas, žinoma, reikalauja atskiros diskusijos. Šiuos veiksnius miniu tik, kaip ženklus, atkreipusius mano dėmesį ir privertusius mane susimąstyti.

Lietuvoje turime tokią situaciją – bibliotekos tampa nelabai patraukliomis darbo vietomis, jos praranda ir galimybes įdarbinti naujai parengtus bibliotekininkystės specialistus, nes tokių programų dėl administracinių sprendimų ilgainiui neturėtų likti. Nuostabu tai, kad šitie ženklai nesulaukia nei gilesnių studijų, nei platesnės diskusijos profesinėje bendruomenėje. Todėl su tinklaraščio skaitytojais dalinuosi dar vienu klausimu, kuris neduoda man ramybės. Kokia gi išeitis ar išeitys ir kur jos. O gal tai, ką turime Lietuvoje tėra tik globalaus bibliotekų judėjimo link pabaigos atgarsiai?..

Šaltiniai:

1. Drucker, Peter. The Essential Drucker. The Best of Sixty Years of Peter Drucker. New York, 2001. 358 p.

2. Poppe, Margriet van Eck. Certification of information professionals, the way we should go? Bobcatsss 2010 symposium. University of Parma, 25-27 January, 2010. Accsess in the Internet: http://dspace-u nipr.cilea.it/bitstream/1889/1278/3/Eck_Poppe_paper.pdf

Knygos viršelio nuotrauka paimta iš internetinės prekyvietės Amazon.com

2010-07-17

Kelionės užrašai: Celsijaus biblioteka Efese

Ilgai svarsčiau, kuriam skyreliui priskirti šią žinutę. Čia nerašoma apie bibliotekininkystės inovacijas, šiuolaikiškas bibliotekas, nepateikiamos ir citatos apie biblioteką. Tačiau senoji Celsijaus biblioteka, pastatyta 2 mūsų eros amžiuje Efese (šiuolaikinės Turkijos teritorijoje, netoli nuo Egėjo jūros pakrantės kurorto Kušadasi – 15 km) yra savotiškas pėdsakas, atskleidžiantis bibliotekų istoriją. Tai labai vasariškas rašinėlis, primenantis, kad dabar – puikusis atostogų metas. Be to, smagu pasidalyti kelionės įspūdžiais ir patarti planuojantiems keliones.

Efeso istorija skaičiuoja šimtmečius, tačiau Celsijaus bibliotekos statybos siejamos su Romos imperijos laikotarpiu, kuomet Efesas buvo vienas iš reikšmingiausių imperijos miestų. Biblioteka buvo pastatyta imperatoriaus Adriano valdymo laikais. Ją pastatė architektas Gajus Julijus Akvilas (maždaug 114-135 m. po Kr.), skyręs statinį savo tėvui – Tiberijui Julijui Celsijui (štai iš šio vardo ir kilęs bibliotekos pavadinimas). Įdomu, kad biblioteka pastatyta ant Celsijaus kapo, taip jį įamžinusi.

Celsijaus biblioteka – viena iš to meto Romos imperijoje egzistavusių viešųjų bibliotekų. Tačiau, be abejo, Romos imperijos laikų „viešosios bibliotekos“ buvo visai ne tokios [atviros], kaip šiuolaikinės. Jose skaitė didikai, turtingieji Romos imperijos gyventojai, mokslininkai ir poetai, bibliotekos dažnai buvo steigiamos imperatorių iniciatyva. Manoma, kad Celsijaus bibliotekoje buvo saugoma apie 12000 ritinių. Didžiąją bibliotekos dalį užėmė skaitykla, kurioje skaitytojus aptarnavo specialiai apmokyti vergai. Nors biblioteka buvo išgrobstyta ir žuvo po gotų įsiveržimo, šiuo metu Celsijaus biblioteka yra geriausiai išsilaikęs statinys Efeso kultūros paveldo komplekse. Efese archeologiniai kasinėjimai vyksta iki šiol, atidengta ir smalsiam turistų žvilgsniui prieinama tik nedidelė miesto dalis.


Celsijaus bibliotekos fasadas

Įdomus (nors ir su bibliotekininkystės pažanga nieko bendro neturintis) faktas yra tai, kad priešais biblioteką Efese buvo viešnamis, kuriame mėgo lankytis didieji miesto vyrai. Siekdami išsaugoti savo reputaciją ir nuslėpti jiems nepriderančius nuotykius, į viešnamį jie patekdavo per požeminį perėjimą, vedantį iš bibliotekos. Taip garbingieji vyrai dėjosi eidavę į biblioteką kilniam skaitymo užsiėmimui.

Šiandien Efesas gausiai lankomas turistų, kurių minias galima išvysti jau nuo pačio ryto. Apsilankyti galima užsisakius ekskursiją arba savarankiškai, jeigu poilsiaujama netoliese esančiuose Egėjo jūros kurortuose (galima nuvykti viešuoju transportu). Viena vertus, savarankiškas apsilankymas turi nemažai privalumų – galima ramiai pasivaikščioti apsirūpinus audio gidu, prisėsti pavėsyje. Kita vertus, jis netinka karščio ir ilgų pasivaikščiojimų pėsčiomis netoleruojantiems keliautojams. Vasarą patartina į ekskursiją vykti iš ryto ir iš anksto apsirūpinti vandeniu, nes Efesas išsidėstęs tarp dviejų kalvų, tolokai nuo jūros, todėl vaikščiuoti karštoka. Efese ir šalia esančiame Selčuko mieste (3 km) yra labai daug įdomių istorinių objektų, kuriuos verta pasižiūrėti, todėl tikrai neteks nuobodžiauti.

Parengta remiantis asmeniniais kelionės įspūdžiais ir:

ФРОЛОВА, Наталья. Эфес и Троя. 2008. 163 с.

Nuotrauka autorės

2010-07-14

Apie verslą ir bibliotekas: studijuoju P. Druckerį


Pradėjau skaityti Peterio Druckerio – legendinio modernios vadybos mąstytojo per 60 metų suformuotų bazinių valdymo idėjų rinktinę ir pamaniau, o kodėl gi nepasidalinus su Rock&Roll'ininkais.

Sunku turbūt būtų rasti žmogų, kuris neturi valdymo patirties – valdymo procesuose dalyvaujame beveik kasdien, turėdami įvairius vaidmenis – kartais esame klientai, kartais – paslaugų teikėjai ar pardavėjai, kartais kartu su kitais priimame sprendimus, nuo kurių priklauso kitų darbas ar patirtis. Dabar galvoju, galbūt todėl visi galvoja gebantys vadovauti. Čia matau paralelių su bibliotekomis, nes beveik kiekvienas jaučiasi žinantys, kaip reikia kurti biblioteką, ypač kai kalbama apie knygų įsigijimą ir bibliotekos įrengimą – juk visi turi namuose bent kelias knygas lentynoje ir bent kartą gyvenime naudojosi kokia nors viešąja biblioteka (šiuo atveju vieša vadinu bet kurią biblioteką, finansuojamą iš mokesčių mokėtojų kišenės). Todėl ir turime bibliotekose spintas, kurių artimiausia giminaitė, geriausiu atveju, yra sekcija ar indauja, o blogiausiu atveju – vertikaliai pastatyta didelė dėžė. Stilinga, bet nefunkcionalu, nes knyga vartotojui pasiekiama tik giliai įlindus į dėžę. Jau nekalbu apie lentynų aukštį – prieš savaitę mačiau atviruose fonduose eiles suguldytų knygų, nes pastatyti nepavyskta. Kas kad vartotojui reikia prigulti ar levituoti horizontalioje padėtyje, kad perskaitytų knygos pavadinimą. O sofkės šalia tai nėra… Čia kaip tik proga peršokti prie Peterio Druckerio minčių.

P. Druckeris pažymi, kad verslo įmonės socialinis (ar visuomeninis) indėlis priklauso nuo jos pelningumo ir pelno. Tačiau klaidingai manoma, kad pelnas ir pelningumas yra vienintelis verslo tikslas. Vadybos teoretikas teigia, kad vienintelis ir tikrasis verslo tikslas yra sukurti klientą – pirkėją ar užsakovą. Rinkos, jo nuomone, atsiranda verslo žmonių iniciatyva ir dėl jų pastangų, tai nei Dievo, nei gamtos duota, nei savaime sąlygota ekonomikos galių. Bet tas ryšys yra dvipusis. Verslas sukuria klientą – atpažindamas miegančius poreikius ir juos patenkindamas pasiūlyta preke ar paslauga. Paklausa be verslo pastangų ir inovacijų neatsiras. O klientas mielai išsitraukiantis piniginę, kad sumokėtų už prekę ar paslaugą, nulemia verslo sėkmę. Ir išvada, kad yra dvi pagrindinės verslo funkcijos – rinkodara ir inovacija.

Grįžtu į bibliotekų pasaulį ir klausiu savęs, ką tai galėtų reikšti bibliotekoms? Neabejoju, kritikas iš karto turėtų atrėžti – pelningumas ir pelnas bibliotekoms nerūpi ir JOKIU BŪDU neturi rūpėti, tai tik verslui svarbi organizacijos savybė. Nemanau, kad norėčiau dėl to ginčytis, todėl einu toliau. Ar bibliotekoms neturėtų rūpėti verslui priskiriamas tikslas – sukurti klientą? Bibliotekose dažniau – tai skaitytojas ar kitų paslaugų vartotojas. Juokinga būtų tikėti, kad bibliotekoms vartotojus duoda Dievas ar gamta, todėl ar nevertėtų pasigilinti, kokiu būdu biblioteka (arba bibliotekų sistema) susikuria gerą klientą? Ir kas gi yra tas geras bibliotekos paslaugų vartotojas, jei iš jo neprašome iš kišenės išsitraukti piniginės?

Šaltinis:
Drucker, Peter. The Essential Drucker. The Best of Sixty Years of Peter Drucker. New York, 2001. 358 p.

Knygos viršelio nuotrauka paimta iš internetinės prekyvietės Amazon.com

----------------------------------

Manau, kad turėsiu ir daugiau klausimų… :)

2010-07-09

ISSS: mūsų komanda!


Kovo mėn. „Rock&roll bibliotekininkas“ tinklaraštyje rašėme apie atranką dalyvauti Tarptautinėje studentų vasaros mokykloje (angl. ISSS – International Student Summer School). Šis renginys šiemet vyks liepos 10–23 dienomis Olandijoje.
Po 3 mėn. intensyvaus darbo galime drąsiai teigti, kad mūsų moteriška komanda yra pasiruošusi atstovauti Vilniaus universitetą ir Lietuvą! Rytoj išskrendame, o šiandien kviečiame įvertinti mūsų komandos prisistatymo vaizdo įrašą. Kitų komandų vaizdo įrašai čia.
Daugiau apie 2010 m. ISSS čia.

Pasaulio knygų sostinė

UNESCO skelbtame Pasaulio knygų sostinės 2012 konkurse Pasaulio knygų sostine išrinktas Jerevanas (Armėnija). Šių metų Pasaulio knygų sostine paskelbta Liubliana (Slovėnija). 2011 metais šį titulą perims Buenos Airės (Argentina).

Daugiau skaitykite: LT ir/arba EN

2010-07-08

Demaskuojame mitus: mokymo metodas gali pakeisti požiūrį į profesiją

Neseniai aptikau bibliotekininkystės studentų tyrimą, kuris sukelia įdomių minčių (ypač bibliotekininkystės dėstytojams ir patiems studentams). Šis tyrimas padeda apsvarstyti daugelį mūsų tipiškų "populiarių" ir "nepopuliarių" specialybių stereotipų. Ar tikrai stereotipiniai nusistatymai apie ateities karjeros prioritetus (pvz., gerai apmokamas, stabilus darbas) veikia studentų motyvaciją studijuoti tam tikrus dalykus? Atrodo, atsakymas į šį klausimą nėra toks, kokio paprastai tikimės.

Nedidelis kokybinis tyrimas, atliktas Irano mokslininko rodo, kad reikšmingą vaidmenį formuojantis studentų požiūriui į bibliotekininkystės profesiją turi mokymo metodai. Minėtame tyrime buvo apklausiami ir stebimi 38 bibliotekininkystės pirmakursiai.

Dėstant tiriamiems pirmakursiams buvo taikomas tyrimais grindžiamo mokymosi (angl. inquiry based learning) metodas. Tai metodas, kurio esmė - paskatinti studentą patį formuluoti probleminius klausimus ir ieškoti į juos atsakymų. Jis skiriasi nuo tradicinių pasyviojo mokymosi metodų, kur studento vaidmuo - klausytis dėstytojų atsakymų į probleminius klausimus. Šis metodas turi daug bendro su kitomis mokymosi koncepcijomis - probleminiu mokymusi arba projektiniu mokymusi. Studijuojant taikomi įvairūs būdai skatinti naujus klausimus ir atsakymų paiešką. Studentai veda studijų dienoraščius, sudarinėja minčių žemėlapius tam tikromis temomis, bando apibrėžti aktualias bibliotekininkystės sąvokas, rašo naujų bibliotekininkystės leidinių recenzijas. Manoma, kad mokymasis užduodant klausimus ir ieškant į juos atsakymų yra natūralus naujos informacijos įsisavinimo būdas, todėl jis žymiai efektyvesnis už kitus metodus, nereikalaujančius aktyvaus įsitraukimo. Be to, jis sužadina studijuojančiojo smalsumą, o tai mokymosi pagrindas.

Aptariamame tyrime studentai buvo apklausiami du kartus - prieš pradedant klausytis bibliotekininkystės dalykų ir po to. Dalykų dėstymo pradžioje studentai nebuvo tikri dėl studijuojamų dalykų naudos, nebuvo susidomėję, nerodė didelės motyvacijos įsitraukti į mokymosi veiklas ir buvo abėjingi. Taipogi studentams kilo nemažai klausimų ir dėl pačios specialybės bei karjeros perspektyvų. Galima buvo išgirsti tipinius pasisakymus "aš tik norėjau įstoti į aukštąją mokyklą" arba "neįsivaizduoju, kas tai per dalykas, pasirinkau studijas atsitiktinai" ir t.t.

Pasibaigus pirmajam studijų semestrui, kai studentai išklausė įvairius dalykus, dėstomus taikant tyrimais grindžiamo mokymosi metodą, jie vėl buvo apklausti. Šį kartą siekta sužinoti, kaip pasikeitė jų požiūris į studijas. Pažymėtina, kad studentai pastebėjo įvairius bibliotekininkystės bruožus ir tolesnes studijų bei karjeros perspektyvas. Pavyzdžiui, studentai pažymėjo, kad bibliotekininkystei būdingas tarpdiscipliniškumas ir tai suteikia nemažai įdomių mokymosi galimybių. Jie pamatė potencialius karjeros kelius ir pradėjo mąstyti apie tolesnes bibliotekininkystės studijas. Nemažai respondentų pabrėžė, kad pradėjo geriau suvokti, kas yra bibliotekininkystė.

Tai yra nedidelis tyrimas, tačiau jis rodo, kad mokymosi kokybė, įsitraukimas į probleminių klausimų formulavimą ir atsakymų paiešką veikia požiūrį į studijuojamus dalykus. Paprasčiau tariant, tai reiškia, kad besimokantysis suranda savo kelią, savo vaidmenį, sritis, kurios jam asmeniškai atrodo įdomios bei svarbios, dalykus, kuriuos studentas norėtų pakeisti, atlikti kitaip, surasti savo unikalų sprendimą.

Taigi įvaizdis ar mokymosi kokybė? Štai kur klausimas...Ir, regis, daugelis požiūrių nulemti mūsų pačių ir gali būti pakeičiami...

Parengta pagal:

MANSOURIAN, Yazdan. Evolving perceptions of LIS students about their discipline: an action research with inquiry-based learning approach. In Library review, 2010, vol. 59, no. 3, p. 185-197.

2010-07-06

Routledge Books leidykla laukia bibliotekininkų straipsnių pasiūlymų rengiamoms antologijoms anglų kalba

Lietuvos bibliotekose turime daug geros praktikos pavyzdžių, todėl dalinuosi gautu skelbimu ir kviečiu pateikti pasiūlymus. Suprantu, kad anglų kalba apribos aktyvumą, žinau kad tarp mūsų yra ir praktikų rašančių angliškai. Taigi žinoma tarptautinė leidykla rengia tokias bibliotekininkystės srities antologijas (čia pateikiu laisvą skelbimo vertimą, originalą rasite spustelėję nuorodą teksto pabaigoje):


1.Bibliotekų bendradarbiavimas su rašytojais, menininkais, muzikantais ir kitais kūrybinės bendruomenės nariais (Library Collaborations with Writers, Artists, Musicians and Other Creative Community Members)

Kaip vietos vartotojai, menininkai, muzikantai ir kiti kūrėjai bei bibliotekos padeda vieni kitiems ir savo bendruomenei. Kūrėjai (kurie taip pat yra ir rinkėjai) vertina išteklius ir paskatas, kuriuos bibliotekos suteikia kūrybiniame procese, ir mielai prisideda prie jų darbo žinomumo. Bibliotekininkai kviečiami dalintis sėkmingos veiklos su šiomis grupėmis istorijomis.

2. Bibliotekų paslaugos daugiakultūrėms vartotojų grupėms, skatinant naudojimasi bibliotekomis (Library Services for Multicultural Patrons to Encourage Library Use)

Kaip daugiakultūrės bendruomenės atstovus paskatinti reguliariai naudotis biblioteka. Kaip to gali pasiekti bibliotekininkai, turintys ribotus laiko, lėšų ir specialistų išteklius. Kūrybingi bibliotekų specialistai naudoja įvairius metodus įveikti kalbos ir kultūros barjerus ir aptarnauti daugiakultūres bendruomenes.

3. Viešinimo metodai išlaikyti bibliotekas naujienose (Publicity Methods to Keep Libraries in the News)

Antologija kuriama bibliotekininkų ir skirta tiems, kurie stengiasi skleisti žinias apie bibliotekų pasiūlą, darbą ir paslaugų vaidmenį. Besikeičianti ekonomika ir gyvenimo būdai tampa iššūkiu bibliotekininkams, kuriuos dar labiau apriboja personalo, darbo laiko ir finansavimo mažinimai, todėl užduodamas klausimas, kaip kūrybingi bibliotekininkai naudoja viešinimo metodus bibliotekų pristatymui ir jų pripažinimui svarbiu šaltiniu visų amžiaus grupių vartotojams.

Leidėjas
: Routledge Books

Reikalavimai straipsniams: 1 autoriaus ar 2-3 bendraautorių 3000-5000 žodžių anglų k.

Atlygis: Nemokama knygos kopija ir nuolaidos įsigyjant daugiau

Bibliotekininkai ne iš JAV skatinami teikti pasiūlymus

Redaktorė: Carol Smallwood, MLS
Kiti jos sudaryti leidiniai:

Writing and Publishing: The Librarian's Handbook, American Library Association 2010 http://www.alastore.ala.org/detail.aspx?ID=2646

Librarians as Community Partners: An Outreach Handbook, American Library Association, 2010 http://www.alastore.ala.org/detail.aspx?ID=2774

Thinking Outside the Book: Essays for Innovative Librarians, McFarland, 2008
http://www.mcfarlandpub.com/book-2.php?id=978-0-7864-3575-3

Kiti išleisti tokių leidėjų kaip ALA, Peter Lang, Linworth, Scarecrow, Libraries Unlimited



Pasiūlymus siųsti (.doc formatu) iki š.m. liepos 25 d. e. paštu smallwood@tm.net ; dalyko (subject) eilutėje nurodant tinkamą raktinį žodį COLLABORATION; MULTICULTURAL;arba PUBLICITY/savo pavardę.

Reikalavimai straipsnių pasiūlymams: Nurodykite bent 4 temas / antraštes, kiekvieną apibūdindami 2-3 sakiniais. Taip pat atsiųskite 75-85 žodžių biografiją (kiekvienam bendraautoriui): vardas, pavardė, biblioteka, vietovė, pareigos, baigtas universitetas ir įgytas laipsnis, gauti apdovanojimai, parengtos publikacijos (knygoms nurodant leidėjus, leidimo metus) ir svarbiausi karjeros faktai.

Prašoma nesiųsti ilgų aprašymų ar santraukų, nes atrinktas antraštes, santraukas ir biografijas leidykla Routledge panaudos rengiamų antotologijų turinio planams. Įvertinus, ar tema nesikartoja ir priėmus sprendimą spausdinti pasiūlytą straipsnį, gausite kvietimą elektroniniu paštu, o jūsų biografija bus publikuota antologijoje.

Skelbimą anglų kalba rasite čia: http://www.beyondthejob.org/?p=2343

Sėkmės!

2010-07-05

Historypin - ryšiai tarp kartų ir paveldas 2.0

Vis dėlto, Facebookas nepaisant kritikos neretai praverčia. Neseniai nusižiūrėjau mūsų aktyvios skaitytojos ir komentuotojos Valentinos paskelbtą žinutę apie įdomų projektą Historypin ir pagalvojau, kad ir mūsų skaitytojams turėtų būti įdomu. Tikiuosi, Valentina neprieštaraus :).

Historypin - tai nepelno organizacijos We are what we do bendradarbiavimo projektas kartu su Google. Tai saityno paslauga, primenanti Flickr - vartotojai gali skelbti savo nuotraukas ir susieti jas su žemėlapiu. Sistema veikia Google Maps pagrindu. Tačiau vis gi skirtumas nuo Flickr yra. Historypin - tai globalusis projektas, kuris leidžia visiems geriau pažinti savo gimtųjų vietų, praeities įvykių ir žmonių istoriją. Prisijungę prie Historypin vartotojai gali skelbti senąsias nuotraukas, kurios leidžia matyti, kaip tam tikros vietos atrodė anksčiau. Be to, galima paskelbti ir savo pasakojimą, aiškinantį nuotrauką.

Projektas Historypin prasidėjo 2010 m. Londone, juo siekiama paskatinti bendravimą tarp kartų ir sukurti pasaulinio masto skaitmeninį istorinių nuotraukų archyvą.

Kviečiu apsilankyti! Trumpas filmukas apie Historypin prieinamas YouTube.

Manau, kad projektas labai įdomus ir bibliotekoms, kurios taip pat gali skelbti įdomias nuotraukas ir kurti pasakojimus.

Parengta pagal:

Historipyn [interaktyvus]. 2010 [2010 m. liepos 5 d.]. Prieiga per internetą: http://www.historypin.com/

2010-07-01

Rock&roll bibliotekininko pirmasis gimtadienis – mums jau vieneri!

Štai ir sulaukėme pirmojo tinklaraščio Rock&roll bibliotekininkas gimtadienio. Tikriausia tai jau tinklaraštininkų tradicija – šia proga pateikti metų statistiką.

Nors tinklaraštis dar kūdikio amžiaus, galime pasigirti, kad jame paskelbti net 206 pranešimai, o seka dienoraštį – 72 žmonės.

Vienas iš svarbių mūsų siekių buvo tinklaraštį paversti kolektyviniu kūriniu, padaryti taip, kad jį rašytų daugiau žmonių. Link to tikslo pamažu ir einame. Atsiranda pirmieji studentų, bibliotekų darbuotojų, dėstytojų pranešimai. Čia ypatingai norėtųsi padėkoti Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojams. Jie kaip tinklaraščių pasaulio senbuviai iš karto įsijungė į naujo dienoraščio skaitymą, pranešimų kūrimą ir komentavimą. Bet džiaugiamės, kad atsirado ir kitų pastovių skaitytojų ir įdomių komentarų autorių.

Kviečiame visus mūsų skaitytojus prisidėti prie tinklaraščio kūrimo ir parašyti! Reikia tik pabandyti ir pamatysite, kad tai labai smagi ir įtraukianti veikla.

Kaip gi skaitomas tinklaraštis?

Google Analytics lankomumo statistikos duomenys rodo, kad tinklaraščio auditorija plečiasi. Aišku, vasaros metu lankomumas mažėja, bet kas gi gali prilygti saulei, miškui, jūrai arba ežerui smagią atostogų dieną :). Tačiau galime pasidžiaugti, kad nuo 2009 m. liepos 20 d. iki 2010 m. birželio 30 d. tinklaraštyje apsilankė net 9743 interneto vartotojai. Rock&roll bibliotekininko puslapiai buvo aplankyti 25123 kartus. Google Analytics diagramoje matyti, kad tinklaraščio lankomumas auga tik su nedidele pertraukėle vasarai.


Apsilankymų skaičius nuo 2009-07-20 iki 2010-06-30

Ką labiausiai skaitė tinklaraščio lankytojai?

Populiariausių pranešimų sąrašas atskleidžia įdomias tendencijas. Labiausiai skaitomų pranešimų dešimtuką pradeda patarimai iš teminės rubrikos Dėstytojai konsultuoja. Apskritai šios skilties patarimai labai populiarūs tarp tinklaraščio skaitytojų. Tai rodo, kad mūsų skaitytojų tarpe nemažai studentų ir... kad jie mokosi :).


Skaitomiausių pranešimų dešimtukas

Labai populiari teminė rubrika Copy-paste: citatos apie bibliotekas ir bibliotekininkus. Natūralu, kad visada įdomu sužinoti, kaip tave patį ir tavo darbovietę (esamą ar būsimą) vertina kiti.

Rock&roll bibliotekininko skaitytojų tarpe yra nemažai susidomėjusių tinklaraščio veiklomis – bendraautoryste, viki svetaine. Taigi nesidrovėkite ir nuo domėjimosi pereikite prie veiksmo!

Galiausiai, mūsų skaitytojams nesvetimas noras pasamprotauti apie šiuolaikiškos bibliotekos vaidmenis, informacijos technologijas, biblioteką 2.0.

Taigi matome, kad mūsų skaitytojai yra išsilavinę, norintys mokytis ir tobulėti, svarstyti svarbius profesinius klausimus žmonės. Puiku, to mes ir tikėjomės.

Ką galima dar pasakyti apie mūsų skaitytojus? Google Analytics leidžia šiek tiek „pašnipinėti“ ir nustatyti, per kokios svetainės nuorodas vartotojas jungėsi prie tinklaraščio. Taigi, jeigu nesurinkinėjote interneto adreso tiesiogiai, o spaudėte nuorodą kitoje svetainėje – mes jus „suskaičiavome“ :).


Svetainės, per kurias skaitytojai prisijungė prie tinklaraščio

Daugiausiai per nuorodas jungėsi Komunikacijos fakulteto tinklaraščio skaitytojai. Džiugu, kad fakulteto bendruomenė mumis domisi. Bet labai smagu matyti, kad Rock&roll bibliotekininkas įdomus ir profesinei bendruomenei: viešųjų bibliotekų portalo (Bibliotekos.lt) lankytojams, VU bibliotekos, Kauno apskirties viešosios bibliotekos tinklaraščių skaitytojams.

Štai toks gimtadieninis pasakojimas – atrodo, turėtų būti apie tinklaraštį, bet išėjo – apie jus, skaitytojus. Tikriausia todėl, kad tinklaraštis – tai jo skaitytojai ir autoriai. Tikimės, kad taip bus ir toliau ir laukiame jūsų sveikinimų ir komentarų!