2011-09-30

„VASARA SU KNYGA“ PANEVĖŽIO MIESTO VIEŠOJOJE BILIOTEKOJE

Antuano de Sent-Egziuperi ir kitų rašytojų, susijusiu su autoriumi, paroda
2008 metais Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos filiale Šiaurinė biblioteka buvo surengta pirmoji vaikų vasaros stovykla „Vasara su knyga“, kuri bėgant metams tapo kasmetine filialo tradicija.

Bibliotekos organizuojamų vaikų vasaros stovyklų tikslas – spręsti mikrorajono vaikų užimtumo problemą bei skatinti vasarą mieste atostogaujančius vaikus prasmingai praleisti laisvalaikį. Pagrindiniai projekto programos uždaviniai: užtikrinti kultūringą ir turiningą laisvalaikį, skatinti vaikų domėjimąsi knyga, gerinti vaikų skaitymo kultūrą propaguojant originalią bei verstinę literatūrą, įtraukiant vaikus į kūrybinę veiklą.

Prieš aptariant šių metų stovyklos veiklą, tikslinga glaustai apžvelgti keletą statistinių rodiklių, atspindinčių stovyklos trijų metų gyvavimo aktualijas.


Gaminame daiktadėžes
Kaip matyti iš 1 diagramoje pateiktų duomenų, pirmaisiais stovyklos organizavimo metais bibliotekoje stovyklavo 36 vaikai. 2009 metais stovyklautojų skaičius išaugo 36% (t.y. 49 vaikai). 2010 metais šis skaičius dar padidėjo: stovyklos užsiėmimuose lankėsi net 55 vaikai. Tačiau šįmet stovyklautojų ženkliai sumažėjo: „Mažojo princo stovyklos“ užsiėmimuose dalyvavo 37 vaikai.


Joninės, paparčio žiedo beieškant
Priežastys, nulėmusios menkesnį vaikų dalyvavimą Šiaurinės bibliotekos vasaros stovykloje šiemet, gali būti įvairios: 1. Šeimos, auginančios mažamečius, sunkmečiu turi bene didesnį pasirinkimą, kur leisti savo atžalas atostogų metu. Šiuo laikotarpiu nemažai kultūros ir mokslo institucijų rašė projektus ir gavo finansavimą. Todėl nestebina faktas, jog įteikus pakvietimą į stovyklą, ne retais iškart atsisako dalyvauti, motyvuodamas tuo, kad jau yra numatęs lankytis kituose užsiėmimuose; 2. Vis dažniau tėvai savo vaikus išleidžia atostogauti į kaimą, ar vežasi kartu į turistines keliones.; 3. Įtakos turi ir pačių vaikų motyvacija. Pastebėta, jog vaikų noras bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti naudinguose užsiėmimuose mažėja. To pasekmė gali būti tai, jog dažnas vaikas nebeįsivaizduoja savo laisvalaikio be televizoriaus, kompiuterio ar interneto. Tai akivaizdžiai rodo, kad knygą, o kartu ir biblioteką, iš lyderės pozicijų stumia šiuolaikinės technologijos. Kuo toliau, tuo labiau pastebima ir tai, kad užsiėmimų programą būtina kasmet kardinaliai atnaujinti, tobulinti. Taip yra todėl, jog tai, ką vaikai jau išmoko, išbandė bei patyrė, kitais metais tampa nebeaktualu, neįdomu. Tad sudominti bei įkalbėti mažuosius skaitytojus dalyvauti stovyklos veikloje, bei parengti visiškai naują, išskirtinę ir „užkabinančią“ vaikus stovyklos veiklos programą tampa tikru iššūkiu bibliotekos darbuotojoms.


Joninės, vainiko metimas ant šakos
Šiaurinės bibliotekos statistiniais duomenimis, stovyklautojų, lankiusių vasaros stovyklą, amžius įvairuoja: čia lankosi vaikai, kurie yra nuo šešių iki trylikos metų amžiaus. Skirtingo amžiaus dalyviai įtakoja bibliotekininkių darbo krūvio padidėjimą: stovyklos veiklos turinys, užsiėmimai, vaikams pritaikomi atsižvelgiant į jų amžių, gebėjimus, supratimo lygį. Mažesnieji, nepaisant savo galimybių, paprastai nori daryti tai, ką daro vyresni stovyklautojai. Jų nesuviliosi pasiūlymais piešti, karpyti ar spalvinti, tad tenka šiems vaikams skirti daugiau dėmesio ir pagalbos. Jau treti metai Šiaurinės bibliotekos stovyklas lanko tie patys vaikai. Šiųmetinė stovyklos vykdytojų patirtis rodo, jog 18 dalyvių jau ne pirmą kartą įsijungia į bibliotekos organizuojamą vasaros stovyklos veiklą. Užregistruojamas tik vienas kitas naujokas. Džiugina faktas, jog šiemet 10 naujokų, dalyvavusių stovykloje, tapo bibliotekos skaitytojais.

Kitas svarbus nagrinėjamos temos aspektas yra tas, jog vaikų vasaros stovykloms kasmet skiriamas nevienodas finansavimas (žr. 2 diagramą). 2008 metais stovyklos užsiėmimams buvo skirta didžiausia – 1200 Lt suma. Prasidėjęs sunkmetis pakoregavo ir finansavimą: 2009 metais gauta 640 Lt, o 2010 metais – tik 350 Lt. Šiais metais finansavimas beveik sugrįžo į 2009 m. lygį: stovyklos veiklai buvo skirta 530 litų suma. Apibendrinus analizuotus duomenis, patvirtintas nedžiuginantis faktas, jog per trejus stovyklos rengimo metus finansavimo padėtis kardinaliai pasikeitė: skiriamų lėšų suma kasmet mažėja perpus (išimtis būtų 2011 m.). Sunku tiksliai atsakyti, kokios priežastys nulėmė tokias stovyklai skirto finansavimo tendencijas. Galima tik spėlioti, kad tam daug įtakos turėjo Lietuvą užklupusi ekonominė krizė. Sumažėjęs stovyklų finansavimas tiesiogiai atsiliepė ir organizuotų veiklų kokybei: dažnai trūko lėšų numatytai programai įgyvendinti, tad tenka kardinaliai keisti numatyto projekto veiklą.


Mokomės karoliukų vėrimo meno. Veriame Mažojo Princo rožę
Stovykloms skirtos lėšos buvo išleistos įvairioms reikmėms. Kadangi pirmaisiais stovyklos organizavimo metais finansavimas buvo gana nemenkas, tais metais daugiausiai lėšų buvo skirta brangesniems pirkiniams (stalo žaidimams ir sporto inventoriui) įsigyti. 2010 ir 2011 metais įsigyta kanceliarinių prekių, priemonių meniniams užsiėmimams, saldainiams, kurie buvo įteikti kaip gardūs prizai. Šiais metais taip pat buvo nupirkta ir naujų A. de Saint Exupery „Mažasis princas“ knygų. Biblioteka stovyklos metu sulaukia talkos: nuo 2008 m iki 2010 m. kasmetinėse vaikų vasaros stovyklose laisvalaikio organizavimo praktiką atlikdavo Panevėžio kolegijos studentės. Šiais metais stovyklos veikloje praktikančių nebuvo, tačiau savanoriavo „Vilties“ vidurinės mokyklos istorijos mokytoja V. Daugėlienė ir Panevėžio ligoninės bendrosios praktikos slaugytoja R. Nerečionienė.


Naudojant papje maše techniką vaikų sukurtos Mažojo Princo planetos
Kadangi 2011 metų birželį minimos garsaus prancūzų rašytojo A. de Saint-Exuperi 111-osios gimimo metinės, nuspręsta šiųmetinę, jau 4-ąkart bibliotekoje organizuojamą stovyklą skirti šio autoriaus knygai „Mažasis princas“. Darbuotojoms gimė idėja surengti stovyklą, kurios metu siekta nuosekliai per diskusijas ir meninius užsiėmimus perteikti stovyklautojams knygos autoriaus asmenybę, knygos idėją ir joje iškeltas temas (meilę, draugystę ir atsakingumą), o kartu ir išpopuliarinti knygą. Stovyklos atidarymo metu vaikams buvo pristatyta stovyklos veiklos programa ir pagrindinė idėja. Kartu su stovyklos vedėjomis buvo kuriamas stovyklos taisyklių medis, pavadintas „Mažojo princo planetos taisyklių medžiu“. Kiekvienas dalyvis piešė savo šakas, kurias sujungė į bendrą medį, simbolizavusį Mažojo princo planetos milžiną – baobabą. Stovyklos metu ant jo vaikai klijavo popierinius žiedus, kuriuos gaudavo už lankomumą, dalyvavimą užsiėmimuose, taisyklių laikymąsi. Su kiekviena diena medis vis gražėjo, puošėsi vis naujais žiedais. Vaikai buvo informuoti, apie tai, kad surinkusieji daugiausiai žiedų, gaus vertingą prizą. Tačiau koks tai prizas nebuvo atskleista iki pat stovyklos uždarymo dienos.


Vaikų sukurti knygų skirtukai
A. de Saint-Exuperi atminti, buvo surengta jo parašytų knygų – „Mažasis princas“, „Citadėlė“, „Žemė, žmonių planeta", „Naktinis skridimas“, „Karo lakūnas“ – paroda. Be minėtųjų buvo pristatytos ir kitų autorių, susijusių su A. de Saint Exuperi, knygos. Tai J. Pradel ir L. Vanrell „Paskutinė Antuano de Saint-Exuperi paslaptis“, B. Bikulčiaus „Antuane de Saint-Exupery minčių rinktinė“. Literatūrinę parodą papildė ir dvi rašytojo žmonos Consuelos de Saint-Exuperi knygos „Sekmadienio laiškai“ ir „Rožės memuarai“. Ši paroda buvo sumanyta, kad vaikai sužinotų ir apie kitas rašytojo knygas, paskatintų pasidomėti autoriaus gyvenimu.

Stovyklos atidarymo akimirka
Stovyklos medis, simbolizuojantis Mažojo princo planetos baobabą
„Mažojo princo stovykloje“ vaikai tikrai nenuobodžiavo, tam paprasčiausiai nebuvo laiko. Stovyklautojams buvo numatyta gana intensyvi veiklos programa, apimanti daug įvairiapusiškų užsiėmimų. Mažieji susipažino su papjė mašė technika (šiuo būdu buvo kuriama Mažojo princo planeta). Kol vyko stovykla, buvo surengta šių planetų paroda ir konkursas. Bibliotekos lankytojai buvo kviečiami atiduoti balsus už jiems labiausiai patikusias planetas. Stovyklos uždarymo metu buvo paskelbti daugiausiai dėmesio susilaukę darbai, jų kūrėjams įteikti prizai. Šių metų stovykloje antrą kartą aktyviai savanoriavusi mokytoja V. Daugėlienė vaikams pademonstravo dekupažo ant audinio techniką, kuria kiekvienas pasigamino paveiksliuką su rožės atvaizdu. Tokiu būdu jauniesiems kūrėjams buvo priminta knygos „Mažasis princas“ siužeto dalis, kurioje pagrindinis knygos herojus atranda savo planetoje aikštingąją, bet vienintelę rožę. V. Daugėlienė vaikus taip pat išmokė pasidaryti originalius knygos žymeklius bei taisyklingo siuvinėjimo meno. Kita savanorė R. Neračionienė vaikus mokino kaip iš laikraščio pasiruoštų vytelių nusipinti daiktadėžes. Buvo suorganizuotos ir Joninės, kurių metu papasakota apie šios šventės papročius, prisiminta, kokie pagrindiniai Joninių šventės akcentai. Vaikai kieme rinko žolynus, pynė vainiką, žaidė tradicinius Joninių žaidimus. Paparčio žiedo (jį atstojo saldainiai) stovyklautojai ieškojo pagal užuominas, atlikdami tam tikras užduotis. Stovyklos uždarymą pažymėjome stovyklos aptarimu ir vaišėmis, kurias atsinešė patys vaikai. Aktyviausiems stovyklautojams stovyklos uždarymo metu buvo įteiktos penkios A. de Saint Exuperi knygos „Mažasis princas“. Svarbu paminėti, jog stovykla pateisino rengėjų lūkesčius ir prisidėjo prie didesnio A. de Sent-Egziuperi kūrinių skaitomumo didinimo. Statistiniai rodikliai rodo, kad šios knygos skaitymo skatinimo būdas buvo tikrai veiksmingas: per stovyklos laikotarpį (2011 06 06 iki 2011 07 26) knyga buvo išduota 13 kartų. Džiugina faktas, jog per beveik du mėnesius knyga buvo išduota tiek pat kartų, kiek per paskutinius trejus metus.

Apibendrinant, galima teigti, jog nors šio filialo stovyklų organizavimo patirtis dar nėra didelė, vaikų vasaros užimtumo programos visada pasižymi originalumu, užsiėmimų ir veiklos įvairove, novatoriškumu, stovyklautojų kūrybiškumo, darbštumo, žingeidumo skatinimu bei aktyviomis vedėjomis. Šiaurinės bibliotekos organizuojamos stovyklos dėka, aplinkinių mikrorajonų vaikai turi galimybę prasmingai bei turiningai praleisti savo vasaros atostogas.  

Parengė: Šiaurinės bibliotekos vyr. bibliotekininkė Oksana Juškienė, vyr. metodininkė Indrė Lašinytė Nuotraukų autorė Oksana Juškienė



Vaikai kuria Mažojo Princo planetą
Stovyklos uždarymo akimirkos. Prizų įteikimas

2011-09-27

Prisidėkim prie Europos skaitmeninės įtraukties veiksmų plano rengimo


Kitą savaitę Gdanske vyks vertas bibliotekų ir bibliotekininkų dėmesio renginys - "Skaitmeninės įtraukties inovacijų" konferencija, įtraukta į Lenkijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai programą. Konferencijoje dalyvaus ES komisarė skaitmeninei darbotvarkei p. Neelie Kroes ir kiti aukšti Europos Komisijos bei šalių narių pareigūnai, verslininkai ir mokslininkai, telecentrų, interneto prieigos taškų ir bibliotekų atstovai.
Prieš konferenciją kilo iniciatyva iš įvairių suinteresuotų pusių surinkti idėjas ir pasiūlymus Europos skaitmeninės įtraukties veiksmų planui (roadmap): http://ec.europa.eu/information_society/activities/einclusion/policy/competences/gdansk_roadmap/index_en.htm
Dar turime kokias 24 valandas (iki rugsėjo 28 d.) prisidėti, t.y. pasiūlyti idėjų, kaip Europa gali įveikti skaitmeninės atskirties problemą arba pasidalinti, ką darome mes padėdami Lietuvos žmonėms pradėti naudotis informacinėmis technologijomis ir atrasti e. paslaugų privalumus.

Prisidėti gana paprasta. Paspaudę aukščiau pateiktą nuorodą rasite kvietimą prisijungti prie iniciatyvos. Patogumui šio teksto pabaigoje įterpiu pirminio veiksmų plano interaktyvų tekstą - jį skaitydami galite pele pasirinkti žodį, pastraipą ar antraštę ir pridėti savo komentarą. Tam reikia kairiąjame teksto lauko kampe paspausti esančią žalią ikonėlę "comment". Atsidarius lentelei parašykite savo vardą (name), e.pašto adresą (e-mail address), komentaro pavadinimą (title), komentarą (comment) ir reikšminius žodžius (tags). Pasirinkti komentaro vietą galima ir parašius komentarą. Pirminis plano tekstas parašytas anglų kalba ir, žinoma, komentuoti reikia anglų kalba, todėl norėdami prisidėti griebkit angliškai mokantį kolegą ir bibliotekos vartotoją ir dalyvaukite. Juk bibliotekos tikrai gali padėti ir prisidėti vertinga patirtimi, įveikiant svarbią skaitmeninės eros informacinio neraštingumo problemą.

Biblioteka geležinkelio stotyje, arba kam reikalingos knygos piko valandomis

Olandijos Haarlemo geležinkelio stotyje pradėjo veikti biblioteka. Tai neįprasta biblioteka - ji atsidaro jau 7 valando ryto, o kai kurie skaitytojai neužsibūna joje daugiau kaip 20 minučių. Atrodytų keistoka bibliotekai, tačiau, pasirodo, kad skaitytojams patinka. Geležinkelio stotis - tai vieta, kurioje kasdien apsilanko šimtai ar net tūkstančiai žmonių, važiuojančių į darbą ar dalykinius susitikimus. Šiuolaikinio gyvenimo tempas - labai greitas, ne visi turi galimybę apsilankyti įprastoje viešojoje bibliotekoje. Bet daugelis žmonių mėgsta skaityti ir norėtų pasiskolinti knygas. Dėl to naujoji stoties biblioteka sulaukia nemažai pagyrų. Skaitytojai gali labai greitai (ir savarankiškai) paskolinti knygą naudodamiesi savitarnos terminalu. Šiuo metu bibliotekos fonde yra apie 1500 įvairių leidinių - tai populiariausios ir skaitomiausios knygos, ne tik grožinė, bet ir pažintinė literatūra. Biblioteka įrengta moderniai - minimalistinis, bet šiuolaikiškas dizainas patrauklus nuolat skubantiems skaitytojams.

Kviečiame pasižiūrėti vaizdo įrašą apie neįprastą biblioteką - pasakojama olandų kalba, tačiau yra anglų k. subtitrai.



Parengta pagal: Europe's first train station library [interaktyvus]. 2011 m. rugsėjo 27 d. [žiūrėta 2011 m. rugsėjo 27 d.]. Prieiga per internetą: http://www.rnw.nl/english/video/europes-first-train-station-library

2011-09-25

Kodėl suaugusieji skaito vaikų klasiką?


Penktadienio, 2011 m.rugsėjo 23 d., laikraštyje The International Independent perskaičiau apie Kembridžo universiteto mokslininkės dr. Louise Joy teoriją, kad vaikų literatūros klasika traukia suaugusius žmones dėl galimybės bent jau simboliškai pabėgti nuo nusivylimo realybe ir moderniu gyvenimu. Anot mokslininkės suaugusieji vaikams skirtuose tekstuose randa dalykus, kurių pasigenda savo kasdieniame gyvenime, tarp jų – tiesioginį bendravimą, skanų, namuose gamintą maistą ir toleranciją ekscentriškumui. Dr. Joy tegia, kad „tokios knygos kaip Lewis Carroll „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodžio karalystėje“ ir Roald Dahl „Džeimsas ir milžiniškas persikas“ atveria pasaulį, kuriame nuverčiama savimonė, o santykiai yra atviri.“ Visiška priešingybė realybei pilnai bendravimo nesusipratimų, kurioje neįmanoma vieniems kitų tikrai suprasti. Savo teorijas mokslininkė išdėstė greit pasirodysiančioje knygoje „Literature‘s children“ (Literatūros vaikai), pagrįstos visiems žinomomis vaikų klasikos knygomis - Kenneth Graham „Vėjas gluosniuose“, A.A. Milne „Pūkuotuko pasaulis“, J. R. Tokien „Žiedų valdovas“ ir jau minėtais L. Carroll ir R. Dahl kūriniais.

Įdomiausia, kad šalia šio straipsnio išspausdintas ir Boyd Tonkin – laikraščio literatūros redaktoriaus – komentaras, pavadintas „Ši teorija galėjo būti sukurta Sovietų eroje“. Tonkin šaiposi, kad Kembridžas iš Oksfordo universiteto su šiuo tyrimu gali sėkmingai perimti „pasiklydusių priežasčių gimtinės“ titulą. Jo nuomone Dr. Joy teorija dėl vaikų knygų patrauklumo suaugusiems priežasčių yra artima Socialistinio realizmo teorijos paklydimams. Nes teisingą realybę ir politinį užsakymą atitinkančius kūrinius pergyveno „idealizuoti“ tekstai. Jis prieštarauja, kad bet kuri išliekanti literatūra veikia kaip mitas, todėl vaikų literatūra – nėra jokia išimtis. Jis taip pat siūlo tikintiems, kad vaikų klasika puoselėja nuostatą dėl aiškios, natūralios ir neprieštaringos kalbos, grįžti prie L. Carroll citatos iš „Veidrodžio karalystėje“:
"– Kai aš sakau žodį, – išdidžiai tarė Kliunkis Pliumpis – jis reiškia tiksliai tai, ką noriu, kad reikštų – nei daugiau, nei mažiau.
– Bet aš labai abejoju, ar galima priversti žodį reikšti tiek daug skirtingų dalykų? – nesutiko Alisa.
– Ko čia abejoti, svarbu, kas ką valdo ir baigtas kriukis, – atrėžė Kliunkis Pliumpis.“


Parengta pagal:

Sharp, Rob. Why do adults read children‘s books? Blame modern life. The International Independent. Friday, 23 September, 2011. No 7785. P. 20.

Tonkin, Boyd. This theory could have come from the Soviet era. The International Independent. Friday, 23 September, 2011. No 7785. P. 21.

Kerolis, Liuisas. Alisa stebuklų šalyje ir Veidrodžio karalystėje/ vertė Kazys Grigas. Vilnius: Vyturys, 1991. P. 170.
Iliustracijai tekste panaudotas L. Carroll knygos, išleistos Alma Littera 2006 metais, viršelis.

2011-09-23

Kodėl bibliotekos ir bibliotekininkai bus reikalingi ateityje? Pasiūlykite savo argumentą

Vakar laikraštyje 15 min buvo paskelbtas straipsnis "10 profesijų, kurios išnyks netolimoje ateityje". Ten galima rasti pastraipą ir apie bibliotekininkus:
Knygos persikelia į internetą, o mums nebereikia eiti į skaityklas, kad iš gūdžių saugyklų būtų atneštas reikalingas leidinys. Visi moka virtualioje erdvėje susirasti reikiamos informacijos, o bibliotekos, kadaise buvusios vienintele vieta, kur neturtingieji galėjo paskaityti knygų, prarado šį statusą. Dabar ieškantieji knygos savo kompiuteryje naudoja duomenų paieškos sistemas „Lexis Nexis“ arba JSTOR. Milijonai žmonių nešiojasi milijonus knygų skaitmeniniuose skaitytuvuose, planšetiniuose kompiuteriuose. Jie mėgsta skaityti, bet niekada nebeišvysime jų bibliotekoje.
Manau, tai gera proga bibliotekinei bendruomenei pasakyti savo svarius argumentus, kodėl bibliotekos ir bibliotekininkai ateityje bus reikalingi.

Kviečiame diskutuoti ir pasiūlyti savo svarų argumentą!

Pradedama diskusiją pakomentuosiu 15 min ateities viziją pati:

Naivu tikėtis, kad kiekvienas interneto vartotojas galėtų naudotis Lexis Nexis ar JSTOR, jei nebūtų bibliotekų, kurios prenumeruoja šias duomenų bazes. Galimybė vartotojui naudotis šiomis duomenų bazėmis slepia labai daug bibliotekų darbo - tai komercinių duomenų bazių atranka, derybos su leidėjais, prenumerata, kuri neretai kainuoja milijonus, techninė infrastruktūra ir paslaugos, kurios leidžia mums pasiekti visas gerybes iš namų, net nejaučiant, kad tai bibliotekos paslauga. Kitaip naudojimasis duomenų bazėmis nuvarytų į bankrotą net labai pasiturinčius interneto vartotojus, o mokslas ir studijos iš vis taptų sunkiai pasiekiama brangenybe.

O ką pasakysite jūs?

Bibliotekos tinklaraštis „Kelionė su knyga“ kviečia keliauti knygų ir kūrėjų pėdsakais

Šiuo metu Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka turi tris tinklaraščius: Vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“, tinklaraštį „Vaikas ir knyga“, sveikatinimo projekto „Sveikata išmintingųjų honoraras“  ir dabar pristatomą „Kelionę su knyga“. Visi trys – skirtingi savo pobūdžiu, informavimo tikslu, tiksline auditorija.

Naujasis tinklaraštis - kelionė. Tinklaraštis, susiejantis geografiją ir literatūrą. Kartais geografija nukelia ten, kur veda literatūra – į problemas, kartais visuomenės, kartais vidines. Esame priešingybė greitam tempui, maistui, apžvalgai. Norime žvelgti gilyn, o susikaupimas reikalauja ir laiko, tad pristatome ir kokį smagų dalykėlį, kuris simbolizuoja šalį, tarkime ypatingą skanėstą.

Pasirinktas tinklaraščio formatas leidžia apžvelgti anksčiau išėjusias knygas pasirinktąja tematika, populiarinti literatūrą, kuri, praėjus pirmajai susidomėjimo bangai nugula bibliotekos lentynose. Būtent šį tinklaraščio formatą paskatino kurti skaitytoja, ieškojusi savo moksleiviams aktualia tema – smurtas ir patyčios mokyklose. Tačiau į galvą lindo tik viena, neseniai išėjusi knyga – J. Picoult „Devyniolika minučių“. Suvokimas, kad ilgos paieškos rezultatai vėl nuplauks į nebūtį, ragino įamžinti savo darbo rezultatus. Tų temų, manau daugės ir daugės.

Žinoma, ne mažiau svarbus ir asmeninis tinklaraštininkės pomėgis - kelionės. Tačiau jų būna tik per mažai. Lieka tik svajonės ir planai „iš pirmos pensijos“... Šios svajonės irgi dedamos į tinklaraštį, kartu pristatant ir tos šalies kultūrą ir literatūrą. Arba – pažinti šalį per jos literatūrą.

Dar vienas esminis literatūros bruožas – gilinimasis į žmogų, taigi – keliauti į save – neišvengiama. Pristatysime ir knygas psichologijos tematika (orientuojantis į grožinę literatūrą).

Internete vietos užteks!

Parengė Živilė Snicorytė
Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka

2011-09-22

Uždrausti - gera priemonė apsisaugoti nuo ateities problemų ar būdas atgrasinti žmones?

Kolegos iš bibliotekinio tinklaraščio Designing Better Libraries (Kuriant geresnes bibliotekas) paskelbė labai simpatišką ir naudingą filmuką apie draudimus. Prisipažinkime sau, kad visus mus (ir bibliotekos darbuotojus, ir bibliotekininkystės dėstytojus) laikas nuo laiko "ištinka" noras uždrausti daugelį dalykų visiems laikams, kai susiduriame su vartotojo (studento) sukelta nemalonia situacija. Filmuke ši situacija aiškinama iš verslo pozicijų, nes ir versle būna daug įvairių situacijų, kai norėdami apsisaugoti nuo nemalonumų ateityje, žmonės tiesiog uždraudžia ką nors, nors dažnai tai ne pats protingiausias sprendimas.

Kviečiame žiūrėti!

Parengta pagal: BELL, Steven. Punishing everyone for a single transgression. Designing better libraries [interaktyvus]. 25 July 2011 [žiūrėta 2011 m. rugsėjo 22 d.]. Prieiga per internetą: http://dbl.lishost.org/blog/2011/07/25/punishing-everyone-for-a-single-trangression/

2011-09-20

Kas motyvuoja studentus pasirinkti bibliotekininko karjerą?

Ne kartą rašėme apie įvairius tyrimus ir iniciatyvas, skirtas išsiaiškinti, kaip ir kodėl žmonės pasirenka bibliotekininko karjerą (pvz. žr. JAV Šiaurės Karolinos bibliotekininkystės ir informacijos specialistų karjeros keliai, Keliai, atvedę mane į bibliotekininkystę: vikio svetainė). Štai dar viena studija apie Jungtinės Karalystės Aberistvito universiteto (Aberystwyth University) studentų motyvaciją rinktis bibliotekininkystės profesinę kelią. Tyrime dalyvavo universiteto studentai, studijavę bibliotekininkystę 2005-2010 metais. Mokslininkai pasirinko kokybinio tyrimo metodus - surengė studentų fokusuotas diskusijų grupes. Pagrindinis klausimas, į kurį siekė atsakyti tyrinėtojai: "Kodėl studentai pasirenka bibliotekininko karjerą ir kas juos motyvuoja siekti aukštojo išsilavinimo šioje srityje?"

Šioje žinutėje pristatomas tyrimas - tęstinis, jis vyksta jau daugelį metų. Rezultatai pristatomi  9 fokusuotų diskusijų grupių pagrindu. Diskusijų grupėse dalyvavo 65 studentai. Nors kokybiniai tyrimai neleidžia pasiekti tokio pat reprezentatyvumo lygio, kaip kiekybiniai, jie padeda giliau išstudijuoti įvairius nagrinėjamo reiškinio aspektus ir pamatyti tai, kas neįmanoma atliekant kiekybinį tyrimą.

Tiriamieji nurodė keletą priežasčių, paskatinusių juos studijuoti bibliotekininkystę ir rinktis bibliotekininko karjerą. Tai:

Atsitiktinumas - daugelis tyrimo dalyvių teigė, kad bibliotekininkystės studijų ir karjeros pasirinkimą nulėmė tam tikri nenumatyti įvykiai jų gyvenimuose. Dažniausia karjeros pasirinkimą lemė praktinė darbo patirtis bibliotekoje. Tiriamieji atsidurdavo bibliotekoje atsitiktinai: kai kurie iš jų - ieškodami ar keisdami darbą, kai kas - grįžę į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų. Praktinė darbo patirtis bibliotekoje pakeitė jų požiūrį į bibliotekininkystę. Daugelis "atsitiktinių" bibliotekininkų turi humanitarinių mokslų išsilavinimą.

Meilė knygoms - nepaisant informacijos ir komunikacijos technologijų skvarbos į bibliotekininko darbą, meilė knygoms, susižavėjimas skaitymu vis dar yra labai svarbus veiksnys renkantis šią profesiją. Šiuo atveju svarbu netraktuoti meilės knygoms siaurai. Tai dažniausiai ne tik skaitymo vertinimas. Idėjų, žinių sklaida skaitant, dalijantis knygomis tampa vertybe. Ji nuveda žmones gana skirtingais bibliotekininko karjeros keliais. Kai kas pasirenka karjerą informacijos paieškos, paslaugų bendruomenėms, netgi mokslinių tyrimų ar tarpasmeninės komunikacijos srityje. Dažniausia ši motyvacija buvo susijusi su kitomis - noru padėti kitiems, polinkiu spręsti problemas, mokyti.

Pašaukimas būti bibliotekininku - kai kurie tiriamieji pažymėjo, kad jų pasirinkimą motyvavo noras tapti bibliotekininku. Neretai jų kelias į bibliotekininkystę buvo ilgas ir painus, bet visgi baigėsi bibliotekoje. Kai kurie tiriamieji pažymėjo, kad būtent bibliotekininkystės karjera suteikė jiems, ko jie labiausiai norėjo gyvenime. Būta ir tokių žmonių, kurie ilgą laiką priešinosi savo pašaukimui, bet galiausiai pradėjo dirbti bibliotekoje.

Atsakydami į klausimą apie tai, kodėl siekia aukštojo bibliotekininkystės išsilavinimo tiriamieji pažymėjo dvi priežastis. Tai:

Padidėjęs savivertės jausmas - baigę bibliotekininkystės studijas didėjo tiriamųjų pasitikėjimas savimi, savo gebėjimu atlikti darbą, jie didžiavosi savimi. Tai ypatingai galiojo dirbantiems nuotolinių bibliotekininkystės studijų programų studentams, kurie po studijų baigimo galėjo pasakyti, kad jie tikrai gali atlikti savo darbą ir sudėtingas bibliotekininkystės kvalifikacijos reikalaujančias užduotis. Dažnai tokia motyvacija glaudžiai siejosi su profesiniu statusu ir pripažinimu darbe.

Profesinis statusas ir kilimas karjeros laiptais - nemaža dalis tiriamųjų siekė mokytis, kad rastų geresnį darbą. Akivaizdu, kad aukštasis mokslas atveria platesnes karjeros perspektyvas ir galimybes rinktis norimą darbą. Kai kurie tiriamieji siejo savo motyvaciją studijuoti su nebūtinai tradiciniais bibliotekiniais darbais. Jie manė, kad bibliotekininkystės ir informacijos specialisto vaidmuo informacinėje visuomenėje suteikia jiems tam tikrą strateginį privalumą kitų profesijų atžvilgiu.

Manau, šis tyrimas labai naudingas argumentas šiuo metu vykstančioje diskusijoje apie bibliotekininko profesijos statusą ir perspektyvas. Paviršutiniškai žiūrint į šį klausimą viskas atrodo, tarytum, labai aišku - bibliotekininko profesijos statusas nėra aukštai vertinamas, tad ir apie kokias perspektyvas galima kalbėti. Bet įsigilinus paaiškėja kiti svarbūs dalykai - bibliotekininkystės profesija leidžia kūrybiškai išreikšti save, tai labai įdomus darbas, tiesiog, gal tie kūrybiški ir patrauklūs darbo aspektai nėra pakankamai matomi ar išryškinami?

Parengta pagal:

SIMON, Anoush; TAYLOR, Marianne. Career histories and motivations for choosing LIS: a case study at Aberystwyth University. Library review [interaktyvus]. 2011, vol. 60, issue 9 [žiūrėta 2011 m. rugsėjo 20 d.]. Prieiga per Emerald Publishing Group Ltd.

2011-09-18

Už įprastų taisyklių ribų: kas bendra tarp menininkų ir bibliotekininkų

Štai įdomi citata pasvarstymams besibaigiant savaitgaliui. Tai žodžiai, kuriuos pasakė amerikiečių dainininkas ir dainų autorius Janis Ian susitikime su mokyklos bibliotekininkais:  
Bibliotekininkai ir menininkai panašūs tuo, kad ir vieni ir kiti yra už įprastų taisyklių ribų. Mes ieškome supratimo, o ne sutikimo. Mes atviri didesniems pasauliams, negu tie, kuriuose mes egzistuojame kasdienybėje. Mes dažnai nuo pat pradžių paliekami išgyventi savarankiškai, susirasti savo sąžinės ir moralės kelią, kai esame žymiai jaunesni, negu kiti žmonės. Mes ieškome vienatvės, kad išgirstumėme savo mintis ir rastumėm viltį savo širdyse. 
Librarians and artists have an affinity for one another, perhaps because we’re both outlaws. We seek understanding rather than agreement. We are open to greater worlds than the day to day world we occupy. We are often left to stand alone from the first, to make our way toward conscience and morality at ages far younger than the average person. We seek solitude, in order to hear the thoughts in our heads—and to make room for the hope in our hearts.
Man asmeniškai pasirodė įdomi paralelė "už įprastų taisyklių ribų" - regis, bibliotekininkams ji labai dažnai galioja. Tai neįprasta profesija, kurią sudėtinga apibūdinti, kaip pavyzdžiui, tokias labai konkrečias ir nusistovėjusias profesijas kaip medikas, teisininkas ir kt. Bibliotekininkas, iš tiesų, turi galimybę "būti atviram didesniems pasauliams" - savo veikloje jis derina galybę įvairiausių žinių, inovatyvių praktikų, kurios dažniausia ateina iš įvairių veiklos sričių... O ką manote jūs? :)

Citata iš: How the world sees us? [interaktyvus]. 2011 [ žiūrėta 2011 m. rugsėjo 18 d.]. Prieiga per internetą: http://americanlibrariesmagazine.org/public_perception

2011-09-16

"Sukurk stilių šiuolaikinei bibliotekininkei": konkursas Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje

Šių metų rugsėjo 15 - spalio 30 d.d. visi skaitytojai besidomintys mada, grožiu ir neabejingi juos aptarnaujančių bibliotekininkių išvaizdai kviečiami dalyvauti konkurse "Sukurk stilių šiuolaikinei bibliotekininkei". Konkurso dalyviai turėtų sugalvoti, kaip turėtų būti aprengta bibliotekininkė. Organizatoriai laukia netikėtų ir įspūdingų idėjų, įkūnytų eskizuose ir fotografijose. Nugalėtojų laukia "Replique boutique" bei vintažinių drabužių parduotuvių "Komoda" ir "Linos Ūkis" prizai.

Darbus žadama eksponuoti konkurso Facebook paskyroje. Kviečiame apsilankyti, stebėti konkursą, pasinaudoti patarimais arba patiems sukurti bibliotekininkės stilių!

2011-09-14

Skleiskime Lietuvos bibliotekininkystės publikacijas E-LIS talpykloje


Sveiki mieli kolegos, profesoriai, dėstytojai, lektoriai ir visi bibliotekininkystės ir informacijos mokslo specialistai!

Norime Jums priminti ir informuoti, kad Nacionalinė biblioteka 2011 m. balandžio mėn. tapo tarptautinės atvirosios prieigos talpyklos E-LIS nacionaline redaktore.  

E-LIS (http://eprints.rclis.org/) – tai nepelno siekianti didžiausia tarptautinė bibliotekininkystės ir informacijos mokslo dokumentų talpykla. E-LIS talpykloje yra daugiau kaip 12 tūkst. mokslo darbų iš 96 pasaulio valstybių. Į E-LIS talpyklą galima kelti ir lietuvių kalba publikuotus ir nepublikuotus bibliotekininkystės ir informacijos mokslo darbus. E-LIS talpyklos tikslas yra archyvuoti ir saugoti viso pasaulio bibliotekininkystės ir informacijos mokslo darbus elektroniniu būdu vienoje vietoje.

Kviečiame Jus visus savo parengtus mokslinius darbus kelti į E-LIS ir tokiu būdu viešinti Lietuvos bibliotekininkystės mokslą tarptautiniu mastu. Jūsų darbus galės skaityti, naudoti mokslo tikslams ir cituoti kitų pasaulio šalių bibliotekininkystės ir informacijos specialistai, didinsite ne tik savo, bet ir Lietuvos bibliotekininkystės mokslo prestižą ir matomumą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Būkite pirmieji Lietuvos specialistai paskelbę savo darbą tarptautinėje dokumentų talpykloje E-LIS! Pirmojo darbo autoriaus laukia saldi premija :)

P.S.: Maloniai prašome šia informacija pasidalinti su kolegomis.

Susidomėję ir norintys sužinoti daugiau informacijos, kreipkitės el. paštu į Nacionalinės bibliotekos atstoves Agnę Daujotaitę a.daujotaite@lnb.lt arba Laurą Šimkutę l.simkute@lnb.lt.

Parengė Laura Šimkutė

2011-09-13

Šių metų Šiaurės šalių bibliotekų savaitės dėmesio centre - humoras

Šiemet jau tradiciškai vykstančios Šiaurės šalių bibliotekų savaitės (lapkričio 14-20 d.) tema neįprasta - "Humoras Šiaurėje". Organizatorių manymu, humoro galimybės pagerinti mūsų gyvenimą neišsemiamos, todėl visi kviečiami pasijuokti kartu. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse šis jau tradiciniu tapęs renginys įvyks keturioliktąjį kartą, o Šiaurės šalyse - penkioliktąjį. Šiaurės šalių bibliotekų savaitė skirta populiarinti skaitymą, pabrėžti bibliotekų vaidmenį kultūriniame gyvenime ir švietime, skatinti savišvietą. Praėjusiais metais Šiaurės šalių bibliotekų savaitėje dalyvavo 255 Lietuvos bibliotekos, o renginiuose apsilankė net 23500 žmonių. Įdomu, kad šių metų tema atkartoja Baltijos šalyse pirmosios 1998 m. surengtos Šiaurės šalių bibliotekų savaitės temą. Dalyvaujančios bibliotekos kviečiamos registruotis. Tos bibliotekos, kurios dar nespėjo užregistruoti savo Šiaurės šalių bibliotekų savaitės projektų, gali tai padaryti iki rugsėjo 15 d. svetainėje Bibliotekų savaitė. Renginių organizatoriams siūloma pasižvalgyti ir sumedžioti gerą renginio idėją kataloge.

Parengta pagal:

Šiaurės šalių bibliotekų savaitė [interaktyvus]. Šiaurės šalių ministrų biuras Lietuvoje. 2011 [žiūrėta 2011 m. rugsėjo 13 d.]. Prieiga per internetą: http://www.norden.lt/index.php?show_content_id=1631&proj_id=1631&set_lang_id=lt

2011-09-11

Saitynas 2.0 mokymui ir mokymuisi

Kaip žinia, vartotojų mokymai yra neatsiejama bibliotekininko darbo dalis. Be to, daugelis bibliotekininkų glaudžiai bendradarbiauja su pedagogais. Bibliotekininkams, norintiems sukurti ir įgyvendinti modernias mokymo programas, siūlome pasinaudoti saityno 2.0 įrankiais. Pastebėta, kad socialinio saityno priemonių, pavyzdžiui, vikio svetainių, tinklaraščių ir kt., taikymas mokymo procese, padeda labiau sudominti besimokančius, suteikti jiems galimybę mokytis aktyviai, padidina sąveiką tarp besimokančiųjų ir pedagogo.

Įdomus šaltinis bibliotekininkams ir pedagogams, pasiryžusiems taikyti saityno 2.0 priemones savo veikloje - Europos Komisijos finansuojamas projektas Web 2.0: European Resource Center (liet. Saitynas 2.0: Europinis išteklių centras). Projektu ketinama palengvinti socialinio saityno priemonių galimybių mokymosi procese įsisavinimą bei padėti pedagogams rasti įdomių būdų šiuos įrankius pritaikyti mokymo procese.

Projekto svetainėje rasite sėkmingos praktikos pavyzdžių, literatūros apie socialinio saityno taikymo sąrašą, nuorodas į metodines rekomendacijas. Be to, tie, kas jau išbandė socialinį saityną praktiškai, gali įkelti į svetainę savo iniciatyvų aprašymą.

Rekomenduojame susipažinti su projekto svetaine ir pasiūlyti jį savo kolegoms.

2011-09-09

Bibliotekos 2030 metais Lietuvoje: kviečiame diskusijai

Lietuvos bibliotekininkų draugija, bendradarbiaudama su projekto „Bibliotekos pažangai“ komanda (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) pateikė bibliotekų ateityje viziją projektui „Lietuva 2030“. Ją galima rasti projekto tinklalapyje, bet kad nereiktų šokinėti ir blaškytis nusprendžiau įdėti ją ir čia:

„Bibliotekos vizija – jaunatviškas, veržlus, linksmas, profesionalus, patikimas, atviras, modernus ir turtingas paslaugomis bendruomenės traukos ir informacinis centras, skirtas žmogui, jo tobulėjimui, dvasinės pasaulėjautos formavimui, vaikų ir jaunimo savišvietos bei laisvalaikio praleidimo vieta. Biblioteka orientuota į vartotoją, paslaugi ir konsultuojanti, virtuali, lavinanti bendruomenę ir kurianti jos narių poreikius atitinkančias kokybiškas paslaugas, bendradarbiaujanti ir bendraujanti, aktyvi, ieškanti fondų ir papildomo finansavimo, nuolat besimokanti ir besikeičianti. Biblioteka, taikydama šiuolaikiškas informacines priemones ir jas derindama su tradicinėmis bibliotekos paslaugomis kuria viso gyvenimo mokymosi, kultūrinio tobulėjimo, bendravimo kultūros ugdymo sąlygas bendruomenės nariams kartu su bibliotekų partneriais - švietimo ir kultūros įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, verslo, valdžios atstovais, savanoriais. Bibliotekos paslaugos orientuotos į lankytojus ir jų poreikius, taikomos naujausios technologijos ir kūrybiškas požiūris. Valstybė ir savivaldybės naujoms knygoms įsigyti, periodinių leidinių prenumeratai, dokumentams elektroninėse laikmenose skirs tiek lėšų, kad būtų patenkinami vartotojų poreikiai. Biblioteka atvira ir prieinama 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, pasiekiama iš bet kurio pasaulio taško, gausu elektroninių paslaugų, spartus nemokamas interneto ryšys, saugomas ir skaitmeninamas regiono kultūros paveldas, joje vyksta įdomi kokybiška, patraukli kultūrinė veikla: veikia įvairūs klubai, organizuojami susitikimai, paskaitos, mokymai, filmų peržiūros, kūrybinės dirbtuvės, o virtualiai bendruomenei - tiesioginės transliacijos iš renginių, parodų atidarymų, koncertų, ekskursijų ir t.t. Vaikų biblioteka – tai savotiška milžiniška laboratorija, kur kiekvienas atras užsiėmimą pagal savo poreikius. Bibliotekos patalpos - renovuotos ir modernios, patogios visoms lankytojų grupėms, su atskiromis ir jaukiomis erdvėmis bendravimui, diskusijoms; jauki, patraukli ir estetiška aplinka, kiekvienai konkrečiai erdvei pritaikyti baldai ir įranga. Baldai - lengvi, nesunkiai perstumdomi, funkcionalūs, pritaikyti kiekvienai amžiaus grupei. Vidaus išplanavimas - lankstus, pritaikytas skirtingiems užsiėmimams - atskiros zonos lengvai apjungiamos bei transformuojamos. Kokybiškoms paslaugoms teikti pasitelkiama naujausia kompiuterinė technika, informacinės, telekomunikacijų technologijos, automatizuotos sistemos. Bibliotekos personalas - paslaugus, šiltas, profesionalus, iniciatyvus, lankstus, savarankiškas, konsultantas, dirbantis žmonėms. Bibliotekininkas, kuriantis ateities biblioteką, visų pirma pakeitęs savo paties požiūrį ir suvokimą apie tai, kas šiandien yra biblioteka bei pasiryžęs imtis aktyvių veiksmų, atstovaujantis savo biblioteką, nuolat tobulinantis savo kompetenciją, gebantis gauti informaciją ir mokantis ją pateikti. Bibliotekose dirbs specialistai, nuolat besimokantys ir tobulėjantys, kad patenkintų didėjančius lankytojų informacinius poreikius, todėl turės gerus tarpasmeninius ir komunikavimo, užsienio kalbų, informacinių technologijų, pokyčių valdymo, informacijos vadybos, vadovavimo, rinkodaros, projektų valdymo įgūdžius, bus aktyvūs, nuolat bendradarbiaujantys ir besimokantys, motyvuoti, tobulinantys darbo procesus, adekvačiai vertins ir prisitaikys prie kintančios aplinkos , sugebės naudoti ir įvertinti naujai atsirandančias technologijas, pritaikyti įgytas žinias. Ženkliai pagerės bibliotekininko socialinė padėtis šiuolaikinėje visuomenėje – atlyginimas bus lygiavertis žinioms, darbo kokybei ir įgūdžiams.“

Ačiū kolegoms – dabar turim medžiagos prasmingoms diskusijoms, ginčams ir apmąstymams. Ir šiaip džiaugiuosi, nes žengėm bent vieną žingsnį pirmyn. Pirmą kartą valdžia, kurdama šalies viziją, tariasi su visuomene. Iš kitos pusės, tai pirma ir bibliotekininkų bendruomenės iniciatyva sudėlioti bendrą viziją ir ja pasidalinti su visuomene. Man dar labiau patinka ir tai, kad parengtoji bendra vizija sukurta ne „iš tuščio“. Juk sakoma, kad iš nieko nepadarysi nieko. Paskelbtoji vizija remiasi beveik šimto (o gal ir daugiau) bibliotekų ateities vaizdiniais, sukurtais kartu su partneriais ir bendruomene per šių metų bibliotekų savaitę.

Dabar laikas antram žingsniui – diskusijoms. Siūlau kiekvienam, perskaičiusiam šią viziją, pasidalinti savo mintim su pirmuoju sutiktu žmogumi – kolega, šeimos nariu, bibliotekos lankytoju, kaimynu ar kaimyne, valdžios atstovu – ką aš manau, ar matau ateitį panašiai? Kas vizijoje man patinka ir ko joje trūksta? Kas bus svarbiausia žmogui ateityje ir kokios paslaugos ir bibliotekos jam reiks? Kaip mes viziją galim paversti realybe, t.y. koks turėtų būti trečias, ketvirtas, penktas... žingsnis atvesiantys mano biblioteką link norimos ateities. Turime 20 metų kūrybai ir darbui.

Parengta pagal Ateities bibliotekos vizija / Lietuvos bibliotekininkų draugija. [Inteaktyvus]. Projektas „Lietuva 2030”. Prieiga per internetą http://www.lietuva2030.lt/idejos.php?id=360 [Žiūrėta 2011-09-08].

2011-09-08

Skaitykla po atviru dangumi

JAV savanorių-entuziastų - bibliotekininkų, švietėjų - komanda įgyvendina neįprastą projektą Uni - siekia sukurti mobilią skaityklą po atviru dangumi. Tokią skaityklą galima greitai ir paprastai įrengti bet kurioje viešoje miesto vietoje - parke ar tiesiog gatvėje. Uni - tai lentynų konstrukcija susidedanti iš atskirų elementų - 144 kubo formos lentynų, kurios gali būti sujungtos kartu įvairiais būdais. Kiekvienas kubas turi dangtį, kuris apsaugo knygas nuo blogo oro padarinių, be to, dangčiai lengvai transformuojami į sėdimas vietas.

Projekto iniciatoriai siekia, kad mobili skaitykla po atviru dangumi taptų miesto gyventojų susibūrimo, mokymosi, poilsio vieta. Skaityklose planuojama dalytis knygomis ir organizuoti mokymus. Mobilioje skaitykloje bus siūlomos trumpų apsakymų knygos, poezijos rinkiniai, periodika, knygos vaikams. Pirmąją Uni skaityklą ketinama įrengti šį rudenį Niujorke. Tačiau projekto komanda turi ir kitų planų - manoma, kad tokio pobūdžio skaityklos gali tapti pastovių bendruomenių traukos centru įvairiose gyvenvietėse.


Daugiau skaitykite projekto svetainėje, pagal kurios informaciją ir parengta ši žinutė: http://www.theuniproject.org/

2011-09-07

Bibliotekų statistika kitaip

Turbūt dauguma sutiktų, jog statistika pati savaime yra gana neįdomi. Tačiau originalus skaičiukų pateikimas ją gali paversti nuostabiu menu! Bibliotekos neatsilieka nuo pasaulyje plintančios „vizualiosios statistikos“ mados (vienas garsiausių pavyzdžių - David McCandless knygos „Information is beautiful“ ir „The Visual Miscellaneum“) ir siūlo pažvelgti į bibliotekų gyvenimą kitu žvilgsniu.

++ Click to Enlarge Image ++
A Librarian's Worth Around the World  | Infographic |
ImageSource: MastersinEducation.org


Pats laikas permąstyti metinių ataskaitų koncepciją!

Parengė Ieva Sudmantaitė

2011-09-04

Kai kurios akademinių bibliotekų plėtros tendencijos per praėjusį dešimtmetį

Šią vasarą Amerikos bibliotekų asociacija (ALA) paskelbė mokslinę ataskaitą Akademinių bibliotekų tendencijos, 1998-2008 m. ALA užsakymu buvo išanalizuoti statistiniai akademinių bibliotekų veiklos duomenys, kuriuos kas dveji metai renka JAV Nacionalinis švietimo statistikos centras. Tokio ilgo laikotarpio duomenų analizė padėjo išryškinti kai kurias įdomias tendencijas:

Per nagrinėjamą laikotarpį akademinių bibliotekų JAV padaugėjo maždaug 7%.

Bibliotekoje dirbančio personalo skaičius nežymiai sumažėjo (apie 2%), tačiau ryškiai pasikeitė personalo struktūra - 10% procentų padidėjo profesionalių bibliotekininkų, net 57% - kitų kvalifikuotų specialistų.

Per nagrinėjamą laikotarpį augo bibliotekų išlaidos - net 134% padidėjo išlaidos informacijos išteklių srityje.

Reikšmingai pailgėjo ir bibliotekų darbo laikas. 65% padaugėjo akademinių bibliotekų, atvirų vartotojams 24 val. 7 dienas per savaitę.

Ataskaitoje yra kitų įdomių duomenų ir tendencijų, kurie rodo, kaip keičiasi akademinių bibliotekų prioritetai ir veikla. Kviečiame skaityti!

Parengta pagal:

DAVIS, Denise M. Trends in academic libraries, 1998 to 2008 [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. rugsėjo 4 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ala.org/ala/research/librarystats/academic/ALS%209808%20comparison.pdf

KELLEY, Michael. Report Shows Increased Need for Libraries on Campuses. In Library Journal [interaktyvus]. 24 August 2011 [žiūrėta 2011 m. rugsėjo 4 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libraryjournal.com/lj/home/891774-264/report_shows_increased_need_for.html.csp

2011-09-01

ISM biblioteka kviečia prisijungti prie komandos


ISM VADYBOS IR EKONOMIKOS UNIVERSITETAS SKELBIA KONKURSĄ UŽIMTI ŠIĄ POZICIJĄ:

Bibliotekininko (-ės) Kaune

Nepilna darbo diena (20 val. per savaitę pagal slenkantį pamaininį darbo grafiką)
(reikės dirbti šeštadieniais)
Darbo pobūdis:
  • Bibliotekos lankytojų ir skaitytojų aptarnavimas;
  • Klientų supažindinimas su bibliotekos teikiamomis paslaugomis ir produktais;
  • Atsakinėjimas į bibliografines užklausas;
  • Virtualios bibliotekos kūrimas;
  • Renginių organizavimas;
  • Bibliotekos ryšių su visuomene veikla.
Reikalavimai:
  • Aukštasis išsilavinimas (bibliotekininkystės, informacijos ir komunikacijos);
  • Geri anglų kalbos įgūdžiai;
  • Puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai (mokėjimas dirbti Aleph 500 programa būtų privalumas);
  • Geri bendravimo įgūdžiai, komunikabilumas;
  • Iniciatyvumas, organizuotumas, atsakingumas, kruopštumas.

Jei jus sudomino ši pozicija, prašome siųsti gyvenimo aprašymą (CV) elektroniniu paštu – atranka@ism.lt, nurodant pareigybę, iki 2011 m. rugsėjo 5 dienos.
Atrinkti kandidatai bus informuoti ir kviečiami atvykti į motyvacijos pokalbį bei pateikti papildomus dokumentus (diplomus, sertifikatus, atsiliepimus ir pan., kandidatams gali tekti laikyti testus ir praeiti kitas, universitete priimtas kandidatų atrankos procedūras).

77-osios IFLA konferencijos įspūdžiai

Šių metų vasaros pabaigoje – rugpjūčio 13-18 dienomis, pasaulinis bibliotekininkystės ir informacijos kongresas, 77-oji IFLA generalinė konferencija, vyko Puerto Riko sostinėje San Chuane. San Chuanas (isp. San Juan) – tai didžiausias Puerto Riko miestas, uostas ir šios šalies sostinė. 434,4 tūkst. gyventojų (2000). Išsidėstęs šiaurės rytinėje salos dalyje. Išlikę gynybiniai pastatai, XVI-XVIII pastatai. Miestą 1508 m. įkūrė ispanai ir pavadino Kapara (Caparra). 1521 m. jis buvo perkeltas į kitą vietą ir pavadintas Puerto Riku (Puerto Rico arba San Juan Bautista de Puerto Rico); palaipsniui šis pavadinimas prigijo pačiai salai, o miestas pradėtas vadinti San Chuanu.

77-tosios IFLA konferencijos tema Bibliotekos pranokstančios lūkesčius: integracija, inovacijų diegimas ir informacija visiems (Libraries beyond libraries: Integration, Innovation and Information for all), todėl nemažai renginių buvo skirta diskusijai, pamąstymams apie bibliotekos ir bibliotekininko vaidmenį informaciniame naujų technologijų amžiuje. Bibliotekos pranokstančios lūkesčius suprantamos kaip išeinančios už tradicinės bibliotekos ribų, sėkmingai diegiančios pačias moderniausias technologijas, pritaikančios naujausias idėjas bei metodus, suteikiančios ne tik informacijos prieinamumą ir atvirumą, bet ir galimybę visiems vartotojams naudotis naujomis technologijomis.

77-toji IFLA generalinė konferencija vyko PRCC konferencijų centre (The Puerto Rico Convention Centre). PRCC yra ne tik didžiausias konferencijų centras Karibuose bet ir technologiškai pažangiausias visuose Karibuose bei Lotynų Amerikoje. Puerto Riko konferencijų centras įsikūręs San Chuano pusiasalio širdyje (Isla Grande) šalia Miramar, Condado rajonų bei Senojo San Chuano. PRCC konferencijų centras – tai 580 000 kvadratinių pėdų erdvė talpinanti iki 10 000 žmonių, todėl čia buvo pakankamai vietos pranešimų skaitymui, posėdžiams, praktiniams seminarams bei parodai.

IFLA konferencijos renginiai prasidėjo oficialia konferencijos atidarymo ceremonija. Jos metu atidarymo kalbą perskaitė IFLOS prezidentė Ellen Tise. Savo kalboje ji sake: „Man didelė garbė Jus visus pasveikinti San Chuane, Pasaulio bibliotekų ir informacijos kongrese: 77-toje IFLA generalinėje konferencijoje. Iš tiesų malonu vėl susitikti Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių regione. Tai tik antras kartas kai IFLA konferencija yra rengiama šiame regione – pirmasis susitikimas vyko Kuboje 1989 metais. Aš esu tikra, kad daugelis iš Jūsų ne tik dalyvaus šioje konferencijoje, bet taip pat turės galimybę pasimėgauti nuostabios Puerto Riko salos teikiamais malonumais.“ IFLA prezidentė savo kalboje pažymėjo, kad IFLA laikosi savo pagrindinių bibliotekų kokybės bei informacinių paslaugų visiems principų, tačiau per pastaruosius kelis metu įvyko esminių pasikeitimų su kuriais susiduria bibliotekininko ir informacijos specialisto profesija: technologiniai pokyčiai, proporcingai augantis informacijos kiekis, informacijos poreikio priežastys, informacijos panaudojimas, žinių kūrimas. Susirinkusius dalyvius taip pat sveikino WLIC nacionalinio komiteto pirmininkė Luisa Vigo-Cepeda, San Chuano meras ir Puerto Riko turizmo kompanijos direktorius.

Tos pačios dienos popietę vykos ir parodos atidarymas, kur dalyviai turėjo galimybę tiesiogiai bendrauti su parodos dalyviais, aptarti bendradarbiavimo sąlygas. Parodą šiemet puošė įvairių kompanijų, bibliotekų, valstybinių institucijų bei leidėjų stendai. Ekspozicijos patvirtino, kad vis daugėja naujų technologijų, kurias gali pritaikyti biblioteka.

IFLA konferencijų metu vienu metu vyksta daugybė renginių, todėl labai sunku pasirinkti kur eiti. Šiais metais 77-oje IFLA generalinėje konferencijoje dalyvavo virš 2000 delegatų iš įvairių pasaulio šalių. Konferencijos metu daugiau negu 400 lektorių skaitė pranešimus penkiose sekcijose: atviros prieigos ir skaitmeninių išteklių; politikos, strategijos ir propagandos; vartotojų prieigos ir paslaugų; priemonių ir technikos bei idėjų, inovacijų, naujovių numatymo.

Labiausiai domino temos, susijusios su akademinių bibliotekų veikla: naujausios paslaugos, naujos idėjos bei inovacijos. Pranešimų ir informacijos iš tiesų daug, tad pamėginsiu aptarti ir išsamiau supažindinti su keliais pranešimais.

Vienos iš politikos, strategijos ir propagavimo sekcijų tema buvo susijusi su akademinių bibliotekų ateitimi 2020 vizija: pažangios veiklos kryptys, paslaugos ir priemonės (Vision 2020: innovative policies, services and tools). Pranešimus šioje sekcijoje skaitė Amerikos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Australijos ir kitų šalių atstovai.

Pranešėjo iš Džordžtauno (angl. Georgetown) seniausio katalikiško universiteto, esančio Vašingtone, Jim O‘Donnell pranešime (UbiLib: when the library is everywhere) buvo kalbama apie bibliotekų „ateities istoriją“. Pats pranešimo autorius gan ironiškai apibūdino „ateities istoriją“. Jis sake: „kaip galima nupasakoti bibliotekų ateiti 25 metams į priekį, kai pasakodami istorija mes turime buti visa tai jau išgyvenę.“ Kalbėdamas apie bibliotekų „ateities istoriją“ pranešimo autorius trumpai aptarė pastaraisiais metais susiformavusią bibliotekų sampratą. Pasak Jim O‘Donnell šiandien, biblioteka suprantama dvejopai: kaip fizinė biblioteka ir kaip mobili biblioteka. Fizinė biblioteka – tai tradicinė biblioteka, kurios paslaugų pagrindas - materialios kolekcijos ir patalpos. Mobili biblioteka – tai asmeninė biblioteka mobiliajame telefone. Mobiliosios bibliotekos kaip reiškinys atsirado palyginti neseniai, kai mobilieji telefonai tapo išmaniaisiais ir suteikė daugiau galimybių. Naudodamasis mobiliąja biblioteka vartotojas bet kuriuo metu gali susisiekti su biblioteka arba netgi gauti priėjimą prie bibliotekos informacinių resursų internete, norėdami pasiskolinti leidinį, paklausti bibliotekininką, dalyvauti renginiuose (virtualiuose) vartotojas prisijungia prie bibliotekos svetainės ir nuotoliniu būdu naudojasi jos paslaugomis.

Pranešimo autorius daugiau dėmesio skyrė ne naujausioms technologijoms, kurios paverčia biblioteką virtualia ir pasiekiama iš bet kur, bet tradicinės bibliotekos vaidmeniui. Jo teigimu labai svarbu išsaugoti tradicinės bibliotekos vaidmenį, nes tampa praktiškai neįmanoma įsivaizduoti tokios bibliotekos ateityje. Atrodytų, kad šiandien prieigai prie informacijos fizinė biblioteka tapo nebereikalinga, tačiau vis dar reikalinga susisteminta informacija, kurią bibliotekininkai gali teikti internetu per didelį atstumą, todėl natūraliai iškyla klausimas, kodėl vis dar yra naudojamasi tradicine biblioteka. Autorius teigė, jog yra kelios svarbios priežastys padedančios išlikti tradicinei bibliotekai: jose metai iš metų saugomos vertybės, tai skaitymo, susibūrimo vietos, šalia naujovių esančios senosios tradicijos bei atvirumas inovacijoms. Tradicinė biblioteka, besiorientuojanti į individualius skaitytojus, užtikrina kiekvienam jos lankytojui patogias darbo sąlygas, puikiai įrengtas darbo ir laisvalaikio leidimo erdves, kompetetingą personalą, pasiruošusį atsakyti į kiekvieną pateiktą užklausą. Autorius pabrėžė, kad bibliotekininkai privalo saugoti bibliotekos tradicijas, išlikti atsakingi už tradicinio skaitymo išsaugojimą, informacijos prieinamumą visiems ir visada, o bibliotekos turi išlikti įkvėpimo vietomis, kur galimi visi skaitymo būdai. Pranešimas buvo pabaigtas tokia mintimi: „Tegul Google ima viską, o biblioteka visuomet atsirinks, kas vertinga.“

Įdomus buvo Stratklaido universiteto (University of Strathclyde) profesoriaus Derek Law pranešimas, kurio pavadinimui autorius panaudojo Antuano de Sent-Egziuperi mintį „Kalbant apie ateitį, tavo tikslas nenumatyti jos, bet suteikti galimybę“ . Savo pranešime autorius kalbėjo apie ateities bibliotekininko vaidmenį nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Priežastys verčiančios domėtis bibliotekininko vaidmeniu yra įvairios. Viena iš šiuo metu aktualiausių priežasčių tai globalūs bibliotekininko profesijos pokyčiai vykstantys informacijos ir komunikacinių technologijų plėtros įtakoje. Vykstantys pokyčiai įtakoja naujus bibliotekininkų vaidmenis ir naujas veiklos kryptis. Tačiau susiduriama ir su dar viena problema – iki šios vis dar mažai kalbama apie bibliotekininko reikšmę visuomenėje. Bibliotekininko profesija vis dar nematoma, o įvykus kultūrinei revoliucijai bibliotekininkai vis susiduria su naujomis grėsmėmis. Pastaraisiais metais sparti informacinių technologijų plėtra stūmė bibliotekas kompiuterizavimo link. Sėkminga skaitmeninių bibliotekų plėtra tapo pretekstu manyti, jog netrukus visa informacija bus prieinama per internetą, o bibliotekos, kartu su bibliotekininkais taps nereikalingos. Kad įveiktų iškylančias grėsmes bibliotekininkai turi iš naujo integruotis, imtis naujų vaidmenų, mokytis visą gyvenimą, siekti valdyti, projektuoti savo karjerą, kurti įvaizdį, kad priimtų naujus iššūkius ir galėtų atlikti naujus vaidmenis. Derek Law pabrėžė, kad inovatyvūs bibliotekininkai visuomet yra naudingi ir reikalingi vartotojui. Pranešimo autorius išskyrė tokius bibliotekininko vaidmenis:

Bibliotekininkas kaip detektyvas/tyrėjas. Bibliotekininkai puikiai orientuojasi informacijos gausoje, tinkamai ją surenka ir pateikia. Jie tarsi įgudę detektyvai, turintys specifinių žinių įvairiose mokslo srityse. Vykstant nuolatiniams pokyčiams bibliotekininkai privalo mokėti analizuoti situaciją, nustatyti problemas bei numatyti efektyvius jų sprendimo būdus.

Bibliotekininkas kaip revoliucionierius/kovotojas. Bibliotekininkai privalo būti ne pasyviais stebėtojais, bet ir aktyviais dalyviais bei savo srities lyderiais, greitai priimantys pokyčius ir naujoves, nebijantys rizikos, galintys greitai numatyti technologines grėsmes ir galimybes.

Bibliotekininkas kaip revoliucinis oratorius
, sugebantis būti ne tik lyderiu, bet ir suburti gerą komandą dideliems darbams, turintis fantaziją, įžvalgumą ir gebėjimą vizijas paversti realybe.

Bibliotekininkas kaip agentas provokatorius, galintis ir mokantis valdyti visą turimą informaciją, panaudojantis ją taip, kad teiktų didžiausią naudą.

Bibliotekininkas kaip protingas analitikas ne tik mokantis dirbti su partneriais, bet ir imlus žinioms bei viskam, kas susiję su jo darbu, nes niekada negali žinoti, kokių žinių gali prireikti ateityje.

Bibliotekininkas kaip „penktoji kolona“. Terminas „penktoji kolona“ šiuo metu naudojamas norint nusakyti kitos valstybės grupuotę ar grupę asmenų, vykdančią ardomąją veiklą toje valstybėje, kitos valstybės naudai, bet mūsų kontekste „penktoji kolona“ suprantama kaip papildomas ramstis.

Bibliotekininkas kaip karys, visuomet turi būti pasirengęs pokyčiams ir naujovėms bei sugebantis išnaudoti visas pasitaikančias galimybes.

Bibliotekininkas kaip kovotojas už laisvę, visuomet didžiuojasi tuo, ką daro.

Pranešimo pabaigoje autorius akcentavo kelis pagrindinius dalykus: svarbu pabrėžti tai, kad profesijos reikšmingumą lemia ne tik naujų komunikacinių technologijų atsiradimas, bet tradicinės bibliotekininko vertybės. Išsilavinę bibliotekininkai yra ir bus svarbiausias bibliotekos veiksnys, nes jie visuomet turėjo pakankamai kompetencijos ir smalsumo tam, kad galėtų naudotis ir taikyti naujausias skaitmenines priemones bei paslaugas. Antras ne mažiau svarbus dalykas tas, kad pokyčių situacijoje labai svarbu daugiau kalbėti apie bibliotekininko vaidmenis.

Nacionalinės Singapūro bibliotekos direktorius Lek Choh Ngian savo pranešime (Libraries of the Future: What Our Users Want: the NLB Singapore’s perspective) kalbėjo apie bibliotekų inovatyvumą, sugebėjimą keistis, bibliotekų vaidmenis bei pristatė Nacionalinės Singapūro bibliotekos atliktą tyrimą. Pranešimo pradžioje Lek Choh Ngian sakė, kad bibliotekų vaidmuo yra nuolat kintantis, jis keitėsi ilgus metus, keičiasi šiandien ir drąsiai galima teigti, kad dar keisis ir ateityje. Bibliotekos ir bibliotekininkai iki šiol vis dar yra jungtis tarp žmonių su žmonėmis, tarp žmonių ir išteklių ir tarp išteklių ir išteklių. Bibliotekininkai iki šiol atlieka vadovo, gido ir instruktoriaus vaidmenį padėdami žmonėms surasti jiems reikalingą informacija. Kas ir kaip pasikeis, priklausys nuo naujų aplinkybių, nuo to kaip bibliotekininkas sugebės atlikti naudingą vaidmenį žmonių gyvenime, kaip sugebės pateikti informacija vartotojams, ypač skaitmeninę.

Singapūro Nacionalinės bibliotekos direktorius pateikė iš tiesų įspūdingus skaičius. Singapūro gyventojų skaičius viršija 5 milijonus, bibliotekos turi daugiau kaip 2 milijonus skaitytojų, tai sudaro apie 35 milijonus skaitytojų per metus 23 bibliotekose. Per pastaruosius 5 metus naudojimasis interneto ir naujų technologijų teikiamomis paslaugomis dramatiškai padidėjo. Didele dalis informacijos yra perkeliama į internetą, todėl vis labiau auga informacijos pasiekiamumas vartotojams. Remdamiesi pateiktais duomenimis, 2010 metu lapkričio mėnesį Singapūro Nacionalinė biblioteka atliko mokslininkų ir vartotojų apklausą. Apklausa parodė, kad daugelis vartotoju mano, jog fizinė biblioteka nėra patogi naudotis. Jie nurodė, kad jei jie turėtų galimybę, jie mieliau rinktųsi prieigą prie skaitmeninių dokumentų, nei vyktų į biblioteką. Respondentai taip pat nurodė, kad nors biblioteka turi gerus duomenų bazių išteklius, jais nėra lengva naudotis, paieška reikalauja daug pastangų norint surasti reikalingą informacija. Daugeliui iš jų Google ir kitos paieškos sistemos yra labiau mėgstamos kaip pradinis paieškos šaltinis. Apklausa taip pat parodė, jog vartojai yra linkę į bibliotekininką kreiptis tik tuomet, kai nesuranda reikiamos informacijos. Susisteminus gautus apklausos duomenis buvo parengta bibliotekos vartotojų vizija, kokia turėtų būti jų ateities biblioteka:

Lengva prieiga. Vartotojai norėtų gauti visą galimą informaciją internete. Informacija turi būti pasiekiama iš bet kur, kur jie yra ir bet kokiomis priemonėmis, kurias jie turi.

Paieškos veiksmingumas. Vartotojai norėtų, kad bibliotekos paieškos sistemos būtų panašios į Google, tačiau, pati paieška turėtų būti efektyvesnė ir tikslesnė.

Turinio turtingumas. Vartotojai norėtų turėti paprastą prieigą prie turtingų talpyklų turinio, visai galimais formatais ir kalbomis 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.

Prieinamos paslaugos. Vartotojai yra pasirengę mokėti už paslaugas, tačiau jie norėtų derėtis dėl kainų ir mokėjimo galimybių.

Vertimo paslaugos. Vartotojai norėtų, kad būtų suteikta galimybė pasirinkti tą, kalbą, kurią geriausia jie supranta.

Nacionalinės Singapūro bibliotekos direktorius Lek Choh Ngian pabrėžė, kad bibliotekos centre visuomet yra vartotojas, todėl būtina atsižvelgti į jo poreikius. Kalbėdami apie idealią biblioteką vartotojai iš tiesų nori gauti tą informaciją, kurios jiems reikia būtent tuo metu ir toje vietoje, kur jie yra, ir nenori laukti atsakymų puse dienos ar ilgiau. Tai visuomet buvo svarbiausias vartotojų pageidavimas. Biblioteka gali būti naudinga ne tik tradicinėmis paslaugomis, bet ir taikydama naujausias technologijas. Naudodamos šiuolaikines, modernias technologijas, bibliotekos gali lengviau išpildyti vartotojų pageidavimus.

Kad galėtų įsijungti į vartotojo gyvenimą, biblioteka turi nuolat permąstyti savo teikiamas paslaugas bei kurti naujus savo vaidmenis. Lek Choh Ngian išskyrė tokius ateities bibliotekų vaidmenis:

Biblioteka kaip paslauga. Ateities biblioteką daugiau nei vieta, kur žmonės ateis skolintis knygų. Ji egzistuos, kaip sudėtinė vartotojų gyvenimo dalis. Kaip skaitmeninė biblioteka, ji suteikti informacines paslaugas vartotojams bet kur ir bet kada, kai jų labiausiai reikia, tuo tarpu, kaip fizinė biblioteka, ateityje bus modulinė, prisitaikanti ir judri, atsiras tose vietose, kur žmonės dažnai lankysis.

Biblioteka kaip draugas. Teiks informacines paslaugas atsižvelgiant į tai, kur vartotojas yra, kokį technologinį prietaisą turi rankose ir kokios informacijos tuo metu jam reikia. Paslaugos bus pritaikytos tokiems prietaisams, kokį turi vartotojas.

Biblioteka kaip vartai. Šiandiena dažnai vartojama sąvoka „informacijos okeanas“, kuriame sunku orientuotis, būtent biblioteka užtikrina saugų plaukiojimą informacijos okeane.

Biblioteka kaip socialinės lygybės garantas. Atvira prieiga prie įvairių informacijos šaltinių visiems skaitytojams.

Biblioteka kaip atmintis, sauganti tai, kas vertinga, kas buvo kaupiama ilgus metus ir tais, kas liks atmintimi.

Biblioteka kaip patirtis, suteikianti galimybe pasinaudoti per ilgus metus sukaupta patirtimi.

Biblioteka kaip tinklas. Ateities biblioteka sujungs turinį su turiniu, taip sudarydama žinių turinio tinklus, prieinamus vartotojams.

Pranešimo pabaigoje autorius uždavė retorinį klausimą, ar ateities biblioteka yra tik vizija ir svajonė? Jau daugelį metų bibliotekininkai svajoja apie ateities bibliotekas, o daugelis vartotojų ateities biblioteką supranta kaip vietą, kur jie gali gauti jiems reikalingą informaciją, tokia kalba, kokia jiems reikia, bet kokiu laiku, laisvai ir su tomis technologinėmis priemonėmis, kurias jie turi. Skaitmeninimas ir laisva prieiga prie turinio tai viena iš svajonių, kuri tapo realybe.

Kitas įdomus šios sesijos pranešimas (Effective marketing of libraries in a never-better world even if it ever-was that way) - Jannine Schmidt iš Makgilio (McGill) universiteto. Pranešimo autorė daug dėmesio skyrė bibliotekoms, išgyvenančioms naujus pokyčius, nuolat susiduriančioms su naujomis technologijomis ir jų kaita. Jannine Schmidt akcentavo, kad internetas iš esmės pakeitė pasaulį. Kai kurie, autorės teigimu, mano, kad naujų technologijų teikiamos galimybės niekada nebuvo tokios geros, kokios yra dabar, yra ir tokiu, kurie aprauda praeitį ir nori, kad tie pasikeitimai būtų niekada neįvykę ir likusieji, kurie mato dabartinę situaciją kaip visumos dalį. Ar šiandien vykstantys pokyčiai padeda stiprinti bibliotekos savitumą, ar bibliotekos lieka nematomos, pasitraukia į užmarštį, jei nenaudoja naujų technologijų, jei nesivadovauja marketingo principais. Kaip yra iš tiesų autorė mėgino atsakyti savo pranešime. Jannine Schmidt teigė, jog sparčiai besikeičiančiame pasaulyje prieinama informacija ir komunikacinės technologijos suteikia galimybę bibliotekoms ne tik teikti, bet ir valdyti paslaugas. Bibliotekininkai neturi pamiršti, jog kartu su naujomis technologijomis atsiranda ir daugybė alternatyvių paslaugų tiekėjų, kad daugelis bibliotekos vartotojų vis dar nežino, kokias paslaugos jiems gali suteikti biblioteka. Todėl galima teigti, jog efektyvus marketingas yra tarsi raktas ne tik į bibliotekų sukauptą patirtį, kuri atitinka vartotojų lūkesčius, bet ir į bibliotekų išlikimą teikiant paslaugas. Yra daugybė marketingo pavyzdžių ir tipų, kuriais gali naudotis biblioteka, tačiau, visų pirma, reikalinga tvirta lyderystė ir nuolat besikeičiantis požiūris į biblioteką ir bibliotekininką. Pranešimo autorė remiasi Sarah Anne Murphy (The Librarian As Information Consultant, 2011) pateiktu modeliu: bibliotekininkai kaip informacijos konsultantai. Šio modelio autorė inovatyviai permąsto dabartinę bibliotekų filosofiją. Pasikeitė bibliotekų vartotojų poreikiai ir tuo pačiu paieškos metodų galimybės. Todėl šiandien bibliotekininkas privalo dirbti visiškai naujais būdais, net tik orientuotais į paslaugų suteikimą, bet ir į verslumą. Sarah Anne Murphy, pasak pranešimo autorės, išskiria du bibliotekininko modelius: „pririštasis“ bibliotekininkas ir „keliaujantis“, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, kalbant apie bibliotekų ateitį ir jų verslumą. Daugelis bibliotekininkų vis dar yra nuošaly, nematantys, pasislėpę savo bibliotekose, tačiau dabar atėjo laikas išlįsti ir pasirodyti vartotojams. Tokiems bibliotekininkams reikia tik paskatinimo: Lavinkite savo protą; Jūs gyvenate informacijos pasaulyje; savo bibliotekoje Jūs galite atrasti neįtikėtinų dalykų; raskite geriausią kelią į informaciją; prisijunkite, būkite prisijungę, likite prisijungę; neleiskite sau sustoti; nenaudokite tik Google; stenkitės reikalingus faktus surasti greitai; nebijokite sėkmės; nebijokite vadovauti.

XXI amžiaus pradžioje keičiasi bibliotekos samprata ir vaidmuo. Šiandienės bibliotekos veiklai didelę įtaką daro visuomenėje vykstantys pokyčiai bei spartus informacinių technologijų vystymasis. Tai skatina keisti požiūrį į biblioteką, suvokti pasikeitusius bibliotekos veiklos ir bibliotekininkų kompetencijos reikalavimus. Bibliotekininkai turėtų žinoti ir gebėti naudotis naujomis informacijos gamybos, saugojimo ir perdavimo technologijomis ir priemonėmis, susipažinti su naujomis mokymosi visą gyvenimą teorijomis. Šiuolaikinė biblioteka yra ne tik spaudinių saugykla, bet ir žingeidumą skatinanti informacinė aplinka1.

Kalbant apie ateities bibliotekas, galima teigti, jog tiek naujas paslaugas, tiek bibliotekininko vaidmenis šiandien labiausiai įtakoja naujausios technologijos. Dėl naujų technologijų panaudojimo biblioteka tampa vis labiau ir labiau matoma ir prieinama, padidėja vartotojų skaičius. Naujos paslaugos bibliotekose persikelia į iPadus, e.knygų skaitykles, mobiliuosius išmaniuosius telefonus. Mobiliųjų įrenginių plėtra skatina naujų paslaugų radimąsi. Studentų tarpe greitai plinta įvairūs mobilieji įrenginiai. Intensyvėjant mobilios įrangos naudojimui, internete siūloma vis daugiau paslaugų, kuriais galima naudotis pasitelkiant šią įrangą. Tai keičia vartotojų reikalavimus akademinių bibliotekų paslaugoms. Todėl bibliotekos turėtų migruoti savo elektroninio katalogo, bibliografinio konsultavimo ir kitas populiarias paslaugas į mobiliųjų įrenginių aplinkas.

Dalyvavimas tarptautinėje IFLA konferencijoje suteikė galimybę susipažinti ne tik su profesine programa: įgyti patirties, pamatyti naujus atliktus darbus, taikomas naujovės bei naujausias technologijas, bet ir susipažinti su tos šalies, kurioje vyksta konferencija, istorija, kultūra bei tradicijomis. IFLA konferencija paliko didelį įspūdį ir suteikė naujos patirties.

Literatūra:

1. Juodienė, Dalia. Bibliotekos paslaugos [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 25 d.] Prieiga per internetą: http://blogas.kvb.lt/2010/05/27/bibliotekos-paslaugos/#more-10604

Parengė:

Virginija Kairienė
Klaipėdos valstybinės kolegijos bibliotekininkė (PDB)
v.kairiene@kvk.lt