2010-08-31

Tarptautinė tinklaraščio diena!


Rugpjūčio 31 dieną visas pasaulis švenčia TINKLARAŠČIO DIENĄ! Šios dienos viena iš tradicijų - savo tinklaraštyje paskelbti įrašą apie penkis naujus tinklaraščius.
Kviečiame „Rock&roll bibliotekininkas“ tinklaraščio skaitytojus kartu paskelbti penkis naujus tinklaraščius, kurie jus sudomino ir/arba nustebino!

2010-08-30

Linksmai: mokslininkai nuvainikuoja stereotipus apie bibliotekininkes

Australijos mokslininkai pateikia įrodymus, kurie griauna stereotipus apie bibliotekinininkes. Pavyzdžiui, nuomonę, kad bibliotekininkės paprastai yra sengmergės. Apklausa parodė, kad didžioji dauguma bibliotekininkių turi gyvenimo draugą ir neprimena dažno piliečio įsivaizduojamų griežtų moteriškių. Pažymėtina, kad apklaustos bibliotekininkės buvo labai draugiškos, komunikabilios ir netgi labai originalios - net 11 % apklaustųjų pasidarė tatuiruotes.

Daugiau skaitykite: Šeši stereotipai apie moteris (žr. antrąjį) -
http://zurnalas.darnipora.lt/sesi-stereotipai-apie-moteris-2-6834.html

Dėkojame Ugnei Rutkauskienei už džiaugsmingą bibliotekininkių bendruomenei naujieną :)

Kviečiame į paskaitą!

Rugsėjo 2 d. 16 val. Komunikacijos fakultete (Saulėtekio al. 9, I rūmai) lankysis dr. Mirna Willer (Zadaro universitetas, Kroatija), kuri 208 aud. skaitys paskaitą IFLA konceptualūs modeliai ir jų įtaka standartų ir paslaugų kūrimui.

Kviečiame bibliotekininkystės ir informacijos studentus, bibliotekų darbuotojus, pedagogus ir visus besidominčius standartizacija bibliotekose, IFLA įdirbiu šioje srityje dalyvauti. Paskaita vyks anglų kalba.

Dr. Mirna Willer turi didžiulį praktinio, mokslinio ir pedagoginio darbo patirtį bibliotekininkystėje. Ji dirbo Kroatijos nacionalinėje ir universiteto bibliotekoje, šiuo metu dėsto ir atlieka tyrimus Zadaro universitete. Mirnos Willer moksliniai interesai apima bibliotekines sistemas ir jų kūrimą, saityno svetainių skaitmeninius archyvus, metaduomenų standartus bei katalogavimą. Ji paskelbusi nemažai straipsnių tarptautinėje profesinėje ir mokslinėje spaudoje.

Prieš paskaitą rekomenduojama susipažinti su šiais šaltiniais:

http://www.ifla.org/files/hq/papers/ifla76/149-dunsire-en.pdf

http://npsig.wordpress.com/2010/08/17/libraries-and-the-semantic-web/

Daugiau apie dr. Mirną Willer skaitykite šioje svetainėje.

Laukiame jūsų paskaitoje!

2010-08-29

EBLIDA ieško naujo direktoriaus

Tarptautinė organizacija EBLIDA (Europos bibliotekų, informacijos ir dokumentacijos asociacijų biuras) ieško naujo direktoriaus. EBLIDA - tai organizacija, kuri gina ir propaguoja bibliotekininkystės, informacijos ir archyvistikos profesijas bei jų atstovų interesus, užsiima lobistine veikla Europos mastu, skatina bendradarbiavimą minėtose profesinėse srityse. EBLIDA direktorius atlieka labai svarbų vaidmenį koordinuojant organizacijos veiklas ir jų įgyvendinimą. Jis (ji) tiesiogiai pavaldus organizacijos prezidentui. Paraiškų pateikimo terminas - š. m. rugsėjo 15 d. Informacija apie konkursą, pareigybės aprašymas bei reikalavimai pateikiami šiame dokumente.

2010-08-26

Pažvelgus į bendradarbiavimą skaitmeninant strategiškai: II dalis

Po pertraukos tęsiame pokalbį apie atminties institucijų bendradarbiavimą kultūros paveldo skaitmeninimo projektuose. Priminsiu, kad bendradarbiavimo poreikį ir naudą skaitmeninant aptariau straipsnyje Pažvelgus į bendradarbiavimą skaitmeninant strategiškai: I dalis. Šioje dalyje apžvelgsiu pagrindinius bendradarbiavimo skaitmeninant būdus. Trečiame straipsnyje pristatysiu Europos atminties institucijų bendradarbiavimo tinklų tyrimo rezultatus.

Praktinė patirtis ir tyrimai rodo, kad galima išskirti tokius pagrindinius atminties institucijų bendradarbiavimo skaitmeninimo projektuose tipus:

• Archyvų, bibliotekų ir muziejų tarpusavio bendradarbiavimą.
• Bendradarbiavimą su kitomis viešojo ir privataus sektoriaus organizacijomis.
• Skaitmeninimo paslaugų pirkimą iš kitų organizacijų.

Toliau aptarkime kiekvieną iš bendradarbiavimo būdų atskirai.

Archyvų, bibliotekų ir muziejų tarpusavio bendradarbiavimas

Tikriausia tai, kad atminties institucijos bendradarbiauja tarpusavyje nėra naujiena. Šios institucijos turi nemažai bendrų veiklos ir atsakomybės sričių, jų funkcijos iš dalies sutampa (pvz., kultūros paveldo išsaugojimas ir sklaida, edukacija). Dėl šios priežasties jos dalyvauja bendruose kultūriniuose ir šviečiamuosiuose projektuose. Skaitmeninimas tik praplėtė šių institucijų bendradarbiavimo lauką, nes standartizavo daugelį skaitmenintų kultūros paveldo objektų ir dokumentų valdymo veiklų. Be to, skaitmeninimas leidžia ne tik pasinaudoti naujomis galimybėmis, bet kelia ir kitokius reikalavimus atminties institucijų kultūros paveldo paslaugoms. Norint patenkinti šiuolaikinių vartotojų poreikius būtina kurti integruotas archyvų, muziejų ir bibliotekų skaitmenines kolekcijas, kurios leistų rasti įvairių tipų informacijos išteklius pasirinkta tema. Taigi, skaitmeninimas skatina pasitelkti įvairius bendradarbiavimo būdus (juos aptarėme ankstesniame straipsnyje) – orientuotus ir į išteklių dalijįmąsi, ir į naujų paslaugų kūrimą. Tyrimų duomenys, atskirų atminties institucijų praktikos analizė rodo, kad archyvai, bibliotekos ir muziejai bendradarbiaudami tarpusavyje pasitelkia abu partnerystės būdus (Gibson, Morris, and Cleeve, 2007; Bishoff, 2004; Trzeciak, McCann, and Martin, 2006; Middleton, 2005; Zorich, Waibel, Erway, 2008).

Bendradarbiavimas su kitomis viešojo ir privataus sektoriaus organizacijomis

Atminties institucijos įsitraukia į labai įvairius bendradarbiavimo tinklus su kitomis organizacijomis. Šį bendradarbiavimo būdą galima suskaidyti į smulkesnes, bet konkretesnes bendradarbiavimo grupes. Tai bendradarbiavimas su:

Organizacijomis, kurios turi panašius tikslus kaip ir atminties institucijos, saugo paveldo rinkinius. Archyvai, bibliotekos ir muziejai dažnai bendradarbiauja su kitomis viešojo sektoriaus institucijomis, kurios kaupia kultūros paveldo išteklius (pvz., tam tikrų vietovių istorijos draugijomis, garso ir vaizdo institutais). Tokia partnerystė leidžia sutelkti visapusiškai informatyvų paveldo išteklių masyvą, sukurti naujas paslaugas, pasidalyti projekto išlaidų ir rizikos našta. Dažnai bendradarbiaujama ir su organizacijomis, kurios turi atminties institucijose trūkstamų kompetencijų. Pavyzdžiui, kuriant šviečiamąjį projektą galimas bendradarbiavimas su mokyklomis, aukštojo mokslo institucijomis. Toks bendradarbiavimas gali tapti ir dalijimosi ištekliais, ir naujų paslaugų kūrimo priemone.

Vyriausybinėmis ar kitomis organizacijomis, atliekančiomis rėmėjo funkciją. Tokia bendradarbiavimo forma nulemta būtinybės užtikrinti skaitmeninimo iniciatyvos rezultatų tęstinumą. Juk baigus skaitmeninti dokumentus/objektus juos reikia prižiūrėti, užtikrinti išsaugojimo priemones ir kt. Todėl dažnai atminties institucijos pasitelkia vyriausybinių organizacijų, įvairių paramos fondų ir kt. pagalbą. Ne visais atvejais tokia parama siejasi su bendradarbiavimu turint omeny tai, kad partnerystė numato abiejų bendradarbiaujančių šalių tęstinį įsitraukimą į bendrą veiklą. Tačiau žinomi tokie atvejai, kai vyriausybinės ir/ar kitos nepelno organizacijos dalyvauja skaitmeninimo projektuose ir teikia tęstinę paramą. Pavyzdžiui, Latvijos Kultūros ministerija įsteigė valstybinę agentūrą Kultūros informacinės sistemos. Ši agentūra siekia teikti įvairiapusišką pagalbą atminties institucijoms kurdama paveldo informacines sistemas, įsitraukdama ir administruodama kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio išsaugojimo projektus (Coordinating digitisation in Europe, 2007). Dažniausia tai „rėmėjo-paramos gavėjo“ santykiai.

Verslo įmonėmis. Diskusijos apie bendradarbiavimą su verslo įmonėmis paskatintos didelių projektų – pvz., Google Books, Open Content Alliance ir kt. Tokia partnerystė įmanoma dėl dalinai sutampančių interesų. Neretai komercinė įmonė siekia sukurti naują paslaugą (pvz., paieškos variklį, duomenų bazę), arba bendradarbiavimas gali tapti jos rinkodaros strategijos dalimi. Tuo tarpu atminties institucijoms dažniausia trūksta techninės infrastruktūros ir atitinkamų kompetencijų, finansinių išteklių, kuriuos gali pasiūlyti verslo sektorius. Dažniausia, tai į išteklių dalijimąsi orientuoti bendradarbiavimo projektai, kuriuose kiekvienas partneris įdeda savo indėlį, tačiau ir siekia tik savo tikslų (Final report on private public partnerships..., 2008). Tyrinėtojai mato didelį potencialą kurti naujas paslaugas tokio bendradarbiavimo tinkluose. Tačiau skirtingi veiklos modeliai, prioritetai (pvz., skirting požiūriai į skaitmenintos medžiagos kokybę, dokumentų prieigos sąlygas) sukelia nemažai problemų. Tik sąmoningos pastangos, suvokimas, kaip veikia ir ko siekia partnerio institucija, tam tikras teisinio raštingumo lygis gali paskatinti bendrų paslaugų kūrimą (Kaufman and Ubois, 2007).

Skaitmeninimo paslaugų pirkimas iš kitų organizacijų

Atminties institucijas dažnai perka įvairias skaitmeninimo paslaugas iš kitų organizacijų (viešojo ar privataus sektoriaus atstovų). Tą lemia nepakankama techninė infrastruktūra, kompetencijos trūkumas. Dažnai atminties institucijai nerentabilu kurti materialiąją skaitmeninimo infrastruktūrą, apmokyti darbuotojus, o pigiau šias paslaugas nusipirkti. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tokie santykiai neturėtų būti vadinami bendradarbiavimu. Tačiau skaitmeninimo veiklos reikalauja tęstinio abiejų dalyvių įsitraukimą į skaitmeninimo sprendimų priėmimą ir veismų derinimo bei tam tikrų investicijų (turint omeny ne finansinį indėlį, bet pastangas surasti geriausius sprendimus, tinkančius abiems pusėms). Šis bendradarbiavimo būdas jau pakankamai paplitęs. Apskritai, tyrinėtojų teigimu, paslaugų pirkimas yra šiuolaikinių archyvų, bibliotekų ir muziejų veiklos realybė, nulemta išteklių trūkumo ir būtinybės juos racionaliai valdyti (Ball and Earl, 2002). Atminties institucijos dažniausiai perka skaitmeninių pakaitalų kūrimo paslaugas.

Laukite tęsinio apie tai, kaip gi bendradarbiauja skaitmenindamos Europos atminties institucijos. O kol kas yra proga pagalvoti tiems, kas vykdo skaitmeninimo projektus:

Kodėl paprastai pradedate bendradarbiauti?
Kokia patirtis baigus bendradarbiavimo projektą – ką išmokstate?
Kokius matote bendradarbiavimo privalumus ir trūkumus?

Būtų smagu pasiskaityti jūsų komentarus :)

Parengta pagal:

MANŽUCH Z. Collaborative networks of memory institutions in digitisation initiatives. The Electronic Library [in print].

BALL D.; EARL C. Outsourcing and externalisation: current practice in UK libraries, museums and archives. Journal of Librarianship and Information Science, 2002 Vo. 34, No. 4, 197-206.

BISHOFF L. Collaboration imperative. Library Journal [interaktyvus]. 2004, Issue 1 [žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 26 d ].Prieiga per internetą: http://www.libraryjournal.com/article/CA371048.html

Coordinating digitisation in Europe. Progress report of the National Representatives Group: coordination mechanism for policies and programmes [interkatyvus].2007 [žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 26 d ].Prieiga per internetą: http://www.minervaeurope.org/publications/globalreport/globalrep2007.html

Final report on public private partnerships for the digitisation and online accessibility of Europe’s cultural heritage [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 26 d ].Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/information_society/activities/digital_libraries/doc/hleg/reports/ppp/ppp_final.pdf

GIBSON H.; MORRIS A.; CLEEVE M. Links between libraries and museums: investigating museum-library collaboration in England and the USA. Libri, 2007, Vol. 57, No. 2, pp. 53-64.

KAUFMAN P.; UBOIS J. Good terms – improving commercial-noncommercial partnerships for mass digitisation. D-Lib Magazine [interaktyvus]. 2007 Vol. 13, No. 11/12 [žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 26 d ].Prieiga per internetą: http://www.dlib.org/dlib/november07/kaufman/11kaufman.html

MIDDLETON K. Collaborative digitization programs: a multifaceted approach to sustainability. Library Hi Tech, 2005, Vol. 23, No. 2, pp. 145-150.

TRZECIAK J.; MCCANN S.; MARTIN M. Collaborative approaches to designing effective digital image databases for the study of three-dimensional museum collections. OCLC Systems & Services, 2006, Vol. 22, No. 4, pp. 263-282.

ZORICH D.; WAIBEL G.; Erway R. Beyond the silos of the LAMs: collaboration among libraries, archives and museums [interaktyvus] 2008 [žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 26 d ].Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/programs/publications/reports/2008-05.pdf

2010-08-24

Tapk bibliotekos fanu: JAV viešųjų bibliotekų rinkodaros kampanija

JAV, kaip ir kitose šalyse, laikraščių straipsniuose apie bibliotekas nuolat šmėkčioja žodžiai "biudžeto mažinimas", neretai kovoje dėl finansavimo bibliotekos pralaimi kitoms institucijoms. Kodėl taip atsitinka? OCLC tyrimo centro mokslininkai, 2007 m. laimėję Bilo ir Melingos Geitsių fondo grantą, nutarė išsiaiškinti, ar rinkodaros kampanija naudojant šiuolaikiškiausius metodus padėtų padidinti viešųjų bibliotekų finansavimą.

Atlikę daugybę tyrimų - apklausę bibliotekos vartotojus, institucijų, atsakingų už viešųjų bibliotekų finansavimą, pareigūnus - tyrinėtojai nustatė požiūrį į bibliotekas, kuris sąlygoja dabartinę finansavimo situaciją JAV:
  • Daugelis JAV gyventojų apskritai nežino, kaip finansuojamos bibliotekos.

  • Bibliotekų finansavimą lemia požiūris, asmeninis santykis su biblioteka.

  • Daugelis pareigūnų teigiamai nusiteikę apie viešąsias bibliotekas, tačiau didžioji jų dalis mano, kad bibliotekos gauna pakankamą finansavimą.

  • Dažniausiai pagrindiniai bibliotekos rėmėjai ir gynėjai apibūdina ją kaip aktyviai dalyvaujančią aptarnaujamos bendruomenės gyvenime, skatinančia mokymąsi visą gyvenimą ir besistengiančią tapti svarbia ir kiekvienam vartotojui, atitikti jo poreikius. Tyrimas nustatė, kad tai yra pagrindiniai rodikliai, kurie skatina žmones remti bibliotekas.

Kampanijos "Tapk bibliotekos fanu" interneto svetainė, http://www.geekthelibrary.org/

Taigi tyrimas nustatė, kad labai svarbi komunikacija su bibliotekos vartotojais ir pareigūnais, atsakingais už jų finansavimą. Svarbu pakeisti požiūrį į biblioteką, susieti jos vaidmenį su kiekvieno vartotojo ir visos bendruomenės gyvenimu, atskleisti bibliotekos potencialą transformuoti gyvenimus. Taigi bibliotekos vaidmuo turėtų būti ne abstraktus, o labiau susiejamas su asmeniniu kiekvieno žmogaus gyvenimo ir problemų kontekstu. Labai detalią bibliotekos galimų rėmėjų, rėmimo priežasčių analizę galima rasti tyrimo ataskaitoje Nuo žinojimo iki finansavimo: bibliotekų paramos Amerikoje studija (From Awareness to Funding: a study of library support in America).

Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus buvo suformuota viešųjų bibliotekų rinkodaros kampanijos "Tapk bibliotekos fanu" (Geek the Library) idėja. Kampanijos koncepcijos kertinis akmuo - ketinimas pakeisti žmonių požiūrį į viešąją biblioteką ir susieti jos veiklą ir programas su asmeniniu žmonių gyvenimu, kad vartotojai suvoktų bibliotekos naudą jų konkrečiame gyvenimo kontekste. Kampanijos metu siekiama ne tik keisti požiūrį į biblioteką, bet mobilizuoti bibliotekos potencialius rėmėjus, suteikti daugiau informacijos apie bibliotekų finansavimą ir paramos poreikius, parodyti viešosios bibliotekos paslaugų potencialą bendruomenėje.

Kūrybinę kampanijos veiklos kryptį iliustruoja žodis "geek", kuris reiškia - fanas, tapti fanu. Pagrindinis kampanijos pranešimas - viešoji biblioteka remia visus žmogaus interesus, siekius, pomėgius, asmeninį mokymąsi - viską, kas atrodo žmogui svarbu ir įdomu. Taigi žodis "fanas" turi dvigubą reikšmę, kuri susieja vartotojo asmeninį gyvenimą bei jo transformacijas ir biblioteką. Kampanijoje panaudojamos moderniausios skaitmeninės priemonės - interneto svetainė, Facebook, Flickr, Twitter, YouTube. Kampanijos interneto svetainėje galima pasiklausyti žmonių pasakojimų apie jų pomėgius.

Viešosioms bibliotekoms sukurta atskira svetainė, kurioje galima pasiskaityti apie kampanijos prielaidas, idėją, atliktus tyrimus, sužinoti kaip prisijungti prie kampanijos veiklų.


Kampanijos "Tapk bibliotekos fanu" svetainė bibliotekininkams, http://get.geekthelibrary.org/

Parengta pagal:

Geek the Library: an Awareness Campaign for U.S. Public Libraries [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 24 d.]. Prieiga per internetą: http://get.geekthelibrary.org/

JOHNSON, Jenny. Geek the Library: Putting theory into Practice [interaktyvus]. 25 March 2010 [žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 24 d.]. Prieiga per internetą: http://vidego.multicastmedia.com/player.php?p=iz65kzd0

DE ROSA, Cathy; JOHNSON, Jenny. From Awareness to Funding: a study of library support in America [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 24 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/reports/funding/fullreport.pdf

2010-08-22

Tarptautiškumas, bendradarbiavimas ir informacjos technologijos – pagrindinės bibliotekininkų rengimo tendencijos

Šiais metais Švedijoje Goteborge vyko kasmetinis IFLA kongresas. Paprastai kongresą lydi kiti nemažiau įdomūs satelitiniai renginiai. Vienas iš tokių šiemet rugpjūčio 8-9 d. vyko Borose, nedideliame žaliame miestelyje, turinčiame labai stiprią bibliotekininkystės ir informacijos mokyklą. Joje apsilankė nemažai Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės studentų, pasinaudojusių ERASMUS mainų programa. Taigi šiais metais Boroso universitete vyko IFLA satelitinė konferencija Bendradarbiavimas švietimo ir mokslinių tyrimų srityse: bibliotekininkystės ir informacijos specialistų ugdymo tendencijos (angl. Cooperation and Collaboration in Teaching and Research: Trends in Library and Information Studies Education). Konferencija kartu su Boroso universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokykla organizavo trys bibliotekininkystės organizacijos:

• IFLA Bibliotekininkystės teorijos ir tyrimų sekcijos;
Bibliotekininkystės ir informacijos švietimo asociacija (ALISE);
• Europos bibliotekininkystės ir informacijos švietimo bei mokslinių tyrimų asociacija EUCLID.



Boroso universitetas

Satelitinė konferencija buvo skirta diskutuoti bei pasidalyti patirtimi bibliotekininkystės ir informacijos studijų programų inovacijų, tarptautinių studijų programų bei bendradarbiavimu rengiant studijų programas srityse. Norintys detaliau susipažinti su konferencijos turiniu gali pasiskaityti pranešėjų straipsnius šiuo adresu: http://conf.euclid-lis.eu/index.php/IFLA2010/IFLA2010/schedConf/presentations

Patirtis rodo, kad bibliotekininkystės specialistų rengimo iniciatyvų sėkmei didžiulę reikšmę turi trys dimensijos – tarptautiškumas, bendradarbiavimas ir informacijos technologijos. Kartu šios trys dimensijos yra daugybės bibliotekininkystės aukštųjų mokyklų bei profesinio mokymo organizacijų veiklos kryptys, todėl ir buvo aktyviai atariamos konferencijoje.

Kodėl tarptautiškumas? Matome, kad vietinės, regioninės, nacionalinės reikšmės bibliotekos, bibliotekininkystės mokyklos bei organizacijos nebėra izoliuotos ir dažniausiai veikia tarptautiniuose tinkluose. Tokie tinklai leidžia įgyvendinti reikšmingus projektus, kurių rezultatai – akivaizdūs teigiami pokyčiai bibliotekininkystėje. Dažniausiai bibliotekininkystės specialistams reikia dirbti daugiakultūrinėse komandose, suprasti, kokie klausimai ar problemos yra bendros įvairių šalių bibliotekoms, kokia yra atskirų šalių specifika. Taigi tarptautiškumas, arba gebėjimai suvokti globalųjį bibliotekininkystės plėtros kontekstą, dirbti daugiakultūrinėje aplinkoje, tampa vienu iš esminių reikalavimų šiuolaikiniam bibliotekininkystės specialistui. Tai viena iš priežasčių, kodėl užsienio šalių aukštosios mokyklos rengia tarptautines bibliotekininkystės studijų programas, atviras užsienio studentams. Dar viena priežastis – tarptautinės studijų programos – tai aukštųjų mokyklų plėtros sėkmės faktorius. Pavyzdžiui, viena iš pranešėjų – Sheila Corrall iš Šefildo universiteto (Jungtinė Karalystė) – kalbėjo net apie aukštojo mokslo paslaugų eksportą į kitas šalis. Bibliotekininkystės ir informacijos specialistų rengimo paslaugų eksportavimas, be abejo, sustiprina aukštosios mokyklos prestižą ir konkurentiškumą globalioje bibliotekininkystės rinkoje.

Dažnai tarptautiškumą lydi bendradarbiavimas su kitomis (net kitų šalių) aukštosiomis mokyklomis, profesinėmis organizacijomis. Bendradarbiavimas leidžia padidinti bibliotekininkystės studijų programos konkurentiškumą, sustiprinti kokybę, sukurti ir įgyvendinti inovatyvius specialistų ugdymo metodus. Konferencijoje labai daug kalbėta apie bendradarbiavimą, bet, turbūt, geriausiai jo naudą formuojant naują požiūrį į specialistų rengimą atspindi profesoriaus Jameso Turnerio iš Monrealio universiteto (Kanada) pranešimas apie Monrealio universiteto ir Prancūzijos nacionalinio audiovizualinio instituto INA bendradarbiavimą. Jame kalbama apie bendradarbiavimą tarp aukštosios mokyklos bei praktinę veiklą vykdančios institucijos rengiant skaitmeninio audiovizualinių dokumentų išsaugojimo specialistus. Skaitmeninis išsaugojimas (ypač kalbant apie audiovizualinius dokumentus) yra labai nauja sritis, vis dar esanti ekperimentinėje plėtros fazėje. Tai reiškia, kad nėra galutinai įsitvirtinusių veiklos standartų, sprendimų. Šioje srityje INA pripažintas tarptautiniu ekspertu – šiam institutui patikėta nacionalinio Prancūzijos televizijos ir radijo archyvo išsaugotojo funkcija, jis dalyvauja daugelyje Europos Sąjungos skaitmeninio išsaugojimo moksliniuose projektuose. Natūralu, kad vykdydamas savo funkcijas INA sukūrė šiuolaikišką techninę infrastruktūrą, metodinius skaitmeninio išsaugojimo sprendimus. Plėtodmas savo veiklą INA įsteigė nedidelę skaitmeninio saugojimo specialistų rengimo mokyklą. Priešingai Monrealio universitetas, neturėdamas praktinės skaitmeninio išsaugojimo veiklos patirties, sukaupė didelę studijų programų rengimo, pažangių mokymo metodų patirtį, pritraukia daug studentų. Taigi abiejų partnerių stiprybės leidžia užtikrinti tikrai labai aukšto lygio skaitmeninio išsaugojimo mokymą netgi labai naujose ir dinamiškai besiplėtojančiose srityse. Galime matyti, kad profesinę veiklą vykdančių ir aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimas, iš tiesų, patrauklus ir perspektyvus, nes kiekvienas partneris turi unikalių ir nepakeičiamų kompetencijų, kurios leidžia kitaip žvelgti į mokymo procesą. Galima suderinti efektyviausių mokymo metodų taikymą su praktine patirtimi, realių problemų sprendimu bei sėkminga praktika.

Natūralu, kad bendradarbiavimas (tame tarpe ir tarptautinis) neįmanomas be informacijos technologijų taikymo. Nuotolinio mokymo terpės dažniausiai tampa bendrų studijų iniciatyvų įgyvendinimo erdve. Vieną iš tokių pavyzdžių pristatė Bruce Kingma, Scott Nicholson, Kate Schisa ir Linda Smith - mokslininkų ir dėstytojų komanda iš JAV Ilinojaus Urbana-Champaign ir Syrakūzų universitetų. Pranešime buvo kalbama apie tarptautinį JAV, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos universitetų konsorciumą WISE (angl. Web-based Information Science Education – liet. Saityno grindžiamos informacijos studijos). Konsorciumas veikia nuo 2004 m. ir siūlo daugiau kaip 500 kursus, aptarnaudamas apie 775 studentus. Partneriai sukūrė tęstinį verslo modelį, kuris leidžia jiems padengti kursų kūrimo ir palaikymo išlaidas. Konsorciumas siekia plėsti savo veiklą ir bendradarbiauti su profesinėmis bibliotekininkystės organizacijomis siūlydamas savo nuotolinius kursus ir praktikams. Nuotolinio mokymosi programinė įranga itin vertinga, kai kursai siūlomi įvairių partnerių. Šiuolaikiškos technologijos leidžia neprarasti dėstymo interaktyvumo – studentai dalyvauja vaizdo konferencijose, kuriose gali tiesiogiai bendrauti su dėstytojais bei kitais bendrakursiais, studijoms gaminami paskaitų įrašai, galima bendrauti tinklaraščiuose.

Taigi konferencijos patirtis kelia nemažai klausimų aukštojo mokslo strategams, atsakingiems ir už bibliotekininkystės ir informacijos studijų plėtrą Vilniaus universitete ir Lietuvoje. Užsienio aukštosios mokyklos puikiai suprato šiuolaikiškiausias tendencijas – plečia ir gerina bibliotekininkystės ir informacijos studijas, kuria tarptautinius bendradarbiavimo projektus. Koks gi Lietuvos vaidmuo šioje globalioje bibliotekininkystės švietimo rinkoje? Ar liksime nuošalyje ir vėliau naudosimės kitų aukštųjų mokyklų sukurtais produktais? Ar visgi pasakysime ir savo žodį bibliotekininkystės specialistų rengimo srityje?

Satelitinėje konferencijoje Lietuvą atstovavome kartu su Ramune Petuchovaite ir pristatėme Vilniaus universiteto Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistro studijų programos atnaujinimo, kuris, labai gaila, dėl skirto per menko valstybės finansuojamų vietų skaičiaus taip ir netapo produktyviu rezultatu, patirtį. Ši patirtis ir atlikti tyrimai labai sudomino tarptautinę bibliotekininkystės specialistų rengimo auditoriją ir džiaugiamės, kad mums pavyko paskatinti diskusiją labai aktualiais klausimais – apie lyderių poreikį bibliotekose, lyderių rengimą, bibliotekininkystės studijų programų marketingą. Gavome nemažai klausimų iš įvairių šalių, tame tarpe ir turinčių didelę patirtį rengiant bibliotekininkus, specialistų – Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Australijos.

2010-08-20

Bibliotekos įKVEPIA

Dėkojame mūsų skaitytojai ir autorei Julijai už atsiųstą informaciją apie Lietuvos ryto priede "Stilius" paskelbtą straipsnį.

Straipsnyje apie bibliotekas rašoma ne visai įprasta prasme. Biblioteka - tai naujos prašmatnių kvepalų kolekcijos pavadinimas. Apie tai, kad biblioteka įKVEPIA ir tokiems netikėtiems atradimams, skaitykite Lietuvos ryto interneto puslapyje: http://www.lrytas.lt/-12822293321281499685-metas-%C4%AF-bibliotek%C4%85.htm


straipsnis Metas į biblioteką, Lietuvos rytas, šaltinis: http://www.lrytas.lt/-12822293321281499685-metas-%C4%AF-bibliotek%C4%85.htm

2010-08-18

Bibliotekoje žaidžia visi, arba interviu su Scottu Nicholsonu

Borose IFLA satelitinėje konferencijoje apie bibliotekininkystės ir informacijos specialistų rengimą sutikau vieną labai įdomų žmogų. Taigi pristatome dar vieną Superbibliotekininką. Tai labai kūrybiškas žmogus – sugebėjęs pamatyti žaidimų ir bibliotekininkystės sąsajas, suderinti įvairias žinias ir kompetencijas, puikiai bendraujantis su studentais nuotolinio kurso ir knygos apie žaidimus bibliotekose autorius, žaidimų kūrėjas Scottas Nicholsonas. Scottas dirba Sirakūzų universitete (JAV), ir visa jo veikla yra puikūs pavyzdys to, kaip bibliotekininkystėje galime atrasti įvairių didelį kūrybinį potencialą turinčių veiklos aspektų... ir atskleisti juos kitiems. Scottas ne iš karto atėjo į bibliotekininkystę, mokėsi ir dirbo programavimo, statistinių duomenų analizės ir kitus darbus. Įgytas žinias jis sėkmingai pritaikė bibliotekininkystės darbe. Scotto sukurti filmukai apie žaidimus bibliotekoje paskatino nė vieną žaidimų mylėtoją susidomėti bibliotekininkyste. Taigi užduokime kelis klausimus Scottui ir susipažinkime su juo artimiau.

Jūsų biografijoje parašyta, kad pakeitėte daugybę įvairių darbų prieš pradedamas studijuoti bibliotekininkystę ir informaciją magistrantūroje. Kodėl pasirinkote šias studijas? Kiek žinojote apie bibliotekininkystę tuo metu, kai stojote, ir kas jūs motyvavo studijuoti šioje specialybėje?

Iš tiesų, iš pradžių žinojau apie bibliotekininkystę labai nedaug. Dirbau universitete kompiuterių priežiūros darbus ir žinojau, kad man reikia magistro laipsnio, kad galėčiau judėti į priekį. Turėjau draugų, studijuojančių bibliotekininkystę, kurie žinojo apie mano kompiuterijos gebėjimus. Jie pasakojo man apie savo baigiamuosius darbus ir minėjo, kad man šios studijos labai tiktų. Aš sudalyvavau informacijos mokslo paskaitoje, sužinojau apie informacijos poveikį visuomenei ir bibliotekų vaidmenį šiame kontekste, ir tai mane patraukė. Sumažinau savo darbo krūvį iki pusės etato ir pradėjau studijuoti, o vėliau dirbau bibliografinio konsultavimo darbą akademinėje bibliotekoje.


Scotto Nicholsono © tinklaraštis "Stalo žaidimai su Scottu", šaltinis: http://www.boardgameswithscott.com/

Borose turėjau progą pasiklausyti jūsų žavingo pristatymo, kuriame pasakojote apie savo patirtį skaitant kursą apie žaidimus bibliotekose. Esate tikras šios srities entuziastas, be to, stebina jūsų produktyvumas – sukūrėte nemažai YouTube paskaitų apie žaidimus bibliotekose, administruojate tinklaraštį šia tema ir neseniai paskelbėte knygą (jau nekalbant apie kitus darbus ir projektus). Papasakokite šiek tiek daugiau, kaip jūs pradėjote dirbti šioje srityje ir kodėl žaidimų tema jus taip patraukė?

Sakant tiesiai šviesiai – aš žaidėjas! Domėjimasis žaidimais yra mano svarbiausias hobis visą gyvenimą, ir aš gavau iš to nemažai naudos. Žaidimai padėjo man lengviau prisitaikyti įvairiose situacijose, palengvino mano gyvenimo kelią, padėjo priimti išmintingesnius finansinius sprendimus ir, kas svarbiausia, leido man gauti bendravimo patirtį praktiškai su bet kuo, sutikti labai daug naujų ir įdomių žmonių.

Aš žinau žaidimų galią ir norėčiau paskatinti ir kitus gyventi žaismingesnį gyvenimą. Tame yra nemažai privalumų, ir bibliotekos gali būti naudingos šiame procese.

Tikriausia ne kiekviena biblioteka pasaulyje suvokia žaidimo programų bibliotekoje privalumus :) ir jų sąsajas su bibliotekos misija. Ką pasakytumėte bibliotekininkui, abejojančiam ar pradėti žaidimų programą? Kaip argumentuotumėte žaidimų veiklos svarbą bibliotekose?

Šiuo klausimu būtų labai naudinga mano knyga Bibliotekoje žaidžia visi(Everyone Plays at the Library). Joje aš aptariu visą procesą, kai biblioteka, pradedama nuo savo tikslų ir misijos, rutuliuoja žaidimų programos tikslus, atsižvelgdama į šiuos tikslus parenka žaidimus ir vertina programą. Šios veiklos rezultatas – pagrįsta žaidimo programa.

Jeigu bibliotekininkas negali suformuluoti žaidimo programos tikslų, kurie derėtų su bibliotekos tikslais, tuomet žaidimai nėra geriausia programa bibliotekai!


Information Today ©, naujos Scotto Nicholsono knygos Bibliotekoje žaidžia visi puslapis, šaltinis: http://books.infotoday.com/books/Everyone-Plays-At-The-Library.shtml

Pasirodo, taip pat esate ir žaidimų kūrėjas. Vienas iš jų – Tulpių manija 1637 (Tulipmania 1637), kuris grindžiamas realiais istoriniais įvykiais ir siejasi su vienu iš ankstyviausių „ekonominių burbulų“, pasiekusį viršūnę 1637 m. Olandijoje. Kokia yra šio žaidimo idėja ir kaip jį sugalvojote?

Lankiausi Tulpių muziejuje Amsterdame, jame buvo ekspozicija apie tulpių maniją. Žinojau, kad dar nėra žaidimų šia tema, todėl nusprendžiau sukurti žaidimą apie ekonominį burbulą. Aš ištiriau, kaip susidaro ekonominio burbulo situacija rinkoje, sužinojau apie protingo pinigų judėjimo [vert. pastaba – protingas pinigų judėjimas (angl. smart money) – ekonomikos terminas, kuris reiškia pinigų investavimą, kai investuotojas turi žymiai daugiau informacijos apie finansų rinkos tendencijas ir ekspertines žinias apie sėkmingas investicijas], žmonių, kurie kontroliuoja kitų pinigus, vaidmenį. Tuomet turėjau apsispręsti dėl žaidimo dizaino, patikrinti ir ištirti, kaip žaidimas atspindi realybę. Paskui buvo daug žaidimo testavimo ir koregavimo užduočių, kurie pareikalavo daug darbo.

YouTube galima rasti daug jūsų paskelbtų žaidimų apžvalgų, žaidimai yra jūsų tyrimo objektas. Kaip surandate informaciją apie naujus žaidimus?

Geriausias informacijos šaltinis apie stalo žaidimus – boardgamegeek.com. Tai didelė stalo žaidėjų bendruomenė, ten yra nemažai žmonių, rašančių apie žaidimus ir skelbiančių apžvalgas. Aš naudojuosi stalo žaidimų bendruomenės informacija, pasirinkdamas, kokius žaidimus nagrinėti.

Grįžkime prie bibliotekų. Ar galėtumėte pateikti bibliotekos žaidimų projekto pavyzdį, kurį asmeniškai vertinate kaip sėkmingos bibliotekos veiklos atvejį?

Ne, ir aš tikiuosi, kad bibliotekininkai neieškos vienos magiškos žaidimų programos. Tai panašų į klausimus „Ar yra viena bibliotekos programa, kuri galėtų būti sėkmingos veiklos pavyzdžiu bibliotekoms?” arba „Kuri knyga geriausiai tinka bibliotekoms? “ Kiekviena biblioteka turi skirtingus tikslus ir aptarnauja įvairias bendruomenes, todėl žaidimai turi atitikti biblioteką ir jos bendruomenę. Taigi aš orientuoju savo tyrimus į žaidimų dizaino sritį. Empiriniai duomenys rodo, kad kai bibliotekos vartotojai kuria žaidimus, vyksta įdomūs edukaciniai, komandinio darbo ir motyvacijos procesai, kurie neapsiriboja tik žaidimų veikla.

Galiausiai, ką galėtumėte palinkėti Lietuvos bibliotekininkystės ir informacijos studentams, kurie tik pradeda galvoti apie savo ateities karjerą ir apie galimybę įsitraukti į įvairius projektus?

Mano sėkmę nulėmė tai, kad aš ieškojau būdų suderinti įvairias savo žinias. Rašydamas baigiamąjį magistro darbą 90-aisiais, kai žiniatinklis dar tik kūrėsi, aš domėjausi paieškos priemonėmis ir jų indeksavimo galimybėmis, kas leido man paskelbti pirmąją publikaciją. Apgynęs disertaciją, pradėjau dirbti bibliotekų duomenų analizės (angl. bibliomining) srityje, kas leido man suderinti savo matematikos ir statistikos žinias su bibliotekininkyste. Šiuo metu aš atsinešiau į bibliotekininkystę savo žaidimų žinias. Kiekvieną kartą buvau stiprus, nes savo įvairių žinių pagrindu kuriau tai, ko nedarė kiti.

Štai tai ir yra mano patarimas studentams. Nepamirškite savo įgytų žinių ir ieškokite galimybių jais pasinaudoti bibliotekininkystėje, kad sukurtumėte nuostabius dalykus!

Dėkojame už atsakymus! Tinklaraščio Rock&roll bibliotekininkas komanda linki jums sėkmės visuose projektuose :).

2010-08-16

Viešųjų bibliotekų veiklos strategijos e.knygų rinkoje: apklausos rezultatai

Pasibaigė apklausa, skirta išsiaiškinti perspektyviausias viešųjų bibliotekų veiklos strategijas knygų rinkoje. Surinkome nedaug atsakymų – 22, matyt, dauguma tinklaraščio skaitytojų vis dar atostogauja :).

Turbūt, nėra netikėta, kad daugelis atsakiusiųjų rinkosi variantą „surasti naujus būdus skatinti skaitymą kuriant patrauklias fizines/virtualias bibliotekų erdves/paslaugas“. Ne mažiau dėmesio sulaukė ir bibliotekų aktyvumas autorių teisių apsaugos diskusijoje. Tačiau mažiau respondentų rinkosi bendradarbiavimo su kitomis bibliotekomis ir leidėjais veiklą. Tikriausia netikėti ir nesuprantami pasirodė variantai apie bendradarbiavimą su leidėjais pritaikant e.knygas skaitytojų poreikiams ir mažai arba (ne)žinomų autorių populiarinimas ir rėmimas.



Dėkojame apklausos dalyviams ir toliau aptarsime tyrimą, kuris ir tapo pagrindiniu apklausos šaltiniu. Tai ataskaita, parengta 2010 m. birželio 30 d. JAV nepriklausomos valstijų bibliotekų agentūrų, atsakingų už regioninių bibliotekų plėtrą, vadovų organizacijos (COSLA – Chief Officers of State Libraries Agencies). Ataskaitos e.Knygų galimybių studija viešosioms bibliotekoms (eBook Feasibility Study for Public Libraries) visas tekstas prieinamas internete. Šio tyrimo įžvalgos gautos apklausius viešųjų bibliotekų vadovus ir ekspertus, turinčius labai įvairią patirtį, susijusią su e.knygomis. Pokalbiai su bibliotekininkais ir ekspertais leido tyrėjams sukurti 7 galimus viešųjų bibliotekų veiklos scenarijus norint produktyviai suvaldyti pokyčius, paskatintus e.knygų paplitimo.

Su scenarijų antraštėmis susipažinote apklausoje. Pamėginkime trumpai aptarti kiekvieną iš jų:

Vienytis į nacionalinius konsorciumus knygoms pirkti. Ši strategija leidžia viešosioms bibliotekoms suvienyti pastangas derantis su e.knygų tiekėjais dėl jų kainos, aktyviai dalyvauti nustatant bibliotekoms tinkamus apmokėjimo modelius. Tačiau konsorciume svarbu suderinti viešųjų bibliotekų interesus ir atsižvelgti į vietos bendruomenei aktualias e.knygas. Tai pareikalaus naujų bendradarbiavimo valdymo modelių kūrimo. Tačiau partnerystė produktyvi ne tik stiprinant viešųjų bibliotekų kaip e.knygų pirkėjų pozicijas, bet ir lobizmo veikloje – parodant valdžios institucijoms ir potencialiems remėjams bibliotekų veiklos, taikomų komplektavimo modelių bei bendradarbiavimo efektyvumą, grindžiamą e.knygų panaudos ir kitokiais duomenimis.

Kartu su kitomis bibliotekomis ir leidėjais kurti e.knygų paieškos/pirkimo/skolinimo paslaugų portalus. Bibliotekų skolinamos e.knygos sunkiai pasiekiamos ir dažniausiai paskirstytos nedidelėse svetainėse, bibliotekų elektroniniuose kataloguose. Tuo tarpu šiandien e.knygų skaitytojai yra linkę ieškoti, pirkti, skolinti knygas internete ir skaityti jas pasitelkiant įvairius prietaisus. Tyrime pateikiamas Digital Lending Goes into OverDrive).

Bibliotekų konsorciumams vykdyti spausdintų ir e.knygų vartojimo būdų ir tendencijų tyrimus. Anot tyrėjų, biblioteka yra skaitymo ir knygų propagavimo vieta, todėl ji tampa savotiška knygų marketingo priemone. Taip 2007 m. Amerikos bibliotekų asociacija (ALA) atliko tyrimą, kuriuo buvo nustatytas ryšys tarp lankymosi bibliotekoje ir knygų pirkimo. Nemažai respondentų nupirkdavo bent vieną knygą, kurią skolinosi bibliotekoje. Be abejo, e.knygos yra kitokios nei spausdintos, ir tai sukelia leidėjams nemažai baimių dėl pirkimo smukimo, nes e.knygos nesusidevi ir gali būti lengvai naudojami kelių žmonių. Taigi, tyrėjų manymu, bibliotekos turėtų vėl apmąstyti savo vaidmenį knygų rinkodaros sistemoje ir pagrįsti tai tyrimų duomenimis, kurie taptų stipriu argumentu derybose su leidėjais.

Populiarinti mažai arba (ne)žinomus autorius ir remti jų knygų leidybą. Pasaulyje pastebima savilaidos iniciatyvų plėtros tendencija. Vis daugiau autorių savarankiškai leidžia knygas. Nemažai knygų išleidžia profesionalai, dalydamiesi savo patirtimi. Tyrėjau citavo JAV Arizonos universiteto profesorės Janos Bradley savilaidos tyrimus, kurie parodė platų tokių knygų asortimentą ir ne tokią žemą kokybę, kaip stereotipiškai priimta manyti. Profesorė J. Bradley siūlo viešosioms bibliotekoms labiau atsigręžti į savo aptarnaujamas bendruomenes ir jų kūrybą. Juolab, kad leidybos sektoriaus duomenys rodo, jog tradiciniai leidybos metodai nebegarantuoja gero kūrinio skaitomumo. Taigi viešosios bibliotekos gali įvairiais būdais paremti mažai žinomus autorius – propaguodamos jų kūrinius savo renginiuose, pasirūpindamos knygų recenzavimu ar net įsteidamos savo nedidelę leidyklą. Autoriui išgarsėjus viešoji biblioteka galėtų gauti tam tikrą grąžą – nemokamus elektroninius autoriaus knygos egzempliorius bibliotekos skaitytojams. Čia, ataskaitos autorių teigimu, prireiks viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo dalijantis išlaidomis, kartu atrenkant ir vertinant įdomias knygas. Kaip vieną iš autorių rėmimo pavyzdžių, pateikiamas Poetų namų (JAV) atvejis. Čia kasmet organizuojama per visus metus sukomplektuotų poezijos leidinių paroda ir kartu renginys, kuriame gali bendrauti autoriai ir leidėjai. Toks bendravimas, konsultacijos gali paskatinti naujų kūrinių leidybos projektus.

Formuoti visuomenės nuomonę autorių teisių apsaugos ir teisės skaityti skaitmeniniame amžiuje klausimais. Diskusijoje su įvairių sričių eskpertais ir bibliotekininkais buvo reiškiama nuomonė ir apie tai, kad būtina ne tik ieškoti naujų bibliotekų vaidmenų, jų svarbos mokslinio pagrindimo, tačiau viešai skleisti šiuos argumentus. Bibliotekos turėtų aktyviai dalyvauti viešosiose diskusijose dėl autorių teisės apsaugos, bibliotekos vaidmens, teisės skaityti svarbos. Tik tuomet galima tikėtis ir visuomenės susidomėjimo šia problema, bibliotekų reikšmės matomumo plačiosioms auditorijoms.

Surasti naujus būdus skatinti skaitymą kuriant patraukles fizines/virtualias bibliotekų erdves/paslaugas. Kalbėdami apie šią viešųjų bibliotekų veiklos sritį, autoriai pažymi, kad biblioteka pirmiausia yra demokratinė vieta, kuri skatina keitimąsi idėjomis. Ir šis teiginys siejasi ne tik su gerai sukomplektuotu fondu, kuris leidžia visiems nemokamai pasinaudoti leidiniais. Biblioteka gali tapti ta vieta, kur skaitytojai norės pasidalyti savo mokymosi, skaitymo, problemų sprendimo patirtimi. Todėl būtina, kad fizinės ir virtualios bibliotekos erdvės skatintų norą dalytis idėjomis, praleisti laiką bibliotekoje. Tokiems tikslams gali tarnauti netradiciniai bibliotekos renginiai, susitikimo erdvės, informacinės technologijos, kurios leistų skaitytojams bendrauti, kurti ir eksperimentuoti. Apibūdindami šią viešųjų bibliotekų veiklos kryptį tyrimo autoriai pateikia Orhuso (Danija) viešųjų bibliotekų projektą Transformation Lab (transformacijų laboratorija – apie tai žr. filmuką, kuriame bibliotekininkai pateikia savo atsakymą į klausimą: „Kodėl verta ateiti į biblioteką, kai viskas prieinama internete?“).

Taigi, iš tiesų, yra daug strateginių viešųjų bibliotekų veiklos galimybių e.knygų rinkoje, ir jos visos vertos mūsų dėmesio.

Parengta pagal:

COSLA: eBook Feasibility Study for Public Libraries [interaktyvus]. 30 June 2010 [žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.cosla.org/documents/COSLA2270_Report_Final1.pdf

2010-08-14

IFLA WLIC 2010: Hans Rosling apie pasaulio matymą ir duomenų interpretavimą (ar ignoravimą!)

Švedijos Karolinska instituto, medicinos universiteto Stokholme, tarptautinės sveikatos profesorius Hans Rosling vakar skaitė plenarinį pranešimą "Faktais pagrįstas pasaulio vaizdas" (A fact based world view) Pasaulio bibliotekų ir informacijos kongrese, Goteborge. Visi tik apie tai šnekėjo, tai dalinuosi su R&R bibliotekininko skaitytojais. Prieiga per vimeo: http://vimeo.com/14121881

Įraše H. Roslingas kalba angliškai, tik gaila, įraše nesimato prezentacijos, bet retorika - verta profesoriaus vardo. :)

Tarptautinį pripažinimą profesorius pelnęs tyrimais, kuriuose susiejama globalios sveikatos ir ekonomikos tendencijos. Jis yra vienas iš Gapminder fondo (http://www.gapminder.org/) įkūrėjų. Gapminder skatina naudoti statistinius duomenis, formuojant požiūrį į pasaulį.

Parengta pagal Gothenburg 2010 Keynote and Plenary speakers announced [Interaktyvus]. IFLA 2010. Prieiga per internetą: http://www.ifla.org/en/news/gothenburg-2010-keynote-and-plenary-speakers-announced#rosling. [Žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 14 d.]

2010-08-12

IFLA WLIC: Įteiktas 2010 metų Bilo ir Melindos Gates'ų fondo apdovanojimas už mokymosi prieinamumo užtikrinimą...


2010 metų Bilo ir Melindos Gates'ų apdovanojimas už mokymosi prieinamumo užtikrinimą (ATLA 2010 - Access To Learning Award) skirtas Veria centrinei viešajai bibliotekai (Graikija). Žiūrėkite presentaciją.

Apdovanojimą Ioannis Trohopoulos, Veria centrinės viešosios bibliotekos direktoriui, įteikė Deborah Jacobs, Bilo ir Melindos Gates fondo Pasaulio bibliotekų programos direktorė (nuotraukoje). Ji pažymėjo, kad viešoji biblioteka yra Veria miesto ir visos Graikijos pasididžiavimas. Bibliotekoje gyventojai turi galimybę ne tik mokytis ir lavintis, bet ir eksperimentuoti, užsiimti kūryba ir saviraiška ar tiesiog gerai praleisti laiką.

Vieno milijono JAV dolerių vertės apdovanojimas už inovatyvią veiklą, užtikrinant gyventojams prieigą prie žinių ir galimybes mokytis, įteikiamas kasmet. Šių metų ir ankstesni apdovanojimo laimėtojai yra sėkmingos viešųjų bibliotekų veiklos pavyzdžiai ir modeliai savo šalyse ir tarptautiniu mastu. Veria centrinė viešoji biblioteka, kūrybiškai naudodama informaciją ir technologijas, siūlo įvairias programas beveik dviejų šimtų tūkstančių gyventojų bendruomenei, prisidėdama prie jos ekonominių, mokymosi ir kultūros poreikių tenkinimo.

Ioannis Trohopoulos apdovanojimo ceremonijoje, kuri vyko Pasaulio bibliotekų ir informacijos kongrese Goteborge, džiaugėsi, kad apdovanojimas suteikia retą galimybę bibliotekai nevaržomai svajoti ir įgyvendinti svajones.

Šaltiniai:
2010 Access to Learning Award: Veria Central Public Library, Greece [Interaktyvus]Bill & Melinda Gates Foundation, 2010. Prieiga per internetą: http://www.gatesfoundation.org/atla/Pages/2010-atla-winner-veria-central-public-library-greece.aspx. [Žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 12 d.]
Jacobs, Deborah. Building Stronger Communities Through Public Libraries. [Interaktyvus] Bill and Melinda Gates Foundation Blog, August 12, 2010.Prieiga per internetą: http://www.gatesfoundation.org/foundationnotes/Pages/deborah-jacobs-public-libraries-making-a-difference-100812.aspx[Žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 12 d.].

Ką skaitė Lietuvos bibliotekininkai 1984 ir 2009 m., arba Darkart apie knygos rekomendavimo meną

Mūsų tinklaraštyje prieš kurį laiką rašyta apie knygų rekomendavimo meną bibliotekininkystėje („Pamąstymams: kaip parekomenduoti gerą knygą?”). Nors užsienio šaltiniuose galime aptikti nemažai tinkamo knygų rekomendavimo skaitytojams receptų, be abejo, mus domina, ką šia tema gali pasakyti Lietuvos bibliotekininkai.

2009 m. gruodį VU Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institute buvo apginta Inetos Motiejauskaitės disertacija „Metodologiniai skaitymo kultūros tyrimų aspektai: pedagoginė paradigma Lietuvos bibliotekininkystėje po 1918 m.”[1]. (“Apgintos net dvi bibliotekininkystės ir informacijos disertacijos per vieną dieną! ”). Tiriamojoje darbo dalyje analizuotos praktinės skaitymo kultūros ugdymo veiklos Lietuvos viešosiose bibliotekose tendencijos per pastaruosius 25 metus. Šiuo tikslu atlikta viešųjų bibliotekų darbuotojų, aptarnaujančių skaitytojus, pakartotinė anketinė apklausa: 1984 m. tyrimo duomenys (vykdytojas - LTSR Mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas [2]) lyginti su 2009 m. apklausos rezultatais (atlikta disertacijos autorės 1984 m. anketos pagrindu). Jūsų dėmesiui šį kartą pristatomi vieno iš anketos klausimų atsakymai, kurie leis susidaryti bendrą įspūdį apie Lietuvos bibliotekininkų rekomenduojamos / skaitomos lektūros turinį.

Bibliotekininkų prašyta nurodyti keletą neseniai išleistų grožinės ir mokslo populiarinimo literatūros knygų, kurias jie patartų perskaityti savo draugui. Tuom siekta išsiaiškinti, kiek viešųjų bibliotekų darbuotojai yra pajėgūs vadovauti eilinio bibliotekos vartotojo skaitybai, pagelbėti jam formuojant ir vystant literatūrinį skonį, bendrąjį ir kultūrinį išsilavinimą. Gauti rekomenduojamos lektūros sąrašai analizuoti kiekybiškai (bendras nuorodų skaičius; vidutinis nuorodų skaičius, tenkantis vienam respondentui; bendras pavadinimų ar autorių skaičius; vidutinis pavadinimų ar autorių skaičius, tenkantis vienam respondentui) ir kokybiškai-kiekybiškai (lektūros kiekis kiekviename iš UDK skyrių; tematinis ir tekstų kokybės įvertinimas). Keletas svarbesnių lyginamosios analizės pastebėjimų:

- rekomenduotos literatūros pasiskirstymo UDK skyriuose lyginimas atskleidė pakankamai ryškius skirtumus. Pirmiausia tai pasakytina apie 8 skyrių „Kalbotyra. Literatūros mokslas. Grožinė literatūra“, kurį viešosiose bibliotekose daugiausiai atstovauja grožinė lektūra. 1984 m. tyrime grožinei literatūrai teko 51% visų rekomenduotų knygų. Užsienio ir lietuvių autorių populiarumas yra panašus (24% ir 27% atitinkamai), su kelių procentų persvara lietuvių grožinės literatūros grupėje. 1984 m. rekomenduoti keturi leidiniai rusų kalba (3 %), o 2009 m. 100% visų nuorodų į literatūrą lietuvių kalba. Ši aplinkybė, žinant rusų kalbos pozicijų visapusišką stiprinimą viešajame Sovietų Sąjungos gyvenime, nereikalauja platesnio aiškinimo. 2009 m. bibliotekininkų rekomenduotų leidinių sąraše akivaizdžiai vyrauja grožinė lektūra – net 75% visų nuorodų. Iš jų kaip ir 1984 m. lietuvių autoriams teko 27 %, o užsienio grožinei literatūrai – 47%. Būtent ši lektūros kategorija, kaip matyti iš situacijos kaitos kituose UDK skyriuose, labiausiai domina dabartinį viešosios bibliotekos darbuotoją, atitraukdama jų dėmesį nuo kitų mokslo sričių literatūros. Kaip matyti lyginamojoje duomenų lentelėje, 1984 m. bibliotekininkų rekomenduota lektūra gana tolygiai pasiskirsto šakiniuose mokslo skyriuose tokia nuorodų mažėjimo seka: visuomenės mokslai (11 %), taikomieji mokslai (10 %), menas, fotografija (9 %), filosofija, psichologija, matematika, gamtos mokslai ir geografija (po 5 %), bendrasis skyrius (2,3 %), religija, teologija (1,5 %). 2009 m. rodikliai radikaliai skiriasi, preferencijoms susitelkiant filosofijos, psichologijos (12 %), taikomųjų mokslų (4,4 %), meno, fotografijos (3 %), geografijos, biografijų, istorijos (2,5 %), religijos, teologijos (2 %) ir bendrajame (0,9 %) skyriuose. Matematika ir gamtos mokslai 2009 m. negavo nė vienos respondentų nuorodos.



1 pav. Respondentų rekomenduotos lektūros pasiskirstymas mokslo srityse (UDK sistema)

Atsižvelgiant į tai, kad respondentų 1984 m. prašyta pasiūlyti literatūrą panašaus išprusimo žmogui, o 2009 m. – draugui, gautieji lektūros sąrašai netiesiogiai atspindi pačių bibliotekininkų skaitymo interesus ir pomėgius. Laikantis tokios prielaidos galima formaliu leidinių priskyrimo vienai ar kitai UDK klasei požiūriu nubrėžti lyginamąsias bibliotekininkų skaitymo interesų piramides, sudarytas iš trijų dažniausiai rekomenduotos literatūros sričių, išdėstytų ant kiekybiškai gausiau išreikštų sluoksnių. 1984 m. tyrime populiariausių leidinių grupei galima priskirti grožinę literatūrą. Kiek mažesnė dalis teko visuomenės mokslų lektūrai ir taikomiesiems mokslams. 2009 m. respondentų rekomenduotos lektūros sąrašai parodė tokį literatūros kategorijų trejetą (pradedant gausiausia): užsienio autorių grožinė literatūra, lietuvių autorių grožinė literatūra ir psichologijos srities leidiniai.

2 pav. 1984 ir 2009 m. viešųjų bibliotekų darbuotojų skaitymo interesai

- Galimybė po nepriklausomybės atgavimo išlaisvinti knygų leidybos repertuarą nuo valstybinės kontrolės, atsižvelgiant pirmiausiai į rinkos poreikius, akivaizdžiai parodė visuomenės norą susipažinti su užsienio autorių, ypač tų, kurie nepraeidavo sovietinės cenzūros, kūryba. Taip būtų galima paaiškinti ypač gausias 2009 m. tyrimo respondentų nuorodas į užsienio literatūrą. Tačiau akivaizdi interesų disproporcija ir siaurumas vertintini ypač nepalankiai, turint omenyje reikalavimus, kurie keltini viešosios bibliotekos darbuotojo skaitybai. Detaliau palyginus 1984 ir 2009 m. respondentų minimos užsienio literatūros kokybę [3] , gauti nevienodi rezultatai, priešpriešinant populiariausius kūrinius ir dažniausiai minėtus autorius. Daugiausiai nuorodų 1984 ir 2009 m. pateikta į šiuos leidinius:


3 pav. Dažniausiai rekomenduoti leidiniai

1984 m. tyrimo respondentų pasirinkimuose galima įžvelgti tam tikras tendencijas. Pirmoje pozicijoje išsiskiriantis J. Avyžiaus romanas „Degimai“ ir M. Sluckio „Kelionė į kalnus ir atgal“, atstovaujantys socialistinio realizmo srovei lietuvių literatūroje, būtų tipiniais to laikmečio leidybinio repertuaro pavyzdžiais. Tematiškai nuo socialistinio realizmo tematikos kiek nutolęs V. Sirijos Giros romanas „Kanarėlės“ ir klasikinis V. Hugo kūrinys „Paryžiaus katedra“ išreikštų netiesiogiai sovietinės ideologijos angažuotus leidinius. Sąraše gana marginališkai atrodo biografinis Ž. Žiulio Verno „Žiulis Vernas“, patvirtinantis ne konkretaus kūrinio, bet serijos „Siluetai”, kurios sudėtyje skelbtos žymių pasaulinės kultūros atstovų biografijos, populiarumą tarp skaitytojų. L. Tapino apybraižų rinktinė „Iliuzijų mugėje" taip pat veikiausiai pasirinkta kaip apklausos metu pasirodęs naujas serijos „Žmogus tarp žmonių”, kurioje skelbti ideologizuoti, publicistiniai žinomų visuomenės veikėjų tekstai, leidinys. Lietuvos komunistų partijos veikėjo J. Paleckio atsiminimų knyga „Dviejuose pasauliuose” ir ateistinis ideologinis serijos „Kalba faktai” leidinys „Bažnyčios prieglobstyje” vargiai išreiškia tikruosius respondentų skaitymo interesus.

2009 m. populiariausių tarp respondentų leidinių sąrašas nėra taip lengvai paaiškinamas. Peržiūrėjus visą 204-ių pavadinimų sąvadą akivaizdu, jog aiškių kūrinių lyderių nėra. Platus ir įvairus leidybinės produkcijos repertuaras, informacijos laisvės ir asmens saviraiškos įtvirtinimas visuomenėje sąlygojo tiražų mažėjimą ir pavadinimų skaičiaus augimą. Veikiausiai dėl šių priežasčių dažniausiai respondentų paminėtų knygų sąrašas nėra iškalbingas. Visgi 2009 m. ekspertų rekomenduotos lektūros bendruoju vardikliu būtų vadinamoji moteriškoji lektūra, sukurta autorių moterų ir orientuota į moteriškąją skaitytojų auditoriją.

Į populiariausiųjų grupę įtraukti septyni leidiniai, cituoti respondentų nuo devynių iki trijų kartų. Pirmą poziciją užimantis J. Picoult romanas, susilaukęs keturių leidimų pastaraisiais metais, taip pat pirmauja ir populiariausių 2009 m. apklausoje autorių lentelėje. Prie jo šlietųsi populiariųjų meilės romanų kūrėjos I. Buivydaitės kūrinys ir neatitinkantis lektūros apibūdinimų M. Jovaišos fotografijų albumas „Neregėta Lietuva”, ne pirmus metus lydimas plačios reklaminės kampanijos šalies žiniasklaidos priemonėse. Kitos sąrašo knygos galėtų būti laikomos gana atsitiktiniais, marginaliniais, apklausos metu iš bendro leidinių srauto išsiskyrusiais kūriniais: A. Čepulio „Likimo upė”, D. Kalinauskaitės „Niekada nežinai“, B. Mahmoody ir W. Hoffer „Tik su dukra“. Savitą nišą užima medicininės publicistikos kūrėjos F. Taunytės darbas, kuris paaiškinamas bendruoju 2009 m. apklausos dalyvių domėjimusi psichologinės sveikatos temomis.

- Populiariausi 1984 ir 2009 m. bibliotekininkų nurodytieji autoriai į pirmaujančiųjų sąrašą pateko dvejopai: kaip itin populiarių kūrinių autoriai (pvz., J. Avyžius, V. Hugo) ar produktyvūs, nemažai knygų paskelbę rašytojai (S. Brown, E. de Strozzi ir kt.). Lentelėje nurodyta po dvylika ne mažiau keturių nuorodų surinkusių autorių. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į jau anksčiau gautą rekomenduotos lektūros analizės išvadą - 1984 m. daugiau rekomenduoti lietuvių autorių grožinės literatūros kūriniai, 2009 m. duomenys priešingi – daugiausiai minimi užsienio rašytojai. 1984 m. lietuvių ir užsienio autorių santykis 8/4, o 2009 m. atvirkščiai proporcingas – 4/8.


4 pav. Populiariausi autoriai respondentų rekomenduotos literatūros sąrašuose


Bandymas kokybiškai įvertinti kiekvieno iš minimų autorių statusą kultūroje yra sąlygiškas ir pagrįstas autorių nacionaliniu, tarptautiniu pripažinimu ar „kanonizavimu” (įtraukimu į mokymo programas, chrestomatijas ir pan.). Pagal šiuos kriterijus išskirta keletas autorių kategorijų:

a) klasikai: 1984 m. – 1 (V. Hugo), 2009 m. – 0;
b) pripažinti modernieji ir populiariosios (masinės) kultūros rašytojai: 1984 m. – 5 (J. Avyžius, J. Baltušis, V. Sirijos Gira, M. Sluckis, Č. Aitmatovas), 2009 m. – 11 (J. Picoult, J. Ivanauskaitė, I. Allende, J. Irving, P. Coelho, S. Brown, I. Buivydaitė, E. de Strozzi, N. Roberts, A. Marinina, K. Hannah);
c) marginaliniai (šakinės, mokslo populiarinamosios literatūros kūrėjai ir / ar neproduktyvūs) autoriai: 1984 m. – 6 (L. Tapinas, Ž. Žiulis-Vernas, R. Džovanjolis, V. Žemaitis, A. Žilinskas, J. Paleckis), 2009 m. – 1 (F. Taunytė).

Nuosekliai išstudijavus visą rekomenduotos literatūros sąrašą buvo pasigesta klasikinės, chrestomatinės lektūros nuorodų. Abiejų tyrimų metu paminėta vos keletas tokių kūrinių. Mažai rašytojų klasikų ir tarp populiariųjų autorių, 1984 m. paminėtas tik Viktoras Hugo. Bibliotekininkai taip pat nerekomendavo poezijos leidinių. Gana problemiškas pripažintų šiuolaikinių ir populiariosios kultūros rašytojų atskyrimas. Lemiamu kriterijumi laikytini tam tikri oficialieji autorių įvertinimai (premijos, apdovanojimai), kurie savo ruožtu daugeliu atvejų lydimi ir pakankamu populiarumu plačiojoje visuomenėje, dideliais leidinių tiražais, vertimais į užsienio kalbas, o tai būtų ir masinės kultūros požymiai. Tokiu būdu 1984 m. sovietinės kultūros funkcionierių proteguojami pripažinti autoriai tuo pat metu vadintini ir masinės kultūros atstovais. 2009 m. pastarosios kategorijos rašytojai identifikuojami vienareikšmiškai kaip laisvalaikio arba lengvo turinio (meilės romanai, detektyvai) lektūros kūrėjai. Ši rašytojų grupė ir yra gausiausia 2009 m. populiariausiųjų sąraše. Didesnis pripažintų šiuolaikinių autorių skaičius 1984 ir 2009 m. gali būti vertinamas kaip tuo pačiu intensyvumu veikiančių leidybinės rinkos tiesioginių ar netiesioginių kontrolės įrankių pasekmė. Sovietmečio kultūros politikos atveju - tai ideologinės cenzūros institutas ir valstybinė leidybos monopolija, nepriklausomoje Lietuvoje – kultūros įstaigos (ministerijos, profesinės sąjungos ir pan.) bei komercinė, privati leidybinė sistema. Turint omenyje nepriklausomybės laikotarpiu turimas plačias prieigos prie įvairiausio turinio ir kokybės literatūros galimybes, ypač kritikuotinas visuomenės skaitybos organizatorių – viešųjų bibliotekų darbuotojų – domėjimasis menkaverte lektūra, juolab jos rekomendavimas skaitytojams.

Parengė Ineta Motiejauskaitė


[1] MOTIEJAUSKAITĖ [SIBRIAN], I. Metodologiniai skaitymo kultūros tyrimų aspektai: pedagoginė paradigma Lietuvos bibliotekininkystėje po 1918 m.: daktaro disertacija (2009). Vilnius: Vilniaus universitetas. 200 p.

[2] MASINIŲ BIBLIOTEKŲ bibliotekų darbuotojų eskpertinės apklausos duomenų apibendrinimas: Ūkiskaitinio tyrimo “Knygų leidyba – bibliotekų komplektavimas – skaitymas” dalinė ataskaita (1985). Vilnius: LTSR Mokslų akademija, Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas. 42 p. [mašinraštis].

[3] Sąlyginis ir gana formalus lektūros kokybės nustatymo kriterijus, atskiriant lengvąją laisvalaikio literatūrą nuo pripažintos, t. y. rimtesnės moderniosios literatūros, buvo kūrinių autorių įvertinimas nacionaliniu ir/ar tarptautiniu mastu (apdovanojimai, premijos ir pan.) ir aiškiai išreikštas kūrinių žanrinis priklausymas lengvajai ar rimtajai literatūrai (meilės, nuotykių romanas etc.).

2010-08-11

Apie biblioteką, kuri pasitinka šviežiomis bandelėmis ir kava

Patekti į KB (oland. Koninklijke Bibliotheek - nacionalinė Nyderlandų biblioteka) nebuvo taip jau ir paprasta: teko prasibrauti pro statybų aikštelėje sustatytas metalines tvoras bei siauras įėjimo duris. Tuokart šmėstelėjo mintis, kad nacionalinės bibliotekos ne tokios jau ir svetingos.. Bet tokias abejones greitai išsklaidė laukiantis barmenas. „Kavos, arbatos, šviežių bandelių?“, - klausė jis, stovėdamas prie durų į bibliotekos Aulos salę. Štai taip prasidėjo visa diena susitikimų vienoje garsiausių pasaulinių bibliotekų.

2010 liepą čia vyko studentų vasaros stovyklai ISSS (angl. International student summer school) skirti susitikimai. Trys jaunos ir žavios moterys Marcel Ras, Hindelies Balk ir Annette Friberg pasakojo apie KB projektus skaitmeninio srityje: e-Depot, Europeaną ir kt., pasakojo ir apie jų darbo kasdienybę tarptautiniame kolektyve bei nuolatinėse kelionėse. Tai toli gražu nepriminė tradicinės bibliotekinio darbo dienos. Čia gausu tarptautinio bendravimo, lobizmo, partnerysčių, inovacijų.

Dirbti tokioje darbovietėje tikrai įdomu. KB gali daug kuo didžiuotis. Įsikūrusi Hagoje, antrame svarbiausiame Olandijos mieste, KB yra didžiųjų organizacijų, tokių kaip IFLA ar LIBER, būstinė. Tik įsivaizduokite: prireikus tarptautinio konsultanto autorių teisių apsaugos klausimui, galite jį rasti šalia esančiame kabinete.

Dažnai tokie pasiekimai yra stipraus lyderio nuopelnas. Dabar jau buvęs bibliotekos vadovas Van Drimmelen bibliotekai vadovavo 17 metų. Jo dėka biblioteka pelnė tarptautinį pripažinimą. Iki šiol darbuotojai jį vertina kaip lyderį, kuris savo kuklumu KB pavertė čempionu.

Šiandien KB visas pajėgas sutelkusi nacionalinio turto skaitmeninimui. Metiniai veiklos planai mini įspūdingus skaičius: 1,5 milijono naujų straipsnių, 8 milijonai suskaitmenintų laikraščių ir pan. Žavioji Marcel Ras rodė laikmenas, kuriose visa tai saugoma. Kaip ji minėjo, svarbiausia – ilgalaikis išsaugojimas. Kad ir kokia pasirinkta laikmena, ji turi būti perskaitoma ir po šimto metų. E-Depot projektas kaip tik tam ir skirtas: patenkinti atsparius ateičiai skaitmeninius bibliotekos poreikius.

Europeana yra dar vienas KB pasididžiavimas. KB po savo stogu priglaudė Europos Skaitmeninę Biblioteką (angl. European Digital Library (EDL)), kuri yra atsakinga už Europeaną. Europeana – tai tarptautinis projektas, skirtas pasiekti dešimtis milijonų kultūros objektų iš daugiau nei tūkstančio europinių archyvų, bibliotekų, muziejų ir kitų kolekcijų.

Inovacijos ir naujos technologijos yra stipriai remiamos KB. Dar 2008 metais KB internetinis puslapis buvo pritaikytas mobiliųjų technologijoms. Šiuo metu svarstomos dar naujesnės prieigos galimybės.

Modernumas atsispindi ne tik fondo išsaugojime ar paslaugose, bet taip pat ir patalpose. Įspūdį paliko itin moderni parodų salė. Judesių davikliai reaguodami į artėjantį lankytoją, paslaugiai atveria duris į vėsią ir tamsią patalpą. Pripratus akims, išryškėja moderniai apšviesti, patogūs stendai su informacija, valdoma prisilietimais. Modernios vaizdo projekcijos taip pat įsijungia nuo judesių ir pradeda demonstruoti sukurtus dokumentinius filmus. Informacija pateikiama taip patraukliai ir įdomiai, kad šioje patalpoje galima būtų praleisti ilgas valandas.

Visas bibliotekos pastatas dengia apie 85 000 kv.m. Patalpos erdvios, paskirstytos pagal skaitytojų poreikius ramiam darbui, darbui su kompiuteriu, skaityklos su specialiomis kolekcijomis. Atvirąsias skaityklų lentynas dekoruoja nacionalinio pripažinimo sulaukusių paveikslų reprodukcijos, kurios biblioteką daro dar labiau išskirtinę.

Be abejo tokie progresyvūs pasiekimai neįmanomi be stipraus lyderio ir komandos. Kaip teigia pati KB, tokiai inovatyviai žinių organizacijai reikia jaunų darbuotojų, kurie atneštų naujų žinių ir kitokios patirties bei skatintų organizaciją būti efektyvia. Ji netgi mini žodį „aštri“ (angl. sharp) kaip sinonimą būti šiuolaikiškai griežtai ir kietai.

Dar 2007 metais KB buvo priimta strateginė žmoniškųjų išteklių valdymo politika, kuri įtvirtino vidinį mobilumą, personalo tobulinimo programą, talentingų darbuotojų įtraukimą. Įdomu tai, kad bibliotekos darbuotojai yra skatinami rašyti publikacijas. Argi ne geras būdas priversti darbuotojus domėtis profesine sritimi? Per metus yra publikuojama apie 100 darbuotojų publikacijų.

Dar vienas įdomus bibliotekos faktas: čia dirba po lygiai vyrų ir moterų (188 vyrai ir 204 moterys). Tokios mišrios komandos amžiaus vidurkis yra 44,1 metai. Be abejo, amžiaus negalima prilyginti žmogaus iniciatyvai, energijai, norui tobulėti, patirčiai. Čia jau asmenybių bruožai ir visos organizacijos kultūra. Kokia yra kultūra, tokius darbuotojus ir pritraukia. Jei tokioje kultūroje pasitinkama su kava, tai spėkite su kuo palydima? Mėtiniai saldainiukai, knygų skirtukai jūsų knygoms ir be abejo – nuoširdžios šypsenos.

Daugiau apie biblioteką: http://www.kb.nl/index-en.html

IFLA WLIC 2010: Kodėl reikia bibliotekų poveikio vertinimo?

Įvadas I. Retas bibliotekininkų profesijai nepriklausantis žmogus žino, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra bibliotekų profesijos tradicija. Jei globalizacija ir informaciniai tinklai tik prieš kelis dešimtmečius pastumėjo kitas profesijas išlysti iš nacionalinių valstybių rėmų, bibliotekininkystėje šie aplinkos veiksniai sustiprino dar prieš šimtmetį pradėtą veiklą. Amerikos bibliotekų asociacija (ALA), įkurta 1874 metais, yra seniausia nevyriausybinė organizacija šioje srityje, nors pirminė iniciatyva siejama su 1853 metais Njujorke organizuota konferencija, kurioje dalyvavo 80 vyrų. Vienas iš pagrindinių ALA tikslų - profesinės bendruomenės dalykinis bendravimas ir bendradarbiavimas[1]. Bibliotekininkai turi ir jau beveik 80 metų tarptautinėje arenoje veikiančią instituciją – Tarptautinę bibliotekų asociacijų ir institucijų federaciją arba IFLA. 1927 metais Edinburge vykusioje tarptautinėje konferencijoje buvo sukurtas šis iki šiol veikiantis profesinis tinklas [2]. Plačiau su jos veikla galima susipažinti portale IFLANET, bet svarbiausia, ką reikia akcentuoti – šiandien per IFLA ir kitas bibliotekų asociacijas bibliotekininkų bendruomenės pozicija dėl teisės į informaciją ir intelektualinės laisvės šiuolaikiniame pasaulyje yra reiškiama ir atstovaujama pasauliniuose forumuose, kuriuos inicijuoja žymiausios tarptautiniu ir globaliu lygiu veikiančios institucijos, kaip Jungtinių tautų organizacija (UN), Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO), Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija (IPO), Pasaulio prekybos organizacija (WTO) ir kt. Kitas svarbus dalykas – IFLA kasmet organizuoja savo profesinei bendruomenei skirtus Pasaulio bibliotekų ir informacijos kongresus, angliškai profesinėje bendruomenėje žinomus kaip WLIC. Jie leidžia palaikyti nuolatinį ryšį tarp įvairiuose pasaulio šalyse veikiančių bibliotekų ir jų asociacijų, keistis žiniomis ir patirtimi, vertinti ir apibendrinti bibliotekų ir informacijos srities naujoves bei tendencijas. Todėl pranešimais iš Goteburge (Švedija) šiais metais vykstančio WLIC siūlau R&R tinklaraštyje pradėti seriją ar temą „Pasaulio bibliotekininko užrašai“.

Įvadas II. Ir pirmasis mano pranešimas yra apie poveikio vertinimą. IFLA šiais metais pradeda vykdyti naują programą, kurios tikslas – padėti asociacijos narėms - nacionalinėms bibliotekų ir bibliotekininkų bendruomenėms – sukurti ir sustiprinti nacionalines draugijas. Ši programa, sutrumpintai vadinama BSLA (Building strong libraries associations, liet. k. - Stiprių bibliotekų asociacijų kūrimo programa). Rugjūčio 10 d. Goteburge, kur šiais metais vyksta Pasaulio bibliotekų ir informacijos kongresas (WLIC) ir IFLA generalinė asamblėja, tarp kitų įvyko ir minėtos programos poveikio vertinimui skirtas susitikimas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos tarybos atstovai – Petras Zurlys, Vida Garunkštytė, Regina Varnienė. Šis tekstas yra inspiruotas būtent BSLA susitikime pristatyto Sharon Markless ir David Streatfield (Jungtinė Karalystė) paprasto trijų žingsnių poveikio vertinimo modelio. Sharon ir Davidas bent jau Europos regione yra turbūt patys žymiausi šios srities ekspertai, kurie bibliotekų ir informacijos institucijų veiklos efektyvumą ir poveikio vertinimą tyrinėja jau daugiau nei dvidešimt metų.

Poveikis yra tam tikro reiškinio, bendruomenės ar asmens pasikeitimas, kurį paskatino mūsų veikla. Kalbant apie poveikį svarbu įvertinti visą pasikeitimų kontinuumą – nuo trumpalaikių iki ilgalaikių; vieno žmogaus ar grupės žmonių situacijos pasikeitimus, o taip pat nepraleisti ir galimų neigiamų pasekmių bei įvertinti, ar nauja situacija yra atsitiktinė ar vis dėl to yra tikslingas mūsų veiklos rezultatas.

D. Streadfildas pabrėžė, kad tradiciniai bibliotekų statistikos duomenys parodo tik, kad bibliotekos kažką veikė, t.y. buvo užimtos, tačiau tie duomenys neduoda atsakymo į klausimą, ar, pavyzdžiui, dvylika organizuotų renginių n bibliotekoje buvo naudingi ir įdomūs bibliotekų lankytojams arba kiek bibliotekose periodiką skaitančių lankytojų jaučiasi geriau informuoti ir geriau orientuojasi politiniame gyvenime. Ir čia paaiškėja (bent man atrodo) bibliotekų esminė paskirtis – jos tikrai ne tam, kad būtų ir metų metus kartotų darbinius ritualus, bet tam, kad suteiktų žmogui informacijos jam/ jai svarbiu klausimu, sukurtų neformalias mokymosi erdves, o pastaruoju metu vis dažniau bibliotekininkas yra ir informacijos ir mokymosi galimybių konsultantas. Čia mokymasis suprantamas ne mokykline ar institucine prasme, o kaip gyvenimo mokymąsis, nes bandymas megzti vašeliu naują raštą ar nauju būdu reikalauja įgyti naujų žinių ir praktinių įgūdžių. To galima išmokti savarankiškai, pasinaudojus žurnale ar internete rasta informacija, arba iš kitų mezgimo mėgėjų, besirenkančių kartą per savaitę bibliotekoje. Panašiai galima vertinti ir gebėjimą vienu metu ieškoti informacijos keliuose interneto kataloguose ir sistemose ar kitus kasdieniame gyvenime reikalingas žinias ...

Taigi čia galime savęs paklausti, ar tai, kad bibliotekų ir pačios profesijos statusas nėra pats aukščiausias, nesusiję su tuo, kad nepakanka nei lankytojui, nei visuomene, nei politikams įrodymo, jog bibliotekos yra užimtos, t.y. daug daro? Gal mūsų pozicija būtų daug stipresnė, jei turėtume patikimos informacijos (kiekybinių duomenų) ir pasakojimų (kokybinių duomenų) apie tai, kaip bibliotekų veikla sustiprino bendruomenę, nes suteikė konkrečiam žmogui pratiškai naudingų žinių, kultūrinių patirčių ir įgūdžių, kurie ilgalaikėje perspektyvoje tapo pagrindu jam / jai pakeisti savo gyvenimą, labiau pasitikėti savimi, jaustis laimingesniu savo bendruomenėje ir Lietuvoje?

Įsivaizduokim, jeigu vis dėl to kiekviena biblioteka priimtų sprendimą įvertinti bent vienos savo paslaugos ar programos, jei ne visos veiklos, poveikį, kiek informacijos ir duomenų turėtume kalbėdami su politikais ir žurnalistais. Galima būtų grįžti prie žodinio pasakojimo tradicijos, turint atsakymus kaip biblioteka pasitarnavo lankytojams, kaip jie suvokia ir apibrėžia gautą naudą.

Jei ketiname vertinti savo veiklos poveikį, nuo ko gi pradėti? Ekspertai rekomenduoja pirmiausia apibrėžti poveikio sritis – kokius pasikeitimus ir kur tikimės matyti, pavyzdžiui, bendruomenės ar tam tikros grupės elgesyje, kvalifikacijose, žinojimo lygyje ar požiūriuose. Pavyzdžiui, neseno skandalo dėl taikių gėjų eitynių Vilniuje kontekste Vilniaus viešosios bibliotekos galėtų kelti tikslą ugdyti miesto bendruomenės tolerantiškumą bei skatinti taikų dialogą. Tuomet suteikdamos įvairius informacijos šaltinius ir orgnizuodamos renginius, jos gali keisti bendruomenės žinojimo lygį ir požiūrius šiuo klausimu. Galima, žinoma, kalbėti ir apie bibliotekų veiklą ir mažiau kontraversiškose, bet svarbiose visuomenės ar žmogaus gyvenimo srityse, tačiau svarbiausia - formuojant poveikio vertinimo planą objektyviai vertinti situaciją ir galimo poveikio mastą bei pasirinkti tik tiek sričių ir vertinimo kriterijų (indikatorių), kiek realiai leidžia kokybiškai įvertinti turimi ištekliai.

Taigi trys poveikio vertinimo žingsniai yra tokie:
• Pasirinkti poveikio vertinimo sritis, fokusuoti savo dėmesį į svarbiausius dalykus, panašiai, kaip fotoaparatu pasirenkame realaus gyvenimo detalę, kurios vaizdą norime turėti nuotraukoje.
• Apibrėžti kriterijus arba indikatorius, kurie mums parodys pokytį (vieną ar du kiekvienoje vertinamoje srityje), pavyzdžiui, imant mano minėtą kontraversišką atvejį kriterijai gali būti tokie: procentas vilniečių, turinčių neneigiamą (teigiamą ar neutralią) nuomonę apie homoseksualius asmenis. Arba galime pasirinkti šiek tiek kompleksiškesnį pokyčio, brandinant demokratiją, kriterijų – visuomenės [ir Seimo narių, savivaldybių administratorių] dalis, palaikanti homoseksualių žmonių teisę į demonstraciją.
• Surinkti įrodymus (duomenis ir pasakojimus), prieš tai parinkus tinkamą metodologiją.

Ir keli akcentai pabaigai. Pirmiausia, nevalia pamiršti, kad pirminis tikslas nėra vertinimo procedūrų atlikimas, o bibliotekos veikla, todėl vertinimui skiriamas laikas neturi trukdyti, tuo labiau užimti daugiau laiko nei pati veikla. Antra, planuojant poveikio vertinimą, svarbu pradėti nuo dabartinės situacijos analizės, kurios tikslas nėra „gražiai atrodyti“, o kiek įmanoma objektyviau apibrėžti, ką šiandien turime, įvertinant visas perspektyvas ir požiūrius – lankytojų ir jose nesilankančių, bibliotekas finansuojančių institucijų, pačių bibliotekininkų ir bibliotekų vadovų. Trečia, bibliotekų sėkmės ir mūsų darbo poveikio įrodymai yra didžiausias pasitenkinimo savo darbu ir pasitikėjimo savo profesinėmis žiniomis šaltinis, o potencialiai – kelias į bibliotekų vaidmens pripažinimą ir, atitinkamai, didesnį visuomenės ir finansuojančių institucijų palaikymą.

Daugiau apie poveikio vertinimą klauskit dr. Ugnės Rutkauskienės, kuri jau treti metai įvairiuose tarptautiniuose forumuose kalba apie viešųjų bibliotekų veiklos poveikio vertinimo patirtį Lietuvoje ir metodologiją (ugne.rutkauskiene[eta]bibliotekospazangai.lt).

Šaltiniai:
1. History [Interactyvus]. ALA American Library Association. Prieiga per internetą: http://www.ala.org/ala/aboutala/missionhistory/history/index.cfm [Žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 11 d.]
2. 75 years of IFLA: 1927-2002 [Interaktyvus]. International Federation of Library Associations and Informations, June 28, 2002. Prieiga per internetą: http://archive.ifla.org/III/75ifla/75right.htm [Žiūrėta 2010 m. rugpjūčio 11 d.]
3. Evaluating impact in the BSLA Programme. Presentation by Sharon Markless ir David Streatfield. BSLA Country Facilitators Meeting. World Library and Information Congress. 10 August, 2010, Goteborg.

2010-08-10

Kiek pasaulyje iš viso yra knygų?

Google sako, kad pasaulyje yra 129 864 880 knygų.

2010-08-08

Pažvelgus į bendradarbiavimą skaitmeninant strategiškai: I dalis

Tinklai, bendradarbiavimas, kooperacija – tai magiški žodžiai, kurie rodo šiuolaikinių bibliotekų veiklos kryptį užtikrinant naujų paslaugų, projektų sėkmę. Bibliotekos tradiciškai pasižymėjo stipriais tarpusavio bendradarbiavimo ryšiais – nemažai rašyta apie bibliotekų konsorciumus, bendradarbiavimą teikiant informacines paslaugas. Šiame rašinėlyje norėčiau paanalizuoti dar vieną sritį, kurioje neįmanoma pasiekti gerų rezultatų nebendradarbiaujant. Tai – kultūros paveldo skaitmeninimas. Nagrinėjant šią sritį, be abejo, reikėtų pažvelgti plačiau ir panagrinėti ne tik bibliotekas, bet ir kitas atminties institucijas.

Šį straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmoje apžvelgsime, kas yra bendradarbiavimas ir kokia jo nauda, kodėl bendradarbiavimas turi būti traktuojamas kaip organizacijos strateginio valdymo dalis. Kitame straipsnyje išnagrinėsiu pagrindinius bendradarbiavimo skaitmeninant būdus ir pasidalysiu atlikto Europos atminties institucijų bendradarbiavimo tinklų tyrimo rezultatais, kurie atskleidžia dabar šiuo metu dominuojančius partnerystės tinklų tipus.

Kas yra bendradarbiavimas ir kokia jo nauda?

Apie bendradarbiavimą ir įvairias jo formas parašyta nemažai. Bendrąja prasme tarpinstitucinis bendradarbiavimas suprantamas, kaip ryšiai tarp organizacijų, arba bendra veikla, skirta sudėtingiems uždaviniams spręsti ir pasiekti partnerių užsibrėžtų tikslų. Bendradarbiavimo temos aktualumas ir nauda, be abejo, siejasi su „sudėtingais uždaviniais“. Kas tai yra ir kodėl organizacija negali spręsti tuos „sudėtingus uždavinius“ savarankiškai? Didėjančios konkurencijos, sparčių informacijos technologijų plėtros, vartotojų elgsenos ir kitų pokyčių pasaulyje organizacijoms keliami nauji reikalavimai, kurie aktualūs ne tik verslo, bet ir viešojo sektoriaus institucijoms, norinčioms sėkmingai įgyvendinti savo socialinius įsipareigojimus. Viena vertus, norint atitikti tuos reikalavimus (arba juos pranokti ir išlikti konkurentiška rinkoje) organizacijai reikia įvairių išteklių (pvz., techninės infrastruktūros, kompetencijos ir kt.). Bendradarbiaudamos organizacijos sutelkia tuos išteklius, jais dalijasi siekdamos savo tikslų. Kita vertus, norint patenkinti vartotojų poreikius nepakanka tik dalytis ištekliais, bet sėkmę ir išlikimą rinkoje garantuoja inovatyvių paslaugų kūrimas. Tas paslaugas gali efektyviai bendromis pastangomis kurti organizacijos-partnerės. Pavadinkime pirmąjį partnerystės būdą į išteklių dalijimąsi, o antrąjį – į bendrų paslaugų kūrimą orientuotu bendradarbiavimu.

Dalijimasis ištekliais suteikia organizacijai galimybę siekti savo nustatytų tikslų tiesiog atliekant naudingus išteklių mainus. Kuriant bendras paslaugas organizacijos turėtų labiau suderinti savo tikslus ir interesus, toks bendradarbiavimas reikalauja daugiau pastangų ir yra labiau rizikingas, kai partnerių veiklos sritys ir ypatumai ženkliai skiriasi. Tačiau tokio bendradarbiavimo rezultatai yra įspūdingi. Negalima sakyti, kad vienas ar kitas bendradarbiavimo būdas yra pranašenis arba labiau pageidaujamas. Tiesiog tam tikras bendradarbiavimo būdas leidžia tikėtis specifinių rezultatų. Šiuolaikinėms bibliotekoms, kurios kaip tik yra naujų vaidmenų paieškos situacijoje, bet yra sukaupusios sėkmingos veiklos patirties, naudingi abu bendradarbiavimo tipai.

Strateginis požiūris į bendradarbiavimą

Bendradarbiavimas – nemažai pastangų ir organizacijos išteklių reikalaujanti veikla, todėl jį būtina susieti su organizacijos tikslais ir poreikiais bei atidžiai planuoti.

Kai kurie mokslininkai sieja bendradarbiavimą su specifiniais organizacijos poreikiais: pavyzdžiui, optimizuoti tam tikrus organizacijos vidinius procesus bei veiklas arba iš esmės pertvarkyti organizacijos veiklas ir, svarbiausia, jos kuriamus produktus bei paslaugas, kad jie atitiktų pakitusius vartotojų reikalavimus. Priklausomai nuo savo poreikių organizacijos gali laikytis tyrinėjimo arba eksploatavimo strategijos. Besilaikančios tyrinėjimo strategijos organizacijos veikla nukreipta į naujovių diegimą, kitokių sprendimų ir požiūrių paiešką atsižvelgiant į išorinės aplinkos pokyčius. Kai organizacija laikosi eksploatavimo strategijos, ji siekia pasinaudoti sukauptomis žiniomis, sėkminga praktika tam, kad patobulintų savo veiklą, reorganizuotų darbo, paslaugų teikimo procesus atsižvelgiant į įgytą patirtį.

Galima matyti šių strategijų sąsajas su bendradarbiavimo tipais, aptartais aukščiau ir su organizacijos raidos ciklais. Tam tikru laikotarpiu organizacijai reikia kokybiškai naujo požiūrio ir naujų paslaugų – tuomet produktyvi tyrinėjimo strategija ir bendradarbiavimas, orientuotas į visiškai naujo pobūdžio partnerių bendromis pastangomis sukurtas paslaugas. Kai organizacija įgijo patirties ir žinių, jai reikia tas žinias pritaikyti savo veikloje, bet jai gali pristigti tam tikrų išteklių – techninės infrastruktūros, tam tikrų kompetencijų, finansinių išteklių. Tuomet naudingas į dalijimąsi ištekliais orientuotas bendradarbiavimas. Taigi matome, kad bet kuriuo atveju bendradarbiavimą reikia atidžiai planuoti ir, be abejo, valdyti patį procesą. Bendras pastangas, komunikaciją, pasidalijimą vaidmenimis ir atsakomybe tarp partnerių reikia koordinuoti, nes stichiška, nevaldoma partnerystė neatneš norimų rezultatų.

Kodėl bendradarbiauti skaitmeninant?

Kultūros paveldo skaitmeninimas yra vienas iš „sudėtingų uždavinių“, keliamų šiuolaikinėms atminties institucijoms. Pirmiausiai, skaitmeninimo privalumai turėjo reikšmingą poveikį vartotojo elgsenai ir reikalavimams. Skaitmeninti objektai gali būti prieinami nepaisant jų saugojimo vietos, institucinių objektų apdorojimo praktikų ir standartų, virtualioje erdvėje atsiveria plačios galimybės kartu su objektais pateikti įvairius jų tyrinėjimo ir apdorojimo įrankius. Taigi, dažnai skaitmeninimas yra ta sritis, kuri reikalauja iš įvairių organizacijų suvienyti savo pastangas bei išteklius norint teikti skaitmeninto paveldo grindžiamas paslaugas.
Apskritai, skaitmeninimas nėra tik techninis procesas, bet verčiau paslaugų kūrimo praktika. Juk konvertavus materialų paveldo objektą į skaitmeninį formatą iškyla daugybė kitų uždavinių – sukurti paieškos sistemą, vartotojo virtualią darbo su objektu aplinką ir kt. O tai reiškia, kad skaitmeninanti organizacija iš anksto turėtų galvoti apie galutinį produktą – paslaugą.

Tarptautinės, nacionalinės ir netgi vietinio masto skaitmeninimo iniciatyvos rodo, kad skaitmeninimas yra veikla, kuri praktiškai neįmanoma be bendradarbiavimo. Tokios milžinės kaip Europeana, World Digital Library ir kitos skaitmeninės paveldo bibliotekos negalėtų egzistuoti nesant bendradarbiavimo tinklams. Netgi nedidelius projektus rengiančios vietos atminties institucijos pastebi, kad bendradarbiavimas būtinas norint sukurti sėkmingą projektą – pvz., sėkmingus technologinius sprendimus, aktualią bendruomenei virtualią kolekciją, kurios atskiri objektai dažniausiai saugomi skirtingose institucijose.

Laukite tęsinio...

Parengta pagal:

MANŽUCH Z. Collaborative networks of memory institutions in digitisation initiatives. The Electronic Library [in print].

AGRANOFF R.; MCGUIRE M. Collaborative public management – new strategies for local governments. Washington: Georgetown University Press, 2004.

BITITCI U.; MARTINES V.; ALBORES P.; PARUNG J. Creating and managing value in collaborative networks. International Journal of Physical Distribution & Logistics Management, 2004, vol. 34, no. 3/4, p. 251-268.

CAMARINHA-MATOS L.; AFSARMANESH H. Collaborative networks: value creation in a knowledge society. Knowledge enterprise: intelligent strategies in product design, manufacturing and management. 2006, p. 26-40.

FAEMS D.; VAN LOOY B.; DEBACKERE K. Interorganizational collaboration and innovation: towards a portfolio approach. The Journal of Product and Innovation Management. 2005, vol. 22, p. 238-250.

2010-08-05

Nauja idėja – skaitytų knygų knygynas, puodelis arbatos ir naminis pyragas!

Nepaisant sunkmečio, Vilniuje viena po kitos kuriasi naujos kepyklėlės, parduotuvėlės bei knygynai, taip pagyvindami senamiestį ir džiugindami vilniečius. Apie skaitytų knygų knygyną „Mint Vinetu“ pasakoja viena iš idėjos autorių ir įkūrėjų Jurga Raguckaitė. Daugiau skaityti čia

Nauja apklausa: kokios viešųjų bibliotekų veiklos strategijos e.knygų rinkoje perspektyviausios?

Apie e.knygas jau rašėme tinklaraštyje. E.knygos turi reikšmingą poveikį bibliotekų paslaugų organizavimui ir dar plačiau – bibliotekų ateities vaidmenims.

Šiuolaikinėje bibliotekinėje bendruomenėje tarptautiniu mastu diskutuojama apie galimą e.knygų poveikį bibliotekų veiklai. Ar e.knygų paplitimas, naujų skaitymo įpročių formavimasis, komercinių e.knygų leidėjų ir skaitytuvų gamintojų siūlomos paslaugos nepanaikins bibliotekos kaip tradicinio skaitymo tarpininko vaidmens? O gal plintant e.knygoms formuosis nauji bibliotekų vaidmenys ir paslaugos?

Kokiomis strateginėmis kryptimis viešosios bibliotekos turi imtis veiksmų, kad surastų savo nišą e.knygų rinkoje? Tokį klausimą bandome užduoti ir mūsų skaitytojams.

Neseniai – prieš mėnesį – paskelbtas įdomus tyrimas, kuriame buvo siekta išsiaiškinti atsakymą į šį klausimą. Tyrimas skirtas viešųjų bibliotekų strateginiams prioritetams e.knygų kūrimo ir platinimo grandinėje išsiaiškinti. Atliekant tyrimą buvo apklausti ir viešųjų bibliotekų, ir leidėjų atstovai. Įvykdžius apklausas paaiškėjo įdomios strateginės kryptys, pasiūlytos pačių tyrimo dalyvių.

Tinklaraščio apklausoje panaudojau šias pasiūlytas kryptis formuodama atsakymų variantus. Taigi pamėginkite pasvarstyti, ar tam tikra veiklos strategija (arba kelios iš jų) yra perspektyvi (-ios).

Siūlyčiau žvelgti į šią apklausą kaip į savotišką smegenų šturmo priemonę – pagalvokite, koks galėtų būti kiekvienos veiklos turinys ir strateginė nauda stiprinant bibliotekų vaidmenį e.knygų rinkoje. Apsvarstykite net tas kryptis, kurios, jūsų manymu, neturi nieko bendro su realybe. Bet, be abejo, pažymėkite tik tą atsakymą (ar kelis), kuris (-ie) jums atrodo realiausias (-i) ir perspektyviausias (-i).

Apklausai pasibaigus pažadu pristatyti minėto tyrimo rezultatus ir kiekvieną iš strateginių krypčių detaliau, o kiekvienas iš apklausos dalyvių galės palyginti savo ir tyrėjų įžvalgas. Tikiuosi, bus įdomu :)!

2010-08-03

BOBCATSSS 2011 - registracijos pradžia

Paskelbta registracijos į tarptautinį bibliotekininkystės ir informacijos studentų ir dėstytojų simpoziumą BOBCATSSS 2011 pradžia. Renginys vyks Szombathely mieste Vengrijoje 2011 m. sausio 31 d.

Bibliotekininkystės ir informacijos studentai ir dėstytojai jau gali pradėti svarstyti pranešimų temas. Taigi pamąstykite - kuo norėtumėte pasidalyti su tarptautine bendruomene. Dalyvavote įdomiame bibliotekininkystės projekte, atlikote įdomų tyrimą kursiniame ar bakalauro darbe? Šiuo pagrindu galima sukurti pranešimą!

Ateinančio renginio tema - Atrandant naujus būdus (Finding new ways) - intriguoja, nes skirta pokyčiams, kuriuos išgyvena šiuolaikinės bibliotekos, apmąstyti. Pokytis kartu yra galimybė... rasti naujus būdus, žiūrėti kitaip į įprastus dalykus. Konferencijoje bus gvildenamos šios pagrindinės temos:

Naujos vartotojų grupės - ši tema skirta naujiems bibliotekos vartotojų poreikiams ir kitokiems jų aptarnavimo būdams aptarti .

Biblioteka kaip susitikimų/trečioji vieta - bibliotekoje lankomasi ne tik norint gauti knygą, biblioteka gali tapti laisvalaikio leidimo, susitikimų vieta. Kaip ją paversti tokia vieta? Kokią įtaką bibliotekos fizinė ir socialinė erdvė turi jos paslaugoms?

Nauji darbo metodai - kokius pažangius darbo metodus taiko bibliotekos (pvz., saityno 2.0 technologijas ir kt.)?

Bibliotekininkystės ir informacijos specialistai - kaip bibliotekų vaidmens ir paslaugų pokyčiai veikia reikalavimus šios srities specialistams. Ką turėtų gebėti šiuolaikinis bibliotekininkas? Koks yra ateities bibliotekininkas?

Pamąstykite, ką galite pasakyti šiomis temomis.

Apsilankykite BOBCATSSS 2011 svetainėje - http://bobcatsss2011.com/, stebėkite joje naują informaciją, parenkite pranešimą ir dalyvaukite pranešimų atrankoje. BOBCATSSS 2011 jūsų lauks nepakartojama bendravimo su bibliotekininkystės studentais ir dėstytojais iš įvairių šalių patirtis, galimybė išmokti daug naujų dalykų ir pristatyti savo darbo rezultatus.

Linkiu aktyviai dalyvauti ir atrasti savo naujus būdus studijuoti bibliotekininkystę - diskutuojant, užduodant klausimus, dalijantis patirtimi ir mokantis kartu.

Norėdami rengti pranešimą BOBCATSSS 2011 kreipkitės į dėstytoją, vadovavusį jūsų bibliotekininkystės projektui, kursiniam ar bakalauro darbui ir aptarkite galimą pranešimo turinį. Studentams, ketinantiems dalyvauti BOBCATSSS 2011, dėstytojai patars kaip parengti pranešimą, pristatyti jį tarptautinei auditorijai.

2010-08-01

Naujas mokslinis bibliotekininkystės, informacijos ir archyvistikos žurnalas

Birželį startavo naujas mokslinis žurnalas International Research Journal of Library, Information and Archival Studies (liet. Tarptautinis mokslinis bibliotekininkystės, informacijos ir archyvistikos žurnalas).

Žurnalo tematika tarpdisciplininė. Planuojama, kad jame bus skelbiami bibliotekininkystės ir informacijos mokslų, archyvistikos, antropologijos, sociologijos, informatikos, informacijos paieškos, duomenų bazių valdymo klausimams skirti tyrinėjimai. Be to, tai - atviros prieigos šaltinis, kas turėtų ypatingai nudžiuginti būsimuosius skaitytojus.

Šiuo metu paskelbtas kvietimas straipsniams, taigi yra galimybė įdėti ir savo indėlį į žurnalo turinio plėtrą. Autoriai gali rašyti trijų rūšių straipsnius:
  • skelbiančius originalius mokslinių tyrimų rezultatus;
  • trumpus pranešimus apie nedidelius tyrimus, inovatyvias idėjas ar taikytus metodus, keliamas hipotezes;
  • aktualioms temoms ir problemoms skirtas trumpas apžvalgas.
Žurnalas yra recenzuojamas ir publikuojamas anglų kalba. Taigi greitai turėsime puikią progą įvertinti naują mokslinį bibliotekininkystės ir informacijos šaltinį.