2011-09-01

77-osios IFLA konferencijos įspūdžiai

Šių metų vasaros pabaigoje – rugpjūčio 13-18 dienomis, pasaulinis bibliotekininkystės ir informacijos kongresas, 77-oji IFLA generalinė konferencija, vyko Puerto Riko sostinėje San Chuane. San Chuanas (isp. San Juan) – tai didžiausias Puerto Riko miestas, uostas ir šios šalies sostinė. 434,4 tūkst. gyventojų (2000). Išsidėstęs šiaurės rytinėje salos dalyje. Išlikę gynybiniai pastatai, XVI-XVIII pastatai. Miestą 1508 m. įkūrė ispanai ir pavadino Kapara (Caparra). 1521 m. jis buvo perkeltas į kitą vietą ir pavadintas Puerto Riku (Puerto Rico arba San Juan Bautista de Puerto Rico); palaipsniui šis pavadinimas prigijo pačiai salai, o miestas pradėtas vadinti San Chuanu.

77-tosios IFLA konferencijos tema Bibliotekos pranokstančios lūkesčius: integracija, inovacijų diegimas ir informacija visiems (Libraries beyond libraries: Integration, Innovation and Information for all), todėl nemažai renginių buvo skirta diskusijai, pamąstymams apie bibliotekos ir bibliotekininko vaidmenį informaciniame naujų technologijų amžiuje. Bibliotekos pranokstančios lūkesčius suprantamos kaip išeinančios už tradicinės bibliotekos ribų, sėkmingai diegiančios pačias moderniausias technologijas, pritaikančios naujausias idėjas bei metodus, suteikiančios ne tik informacijos prieinamumą ir atvirumą, bet ir galimybę visiems vartotojams naudotis naujomis technologijomis.

77-toji IFLA generalinė konferencija vyko PRCC konferencijų centre (The Puerto Rico Convention Centre). PRCC yra ne tik didžiausias konferencijų centras Karibuose bet ir technologiškai pažangiausias visuose Karibuose bei Lotynų Amerikoje. Puerto Riko konferencijų centras įsikūręs San Chuano pusiasalio širdyje (Isla Grande) šalia Miramar, Condado rajonų bei Senojo San Chuano. PRCC konferencijų centras – tai 580 000 kvadratinių pėdų erdvė talpinanti iki 10 000 žmonių, todėl čia buvo pakankamai vietos pranešimų skaitymui, posėdžiams, praktiniams seminarams bei parodai.

IFLA konferencijos renginiai prasidėjo oficialia konferencijos atidarymo ceremonija. Jos metu atidarymo kalbą perskaitė IFLOS prezidentė Ellen Tise. Savo kalboje ji sake: „Man didelė garbė Jus visus pasveikinti San Chuane, Pasaulio bibliotekų ir informacijos kongrese: 77-toje IFLA generalinėje konferencijoje. Iš tiesų malonu vėl susitikti Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalių regione. Tai tik antras kartas kai IFLA konferencija yra rengiama šiame regione – pirmasis susitikimas vyko Kuboje 1989 metais. Aš esu tikra, kad daugelis iš Jūsų ne tik dalyvaus šioje konferencijoje, bet taip pat turės galimybę pasimėgauti nuostabios Puerto Riko salos teikiamais malonumais.“ IFLA prezidentė savo kalboje pažymėjo, kad IFLA laikosi savo pagrindinių bibliotekų kokybės bei informacinių paslaugų visiems principų, tačiau per pastaruosius kelis metu įvyko esminių pasikeitimų su kuriais susiduria bibliotekininko ir informacijos specialisto profesija: technologiniai pokyčiai, proporcingai augantis informacijos kiekis, informacijos poreikio priežastys, informacijos panaudojimas, žinių kūrimas. Susirinkusius dalyvius taip pat sveikino WLIC nacionalinio komiteto pirmininkė Luisa Vigo-Cepeda, San Chuano meras ir Puerto Riko turizmo kompanijos direktorius.

Tos pačios dienos popietę vykos ir parodos atidarymas, kur dalyviai turėjo galimybę tiesiogiai bendrauti su parodos dalyviais, aptarti bendradarbiavimo sąlygas. Parodą šiemet puošė įvairių kompanijų, bibliotekų, valstybinių institucijų bei leidėjų stendai. Ekspozicijos patvirtino, kad vis daugėja naujų technologijų, kurias gali pritaikyti biblioteka.

IFLA konferencijų metu vienu metu vyksta daugybė renginių, todėl labai sunku pasirinkti kur eiti. Šiais metais 77-oje IFLA generalinėje konferencijoje dalyvavo virš 2000 delegatų iš įvairių pasaulio šalių. Konferencijos metu daugiau negu 400 lektorių skaitė pranešimus penkiose sekcijose: atviros prieigos ir skaitmeninių išteklių; politikos, strategijos ir propagandos; vartotojų prieigos ir paslaugų; priemonių ir technikos bei idėjų, inovacijų, naujovių numatymo.

Labiausiai domino temos, susijusios su akademinių bibliotekų veikla: naujausios paslaugos, naujos idėjos bei inovacijos. Pranešimų ir informacijos iš tiesų daug, tad pamėginsiu aptarti ir išsamiau supažindinti su keliais pranešimais.

Vienos iš politikos, strategijos ir propagavimo sekcijų tema buvo susijusi su akademinių bibliotekų ateitimi 2020 vizija: pažangios veiklos kryptys, paslaugos ir priemonės (Vision 2020: innovative policies, services and tools). Pranešimus šioje sekcijoje skaitė Amerikos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Australijos ir kitų šalių atstovai.

Pranešėjo iš Džordžtauno (angl. Georgetown) seniausio katalikiško universiteto, esančio Vašingtone, Jim O‘Donnell pranešime (UbiLib: when the library is everywhere) buvo kalbama apie bibliotekų „ateities istoriją“. Pats pranešimo autorius gan ironiškai apibūdino „ateities istoriją“. Jis sake: „kaip galima nupasakoti bibliotekų ateiti 25 metams į priekį, kai pasakodami istorija mes turime buti visa tai jau išgyvenę.“ Kalbėdamas apie bibliotekų „ateities istoriją“ pranešimo autorius trumpai aptarė pastaraisiais metais susiformavusią bibliotekų sampratą. Pasak Jim O‘Donnell šiandien, biblioteka suprantama dvejopai: kaip fizinė biblioteka ir kaip mobili biblioteka. Fizinė biblioteka – tai tradicinė biblioteka, kurios paslaugų pagrindas - materialios kolekcijos ir patalpos. Mobili biblioteka – tai asmeninė biblioteka mobiliajame telefone. Mobiliosios bibliotekos kaip reiškinys atsirado palyginti neseniai, kai mobilieji telefonai tapo išmaniaisiais ir suteikė daugiau galimybių. Naudodamasis mobiliąja biblioteka vartotojas bet kuriuo metu gali susisiekti su biblioteka arba netgi gauti priėjimą prie bibliotekos informacinių resursų internete, norėdami pasiskolinti leidinį, paklausti bibliotekininką, dalyvauti renginiuose (virtualiuose) vartotojas prisijungia prie bibliotekos svetainės ir nuotoliniu būdu naudojasi jos paslaugomis.

Pranešimo autorius daugiau dėmesio skyrė ne naujausioms technologijoms, kurios paverčia biblioteką virtualia ir pasiekiama iš bet kur, bet tradicinės bibliotekos vaidmeniui. Jo teigimu labai svarbu išsaugoti tradicinės bibliotekos vaidmenį, nes tampa praktiškai neįmanoma įsivaizduoti tokios bibliotekos ateityje. Atrodytų, kad šiandien prieigai prie informacijos fizinė biblioteka tapo nebereikalinga, tačiau vis dar reikalinga susisteminta informacija, kurią bibliotekininkai gali teikti internetu per didelį atstumą, todėl natūraliai iškyla klausimas, kodėl vis dar yra naudojamasi tradicine biblioteka. Autorius teigė, jog yra kelios svarbios priežastys padedančios išlikti tradicinei bibliotekai: jose metai iš metų saugomos vertybės, tai skaitymo, susibūrimo vietos, šalia naujovių esančios senosios tradicijos bei atvirumas inovacijoms. Tradicinė biblioteka, besiorientuojanti į individualius skaitytojus, užtikrina kiekvienam jos lankytojui patogias darbo sąlygas, puikiai įrengtas darbo ir laisvalaikio leidimo erdves, kompetetingą personalą, pasiruošusį atsakyti į kiekvieną pateiktą užklausą. Autorius pabrėžė, kad bibliotekininkai privalo saugoti bibliotekos tradicijas, išlikti atsakingi už tradicinio skaitymo išsaugojimą, informacijos prieinamumą visiems ir visada, o bibliotekos turi išlikti įkvėpimo vietomis, kur galimi visi skaitymo būdai. Pranešimas buvo pabaigtas tokia mintimi: „Tegul Google ima viską, o biblioteka visuomet atsirinks, kas vertinga.“

Įdomus buvo Stratklaido universiteto (University of Strathclyde) profesoriaus Derek Law pranešimas, kurio pavadinimui autorius panaudojo Antuano de Sent-Egziuperi mintį „Kalbant apie ateitį, tavo tikslas nenumatyti jos, bet suteikti galimybę“ . Savo pranešime autorius kalbėjo apie ateities bibliotekininko vaidmenį nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Priežastys verčiančios domėtis bibliotekininko vaidmeniu yra įvairios. Viena iš šiuo metu aktualiausių priežasčių tai globalūs bibliotekininko profesijos pokyčiai vykstantys informacijos ir komunikacinių technologijų plėtros įtakoje. Vykstantys pokyčiai įtakoja naujus bibliotekininkų vaidmenis ir naujas veiklos kryptis. Tačiau susiduriama ir su dar viena problema – iki šios vis dar mažai kalbama apie bibliotekininko reikšmę visuomenėje. Bibliotekininko profesija vis dar nematoma, o įvykus kultūrinei revoliucijai bibliotekininkai vis susiduria su naujomis grėsmėmis. Pastaraisiais metais sparti informacinių technologijų plėtra stūmė bibliotekas kompiuterizavimo link. Sėkminga skaitmeninių bibliotekų plėtra tapo pretekstu manyti, jog netrukus visa informacija bus prieinama per internetą, o bibliotekos, kartu su bibliotekininkais taps nereikalingos. Kad įveiktų iškylančias grėsmes bibliotekininkai turi iš naujo integruotis, imtis naujų vaidmenų, mokytis visą gyvenimą, siekti valdyti, projektuoti savo karjerą, kurti įvaizdį, kad priimtų naujus iššūkius ir galėtų atlikti naujus vaidmenis. Derek Law pabrėžė, kad inovatyvūs bibliotekininkai visuomet yra naudingi ir reikalingi vartotojui. Pranešimo autorius išskyrė tokius bibliotekininko vaidmenis:

Bibliotekininkas kaip detektyvas/tyrėjas. Bibliotekininkai puikiai orientuojasi informacijos gausoje, tinkamai ją surenka ir pateikia. Jie tarsi įgudę detektyvai, turintys specifinių žinių įvairiose mokslo srityse. Vykstant nuolatiniams pokyčiams bibliotekininkai privalo mokėti analizuoti situaciją, nustatyti problemas bei numatyti efektyvius jų sprendimo būdus.

Bibliotekininkas kaip revoliucionierius/kovotojas. Bibliotekininkai privalo būti ne pasyviais stebėtojais, bet ir aktyviais dalyviais bei savo srities lyderiais, greitai priimantys pokyčius ir naujoves, nebijantys rizikos, galintys greitai numatyti technologines grėsmes ir galimybes.

Bibliotekininkas kaip revoliucinis oratorius
, sugebantis būti ne tik lyderiu, bet ir suburti gerą komandą dideliems darbams, turintis fantaziją, įžvalgumą ir gebėjimą vizijas paversti realybe.

Bibliotekininkas kaip agentas provokatorius, galintis ir mokantis valdyti visą turimą informaciją, panaudojantis ją taip, kad teiktų didžiausią naudą.

Bibliotekininkas kaip protingas analitikas ne tik mokantis dirbti su partneriais, bet ir imlus žinioms bei viskam, kas susiję su jo darbu, nes niekada negali žinoti, kokių žinių gali prireikti ateityje.

Bibliotekininkas kaip „penktoji kolona“. Terminas „penktoji kolona“ šiuo metu naudojamas norint nusakyti kitos valstybės grupuotę ar grupę asmenų, vykdančią ardomąją veiklą toje valstybėje, kitos valstybės naudai, bet mūsų kontekste „penktoji kolona“ suprantama kaip papildomas ramstis.

Bibliotekininkas kaip karys, visuomet turi būti pasirengęs pokyčiams ir naujovėms bei sugebantis išnaudoti visas pasitaikančias galimybes.

Bibliotekininkas kaip kovotojas už laisvę, visuomet didžiuojasi tuo, ką daro.

Pranešimo pabaigoje autorius akcentavo kelis pagrindinius dalykus: svarbu pabrėžti tai, kad profesijos reikšmingumą lemia ne tik naujų komunikacinių technologijų atsiradimas, bet tradicinės bibliotekininko vertybės. Išsilavinę bibliotekininkai yra ir bus svarbiausias bibliotekos veiksnys, nes jie visuomet turėjo pakankamai kompetencijos ir smalsumo tam, kad galėtų naudotis ir taikyti naujausias skaitmenines priemones bei paslaugas. Antras ne mažiau svarbus dalykas tas, kad pokyčių situacijoje labai svarbu daugiau kalbėti apie bibliotekininko vaidmenis.

Nacionalinės Singapūro bibliotekos direktorius Lek Choh Ngian savo pranešime (Libraries of the Future: What Our Users Want: the NLB Singapore’s perspective) kalbėjo apie bibliotekų inovatyvumą, sugebėjimą keistis, bibliotekų vaidmenis bei pristatė Nacionalinės Singapūro bibliotekos atliktą tyrimą. Pranešimo pradžioje Lek Choh Ngian sakė, kad bibliotekų vaidmuo yra nuolat kintantis, jis keitėsi ilgus metus, keičiasi šiandien ir drąsiai galima teigti, kad dar keisis ir ateityje. Bibliotekos ir bibliotekininkai iki šiol vis dar yra jungtis tarp žmonių su žmonėmis, tarp žmonių ir išteklių ir tarp išteklių ir išteklių. Bibliotekininkai iki šiol atlieka vadovo, gido ir instruktoriaus vaidmenį padėdami žmonėms surasti jiems reikalingą informacija. Kas ir kaip pasikeis, priklausys nuo naujų aplinkybių, nuo to kaip bibliotekininkas sugebės atlikti naudingą vaidmenį žmonių gyvenime, kaip sugebės pateikti informacija vartotojams, ypač skaitmeninę.

Singapūro Nacionalinės bibliotekos direktorius pateikė iš tiesų įspūdingus skaičius. Singapūro gyventojų skaičius viršija 5 milijonus, bibliotekos turi daugiau kaip 2 milijonus skaitytojų, tai sudaro apie 35 milijonus skaitytojų per metus 23 bibliotekose. Per pastaruosius 5 metus naudojimasis interneto ir naujų technologijų teikiamomis paslaugomis dramatiškai padidėjo. Didele dalis informacijos yra perkeliama į internetą, todėl vis labiau auga informacijos pasiekiamumas vartotojams. Remdamiesi pateiktais duomenimis, 2010 metu lapkričio mėnesį Singapūro Nacionalinė biblioteka atliko mokslininkų ir vartotojų apklausą. Apklausa parodė, kad daugelis vartotoju mano, jog fizinė biblioteka nėra patogi naudotis. Jie nurodė, kad jei jie turėtų galimybę, jie mieliau rinktųsi prieigą prie skaitmeninių dokumentų, nei vyktų į biblioteką. Respondentai taip pat nurodė, kad nors biblioteka turi gerus duomenų bazių išteklius, jais nėra lengva naudotis, paieška reikalauja daug pastangų norint surasti reikalingą informacija. Daugeliui iš jų Google ir kitos paieškos sistemos yra labiau mėgstamos kaip pradinis paieškos šaltinis. Apklausa taip pat parodė, jog vartojai yra linkę į bibliotekininką kreiptis tik tuomet, kai nesuranda reikiamos informacijos. Susisteminus gautus apklausos duomenis buvo parengta bibliotekos vartotojų vizija, kokia turėtų būti jų ateities biblioteka:

Lengva prieiga. Vartotojai norėtų gauti visą galimą informaciją internete. Informacija turi būti pasiekiama iš bet kur, kur jie yra ir bet kokiomis priemonėmis, kurias jie turi.

Paieškos veiksmingumas. Vartotojai norėtų, kad bibliotekos paieškos sistemos būtų panašios į Google, tačiau, pati paieška turėtų būti efektyvesnė ir tikslesnė.

Turinio turtingumas. Vartotojai norėtų turėti paprastą prieigą prie turtingų talpyklų turinio, visai galimais formatais ir kalbomis 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.

Prieinamos paslaugos. Vartotojai yra pasirengę mokėti už paslaugas, tačiau jie norėtų derėtis dėl kainų ir mokėjimo galimybių.

Vertimo paslaugos. Vartotojai norėtų, kad būtų suteikta galimybė pasirinkti tą, kalbą, kurią geriausia jie supranta.

Nacionalinės Singapūro bibliotekos direktorius Lek Choh Ngian pabrėžė, kad bibliotekos centre visuomet yra vartotojas, todėl būtina atsižvelgti į jo poreikius. Kalbėdami apie idealią biblioteką vartotojai iš tiesų nori gauti tą informaciją, kurios jiems reikia būtent tuo metu ir toje vietoje, kur jie yra, ir nenori laukti atsakymų puse dienos ar ilgiau. Tai visuomet buvo svarbiausias vartotojų pageidavimas. Biblioteka gali būti naudinga ne tik tradicinėmis paslaugomis, bet ir taikydama naujausias technologijas. Naudodamos šiuolaikines, modernias technologijas, bibliotekos gali lengviau išpildyti vartotojų pageidavimus.

Kad galėtų įsijungti į vartotojo gyvenimą, biblioteka turi nuolat permąstyti savo teikiamas paslaugas bei kurti naujus savo vaidmenis. Lek Choh Ngian išskyrė tokius ateities bibliotekų vaidmenis:

Biblioteka kaip paslauga. Ateities biblioteką daugiau nei vieta, kur žmonės ateis skolintis knygų. Ji egzistuos, kaip sudėtinė vartotojų gyvenimo dalis. Kaip skaitmeninė biblioteka, ji suteikti informacines paslaugas vartotojams bet kur ir bet kada, kai jų labiausiai reikia, tuo tarpu, kaip fizinė biblioteka, ateityje bus modulinė, prisitaikanti ir judri, atsiras tose vietose, kur žmonės dažnai lankysis.

Biblioteka kaip draugas. Teiks informacines paslaugas atsižvelgiant į tai, kur vartotojas yra, kokį technologinį prietaisą turi rankose ir kokios informacijos tuo metu jam reikia. Paslaugos bus pritaikytos tokiems prietaisams, kokį turi vartotojas.

Biblioteka kaip vartai. Šiandiena dažnai vartojama sąvoka „informacijos okeanas“, kuriame sunku orientuotis, būtent biblioteka užtikrina saugų plaukiojimą informacijos okeane.

Biblioteka kaip socialinės lygybės garantas. Atvira prieiga prie įvairių informacijos šaltinių visiems skaitytojams.

Biblioteka kaip atmintis, sauganti tai, kas vertinga, kas buvo kaupiama ilgus metus ir tais, kas liks atmintimi.

Biblioteka kaip patirtis, suteikianti galimybe pasinaudoti per ilgus metus sukaupta patirtimi.

Biblioteka kaip tinklas. Ateities biblioteka sujungs turinį su turiniu, taip sudarydama žinių turinio tinklus, prieinamus vartotojams.

Pranešimo pabaigoje autorius uždavė retorinį klausimą, ar ateities biblioteka yra tik vizija ir svajonė? Jau daugelį metų bibliotekininkai svajoja apie ateities bibliotekas, o daugelis vartotojų ateities biblioteką supranta kaip vietą, kur jie gali gauti jiems reikalingą informaciją, tokia kalba, kokia jiems reikia, bet kokiu laiku, laisvai ir su tomis technologinėmis priemonėmis, kurias jie turi. Skaitmeninimas ir laisva prieiga prie turinio tai viena iš svajonių, kuri tapo realybe.

Kitas įdomus šios sesijos pranešimas (Effective marketing of libraries in a never-better world even if it ever-was that way) - Jannine Schmidt iš Makgilio (McGill) universiteto. Pranešimo autorė daug dėmesio skyrė bibliotekoms, išgyvenančioms naujus pokyčius, nuolat susiduriančioms su naujomis technologijomis ir jų kaita. Jannine Schmidt akcentavo, kad internetas iš esmės pakeitė pasaulį. Kai kurie, autorės teigimu, mano, kad naujų technologijų teikiamos galimybės niekada nebuvo tokios geros, kokios yra dabar, yra ir tokiu, kurie aprauda praeitį ir nori, kad tie pasikeitimai būtų niekada neįvykę ir likusieji, kurie mato dabartinę situaciją kaip visumos dalį. Ar šiandien vykstantys pokyčiai padeda stiprinti bibliotekos savitumą, ar bibliotekos lieka nematomos, pasitraukia į užmarštį, jei nenaudoja naujų technologijų, jei nesivadovauja marketingo principais. Kaip yra iš tiesų autorė mėgino atsakyti savo pranešime. Jannine Schmidt teigė, jog sparčiai besikeičiančiame pasaulyje prieinama informacija ir komunikacinės technologijos suteikia galimybę bibliotekoms ne tik teikti, bet ir valdyti paslaugas. Bibliotekininkai neturi pamiršti, jog kartu su naujomis technologijomis atsiranda ir daugybė alternatyvių paslaugų tiekėjų, kad daugelis bibliotekos vartotojų vis dar nežino, kokias paslaugos jiems gali suteikti biblioteka. Todėl galima teigti, jog efektyvus marketingas yra tarsi raktas ne tik į bibliotekų sukauptą patirtį, kuri atitinka vartotojų lūkesčius, bet ir į bibliotekų išlikimą teikiant paslaugas. Yra daugybė marketingo pavyzdžių ir tipų, kuriais gali naudotis biblioteka, tačiau, visų pirma, reikalinga tvirta lyderystė ir nuolat besikeičiantis požiūris į biblioteką ir bibliotekininką. Pranešimo autorė remiasi Sarah Anne Murphy (The Librarian As Information Consultant, 2011) pateiktu modeliu: bibliotekininkai kaip informacijos konsultantai. Šio modelio autorė inovatyviai permąsto dabartinę bibliotekų filosofiją. Pasikeitė bibliotekų vartotojų poreikiai ir tuo pačiu paieškos metodų galimybės. Todėl šiandien bibliotekininkas privalo dirbti visiškai naujais būdais, net tik orientuotais į paslaugų suteikimą, bet ir į verslumą. Sarah Anne Murphy, pasak pranešimo autorės, išskiria du bibliotekininko modelius: „pririštasis“ bibliotekininkas ir „keliaujantis“, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, kalbant apie bibliotekų ateitį ir jų verslumą. Daugelis bibliotekininkų vis dar yra nuošaly, nematantys, pasislėpę savo bibliotekose, tačiau dabar atėjo laikas išlįsti ir pasirodyti vartotojams. Tokiems bibliotekininkams reikia tik paskatinimo: Lavinkite savo protą; Jūs gyvenate informacijos pasaulyje; savo bibliotekoje Jūs galite atrasti neįtikėtinų dalykų; raskite geriausią kelią į informaciją; prisijunkite, būkite prisijungę, likite prisijungę; neleiskite sau sustoti; nenaudokite tik Google; stenkitės reikalingus faktus surasti greitai; nebijokite sėkmės; nebijokite vadovauti.

XXI amžiaus pradžioje keičiasi bibliotekos samprata ir vaidmuo. Šiandienės bibliotekos veiklai didelę įtaką daro visuomenėje vykstantys pokyčiai bei spartus informacinių technologijų vystymasis. Tai skatina keisti požiūrį į biblioteką, suvokti pasikeitusius bibliotekos veiklos ir bibliotekininkų kompetencijos reikalavimus. Bibliotekininkai turėtų žinoti ir gebėti naudotis naujomis informacijos gamybos, saugojimo ir perdavimo technologijomis ir priemonėmis, susipažinti su naujomis mokymosi visą gyvenimą teorijomis. Šiuolaikinė biblioteka yra ne tik spaudinių saugykla, bet ir žingeidumą skatinanti informacinė aplinka1.

Kalbant apie ateities bibliotekas, galima teigti, jog tiek naujas paslaugas, tiek bibliotekininko vaidmenis šiandien labiausiai įtakoja naujausios technologijos. Dėl naujų technologijų panaudojimo biblioteka tampa vis labiau ir labiau matoma ir prieinama, padidėja vartotojų skaičius. Naujos paslaugos bibliotekose persikelia į iPadus, e.knygų skaitykles, mobiliuosius išmaniuosius telefonus. Mobiliųjų įrenginių plėtra skatina naujų paslaugų radimąsi. Studentų tarpe greitai plinta įvairūs mobilieji įrenginiai. Intensyvėjant mobilios įrangos naudojimui, internete siūloma vis daugiau paslaugų, kuriais galima naudotis pasitelkiant šią įrangą. Tai keičia vartotojų reikalavimus akademinių bibliotekų paslaugoms. Todėl bibliotekos turėtų migruoti savo elektroninio katalogo, bibliografinio konsultavimo ir kitas populiarias paslaugas į mobiliųjų įrenginių aplinkas.

Dalyvavimas tarptautinėje IFLA konferencijoje suteikė galimybę susipažinti ne tik su profesine programa: įgyti patirties, pamatyti naujus atliktus darbus, taikomas naujovės bei naujausias technologijas, bet ir susipažinti su tos šalies, kurioje vyksta konferencija, istorija, kultūra bei tradicijomis. IFLA konferencija paliko didelį įspūdį ir suteikė naujos patirties.

Literatūra:

1. Juodienė, Dalia. Bibliotekos paslaugos [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2011 m. rugpjūčio 25 d.] Prieiga per internetą: http://blogas.kvb.lt/2010/05/27/bibliotekos-paslaugos/#more-10604

Parengė:

Virginija Kairienė
Klaipėdos valstybinės kolegijos bibliotekininkė (PDB)
v.kairiene@kvk.lt

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą