2009-12-30

Muzikinis bibliotekininko portretas: nauja apklausa

Artėja Naujųjų metų šventės, todėl pusiau juokais siūlome jums sudalyvauti apklausoje, kurioje aiškinsimės, kokią muziką labiausiai mėgsta mūsų tinklaraščio skaitytojai. Aišku, jau per vėlu tikrinti, ar tinklaraščio pavadinime tinkamai atspindėjome šiuolaikines bibliotekininkų muzikos madas :).

Tačiau siūlome šią apklausą kaip atsipalaidavimo priemonę šventiniu laikotarpiu, kai pavargę nuo šventimo pabėgsite nuo vaišėmis nukrautų stalų ir pasmalsausite, kas naujo tinklaraštyje.

Be abejonės, dažniausia kiekvienas žmogus mėgsta įvairių stilių muzikos kūrinius, todėl pažymėkite visus variantus, kurie jums atrodo tinkami arba/ir įrašykite sąvąjį (punktas "Other" - ne visi apklausos įrankiai dar leidžia rašyti lietuviškai). Pažadame rezultatus apibendrinti ir pristatyti.

Sveikiname su artėjančiais Naujaisiais metais ir linkime smagiai atšvęsti, atsipalaiduoti nuo visų rūpesčių!

2009-12-27

Taikomųjų bakalauro darbų rengimo eiga ir sprendimai: patarimai ir pavyzdžiai. II dalis

Šiame straipsnyje tęsiame patarimus, pradėtus rašyti I dalyje. Iš pradžių aptarėme, ką reikia daryti tam, kad suvoktumėme, ką tiriame ir galėtumėme formuluoti tyrimo tikslą, tiriamuosius klausimus ir kelti hipotezes. Tai yra antrasis tyrimo rengimo etapas.

Atliekant empirinį tyrimą paprastai formuluojami tyrimo tikslas ir uždaviniai (arba tiriamieji klausimai). Dažnai uždaviniai reikalingi norint tiksliau apibūdinti, ką mes norime sužinoti atlikę tyrimą. Tyrimo uždaviniai gali būti pateikiami teiginio forma, nors neretai jie pateikiami kaip klausimų seka. Pavyzdžiui, straipsnyje „Digital Library Research 1997-2007: organisational and people issues” (Skaitmeninių bibliotekų tyrimai 1997-2007 m.: organizaciniai ir žmogiškieji aspektai) siekiama nustatyti, kokie skaitmeninių bibliotekų organizaciniai ir žmogiškieji aspektai buvo tiriami per pastaruosius vienuoliką metų. Tačiau šis tikslas yra pernelyg platus, todėl reikia išskirti uždavinius (teiginių ar klausimų forma). Todėl tyrėjai formuluoja tris uždavinius tiriamųjų klausimų forma:

„Kokios temos (susijusios su socialiniais-kultūriniais, teisiniais, etiniais, organizaciniais ir naudojimo aspektais) dažniausia aptariamos skaitmeninių bibliotekų tyrimuose, paskelbtuose 1997-2007 m.? <...>

Kokie žurnalai yra pagrindiniai [skaitmeninių bibliotekų srityje – autorės pastaba], t.y. tokie, kuriuose skelbiama daugiausia straipsnių šiuo klausimu?<...>

Kaip skaitmeninių bibliotekų tyrimai, paskelbti pagrindiniuose bibliotekininkystės ir informacijos mokslų žurnaluose, nagrinėjamuose šiame tyrime, pasiskirsto geografiniu/socialiniu-politiniu požiūriu? Ar jie yra tarptautinio ir globalaus mąsto ar iki šiol grindžiami Šiaurės Amerikos tyrimų?“ (Liew, 2009: p. 247).
Šiuos klausimus galima pateikti ir teiginio forma pradėjus juos žodžiais „nustatyti“, „išanalizuoti“, „ištirti“ ir pan. Panagrinėję tyrimo tikslą detaliau, suprasime, kam reikalingi uždaviniai arba tiriamieji klausimai. Juk, iš tikrųjų, skaitmeninių bibliotekų organizacinius ir žmogiškuosius aspektus bibliotekininkystės tyrimuose nurodytu laikotarpiu galima nagrinėti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, mus gali dominti įtakingiausių skaitmeninių bibliotekų tyrimai ar tyrinėtojai (t.y. autoriai, kurių straipsniai buvo dažniausiai cituojami skaitmeninių bibliotekų tyrimuose). Galima būtų pasirinkti ir kitus aspektus. Taigi, tyrimo uždaviniai patikslina tai, ką mes tiriame.

Tyrimuose neretai formuluojamos hipotezės. Hipotezė – tai mokslinė prielaida, kuri remiasi dabartinėmis mokslo žiniomis ir patikrinama empiriškai. Ką tai reiškia? Pirma, hipotezė nėra šiaip spėlionė. Hipotezei suformuluoti reikia nuodugniai susipažinti su tyrimais pasirinktoje srityje, kad būtent mokslo žinios leistų daryti tokią prielaidą. Antra, ji turi būti suformuluota taip, kad jūsų tyrimo rezultatai parodytų, ar hipotezė pasitvirtino ar buvo paneigta. Taigi negalima formuluoti hipotezės ir nepateikti atsakymo (pagrįsto tyrimo rezultatų) – pasitvirtino ji ar ne. Hipotezės privalumas tas, kad ji suteikia tyrimui kryptingumo, leidžia prognozuoti.

Grįžkime prie anksčiau minėto pavyzdžio. Jeigu turėtumėme mokslinių duomenų (pvz., ankstesnių laikotarpių tyrimų rezultatus), kurie rodytų Šiaurės Amerikos tyrimų dominavimą skaitmeninių bibliotekų srityje, galėtumėme formuluoti hipotezę, kad „Šiaurės Amerikos valstybių tyrinėtojų straipsniai apie skaitmenines bibliotekas dominuoja bibliotekininkystės ir informacijos mokslų žurnalų publikacijose 1997-2007 m.“. Tai būtų mokslinė prielaida, nes praėjus tam tikram laikui gali atsirasti priežasčių, dėl kurių Šiaurės Amerikos valstybės gali nustoti dominavusios skaitmeninių bibliotekų tyrimuose. Nagrinėdami, kokių šalių autoriai publikuoja straipsnius skaitmeninių bibliotekų tematika, patikrintumėme, ar ši hipotezė pasitvirtino.

Daugiau apie hipotezių formulavimą ir joms keliamus reikalavimus skaitykite čia:

Powell R. Basic research methods for librarians. London, 1997. 281 p. Ši knyga taip pat yra VU bibliotekos Komunikacijos fakulteto filiale.

Pavyzdys straipsnyje pateiktas iš:

Liew Li, Chern. Digital Library Research 1997-2007: organisational and people issues. Journal of Documentation, 2009, vol. 65, no. 2, p. 245-266.

2009-12-24

Sveikiname su artėjančiomis Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais!

Mieli tinklaraščio skaitytojai!

"Rock&roll bibliotekininko" komanda sveikina Jus su artėjančiomis Šv. Kalėdomis ir Naujaisiais metais bei siunčia nuoširdžius linkėjimus.


Šaltinis: Bookish things - straipsnyje rasite daugiau idėjų, kaip papuošti aplinką knygomis :)

Kadangi tai profesinis tinklaraštis, mūsų linkėjimai siejasi su karjera ir profesiniu keliu.

Pirmiausia, linkime Jums pozityvaus požiūrio - nors neretai jį išlaikyti sunku, toks požiūris padeda neprarasti noro dirbti bei išlaikyti pasitikėjimą savo jėgomis.

Antra, linkime kūrybiškumo. Daugelis žmonių yra kūrybiški, tačiau baimė, nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas savo jėgomis kartais trukdo mums būti kūrybiškiems. Linkime atsikratyti visų kliūčių, stabdančių netipiškus sprendimus, idėjas, mintis.

Galiausia, joks iš išvardintų palinkėjimų neišsipildytų, jeigu Jūsų profesinė veikla, darbas, studijos, mokslai neteiktų Jums malonumo. Linkime, kad Jūsų darbai teiktų Jums džiaugsmo (ir ne tik jų rezultatai, bet ir pats procesas).

Pagaliau - SMAGIŲ ŠVENČIŲ!!!

2009-12-22

Lietuvos elektroninė periodika

Internete šiuo metu galime surasti šimtus elektroninių laikraščių, žurnalų, naujienų ar teminių portalų, mokslinių žurnalų ir tęstinių leidinių. Galime skaityti įvairių temų populiarius žurnalus, nacionalinius dienraščius ar regioninius laikraščius, mokslinius visateksčius straipsnius ar tinklaraščius... Daugumą Lietuvos el. leidinių nuorodų rasite svetainėje Lietuvos elektroninė periodika <http://www.eperiodika.lt/>.

Svetainė veikia nuo 2000 metų! Dabar naujas svetainės adresas ir dizainas, patogi leidinių paieška, leidinių sąrašai pagal abėcėlę, temą, leidinių rūšis. Informacija yra nuolat atnaujinama. Mėgaukitės naujomis galimybėmis!

Svetainė sukurta ir palaikoma savanoriškumo principu, norint padėti interneto naršytojams, bibliotekoms ir jų skaitytojams rasti Lietuvos elektroninius leidinius. Jeigu randate svetainėje netikslumų ar norite pasiūlyti naujo leidinio nuorodą, parašykite svetainės autorei. Informacija, sukurta bendradarbiaujant, daug vertingesnė ir naudingesnė visiems.

2009-12-21

Apgintos net dvi bibliotekininkystės ir informacijos disertacijos per vieną dieną!

Šį penktadienį, gruodžio 18 d., Komunikacijos fakulteto kolektyvas turėjo progą stebėti ne itin dažnai pasitaikantį reginį - dvi Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto doktorantės - Ineta Sibrian ir Ugnė Rutkauskienė - gynė daktaro disertacijas. Abi disertacijos yra originalios ir įdomios, gynimo tarybos - tarpdisciplininės: jose dalyvavo ne tik komunikacijos ir informacijos, bet ir sociologijos, literatūrologijos sričių atstovai.


Ineta Sibrian (kairėje) ir Ugnė Rutkauskienė

Ineta Sibrian apgynė disertaciją „Metodologiniai skaitymo kultūros tyrimų aspektai: pedagoginė paradigma Lietuvos bibliotekininkystėje po 1918 m.“ Disertacijoje dėmesys sutelktas į bibliotekininko vaidmenį formuojant skaitymo kultūrą. Juk bibliotekininkas yra tas specialistas, kuris ne tik padeda surasti reikiamą literatūrą, bet ir lavina skaitytojo literatūrinį skonį, paskatina skaityti. Disertacijoje atliktas unikalus Lietuvos bibliotekininkų tyrimas, kuris buvo parengtas 1984 m. atlikto tyrimo pagrindu ir leido sugretinti duomenis apie bibliotekininkų pasirengimą bei gebėjimą ugdyti skaitymo kultūrą praeityje ir dabartyje.


Ineta Sibrian ir prof. Domas Kaunas

Ugnė Rutkauskienė apgynė disertaciją „Viešųjų bibliotekų socialinis ir ekonominis poveikis vartotojams“. Disertacijoje pirmą kartą Lietuvoje buvo sukurta ir pritaikyta originali metodika, kuri leido įvertinti, kokį poveikį daro viešosios bibliotekos vartotojams informacijos technologijos sklaidos kontekste. Iš tiesų, bibliotekos nėra tik vieta, kurioje teikiama prieiga prie informacijos technologijų (pvz., kompiuterio, interneto), nors šis aspektas irgi labai svarbus. Reikšmingas yra paties bibliotekininko, kuris konsultuoja, padeda surasti ir įvertinti informaciją, indėlis į informacijos prieinamumą. Disertacijoje sukurta metodika gali būti pritaikyta pagrindžiant bibliotekų vaidmenis ir vertę, formuojant bibliotekų politiką ir finansavimo mechanizmus.


Ugnė Rutkauskienė kartu su disertacijos vadove prof. Elena Macevičiūte

Nuoširdžiai sveikiname Inetą ir Ugnę įsiliejus į bibliotekininkystės mokslininkų gretas!

"Už laisvę skaityti" - peticija dėl Lietuvos bibliotekų

Lietuvos bibliotekininkų draugija parengė ir paskelbė peticiją "Už laisvę skaityti", kurioje kreipiasi į pagrindines Lietuvos valdžios institucijas bei piliečius, atkreipdama dėmesį į viešųjų bibliotekų vaidmenį visuomenėje ir būtinybę sudaryti sąlygas Lietuvos žmonėms naudotis bibliotekų paslaugomis. Bibliotekose nemažai pasiekta gerinant paslaugų kokybę - viešosios bibliotekos modernizuojamos, kompiuterizuojamos, projekto "Bibliotekos pažangai" dėka vyksta interneto prieigos plėtra, bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimas.

Viešųjų bibliotekų paslaugomis naudojasi labai didelė dalis Lietuvos gyventojų. Svarbu išlaikyti šiuos pasiekimus, be to, užtikrinti naujausių leidinių ir kokybiškų paslaugų prieinamumą. Šios paslaugos būtinos, kad galėtų sklandžiai vykti mokymosi, dalyvavimo kultūriniame gyvenime procesai. Tačiau tam kyla grėsmė, nes bibliotekų finansavimas drastiškai mažinamas.

Peticijos rengėjai kviečia visus Lietuvos piliečius pareikšti savo nuomonę ir poziciją šiuo klausimu. Peticiją perskaityti ir pasirašyti galima šioje svetainėje.

2009-12-20

Naujosios technologijos ir kultūros paveldas - naujienos iš tarptautinės konferencijos

Mieli tinklaraščio skaitytojai, ką tik grįžau iš tarptautinės konferencijos Interaktyvusis kultūros paveldas (Cultural heritage online), vykusios Florencijoje (Italijoje), todėl norėčiau pristatyti šį įspūdingą renginį, pritraukusį daugiau, nei 300 bibliotekininkystės, archyvistikos, muzeologijos, informatikos mokslininkus ir praktikus iš viso pasaulio. Be abejonės, Florencija, pati kultūros paveldo lobynas, - puiki vieta diskusijoms apie kultūros paveldą.


Konferencija vyko Florencijos centre, puošniame Teatro della Pergola

Tarptautinė konferencija Interaktyvusis kultūros paveldas rengiama nuo 2006 m. Italijos fondo Skaitmeninis renesansas (Rinascimento Digitale), kuris vykdo įvairiausius kultūros paveldo projektus. Šį kartą konferencija skirta diskusijoms apie vartotojus - kaip atminties institucijos tenkina vartotojų kultūros paveldo poreikius, ar tikrai šiuolaikinės skaitmeninės kultūros paveldo paslaugos yra draugiškos vartotojams. Nenuostabu, kad buvo daug kalbama apie saityno 2.0 technologijas, vartotojų tyrimus, sąveikos su vartotojais pokyčius virtualioje aplinkoje.

Konferencija vyko dvi dienas. Pirmoji diena buvo skirta plenariniams pranešimams, tądien pristatymus pateikė žinomi mokslininkai bei praktikai, tarptautinių projektų dalyviai. Kita diena buvo skirta dviems teminėms sekcijoms, kurios vyko lygiagrečiai: Skaitmeninių bibliotekų taikomosios programos ir interaktyvusis saitynas bei Skaitmeninės kultūros išsaugojimo strategijos. Labai naudinga, kad visi teminių sekcijų pranešimai (jų tekstas) jau yra paskelbti konferencijos svetainėje. Prieiga ir išsaugojimas - kertinės temos, jau ilgus metus dominančios bibliotekininkus ir kitus specialistus, kuriems tenka dirbti su kultūros paveldu. Šios temos transformuojasi atsirandant naujoms technologijoms, paslaugoms ir, be abejo, problemoms. Šį kartą svarbiausios problemos buvo sąveika su vartotojais ir skaitmeninis išsaugojimas.

Man pačiai teko dalyvauti sekcijoje apie Skaitmeninių bibliotekų taikomąsias programas ir interaktyvųjį saityną, todėl trumpai pakomentuosiu du pranešimus, kad sužadinčiau jūsų smalsumą. Dvi temos, kurios man pasirodė įdomiausios, buvo - saitynas 2.0 ir pasitikėjimo problema virtualioje erdvėje.

Apie saityno 2.0 privalumus bei iššūkius kalbėjo Brianas Kelly iš Jungtinės Karalystės (Bath universitetas). Iš karto sudomino kritiškas požiūris į naujoves, vietoj visuotines web 2.0 įrankių euforijos. Smagu buvo ir tai, kad pranešime pateikta nemažai pavyzdžių, susijusių su šių įrankių taikymu. Tarp saityno 2.0 keliamų iššūkių paminėti tokie kaip ilgalaikio tęstinumo bei sistemų tarpusavio suderinamumo problemos, kurios kyla iš to, kad daugelio atvejų naudojamos nemokamos trečios šalies sukurtos paslaugos (pvz., Facebook, Flickr, Youtube), nuo kurių ir priklauso, ar išliks ateičiai šioje terpėje pristatyta paslauga, ar ją galima būtų naudoti kitoje programinėje aplinkoje; autorių teisių problemos dėl turinio panaudojimo, paskelbimo, pakeitimo ir kt. Be to, pranešime buvo ne tik išvardytos problemos, bet pasiūlyti ir tam tikri patarimai, kurie leistų sumažinti riziką.

Labai originalų pranešimą apie tai, kokie pasitikėjimo iššūkiai kyla skaitmeninėje terpėje, pristatė Smiljana Antonijevic (Karališkoji Nyderlandų meno ir mokslo akademija) ir Laura Gurak (Minesotos universitetas). Tyrinėtojos kalbėjo apie tai, kad atminties institucijoms vis labiau įtraukiant vartotojus į aktyvią sąveiką su kultūros paveldo objektais virtualioje terpėje, kyla pasitikėjimo problema. Pavyzdžiui, juk daugelis paveldo institucijų leidžia vartotojams priskirti skaitmeniniams vaizdams reikšminius žodžius, juos komentuoti. Bet ar tokia informacija patikima, ar interaktyviosios atminties institucijų svetainės nediskredituoja jų kaip patikimos institucijos? Apie tai, kaip formuojasi pasitikėjimas, teikiant interaktyvias paveldo paslaugas, apimančias pačių vartotojų sukurtą turinį, skaitykite tyrinėtojų pranešime.

Labai patariu paskaityti pranešimų tekstus, paskelbtus konferencijos svetainėje, jose tikrai rasite nemažai įdomių idėjų ir pasvarstymų apie kultūros paveldo paslaugas ir vartotojų bendruomenes.

2009-12-16

Naujos kartos bibliotekininkai


Ellyssa Kroski, informacijos konsultantė ir bibliotekininkė, rašo apie Web 2.0 technologijas, jų privalumus ir trūkumus. Pati perskaičiau jos knygą ir kitiems rekomenduoju.

Tarptautinėje konferencijoje “Online Information 2009“ Ellyssa Kroski skaitė pranešimą apie naujos kartos bibliotekininkus. Jos manymu, kūrybiškumas, naujos technologijos, pozityvus mąstymas ir verslumas - tai šiuolaikinės bibliotekos varomosios jėgos.

Pranešimą galima rasti čia

Bibliotekų matomumas


Web 2.0 technologijos leidžia mums, bibliotekininkams, parodyti save: ką turime, ką siūlome, kaip dirbame, ką galime.

Flickr The Commons, kuris startavo 2008 metais nuo pilotinio projekto bendradarbiaujant su Amerikos Kongreso Biblioteka, suteikia prieigą prie nepamirštamų vaizdų archyvų. Kiekviena nuotrauka verta dėmesio, komentaro ir tyrimų. Nuotraukas skelbti ir naudoti gali visi interneto vartotojai, o jų šiuo metu yra nemažai.



Flickr The Commons puiki matomumo didinimo priemonė!


2009-12-11

Galimybė jauniesiems bibliotekininkystės ir informacijos specialistams ir studentams - SLA Early Career Award

Europos Specialių bibliotekų asociacijos (Special Library Association) padalinys kviečia jaunuosius bibliotekininkystės ir informacijos specialistus (kurie dirba bibliotekininkystės srityje mažiau, negu 5 metus) bei studentus teikti paraiškas SLA karjeros pradžios stipendijai (SLA Early Career Award). Šios stipendijos laimėtojai galės nemokamai dalyvauti Specialių bibliotekų asociacijos konferencijoje, kuri vyks 2010 m. birželio 13-16 d. Naujajame Orleane, JAV. Stipendija apima šias išlaidas: konferencijos dalyvio registracijos mokestį, kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas.

Paraiškos teikimo terminas - 2010 m. sausio 31 d.

Daugiau informacijos apie reikalavimus konkurso dalyviams bei sąlygas rasite čia.

SLA Europe svetainėje taip pat pateikiami patarimai, kaip rengti paraišką.

Visa reikalinga informacija pateikiama SLA Europe puslapyje - http://www.sla-europe.org/

Nepraleiskite puikios progos sudalyvauti tarptautinėje konferencijoje!

2009-12-10

Tapk Vilniaus universiteto bibliotekos draugu: fondoieška, kaip bibliotekos marketingo dalis

...niekada nebuvo jokio garbingesnio ir veiksmingesnio būdo, galinčio padėti įgyti didesnę šlovę tarp žmonių, kaip įrengti gražias, puikias bibliotekas...
Gabrielis Naude
Bibliotekos finansuojamos iš valstybės biudžeto ir tik maža dalis pajamų gaunama iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, mokamų paslaugų, todėl bibliotekos yra labai priklausomos nuo finansinės valstybės padėties ir valstybės bibliotekų politikos. Bibliotekų vadovai ir bibliotekininkai nuolatos skundžiasi pinigų stygiumi, mažais atlyginimais. Pasaulį sukrėtus ekonominei krizei bibliotekų finansinė padėtis dar labiau suprastėjo. Bibliotekos turėtų pagalvoti apie alternatyvius būdus užsidirbti pinigų. Vienas iš būdų gauti papildomų pinigų ar kitokios paramos yra rėmėjų paieška.

Draugų ir rėmėjų paieškos sistemas aktyviai naudoja įvairios organizacijos. Dauguma sėkmingai veikiančių organizacijų kaip krepšinio klubas Kauno „Žalgiris“, UNICEF, Kembridžo universiteto biblioteka, Niujorko viešoji biblioteka yra išplėtojusios draugų ir rėmėjų paieškos sistemas. Šios organizacijos pateikia išsamią informaciją apie tai, kodėl jiems reikalingas parama, kuo rėmimas gali būti naudingas rėmėjui ir pan. Panašia nevalstybinių organizacijų patirtimi galėtų pasinaudoti ir Lietuvos bibliotekos. Tačiau nei viena Lietuvos biblioteka neturi sukūrusi draugų ir rėmėjų paieškos sistemos, kuri atsispindėtų viešoje erdvėje, t.y. būtų galima rasti interneto svetainėje, kad ši ar kita biblioteka prašo paramos. Beveik kiekviena Jungtinių Amerikos Valstijų biblioteka savo interneto svetainėse kviečia paremti, paaukoti, tapti savanoriu. JAV bibliotekos turi didelę patirtį plėtojant draugų ir rėmimo sistemą. Lietuvos bibliotekoms būtų naudinga susipažinti su geriausiais pavyzdžiais, apibendrinti gautą informaciją ir sukurti savo draugų ir rėmimo sistemą. Tiesa, situacija gali netrukus pasikeisti, nes savo draugų ir rėmėjų paieškos sistemą pradėjo kursi Vilniaus universiteto biblioteka, kuri turi visą būrį rėmėjų.

Rėmimas tikrai nėra šių laikų išradimas. Galime pasižiūrėti kaip į pavyzdį į Vilniaus universiteto biblioteką, kuri buvo įkurta 1570 metais. Ką tik įkurtai bibliotekai dideles knygų kolekcijas dovanojo Kardinolas Jonas Radvila, Vilniaus vyskupas Eustachius Wollowicz, Žygymantas Augustas ir kiti. XVI amžiuje donorai bibliotekai padovanojo tūkstančius vertingų knygų. Šiandieną filantropija galėtų tapti ne ką mažiau svarbiu reiškiniu nei tai buvo XVI amžiuje. Minėti vyrai savo laiku buvo itin žinomi Lietuvos valstybės veikėjai, turtus kaupę ne tik savo geiduliams tenkinti, bet ir negailėję mokslui. XXI amžiuje Vilniaus universiteto biblioteka taip pat sulaukia įvairių dovanų, tačiau tokio masto dovanų, kaip buvo XXI amžiuje – tikrai ne. Kodėl Vilniaus universiteto bibliotekos neparemia tokie įtakingi žmonės kaip Bronislovas Lubys; Andrius Kubilius; Arvydas Sabonis?

Iš tiesų, atsakymą rasti sunku, tačiau galimybė, kad biblioteka būtų paremta, labai padidintų sukurta draugų ir rėmėjų paieškos sistema. Kas tai yra? Šiame tekste draugų ir rėmėjų paieškos sistema laikomas išplėstiniu projektu, bibliotekos marketingo dalimi. Specialiai šiam projektui yra kuriamos interneto svetainės, kurios yra vienas pagrindinių komunikacijos įrankių. Draugų ir rėmėjų sistema apima ne tik dosnius ir turtingus rėmėjus, bet visus bibliotekos bendruomenės nariu gali paaukoti nors keletą litų. Draugų ir rėmėjų paieškos pagrindiniais aspektais laikoma: aiški idėja ir rėmimo paieškos tikslai; darbuotojai, kurie dirba ieškodami rėmėjų ir draugų; ir interneto svetainė, skirta specialiai rėmėjų ir draugų paieškos sistemai.

Draugų ir rėmėjų paieškos sistema yra paremta tuo, kad privatūs žmonės, fondai, organizacijos ir bendrovės prašomos materialiai arba moraliai paremti biblioteką. Parama galima ne tik pinigine išraiška. Parama laikoma ir kai bibliotekai dovanojama įrangos, baldų, popieriaus, knygų, pažadama lobistinė parama. Draugų ir rėmėjų paieškos sistemos sukūrimas glaudžiai susijęs su organizacijos marketingo dalimi. Vienas svarbiausių aspektų kuriant draugų ir rėmėjų paieškos sistemą yra skaidrumas, išsami informacija apie vykdomą veiklą. Vienas iš efektyvių būdų pateikti informaciją apie draugų ir rėmėjų paieškos sistemą yra interneto svetainė.

Rėmėjų paieškos sistemos interneto svetainėje pateikiama svarbiausia informacija apie galimybę paremti biblioteką. Taip pat šioje svetainėje pateikiama informacija apie jau esamus rėmėjus, draugus, įgyvendintus projektus ir pan. Interneto svetainės, sukurtos specialiai rėmėjų paieškos sistemos viešinimui, turi tipiškas dalis, būdingas interneto svetainėms, sukurtoms šiam tikslui.

Apibendrinant, rėmėjų paieškos sistemą sudaro šie pagrindiniai aspektai:
• Aiški rėmimo paieškos idėja ir tikslai
• Komanda, kurianti ir organizuojanti rėmimo paieškos sistemos darbą
• Rėmimo paieškos sistemai skirta interneto svetainė

Pagrindinės draugų ir rėmėjų paieškos sistemos interneto svetainės dalys:
• Apie projektą Bibliotekos draugai
• Istorija
• Kodėl reikalinga parama?
• Kaip paremti biblioteką?
• Kodėl verta tapti rėmėju?
• Mūsų rėmėjai
• Metinės ataskaitos
• Įgyvendinti projektai
• Padėkos renginiai
• Savanoriai
• Facebook
• Kontaktai
• Dažniausiai užduodami klausimai

Geriausių rėmėjų paieškos sistemos interneto svetainių pavyzdžiai:
http://www.lib.cam.ac.uk/supporting/
http://www.library.yale.edu/development/
http://www1.lib.uchicago.edu/e/alumnifriends/
http://libraries.mit.edu/giving/
http://alumni.harvard.edu/give
http://www.support.nypl.org/

Parengė Vincas Grigas (Vilniaus universiteto biblioteka)

2009-12-08

Apie lyderių paiešką bibliotekose ir charizmos žadintuvą

Kas bendro tarp B.Obamos, Dalai Lamos ir Hitlerio? Ne tik noras laimėti, nugalėti konkurentus, pasiekti savų tikslų sieja šias asmenybes. Visi jie – lyderiai, pasižymintys ypatinga charizma.

Žodis „charizma“ kilęs iš Biblijos ir reiškė Dievo malonę ar dovaną. Vėliau šią sąvoką išplėtė žymus vadybos teoretikas Maksas Vėberis. Jis teigė, kad charizma - tai tikrasis autoritetas, išsiskiriantis iš kitų savo išskirtinėmis galiomis.
Vadybos teoretikai sako, kad lyderiai priklauso ne tik nuo asmeninių savybių, bet taip pat ir sugebėjimo įkvėpti, įtikinti vizija, misija ir paskatinti sekti paskui juos. Charizmatiško lyderio misija yra kolektyvinė. Juk be pasekėjų nėra ir lyderio.

Kiek pažįstame charizmatiškų lyderių bibliotekose? Ar turime tarptautinių pavyzdžių, kurių vardai būtų visuotinai žinomi? Būtų tikrai labai įdomu sužinoti iš tinklaraščio sekėjų. Nepaisant to, egzistuoja organizacija, kuri rūpinasi bibliotekininkais lyderiais – LLAMA (Library Leadership and Management Association). Organizacija susikūrė dar 1957 m kaip Amerikos Bibliotekų Asociacijos (American Library Associacion) padalinys. Šiuo metu ji rūpinasi ateities bibliotekų lyderiais ir fokusuojasi septyniose srityse: pastatai ir aprūpinimas, fondoieška, žmoniškieji ištekliai, bibliotekų organizacijos ir valdymas, veiklos vertinimas, viešieji ryšiai ir marketingas bei sistemos ir paslaugos. Organizacija užsiima aktyvia švietėjiška veikla: ne tik veda mokymus, leidžia knygas, žurnalus apie lyderystę bibliotekose, bet ir rašo tinklaraštį: http://www.lama.ala.org/LLandM.
Tikrai ne kiekvienas turime charizmą, bet lyderystė priskiriama prie tų kompetencijų, kurios gali būti išugdomos. Lyderystės mokymuose lavinami tokie įgūdžiai:

  • Sugebėjimas komunikuoti – aiškiai, paprastai ir kartais su užsidegimu.
  • Sugebėjimas motyvuoti kitus ir save, pasiekti tikslus ir išspręsti senas problemas.
  • Įtaka ir nebijojimas išsakyti savo mintis.
  • Atviros kultūros kūrimas ir skirtingų nuomonių išklausymas.
  • Rizikos ir atsakomybės prisiėmimas.
  • Organizacijos misijos prisiminimas ir siekimas jos tikslų.
  • Kūrybiškumas, suderinamumas ir grįžtamasis ryšys.
Mano nuomone, Lietuvoje labai trūksta bibliotekininkų lyderių. Aktyvius, drąsius ir užburiančius savo vizija bibliotekininkus galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Neabejotinai svarbu lavinti šiuos lyderystės įgūdžius būsimiems specialistams aukštosiose mokyklose. Svarbu tobulinti ir dirbančius, kelti jų kompetencijų lygį.
Galbūt Hitleris, B.Obama ir Dalai Lama ir nelankė lyderystės mokyklų. Jų vidinė charizma padėjo pasiekti labai daug. Tačiau bibliotekininkams, vis dar stokojantiems komunikacinių įgūdžių, įtakos ir rizikos bei atsakomybės prisiėmimo, tai galėtų būti žadintuvas miegančiai charizmai!

2009-12-04

Ekskursija į buvusį basųjų karmelitų vienuolyną bei Šv. Dvasios cerkvę ir vienuolyną

Šių metų spalio 20 – 27 dienomis Vilniaus universiteto, Komunikacijos fakulteto, Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos studentai kartu su profesoriumi Arvydu Pacevičiumi lankėsi buvusiame basųjų karmelitų vienuolyne ir Šv. Dvasios cerkvėje, esančiuose prie Aušros vartų. Ekskursijos po buvusį basųjų karmelitų vienuolyną metu gidas supažindino su vienuolyno istorija, o profesorius jo pasakojimą papildė informacija apie vienuolyne buvusią biblioteką. Kitoje ekskursijos dalyje popas Vitalijus supažindino su stačiatikių vienuolynų istorija bei mažąja biblioteka, veikiančia prie vienuolyno.

Gidas, pasakojęs apie basuosius karmelitus, ir prof. Arvydas Pacevičius

Buvęs basųjų karmelitų vienuolynas

Į Vilnių ši vienuolija atvyko 1624 m. iš Liublino ir Krokuvos. Vilniaus Šv. Teresės vienuolynas iki 1773 m. priklausė lenkiškajai basųjų karmelitų provincijai, kol 1774 m. buvo įkurta Lietuvos provincija su centru Vilniuje.

Kaip ir kiekvienas viduramžių vienuolynas, Vilniaus basųjų karmelitų vienuolynas privalėjo turėti biblioteką. Ji buvo įkurta pietinėje vienuolyno dalyje virš refektoriaus – antrame aukšte.

Bibliotekininkystės ir informacijos 3 kurso, 1 grupės studentai.
Pirmame aukšte langai į buvusį vienuolyno refektorių, antrame – į biblioteką

Daugiausia buvo komplektuojama teologinė religinė literatūra. Iš XIX a. vizitacijų aktuose nurodytų bibliotekos katalogų ir inventorinių sąrašų galime pamatyti, jog bibliotekos fondą sudarė 11 Šventojo Rašto knygų, praktinio pobūdžio dvasinio gyvenimo vadovėliai, rankraštiniai ir spausdintiniai pamokslų tekstai, vienuolijos regula, 52 biografijos, hagiografiniai šaltiniai. Biblioteka taip pat turėjo 4 medicinos knygas, 109 politinius veikalus, 69 matematikos ir fizikos knygas, kalendorių, 187 filosofijos veikalus - Aristotelio, Tomo Akviniečio raštų bei Fillipo Picinelli knygą. Manoma, jog bibliotekoje būta apie 3600 tomų dokumentų.

Už bibliotekos funkcionavimą, jos priežiūrą buvo atsakingas bibliotekininko pareigas einantis vienuolis. Jis privalėjo rūpintis naujų leidinių įsigijimu, jų tvarkymu, vienuolių aptarnavimu, bibliotekos švara.
Buvusio vienuolyno interjeras

Apie bibliotekos interjerą byloja iki šiandien išlikusios skliautuotos lubos. Daugiau interjero detalių, deja, nebuvo išsaugota.

Šv. Dvasios cerkvė ir vienuolynas

Cerkvė ir vienuolynas veikia nuo 1597 m. Per daugiau nei 400 gyvavimo metų ir cerkvei ir vienuolynui teko patirti daug permainų, kelis perstatymus ir karo negandas. Ši cerkvė gerai žinoma dėl joje palaidotų trijų kankinių: Antonijaus, Eustachijaus ir Jono.

Šv. Dvasios cerkvė ir įėjimas į prie vienuolyno įkurtą biblioteką

Prie vienuolyno įkurta nedidelė biblioteka komplektuoja religinio turinio literatūrą. Vertingų senųjų leidinių biblioteka neturi, tačiau saugo keletą XIX a. pradžios laikraščių. Taip pat fondą vertinga literatūra papildo parapijiečiai.

Popas, kaip vieną įsimintiniausių dovanų, pamini XVII a. pab. – XVIII a. pr. mišiolą lotynų kalba. Nors bibliotekoje dirba ne profesionalūs bibliotekininkai, stengiamasi kuo tiksliau klasifikuoti dokumentus, remiamasi viešųjų bibliotekų pavyzdžiu. Šiuo metu biblioteka turi virš 1000 skaitytojų.

Popas Vitalijus

Trys kankiniai palaidoti cerkvėje

---------------------------------------

Parengė: Eglė Jackevičiūtė, Monika Petronytė, Marta Fominaitė ir Laura Šlenderytė

2009-12-03

Bibliotekininkystės jubiliejų šventė, arba Biržiškos skaitymai 2009

Gruodžio 2 d. vyko kasmetinė Biržiškos skaitymų konferencija, kurią tradiciškai organizuoja VU KF Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas. Šį kartą konferencija buvo skirta net keliems jubiliejams (net du iš jų yra siejami su bibliotekininkyste): Vilniaus universiteto 430 metų sukakčiai, Bibliotekininkystės studijų Vilniaus universitete 60 metų sukakčiai ir žymaus bibliotekininkystės tyrinėtojo, kurio vardu ir pavadinta konferencija, Vaclovo Biržiškos 125 metų jubiliejui.

Šventiniai renginiai prasidėjo iškilmingu Komunikacijos fakulteto ženkliukų įteikimu Bibliotekininkystės ir informacijos pirmakursiams. Ceremonija vyko Baltojoje salėje.

Antra iškilmių dalis buvo skirta jubiliejinės parodos Bibliotekininkystės ir informacijos studijos Vilniaus universitete atidarymui. Parodoje buvo galima pamatyti įvairiausias publikacijas ir dokumentus, vienaip ar kitaip atspindinčius studijų organizavimą ir įgyvendinimą Vilniaus universitete - istorinius dokumentus apie studijų programų kūrimą, keitimą, svarbių studijoms sprendimų priėmimą; vadovėlius ir kitokias bibliotekininkystės mokslininkų publikacijas, nuotraukas iš studentų ir dėstytojų gyvenimo.

Trečioji šventinių renginių dalis - pati Biržiškos skaitymų konferencija, kurios tema taip pat siejosi su bibliotekininkystės mokslais, studijomis ir inovatyvia praktine veikla. Konferencija vyko puošnioje Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje.


Naudodamiesi proga nusprendėme pasidalyti kai kuriais ir studentams, ir praktikams, ir mokslininkams įdomiais pranešimais.

Vincas Grigas. Tapk Vilniaus universiteto bibliotekos draugu: fondoieška, kaip bibliotekos marketingo dalis. Šiame pranešime atskleidžiamos novatoriškos Vilniaus universiteto fondoieškos strategijos. Pasirodo, Lietuvos bibliotekos dar nekreipė pakankamai dėmesio į kryptingą bibliotekų rėmėjų paiešką. Manome, kad šis pranešimas galėtų tapti postūmiu pradėti fondoieškos iniciatyvas ir kitose Lietuvos bibliotekose.

Julija Niauraitė, Indrė Zalieskienė. Biblioteka informacijos technologijų apsuptyje: teorija ir praktika. Kolegės iš Vilniaus universiteto bibliotekos pristatė šios bibliotekos patirtį naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir taip pat aptarė naujausią bibliotekos projektą - Informacinio raštingumo svetainę, apie kurią jau rašėme anksčiau.

Zinaida Manžuch. Tinklaraštis Rock&roll bibliotekininkas - profesinės komunikacijos ir studijų kokybės gerinimo priemonė: atvejo analizė. Šiame pranešime rasite informacijos apie tinklaraščio idėją bei statistinius duomenis, atskleidžiančius pirmąsias jo plėtros tendencijas.


Jurgita Kunigiškytė. Profesinės praktikos praktinė vertė: atvejo analizė. Pranešime pristatomas unikalus eksperimentas - Lietuvos bibliotekų organizacinės kultūros tyrimas - atliktus VU KF Bibliotekininkystės ir informacijos ketvirtakursių praktikos metu. Pasirodo, bibliotekose dominuoja klano kultūra - apie tai, kas tai yra - skaitykite pranešimo skaidrėse.

Ramunė Petuchovaitė. Probleminio mokymosi taikymas bibliotekininkystės studijuose: kurso "Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba" atvejis. Pranešime pristatoma jau beveik dešimt metų taikomo probleminio mokymosi metodo patirtis. Tinklaraščio skaitytojai jau turėjo galimybę su šia patirtimi susipažinti paskaitę pranešimą "Apie probleminį mokymąsi bibliotekininkystės magistrantūros studijose".

2009-12-01

Nežinai kaip? – VU bibliotekos Informacinio raštingumo interneto svetainė TAU

Artėjant gražiausiai metų šventei, VU biblioteka visai Lietuvai, o ypač VU bendruomenės nariams, parengė kalėdinę dovaną. Gruodžio pradžioje pasirodė nauja bibliotekos paslauga – Informacinio raštingumo interneto svetainė.

„Kiekvieną dieną susiduriant su dideliais informacijos kiekiais, reikalinga mokomoji ir aiškinamoji medžiaga, kaip nepasiklysti informacijos sraute, kaip išsirinkti reikalingiausias žinias, naudingiausius šaltinius, ypač medžiagą moksliniams darbams. Būtent Informacinio raštingumo svetainėje ir bus galima susipažinti su visomis informacijos paieškos galimybėmis“, – džiugia naujiena dalijasi VU bibliotekos Elektroninės informacijos skyriaus vedėja Julija Niauraitė.

Informacinio raštingumo interneto svetainė yra pirma tokio pobūdžio bibliotekos paslauga Lietuvoje. Joje pateikiama viskas, kas svarbiausia apie informaciją bei jos atranką, paiešką, vertinimą, todėl tai puikus pagalbininkas visiems besimokantiems ir studijuojantiems. Daugelis pažangių užsienio universitetų bibliotekų jau turi parengę tokio pobūdžio informacines svetaines. Interneto svetainę sudaro šeši pagrindiniai moduliai apie informacijos radimą ir efektyvų valdymą: temos suvokimas, informacijos šaltiniai, informacijos paieška, atranka ir vertinimas, informacijos įsisavinimas ir paskutinis modulis – būk etiškas! Svarbu suprasti, kad su informacija reikėtų elgtis atsakingai, todėl nemažai dėmesio skiriama ir autorių teisėms bei citavimo klausimams.

Visi studijuojantys čia ras atsakymus į jiems aktualius klausimus – kur ir kaip ieškoti mokslinės informacijos mokslo darbams, kuriuos šaltinius patartina rinktis ir kuriuos ne, ką daryti, jei nesupranti savo temos. Svetainė bus ir pagalbininkas tiems, kurie nelabai orientuojasi bibliotekų sistemoje, o pateikiami pavyzdžiai turėtų palengvinti įsisąmoninti perskaitytas žinias. Ypač ji turėtų pagelbėti pirmo kurso studentams.

„Ši interneto svetainė svarbi ir naudinga tuo, kad joje studentai ras visą svarbiausią informaciją rašydami mokslinį darbą. Informacija pateikiama lengvai ir suprantamai. Ja gali naudotis visos Lietuvos studentai. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad informacinių gebėjimų ugdymo idėja ir pritaikymas tampa realybe ir neatsiejama VU bibliotekos dalimi“, – kalbėjo VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.

Parengė: Indrė Zalieskienė, Vilniaus universiteto biblioteka