2012-09-30

Netikę bibliotekų vadovai, arba dalykai, kurių nevertėtų daryti vadovaujant

Šaltinis: Enterprise CIO forum
Harvard Business Review tinklaraštyje šių metų vasaros pabaigoje pasirodė pranešimas, kuriame pristatomas įdomus tyrimas apie vadovus. Pranešimo autoriai, Jack Zenger ir Joseph Folkman ištyrė 30000 vadybininkų elgseną nagrinėdami jų 300000 pavaldinių požiūrį į savo vadovus. Pasirodė, kad blogą vadovą apibūdino daugiausiai ne tie dalykai, kuriuos jis darė, o tie svarbūs veiksmai, kurių jis neatliko. Taigi norint būti geram vadovui svarbu žinoti, ko nevalia praleisti. Besidomintieji vadovai gali pasitikrinti save pagal straipsnyje "Ar esate tikras, kad nesate blogas vadovas?" (Are you sure you're not a bad boss?) pateikiamas 10 patarimų.

Tačiau mūsų tikslas - pasidairyti, ką daro "ne taip" bibliotekų vadovai. Apie tai rašo Stevenas W. Staningeris savo straipsnyje "Atskleidžiant neefektyvų lyderiavimą bibliotekose" (Identifying the presence of innefective leadership in libraries). Straipsnyje autorius aptaria tuos vadovo požiūrio, elgsenos ir sprendimų aspektus, kurie trukdo jam sėkmingai vadovauti bibliotekai. Kad taptų geru vadovu svarbu žinoti ne tik tuos dalykus, kuriuos reikia daryti, bet ir tai, ko daryti nevertėtų.

Štai kai kurie netikusio vadovo požymiai pagal Steveną W. Staningerį:

Neįtraukia darbuotojų į sprendimų priėmimą ir bibliotekos valdymą. Tokie vadovai koncentruojasi tik į save priimdami sprendimus, komunikuodami su darbuotojais tik viena kryptimi, t.y. pateikdami tam tikrus nurodymus. Tuo tarpu toks elgesys turi tiesioginę neigiamą įtaką priimamų sprendimų kokybei. Pastaroji nukenčia, nes ignoruojama kitų darbuotojų kompetencija, nuodugnesnės žinios tam tikroje srityje, todėl vadovaujamasi ne visada tikslia ar net patikima informacija. Be to, darbuotojų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus padidina jų atsakomybę už darbą, užtikrina didesnį tarpusavio pasitikėjimą ir teigiamai veikia darbo rezultatus. Netikęs vadovas praranda galimybę pasinaudoti šiais dalykais.

Pažeidžia arba ignoruoja organizacijos vertybes. Kiekviena organizacija varoma vertybėmis, t.y. požiūriais į tai, kaip ji turėtų siekti savo tikslų. Organizacijos vertybės – tai teiginiai, kurie išreiškia organizacijos požiūrį į atliekamą veiklą, idealus, kurių siekiama vykdant misiją. Tai – tolerancija įvairioms pažiūroms, socialinės sanglaudos visuomenėje siekimas, plačios žinių, idėjų ir informacijos sklaidos propagavimas, darbuotojų pagarba vienas kitam bibliotekoje. Vertybės yra svarbios ir tuo, kad jos suvienija darbuotojus ir įkvepia siekti tam tikrų idealų. Vadovas, kuris viešai žemina darbuotojus, nuolat vėluoja į darbą, be priežasties atidėlioja svarbius sprendimus, demoralizuoja kolektyvą. Tokiame kolektyve gali tapti įprasta praktika skundimas, darbuotojų persekiojimas ar įžeidinėjimas, ir, atitinkamai, prasti nemotyvuotų darbuotojų veiklos rezultatai.

Nesugeba įtraukti į sprendimų priėmimo procesą bibliotekos darbu suinteresuotas grupes. Kiekviena biblioteka apsupta partnerių, steigėjų, tiekėjų, vartotojų - t.y. įvairių organizacijų ir/ar asmenų, kurie suinteresuoti, kad biblioteka dirbtų gerai. Šių grupių požiūris itin vertingas tuo, kad jie biblioteką mato ir vertina iš šalies. Be to, bibliotekos sėkmingas gyvavimas priklauso nuo sklandaus bendradarbiavimo su suinteresuotomis grupėmis. Tačiau netikę vadovai atsiriboja nuo suinteresuotų grupių ir nuvertina jų indėlį priimant svarbius bibliotekos veiklos sprendimus. Taigi savo pačių elgseną jie užkerta kelią bibliotekos tobulėjimui, nes net nesiteikia sužinoti, ko tikisi iš jų skirtingos suinteresuotos grupės.

Daugiau apie netikusius vadovus skaitykite aukščiau cituotame straipsnyje. Stevenas W. Staningeris tikina, kad yra vilties padėti netikusiam vadovui elgtis taip, kad tai būtų naudinga jo vadovaujamai bibliotekai. Bibliotekos darbuotojai gali paveikti vadovo elgseną naudodamiesi savo galios šaltiniais - gebėjimu susitelkti ir pasiekti kritinę įtaką vadovui viešai identifikuojant problemas, suprasdami, kad vadovui svarbi reputacija.

Parengta pagal:

BELL, S. Good leaders learn what not to do. Library Journal [interaktyvus]. 26 September, 2012 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 30 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2012/09/opinion/leading-from-the-library/good-leaders-learn-what-not-to-do-leading-from-the-library/

STANINGER, S. W. Identifying the presence of ineffective leadership in libraries. Library leadership & management [interaktyvus]. 2012, vol. 26, no. 1 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 30 d.]. Prieiga per internetą: http://journals.tdl.org/llm/article/view/5782/5815

ZENGER, J.; FOLKMAN, J. Are you sure you're not a bad boss? HBR blog network [interaktyvus]. 16 August, 2012 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 30 d.]. Prieiga per internetą: http://blogs.hbr.org/cs/2012/08/are_you_sure_youre_not_a_bad_b.html?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+harvardbusiness+%28HBR.org%29

2012-09-27

Lietuvos bibliotekininkai Latvijoje: Latgalės biblioteka

Daugpilio miestas yra antras pagal dydį Latvijos miestas, nuo Zarasų nutolęs apie 30 kilometrų. Mieste gyvena daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų. Latgalės centrinė biblioteka (www.lcb.lv) įsikūrusi pačiame miesto centre (netoli viešbutis, didelis prekybos centras ir centrinis turgus).

Biblioteka įsikūrusi viename dideliame pastate kartu su knygynu, suvenyrų parduotuve, informacijos centru, banku bei koncertų sale. Biblioteka keturių aukštų pastate įsikūrė per trs aukštus ir turi du įėjimus (viename jų veikia liftas). Bibliotekos patalpos 2008 m. pabaigoje buvo rekonstruotos.

Antrajame pastato aukšte įsikūręs Skaitytojų aptarnavimo skyrius su nedidelėmis skaitymo zonomis, interneto prieiga. Apvali minkštoji dalis su televizoriumi sukuria jaukią poilsio, bendravimo erdvę.

Pastebėjome, kad bibliotekoje gausu galerijų zonų, skirtų paveikslams, fotografijoms eksponuoti. Pasak Latgalės centrinės bibliotekos direktorės Jelenos Šapkovos, prieš keletą metų keli Daugpilio menininkai paprašė eksponuoti savo kūrybą bibliotekoje, nes norėjo, kad jų darbus realiai pamatytų kiek įmanoma daugiau žmonių. Taigi nuo to laiko menininkai, norintys eksponuoti savo darbus, jau stoja į eilę.

Kitame bibliotekos aukšte įsikūrusi skaitykla, kompiuterių klasė, administracijos darbuotojų kabinetai.

Paskutiniame aukšte įsikūręs anglų klubas su mokomąja sale.

Daugpilio mieste gyvena daug rusakalbių, tad biblioteka, komplektuodama fondą, į tai atsižvelgia. Netgi bibliotekos tinklalapyje informacija apteikiama latvių ir rusų kalbomis.

Centrinėje bibliotekoje aptarnaujami skaitytojai nuo 15 m., vaikų skyrius įsikūręs kitame pastate.

Latgalės centrinės bibliotekos sistemą sudaro centrinė biblioteka ir 5 filialai. Fonde – 208 tūkst. fiz. vnt. dokumentų. Bibliotekų sistema prenumeruoja 180 pavadinimų periodinių leidinių rusų ir latvių kalbomis.

Apsilankymas Latgalės centrinėje bibliotekoje buvo seminaro „Elektroninių paslaugų plėtra Latvijos viešosiose bibliotekose: dabartis ir perspektyva“ sudedamoji dalis. Seminaras yra dalis tarptautinio projekto „Skaitymo skatinimas panaudojant informacines technologijas ir kūrybinę veiklą (Zarasai-Daugpilis)“, kurį finansuoja Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa pagal 2007-2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (www.latlit.eu) bei Zarasų rajono savivaldybė.

Parengė

Inga Cibulskienė,
Zarasų viešosios bibliotekos atstovė ryšiams su visuomene
Autorės nuotraukos

2012-09-23

Lietuvos bibliotekininkai Latvijoje: Preili biblioteka



Tęsiame pažintį su Latvijos viešosiomis bibliotekomis. Šįsyk mūsų akiratyje Preili biblioteka.

 Preili mieste, nutolusiame 60 km į šiaurę nuo antro pagal dydį Latvijos miesto Daugpilis, gyvena apie 7,5 tūkst. gyventojų. Nuo 1995 m., decentralizavus bibliotekų sistemą ir kaimo bibliotekas perėmus seniūnijoms, Preili rajono viešoji biblioteka (www.preilubiblioteka.lv) rajono bibliotekoms teikia tik metodinę ir konsultacinio pobūdžio pagalbą. Biblioteka įsikūrusi trijų aukštų pastate, į kurį, 2006 m. renovavus gamyklos pastatą, persikraustė. 

Preili bibliotekos fondas – 71,9 tūkst. dokumentų, registruota 3517 skaitytojų. Per metus bibliotekoje apsilanko apie 56 tūkst. lankytojų, išduodama 108 tūkst. vnt. leidinių. 2011 m. biblioteka gavo 1587 vnt. naujų knygų už 3600 latų (apie 18 tūkst. litų).

Pirmajame bibliotekos aukšte – grožinės literatūros fondas, periodiniai leidiniai (12 pavadinimų laikraščių ir 36 žurnalų), įrengta atvira skaitykla su kompiuterizuotomis darbo vietomis, saugykla su stumdomomis lentynomis, kurioje saugoma 1,5 tūkst. vnt. knygų. 

Preili bibliotekoje 27 % skaitytojų yra rusakalbiai, todėl fonde apie 30 % literatūros yra rusų kalba.

Antrajame aukšte biblioteka lankytojus pasitinka atviroje erdvėje pakabintais paveikslais. Taip pat čia išdėstytas mokslo šakų fondas, kompiuterizuotos darbo vietos vartotojams. Metodiniame kabinete įrengta mokymo klasė, kurioje 10 nešiojamų kompiuterių, projektorius, kopijavimo aparatas ir metodinė medžiaga. Erdvioje skaitykloje prie sienų stovinčiose lentynose -  informacinė literatūra, žodynai ir kraštotyros fondas. Skaitykloje įrengta konferencijų įranga, todėl čia vyksta susitikimai, seminarai, kitos kūrybinės veiklos. Atskiros patalpos skirtos kino peržiūroms, literatūrai apie Europos sąjungą. Nedidelėje, bet jaukioje galerijoje organizuojami profesionalių autorių ir mėgėjų parodų atidarymai. Mūsų lankymosi metu pasigrožėjome bibliotekos direktorės Ilonos Skorodihinos asmenine pieštukų ir tušinukų kolekcija.

Spalvingiausias bibliotekoje – trečiasis aukštas, kuriame įsikūręs Vaikų literatūros skyrius. Vaikų abonemente sukurtas vaikų laisvalaikio ir žaidimo kampelis, nedidelė žaisloteka. Šalia esančioje skaitykloje erdvę dalijasi vaikų literatūros fondas, kompiuteriai. Sienas puošia vaikų darbai.

Vaikų skyriaus vedėja Vilhelmina Jakimova, demonstruodama skaidres, pasakojo apie bibliotekos kultūrinius renginius ir programas, iš kurių ypač išsiskyrė programos vaikams. Biblioteka, aktyviai bendradarbiauja su Preili lėlių muziejumi, todėl bibliotekininkai organizuodami „Vaikų žiuri“ programą, kartu su muziejaus darbuotoja vaikus moko kurti lėles, persirengus vaidinti. Jau pats pavadinimas „Varna kviečia skaityti“ sufleruoja, kad tai projektas, vykstantis vasaros laikotarpiu ir kviečiantis vaikus skaityti rekomenduodamos literatūros sąrašus. Aktyviausi skaitytojai skatinami naujomis knygomis, ekskursija į kito miesto bibliotekas ir kitus kultūros objektus. Programos „Knygos šventė ir poezijos dienos“ metu vyksta teatralizuoti žaidimai, folkloro vakarai, susitikimai su autoriais, muziejininkais. Organizuojami netradicini, pavyzdžiui, senos avalynės, karikatūrų, parodų atidarymai. Projektas „Pirmas susitikimas su biblioteka“ yra skirtas šešiamečių pažinčiai su biblioteka.

Bibliotekoje veikia jaunųjų literatūros mylėtojų klubas, o veiklos rezultatas – išleistas vaikų kūrybos almanachas.

Preili biblioteka aktyviai bendradarbiauja su mokyklomis. 2 kartus per mėnesį Vaikų skyriaus vedėja lankosi mokyklose ir pasitarimų metu pristato mokytojams programas, knygų naujienas. Tradiciškai rugsėjo 1-ąją per mokslo metų atidarymo šventę mokyklose bibliotekininkai apdovanoja aktyviausiai bibliotekoje skaitančius ir įvairiose veiklose dalyvaujančius moksleivius.

Gerosios patirties išvyka buvo seminaro „Elektroninių paslaugų plėtra Latvijos viešosiose bibliotekose: dabartis ir perspektyva“ sudedamoji dalis. Seminaras yra dalis tarptautinio projekto „Skaitymo skatinimas panaudojant informacines technologijas ir kūrybinę veiklą (Zarasai-Daugpilis)“, kurį finansuoja Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa pagal 2007-2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (www.latlit.eu) bei Zarasų rajono savivaldybė.

Parengė
Jolanta Lementauskienė,
Zarasų viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja
Nuotraukos Ingos Cibulskienės

2012-09-19

Lietuvos bibliotekininkai - Latvijoje: Livanės biblioteka

Zarasų bibliotekininkai dalijasi gerąja patirtimi, įgyta išvykoje, organizuotoje tarptautinio projekto „Skaitymo skatinimas panaudojant informacines technologijas ir kūrybinę veiklą (Zarasai-Daugpilis)“ kontekste. Projektą finansuoja Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa pagal 2007-2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (www.latlit.eu) bei Zarasų rajono savivaldybė. Tinklaraštyje skelbsime bibliotekininkų įspūdžius iš aplankytų Latvijos bibliotekų. Štai pirmasis pranešimas.

 Galima sakyti, šiai dienai Livanės biblioteka - tai pati naujausia biblioteka Latvijoje, nes lankytojams duris atvėrė tik prieš metus. Livanės biblioteka (www.livanub.lv) įsikūrusi trijų aukštų pastate. Pasak bibliotekos direktorės Intos Verdinos, pagrindinis kriterijus rekonstruojant biblioteką buvo tas, kad biblioteka tiek išore, tiek vidumi būtų graži, trauktų praeinančio žvilgsnį. Todėl kuriant bibliotekos architektūrinius ir dizaino sprendimus glaudžiai bendradarbiavo architektai ir dizaineriai. Be to, biblioteka įsikūrusi prie centrinio kelio Daugpilis – Ryga. Dėl to į Livanės bibliotekos pastatą dėmesį atkreipia tiek pėstieji, tiek pravažiuojantys. Anot I. Verdinos, biblioteka ypač įspūdingai atrodo naktį.

Pirmajame bibliotekos aukšte įsikūrusi nedidelė jauki salė su atskiru įėjimu, kurioje vyksta renginiai, parodų pristatymai. Ji specialiai suprojektuota taip, kad salėje renginiai galėtų vykti ir ne bibliotekos darbo laiku. Taip pat pirmajame aukšte įsikūręs abonementas su nedidelėmis skaitymo zonomis. Bibliotekoje kiekviename aukšte ir atskiroje erdvėje vyrauja skirtingos spalvos. Taip daryta sąmoningai, atskiriant erdves pagal funkcijas. Tiek erdvėse, tiek ir ant grindų yra informatyvūs užrašai. Antrajame bibliotekos aukšte karaliauja vaikai ir paaugliai, jų erdvės atskirtos. Žaismingai įrengtas Vaikų literatūros skyrius: vaikams skirtos patalpos suskirstytos į funkcines zonas, įvairiaspalvės knygų lentynos – tiek standartinės, tiek su ištraukiamais stalčiais, atskiras pasakų kambarys mažiesiems su televizoriumi, sėdmaišiais, siena, ant kurios klijuojami vaikų linkėjimai, skelbimai, kūryba; numatyta erdvė ir kompiuteriams. Livanės biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su trimis mokyklomis. Mokytojai rado erdves čia vesti pamokas. Skyriuje paaugliams specialiai įrengti ne tik stiklu atskirti tylos kambariai, kuriuose jie gali laisvai šnekučiuotis, skaityti ar naršyti internete, bet ir vadinamasis „žiemos sodelis“ su minkštąją dalimi.

Visuose aukštuose įrengtos darbo vietos skaitytojams su interneto prieiga. Trečiajame aukšte ketvertas kabinetų darbuotojams ir poilsio zona bibliotekininkams bei kompiuterių galerija. Sėsdamasis prie kompiuterio pats bibliotekos lankytojas užsiregistruoja popieriaus lape, o ausinės išduodamos tik pasirašius. Tokiu būdu ausinės ilgiau išlieka nesugadintos ir taip dažnai nereikia jų keisti.

Livanės biblioteka yra devynių kaimo bibliotekų metodikos centras. Bibliotekos fondą sudaro 84 tūkst. vnt. dokumentų. Bibliotekoje registruota 3400 skaitytojų (Livanės mieste gyvena apie 11 tūkst. gyventojų). Skaitytojai aptarnaujami kompiuterizuotai, biblioteka turi bevielio interneto kabinas.

Livanės biblioteka rekonstruota, prie senojo pastato prijungtas priestatas. Pasak bibliotekos direktorės I.Verdinos, krizė jiems išėjo tik į naudą. Iš pradžių iš europinių lėšų planuota pakeisti langus ir stogą. Krizės laikotarpiu kainos stipriai krito, tad pasitelkę fantaziją šiandien gali svečiams ir bibliotekos lankytojams didžiuodamiesi pristatyti vieną moderniausių bibliotekų Latvijoje. Plačiau apie Livanės biblioteką skaitykite http://www.zarasubiblioteka.lt/lt/naujienos/1025-pazintis-su-livani-biblioteka

Parengė:

 Saulutė Pelekienė ir Inga Cibulskienė

Nuotraukos I. Cibulskienės

2012-09-17

Knygų menas: šviečianti literatūra




2012 metų vasarą (arba žiemą, jei gyvensime kito žemyno ritmu) antro pagal dydį Australijos miesto Melburno vienoje judriausių gatvių buvo galima išvysti nuostabų reginį - šviečiančių knygų instaliaciją. Tai vienas iš daugybės kasmetinio festivalio "Žiemos šviesa" (angl. The light in winter) metu vykusių renginių. 


Šiais metais "Žiemos šviesos" tema buvo skirta skaitymui, tad daugybė šviečiančių knygų judrioje didmiesčio zonoje puikiai atitiko festivalio dvasią. Menininkai šiuo kūriniu siekė sulėtinti nuolat skubančių žmonių tempą ir užpildyti erdvę literatūriniu tempu ir rašytinio žodžio energija. 


Instaliacijai sukurti buvo panaudota 10 000 nebenaudojamų knygų, kurias dovanojo viešosios bibliotekos. Besibaigiant festivaliui visos knygos buvo išdalintos pro šalį einantiems pėstiesiems ar mašinų spūstyje laukiantiems vairuotojams.














































Informacijos ir nuotraukų šaltinis: http://www.luzinterruptus.com/



2012-09-16

Praktika bibliotekoje - galimybė išugdyti būsimą darbuotoją

Lietuvos bibliotekos šiandien dėl įvairių priežasčių susiduria su bibliotekininkystės specialistų stygiumi, be to, neretai bibliotekose prireikia kitų specialybių atstovų. Todėl Lietuvos bibliotekų vadovus turėtų sudominti straipsnis apie kitų nei bibliotekininkystę studentų praktikos organizavimą bibliotekoje. Straipsnis paskelbtas žurnale Library Management ir susideda ne tik iš teorinės dalies, bet ir iš Saskačevano universiteto (Kanadoje) patirties.

Studentų profesinė praktika - tai būdas įgyti reikiamų gebėjimų realiose situacijose. Tačiau praktiką bibliotekoje gali atlikti ne tik bibliotekininkystės studentai. Pavyzdžiui, minėtame straipsnyje pasakojama apie anglų kalbos specialybės studentų praktiką akademinėje bibliotekoje. Straipsnyje pabrėžiami trys svarbūs sėkmingos praktikos (kaip ir bet kokio tiesioginio mokymosi darbo vietoje) elementai - tinkamas pasirengimas (žinojimas, ko ketinama pasiekti organizuojant praktiką),  praktinė patirtis (patyrimas, įgyjamas tiesiogiai atliekant tam tikras užduotis), refleksija (įgytos patirties apibendrinimas, susiejimas su turimomis žiniomis). Organizuojant praktiką glaudžiai bendradarbiauja aukštosios mokyklos dėstytojai, bibliotekos darbuotojai ir patys studentai.

Bibliotekoje norint ugdyti ir pritraukti naujus darbuotojus tenka pakeisti požiūrį į praktikantus ir jų praktikos vadovo bibliotekoje vaidmenį. Pirmiausia, nereikėtų manyti, kad praktika - tai būdas gauti papildomą darbo jėgą, kad pigiau ir greičiau atliktų įvairias užduotis. Praktikos vadovas bibliotekoje - tai ne tik užduočių paskirstytojas ir kontrolierius, bet mentorius, kuris padeda studentui socializuotis  bibliotekos kolektyve, praplėsti savo žinias apie profesiją, skatina refleksijos procesus. Kai dirbama su kitų nei bibliotekininkystės specialybės studentais, tenka skirti daugiau dėmesio tam, kad suderintų studento specialybės interesus su darbu bibliotekoje bei užtikrintų pagrindinių bibliotekos veiklų ir darbo principų suvokimą. Įdomu ir tai, kad norint užsitikrinti praktikos sėkmę, svarbu palaikyti deramą iššūkio ir paramos pusiausvyrą. Viena vertus, iššūkis skatina tobulėti, žadina smalsumą ir norą spręsti problemas, tuo tarpu parama sukuria palankią atmosferą tobulėjimui. Straipsnyje analizuojamas Saskačevano universiteto atvejis parodė, kad bibliotekos darbuotojui užmezgus glaudesnius ryšius su studentais ir įgijus jų pasitikėjimą praktikantų rezultatai pagerėjo.

Straipsnis naudingas ir tuo, kad jame teoriniu lygiu bei iliustruojant konkrečia patirtimi aptariami pagrindiniai praktikos organizavimo klausimai sutelkiant dėmesį į bibliotekos vaidmenį - pvz., mokymo plano kūrimas, praktikos vertinimas, iššūkio ir paramos pusiausvyros išlaikymas ir kt.

Be abejo, ne visi studentai po praktikos bibliotekoje pasirinks bibliotekininko karjerą, bet jų dalis tikrai randa savo vietą bibliotekoje. Tad gal neverta nurašyti praktikos reikšmę bibliotekos personalo politikoje ir surasti naują būdą papildyti kolektyvą darbuotojais, kurie atneš naujų idėjų ir įgūdžių?

Parengta pagal:

DAHL, C. Supervising academic library internships for non-LIS undergraduates. Library management [interaktyvus]. 2011, vol. 32, issue 6 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 16 d.]. Prieiga per Emerald Publishing Group Ltd.

2012-09-14

Vietinių muzikantų kūriniai - viešosios bibliotekos skaitytojams

Šaltinis: Iowa City Library, Local Music Project
JAV Ajovos miesto viešoji biblioteka (Iowa City Public Library) surado netrivialų būdą populiarinti vietos muzikantų kūrybą inicijavusi Vietinės muzikos projektą (angl. Local music project). Nuo šiol visi gyventojai, turintys bibliotekos skaitytojo kortelę gali atsisiųsti vietinių muzikantų kūrinių įrašus iš bibliotekos svetainės. Biblioteka pasirašė sutartis su muzikantais ir sumokėjus autorinį atlyginimą gavo teises platinti jų įrašus 2 metus. Skaitytojai, nukopijavę įrašus į savo kompiuterį ar išmanųjį telefoną, gali naudotis juo asmeniniais tikslais neribotą laikotarpį. Tokiu būdu biblioteka siekia paskatinti gyventojus labiau domėtis vietos muzika ir jos kūrėjais. Tikimasi, kad galimybė patogiai gauti įrašą sužadins bibliotekos skaitytojų susidomėjimą muzikantų kūryba. Tai, savo ruožtu, gali paskatinti juos pirkti garso įrašus ir lankytis muzikantų koncertuose.


2012-09-13

Lietuvos leidėjai prisitaiko prie pokyčių - bibliotekininkai, stebėkite!

Laikraštyje 15 min. - straipsnis apie Lietuvos leidyklų ir knygynų siekius išsaugoti ir plėsti savo auditorijas. E.knygų pasiūla, knygynas kaip traukos vieta, maloni atmosfera - ar ne verta susirūpinti ir viešosioms bibliotekoms, kad leidyklos ir knygynai tampa jų rimtais konkurentais?

Apie knygynų planus ir permainas skaitykite Knygynuose ir leidyklose - permainų vėjas.

2012-09-09

Kas rūpi įvairių šalių bibliotekininkams?

JAV bibliotekininkystės ir informacijos tyrimų centras OCLC tęsia tyrimų ciklą siekdamas išsiaiškinti bibliotekininkų prioritetus, mintis apie ateitį ir pagrindines iniciatyvas. Apie apklausas, atliktas įvairių tipų bibliotekose JAV jau rašėme anksčiau pranešime Prioritetai ir perspektyvos, arba apie ką mąsto bibliotekininkai. Šį kartą norėčiau atkreipti tinklaraščio skaitytojų dėmesį į naujausius tyrimus, kurie skirti bibliotekininkų požiūriams įvairiose šalyse išsiaiškinti. Tyrėjai atliko Vokietijos, Nyderlandų, JAV ir Jungtinės Karalystės bibliotekininkų apklausas.

Štai kokias išvadas galima padaryti peržvelgus tyrimų rezultatus:

  • Vokietijos ir JAV bibliotekininkai labiausiai sutelkia dėmesį į skaitmeninius išteklius ir e.knygas. Tuo tarpu Nyderlandų bibliotekininkai ir Jungtinės Karalystės viešųjų bibliotekų darbuotojams labiau rūpi, kaip įrodyti bibliotekos paslaugų vertę valdžios institucijoms.
  • Daugelis bibliotekininkų Vokietijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje įsitikinę, kad virtualių bibliotekų paslaugų vartojimas augs, tuo tarpu tik nedidelė dalis bibliotekininkų linkę teigti, kad augs naudojimasis materialia biblioteka. JAV viešųjų bibliotekų darbuotojai nusiteikę optimistiškiau - net 55 proc. respondentų mano, kad padidės naudojimasis materialia biblioteka.
  • Visų tyrinėtų šalių bibliotekininkai norėdami gauti naujausią profesinę informaciją renkasi bendravimą akis į akį, profesinės literatūros skaitymą arba el. pašto konferencijas. Pakankamai maža dalis bibliotekininkų profesinei komunikacijai ir informacijos gavimui panaudoja tinklaraščius arba socialinius tinklus.

Daugiau informacijos skaitykite OCLC svetainėje, pagal kurią ir parengta ši žinutė:

Libraries in Germany: a snapshot of priorities & perspectives [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/reports/de-libraries/default.htm

Libraries in the Netherlands: a snapshot of priorities & perspectives [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/reports/nl-libraries/default.htm

Libraries in the UK: a snapshot of priorities & perspectives [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/reports/uk-libraries/default.htm

Libraries in the U.S.: a snapshot of priorities & perspectives [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/reports/us-libraries/default.htm

2012-09-06

Skaitmeninė informacija ir institucijos - ASIS&T Europos seminaro leitmotyvas

Amerikos informacijos mokslų ir technologijų draugijos (ASIS&T) Europos skyrius ateinančiais 2013  metais birželio 5-6 d. kviečia į tarptautinę konferenciją, kurios pagrindinė tema "Skaitmeninė informacija institucijos: kintanti valdymo ir naudojimo praktika". Renginys vyks Suomijoje, Turku mieste.

Šiuo metu konferencijos organizatoriai kviečia bibliotekininkus-praktikus, bibliotekininkystės ir informacijos tyrėjus ir doktorantūros bei magistrantūros studentus teikti pranešimus tokiomis temomis:

Informacijos institucijų įskaitant archyvus, muziejus ir bibliotekas besikeičiantys vaidmenys ir veiklos kontekstas.

Informacijos ir žinių valdymo perspektyvos.
Mokslinė komunikacija.
Informacinis raštingumas.
Dokumentotyra.
Informacijos sistemos ir technologijos.
Skaitmeninės informacijos ir institucijų vertinimas, informometriniai tyrimai.
Skaitmeninės bibliotekos ir archyvai.
ir kitos temos.

Autoriai gali teikti pranešimus iki 2013 m. vasario 1 d.  Daugiau informacijos apie kvietimą teikti pranešimus rasite čia: http://blogs.abo.fi/aew2013/call-for-papers/

2012-09-03

Kaip išvengti profesinio perdegimo darbe? Patarimai bibliotekų vadovams

Šaltinis: Mindful: taking time for what matters
Rutininiai darbai, užduočių perteklius, nepatogiai įrengta darbo vieta - visa tai gali sukelti perdegimą darbe, kuris pasireiškia abejingumu savo veiklai, išsekimu, arba ką tik paskelbto straipsnio šia tema autorių žodžiais "darbu dėl savaitgalių". Be abejo, bibliotekos vadovai nėra patenkinti tokia situacija, kuri paskatina ir tai, kad suprastėja darbo rezultatai. Žurnale New Library World paskelbtas straipsnis apie pasikartojančių užduočių įtaką profesiniam perdegimui. Straipsnyje aptariami būdai užkirsti tam kelią ir pateikiami naudingi patarimai, kurie gali praversti bibliotekų vadovams.

Kai kuriuos iš šių patarimų trumpai referuosiu, o susidomėjusius kviečiu pasiskaityti visą straipsnį. Jis prieinamas duomenų bazėje Emerald.

Pirmiausia, straipsnio autoriai Janelle R. Thomas ir Robert P. Holley rekomenduoja pažvelgti į darbuotoją kaip į žmogų, o ne matyti jame tik naudingus bibliotekai  rezultatų pasiekimo priemone. Reikia pripažinti, kad žmogui nebūtinai įdomu dirbti tą patį pasikartojantį darbą visą laiką. Jam reikėtų suteikti galimybę matyti visus bibliotekos procesus, suprasti, kaip jis savo darbu prisideda prie bibliotekos teikiamų paslaugų. Dėl to dažna priemonė paskatinti didesnį susidomėjimą darbu - užduočių rotacija, dalyvavimo įvairiuose profesiniuose mokymuose bei profesinių organizacijų veiklose skatinimas. Be to, pripažinimas, kad darbuotojas yra žmogiškoji būtybė :), leidžia atkreipti dėmesį į bendravimą darbe. Prie geros ir darbingos atmosferos prisideda ir tai, kad bibliotekos darbuotojams gali būti smagu su savo kolegomis. Tam skirtos darbuotojų šventės, ar net darbiniai susitikimai, kuriuose diskutuojama apie biblioteką, kai suteikiamas žodis kiekvienam darbuotojui pareikšti savo nuomonę. Kitos priemonės, kuriomis atsižvelgiama į darbuotojo poreikius ir užtikrinamas komfortiškas buvimas darbovietėje, kas teigiamai atsiliepia darbo našumui - lankstus darbo laikas; laikas darbe, skiriamas darbuotojo profesiniam tobulėjimui (pvz., dalį laiko leidžiama skirti profesinių naujovių ar idėjų paieškai); dienos, kai darbuotojui leidžiama pasijusti laisviau (pvz., leidžiama į darbą atsivesti vaikus arba ateiti apsirengus laisvu stiliumi ir kt.).

Straipsnio autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad neretai darbuotojai pradeda nuobodžiauti, o paskui ir bodėtis savo darbu, jeigu jis nekelia jokio intelektinio iššūkio, kuris sukelia azartą, norą išmokti kažką naujo ar tiesiog įveikti problemą. Manoma, kad tokias problemas padeda įveikti įvairių užduočių, kurios tiesiogiai nesusiję su darbuotojo kasdienėmis pareigomis, skyrimas. Pavyzdžiui, darbuotojas gali būti įtraukiamas į bibliotekos projektų rengimo komandas, arba tiesiogiai spręsti kokią nors bibliotekai praktiškai iškilusią problemą, bandyti pagerinti įvairius darbo procesus arba parengti vidinius darbą reglamentuojančius dokumentus. Tokia veikla, be kitų privalumų, padeda išugdyti naujus gebėjimus. Tik čia, perspėja autoriai, bibliotekos vadovui svarbu nepersistengti su tais darbuotojais, kurie mėgsta rutininius darbus ir visiškai nesijaučia nelaimingi juos atlikdami. Dalis žmonių teikia prioritetą rutininiams darbams ir nemėgsta priiminėti sprendimus. Taigi svarbu nepradėti 'gelbėti' nuo profesinio perdegimo žmonių, kurie patenkinti savo darbu.

Kitos priemonės, kurios padeda išvengti profesinio perdegimo darbe, - motyvavimas, ergonomiškos ir patogios darbo vietos įrengimas ir kt. Apie tai skaitykite straipsnyje, pagal kurį parengtas šis pranešimas.

Parengta pagal:

THOMAS, J. R.; HOLLEY, R. P. Management versus repetitive tasks - avoiding "working for the weekend" : a crash course in motivating library staff  faced with seemingly endless tasks. New Library World [interaktyvus]. 2012, vol. 113, issue 9 [žiūrėta 2012 m. rugsėjo 3 d.]. Prieiga per Emerald Publishing Group Ltd.