2011-01-31

BOBCATSSS 2011: pasaulis kaip biblioteka, arba kaip bibliotekininkams iš naujo užkariauti pasaulį

Tęsiame pasaulio bibliotekininko užrašus, šį kartą iš tarptautinio bibliotekininkystės ir informacijos dėstytojų ir studentų simpoziumo BOBCATSSS 2011, kuris vyksta Vengrijos Šombatėjaus mieste. Simpoziumo tema kaip tik labai atitinka ir Lietuvoje, ir pasaulyje plačiai diskutuojamus klausimus apie bibliotekų transformacijas, naujus kelius, bet kartu ir bibliotekininkų vertybes, profesinį tapatumą. Naujų kelių beieškant - štai šis pavadinimas šiemet nukreipia visas diskusijas.

Taigi šis pranešimas iš pirmos simpoziumo dienos, o tiksliau - iš renginio atidarymo, kuris prasidėjo dviem plenarinėmis kalbomis. Jos buvo labai skirtingos. Pirmieji kalbėtojai - nebibliotekininkai. Tai Vengrijoje garsi rašytojo ir poetės pora: György Dragomán ir Anna Szabó. Jų kalba neįprasta - tai neformalus dialogas, kuriame vyras ir žmona kalba apie savo santykį su knygomis, asmeninę biblioteką, šeimyninius skaitymo potyrius. Klausytis tokių pasakojimų smalsu, nes ryškėja tie patys dalykai, kurie nesvetimi kiekvienam, turinčiam asmeninę biblioteką. Asmeninė biblioteka - tai nesibaigiantis savo erdvės, pasaulio kūrimo procesas. Bibliotekos savininkas sukuria savo sistemą, knygų klasifikavimo būdą, kuris kaip šifras arba kodas, žinomas tik jam vienam. Pašnekovai, vyras ir žmona, juokdamiesi sako, kad kiekvienas turi savo knygų sustatymo sistemą ir laikas nuo laiko vis bando perstatyti sutuoktinio knygas. Tuomet "nukentėjusi" pusė nieko negali rasti. Auga vaikai ir pamažu kiekvienas iš jų pradeda kurti ir savo mažąją biblioteką.

Tačiau biblioteka - ne tik asmeninis pasaulis, tai ir atradimų šaltinis. Poetė Anna Szabó prisimena, kad studijų laikais ruošdamasi egzaminams bibliotekoje, prasiblaškydavo leidžiant sau atsitiktinai ištraukti iš lentynos visiškai nežinomo autoriaus knygą ir pasimėgauti nauju atradimu. "Kai žinai, kad kažkas ištrauks tavo knygą iš lentynos ir patirs tą patį atradimo jausmą, supranti, kad verta rašyti", - dalijosi mintimis poetė.

Bibliotekos kaip pasaulio ir atradimo šaltinio idėjos plėtojamos ir kito kalbėtojo, profesoriaus Ragnaro Audunsono, tarptautinį pripažinimą pelniusio norvegų mokslininko, ilgamečio EUCLID (Europos bibliotekininkystės švietimo ir tyrimų asociacijos) pirmininko ir 2010 m. BOBCATO titulo laimėtojo, kalboje. Pranešimas "Naujų kelių beieškant" atkartojo simpoziumo pavadinimą. Jame R. Audunsonas kalbėjo apie tai, ką, turbūt, šiandien girdime ne kartą - apie tai, kad bibliotekininkystė išgyvena didžiulių pokyčių laikmetį. Ir profesorius šnekėjo apie pasirinkimus ir kelius, kurie gali tuos pokyčius vienaip ar kitaip nukreipti. Tai, pavyzdžiui, mūsų požiūris į pačius pokyčius. Kai kurie žmonės galvoja, kad bibliotekininkystėje atsiranda nauji būdai siekti žinomų tikslų, o kiti žvelgia į pokytį kaip į atradimų šaltinį ir galimybę. Gali būti, kad keičiasi ne tik būdai ir priemonės, bet požiūris į pačius bibliotekų tikslus. Profesorius metaforiškai vadina pastarąjį pokyčio matymą "Vikingo požiūriu". Tačiau toks požiūris kelia ir iššūkių, kurie labiau siejasi su tapatybe, žinojimu, kas esame mes, bibliotekininkai. Tapatybė ir profesinės vertybės neleidžia pasiklysti, leidžia matyti kryptį, o ne blaškytis tarp įvairių naujovių. Tokią situaciją profesorius iliustruoja mokslininko, atliekančio tyrimą pavyzdžiu. Atlikdamas tyrimą, mokslininkas negali numatyti rezultato, tačiau tyrimas, apskritai, pats mokslinis pažinimas, įmanomas tik tuomet, kai egzistuoja mokslinio pažinimo priemonės ir būdai. Taip pat ir bibliotekininkystėje svarbūs profesinis tapatumas ir vertybės, kurios leidžia rasti kelią besikeičiančiame pasaulyje, net jei mes ir negalime numatyti rezultato.

Anot profesoriaus, informacijos ir komunikacijos technologijos išlaisvina bibliotekas, nes pateikia žymiai daugiau ir lankstesnių būdų skleisti informaciją, valdyti rinkinius. Nemažai bibliotekininkų suvokia tai kaip grėsmę, tačiau iš tikrųjų, IKT verčia bibliotekas labiau sutelkti dėmesį į savo socialinę misiją, ją įprasminti naujoje kultūrinių, socialinių ir technologinių pokyčių formuojamoje aplinkoje. Bibliotekų misiją profesorius sieja su socialiniais žinių sklaidos, mokymosi skatinimo, asmenybės plėtros procesais. Biblioteka yra atradimų vieta ir ta vieta, kur išbandomi ir kaitaliuojami įvairūs socialiniai vaidmenys. Tai gali būti susitikimo su draugais vieta, diskusijų ir viešosios nuomonės raiškos erdvė visuomenei ar bendruomenėms reikšmingais klausimais, pramogų, mokymosi/profesinio tobulinimosi vieta. Jeigu bibliotekoje mes galime suderinti tiek daug savo gyvenimo sferų ir vaidmenų, atsiveria ir nemažai galimybių, todėl bibliotekininkystė visiškai negali būtų nereikšminga ar nerelevanti šiuolaikiniame pasaulyje.
Taigi, daro išvadą profesorius, "biblioteka tampa pasauliu, o bibliotekininkystė turi rasti būdų jį užkariauti". Ir mes turėtųmėme ieškoti tokių būdų.

Greater Victoria viešosios bibliotekos planuoja fizinę ir technologinę plėtrą

Neseniai Kanados spaudoje buvo paskelbti du straipsniai ir interaktyvus žemėlapis, skirti atskleisti Kanados Greater Victoria regioną aptarnaujančių viešųjų bibliotekų tinklo ateities plėtros planus.

Didėjantys naudojimosi rodikliai verčia bibliotekas, aptarnaujančias 10 iš 13 regiono savivaldybių, planuoti 58% fizinę plėtrą per artimiausius 15 metų. Numatoma, kad ji kainuos apie 60 milijonų JAV dolerių. Praeitų metų statistika byloja, kad dešimtyje filialų vartotojams buvo išduoti 5954465 leidiniai, iš daugiau nei 300000 aptarnaujamo regiono gyventojų 244403 buvo bibliotekų skaitytojai [2].

Be abejonės, regiono bibliotekų tinklo plėtra - didelis iššūkis, nes finansavimas sumažėjo. Tačiau Greater Victoria viešosios bibliotekos pasiryžusios ieškoti papildomo finansavimo ir nepasikliauti vien savivaldybių asignacijomis, kurios šiuo metu sudaro 80% bibliotekų 15 mln.JAV dolerių biudžeto [2].
Bibliotekų tinklo planuose - ir technologinė plėtra. Vadovybė mano, kad viešosios bibliotekos privalo pasiūlyti platų technologijos grindžiamų išteklių ir paslaugų spektrą, kad būtų patrauklios vartotojams. Pavyzdžiui, 2010 m. e.knygų išduotis padidėjo net 162% [2].

2011 m. apsilankymas bibliotekoje gali reikšti pasisedėjimą kavinėje Langforde naudojantis nešiojamu kompiuteriu, paskolintų John Goudy filiale. Arba e.knygos įkėlimą iš Greater Victoria bibliotekų svetainės gulint paplūdimyje [3].

Būtent taip piešiama bibliotekos ateitis.

Interaktyviame Google Maps žemėlapyje pateikiami bibliotekų tinklo plėtros planai. Aptarnaujamą regioną planuojama suskaidyti į tris dalis. Kiekvienoje regiono dalyje turėtų būti pagrindinė biblioteka, bendruomenės biblioteka ir nedidelis filialas.

Parengta pagal:

1. Canada: Special Report "The future of Greater Victoria public libraries". Iš Resourceshelf [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. sausio 31 d.]. Prieiga per internetą: http://web.resourceshelf.com/go/resourceblog/63656

2. WESTAD, Kim. Special report: the future of Greater Victoria public libraries. Iš Times Colonist [interaktyvus]. 30 January 2011 [žiūrėta 2011 m. sausio 31 d.]. Prieiga per internetą: http://www.timescolonist.com/news/Special+Report+future+Greater+Victoria+Public+libraries/4192831/story.html

3. WESTAD, Kim. Technology driving change throughout library system. Iš Times Colonist [interaktyvus]. 30 January 2011 [žiūrėta 2011 m. sausio 31 d.]. Prieiga per internetą: http://www.timescolonist.com/news/Technology+driving+change+throughout+library+system/4192833/story.html

2011-01-28

Ieškomi superbibliotekininkai!

Superbibliotekininkai(-ės), kur jūs? Pasaulis nori daugiau žinoti apie jus. Iki vasario 28 d. parašykite apie save arba, jei nedrįstate, tegul apie jus parašo jūsų draugai Facebook paskyroje

2011-01-27

Efektyvus bibliotekos valdymas: geriausios paslaugos už mažiausią kainą

Ekonominės krizės laikais netyla kalbos apie biudžetų karpymą ir visuotinį taupymą. Kaip taupyti produktyviai ir išgyventi sunkiais laikais? Apie tai kalba Johnas Huberis, kuris turi nemenką privataus ir viešojo sektoriaus organizacijų konsultavimo patirtį efektyvaus valdymo klausimais. Iš tiesų, diskusija - pačiu laiku. JAV valdžios institucijos jau prabilo apie tai, kad galbūt, geriau perduoti bibliotekų valdymą privačioms kompanijoms, kurios galėtų efektyviau sutaupyti lėšų. Tam prieštarauja Amerikos bibliotekų asociacija (ALA).

Johnas Huberis teigia, kad bibliotekos pačios gali sutaupyti, jeigu pasisems naudingos patirties iš verslo organizacijų vadybos. Taupymas nebūtinai reiškia etatų ar darbo užmokesčio mažinimą. Sutaupyti galima peržiūrint ir efektyviai organizuojant daugelį bibliotekų darbo ir paslaugų teikimo procesų. Anot Johno Huberio, svarbu įrodyti valdžios institucijoms, kad bibliotekos gali teikti kokybiškas paslaugas už nedidelę kainą.

Straipsnyje Johnas Huberis nurodo, kad galima efektyviau organizuoti ir peržiūrėti pasenusius ir netinkamus veiklos modelius įvairiose bibliotekos darbo srityse - informacijos išteklių valdymo, bibliotekos valdymo, vartotojų aptarnavimo, katalogavimo ir kt. Svarbu įvertinti ar darbo procesas tinkamai organizuotas, ar organizacijos struktūra efektyvi ir leidžia pasiekti iškeltų tikslų ir daugelį kitų dalykų. Svarbu atpažinti ir transformuoti tas proceso dalis, veiklas, struktūras, kurios apsunkina užduočių atlikimą ir tikslų siekimą.

Anot J. Huberio, bibliotekų taupymo programa leistų pasiekti reikšmingų rezultatų - kai kuriose bibliotekų paslaugų teikimo srityse galima sumažinti kaštus net iki 80-90 %.

Svarbu, kad bibliotekos pripažintų būtinybę keistis ir ieškoti racionalesnių paslaugų teikimo ir institucijos valdymo būdų.

Parengta pagal:

HUBER, John. Get ahead of outsourcing. Iš American Libraries Magazine [interaktyvus]. 19 January 2011 [žiūrėta 2011 m. sausio 27 d.]. Prieiga per internetą: http://americanlibrariesmagazine.org/features/01192011/get-ahead-outsourcing

P.S. Konrečius patarimus dėl taupymo bibliotekose autorius išdėstė savo knygoje:

HUBER, John. Lean Library Management: Eleven Strategies for Reducing Costs and Improving Services. New York, 2011. 175 p.

2011-01-26

Ką reiškia būti bibliotekininku? Žvilgsnis iš 1947 m.

Kaip bibliotekininko profesija buvo matoma 1947 m.? Nukeliauti į praeitį leidžia skaitmenintas filmas The Librarian, iš JAV šviečiamųjų filmų apie įvairias profesijas serijos. Jame pasakojama apie tai, kokių savybių reikia norinčiam dirbti bibliotekininku, kokius darbus atlieka bibliotekininkas ir kodėl šis darbas naudingas. Kviečiame žiūrėti!

2011-01-25

Apie kuriamą JAV nacionalinę skaitmeninę biblioteką - naujame tinklaraštyje

Prieš mėnesį pradėjo veikti naujas tinklaraštis LibraryCity, kuriame rašoma apie šiuo metu kuriamą JAV nacionalinę skaitmeninę biblioteką. Apie ją rašėme kiek anksčiau straipsnyje Skaitmeninė Amerikos viešoji biblioteka - nauja iniciatyva. Tinklaraštyje ne tik rašoma apie bibliotekos koncepciją, bet pateikiamos nuorodos į kitus straipsnius, kuriuose ryškėja ir kitokie požiūriai. Šiame tinklaraštyje galima sužinoti daugiau, negu iš oficialių pranešimų spaudai. Tinklaraščio autoriai - Tomas Petersas ir Davidas Rothmanas - teigia, kad nacionalinė skaitmeninė biblioteka - tai savotiška "viešoji biblioteka", skirta visiems Amerikos piliečiams. Kviečiame visus, kurie domisi skaitmeninėmis bibliotekomis, e.knygomis stebėti šiame tinklaraštyje skelbiamą informaciją.

Parengta pagal:

New weblog to focus on the building of a national library [interaktyvus]. 25 January 2011 [žiūrėta 2011 m. sausio 25 d.]. Prieiga per internetą: http://web.resourceshelf.com/go/resourceblog/63505

2011-01-24

Architektūros kontrastuose lengvai atpažįstame - biblioteka

Dalinuosi keliomis įdomiomis (bent man) ištraukomis iš The Washington Post straipsnio apie Vašingtono Columbia rajone (District of Columbia, toliau DC) naujuose, specialiai bibliotekoms projektuotuose pastatuose atidarytas keturias bibliotekas. Bibliotekos filialų naujieji pastatai Anacostia, Benning, Shaw ir Tenley-Friendship seniūnijose, anot straipsnio autoriaus, pakeitė pačias bjauriausias ir labiausiai pasenusias. Iš viso DC viešosios bibliotekos tinkle veikia 24 bibliotekos.

Architektai dizaino priemonėmis ar atsitiktinai sukūrė bibliotekas, kurių kiekviena savaip yra kviečiančios, rimtos ir įkvepiančios, panašiai kaip praeities bibliotekos, kurios prieš šimtmetį padėjo iškilti viduriniajai klasei iš triukšmingų susibūrusių masių.

Švarių linijų, elegantiškai šiuolaikiškus, patrauklios geometrijos pastatus dengia medžiagos, kurios derina industrinį blizgesį ir dėmesingumą aplinkai. Dėl skirtingų priežasčių šios bibliotekos išsiskiria iš aplinkos, tiek išsiskiria, kad vos tik metus į jas žvilgsnį lengvai į galvą ateina mintis biblioteka – lyg Andrew Carnegie statyti žinių rūmai dulkėtuose kaubojų miesteliuose ir besirandančiuose megapoliuose.

Šis kontrastas, sukuriantis stiprų jausmą atsiradusio naujumo, architektūriniu požiūriu yra geriausia , kas įvyko mieste per dešimtmečius.

Dar du filialai – Francis Gregory pietryčiuose, Washington Highlands pietvakariuose – bus atidaryti Davido Adjaye suprojektuotuose pastatuose. Taip pat planuojama šiais metais užbaigti ir du didelius renovacijos projektus – Mount Pleasant ir Petworth. Miesto bibliotekos vadovė Ginnie Cooper viliasi pasiekti daugiau, nors tam nėra palankios ekonominės sąlygos ir besikeičiančios miesto valdžios nuostatos.

Bibliotekos demokratijos žemėlapyje suteikia bendros žemės pojūtį, vietą, kur tradicinės savęs tobulinimo idėjos susipina su liberaliosiomis atvirtos prieigos ir lygių galimybių. Bibliotekas be paskaitų ar nurodymų ar pigios retorikos sukuria konsensusą ir pasiryžimą išlaikyti savivaldos vertybes.


*********
Versta iš Kennicott, Philip. One of the best things for D.C. in decades [interaktyvus]. The Washington Post. January 23, 2011. Prieiga per internetą: http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2011/01/21/AR2011012100118.html [Žiūrėta 2011 m. sausio 24 d.]

2011-01-22

Požiūris į biblioteką

Darbo netekusios 38 metų žurnalistės Violetos B. žodžiai iš Audronės Urbonaitės straipsnio "Lietuvei proto įkrėtė išprotėjusi vokietė" (Lietuvos rytas, 2011-01-22, Nr. 18, p. 1, 6-7) :

Man gėda ir nejauku. Svarstau, ar panašiai jaučiasi bepinigės kaimietės, kai eina į kaimo biblioteką, kad jas veltui pamokytų, kaip internete susirasti skelbimą apie nesamą darbą. [...] Žingsniuoju į sostinės biblioteką. Bet nuo to nelengviau: jaučiuosi beveik asociali apskurėlė. [...] Vos neapsiverkiu: į Vokietiją skambinti bibliotekininkė tikrai neleis. Bet leidžia - elgetos atjaučia elgetas.

Mano reakciją, skaitant straipsnį, nebuvo vienareikšmė:

1) beviltiška ir arogantiška idiotė, jai proto ir atjautos niekas nebeįkrės

2) ji atskleidžia šiek tiek praprususių ir iš [9] aukšto į kitus žmones žiūrinčių, lietuvių mentalitetą

3) tokį žmonių požiūrį į iš jų pačių mokesčių finansuojamą viešąją biblioteką puikiausiai palaiko mūsų [bibliotekininkų] "skurdo zonų" ir anot leidėjų "skurdinamų bibliotekų" akcijos ir tai yra pagrindas neplankiems sprendimams dėl finansavimo.

4) gal tokios iš tikrųjų yra sostinės bibliotekos!?

Nuo mokslinių dokumentų prie tyrimo duomenų prieigos

Tradiciškai bibliotekos, aptarnaujančios mokslininkus, teikia jiems prieigą prie mokslinių publikacijų. Tai leidžia gerinti mokslinių tyrimų kokybę, plėtotis naujoms idėjoms, nes tyrėjai gali stebėti, kokie tyrimai jau atlikti, gretinti jų rezultatus. Tačiau šiandien to nepakanka. Dažnai norint atlikti lyginamuosius, ilgalaikio stebėjimo ir duomenų kaupimo reikalaujančius tyrimus reikia didelių duomenų masyvų. Apskritai, tyrėjo sukaupti duomenys, kurių pagrindu mokslininkas atlieka analizę ir daro išvadas, yra itin vertingi ir kitiems tyrinėtojams. Šiandien mokslinė veikla globalizuojasi - kuriamos tarptautinės mokslininkų komandos, sprendžiamos tarptautiniu mastu aktualios problemos, todėl tyrimo duomenų prieiga labai aktuali.

Norint ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti tyrimo duomenų prieigą tarptautiniu mastu 2006 m. buvo sukurta tarptautinė asociacija DataCite, kuri siekia palengvinti patikimų tyrimo duomenų identifikavimą ir prieigos prie jų užtikrinimą. Šiuo metu DataCite vienija 15 narių iš įvairių šalių. Net septyni iš jų - bibliotekos (nacionalinės, mokslinės, specialiosios). Taigi bibliotekos reformuoja savo požiūrį į mokslininkų aptarnavimą. DataCite naudingas bibliotekoms ir tuo, kad čia ieškoma geriausių sprendimų, gairių, kaip aptarnauti mokslininkus teikiant prieigą prie tyrimo duomenų.

Parengta pagal:

BRASE, Jan; FARQUHAR, Adam. Access to research data. Iš D-Lib Magazine [interaktyvus]. 2011, vol. 7, no. 1/2 [2011 m. sausio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://www.dlib.org/dlib/january11/brase/01brase.html

2011-01-21

Paskelbta ataskaita "Požiūris į bibliotekas, 2010: kontekstas ir bendruomenė"

OCLC paskelbė visą ataskaitos "Požiūris į bibliotekas, 2010: kontekstas ir bendruomenė" tekstą. Apie ataskaitą jau rašėme kiek anksčiau. Ji skirta aptarti, kaip kinta JAV bibliotekų vartotojų elgsena ir naudojimasis bibliotekomis ypatingą demėsį skiriant ekonominės krizės poveikiui minėtiems reiškiniams ir procesams.

Su visu ataskaitos tekstu galima susipažinti šiuo adresu: http://www.oclc.org/reports/2010perceptions/2010perceptions_all.pdf

2011-01-20

Elektroniniai katalogai - ar jie atitinka vartotojų lūkesčius?

Savo laiku elektroniniai katalogai buvo tikras proveržis vartotojų aptarnavimo srityje. Jie leido vartotojams patogiai atlikti leidinių paiešką nuotoliniu būdu, užsakyti leidinius. Tačiau šiandien vis dažniau kalbama apie tai, kad elektroninių katalogų paieškos principai, atitinkantys bibliografinio aprašo eilutes ir, iš tiesų, netoli pažengę nuo kortelinių katalogų paieškos būdų, jau nebeatitinka vartotojų lūkesčių.

Elektroninių katalogų tyrimai liudija, kad jie nebeatitinka vartotojų, kuriems plačiai prieinamos konkurencingos komercinės paieškos sistemos, poreikių. Pavyzdžiui, JAV Skaitmeninių bibliotekų federacijos 2008 m. atlikto bibliotekų elektroninių katalogų tyrimo rezultatai parodė, kad paieškos mechanizmai juose vis dar grindžiami kortelinių katalogų principais, katalogų vartotojų sąsaja neatitinka vartotojų poreikių (pvz., nėra tokių naudingų dalykų kaip rašybos tikrinimas, kas padeda efektyviai formuluoti užklausą), vartotojams, kurie neišmano bibliotekinių procesų ar nežino tikslių leidinio duomenų paieška dažniausia sukelia nemažai problemų (Wang, Lim, 2009).

Apie panašias problemas byloja ir praktikų patirtis. Naujai pasirodžiusiame straipsnyje Terry Ballardas iš JAV Niu Jorko Teisės mokyklos bibliotekos teigia, kad vartotojai praleidžia labai mažai laiko ieškodami bibliotekos elektroniniame kataloge, be to, retai naudojasi užklausos patikslinimo priemonėmis (Ballard, 2011).

Norėdamos neatsilikti nuo komercinių paieškos sistemų bibliotekos žvalgosi naujų skaitmeninių įrankių, kurie leistų pagerinti paieškos galimybes. Pasirodė nauji komerciniai produktai - pvz., Encore (Innovative Interfaces), Primo (Ex Libris). Tokia programinė įranga integruojama į elektroninio katalogo aplinką ir papildo jį priemonėmis, kurios labiau primena komercines paieškos sistemas, palengvina paieškos procesą. Pavyzdžiui, Encore siūlo naudotis tokiais įrankiais kaip rašybos patikra, žymių debesys, populiariausi paieškos rezultatai ir kt. Taip pat naudojami ir kiti rezultatų rangavimo mechanizmai (Overview/Encore, [b. d.]).

Savo straipsnyje Terry Ballardas pristato bibliotekos naudojimosi Encore įranga patirtį. Įdiegus naujus katalogo įrankius buvo stebima, kaip vartotojai naudojasi tradicinėmis elektroninio katalogo paieškos priemonėmis ir Encore galimybėmis. Prisijungimų analizė parodė, kad 83% tradicinio elektroninio katalogo vartotojų paliko katalogo puslapį nieko neieškoję, tuo tarpu naudojantis Encore paieškos įrankiu, tik 33% vartotojų neatliko paieškos ir paliko puslapį po prisijungimo. Vidutiniškai tradicinio el. katalogo vartotojai praleisdavo jame 90 sekundžių, tuo tarpu Encore - 4 minutes.

Tokia patirtis rodo, kad vartotojai pageidautų paprastesnių ir patogesnių paieškos mechanizmų, kurie, iš tiesų, ne tik patrauklesni, bet ir efektyviau atlieka paieškos funkciją. Todėl šiuolaikinėms bibliotekoms, norinčioms teikti kokybiškas paslaugas vartotojams jau tiesiog privaloma susimąstyti apie tai, kaip pagerinti el. katalogus įvedant naujas (o interneto vartotojui jau seniai įprastas) paieškos ir dialogo su sistema funkcijas ir paslaugas.

Parengta pagal:

BALLARD, Terry. Comparison of user search behaviours with classic online catalogues and discovery platforms. The Charleston Advisor [interaktyvus]. January 2011 [žiūrėta 2011 m. sausio 20 d.]. Prieiga per: IntegnaConnect. DOI 10.5260/chara.12.3.65

Overview/Encore [interaktyvus]. [b. d.]. [žiūrėta 2011 m. sausio 20 d.]. Prieiga per internetą: http://encoreforlibraries.com/overview

WANG, Jian; LIM, Adrienne. The next generation of network-level information discovery and delivery services in a digital landscape. Library management, 2009, vol. 30, issue 1/2, p. 25-34.

2011-01-19

Elektroninių skaityklių tekstai verčia mūsų smegenis tinginiauti?

Dėkojame Inetai už atsiųstą nuorodą į įdomų straipsnį portale Technologijos.lt. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į teksto pateikimą elektroninėse skaityklėse. Pasirodo, kad netgi šriftas gali paveikti skaitymo rezultatus. Kviečiame pasiskaityti straipsnį Elektroninių skaityklių tekstus įsiminti sunkiau.

2011-01-17

Ar reikia savanorių bibliotekose?

2011-ieji Europoje – savanoriškos veiklos metai
2011-uosius Europos Komisija paskelbė savanoriškos veiklos metais, todėl per šiuos metus Europos Sąjungos valstybės, tarp jų ir Lietuva, bus skatinama gilintis į problemas ir mažinti kliūtis iškylančias savanorystei Europoje, stiprinti savanorių organizacijas ir pajėgumus, ieškoti veiksmingų būdų pripažinti ir atlyginti už savanorišką darbą bei geriau informuoti piliečius apie savanoriškos veiklos prasmę ir svarbą [1].

Savanorystė Lietuvoje
Jau iš žodžio savanoris sandaros aišku, kad taip vadinamam žmogui būdinga kažką daryti, veikti savu noru, laisva valia, dažniausiai ir be atlygio. Atlygiu nelaikomos kompensacijos dėl kurių darbdavys ir savanoris susitaria, pavyzdžiui, su darbu susijusių kelionių, savanorių draudimo ir kt. išlaidos. Savanorystė dažniausiai siejama su socialiniais, labdaringais tikslais – pagalba kitiems – todėl labiausiai yra paplitusi pelno nesiekiančiose organizacijose. Portale labdara-parama.lt paskelbtame straipsnyje Savanorystė Lietuvoje spėjama, kad apie 3 procentus dirbančiųjų Lietuvoje sudaro įvairiose nevyriausybinėse organizacijoje dirbantys savanoriai [10]. Jau daugiau kaip dešimt metų Lietuvoje veikiančioje emocinės paramos tarnyboje Vaikų linija, kuri teikia vaikams pagalbą telefonu, iš 130 atstovybėse dirbančių konsultantų – 115 yra apmokyti savanoriai ir 15 – psichologai [2]. 2010 metais patvirtintoje Nacionalinėje 2011-ųjų Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų programoje konstatuojama, kad nors savanoriškoje veikloje dalyvauja tik apie 11 procentų Lietuvos gyventojų, į ją norėtų įsijungti apie 40 procentų žmonių [9].

Savanorystė viešajame sektoriuje
Užsienio literatūroje nemažai kalbama ir apie savanorystę viešojo sektoriaus įstaigose. Dažnai, kalbant apie savanorius, pavyzdžiu imama JAV patirtis. Savanoriškas darbas čia prisideda prie tokių viešųjų paslaugų kaip policijos, gaisrinių, bibliotekų, švietimo, kultūros ir meno, mokesčių konsultavimo ir kitų organizavimo [4]. E. Ewanso požiūriu JAV savanorius galima skirstyti į tris grupes: trumpalaikius, pasišventusius ir priverstinius. Pirmieji prisideda prie trumpalaikių projektų ir iniciatyvų, pavyzdžiui, metinių knygų išpardavimų, avarijų likvidavimų, fondoieškos pastatams ir pan. Antruosius traukia ilgalaikių įsipareigojimų reikalaujantys darbai, galimybės dirbant tam tikroje srityje ar teritorijoje įgyti pripažinimą, naujų žinių ir gebėjimų. Tretieji, anot autoriaus, neturi vidinių paskatų savanoriauti, bet tai daro dėl darbdavių ar studijų institucijos ekspektacijų ar net aiškiai išreikštų reikalavimų [7]. E. Choudhury tyrinėjęs savanorystės valdymą Cincinnati miesto (JAV Ohajo valstija) finansuojamose įstaigose pažymi, kad nors nevyriausybiniame sektoriuje savanoriai laikomi svarbiu ištekliumi, viešąjame sektoriuje tai dar retai pripažįstama. Nors nauda gali būti didžiulė – ir praktinė, ir simbolinė. Pavyzdžiui, ekonominės krizės metu, mažinant biudžetinį finansavimą, savanoriška veikla gali užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą. Iš kitos pusės pripažįstama, kad savanoriai taip pat gali paskatinti efektyvesnį apmokamų specialistų darbą. Yra ne tik ekonominių, bet ne mažiau svarbių savanoriško darbo pasekmių – bendruomenės, kuriose žmonės savanoriauja, pasižymi didesniu solidarumu, atjauta, lojalumu gyvenamajai vietovei, jose mažėja nusikalstamumo lygis, gyventojai labiau pasitiki vieni kitais ir kt.[4]. Tačiau negalima nepaminėti ir galimų problemų. Pavyzdžiui, savanorišką veiklą viešajame sektoriuje dažnai riboja apmokamų darbuotojų baimės prarasti savo darbo vietas, profesinių sąjungų pasipriešinimas, nelankstus darbo teisinis reglamentavimas arba tiesiog neigiamos visuomenės nuostatos į savanorius.

Savanoriai ir bibliotekos
Šiame kontekste prasmingas yra G. Edwardo Ewanso žurnale Library managemnt keliamas klausimas – kokį vaidmenį savanoriai vaidina bibliotekose? [7] Tarp daugelio veiksnių darančių įtaką savanorių paklausai ir pasiūlai viešajame sektoriuje, minimas ir informacinių technologijų taikymas viešosioms paslaugoms organizuoti. Iš čia kyla naujos savanorystės formos, kaip piliečių samda, virtuali savanorystė. Rock&Roll bibliotekininkas tinklaraštyje keliuose pranešimuose jau buvo kalbama apie savanorių darbą bibliotekose – kaip žiniatinklio 2.0 technologijų ir miniasamdos įtrauktus bendradarbius kuriančius skaitmeninį turinį, kaip fondoieškos agentus, bibliotekose vykstančių kultūrinių ir edukacinių programų organizatorius, garsinių knygų skaitovus ir kt.

Daugelis savanorystės reiškinį tyrinėjančių autorių ir praktikų pripažįsta, kad savanorių darbo rezultatus ir naudą didina tinkamas organizacijos pasirengimas ir efektyvios valdymo priemonės [4]. Nes nė viena įstaiga negali tikėtis sulaukti daugiau savanorių ar net išlaikyti turimus be tikslingų pastangų bei administracinių gebėjimų, nes savaime savanorių nedaugėja... [6].

E. Evansas rekomenduoja pradėti savanorių programos kūrimą nuo pareigų aprašymo ir išnagrinėti teisinius tokio darbo aspektus, paaiškinti programos tikslus finansuojančiai institucijai ir užsitikrinti jos palaikymą, parengti tipinę sutarties tarp bibliotekos ir savanorių formą bei kitus dokumentus. Būtina apgalvoti ir būsimųjų savanorių apmokymo programą ir būdus, motyvavimo priemones. Iš anksto nusistatyti, kad apmokymas bus tęstinis ir kartotinis, keičiantis savanoriams ar ateinant naujiems. Nemažiau svarbu į rengiamą programą įtraukti bibliotekoje dirbančius specialistus, kad jie suprastų savanoriškos veiklos paskirtį ir svarbą bibliotekoje, būtų pasirengę suteikti savanoriams būtiną pagalbą, mokėtų (turėtų žinių), galėtų (turėtų laiko ir priemonių) ir norėtų (būtų motyvuoti) prižiūrėti bei vertinti savanorių darbą, informuoti apie rezultatus ir atkreipti dėmesį į problemas.

Kitas žingsnis – pradėti savanorių paiešką, o tęsiant programą užtikrinti – reikiamą naujų savanorių srautą ir atranką. E. Evansas siūlo įvertinti 5 potencialių savanorių grupes – pensinio amžiaus žmones, studentus, namų šeimininkes (šeimininkus), dirbančiuosius ir bedarbius. Svarbiausia, suprasti, kad šių grupių motyvai – labai įvairūs, skiriasi ir galimybės, todėl gerai būtų žinoti, koks darbas juos galėtų dominti – pastovus ar vienkartinis, techninis, kūrybinis, edukacinis ir kt [7]. Tai kviečiant savanorius įvertinti siūlomo darbo pobūdį ir pabandyti suderinti bibliotekos ir savanorių interesus, pavyzdžiui, studentai gali būti suinteresuotas įgyti darbinę patirtį ir žinių, kurios padėtų jų karjerai ateityje, pensinio amžiaus žmonės – pasidalinti savo patirtimi ir žiniomis, būti naudingais visuomenei, bedarbiai – įgyti naujų žinių, pagerinti savivertę. Įdomus San Paulo miesto Brazilijoje bendruomeninių bibliotekų iniciatyvos pavyzdys – vaikų ir suaugusių raštingumo ugdymo programose dirbti savanoriais buvo mokomi vietoje gyvenantys bendraamžiai iš neturtingų šeimų. Toks sprendimas užtikrino bendruomenės palaikymą įkurtai bibliotekai, labiau motyvavo ir besimokančius, ir jų pagalbininkus dalyvauti raštingumo ugdymo programose [11]. Savanorių pritraukimui gali pasitarnauti ir tinkamas bibliotekos tinklalapio dizainas, pritaikyti žiniaraščio 2.0 technologiniai sprendimai, partnerystė su vietinėmis darbo biržomis, studentų ar kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis.

Savanoriškos veiklos pagrindas – noras padėti kitiems, pasidalinti patirtimi ar išmokti naujų dalykų. Todėl savanoriška veikla bibliotekose bus patraukli ir motyvuos tik tuo atveju, jei ji suteiks galimybę prisidėti prie socialinių problemų sprendimo, kitų aktualių tikslų ir matyti prasmingus rezultatų. P. Druckeris teigia, kad misija, tikėjimas darbo prasme, pasiekimai ir geri santykiai su bendradarbiais yra didžiausi motyvaciniai veiksniai neatlygintinai veiklai. Savanoriams netinka apmokamo darbo organizacijose taikomos motyvavimo priemonės, dar daugiau – autorius teigia, kad jos nebetinka ir versle naujai – žinių darbuotojų – kartai [5], kurią arba kiti vadybos tyrinėtojai juos vadina tiesiog y kartos darbuotojus (gimusiesiems paskutiniais 20 amžiaus dešimtmečiais) [3]. Neabejotinai savanoriai gali atlikti ir nekvalifikuotus, fizinius darbus, pavyzdžiui, kopijuoti dokumentus, klijuoti suplėšytas knygas, atlikti fizinius ir remonto darbus, jie gali būti visai priimtini kaip pastovus darbas vieniems, kitiems – numatyti kaip vienkartiniai darbai tarp sudėtingesnių užduočių. Tačiau bet kokiu atveju neturime palikti savanoriams susiprasti, kokia šių darbų prasmė ir rezultatų nauda. Savanoriams, kaip ir už atlygį dirbančiam personalui, svarbu žinoti, kaip jiems sekasi, iš kitos pusės – svarbu sudaryti sąlygas jiems išsakyti savo nuomonę, pasiūlymus, pavyzdžiui, organizuojant susirinkimus, neformalius pokalbius ir seminarus, metines konferencijas.

O kaip yra Lietuvoje?...
Prieš pora metų pasirodė ir VU bibliotekos skelbimas, kviečiantis tapti savanoriu http://www.mb.vu.lt/savanoriai. Būtų įdomu sužinoti, kokie rezultatai ir patirtis. Lietuvoje bibliotekininkai dažnai kalba apie savanorių pagalbą teikiant knygnešystės paslaugą vartotojams, kurie dėl ligos, negalios ar amžiaus patys negali ateiti į biblioteką. Tačiau Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuosekliai renkama bibliotekų statistika rodo, kad savivaldybių viešosiose bibliotekose savanorių ar visuomeniniais pagrindais dirbančiųjų bibliotekininkų nėra. Galima spėti, kad „oficialių“ savanorių bibliotekose neturime dėl patirties, teisinių žinių, baimių ir kitų priežasčių Tikiuosi šis straipsnis paskatins bibliotekas pasidalinti gerąja (o gal ir blogąja) patirtimi, o ilgesnėje perspektyvoje – galbūt ir pradėti savanoriško darbo iniciatyvą bibliotekose. Nes būtų griekas nepabandyti į bibliotekas pritraukti bent dalies norinčių į savanorišką veiklą įsitraukti Lietuvos gyventojų, kurie šiandien joje dar nedalyvauja. Neabejoju, kad bibliotekų misija uždegs ir savanorius - išmokyti vaikus ir suaugusius svajoti, kurti ir pažinti pasaulį, ugdyti vaizduotę ir suteikti žinių, skatinti nuolat mokytis, bendrauti, būti kūrybiškais ir įgyti naujų gyvenimui naudingų įgūdžių. Kas nenorėtų padėti kitiems keisti savo gyvenimus ir bendruomenes?

O gal savanoriška veikla bibliotekose – būtų nebloga tema šių metų bibliotekų savaitei?...

Parengė Ramunė Petuchovaitė, VU Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas

Naudota literatūra ir šaltiniai:
1. 2011 metai – savanoriškos veiklos metai. Savanorių centras. [interaktyvus]. Naujiena. 2011. 01.04. Prieiga per internetą: http://www.savanoris.lt/lt/news.php?news_id=406 [Žiūrėta 2011 m. sausio 8 d.].
2. Briedytė, Justė. Savanorių darbas – išklausyti [interaktyvus]. Sekundė, 2011m. sausio 17 d. Prieiga per internetą: http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=68286 [Žiūrėta 2011 m. sausio 17 d.].
3. O’Connor, Steve. The heretical library manager for the future. Library Management. Vol. 28 No. 1/2, 2007. pp. 62-71.
4. Choudhury, Enamul. Attracting and managing volunteers in local government. Journal of Management Development Vol. 29 No. 6, 2010 pp. 592-603
5. Drucker, Peter. What the nonprofits are teaching business. The Essential Drucker. The Best of Sixty Years of Peter Drucker. New York, 2001. P. 39-50.
6. Dževeckytė, Rasa. Savaime savanorių nedaugėja [Interaktyvus]. Mano karjera.cv.lt 2011.01.07. Prieiga per internetą: http://manokarjera.cv.lt/Default4.aspx?ArticleID=364acaef-dce7-4af1-8d99-e2af7de64f7a&ref=rss [Žiūrėta 2011 m. sausio 17 d.].
7. Evans, G. Edwards. Case study. Library volunteers: do they have a valid role in libraries?. Library management. Vol. 31, No. 4/5, 2010. P. 354-358.
8. Lietuvos bibliotekų statistikos modulis [interaktyvus]. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Prieiga per internetą: http://www.libis.lt:7878/pls/apex/f?p=106:18:706316115244183::NO [Žiūrėta 2011 m. sausio 17 d.] .
9. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. A1-406 „Dėl Nacionalinės 2011-ųjų Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų programos patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2010-09-16, Nr. 109-5618.
10. Savanorystė Lietuvoje [Interaktyvus]. Filantropijos portalas www.labdara-parama.lt. Prieiga per internetą: http://www.labdara-parama.lt/article.php?smid=50 [Žiūrėta 2011 m. sausio 8 d.].
11. Speyer, Anne Marie, Tedrus, Maria Aparecida L. Community libraries: an experience in community development in the periphery os Sao Paulo. Community development Journal. Vol. 33, No. 4, 1998. P. 336-341.

2011-01-16

Elektroninių knygų ateitis


17-oji INFORUM konferencija kviečia siūlyti pranešimus

Jau daugiau nei dešimtmetį Čekijoje organizuojama tarptautinė konferencija INFORUM, skirta elektroninių informacijos išteklių valdymo klausimams, kviečia siūlyti ir teikti pranešimus.

Konferencija vyks Prahoje gegužės 24-26 d. Tradiciškai renginys apima gana plačią informacijos išteklių problematiką. Šiais metais net kelios temos skirtos e.knygoms, elektroninių informacijos išteklių naudojimo tyrimams, institucinėms talpykloms, išteklių vertinimui ir kt. klausimams. Visą temų sąrašą galima rasti šiame puslapyje.

Pranešimų santraukas galima teikti iki vasario 21 d. Paraiškos bus vertinamos programos komiteto ekspertų.

Konferencijoje dalyvaus kviestiniai pranešėjai. Tai George'as Machovec'as - JAV Kolorado mokslinių bibliotekų aljanso vadovas ir Čekijos literatūros instituto prie Mokslų akademijos profesorius Jiri Travniček. Apie kviestinius pranešėjus galima pasiskaityti šiame puslapyje.

Šis renginys ypatingai naudingas bibliotekininkams, dirbantiems elektroninių išteklių valdymo srityje. Paprastai konferencijoje pristatomi ir nauji komerciniai leidėjų produktai (pvz., duomenų bazės ar naujos paslaugos).

2011-01-14

Elektroniniai ar spausdintiniai leidiniai studijoms? Apklausos rezultatai

Mieli tinklaraščio skaitytojai, dėkojame visiems apklausos dalyviams. Per keletą dienų sulaukėme 32 atsakymų. Rezultatai apibendrinti diagramoje.


Rezultatai įdomūs - daugelis, t.y. 15 respondentų (47%) vis dėlto teikia pirmenybę spausdintiniams leidiniams, kuomet tik 9 atsakiusieji (28%) nurodė, kad jiems patogiau naudotis elektroniniais leidiniais. Galiausia, 8 respondentai (25%) vienodai vertina ir elektroninius, ir spausdintinius leidinius.

Panašūs rezultatai gaunami užsienio tyrėjų. Naujausias tyrimas, kurį 2011 m. pradžioje paskelbė JAV Knygų industrijos studijų grupė (Book Industry Study Group), įtakinga knygų prekybos strategijų ir tyrimų organizacija, atskleidė, kad 75% studentai, dalyvavę apklausoje, teikia pirmenybę spausdintai mokymo medžiagai. Tyrimo ataskaitoje "Studentų požiūris į išteklius aukštojo mokslo sektoriuje" atsiskleidė ir kiti įdomūs rezultatai, apibūdinantys e.išteklių naudojimą:
  • 12% studentų teigė, kad teikia pirmenybę e.leidiniams. Tai daugiausia nuotolinių studijų programos studentai, arba tie, kurie mokosi magistrantūroje. Elektroniniai mokymosi šaltiniai jų vertinami dėl patogios ir pigesnės prieigos.
  • 60% apklaustųjų nurodė, kad teikia pirmenybę vadovėliams - ir elektroniniams, ir spausdintiems - ir perka juos knygyne.
  • Daugiau nei 40% studentų nurodė, kad buvo įsigiję e.knygas iš piratinių svetainių. Be to, jie teigė, kad kopijuoja savo bendrakursių e.išteklius [1].
JAV psichologijos studijų programos studentų tyrimo [3] rezultatai parodė, kad nepaisant didėjančio e.išteklių populiarumo, studentai vis dar laiko spausdintinius leidinius patogesniais. JAV tyrinėtojai nurodo, kad 90% studentų, kuriems buvo suteikta galimybė nupirkti e.knygą studijoms vietoj brangesnės spausdintinės mokymo priemonės, nepasirinko e.ištekliaus.

Tačiau kitokius rezultatus atskleidė Jungtinėje Karalystėje vykdytas verslo vadybos studentų tyrimas [2]. Pasirodo, kad verslo vadybą studijuojantys studentai teikė pirmenybę elektroniniams leidiniams. Tačiau tyrinėtojai pažymėjo, kad aktyviam tokių leidinių naudojimui įtakos turėjo tai, kad knygas aktyviai rekomendavo dėstytojai, skatinta jomis naudotis ir bibliotekoje. Kaip ir kituose tyrimuose, studentai vertino elektroninius išteklius už jų prieinamumą ir patogumą. Tačiau net ir šis tyrimas parodė, kad elektroninių leidinių naudojimas visiškai neturėjo įtakos spausdintinių leidinių prekybai.

E.leidinių naudojimui turi įtakos daugelis veiksnių. Jungtinėje Karalystėje tyrimą atlikę mokslininkai pažymi, kad naudojimas e.leidiniais priklauso ir nuo jų įvairovės, prieigos ir navigacijos patogumo, nepatogumų, kylančių skaitant elektroninį tekstą [2] ir daugelio kitų veiksnių.

Taigi matome, kad e.leidinių integravimas į studijų procesą priklauso ne tik nuo naujų laikmenų, formų ir jų tam tikrų savybių. Nesant pakankamam informavimui, atvirumui naujovėms ir kartais dėl nepatogumo, prastos e.leidinių kokybės, subjektyvių požiūrių, pastarieji gali neprigyti studentų "virtualiose lentynose". Galbūt dėl to, ir tyrimai pateikia skirtingus rezultatus.

Parengta pagal:

1. College Students Want Their Textbooks the Old-Fashioned Way: In Print [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. sausio 14 d.]. Prieiga per internetą: http://www.bisg.org/news-5-603-press-releasecollege-students-want-their-textbooks-the-old-fashioned-way-in-print.php

2. NICHOLAS, David; ROWLANDS, Ian; JAMALI, Hamid R. E-textbook use, information seeking and its impact: case study business and management. Journal of Information Science, 2010, vol. 36, issue 2, p. 263-280.

3. WOODY, William Douglas; DANIEL, David B.; BAKER, Crystal A. E-books or textbooks: student prefer textbooks. Computers & Education, 2010, vol. 55, issue 3, p. 945-948.

2011-01-12

Viešosios bibliotekos savivaldybės pareigūnų akimis

Viešosios bibliotekos glaudžiai bendradarbiauja su savivaldybės institucijomis formuluodamos veiklos prioritetus, organizuodamos veiklą, inicijuodamos įvairius projektus ir programas. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Dažnai, finansavimas, parama bibliotekos vykdomoms programoms priklauso nuo to, kaip savivaldybės pareigūnai suvokia bibliotekos vaidmenis. Verta susimąstyti apie jų požiūrį, kuris gali iš esmės skirtis nuo to, ką apie bibliotekos misiją, tikslus ir vaidmenis mano bibliotekos vadovybė. Šiame straipsnyje noriu pristatyti įdomų tyrimą, kuris iliustruoja tai, kaip savivaldybės pareigūnai, atsakingi už bibliotekas, mato jų strateginius prioritetus, vaidmenis ir veiklą. Pristatau tik dalį didesnio tyrimo, kuriame buvo ne tik nagrinėtas savivaldybės pareigūnų požiūris, bet bibliotekininkų ir bibliotekos lankytojų nuomonė apie bibliotekų vaidmenis. Tyrime visos nuomonės buvo palyginamos - rezultatai iš ties įdomus. Vertingi ir viešųjų bibliotekų vaidmenų apibendrinimai remiantis bibliotekininkystės profesinių organizacijų dokumentais. Visą tyrimą galima perskaityti žurnale New Library World, kuris prieinamas per Emerald duomenų bazę (žr. bibliografinius duomenis straipsnio pabaigoje).

Pristatomas tyrimas buvo atliktas viename didžiausių Kanados administracinių vienetų - Kvebeko provincijoje. Norint sužinoti pareigūnų nuomonę apie bibliotekas, buvo atlikti interviu su savivaldybės atstovais, atsakingais už bibliotekų veiklą, 12 savivaldybėse, kuriose veikė viešosios bibliotekos.

Pirmiausia, šiek tiek apie pačius respondentus. 10 apklaustų respondentų amžius svyravo nuo 45 iki 65 metų. Aštuoni iš jų neturėjo aukštojo mokslo diplomo. Tik vienas turėjo darbo kultūros srityje patirtį. Visi respondentai neskaitė savo savivaldybių viešosiose bibliotekose. Dėl to, kad Kvebeko provincijoje viešosios bibliotekos atsirado palyginti neseniai, respondentai nesilankė viešosiose bibliotekose ir jaunystėje.

Interpretuojant repondentų atsakymus pravartų žinoti ir kontekstą. Kvebeke savivaldybių bibliotekų tinklai buvo įsteigti tik įvykus tam tikriems administraciniams pokyčiams, todėl turi būti traktuojami kaip palyginti naujas reiškinys. Dažniausia savivaldybėse bibliotekų veiklą kuruoja laisvalaikio ar bendruomenės paslaugų padaliniai, todėl labai sudėtinga aiškiai apibrėžti bibliotekų vietą ir vaidmenį strateginių savivaldybės prioritetų kontekste. Tyrimo metu dešimtyje iš dvylikos bibliotekų vyko ar jau buvo baigti pastatų statybos ar rekonstrukcijos projektai, todėl savivaldybės pareigūnams itin rūpėjo pastatai. Finansinės asignacijos skirtingose savivaldybėse buvo įvairios, bet apskritai vertintinos kaip pakankamai nedidelės.

Ką gi leido sužinoti interviu su savivaldybių pareigūnais? Interviu rezultatai struktūruoti pagal kelis aspektus - vertybes, veiklos sritis, vaidmenis ir tikslines auditorijas - kurios leidžia atskleisti požiūrį į viešąją biblioteką.

Vertybės. Daugelis respondentų minėjo tokias viešųjų bibliotekų vertybes, kaip kokybiškos paslaugos, prieinamumas ir skaitymas. Įdomu tai, kad septyni apklaustieji paslaugų kokybę sieja su bibliotekos pastatu, tuo tarpu aštuoni pareigūnai taip pat minėjo fondus, o devyni - renginius. Prieinamumas buvo asocijuojamas su nemokama prieiga ir paslaugomis (trečdalis bibliotekų apmokestina kai kurias paslaugas) ir darbo valandomis. Stebina tai, kad respondentai visiškai nesiejo prieinamumo su internetu ir elektroninėmis paslaugomis. Apie skaitymą kalbėjo septyni respondentai, patys mėgstantys skaityti ir susirūpinę dėl skaitymo gebėjimų ugdymo ir skaitymo skatinimo bibliotekose.

Veiklos sritys. Įvardindami bibliotekų veiklos sritys respondentai jas surikiavo tokia seka (pagal svarbą): švietimas, kultūra, informacija, laisvalaikis ir raštingumas. Šviečiamoji veikla pareigūnams atrodo itin svarbi, tuo tarpu informacinė - antraeilė. Be to, ji suprantama siaurai, kaip apimanti fizinę ir virtualią prieigą prie dokumentų. Visi respondentai pripažįsta, kad viešoji bibliotekų misija siejasi su dviem sritimis - švietimu ir kultūra, nors pastarosios apibūdinimai buvo gana skirtingi ir problematiški. Apie laisvalaikio veiklos sritį interviu kalbėjo devyni respondentai, kurie laisvalaikį vėlgi siejo su bibliotekos fonduose esančių dokumentų pasiūla. Tik šeši kalbėjo apie raštingumą, nors dalis respondentų minėjo, kad raštingumo klausimai nėra įtraukti į savivaldybės darbotvarkę. Taigi, viešosios bibliotekos veiklos sričių supratimas gana konservatyvus - dominuoja švietimo ir kultūros sritys.

Vaidmenys. Pagal svarbą viešųjų bibliotekų vaidmenys pareigūnų atsakymuose rikiavosi tokia seka: švietimas, socializacija, informacijos paieška, raštingumas, laisvalaikis, skaitymo gebėjimų ugdymas, socialinė sanglauda ir viešųjų bibliotekų vaidmenų tyrimai. Taigi švietimas ir vėl prioritetas. Bet kaip gi suprantama, kas yra šviečiamasis vaidmuo? Pareigūnų akimis, pakaktų pasiūlyti kokybiškų dokumentų fondą jaunimui. Nebūtinos nei specifinės paslaugos, nei darbuotojų mokymai. 11 respondentų itin vertina bendruomeninį viešųjų bibliotekų vaidmenį. Jie traktuoja biblioteką kaip susitikimų, bendravimo vietą. Tačiau bibliotekos neasocijuojasi su viešosios nuomonės formavimosi, idėjų ir diskusijų, būdingų pilietinei visuomenei, vieta. Įdomus atradimas buvo tai, kad 11 iš 12 apklaustų respondentų nesuprato, kam reikalingas bibliografinis aptarnavimas bibliotekoje ir nesuvokė tokio tipo paslaugų turinio. Jų nuomone, visa informacija yra tvarkingai išdėliotose knygose ir internete, todėl nelogiška papildomai mokėti bibliotekininkui už tai, kad jis padeda surasti spausdintinius ir elektroninius leidinius. Panašiai buvo šnekama ir apie raštingumo, laisvalaikio organizavimą ir skaitymo skatinimą. Dauguma manė, kad visiems šiems poreikiams patenkinti pakanka gerai organizuoto fondo, o paslaugos, mokymosi visą gyvenimo programos, kultūrinių bendruomenių sanglaudos ir kitos iniciatyvos visiškai nebūtinos.

Tikslinės auditorijos. Kalbėdami apie bibliotekos vartotojus, pareigūnai išskyrė dvi stambias tikslines grupes - jaunimą ir senjorus. Jaunimo grupei priklauso visas vartotojų spektras nuo kūdikių iki paauglių. Senjorų grupei taip pat priskiriami neįgalieji. Kitos vartotojų grupės nėra matomos savivaldybių pareigūnams.

Taigi, net atrodytų gana pažangioje Kanadoje galime matyti, kad valdžios institucijų atstovų požiūris labai konservatyvus ir siauras, dažnai pareigūnai neturi pakankamų žinių bei svarių įrodymų, kurie įtikintų juos, kad, bibliotekininkų nuomone, itin reikšmingi vaidmenys apskritai verti dėmesio. Svarbu, kad bibliotekos skirtų laiko ir pastangų formuodamos bibliotekos strateginių prioritetų ir veiklų aiškinimo programas ir iniciatyvas, bendradarbiautų su savivaldybės pareigūnais bei pateiktų suprantamus ir išmatuojamus bibliotekos veiklos ir jos rezultatų, naudos įrodymus.

Parengta pagal:

GAZO D. City councillors and the mission of public libraries. Iš New Library World [interaktyvus]. 2011, vol. 112, no. 1/2, p. 52-56. Prieiga per: Emerald. DOI 10.1108/03074801111100454.

2011-01-10

Savanoriai + lyderiai = bibliotekų asociacijų sėkmės formulė


Asociacijų veiklos bendrieji principai. Nevyriausybinis sektorius yra laikomas pilietinės visuomenės ir demokratijos pagrindu. Pavadinimas jau nurodo, jog šiam sektoriui priskiriamos organizacijos – asociacijos, bendruomenės, draugijos, partijos, fondai ir kitos įstaigos, įkurtos ne vyriausybės ar valdžios, o piliečių iniciatyva ir savo veikloje nesiekiančios pelno. Taigi šios įstaigos nėra tiesiogiai priklausomos nuo valdžios, bet taip pat nėra siejamos su komerciniu sektoriumi, kurio tikslas – ekonominė nauda, todėl nevyriausybinis sektorius dar vadinamas trečiuoju. Nevyriausybinės organizacijos aktyviai veikia socialinės rūpybos, švietimo, aplinkosaugos, sveikatos priežiūros, kultūros, religijų ir kitose srityse ir siekia visuomenei naudingų tikslų. Bibliotekininkystės srityje populiariausios nevyriausybinių organizacijų formos – asociacijos ir fondai, jie veikia nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu mastu.

Juridiškai nevyriausybinė organizacija turi būti formaliai įsteigta, o jos įstatuose aiškiai įvardinami tikslai ir veiklos sritis bei valdymo principai. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacija apibrėžiama kaip „savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus“ [1]. Ją gali sukurti ne mažiau kaip trys nariai, asociacijai keliami ir kiti specialūs reikalavimai steigimui, valdymui ir veiklai. Reikia atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje įstatymas draudžia asociacijoms vykdyti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, viešojo administravimo, profesinių sąjungų, religinių bendruomenių ir kitą veiklą, kurią vykdo kitos teisinės formos juridiniai asmenys. Asociacijų veiklos finansinis pagrindas – narystės mokesčiai, rėmėjų lėšos, taip pat gali būti projektinei veiklai ar konkretiems tikslams vykdyti skiriamos dotacijos, taip pat ir komercinė veikla – pavyzdžiui, mokymo paslaugos, leidybinė veikla – kurios pajamos turi būti naudojamos visuomenei naudingiems tikslams. Pavyzdžiui, Lenkijos bibliotekininkų asociacija yra pagrindinė originalios ir verstinės bibliotekininkystės ir informacijos srities literatūros leidėja šalyje.

Bibliotekų asociacijų paskirtis. Paprastai bibliotekų asociacijų tikslas – suburti bibliotekų specialistus ir sudaryti sąlygas jiems mokytis vieniems iš kitų bei atstovauti jų interesus ir poreikius. Tačiau galima pripažinti, kad platesniu požiūriu, sudarydamos sąlygas savo nariams keistis nuomonėmis, įgyti naujų žinių ir patirties, įsisavinti naujus metodus ir technologijas, jos prisideda prie visuomenei teikiamų bibliotekų paslaugų kokybės gerinimo. Tokiu būdu bibliotekų asociacijų gyvybingumu yra suinteresuotos ne tik bibliotekos ir bibliotekininkai, bet ir valdžia – bibliotekų steigėjai, valstybinio valdymo institucijos – ir verslininkai, siūlantys paslaugas bibliotekoms, ir platesnė visuomenė – bibliotekų paslaugų vartotojai. Šiandien vadyboje populiarus ekosistemos požiūris, ekosistema suprantama kaip tarpusavyje susijusių ir viena nuo kitos priklausančių dalių visuma. Jeigu bibliotekininkystę kaip praktinės veiklos (paslaugų) sritį vertintume kaip ekosistemą – bibliotekų asociacijas galima būtų priskirti prie būtinų paramos įstaigų, kartu su bibliotekininkystės studijų institucijomis, įvairių tipų, viena kitą papildančių bibliotekų tinklu ir pan. Kitos būtinos sąlygos kokybiškoms bibliotekom visuomenei – vartotojų poreikių supratimas ir prisitaikymas prie jų, kvalifikuoti specialistai, visuomenės ir valdžios palaikymas (taip pat ir finansinis), patalpos ir taisyklės atitinka viešos erdvės reikalavimus [2].


Bibliotekų asociacijų bendradarbiavimas. Paprastai šalyje veikia ne viena bibliotekų asociacija, pavyzdžiui, Danijoje veikia Danijos bibliotekų asociacija, Danijos mokslinių bibliotekų asociacija, Danijos mokyklų bibliotekų asociacija, Bibliotekininkų profesinė sąjunga, Danijos bibliotekų direktorių asociacija bei specialūs bibliotekų komitetai kai kuriose profesinėse sąjungose[3].

Winne Vitzansky, buvusi Danijos bibliotekų asociacijos direktorė, 2009 m. spalio mėnesį Hagoje vykusiame susitikime Bibliotekų asociacijų stiprinimas, kurį organizavimo Bilo ir Melindos Geitsų fondo Pasaulio bibliotekų programa kartu su Tarptautine bibliotekų asociacijų ir informacijos institucijų federacija IFLA, teigė, kad mažos šalies kontekste bibliotekų asociacijų gausa ne visada yra stiprybė, nes tai reiškia pastangų ir veiklos fragmentaciją, kartais – nereikalingą konkurenciją dėl išteklių ir narystės bei prieštaringus interesus. Tai įveikti Danijoje padeda 1990 metais sukurta jungtinė struktūra, simboliškai vadinama Biblioteksparaplye arba Bibliotekų skėtis, atliekanti bendro forumo vaidmenį [4].

Panašiai kaip Danijoje, Lietuvoje turime margą asociacijų ir profesinių sąjungų būrį – Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos savivaldybių bibliotekų asociacija, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacija, savo narių bibliotekininkų interesus atstovauja Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos bibliotekininkų profesinė sąjunga (šakinis Jungtinės profesinės sąjungos padalinys), Lietuvos kultūros darbuotojų profsąjungų federacija. Tai vienos pusės rodo, jog bibliotekos ir bibliotekininkai Lietuvoje yra gana aktyvūs visuomenininkai, dažnai savo aktyvumu ir laimėjimais keliantys pavydą kitų kultūros sričių atstovams. Nors kiekvieno bibliotekininko ir bibliotekų (įstaigų) interesai ne visada sutampa, bet išanalizavus bibliotekas vienijančių asociacijų tikslus ir veiklą, greičiausiai rasime labai daug bendra.

Tokia asociacijų gausa buvo struktūriškai nulemta ir juridinių dalykų – bene didžiausios ir seniausios asociacijos Lietuvos bibliotekininkų draugijos įstatuose iki šiol buvo nustatyta tik fizinių asmenų narystė, tokiu atveju užkirstas kelias į ją įsilieti juridiniams asmenims – bibliotekoms, informacijos centrams ir artimų sričių partneriams.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos (teisinė juridinio asmens forma – asociacija), įkurtos dar 1931 metais prof. Vaclovo Biržiškos, atkūrusios savo veiklą 1989 metais nariai šiuo metu yra daugiau nei 2 tūkstančiai bibliotekose darbuotojų. Juos vienija plačiai formuluojami ir daugeliui patrauklūs tikslai:
plėtoti bibliotekininkystę, kelti bibliotekų vaidmenį visuomenėje.
• Skatinti šios srities mokslo tiriamąjį darbą.
• Kelti LBD narių kvalifikaciją, ugdyti jų profesionalumą, rengiant konferencijas, seminarus, kursus, stažuotes ir kitus renginius.
• Rengti siūlymus Lietuvos Vyriausybei bei vietinės valdžios organams dėl bibliotekų darbo gerinimo.
• Plėtoti LBD ryšius su užsienio šalių analogiškomis draugijomis, organizacijomis ir įstaigomis
[5].

Kitų šalių nacionalinių asociacijų ir tarptautinių asociacijų pavyzdžiai rodo, kad stipresnės ir finansiškai stabilesnės yra nevyriausybinės organizacijos leidžiančios kelias narystės formas – individualią, institucinę, stebėtojų, tikrųjų narių ir pan. Tai įvertinusi Lietuvos bibliotekininkų draugija planuoja pakoreguoti įstatus ir žengti strateginį žingsnį link aktyvaus lyderio vaidmens bibliotekininkystės nevyriausybiniame sektoriuje. Tai galbūt leis Lietuvos bibliotekoms ir bibliotekininkams suvienytai dalyvauti tarptautinių ir regioninių asociacijų kaip antai Europos bibliotekų ir dokumentacijos biuro EBLIDA ir Tarptautinės bibliotekinių asociacijų ir informacinių institucijų federacijos IFLA veikloje. Visgi dar didesnis iššūkis yra bendros ir neutralios platformos paieškos bendradarbiavimui su tarpusavyje konkuruojančiomis profesinėmis sąjungomis.

Stiprios bibliotekų asociacijos. Informacinės ir žinių visuomenės kontekste keičiantis bibliotekoms, bibliotekų asociacijos, iš vienos pusės, stengiasi išlaikyti tradicijas ir tęstinumą, iš kitos pusės – privalo prisitaikyti prie naujų iššūkių ir teikti savo nariams aktualias paslaugas. Kadangi asociacijos priklauso nuo bibliotekų ir, iš esmės, egzistuoja tik tam, kad padėtų joms suvienytomis pajėgomis pasiekti prasmingų tikslų, jos periodiškai turi vertinti savo veiklą ir rezultatus. Norint veikti efektyviai, kaip ir bet kuriai kitai organizacijai, svarbu suvokti savo išskirtinę paskirtį, kuri, būtina pažymėti skiriasi nuo bibliotekų paskirties, nors abiejų veikla grindžiama panašiomis vertybėmis – informacijos ir intelektualine laisve, pelno nesiekiančiais interesais ir pan.

Asociacijos kuriamos tam, kad tarnautų savo nariams ir tos tarnystės kokybė yra vienas iš stipriausių motyvų siekti narystės nevyriausybinėje organizacijoje. Todėl pirmiausia, ką kiekviena asociacija turėtų įvertinti – narių interesus ir ekspektacijas [6].

Ankstesniame poskyryje minėjau susitikimą Hagoje, skirtą bibliotekų asociacijų stiprinimui, kuriame dalyvavo Bulgarijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Ukrainos bibliotekų asociacijų ir IFLA atstovai. Prieš šį susitikimą Bilo ir Melindos Geitsų fondo pasamdyta konsultacinė įstaiga atliko 20 ekspertų apklausą (interviu telefonu) ir iš atsakymų suformulavo bendrus stiprių bibliotekinių nevyriausybinių organizacijų savybes:
aktyvūs nariai, atstovaujantys šalies bibliotekų ir bibliotekininkų įvairovę;
• stiprios paslaugos nariams ir bibliotekų aplinkos ir išorės partnerių pripažinimas;
• įtakingas balsas išorėje, veikiant politiką, nustatant profesinius standartus, gerinant bibliotekų veiklos supratimą ir padedant į sektorių pritraukti išteklių;
• finansinis stabilumas
[7].

Barrie Howard iš JAV Skaitmeninių bibliotekų federacijos [8], jungiančios įvairių šalių bibliotekas ir asocijuotus narius, teigia, kad nepriklausomai nuo įvairių bibliotekų asociacijų misijų ir skirtingų tikslų, visoms joms iškyla panašūs susiję su lyderystės, organizavimo, finansavimo, operatyvinės veiklos, komunikacijos ir vertinimo uždaviniai [6]. Galima teigti, kad tai yra bendri bet kurios organizacijos valdymui keliami uždaviniai. Tačiau bibliotekų asociacijos, susikoncentravusios į išorinius savo tikslus – paveikti politikų sprendimus ir užsitikrinti didesnį finansavimą, akcijas, skirtas pakeisti visuomenės nuomonę apie bibliotekas, dažnai pamiršta savo organizacijos valdymo svarbą. Priežastis paprasta – tai vidinė, nedaugeliui matoma, asociacijos veiklos dalis.

Nevyriausybinio sektoriaus stiprybė yra savanoriai, kita vertus – organizacijoms čia iškyla rimtų iššūkių, kaip motyvuoti ir organizuoti veiklą žmonių, kurie negauna atlygio, o tai, daugelio supratimu, vienintelė veiksminga motyvacijos priemonė. Kaip suderinti skirtingus interesus ir pasiekti ambicingų rezultatų, kurių reikalauja asociacijų tikslų formuluotės. Todėl valdymo uždaviniai yra dar didesnis iššūkis į jos valdymo organus išrinktiesiems nariams. Lietuvoje 2000 metais atliktos analizės duomenimis tik trečdalis trečio sektoriaus organizacijų buvo sukūrusios bent vieną mokamą darbo vietą [9]. Beveik visos mūsų šalyje veikiančios bibliotekų nevyriausybinės organizacijos veikia vien tik savanorių darbo pagrindu. Dar labiau Lietuvos bibliotekų asociacijų tęstinumą apsunkina filantropijos tradicijos trūkumas [10].

Ilgalaikės strategijos. Sėkmingų bibliotekų asociacijų pavyzdžiai rodo, kad jų veiklos pagrindas – efektyvus valdymas, pagrįstas keliais principais:
aiški ateities vizija;
• plataus pobūdžio (neribojanti) veiklos politika;
• įvairių informacinės visuomenės veikėjų pritraukimas;
• tarptautinio bendradarbiavimo plėtra
.

Šie principai iš esmės atspindi anksčiau aptartas stiprių asociacijų sąlygas. Ilgalaikės strategijos su aiškia vizija, misija, tikslais bei veiklos planais suteikia pagrindą ir lyderystei, ir sutelktai savanorių ir paprastai labai nedidelės apmokamų administracijos darbuotojų komandos veiklai.

Amerikos bibliotekų asociacija 2005 metais patvirtino ilgalaikį veiklos planą iki 2010 metų, Lenkijos bibliotekų asociacija 2oo9 metais parengė ir patvirtino ilgalaikę veiklos strategiją 2010-2021 metams [11]. Tai atitinka bene garsiausios moderniosios vadybos Thomas Peters ir Robert Waterman koncepcijos taisyklę – centralizuotos kontrolės, pagrįstos stipria ir aiškia vertybių sistema, svarba, bet kartu suteikiant darbuotojams maksimalią novatoriškumo ir individualios veiksmų autonomijos laisvę [12]. Reikia pažymėti, kad strateginiai planai duoda reikalingą efektą tik tuomet, jei į planavimą ir diskusijas dėl parengto projekto įtraukiami visi asociacijų nariai, tik tokiu atveju vizijos ir tikslai bei vertybės bus prasmingos ir suteiks pagrindą bendrai veiklai.

Kitos ne mažiau svarbios sąlygos – nuolatinis einamosios veiklos vertinimas ir formalizuotas atsiskaitymas savo nariams pagal strateginiame plane keliamus tikslus bei planavimo tęstinumas. Antai Amerikos bibliotekų asociacijai strateginio plano parengimui, aptarimui ir patvirtinimui prireikė dviejų metų, šių metų pradžioje plataus masto narių apklausa pradėtas naujojo plano iki 2015 metų rengimo procesas, nors iki galiojančio plano pabaigos liko dveji metai [13].

Apibendrinant, galima teigti, kad bibliotekų asociacijų lyderystė ir aktyvūs nariai yra svarbiausi veiksniai jų gyvybingumui ir veiklos tęstinumui. Visgi kartais asociacijos visas pastangas skiria į išorę nukreiptoms iniciatyvoms, pamiršdamos vidinės organizacijos valdymo – veiklos planavimo, struktūros formavimo, savanoriško darbo organizavimo ir mokamų darbo vietų sukūrimo, fondoieškos, kasdienės veiklos organizavimo ir kontrolės, komunikacijos su nariais – funkcijas.

Jos nesąmoningai tampa antraeilėmis. Tokia praktika ilgalaikėje perspektyvoje veda prie organizacijos silpnėjimo, nes asociacijos veikia tik kelių dešimčių išrinktųjų į valdymo organus entuziazmo ir pastangų pagrindu, tūkstančiams narių prisidedant tik pasyviu nario mokesčio mokėjimu, dažniausiai neturint tiesioginio ryšio su vadovybe, sužinant apie asociacijos veiklą per visuomenės informavimo priemones. Įvertinus, kad pastarųjų interpretacija ir akcentai ne visada sutampa su oficialia asociacijos pozicija, galima teigti, kad tokiu atveju narystės naudą jaučia tik tiesiogiai dalyvaujantys aktyvistai, kiti gi, negaudami informacijos apie naudą ir išsamių veiklos ataskaitų net ir metinėse konferencijose, praranda motyvaciją išlaikyti narystę. Neskiriant pakankamai dėmesio pasyviųjų aktyvinimui, bendravimui viduje ir interesų išsiaiškinimui, ilgainiui formuojasi įspūdis, kad asociacija veikia kaip uždaras išrinktųjų klubas.

Tai sukuria informacinius ir psichologinius barjerus naujiems nariams, pavyzdžiui, jaunimui, įsijungti į organizaciją. Kita vertus, ir išorėje toks klubas tampa vis mažiau ir mažiau patrauklus, nes atrodo tarsi atstovautų tik nedidelės grupės interesus, o ne plačią specialistų bendruomenę ir bibliotekas. To pasekmė - mažėjančios asociacijos pajamos, nes daugelis jų priklauso nuo narių mokesčių ir rėmėjų paramos. Iš šio uždaro rato gali išvesti tik pastangos subalansuoti išorinės veiklos tikslus ir veiksmingą asociacijos narių motyvavimą bei vertybių palaikymą. Nemažai stiprių bibliotekų asociacijų to pasiekia tinkamai taikydamos strateginio valdymo koncepciją.


Tačiau tai jokiu būdu nėra vienintelis būdas siekiamiems pokyčiams organizacijoje inicijuoti. Link to neabejotinai veda Lietuvos bibliotekininkų draugijos dalyvavimas IFLA programoje Bibliotekų asociacijų stiprinimas (Building Strong Library Associations) (Nuotraukoje - pirmasis susitikimas, 2010). Per dvejus metus bus siekiama sustiprinti LBD narystę ir komunikacijos gebėjimus, partnerystes ir bendradarbiavimą, atstovavimą ir finansavimo šaltinių paiešką [14].

Parengė
Ramunė Petuchovaitė, VU Bibliotekininkystės ir informacijos institutas, 2011-01-10

Naudota literatūra ir šaltiniai:
1. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas.Valstybės žinios, 2004-02-14, Nr. 25-745
2. Overview: Global Libraries Strategy. [Rankraštis; Bill and Melinda Gates Foundation, 2009. 4 p.]
3. The Cooperating Library System: Associations and Organisations [Interaktyvus]. Iš The Library System in Denmark / Jørgen Svane-Mikkelsen. Copenhagen, 1997. 84 p. Prieiga per internetą: http://www.bibliotekshistorie.dk/sektion14.tekst.lasso?readthis=263&-token.skiprecords=19 [žiūrėta 2009 m. lapkričio 8 d.]
4. Pors, Niels Ole. The role of the library associations and organisations in the changing library landscape: A study of corporatism in Denmark. Library Management. 2006, Vol. 27. Issue ½. P. 66-76
5. Lietuvos bibliotekininkų draugija [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.lbd.lt/lbd/tikslai.htm [Žiūrėta 2009 m. spalio 27 d.]
6. Howard, Barrie. Leadership Issues for Building Resilient Library Associations [Interaktyvus]. World Library and Information Congress: 74th IFLA General Conference and Council. 10-14 August 2008, Quebec, Canada. P. 1-2. Prieiga per Internetą: http://ifla.queenslibrary.org/IV/ifla74/papers/083-Howard-en.pdf [Žiūrėta 2009 m. lapkričio 8 d.]
7. Fanning, Joan. Interview Summary: In preparation for Strengthening Library Associations Conveneing. 2009. [Rankraštis].
8. Digital Library Federation (DLF). Prieiga per internetą: http://www.diglib.org/dlfhomepage.htm [Žiūrėta 2009 m. lapkričio 8 d.]
9. Savanorystė Lietuvoje [Interaktyvus]. Labdara-parama portalas. Prieiga per internetą: http://www.labdara-parama.lt/article.php?smid=50 [Žiūrėta 2009 m. lapkričio 8 d.].
10. Filantropija Lietuvoje 2003: sociologinio tyrimo apibendrinimas [interaktyvumas]. Vilnius, 2003. P. 27.Prieiga per internetą: http://politika.osf.lt/kiti/dokumentai/FilantropijaLietuvoje2003/Filantropija%20santrauka%20DJ.pdf [Žiūrėta 2009 m. lapkričio 8 d.].
11. Polish Library Associations‘ Strategy 2010-2o21. [Interaktyvus]. 2009 June. Prieiga per internetą: http://www.ebib.info/en/images/SBP/pla-strategy-2010-2021.pdf [Žiūrėta 2009 m. lapkričio 8 d.].
12. Pitersas, T., Votermenas, R. Menedžerio knyga. Vilnius, Mintis. 1991, p. 333-334.
13. 2015 Strategic Plan [Interaktyvus]. American Library Association ALA. Prieiga per Internetą: http://www.ala.org/ala/aboutala/missionhistory/plan/2015/index.cfm [Žiūrėta 2009 m. lapkričio 8 d.]
14. Bibliotekų asociacijų stiprinimas [Interaktyvus]. Lietuvos bibliotekininkų draugija. Projektai. Prieiga per internetą: http://www.lbd.lt/lbd/projektai.htm [Žiūrėta 2011 m. sausio 9 d.]

2011-01-09

Klausimas studentams: kokie mokomieji leidiniai patogiausi naudoti studijoms?

Šiandien daug kalbame apie e.knygas, elektroninius išteklius apskritai ir jų didėjančią reikšmę įvairiose gyvenimo srityse.

Manau, smalsu paklausti studentų, skaitančių tinklaraštį Rock&roll bibliotekininkas, kokie leidiniai - elektroniniai ar spausdintiniai - patogiausi naudoti studijoms?

Kviečiame studentus dalyvauti apklausoje ir pažadame pakomentuoti, kokiems leidiniams pirmenybę teikia užsienio studentai.

2011-01-07

Elektrinės gitaros ...bibliotekoje?

Kalifornijos Rytų Palo Alto viešoji biblioteka sumanė įgyvendinti originalų planą - pasiūlyti muzikos programą vietos gyventojams. Šiam tikslui ketinama įsigyti elektrinių gitarų "kolekciją". Jos bus skolinamos gyventojams 8 savaitėms. Tuo pat metu gyventojai turės galimybę nemokamai dalyvauti gitaros pamokose. Bibliotekos vadovas nori išbandyti ir prekybos gitaromis už prieinamą kainą galimybes, jei pavyktų gauti pakankamą nuolaidą.

Atrodytų, tokia programa gana keista ir nelabai "bibliotekiška". Tačiau jos argumentacija tikrai grindžiama bibliotekininkystės vertybėmis. Aptarnaujamame regione gyvena nemažai neturtingų ispanų ir Lotynų Amerikos kilmės šeimų, kurių gyvenime muzika atlieka reikšmingą vaidmenį. Regione trūksta prieinamų muzikos mokymo programų, tuo tarpu muzika galėtų tapti pakankamai suskaidytos bendruomenės vienijimosi veiksniu.

Bibliotekos vadovas teigia, kad paslauga bus paklausi tarp 12-18 metų bibliotekos vartotojų. Muzikos pamokoms bus panaudotos vieno iš bibliotekos filialų patalpos. Biblioteka planuoja pasamdyti ir muzikos mokytojus, nors jau atsirado ir keli savanoriai. Šiuo metu vietos valdžios institucijoms pateikta paraiška ir laukiama atsakymo.

Parengta pagal:

WARBURTON, Bob. A small California library hopes to circulate electric guitars. Iš Library Journal.com [interaktyvus]. 3 January, 2011 [ žiūrėta 2011 m. sausio 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libraryjournal.com/lj/home/888606-264/a_small_california_library_hopes.html.csp

2011-01-05

Naujas tyrimas apie požiūrį į bibliotekas JAV - jau šį mėnesį

JAV bibliotekininkystės tyrimų ir paslaugų centras OCLC paskelbė ištraukas iš naujos ataskaitos "Požiūris į bibliotekas, 2010: kontekstas ir bendruomenė ", kurią žadama paskelbti jau šį mėnesį. Ši ataskaita yra panašaus tyrimo, atlikto 2005 m., tęsinys. Ji įdomi tuo, kad leidžia daryti išvadas apie tai, kaip kinta vartotojų požiūris į bibliotekas ekonominės krizės sąlygomis.

Įdomūs pastebėjimai:

37% amerikiečių, nurodžiusių, kad krizė jiems turėjo ekonominį poveikį, naudojasi bibliotekomis dažniau, negu anksčiau.

JAV gyventojai, kuriems krizė neturėjo ekonominio poveikio, irgi naudojasi bibliotekomis dažniau. Net 16% tokių respondentų nurodė intensyvesnio naudojimosi biblioteka tendenciją.

Kitus įdomius rezultatus galima peržiūrėti pateiktose ataskaitos ištraukose: Economically impacted Americans ir The library... empowering Americans.

Parengta pagal:

New OCLC Report Coming Later This Month, Two Chapters Available Today: "Perceptions of Libraries, 2010: Context and Community". Iš ResourceShelf [interaktyvus]. 4 January, 2011 [žiūrėta 2011 m. sausio 5 d.]. Prieiga per internetą: http://web.resourceshelf.com/go/resourceblog/63071

2011-01-04

Viešųjų bibliotekų proveržis Lietuvoje - jau šiandien...

Viešąją biblioteką šiandien galime laikyti besimokančios visuomenės įstaiga, lengvai ir patogiai prieinama, kurios paskirtis – užtikrinti kasdienę prieigą prie mokymosi šaltinių ir galimybių, aprūpinti piliečius informacija gyvenimo problemoms spręsti, suteikti erdvę neformaliam ir savaiminiam mokymuisi, bendravimui, kultūriniams atradimams.

Be abejo, bibliotekoje pirmiausia dairomės knygų. Tačiau šiandien greitas internetas ir elektroninės paslaugos viešosiose bibliotekose paprasčiausiai turi papildyti knygų ir periodikos skolinimo paslaugas, skaitymo skatinimo ir kitą veiklą. Informacinės ir ryšių technologijos bibliotekoms suteikia galimybes tiek kurti naujas paslaugas, tiek ir tradicines informacijos paslaugas teikti elektroninėmis priemonėmis taip įveikiant geografinius, fizinius ar kvalifikacinius apribojimus. Ne mažiau svarbu, kad be knygų ir elektroninės bibliotekos paslaugų, ji tarnauja kaip viešoji erdvė bendruomenės susibūrimams, aktyviam kūrybiniam ir kultūriniam vyksmui bibliotekoje ar už jos ribų.

Ateityje – savitarna, centralizuotos ir tikslinės paslaugos

Kiekvienas specialistas, turintis ilgesnę darbo bibliotekoje patirtį, greičiausiai jau pastebėjo, kad keičiasi bibliotekininko darbas. Kartais girdisi ir skundų, ir klausimų, kuris gi iš minėtų vaidmenų – svarbesnis. Atsakymas – svarbūs visi, todėl reikia taupiai naudoti savo laiką. Ateityje apskričių ir savivaldybių pagrindinėse bibliotekose vis daugiau lankytojų naudosis savitarnos sistema, todėl šių bibliotekų darbuotojai galės savo laiką panaudoti paslaugų gerinimui ir centralizuotoms paslaugoms. Pavyzdžiui, iš pagrindinės bibliotekos nuotoliniu būdu specialistai jau dabar prižiūri kompiuterių tinklų ir sistemų veiklą, sukūrus skaitmeninės kraštotyros biblioteką ją galės pildyti visos kultūros įstaigos, ir gyventojai, viena biblioteka gali kurti renginių ir akcijų pagalbines priemones (scenarijus, plakatus, kvietimų maketus ir kitą medžiagą) kuriomis naudosis visos kitos bibliotekos.


Bendraudami sužinosime, ko reikia gyventojams

Į viešąsias bibliotekas užsuka įvairūs žmonės – suaugę ir vaikai, šeimos, auginančios mažamečius vaikus, paaugliai, besimokantis jaunimas, dirbantys ir bedarbiai, senyvi žmonės, tautinių mažumų atstovai, imigrantai, neįgalieji ir t.t. Aktualias bibliotekos paslaugas jiems galime pasiūlyti tik supratę, kokie yra jų poreikiai, interesai, gebėjimai ir problemos. Todėl ne tik pagrindinės bibliotekos, bet ir filialai ateityje privalės vis daugiau laiko ir pastangų skirti bendravimui su aptarnaujamomis bendruomenėmis, jų poreikių pažinimui. Tai bus sisteminga veikla, stiprinanti ryšius su bendruomenės lyderiais, vietinėmis įstaigomis, įtraukianti į bendrus projektus ir iniciatyvas, padedanti bendrai spręsti problemas, analizuoti gyventojų informacinius poreikius ir pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis. Tokiu būdu bibliotekos gali tapti mažiau viena nuo kitos priklausančiomis, kelti prioritetus savo bibliotekos veiklai, nustatyti darbo laiką, teikti paslaugas, pritaikytas vietos bendruomenei.

Ar veiklos specializacija ir stiprūs partnerystės ryšiai yra nauja viešosioms bibliotekoms? Tikrai ne, turime tik daugiau įrankių ir įgūdžių savo darbui vykdyti. Nepaisant ekonominės krizės galime pasidžiaugti užtikrintai modernėjančiomis viešosiomis bibliotekomis, ir pasiektais rezultatais – bibliotekose daugėja lankytojų, gyventojai ir valdžia pastebi bibliotekininkų kvalifikacijos pokyčius ir vis daugiau jų yra patenkinti bibliotekų paslaugų kokybe. Tai - geras pagrindas dar didesnei viešųjų bibliotekų pažangai 2011 metais!

Tekstas parengtas ir 2011-01-04 paskelbtas projekto "Bibliotekos pažangai" tinklalapyje.

Nuotraukos iš projekto "Bibliotekos pažangai" fotogalerijos

2011-01-03

Skaitmeninė Amerikos viešoji biblioteka - nauja iniciatyva

2010 m. gruodžio viduryje Berkmano Interneto ir visuomenės centras (Harvardo universitete) paskelbė apie naują iniciatyvą - Skaitmeninę Amerikos viešąją biblioteką. Jau gautas finansavimas iš Alfredo P. Sloano fondo pradėti tyrimus, kurie leistų nustatyti kuriamos bibliotekos mastą, architektūrą, sąnaudas ir administravimo būdus. Šiems klausimams spręsti pasitelkti bibliotekininkystės specialistai, skaitmeninio turinio projektų autoriai, akademinės bendruomenės atstovai. 2011 m. pradžioje Berkmano centras paskelbs darbotvarkę metams.

Skaitmeninėje Amerikos viešojoje bibliotekoje ketinama sutelkti šalies kultūros paveldą ir suteikti patogią prieigą prie jo vartotojams. Biblioteka padėtų spręsti ir tokias problemas, kaip dabartinių konkuruojančių e.knygų leidėjų formatų nesuderinamumas, kuris riboja galimybę skaityti knygas elektroniniu formatu.

Parengta pagal:

HOPKINS, Curt. Berkman plans Digital Public Library of America. Iš Read Write Web [interaktyvus]. 14 December 2010 [žiūrėta 2011 m. sausio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.readwriteweb.com/archives/berkman_plans_digital_public_library_of_america.php

2011-01-01

Su Naujaisiais 2011 metais!


Mieli tinklaraščio skaitytojai,

sveikiname Jus su Naujaisiais 2011 metais! Linkime smagios šventės ir puikių naujų metų!