2010-10-31

Ar akademinės bibliotekos turėtų skatinti laisvalaikio skaitymą: nauja apklausa

Mieli tinklaraščio skaitytojai,

kviečiame dalyvauti naujoje apklausoje ir pasvarstyti klausimą "Ar akademinės bibliotekos turėtų skatinti laisvalaikio skaitymą?"

Regis, akademinių bibliotekų misija labai konkrečiai siejasi su mokslu ir studijomis, todėl kyla klausimas, ar tokio tipo bibliotekose yra vietos laisvalaikio skaitiniams ar skaitymo savo malonumui propagavimui?

Laukiame jūsų atsakymų ir žadame pasibaigus apklausai pristatyti profesinėje ir mokslinėje spaudoje pateiktas nuomones šiuo klausimu.

2010-10-30

Biblioteka - vilties simbolis

Žymi JAV poetė, autobiografinių knygų, pelniusių tarptautinį ir nacionalinį pripažinimą, Maya Angelou, teigia: "Dievas sukūrė vaivorykštę debesyse, kad galima būtų pamatyti, jog visada yra vilties. Tai tinka ir bibliotekoms". Sudėtingo likimo rašytoja, kuri pirmoji tarp juodaodžių moterų JAV pradėjo kalbėti apie savo nelenvą gyvenimą, pasitiki biblioteka kaip humaniškiausia ir saugiausia vieta:

Bibliotekoje negali nutikti nieko blogo. Jūsų negali išprievartauti ar apiplėšti
bibliotekoje. Bibliotekoje negali aprėkti, pažeminti. Kai esu bibliotekoje,
jaučiuosi gerai
.

Parengta pagal:

Writer Maya Angelou sings about her love of books [interaktyvus]. 29 October 2010 [žiūrėta 2010 m. spalio 29 d.]. Prieiga per internetą: http://www.necn.com/10/29/10/Writer-Maya-Angelou-sings-about-her-love/landing_nation.html?&blockID=3&apID=d27af15b567d497fb618892a3e5b31db

2010-10-27

Pasaulio kultūros paveldas - jūsų išmaniajame telefone

Fotonauts Inc. bendradarbiaudama su UNESCO šiandien paskelbė kultūros paveldo objektų programą išmaniesiems telefonams. Dabar savo iPad'e, iPhone, iPod Touch galite naudotis nemokama programa Fotopedia Heritage 2.0.


Fotopedia Heritage, šaltinis: http://www.fotopedia.com/heritage

Programa pateikia 25000 kultūros ir gamtos paveldo vaizdų. Vartotojas gali paskaityti informaciją apie paveldo objektą ar vietovę, pasidomėti kelionės galimybėmis ir atlikti dar daugybę veiksmų.

Parengta pagal:

New Version of Web-Based Resource: "Fotopedia Launches Heritage 2.0 in Cooperation With the UNESCO World Heritage Centre" [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. spalio 27 d.]. Prieiga per internetą: http://web.resourceshelf.com/go/resourceblog/61540

2010-10-26

Apie klausimus ir padedančius į juos atsakyti


Kaip dažnai užduotate klausimus? Ar jums pažįstama tyla, kai ateina klausimų laikas? Lietuvių kultūroje beveik kaip ir Rytuose klausti kone lygu negerbti kalbančiojo ir abejoti jo profesionalumu, arba tiesiog skubėti baigti pokalbį. Jei būtume gimę žydų kultūroje, pažymius mokykloje būtume gavę už klausimus, ne atsakymus; būtume įpratę klausti ir atsakyti klausimu.

Visgi yra vietų, kuriose klausimų netrūksta. Bibliotekų aptarnavimo vietos būtent tokios. Čia sulaukiama pačių įvairiausių klausimų: nuo juokingų iki itin sudėtingų. Dažnoje bibliotekoje tam yra skiriamos skirtingos aptarnavimo vietos: bibliografinis aptarnavimas ir abonementas. Profesionalių bibliografų darbas reikalauja nemažo žinių bagažo, greitos orientacijos, gausaus šaltinių sąrašo. Toks darbas yra nesenkantis naujų žinių šaltinis. Tačiau jų nepakeičiamumu suabejoti paskatino naujausias tyrimas žurnale The Journal of Academic Librarianship .

Stenson universitete (Florida, JAV) buvo atliktas tyrimas, analizuojantis ketverių metų gautas užklausas bibliotekoje. Šioje bibliotekoje buvo pastebėtas gautų klausimų mažėjimas. Todėl buvo nuspręsta ištirti, kokie klausimai yra užduodami bei kokiais šaltiniais pasiremiant, buvo atsakyta.

Rezultatai iš tiesų nustebino. Iš viso per 2002-2006 metų laikotarpį buvo gauta 4431 klausimas. Iš jų į 1569 (35%) bibliotekininkai atsakė be jokio šaltinio, t.y. remdamiesi savo asmeninėmis žiniomis apie bibliotekos fondus. Spausdinintiniai bibliografiniai šaltiniai, tokie kaip žinynai, enciklopedijos, buvo naudoti tik 506 kartus (7,9%). Elektroniniai šaltiniai buvo naudoti dažniau – 57%. Kitas įdomus rezultatas: 75% bibliotekininkai rėmėsi tik vienu šaltiniu, atsakydami į klausimą ir 95,8% kartų jie naudojosi mažiau nei keturiais šaltiniais. To paties tyrimo rezultatai parodė, kad 89% klausimų galėjo būti atsakyti ne profesionalių bibliotekininkų.

Taigi peršasi išvados, kad trečdalis klausimų yra bendro pobūdžio apie kolecijas ir infrastruktūrą. Spausdintiniai šaltiniai netenka svarbos. Ir kadangi į didžiąją daugumą klausimų buvo galima atsakyti su vienu šaltiniu, tai gali reikšti, kad klausimai nėra sudėtingi, o į juos gali atsakyti ne tik profesionalai.

Tuomet kyla klausimas, ar nevertėtų sujungti skirtingus aptarnavimo punktus su skirtingų išsilavinimų darbuotojais. Nesudėtingų klausimų atsakymai gali būti išmokti darbo vietoje, o sudėtingesnės užklausos adresuojamos profesionalams.

Ekspertai pripažįsta ir naujų technologijų įtaką bei galimybes, tobulinant bibliografines paslaugas. Socialiniai tinklai, interneto dienoračiai, virtualūs pokalbiai ir kitos priemonės keičia dalinimąsi informacija įgūdžius. Tad šį erdvė tampa ne tik bendravimui, bet ir atsakymams į paprastus ir sudėtingus klausimus.

Remtasi:

Dinkins, Debbi, Ryan, Susan M. Measuring Referrals: The Use of Paraprofessionals at the Reference Desk. The Journal of Academic Librarianship. 2010, vol. 36, no. 4, p. 279-286.

2010-10-24

Legendinės paslaugos klientams – nauja bibliotekų plėtros metafora?

Naujausio žurnalo New Library World numeryje pateikiamas labai įdomus straipsnis, kurio autorius siūlo bibliotekininkams pasitelkti verslo pasaulyje labai populiarią legendinių paslaugų klientams (angl. legendary customer service) koncepciją. Paprastai legendinėmis vadinamos kompanijų, pasiekusių ypatingų aukštumų versle, paslaugos. Tai išskirtinės paslaugos, kurios dėl ypatingų orientacijos į klientą sprendimų gali būti traktuojamos kaip pavyzdinis modelis arba sėkminga praktika kitiems. Tarp kompanijų, kurių paslaugos vadinamos legendinėmis, dažnai minimi Amazon, Nordstrom, Ritzo-Carltono viešbučių tinklas.

Šios kompanijos ypatingą dėmesį skiria į klientą orientuotos strategijos kūrimui, organizacinės kultūros formavimuisi, naujų darbuotojų atrankai. Iš tiesų, legendinės paslaugos klientams ir verslo pasaulyje pasitaiko ne taip jau ir dažnai. Tai ne baziniai vartotojų aptarnavimo dalykai, bet tikrasis įsigilinimas į kliento poreikius, kaip įmanoma labiau pritaikant paslaugas klientams, rūpestingas ir krupščiai apgalvotas šių poreikių tenkinimas, kuris suteikia kompanijoms konkurencinį pranašumą rinkoje.

Pavyzdžiui, Rizto-Carltono viešbučių tinklo darbuotojai remiasi 20 principų atlikdami savo darbą. Aukšto lygio aptarnavimas yra standartas. Įdomus ir kompanijos moto – Esame ponios ir ponai, kurie aptarnauja ponias ir ponus (angl. We are ladies and gentlemen serving ladies and gentlemen). Tai reiškia pagarbą klientams bei pagarbą kompanijos darbuotojams ir partneriams, kurie užtikrina paslaugos teikimą. Tik save gerbiantys ir pasitikintys savimi darbuotojai gali kokybiškai aptarnauti klientus. Visus dvidešimt principų galima pastudijuoti straipsnyje Provide legendary customer service like the Ritz-Carlton.

Savo straipsnyje Bruce'as E. Massis'as teigia, kad bibliotekų strategijose galima aptikti nemažai orientacijos į vartotojų požymių, todėl bibliotekininkai turėtų atkreipti dėmesį į šią metaforą. Be to, autorius mano, kad gal daugelio įvairių sričių klausimai apie bibliotekininko profesijos relevantumą 21-ajame amžiuje susiję su paslaugų koncepcija. Naujausi JAV viešųjų bibliotekų vartotojų tyrimai rodo, kad bibliotekos labai svarbios užtikrinant prieigą prie informacijos, būtinos užtikrinant geresnę vartotojų gyvenimo kokybę (t.y. teikia informaciją apie įsidarbinimo galimybes, ugdo gebėjimus naudotis informacija ir kt.), lankomumo skaičiai ekonominės krizės metu tik padidėjo. Įdomu, kad Lietuvoje bibliotekininkai kalba apie panašias lankomumo didėjimo tendencijas viešosiose bibliotekose.

Legendinių bibliotekų paslaugų vartotojams metafora - gera pradžia smegenų šturmui apie šiuolaikinės bibliotekos paslaugas. Kokios paslaugos gali tapti modeliu ir kaip jas teikti? Manau, žodžio "legendinis" energetika sukuria puikų orientyrą bibliotekų strategijų formavimui. O gal tai ambicingos vizijos gairės?

Parengta pagal:

BECKER, Hal. Provide legendary customer service like the Ritz-Carlton. St. Louis Business Journal [interaktyvus]. 12 May 2008 [žiūrėta 2010 m. spalio 24 d.]. Prieiga per internetą: http://www.bizjournals.com/stlouis/stories/2008/05/12/smallb3.html

MASSIS, Bruce E. Librarians as providers of "legendary" customer services. New Library World, 2010, vol. 111, no. 9/10, p. 434-438.

NANDRAM, Sharda S.; SAMSON, Karel J. The spirit of entrepreneurship: exploring the essence of entrepreneurship through personal stories. Breukelen, 2006. 371 p.

2010-10-22

Kūrybiškumas bibliotekoje - nevadovėliškai ir (ne)skausmingai

(Ne)konferencijos Rock&roll bibliotekininkas 2010 socialiniame tinkle jau yra į ką pasižiūrėti ir pasvarstyti. Regis, esame paieškos procese - ne tik sprendimų, bet labiau metodų, požiūrių. Kad "pokytis" bibliotekose neskambėtų bauginančiai. Ir to naujo požiūrio bei metodo labai reikia, nes įprastas požiūris į tai, kas yra biblioteka ir kaip ji transformuojasi, jau nebeveikia - neveltui, prieštaringai vertinamas, o kai kam ir skausmingas klausimas apie Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų ateitį nesulaukia gausybės komentarų.

Pastaruoju metu, pokytis, inovacijos, gal kiek rečiau - kūrybiškumas - pakankamai aktyviai aptariami bibliotekininkystėje. Tik, galbūt, yra kitoks būdas žiūrėti į pokytį - ne tik kaip į spaudimą, dar vieno gaisro gesinimą? Arba gal reikėtų susimąstyti, kas yra inovacija ir kūrybiškumas apskritai?

Pateiksiu pavyzdį, kuriam skyriau visą šį vakarą. Tai Kanados McLaughlino biblioteka (Guelpho universitetas), kurios darbuotojai nusprendė patikrinti, ką iš tikrųjų, reiškia tas įrašas bibliotekos strategijoje apie inovacijas. Ar kasdieniame darbe ir projektuose galima būti inovatyviu? Bibliotekos darbuotojai patys sukūrė inovatyvumo atskleidimo ir patyrimo programą - Inovacijų diegimo stovyklą (Innovation Boot Camp) - kurioje jie praktiškai patyrė įvairius inovatyvaus mąstymo, matymo ir darymo aspektus. Kiekvieną penktadienį darbuotojai rinkosi atskleisti naujų savo kūrybiškumo aspektų - pavyzdžiui, išbandė save antropologų, įdėmiai stebinančių ir įsigyvenančių į studentų elgesį ir atsiribojančių nuo nuolat kylančių interpretacijų ir vertinimo, vaidmenyje. Man asmeniškai labai patiko Pasakotojo vaidmens išgyvenimo užduotis - į standartinį bibliotekos ekskursijos tekstą buvo įterpti visiškai pagal prasmę netinkantys žodžiai. Iš tiesų, tas privertė susimąstyti apie tai, kodėl niekas nenori klausytis to standartinio teksto, kas paverstų jį girdimu tiems, kam jis ir skiriamas.

Inovacijų diegimo stovyklos patirtis pristatoma to paties pavadinimo tinklaraštyje.

Pabaigai prisiminiau Peterio Senge'o (maloniai nustebau, kad ir inovacijų iniciatyvos autoriai apie jį galvojo) mintį apie mokymąsi. Nagrinėdamas, kas yra besimokanti organizacija, jis grįžta prie natūralių žmogaus savybių - smalsumo, noro išbandyti - ir teigia, kad yra du mokymosi tipai - prisitaikantis, kai mes tiesiog prisitaikome prie situacijos, ir generuojantis, kai mes kuriame kažką naujo. Abu mokymosi tipai yra naudingi, bet, regis, kūryba ne visada skatinama, nes prisitaikymas lengviau organizuojamas ir kontroliuojamas... tačiau neveda prie inovacijų.

Įdomu, kad kalbėdami apie savo inovacijų stovyklą ir kūrybiškumą, autoriai naudojo muzikinį stilių - džiazą, norėdami išryškinti improvizaciją ir laisvę, kuri, iš tikrųjų, reikalauja didžiulio meistriškumo. Mes kol kas kalbame apie rock&rollą, arba proveržį.

Parengta pagal:

BERGART, R.; D'Elia, M. J. Innovation: the language of learning libraries . Emerald Group Publishing: In print. 2010.

Innovation Boot Camp [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. spalio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://innovationbootcamp.wordpress.com/

2010-10-21

Apie mokslinę komunikaciją - atvirai

Jungtinės Karalystės Jungtinis informacijos sistemų komitetas (JISC) ir žymusis mokslinių leidinių ir duomenų bazių leidėjas Taylor&Francis bendradarbiaudami išleido naują žurnalo New Review of Academic Librarianship numerį, skirtą mokslinei komunikacijai, ir prieinamą nemokamai visiems norintiems.

Žurnale nemažai įdomių straipsnių, tame tarpe apie institucinės talpyklas ir jų vartotojus.

Kviečiame skaityti!

2010-10-20

Plataus masto savanorystė – naujas bibliotekos projektų įgyvendinimo principas

Tinklaraščio straipsnyje Vartotojai – pagalbininkai bibliotekų projektuose: nauji bendradarbiavimo būdai jau rašėme apie naują, bet sparčiai plintantį reiškinį, vadinamąjį crowdsourcing, arba įvairių darbų perleidimą savanoriams, arba tiksliau – jų didžiulei auditorijai. Bibliotekos pakankamai greitai susiorientavo ir jau daugėja projektų, kuriuose siekiama pasitelkti interneto vartotojų pagalbą. Minėtame straipsnyje aprašėme Australijos nacionalinės bibliotekos patirtį pasitelkti savanorių darbą tikrinant skaitmenintų laikraščių tekstus.

Panašiu keliu eina ir Suomijos nacionalinė biblioteka, kuri nusprendė perkelti į skaitmeninę aplinką savo archyvą. Organizuojant darbus pasitelkta įmonė Microtask, kuri išskaidys visus skaitmeninto teksto patikros ir metaduomenų kūrimo darbus ir pasiūlys juos savanoriams. Įdomu, kad tokio plataus masto savanoriavimo organizavimas jau tapo verslu. Galbūt ir bibliotekoms verta daugiau pasidomėti, kas yra crowdsourcing ir kaip pasinaudoti jo privalumais?

BESSONOVA, Anna. Revamping the Finnish national library. Iš Articstartup [interaktyvus]. 15 October 2010 [žiūrėta 2010 m. spalio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.arcticstartup.com/2010/10/15/revamping-the-finnish-national-library

The National library of Finland will crowdsource metadata creation. Iš ResourceShelf [interaktyvus]. 18 October 2010 [žiūrėta 2010 m. spalio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://web.resourceshelf.com/go/resourceblog/61336

2010-10-19

Ar verta būti Lietuvos bibliotekininkų draugijos nariu? – padiskutuokime!

Koks yra šiuolaikinis bibliotekininkas? O siaube, piniginės baudos už pavėluotai grąžintas knygas – kam tai? Kokia yra patraukli biblioteka? Koks turėtų būti profesinis tinklaraštis? ir daugiau temų bei klausimų „Rock&Roll bibliotekininkas 2010“ (ne)konferencijos socialiniame tinkle http://bibliotekininkas.crowdvine.com.

Kolegos iš Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos, Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos, Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ir daugelio kitų jau pareiškė nuomonę šiais klausimais. Kviečiame prisijungti ir išsakyti savo nuomonę, pasiūlyti naują diskusiją, klausimą.

Kviečiame ir teigiame, kad sukurti naują klausimą ar palikti komentarą (ne)konferencijos socialiniame tinkle yra labai paprasta. Pirma, užsiregistruokite socialiniame tinkle ir atsakykite į klausimus apie savo interesus, patirtį, kuria norėtumėte pasidalyti. Ši informacija leis paprasčiau susipažinti ir bendrauti. Antra, pasisakykite apie problemas bei klausimus, kurie jums rūpi ir kurių sprendimo kol kas rasti negalite, praneškite apie savo patirtį, kuria norėtumėte pasidalyti, pakviesti jungtis prie socialinio tinklo savo kolegas, užduokite klausimus (ne)konferencijos organizatoriams. Skatiname jus įsitraukti į visus artėjančios (ne)konferencijos organizavimo ir įgyvendino etapus - parašykite, kokius žmones norėtumėte matyti (ne)konferencijoje ir apie ką diskutuoti. Trečia, nepamirškite, kad bendravimas socialiniame tinkle, kuris veikia panašiai, kaip Facebook ar kitos tokio pobūdžio svetainės, yra labai paprastas, atviras ir naudingas.

„Rock&Roll bibliotekininkas 2010“ (ne)konferencijos socialinis tinklas skirtas visiems – studentams, bibliotekų praktikams, mokslininkams ir dėstytojams. Šis tinklas - tai tik įrankis, kuris pats savaime nieko pakeisti negali. Tačiau bibliotekininkai – gali! Kviečiame nelikti abejingais novatoriškiems pokyčiams bibliotekininkystės srityje ir tapti šio proceso aktyviais veikėjais! Užsiregistruokite socialiniame tinkle , pradėkite dalytis savo mintimis ir planuokite savo dalyvavimą (ne)konferencijoje „Rock&roll bibliotekininkas 2010“, kuri vyks 2010 m. gruodžio 2 d., 9 – 16.30 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešoje bibliotekoje.

2010-10-18

Frankas Zappa apie bibliotekas...

"Jei nori sekso - eik į koledžą, jei nori mokslo - eik į biblioteką". Iš Stankevičiūtė, Rita. Amerikiečiai lenkėsi Vilniui. Lietuvos rytas. 2010 m. rugsėjo 21 d. p. 5.

2010-10-16

Virtualūs bibliotekos rėmėjų pritraukimo sprendimai

Vienas iš bibliotekos fondo papildymo priemonių - dovanos. Dažnai bibliotekos kryptingai formuoja santykius su rėmėjais, siekdamos gauti paramą komplektavimui. Norint pritraukti daugiau rėmėjų ir padidinti jų susidomėjimą bendradarbiavimui su bibliotekomis, pastarosios ėmėsi netradicinių sprendimų.

Pavyzdžiui, viena iš rėmėjų pagerbimo ir padėkos priemonių yra ekslibrisai dovanotuose (už paramos lėšas nupirktose) leidiniuose. Tačiau tokios padėkos priemonės problema yra ta, kad ji matoma tik pavarčius knygą. Todėl bibliotekininkai sugalvojo įterpti virtualius ekslibrisus ir įrašus apie paramos teikėją į bibliografinius leidinių aprašus elektroniniuose kataloguose. Toks sprendimas žymiai padidino rėmėjų matomumą ir, atitinkamai, jų susidomėjimą rėmimu tokiomis sąlygomis. Kai kurios bibliotekos bibliografiniuose įrašuose pateikia informaciją apie rėmėją ir nuorodą į jo interneto svetainę.



Virtualių ekslibrisų programos pavyzdys Floridos universiteto bibliotekoje, šaltinis http://www.uflib.ufl.edu/bookplates/


Bibliotekininkai pastebi, kad virtualių ekslibrisų programos duoda apčiuopiamų rezultatų. Pavyzdžiui, JAV Browno universiteto bibliotekoje buvo pastebėta, kad įgyvendinus skaitmeninių ekslibrisų programą dovanų skaičius padidėjo net 63%. Įdomu ir tai, kad skaitmeniniai įrašai ir ekslibrisai bibliotekų elektroniniuose kataloguose sumažino padėkos rėmėjams sąnaudas, nes nereikėjo finansuoti spausdintų ekslibrisų leidybos.

Galbūt, kam nors iš mūsų skaitytojų tokia idėja pasirodys įdomi ir pritaikoma siekiant pritraukti daugiau rėmėjų.

Parengta pagal:

CARRICO, Steven; FLEMING, Jason; SIMPSON, Betty. Virtual bookplates - enhancing donor recognition and library development. College & Research Library News [interaktyvus]. September 2010, vol. 71, issue 8 [ žiūrėta 2010 m. spalio 16 d.]. Prieiga per internetą:
http://crln.acrl.org/content/71/8/419.full.pdf+html

2010-10-15

Gera idėja iš 1935 metų




Lietuvos žemės ūkio universiteto bibliotekos darbuotojai 1907 metais leistoje K. Sponholz knygelėje "Apie mineralines trąšas" rado rausvą lapelį skaitytojui. Perskaičius kyla mintys, panaudoti tą pačią idėją šomis dienomis. Ir tai tiktų ne tik vaikiškose knygelėse :) Gal kas nors taip daro ir dabar? Lapelio kitoje pusėje surašytos gana griežtos knygyno (biblotekos) taisyklės, kurių esmė nedaug skiriasi nuo dabartinių bibliotekų taisyklių. Lapelis iš 1935 m.



JAV Šiaurės Karolinos bibliotekininkystės ir informacijos specialistų karjeros keliai

Plataus masto tyrimas apie bibliotekininkystės ir informacijos specialistų karjeros kelius buvo atliktas Šiaurės Karolinoje (JAV). Tyrimas yra didelio projekto Darbo jėgos problemos bibliotekininkystės ir informacijos srityje dalis. Projektas siekia nustatyti absolventų karjeros kelių tendencijas JAV bei sukurti metodiką, kuri leistų sistemiškai šias tendencijas tirti ir apibendrinti.

Tyrėjams pavyko apklausti net 2653 šešių Šiaurės Karolinos studijų programų absolventus, baigusius studijas 1964-2007 m. Tyrime dalyvavo respondentai įgiję bakalauro, magistro kvalifikacinį ir daktaro mokslinį laipsnius. Pažymėtina, kad buvo apklausti tiek bibliotekininkystės ir informacijos, tiek informacijos studijų programų absolventai

Koks gi yra JAV bibliotekininkystės ir/ar informacijos studijų absolvento portretas?
  • 76% respondentų apklausos metu turėjo darbą.
  • 80% bibliotekininkystės ir informacijos studijų bei 21% informacijos studijų absolventų dirba bibliotekose.
  • Didžioji dalis dirbančiųjų bibliotekose pasirinko mokyklų (33%), akademines (31%) ir viešąsias (20%) bibliotekas.
  • 41% respondentų apibūdina save kaip bibliotekininkus, 35% - kaip bibliotekininkystės ir informacijos specialistus, 15% - kaip informacijos specialistus, o 9% netapatina save su bibliotekininkyste ar/ir informacija.
  • 45% respondentų, pasirinkusių bibliotekininkystės karjerą (šis skaičius apima tiek dirbančius bibliotekose, tiek kitur, kur reikia taikyti bibliotekininkystės žinias ir gebėjimus - pvz., bibliotekininkystės dėstytojai), visiškai patenkinti , o 50% - patenkinti savo karjeros keliu.
  • 86% dirbančiųjų bibliotekininkystės ir informacijos srityje ketina tęsti savanoriškus darbus išėjus į pensiją. 65% planuoja savanoriauti bibliotekose.
Daugiau įdomių tyrimų rezultatų galima rasti projekto svetainėje.

Parengta pagal:

MARSHALL, J. G.; MARSHALL, V. W.; MORGAN, J. C. Where are they now? Results of a career survey of library and information science graduates. Library trends [interaktyvus]. 2009, vol. 58, no. 2 [ žiūrėta 2010 m. spalio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://130.102.44.247/journals/library_trends/v058/58.2.marshall01.pdf

Workforce issues in library and information science [interaktyvus]. 2010 [ žiūrėta 2010 m. spalio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.wilis.unc.edu/results.html

2010-10-13

Biblioteka - inovacijų laboratorija, arba Harvardo universiteto patirtis

JAV ir viso pasaulio prestižiškiausiame Harvardo universitete įsteigta Harvardo bibliotekos laboratorija (angl. Harvard's Library Lab), skirta remti universiteto bendruomenės projektus, skirtus tobulinti bibliotekos paslaugas ir veiklą, ypač taikant informacijos ir komunikacijos technologijas. Biblioteka gavo 5 milijonų JAV dolerių paramą iš Arcadia fondo (Jungtinėje Karalystėje). Vieną milijoną per pirmuosius laboratorijos gyvavimo metus planuojama skirti inovatyviems Harvardo bendruomenės projektams. Įdomu, kad akademinė Harvardo bendruomenė gavo puikią galimybę būti ne tik paslaugų vartotojais, bet sukurti patys tokią biblioteką, apie kokią svajoja. Pati biblioteka gali gauti nemažai naudos iš akademinės bendruomenės pasiūlymų. Šiuo metu bibliotekos laboratorija paskelbė kvietimą paraiškoms, tačiau galima pateikti ir labai "žalią" idėją, kurios dar kūrėjas (-ai) "nesuguldė" į paraišką, ir pradėti dialogą su bibliotekos laboratorija, siekiančia nepraleisti nei vienos kūrybiškos idėjos.


Harvard Library Lab, šaltinis: http://osc.hul.harvard.edu/liblab

Manau, tai labai įdomi ir novatoriška idėja, kuri leidžia bibliotekai ne tik tobulinti paslaugas, bet ir sutelkia akademinę bendruomenę, leidžia visiems pasijusti bibliotekos kūrėjais.

Parengta pagal:

Harvard Library Lab [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. spalio 13 d.]. Prieiga per internetą: http://osc.hul.harvard.edu/liblab

RAPP, David. Harvard Library Labs fosters new digital library projects. Library journal [interaktyvus]. 27 August 2010 [žiūrėta 2010 m. spalio 13 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libraryjournal.com/lj/home/886534-264/harvard_library_labs_foster_new.html.csp

2010-10-12

Knygų įgarsinimo projektai, arba idėjų ir nuorodų kraitelė bibliotekoms

Visagaliame Facebooke aptikau įdomią Jolitos Steponaitienės nuorodą apie lietuvišką knygų ištraukų įgarsinimo projektą (ačiū Jolitai už puikią temą tinklaraščio straipsneliui). Pasidomėjau ir radau dar vieną užsienio projektą. Manau, bibliotekoms ir ypač skaitytojams turėtų būti labai įdomu. Bet apie viską iš eilės...

Pristatysiu dvi knygų įgarsinimo iniciatyvas - LibriVox ir Knyginėtojai.

Pirmasis projektas, LibriVox, siekia įgarsinti ir pateikti skaitytojams visame pasaulyje knygas, nebesaugomas autorių teisių įstatymų. Tai savanorių vykdoma iniciatyva. O startavo ji 2005 m. kanadiečio Hugho McGuire iniciatyva. Knygos įgarsinamos savanorių pastangomis, o tekstai gaunami iš kitų nepelno siekiančių projektų - Gutenbergo iniciatyvos ir Interneto archyvo. LibriVox svetainė prieinama trylika kalbų. Įgarsintų knygų kataloge galima rasti įrašus prancūzų, rusų, anglų, ispanų, portugalų, danų ir kitomis kalbomis. Knygų įrašai gali būti naudojami įvairiems tikslams - laisvalaikio praleidimui, mokantis kalbų, o gal ir būtų naudingi žmonių, kurie dėl regėjimo negalios neturi galimybės skaityti teksto. Kūrinių įrašai prieinami projekto svetainėje. Klausytis knygų galima dviem būdais - prenumeruojant projekto siuntinukus (angl. podcasts) arba įkėlus norimos knygos failą iš katalogo į savo kompiuterį ir naudojant standartinį garso įrašų grotuvą (pvz., Windows media).

Antrasis projektas, Knyginėtojai - savanoriška Lietuvos profesionalių aktorių iniciatyva. Kasdien aktoriai garsiai perskaito naujausių ir įdomiausių knygų ištraukas ir įrašus publikuoja internete. Gaila, kad nepavyko rasti informacijos apie projekto likimą, nes visi įrašai projekto Facebook svetainėje ir YouTube kanale datuojami 2009 m. Bet vistiek manau, tai puiki idėja, kuri galėtų padėti šiuolaikiniam nuolat skubančiam skaitytojui pasirinkti knygą - juk nedidelės ištraukos pakanka apsispręsti. Bibliotekos gali šią idėją pritaikyti savo skaitymo skatinimo veiklai - kodėl gi kiekvienam skaitytojui nepaskaičius trumpos ištraukėlės. Tik tokią iniciatyvą reikėtų derinti su knygų leidėjais, kurie turėtų suteikti leidimą viešai skelbti tokius įrašus. Iš kitos pusės, leidėjams tai galėtų būti puiki naujų knygų reklama, o skaitytojams nuostabus informacijos šaltinis apie tai, ką verta paskaityti.

2010-10-11

Idėjos ir paradoksai Alberto Manguelio knygoje „Biblioteka naktį“

Mieli tinklaraščio skaitytojai, šiame straipsnelyje norėčiau pasiūlyti pasinerti į argentiniečių rašytojo, vertėjo, publicisto Alberto Manguelio svarstymus apie bibliotekos prigimtį, metaforas, kertines idėjas ir paradoksus knygoje „Biblioteka naktį“. Naktis knygos pavadinime figūruoja neatsitiktinai – būtent naktį mūsų pasaulis transformuojasi – išnyksta dienos metui būdingos ryškūs kontūrai, formos ir logika, naktį atgimsta vaizduotė ir tyloje netrukdomi mes galime svajoti, fantazuoti ar šiaip pasvarstyti apie bibliotekos idėją. Šioje knygoje autorius kalba apie tokias pamatines bibliotekos idėjas, kurios įaugo į bibliotekininko kūną ir kraują, jeigu jis, žinoma, yra tikrasis bibliotekininkas :). Tai, pavyzdžiui, amžina svajonė apie biblioteką, kurį apims visas pasaulio žinias, arba biblioteką kaip idealios tvarkos ar sistemos simbolį.


Biblioteką naktį, knygos aprašymas Alberto Manguelio svetainėje, šaltinis: http://www.alberto.manguel.com/


Čia norėčiau pristatyti jūsų svarstymams tik kelias citatas, kurios man pasirodė įdomios skaitant knygą, tikėdamasi, kad gal ir jūs kurį vėlyvą vakarą, pailsėję po darbų, nuspręsite pasamprotauti apie bibliotekos esmę, istoriją ir ateities likimą. Įdomu, kad pats Alberto Manguelis yra bibliotekos ir skaitymo didžiulio vaidmens mūsų pasaulyje gynėjas, priešpastatantis skaitymą, vaizduotės polėkį ir kūrybiškumą vartotojiškumui ir komercializavimui šiuolaikinėje visuomenėje.

Alberto Manguelis pradeda savo svarstymus kalbėdamas apie tai, kad viso pasaulio žinijos atspindėjimo siekis iš anksto pasmerktas žlugimui. Tačiau net ir žinodami tai, žmonės nuo seniausių laikų siekia surinkti ir sukaupti žmogiškosios išminties kruopeles. Knygos pradžioje autorius prilygina žymiąją Aleksandrijos biblioteką Babelio bokštui. Paradoksalu, kad milžiniška biblioteka, didžiausias senovės laikų projektas, išnyko beveik be pėdsakų, ir mes labai mažai žinome apie ją, turėjusią išlikti įvairių žmonių kartų atmintyje amžiams. Bet, matyt, yra daugybė kitų priežasčių, kodėl žmonės kuria bibliotekas – tiek asmenines, tiek viešąsias, mokslines, nacionalines ar net skaitmenines. Taigi Alberto Manguelis svarsto pačias įvairiausias bibliotekų metaforas ir paradoksus: biblioteką kaip erdvę, kaip galios simbolį, galimybę arba proto metąforą, tvarkos įsikūnijimą... Galbūt, šie simboliai padės mums pamatyti bibliotekų ateitį?

Biblioteka kaip tvarkos įsikūnijimas

Kiekvieną kartą įžengus į biblioteką mane stulbina tai, kaip jos [bibliotekos] teminės kategorijos ir tvarka primeta skaitytojui tam tikrą pasaulio matymą (p. 47).

Tik priskyrus dalyką jis numano ar primeta kitus, todėl nėra baigtinio katalogavimo metodo lentynose ar popieriuje. Jeigu nutarsiu sunumeruoti dalykus, reikės kurti dar vieną dalyko klasifikaciją bendroje klasifikacijoje. Tam tikrame tvarkymo etape dėl nuovargio, nuobodulio ar frustracijos, aš sustabdau šią geometrinę progresiją. Bet galimybė tęsti visada čia pat. Bibliotekoje nėra baigtinių teminių kategorijų (p. 39-40).

Biblioteka kaip erdvė

Kaip ir Gamta, bibliotekos nepakenčia vakuumo ir vietos problema būdinga kiekvienai knygų kolekcijai. Tai kiekvienos bibliotekos paradoksas: daugiau ar mažiau ji siekia sukaupti ir išsaugoti kaip įmanoma išsamiau viską, kas tik buvo parašyta pasaulyje, todėl galiausia jos užduotis neįgyvendinama, nes gali būti įvykdyta, tik jei bibliotekos ribos sutaps su pačiu pasauliu (p. 66).

Biblioteka kaip šešėlis

Jei kiekviena biblioteka tam tikra prasme savo skaitytojų atspindys, ji taip pat yra ir to, kuo mes nesame ir negalime būti vaizdinys. Netgi esant griežčiausiam atsiribojimui, knygų pasirinkimas visada viršys [knygų], esančių jos fonduose, [pasirinkimą], todėl reiklus skaitytojas visada įžvelgs pavojų (kurio poveikis naudingas ar smerktinas) netgi saugiausiose bei budriai saugomose vietose. Turbūt, mūsų klaida yra požiūris į biblioteką kaip į visą apimančią, bet neutralią erdvę (p. 107-108).

Biblioteka kaip forma

Bibliotekos fizinė erdvė paneigia ar įtvirtina intelektinę atmosferą, kurią mes sukuriame skaitydami, įsivaizduojamą erdvę, kurią konstruojame, kai pamirštame apie save vartydami knygos puslapius<...> (p. 133).

Kai kurie skaitytojai mėgsta įsprausti pasakojimą į mažytį gardelį; kitiems didžiulė apvali viešoji erdvė padeda geriau įsivaizduoti tekstą, nusidriekiantį iki tolimų horizontų; kitiems malonumo teikia kambarių labirintas, kuriame jie gali klaidžioti nuo vieno skyriaus prie kito (p. 133-134).

Biblioteka kaip tapatumas

Galime įsivaizduoti knygas, kurias norėtumėme perskaityti, net jei jos dar neparašytos, ir galime įsivaizduoti bibliotekas, pilnas knygų, kurias norėtumėme turėti, netgi jei tai neįmanoma, nes mėgstame svajoti apie biblioteką, atspindinčią kiekvieną mūsų interesą ar keistenybę, - biblioteką, kurios įvairovė ir sudėtingumas atspindi mus kaip skaitytojus. Todėl būtų racionalų manyti, kad biblioteka kaip rinkinys, kuris praktiniu ir simboliniu požiūriu tampa mūsų kolektyvine apibrėžtimi, gali atspindėti visuomenės arba tautinį tapatumą (p. 294).

Linkiu paskaityti patiems ir atrasti sau daugiau įdomių minčių ir citatų! O gal išrutuliosite ir savo bibliotekos viziją?

Parengta pagal:

MANGUEL, Alberto. The Library at night. New Haven, London: 2006. 381 p.

Alberto Manguel homepage [interaktyvus]. 2008 [ žiūrėta 2010 m. spalio 11 d.]. Prieiga per internetą: http://www.alberto.manguel.com/

2010-10-09

Pasiūlykime ir mes įtakingą žmogų!


Library Journal kviečia viso pasaulio bibliotekininkus siūlyti lyderius iš bibliotekų pasaulio nominacijai „Bibliotekos įtakingi žmonės 2011 (angl. Library Movers and Shakers)“ , kurie nebijo pokyčių, yra kūrybiški ir novatoriški. Žemėlapyje matome, kad iš viso nuo 2008 metų šį titulą gavo tik 8 užsieniečiai, tarp jų lietuvių nėra. Siūlyti kandidatūras galima iki 2010 m. lapkričio 1d. el.paštu LJinfo@mediasourceinc.com arba užpildant el.formą.


2011 m. kovo 15 d. sužinosime rezultatus!

Kviečiu būtinai dalyvauti!

2010-10-08

Įdomu


Taip atrodo didžiausia knyga pasaulyje ir ji kainuoja 100, 000 dolerių. Tiesa ar melas?
Nuotrauka (Ralph Orlowski/Getty Images) paimta iš: Today: book news [interaktyvus]. [žiūrėta 2010m. spalio 8 d.]. Prieigą per internetą : http://today.msnbc.msn.com/id/39543643

2010-10-07

Librarians Rock - sako Plunkett Research

Atrodo - rock&roll tiesiog tapo pagrindiniu bibliotekas ir bibliotekininkus apibūdinančiu reikšminiu žodžiu! Plunkett Research Ltd. - viena iš žinomų pasaulyje verslo, interneto, įvairių pramonės sektorių tyrimų kompanijų, teikianti informaciją komercinėms įmonėms, vyriausybinėms organizacijoms ir bibliotekoms jau trečius metus vykdo akciją Librarians Rock. Akcijos esmė - padėkoti bibliotekininkams už jų darbą ir paraginti visus remti bibliotekas. Paremk savo biblioteką! - akcijos šūkis.



Plunkett Research dalina marškinėlius originalaus dizaino Librarians Rock marškinėlius įvairiuose renginiuose (tame tarpe organizuojamuose ir pačios kompanijos) jau nuo 2008 m. Šiai kampanijai skirta svetainė http://www.librariansrock.com/.

Smagu per vieną dieną sužinoti, kiek pasaulyje yra žmonių, atvirai deklaruojančių, kad bibliotekos ir bibliotekininko darbas yra labai reikalingi :).

Savanorių pastangos leidžia išvengti bibliotekų uždarymo ekonominės krizės metu

JAV miestelio Belmonto gyventojai ištisus metus ieškojo rėmėjų, kad vietos bibliotekos Bentono filialas ir toliau veiktų. Dėl sunkios miesto ekonominės būklės iš pradžių vietos valdžia ketino parduoti istorinę vertę turintį pastatą, kuriame įsikūrė biblioteka. Tačiau vietos bendruomenė pasiekė, kad jiems būtų suteiktas leidimas perimti bibliotekos valdymą ir finansuoti jį iš privačių rėmėjų surinktų pinigų. Savanorių darbo pastangomis buvo surinktos lėšos, kurių pakaktų, kad biblioteka veiktų du metus. Planuojama, kad bus atlikti patalpų remonto darbai. Vietos gyventojai teigia, kad šis atvejis yra puikus pavyzdys, kaip bibliotekos gelbėjimas sutelkė bendruomenę.

Įdomu, kad panašių atvejų galima rasti ir kituose JAV miestuose.
Tikras pavyzdys to, kaip žmonėms reikia bibliotekos :) ir kaip jie pasiryžę ja pasirūpinti.

Parengta pagal:

THOMAS, Sarah. Volunteers gain OK to reopen library with private funds. The Boston Globe [interaktyvus]. 2010, 7 October [žiūrėta 2010 m. spalio 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.boston.com/news/local/massachusetts/articles/2010/10/07/belmont_library_branch_to_reopen_using_donations_volunteers/

Vilniaus universiteto biblioteka kviečia į VUB 440 metų sukakties renginius

Spalio 15 d. VU biblioteka mini 440 metų sukaktį ir kviečia dalyvauti mokslinėje konferencijoje „VUB – ženklas istorijos žemėlapyje: paveldas – iššūkiai, postūmiai ir galimybės“. Konferencijos tikslas – bendros naujų kultūros paveldo apsaugos ir sklaidos paradigmų paieškos.

Konferencijoje bus skaitomi pranešimai ir diskutuojama apie mokslinius kultūros paveldo tyrimus bei modernių technologijų teikiamas galimybes jo saugojimui bei aktualinimui.

Konferencijos tikslinė grupė – Lietuvos ir tarptautinė bibliotekininkų bendruomenė, dokumentinio paveldo atrankos, aprašymo, išsaugojimo, sklaidos specialistai.

Konferencijos dalyviai ir svečiai galės susipažinti su VU bibliotekoje saugomu kultūros paveldu, apžiūrėti 440 metų sukakčiai parengtas parodas.

Šventinę dieną vainikuos Bibliotekos vardo suteikimo ceremonija VU Botanikos sodo alėjai.

Konferencijos vieta: Mažoji aula (Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3)

Data: 2010 m. spalio 15 d.

Konferencijos pradžia 9 val.

Konferencijos kalba – lietuvių.

Daugiau informacijos rasite renginio programoje.

Norinčius dalyvauti sukakties renginiuose prašome užpildyti registracijos formą (žr. prisegtą dokumentą) ir atsiųsti ją el. paštu indre.zalieskiene@mb.vu.lt arba faksu (8 5) 268 7104. Spalio 12 d. yra paskutinė registracijos diena.

Papildoma informacija teikiama tel. 268 7133 arba el. paštu indre.zalieskiene@mb.vu.lt

2010-10-06

Pavykusi komunikacija: projektas IPBib Vienna 2010

Tarptautinis projektas, skirtas bibliotekininkystės ir informacijos studijų studentams ir bibliotekų praktikams, šiemet iš Berlyno persikėlė į Vienos universiteto biblioteką. Čia dvi savaites dalyviai iš penkių šalių (Austrijos, Vokietijos, Bulgarijos, Čekijos ir Lietuvos) aktyviai dalyvavo paskaitose, seminaruose ir ekskursijose. Pagrindinės nagrinėjamos temos buvo nauji bibliotekų pastatai, bibliotekų paslaugos, skaitmeninimas, informacinis raštingumas ir informacijos paslaugos, rinkodara, ryšiai su visuomene ir t.t. Šioje esė apibendriname Vilniaus universiteto studentų – projekto dalyvių – įspūdžius ir išvadas.

Viena iš naudingiausių tarptautinio projekto dalių buvo seminarai, kuriems individualias užduotis turėjo parengti nacionalinės arba atsitiktiniu būdu suformuotos tarptautinės komandos. Esminiu privalumu galima įvardinti sėkmingą komunikaciją ne tik tarp nacionalinės komandos dalyvių, bet ir tarp tarptautinės komandos narių. Pasirengimas seminarams ir viešiems pristatymams su pirmą kartą sutiktais žmonėmis, be to, dar ir bendraujant anglų kalba – buvo įdomus, bet sėkmingai įveiktas iššūkis. Tiek nacionalinės, tiek tarptautinės komandos įrodė, kad geba greitai orientuotis, sėkmingai peržengti tarpkultūrinius barjerus, dirbti kartu, pateikti pagrįstas kritines pastabas kitoms komandoms laikydamiesi etikos ir geranoriškumo principų.

Ypač dideliu privalumu laikytina dėstytojų ir praktikų įvairovė, kurie skaitė paskaitas ir organizavo seminarus. Studijų metais bibliotekininkystės ir informacijos studentai retai kada turi galimybę išklausyti tokią didelę įvairovę vizituojančių dėstytojų. Šis projektas sudarė unikalią galimybę pakviesti vienus geriausių savo srities profesionalų iš įvairių šalių. Viena iš įdomiausių temų įvardintina bibliotekų statyba ir naujų pastatų projektavimas. Ši tema retai arba niekada neįtraukiama į bibliotekininkystės ir informacijos studijų programas, todėl ypač teigiamai vertintina projekto metu sudaryta galimybė išklausyti praktikų, planavusių ir stačiusių bibliotekas, paskaitas bei seminarus. Panašaus pobūdžio paskaitų galėtų būti ir daugiau.

Dar vienu girtinu dalyku laikome „dienos temos“ parinkimą. Kasdien nagrinėjama vis kita aktuali tema (kaip, pavyzdžiui, ryšiai su visuomene ar automatinis indeksavimas) leidžia labiau įsigilinti į atskirą sritį ir išsamiai apžvelgti srities teorinę dalį, problemas bei tendencijas.

Įdomu tai, kad į Vieną susirinko ne tik skirtingų tautybių ir kultūrų, bet ir skirtingų išsilavinimų, specialybių ir profesinio lygio studentai. Nepaisant šių skirtybių, tikime, kad visi dalyviai gavo sau naudingų, naujų žinių. Manome, kad įgytos žinios bus reikalingos ne tik tęsiant studijų procesą, pradedant naujas studijų programas, bet ir dirbant pagal specialybę bibliotekose, informacijos centruose ir kitur. Ketiname žinias, įgytas šiame projekte, platinti ne tik tarp studentų, bet ir profesinėje bibliotekininkystės spaudoje, tinklaraščiuose, VU bibliotekoje vykstančiose rytinėse diskusijose. Galime drąsiai teigti, kad tokie projektai užsienio šalyse įkvepia naujas idėjas, padeda atsiriboti nuo įprastinės aplinkos ir labiau įsigilinti į paskaitas.

Džiaugiamės, kad turėjome progą aplankyti didžiausias ir moderniausias Vienos miesto bibliotekas: ne tik Nacionalinę Austrijos biblioteką, bet ir Vienos viešąją bei miesto bibliotekas ir net dar nepilnai įrengtą Vienos universiteto Edukacijos biblioteką. Šios bibliotekos atskleidė Vienos bibliotekų sistemos ypatumus, jų skirtingus tipus. Net ir skirtingi gidai ir jų skirtingi pasakojimai padėjo labiau įsigilinti į bibliotekų veiklą, palyginti Austrijos bei Lietuvos bibliotekų sistemą, paslaugas, interjerą ir eksterjerą.

Baigdami šį trumpą esė norėtume padėkoti už labai gerą atmosferą visų dviejų savaičių metu. Buvome nustebinti tarpusavio pasitikėjimo, draugiškumo, dėstytojų, studentų bei organizatorių neoficialaus, betarpiško bendravimo. Esame įsitikinę, kad šis projektas padės ar galbūt net atvers kelią į kitų panašių projektų organizacines komandas, tikimės, kad būsime įtraukti į kitų metų IPBib programos organizavimą Vilniuje.

Pranešimo autoriai: Svetlana Ivanova, Simona Petraitytė, Indrė Zalieskienė, Vincas Grigas, Mantas Pelakauskas, Justas Prascevičius (Lietuvos komanda, Vilnius)

2010-10-05

Piniginės baudos bibliotekoje: apklausos rezultatai ir pasvarstymai

Mieli tinklaraščio skaitytojai, dėkojame, kad dalyvavote apklausoje. Pristatau žadėtus rezultatus ir pasvarstymus šia tema.

Apklausoje dalyvavo 52 mūsų tinklaraščio skaitytojai. Matome, kad nors piniginės baudos yra įprasta priemonė bibliotekose, vis dėlto turime pripažinti, kad dėl jos poveikio nesame tokie užtikrinti. Tą rodo, kad 24 respondentai (46%) pasirinko atsakymą „iš dalies“. Kitiems 23 (44%) respondentams atrodo, kad toks būdas grąžinti skolintas knygas į bibliotekos fondus veikia. Tik 5 žmonės neigiamai įvertino baudų veiksmingumą.

Problema

Ką gi, regis mūsų apklausa atspindi bendrą situaciją diskusijose apie baudas. Bibliotekininkystės specialistų bendruomenėje nėra bendro sutarimo, kaip elgtis geriausia. Kai kurios bibliotekos visai atsisako baudų ir bando rasti kitų skatinimo grąžinti knygas priemonių, o kitos net bendradarbiauja su skolų išieškojimo tarnybomis. Žinomi drastiški atvejai, kai žmonės buvo areštuojami už bibliotekai negrąžintas knygas (Sifton, 2009).

Įdomu, kad ir pati problema nelabai aktyviai svarstoma - daugelis šaltinių, kuriuos teko vartyti, siekia net 1970-80 metus. Gal todėl, kad popierinių leidinių mažėja?

Dažniausiai diskusijos dėl baudų prasideda pasvarstymu – ką mes ketiname pasiekti įvedami baudas? Vienas iš įprastesnių atsakymų – tai drausmės priemonė, juk skaitytojas irgi turi savo įsipareigojimų naudodamasis biblioteka. Tačiau ar mūsų nuolatiniai nurodymai, ko NEgalima daryti bibliotekoje iš tikrųjų duoda tą norimą efektą – kad skaitytojas jaustų atsakomybę?

Dar prieš kurį laiką, kai rengiau straipsnį Viešoji biblioteka – bendruomenės centras? Kanados bendruomenės bibliotekos kūrimo patirtis mane privertė susimąstyti tai, kad Kanados viešosiose bibliotekose buvo pastebėta, jog piniginės baudos yra didžiulė kliūtis vartotojams – ypač tiems, kurie turi menkas pajamas. Mane šokiravo tau, kad vargingai gyvenančių šeimų vaikai vengdavo eiti į biblioteką, nes bijojo padaryti kažką ne taip.

Dabar virtualiai „vartydama“ dar vieną kanadiečių straipsnį matau ir daugiau, nors ir ne tokių drastiškų, pavyzdžių. Iš tikrųjų, baudos „auklėjamasis“ poveikis yra ne tiek pinigai, kiek gėda, kuri oficialiai demonstruojama prasižengusiam vartotojui, pavėluotai grąžinančiam knygas. Ir tas kaltinantis žvilgsnis neretai daro stebuklus – kai kurie žmonės nustoja lankytis bibliotekoje, atidėliodami knygos grąžinimo akimirką. Patys bibliotekininkai pasakoja tokios elgsenos, ypač būdingos vaikams (Sifton, 2009), pavyzdžius.

Nagrinėjant piniginių baudų problemą galima atrasti ir kelis tyrimus (daugiausia susijusius su akademinėmis bibliotekomis), kurie pateikia naudingos informacijos. Pavyzdžiui, vienoje iš Naujosios Zelandijos akademinių bibliotekų ištyrus 300 studentų elgseną ir požiūrį į baudas, paaiškėjo tokios tendencijos:

• Studentai dažniausiai negrąžina knygas laiku dėl to, kad tiesiog pamiršo pratęsti terminą arba grąžinti, nebaigė skaityti knygos, negalėjo atvykti į universitetą tą dieną, kai reikėjo grąžinti leidinį.
• Studentai, kuriems buvo skirta piniginė bauda, dažniausiai jautėsi susirzę, perpus mažesnis respodentų skaičius jautėsi kalti, apgailėstavo dėl baudos, dalis jautėsi kvailai arba sumišę (Anderson, 2008).
• Tačiau patys studentai pripažino, kad baudos paskatina juos greičiau grąžinti knygas ir nepritaria baudų panaikinimui universiteto bibliotekoje (Anderson, 2008).
• Studentai daugiausia neutraliai vertino baudų alternatyvas, nors buvo pasiūlymų, kad vietoj baudų gali būti skiriami savanoriški darbai bibliotekoje, aukojamas maistas vargingai gyvenantiems žmonėms (Anderson, 2008).

Šri Lankoje atlikta akademinės bibliotekos studentų apklausa parodė kiek kitokius rezultatus. Nors kai kurios populiariausios vėlavimo grąžinti leidinį priežastys buvo panašios (nebaigė skaityti knygos, buvo sudėtinga atvykti į biblioteką, leidinys užlaikomas dėl mažo egzemlioriškumo ir paklausumo tarp kitų studentų), studentai nelabai teigiamai vertino baudas. Užtat, jie siūlydavo siųsti priminimus, leisti pratęsti knygos skaitymo laiką. Baudos atsirado tik trečiojoje teigiamai vertinamų šios problemos sprendimų vietoje (Murugathas, 2009).

Taigi, susimąstykime, ko ir kaip biblioteka turėtų siekti: juk svarbu, kad ir vartotojai lankytųsi bibliotekoje, ir knygos būtų laiku grąžintos.

Ką daro kai kurios bibliotekos

Pirmiausia, reikia pripažinti faktą, jog nepaisant to, kad knygos dažnai negrąžinamos dėl tokių bibliotekininkams nemalonių priežasčių, kaip skaitytojo užmaršumas, tingininystė ir kt., skaitytojas nėra bibliotekos priešas :) – nebent mes tikrai norime sukurti biblioteką be skaitytojų.

Kaip su tam tikra humoro doze dar 1984 m. (!) rašė Patty Powell apie mažą ligoninės biblioteką, kamuojamą chroniško pavėluotai grąžintų knygų sindromo: „Pirmasis svarbus dalykas – pažinti savo vartotoją, antra – būti kūrybiškam persekiojant prasikaltusius skaitytojus, ir galiausia – pagardinkite persekiojimo procedūrą trupučio humoro“ (Powell, 1984).

Taigi bibliotekos turi pademonstruoti tam tikrą lankstumą palengvindamos grąžinimo momentą ir sumažindamos gėdos jausmą, kad skaitytojas liktų bibliotekoje ir jaustų daugiau atsakomybės.

Vienas iš praktinių būdų tai įgyvendinti – surengti labdaringas akcijas, kai skaitytojas vietoj baudų už pavėluotai grąžintas knygas raginamas atnešti maisto produktų vargingai gyvenantiems žmonėms. Apie tai jau rašiau straipsnyje Vietoj baudų – maistas . Tokį skaitytojų atsakomybės ne tik bibliotekai, bet apskritai šalia gyvenantiems žmonėms, geranorišką skatinimo būdą pirmą kartą šiais metais pritaikė ir Vilniaus universiteto biblioteka (apie akciją buvo rašyta VU bibliotekos tinklaraštyje, „Maisto bankui” perduotas per „Šypsenų dieną“ surinktas maistas).

Danielis Siftonas savo straipsnyje pateikia pavyzdžių, kaip bibliotekos perėmė garso ir vaizdo įrašų nuomos kompanijų patirtį. Ši schema veikia taip – skaitytojui leidžiama kelis kartus prasitęsti knygos grąžinimo terminą, bet kai jis tuos kelis kartus išnaudoja ir negrąžina knygos, jam neišduodama jokia literatūra, kol negrąžins užlaikyto leidinio (Sifton, 2009).

Patty Powell siūlo siuntinėti skaitytojams linksmas karikatūras su priminimais apie vėluojamą grąžinti knygą. Be to, jį pasakoja linksmą atvejį, kad kai ligoninės bibliotekoje vėluojamų grąžinti knygų lygis vienu metu tapo tiesiog nepakenčiamas, bibliotekininkai sugalvojo bibliotekoje iškabinti griaučių modelį su užrašu „Tris savaites pavėlavau grąžinti knygą“, apvyniotu aplink kaklą (Powell, 1984).

Tolesniems pamąstymams

Piniginių baudų problema ne tokia paprasta, kokia galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Viena vertus, bibliotekos operuoja ribotais ištekliais ir siekia, kad tie ištekliai būtų prieinami visiems ir efektyviai panaudojami. Kita vertus, dažnai baudos nepadeda pasiekti norimo rezultato.

Pirmiausia, man asmeniškai atrodė vertingas pastebėjimas apie tai, kad svarbu pažinti vartotoją, t.y. parinkti optimalią išdavimo strategiją, kuri užtikrintų pakankamai laiko skaitymui. Tačiau, be abejo, gali būti kitų negrąžinimo priežasčių ir ribojančių veiksnių (pvz., biblioteka neturi galimybės pratęsti skaitymo laikotarpį dėl leidinių stokos ir kt.). Bet kuriuo atveju, reikėtų ištirti, kas patogu vartotojams, kas lemia tai, kad jie negrąžina knygas arba vėluoja jas grąžinti.

Regis, būtų labai naudinga išbandyti ir kitas teigiamas leidinių grąžinimo priemones. Jos leidžia skaitytojui arba prisidėti prie gero darbo (labdaros) ar paskatina jį visgi atnešti tą iki geresnių dienų toli nukištą knygą ir grįžti į biblioteką nesijaučiant nusikaltėliu :).

Įdomu, kokia yra Lietuvos bibliotekų patirtis skiriant pinigines baudas ar naudojant kitas priemones?

Parengta pagal:

ANDERSON, Caroline Virginia. Are fines fine? A mixed methods study of the effectiveness of and attitudes to overdue fines among various borrower groups (age, gender, ethnicity, student status, faculty and degree) of the University of Canterbury Library [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2010 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internetą: http://library.canterbury.ac.nz/files/news/AndersonCINFO580ResearchReport.pdf

MURUGATHAS, Komathy. Why medical students keep books overdue: a study at the university of Jaffna. Journal of the University Librarians Association of Sri Lanka [interaktyvus]. 2009, vol. 13, issue 1 [žiūrėta 2010 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internetą: http://sljol.info/sljol/index.php/JULA/article/viewFile/421/1190

POWELL, Patty. Outfoxing overdues in the hospital library. In Library overdues: analysis, strategies and solution to the problem, 1984, p. 77-81.

SIFTON, Daniel. The last taboo: abolishing library fines. Partnership: the Canadian Journal of Library and Information Practice and Research [interaktyvus]. 2009, vol. 4, no. 1 [žiūrėta 2010 m. spalio 5 d.]. Prieiga per internetą:
http://gir.uoguelph.ca/index.php/perj/article/viewFile/935/1497

Tarptautinis studentų vasaros seminaras tolerancijos akimis

Istorija tęsiasi... Keičiasi tik žiūrėjimo kampas. Šį kartą 18-ojo tarptautinio studentų vasaros seminaro (International students summer seminar) dalyviai susirinko Heemskerk miestelyje, Nyderlanduose, apsistojo pilyje ir praleido joje nuostabias 13-a dienų, kai kam pakeitusias net tolimesnį gyvenimą.

Apie praėjusį ISSS Lenkijoje rašėme iš apčiuopiamų dalykų pusės (darbas grupėse, paskaitos, nacionaliniai vakarai, talentų naktis, ekskursijos ir t.t.). Šiais metais to netrūko, buvo netgi daugiau. Studentai kartu dirbo grupėse pačių pasiūlytomis temomis elektroninės leidybos srityje, rengė projektinį darbą – „Ipad“ technologijos pritaikymas popieriniam apie futbolą rašančiam laikraščiui. Pirmą kartą šio seminaro istorijoje studentams buvo pasiūlyta parengti komunikacijos kompaniją, kaip prtaikyti Ipad technologiją tam tikros tikslinės grupės rate, ir pamąstyti, kaip ši naujovė pakeistų leidybos įmonės vidinę atmosferą (kultūra, politiką, kalbą). Tai buvo tikras iššūkis, kadangi apsvarstyti reikėjo viską, pradedant turiniu, baigiant finansiniais klausimais. Taip pat klausėmės skirtingų šalių dėstytojų parengtų paskaitų seminaro tema, turėjome galimybę susipažinti, kokie procesai vyksta realiose leidybos verslo organizacijose (Kluwer) ir viešajame sektoriuje (nacionalinėje bibliotekoje). Be abejonės, buvo ne tik akademinių patirčių: aplankėme Amsterdamą, Hagą, Leiden‘ą, Šiaurės jūros pakrantę, važinėjomės dviračiais, žaidėme stalo žaidimus ir veikėme begalę kitų linksmų dalykų. Galima pasakyti, kad dienotvarkė buvo užpildyta nuo 8-os ryto iki 23-ios val. vakaro, todėl nuobodžiauti tikrai neteko.

Visi šie dalykai atspindi tik realią, apčiuopiamą, bet, be abejonės, naudingą patirtį ISSS. Tačiau, mano nuomone, visa tai labai paveikia ir vidinį jauno žmogaus pasaulį. Dirbant grupėse, ne tik įsisavini naujas žinias, bet kartu ir mokaisi dirbti su aplinkiniais: pyksti – jei kažkas dirba mažiau už tave, stengiesi nepristigti valios – jei apėmė nuovargis. Visą laiką protas veikia įsitempęs: reikia išversti savo mintis į anglų kalbą taip, kad net menkai ją mokantys suprastų tavo idėją, pakartoti ją, kai kažkas net 3-ią kartą nieko nesupranta, galų gale susitaikyti su tuo, kad ji buvo atmesta, nes daugumos nuomonė buvo svarbesnė nei tavo. O gal, analizuojant temą, kažkas po stalu bando sugauti tavo ranką, nes praeitą vakarą šokdama mambo kritai jam į akį. Vargais negalais suvedi savo mintis į vieną vieningą visumą ir suvoki, kad tu čia ir dabar keitiesi. Tampi tolerantiškesnis, nes išmokai palaukti vėluojančių, atsakingesnis, nes net pačią karščiausią dieną visi susirenka dirbti grupės labui, paslaugesnis, geresnis ir supratingesnis, nes esi tarp 50 skirtingų žmonių, su kuriais bendraudamas negali nesišypsoti.

Kalbų ir kultūrų skirtumai

Pagrindinis dalykas, kurio reikia šiame projekte, yra mokėjimas sklandžiai reikšti savo mintis angliškai. Daugumai šių dienų jaunuolių tai nėra problema, bet ten patekus visgi šiek tiek sunkoka adaptuotis, kai išgirsti kad šaunieji olandai be jokio vargo pyškina ilgiausias kalbas angliškai, o po 3 dienų jie be vargo rytais pasitikdavo lietuvaites tekstu: „Labas, gražuole, tu nuostabi.“ :) Tačiau po kelių dienų prisitaikai... Ir vėlgi pasikeitimai: grįžęs į gimtąją šalį pradedi geriau suprasti BBC žinias, domiesi užsienio naujienomis, nes sava aplinka tampa per ankšta tavo išsilaisvinusiam mąstymui. Tai suteikia ne tik konkurencingumo tarp nekeliavusių ir tik universiteto oru gyvenančių kursiokų, bet ir laisvumo pasirinkime jausmą sau pačiam.


Pasidalijimas kultūrine patirtimi suteikia galimybę praplėsti savo akiratį, įgauti naujų žinių, pajusti kitokį mąstymą ir pasisemti naujų idėjų, kurias galima pritaikyti savo aplinkoje. Šiais metais ISSS neapsiribojo vien bulgarais, olandais, lenkais, lietuviais ir vokiečiais. Vokiečių komanda buvo turtinga skirtingos kilmės jaunų žmonių: buvo Rumunijos, Ispanijos, Rusijos, Ukrainos atstovų. Tai suteikė seminarui visapusiškai tarptautinės nuotaikos. Smagu, kad neretai studentų lūpose pasigirsdavo žodžiai: „Mano šalyje mes....o Jūsų?“ Ir tai nebuvo vien tik kalbos, jaunuoliai tikrai domisi kitomis kultūromis ir trokšta jas tyrinėti, pasiimti kažką sau. Geriausias įrodymas yra tai, kad lietuvaičių kompanija ne tik sugebėjo išmokyti šeimininkus olandus gražiausių lietuvių kalbos žodžių, bet jie jau turi bilietus į rudenišką Vilnių.

Mezgasi ryšiai, dėliojasi mintys, naujos idėjos gimsta pabuvojus Tarptautiniame Studentų Vasaros Seminare. Beje, kitais metais jis bus organizuojamas Vokietijoje. Visos šių metų lietuvių komandos vardu siūlau nepraleisti tokios progos ir išbandyti, patobulinti ir pranokti save, dalyvaujant ISSS kitąmet.


Straipsnio autorė: Neringa Norbutaitė
Nuotraukos: Jurgitos Kunigiškytės

2010-10-01

Startavo konkursas moksleiviams "Biblioteka veža"


(Ne)konferencijos Rock&roll bibliotekininkas 2010: Bibliotekininkystės idėjų forumas! komanda kartu su partneriais skelbia konkurso moksleiviams „Biblioteka veža“ pradžią.

Spalio 1 – lapkričio 15 dienomis Lietuvos 5-12 klasių moksleiviai kviečiami dalyvauti kurti kūrybiškiausią bibliotekos reklamą.

Moksleivius kviečiame pagalvoti, kas jiems yra biblioteka. Vieta, kur gali pasiskaityti ar pasiskolinti knygą? O galbūt vieta, į kurią ateini panaršyti internete? O gal tai vieta, kurioje vyksta knygos pristatymai, susitikimai su žinomais žmonėmis, filmų peržiūros, dekupažo, informacinio raštingumo pamokos? Biblioteka – tai vieta, kurioje gali atrasti tai, ko tau reikia šią akimirką.

Konkurso moksleiviams šūkis – „Netylėk! Sugriauk tylą ten, kur niekas nedrįsta!“. Juo siekiame paskatinti moksleivius pasidalinti savo idėjomis ir sukurti geriausią reklamą bibliotekai. Neribojame kūrybos priemonių pasirinkimo – tegu tai būna sukurtas šmaikštus filmukas, nupieštas „kietas“ plakatas, sukurtas tinklaraštis ar reklaminis skydelis, sudainuota daina ir pan.

Konkursui pateiktus darbus vertins socialinio tinklo Facebook paskyros „Biblioteka veža“ nariai ir bibliotekininkystės mokslų atstovai. Laimėtojų laukia vertingi prizai ir galimybė dalyvauti gruodžio 2 dieną vyksiančioje (ne)konferencijoje Rock&roll bibliotekininkas 2010.

Pagrindinį auksinį prizą įsteigė Skaityklė.lt: tai Cybook Opus – viena mažiausių ir lengviausių elektroninių knygų skaityklių. Sidabrinį prizą dovanoja MEZON: tai mobilusis 4G internetas MEZON su išankstinio mokėjimo paslauga ir kiti papildomi prizai.

Reklaminius projektus gali pristatyti vienas žmogus arba grupė (iki 4 asmenų). Dalyvaujantieji gali konkursui pateikti ne daugiau kaip tris darbus.

Konkurso organizuoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas, Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos bibliotekininkų draugija, projektas „Bibliotekos pažangai“ ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Daugiau informacijos apie konkursą ir jo taisykles: http://bibliotekininkas.crowdvine.com/ arba Facebook paskyroje „Biblioteka veža“.

Pasinaudodami progą norime labai padėkoti visiems žmonėms, geranoriškai prisidėjusiems prie konkurso plakato platinimo visoje Lietuvoje, tame tarpe ir VU Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės ir informacijos studentėms:

Martai Fominaitei
Eglei Audzevičiūtei
Linai Balčiūnaitei
Aušrai Lukaševičiūtei
Indrei Kupčikaitei
Vilijai Užkurelytei
Rūtai Lazauskaitei
Skaistei Krikščiūnaitei
Sonatai Pučkočumaitei
Sandrai Mališauskaitei

Už spalvingo plakato dizainą dėkojame Rock&roll dailininkui - Tadui Gindrėnui!

************************************************************************************
Kontaktai žiniasklaidai
Vincas Grigas
Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjas
Vilniaus universiteto biblioteka
Universiteto g. 3, LT-01122 Vilnius
Tel. (8 5) 268 71 23
Faks. (8 5) 268 71 04
Mob. tel. 8 646 08 656
El. p. vincas.grigas@mb.vu.lt
www.mb.vu.lt