2011-01-22

Požiūris į biblioteką

Darbo netekusios 38 metų žurnalistės Violetos B. žodžiai iš Audronės Urbonaitės straipsnio "Lietuvei proto įkrėtė išprotėjusi vokietė" (Lietuvos rytas, 2011-01-22, Nr. 18, p. 1, 6-7) :

Man gėda ir nejauku. Svarstau, ar panašiai jaučiasi bepinigės kaimietės, kai eina į kaimo biblioteką, kad jas veltui pamokytų, kaip internete susirasti skelbimą apie nesamą darbą. [...] Žingsniuoju į sostinės biblioteką. Bet nuo to nelengviau: jaučiuosi beveik asociali apskurėlė. [...] Vos neapsiverkiu: į Vokietiją skambinti bibliotekininkė tikrai neleis. Bet leidžia - elgetos atjaučia elgetas.

Mano reakciją, skaitant straipsnį, nebuvo vienareikšmė:

1) beviltiška ir arogantiška idiotė, jai proto ir atjautos niekas nebeįkrės

2) ji atskleidžia šiek tiek praprususių ir iš [9] aukšto į kitus žmones žiūrinčių, lietuvių mentalitetą

3) tokį žmonių požiūrį į iš jų pačių mokesčių finansuojamą viešąją biblioteką puikiausiai palaiko mūsų [bibliotekininkų] "skurdo zonų" ir anot leidėjų "skurdinamų bibliotekų" akcijos ir tai yra pagrindas neplankiems sprendimams dėl finansavimo.

4) gal tokios iš tikrųjų yra sostinės bibliotekos!?

14 komentarų:

  1. straispnio autorė niekada etika neblizgėjo- prisiminkit kaip aprašė poklabį su mirštančia Jurga Ivanauskaite.
    labai didelė dalis tiesos vis tik yra: didžioji dauguma sostinės bibliotekų yra paibaisėtinos

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kuo labiau bibliotekininkai įsižeidžia, kai juos lygina su elgetomis, tuo labiau šis požiūris stiprėja.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Pritariu, kad nemažai bibliotekų Vilniuje yra prastesnės negu turėtų būti pagal joms suteiktą statusą. Ir situaciją dar labiau gadina atsainus vadovų požiūris ne tik į biblioteką, bet ir į pačius darbuotojus. O kai dar prioritetai yra ne tokie, kokie turėtų būti, biblioteka po truputį eina uždarymo link.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Tikiuosi mano draugai neprieštaraus diskusijos kitame tinkle perkėlimui į šį blogą:

    1 dalis:

    IK: Mano manymu, tai nuoširdžiai išsakyta tiesa. Viešoji biblioteka savo prigimtimi yra skirta darbininkų ir viduriniajai klasei. Tose šalyse, kur viduriniokai yra ties skurdo riba, ten pat laikosi ir viešosios bibliotekos. Skandinavai ir kt.ša...lys, kuriose vidurinė klasė yra valstybės pagrindas, visai kita situacija ir su viešosiomis bibliotekomis.
    Suprantama, kad soc.statusas ir pajamos nėra priežastis (ne) mylėti, (ne)gerbti žmogaus, tačiau šio straipsnio autorė, kaip sakiau, parašė nuoširdžiai, be humanistinio apsimetinėjimo.
    RP: mane šokiravo ne požiūris į biblioteką, bet į kitus žmones... kaip sakai be humanistinio apsimetinėjimo. Galima dar kartą grįžti prie dviejų Lietuvų, kurių nejungia jokie socialinio kapitalo saitai, bet atvirkščiai - skiria... Ir sutinku, todėl "pirmosios ir daug geresnės" Lietuvos atstovai gali nepalaikyti viduriniosios klasės ir darbininkų "žaisliuko"...
    IK: Tame ir visa bėda. O viešoji biblioteka ir jos statusas bei įvaizdis tėra socialinio sopulio simptomas. Kol ta situacija egzistuos, tol bibliotekininkas bus tik ubagas ubagų įstaigoj.
    IJ: Pritariu RP nuomonei šimtu procentu...

    AtsakytiPanaikinti
  5. 2 dalis:

    SZ: Straipsnis berods "meninis", t.y. matyt skirtas pagąsdinti norinčius emigruoti - paskaičiau ir komentarus, yra pasipiktinusių tokiu požiūriu į bibliotekininkus :) ir susirūpinusių, ar tragiškoji straipsnio herojė grąžino tuos kelis litus bibliotekininkei :). Aišku, "džiugu", žinant, kad dirbi įstaigoje, kuri tiesiog paprastai vadinama "ubagų" :)))).

    RR: Merginos, straipsnis iš piršto laužtas, žurnalistė ne itin talentinga ir nelabai šviesaus proto, ką ji žino apie bibliotekas? :)

    UL: Kad tautos nuomonę tokie žurnalistai dažniausiai ir formuoja :)

    RP: Man irgi šeštas jausmas sako, kad sufabrikuota ta istorija. Pirmiausia todėl, kad dienorasčių taip literatūriškai niekas nerašo, nebent iš anksto žino, jog užrašus publikuos arba juos specialiai tam sukuria atbuline data; antra, žinant bibliotekų finansinius išteklius - neralu gauti leidimą skambinti į Vokietiją; trečia - kelia įtarimų tokia greita atomazga - naujo darbo pasiūlymas, čia, kaip kažkur skaičiau, kvepia Zitos Čepaitės darbo paieškos Londone projektu. Bet, kaip UL sako, tokiais straipsniais šventai tikima!

    UL: Taip, suprantu kuo puikiausiai, kad iš to mūsų "teisingo" matymo...

    SZ: Aišku, kad čia sufabrikuota istorija, tik vat teisingai UL sako - "tauta" tikrai tiki tokia žiniasklaida, vargšo bibliotekininko įvaizdis jau kaip ir suformuotas - jau keletą kartų susidūriau su tokia nuomone asmeniškai. Kai pasakau, kad esu bibliotekininkė, tai išgirstu "oi, kiek žinau jums labai nekas..." :).

    RP: nori pasakyti "šnipštas"... :) Demokratinėje visuomenėje garantuojama žodžio laisvė, tai kiekvienas gali išsakyti savo nuomonę, nesvarbu - patinka ji mums ar ne. Kitas klausimas, o ką mes turėtume daryti, kad per ilgą laiką tokio požiūrio turėtojų būtų mažiau?

    UL: Kadangi diskutuojam savam rate, reikėtų persikelti prie vyno :)

    RR: ir pasikviesti kolegų žurnalistų... ;)

    UL: Va čia tai būtų žingsnis keičiant požiūrį :) O kodėl gi ne? Pvz. galėtume pradžiai padaryti vakarėlį non-library srities draugams ir padiskutuoti apie bibliotekas.

    JK: kažkoks akivaizdžiai klaikus užsakomasis straipsnis.

    RR: galėčiau apie šitą straipsnį parašyti ištisą recenziją, tik neturiu laiko, verčiau, leiskit jį paanalizuoti studentams. manau, jie apie jį pasakytų įdomių dalykų. o apie straipsnį pasakysiu tik tiek, kad tai tik dar vienas prastos lietuviškos žurnalistikos, kai užmirštama apie bet kokią etiką ir estetiką, pavyzdys. Ar ji formuoja nuomonę? Abejoju. Mėgstu paskaityti komentarus prie straipsnių - žmonės tikrai nėra kvaili ir atskiria pelus nuo grūdų. žinoma, yra tokių, kurie mąsto taip, kaip šita žurnalistė, kurie niekina viską ir visus, kurie kitokie. Ar juos kas nors pakeis, ar kas nori turi stengtis pakeisti juos ir jų požiūrį? Nežinau. mano nuomone, tai Sizifo darbas. Toks požiūris miršta tik su žmonėmis, kurių galvose jis gyvuoja...

    AtsakytiPanaikinti
  6. nelabai suprantu Jūsų pasipiktinimo esmės. Ar tai, kad bibliotekininkes (-us), kurių atlyginimo vargiai užtenka susimokėti už šildymą ir visuomeninio transporto nuolatinį bilietą, pavadino elgetomis? Gal ir per daug hiperbolizuotai išsireiškė autorė, bet yra kaip yra. Dauguma Lietuvos žmonių skursta ir bibliotekininkai tikrai "netempia" prie viduriniosios klasės. Juk čia nekalba apie tuos žmonės, kurie dirba vadovais, privačių aukštųjų mokyklų bibliotekų darbuotojais, ministerijų specialistais ar bibliotekininkystės dėstytojais. Mūsų ne nacionalinės reikšmės bibliotekos yra varganos ir dirba čia varguoliai, vieni iš idėjos, kiti iš bėdos, treti neaišku dėl ko, bet tikrai ne dėl pinigų. Gal todėl įžeidžiai ir nuskambėjo žodis "elgetos", bet jį pakeitus "skurdžiumi" ar "varguoliu" autorės nusišnekėjimu apkaltinti nebegalėtumėte.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Mano požiūriu, čia principinis reikalas žogaus vertės ir pagarbos jam nesieti su ekonominiais pajėgumais, todėl, manau, kad "bepinigių" ar "varguolių" etiketes gali sau užsiklijuoti tik pats žmogus, o ne kažkas iš šono. Nežinau, gal aš neteisi ir gal tikrai yra daugiau manančių kaip D. rašė...

    AtsakytiPanaikinti
  8. Taip, regis, nemažai žmonių linkę kažkaip laikyti turtą (pinigų, prestižinio darbo ir kt. turėjimą) proto, moralinių vertybių, apskritai žmogiškumo pakankamu pakaitalu. Dirbi ne dėl pinigų - tikriausia esi nesveikas arba idiotas... Bet tai, iš tiesų, jau nebe bibliotekininkystės, o visuomenės problema... Pats straipsnis akivaizdžiai apgailėtinas - norėčiau tikėti, kad daugelis skaitytojų tą visgi atpažins...

    AtsakytiPanaikinti
  9. "Dauguma Lietuvos žmonių skursta ir bibliotekininkai tikrai "netempia" prie viduriniosios klasės. Juk čia nekalba apie tuos žmonės, kurie dirba vadovais, privačių aukštųjų mokyklų bibliotekų darbuotojais..." Nebijokime tiesos, ponės - valstybinių aukštųjų mokyklų bibliotekose yra vyresniųjų bibliotekininkų, gaunančių labai mažą atliginimą. Neįsivaizduoju, kiek tokiu atveju gauna paprasti bibliotekininkai?

    AtsakytiPanaikinti
  10. Vis dėlto nemanau, kad ta "žurnalistė" kalbėdama apie bibliotekininkę, bandė sumenkinti jos žmogiškąją vertę, įvertinti moralines vertybes ir t.t. Manau, kad ji būtent ir kalbėjo apie ekonominius pajėgumus, kurio jos minima/susapnuota/išgalvota/tikra bibliotekininkė (kaip ir biblioteka) neturi. "Pinigų neturėjimas tvoja per orumą kur kas smarkiau, nei įsivaizduoja to nepatyrę žmonės."

    Kitas klausimas yra pačios "žurnalistės" supratimas apie bibliotekų paskirtį:
    "Man gėda ir nejauku. Svarstau, ar panašiai jaučiasi bepinigės kaimietės, kai eina į kaimo biblioteką, kad jas veltui pamokytų, kaip internete susirasti skelbimą apie nesamą darbą."
    Iš tiesų, toks parašymas varo į neviltį, jeigu suvoktume, kad žurnalistė biblioteką įsivaizduoja tik kaip nemokamo interneto paslaugų tiekėją. Bet ar verta tikėtis, kad straipsnyje apie pinigėlius ir darbo paieškas bus išvardintos bibliotekų funkcijos ir galimybės, net neturint normalių finansinių išteklių. Šiuo atveju šis pavyzdys galėtų būti netgi labai tinkamas tam, kad įvardinti mūsų valstybės skiriamą dėmesį kultūrai, kultūros darbuotojams, išsilavinusiems žmonėms, kurie turi skursti nepaisant jų aukštos žmogiškosios vertės ir svarbos. Žurnalistė (ji teigia pati esanti išsilavinusi), skursta - ir bibliotekininkė (išsilavinusi), ją supranta. Nekapstykime per giliai.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Jau, kad visai užpilčiau žibalo į ugnį, pasakysiu, kad nemažai viešojo sektoriaus įstaigose dirbančiųjų ir pensininkų šiandien yra panašioje situacijoje kaip ir bibliotekininkai. O valstybė dėl ekonominės situacijos gali tik mažinti biudžeto išlaidas viešajam sektoriui, bet vis tiek pripažįstama, kad viešųjų paslaugų reikia visuomenei, pavyzdžiui, kad ir aprašytas atvejis rodo kaip bibliotekoje, finansuojamoje iš mokesčių, Violeta gavo informacijos ir komunikacijos galimybes, kurios padėjo jai išspręsti ekonomines problemas. Tokių atvejų - daug, bet apie juos mes kažkodėl nemokam kalbėti, galim tik apsilipdyti patys "varguolių" etiketėmis, aplipdyti savo įstaigą plakatais su užrašu "skurdo zona", džiaugtis, kai kiti mus vadina nuskurėliais ir skurdžiais. Juk, aišku, tikrai bibliotekose dirbam tik iš bėdos, nes mus kažkas privertė ateiti į šią profesiją, įsidarbinti bibliotekoje ir t.t. Jei taip yra, galiu pasakyt - padėtis beviltiška, nes be meilės savo darbui iš duobės neišlipsim ir pripažinimo nepelnysim, ir sprendimų nepasiūlysim, kai aplinka kalta. Iš kitos pusės čia tinka šios dienos Bernardinai.lt publikuotame pokalbyje žurnalisto iš Rusijos A. Verbin pasakyti žodžiai (palieku patiems perfrazuoti): "Bet dirbant žurnalistu reikia suprasti, kad tai – nepininginga profesija. Tai ne bankininko ar brokerio darbas, todėl uždirbti ne itin didelius pinigus ir nejausti nei moralinio, nei darbinio pasitenkinimo, manau, neverta."

    AtsakytiPanaikinti
  12. Gražus straipsnis:) - kaip Anderseno pasaka "Mergaitė su degtukais" - apie jautrumą ir žmogiškumą - tik tiek... diskusijos tęsiniui - sėskim į automobilį ir pradžiai aplankykim dvi sostinės bibliotekas - Pavilnio ir Dvarčionių - ir dar... pasiprašykim į tą vietą, kur karaliai pėsti vaikšto...tik tiek...

    AtsakytiPanaikinti
  13. pasaka be pabaigos...gal ir geres situacija, bet niekada tiek, kad pasikeistu visuomenes poziuris i bibliotekininkyste ir bibliotekininkus, tiek paciu bibliotekininku savivertes klausimas. Tai neatsiejami dalykai. Nepakitus pirmajam-optimistu ir entuziastu visad bus mazuma.

    AtsakytiPanaikinti
  14. Don kichotui siūlyčiau į tas bibliotekas pasikviesti naujuosius Vilniaus valdžios atstovus, nes iki šiol administracija manė, kad su Vilniaus bibliotekomis kaip ir viskas tvarkoj...

    AtsakytiPanaikinti