Viešosios bibliotekos ir piliečių mokslas: naujų bibliotekos vaidmenų žvalgytuvės

Po tikrai iiiilgoooos pertraukos pagaliau gimė naujas tekstas tinklaraščiui. Jau galvojau gal jį numarinti ir pamiršti. Bet į rankas pakliuvo mokslinis straipsnis apie Suomijos viešųjų bibliotekų požiūrį į galimybes ir kliūtis palaikyti piliečių mokslą ir labai užsinorėjau pasidalinti.  Gal kurią viešąją bibioteką sudomins ši galimai nauja kryptis viešųjų bibliotekų vaidmenų plėtrai, kurios apraiškų galima pastebėti kitų šalių bibliotekų praktikoje, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar JAV.

Piliečių mokslas – kas tai?

Piliečių mokslu (angl. Citizen Science), jei paprastai, yra vadinami mokslo tyrimai, kuriuose mokslininkai (profesionalūs tyrėjai) įtraukia paprastus žmones (nespecialistus) atlikti atsakingoms užduotims, pavyzdžiui, apibrėžti tyrimo problemą, rinkti ir analizuoti bei interpretuoti duomenis. Paprasta paieška interneto platybėse man parodė, kad Lietuvos universitetų tinklalapiuose jau galima rasti šiek tiek informacijos apie piliečių mokslą ir jo privalumus. Tokius, kaip aktyvesnė ir įtraukesnė visuomenė, sprendžiant visiems aklualias problemas, arba ugdomi mokslinių tyrimų raštingumo įgūdžiai, kurių vis dažniau prireikia atsispirti dezinformacijai ir kitų formų informacinėms manipuliacijoms moksliniais duomenimis. Vilniaus universiteto biblioteka nurodo kelis piliečių mokslo projektų Lietuvoje pavyzdžius, tarp jų – Rūšių ralis: norintiems pažinti Lietuvos gamtą (https://rusiuralis.lt/), kuriame siekiama rasti ir atpažinti kuo daugiau augalų, gyvūnų ar grybų rūšių.

VilniusTech tinklalapyje užtikau išsamiai aprašytus 2021 m. atlikto Piliečių mokslo žinomumo vertinimo tyrimo Lietuvoje rezutatus ir jų palyginimą su to paties tyrimo rezultatais Graikijoje, Nyderlanduose bei Ispanijoje. Į juos nesigilindama, pasidalinsiu tik pora faktų. Lietuvoje daugiau kaip pusė (57,60 %).apklausos dalyvių prisipažino visiškai nieko nežinantys apie „Piliečių mokslo“ sąvoką ir dauguma (aštuoni iš dešimties) nedalyvavo jokiose piliečių mokslo veiklose.

Taigi mūsuose tai yra nauja sritis. Bet, aš galvoju, artimiausioje ateityje turėtume tikėtis piliečių mokslo žinomumo ir populiarumo augimo. Todėl viešosioms bibliotekoms, įkvėptoms kolegų iš Suomijos apklausos rezultatų, gali būti naudinga pasižvalgyti į galimus vaidmenis ir indėlį į piliečių mokslo plėtrą. 

Įžvalgos iš Suomijos viešųjų bibliotekų apklausos

Trys Suomijos mokslininkai – Elena Svahn, Karolina Andersdotter ir Miki Kalio – 2024 m. apklausė 55 Suomijos viešąsias bibliotekas, norėdami išsiaiškinti darbuotojų požiūrį į piliečių mokslą ir bibliotekų sąlygas (tokių kaip bibliotekos fizinės ir skaitmeninės erdvės, žinių ištekliai ir infrastruktūra) dalyvauti piliečių mokslo projektuose.

Tyrėjai teigia, kad jų tyrimui ir bendrai viešųjų bibliotekų vaidmenims, susijusiems su piliečių mokslu, pagrindą suteikia Suomijos viešųjų bibliotekų įstatymo nuostatos, įgalinančios bibliotekas teikti visuomenei informacines paslaugas, konsultacijas ir paramą informacijos įsigijimą ir naudojimą bei įvairiapusio raštingumo įgūdžių ugdymą; taip pat suteikti patalpas mokymuisi, laisvalaikiui, darbui ir pilietinei veiklai; bei skatinti ‚socialinį ir kultūrinį dialogą.

Literatūros apžvalga prieš tyrimą atskleidė teoriškai galimus  viešųjų bibliotekų vaidmenis piliečių mokslo plėtroje:

·     Šviesti ir informuoti bendruomenes apie piliečių mokslo iniciatyvas;

·        Bendradarbiaujant su mokslininkais ir kolegomis iš mokslinių institucijų bibliotekų, įtraukti gyventojus į planuojamus ir vykdomus piliečių mokslo projektus;

·        Apmokyti piliečių mokslo projektų dalyvius apie jų vaidmenis ir darbą konkrečiame tyrimo projekte ir sudaryti sąlygas tą darbą atlikti, pavyzdžiui, nemokamą erdvę darbui ir grupiniams susitikimams, technologinę įrangą, prieigą prie papildomos informacijos ir informacijos ir komunikacijos specialistų pagalbą. 

Suomijos apklausos rezultatai parodė, kad, pirma, visos 55 dalyvavusios bibliotekos turi atvirų ir nemokamai prieinamų kievienam įvairios paskirties erdvių – skaityklą, individualaus ar grupinio darbo kambarį, konferencijų salę, dirbtuves, kompiuterių klasę  – kurios gali būti naudojamos piliečių mokslo veikloms, nors tam ir nebuvo specialiai sukurtos. Tai, tyrėjų nuomone, gali būti pirmas žingsnis viešajai bibliotekai tapti piliečių mokslo centru bendruomenėje.

Antra, esama bibliotekų fizinė ir skaitmeninė infrastruktūra daugeliu atvejų leidžia pradėti piliečių mokslo veiklą ir įgalinti piliečių mokslo projektus. Tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti specialios įrangos ar kitokių pagerinimų. 

Trečia, respondentai pažymėjo prieigos prie mokslinių duomenų bazių ir viešų bibliotekų darbuotojų kompetencijos svarbą veiksmingam jų įsitraukimui į piliečių mokslo projektus. Dėl prenumeratos kainų prieiga prie mokslinių duomenų bazių viešosiose bibliotekose yra gana ribota, kaip ir ribotos yra darbuotojų kompetencijos ir dalyvavimo piliečių mokslo veiklose patirtis. Pirmuoju atveju galbūt galėtų padėti atviros prieigos mokslo ištekliai ir glaudesnis bendradarbiavimas su mokslinių institucijų bibliotekomis. Antruoju, bibliotekininkams reikia tęstinio profesinio mokymo apie piliečių mokslą ir tyrimų priemones bei įrankius, kad jie galėtų pilnavertiškai įsitraukti ir pagelbėti savo bendruomenės nariams.

Ketvirta, apklausa parodė, kad pagal turimas kompetencijas ir interesus viešųjų bibliotekų darbuotojai galėtų imtis aktyvesnio vaidmens piliečių mokslo veiklose, tačiau didžiausia kliūtis gali būti laiko trūkumas kompetencijų plėtrai ir naujiems vaidmenims išbandyti. Todėl siekiant veiksmingo viešųjų bibliotekų įsitraukimo būtent čia gali prireikti papildomų lėšų, naujų partnerysčių ir techninės pagalbos, pavyzdžiui, išbandyti, apibendrinti ir dalintis gerąja praktika.

Jei susidomėjote, daugiau ir daug detaliau pristatytų įžvalgų ieškokite straipsnyje: Svahn, Elena; Andersdotter, Karolina; Kallio, Miki. Opportunities and Obstacles for Citizen Science Insights from Finnish Public Libraries (2024). Nordic Journal of Library and Information Studies. Vol. 5, No. 1, 2024. 49-69 p. DOI 10.7146/njlis.v5i1.147782. Prieiga internetu: https://oulurepo.oulu.fi/bitstream/handle/10024/55916/nbnfioulu-202505143415.pdf?sequence=1 (Žiūrėta 2025.05.20).

Man atrodo, šio tyrimo Suomijoje įžvalgos suteikia medžiagos prasmingoms diskusijoms, pradedant  nuo paprasto klausimo "O koks gi mūsų požiūris į piliečių mokslą?" Dėl to praėjusių metų tradicinė bibliotekininkystės konferencija Biržiškos skaitymai nagrinėjo piliečių mokslo ir kultūros lauko sąsajas (žr. programą). O gal jau kuri nors viešoji biblioteka įsitraukė į kokį projektą ir gali pasidalinti patirtimi. 

Kiti šaltiniai ir pastabos:

Piliečių mokslo žinomumo vertinimo tyrimo rezultatai Lietuvoje. Vilnius Tech Piliečių mokslo centras. Prieiga per internetą: https://vilniustech.lt/kurybiniu-industriju-fakultetas/mokslas-ir-inovacijos/pilieciu-mokslo-centras/kas-yra-pilieciu-mokslas/342738#343686 (Žiūrėta 2025.05.20).

Piliečių mokslas. Vilniaus universiteto biblioteka. Prieiga per internetą: https://biblioteka.vu.lt/mokslinei-veiklai/atvirasis-mokslas/pilieciu-mokslas (Žiūrėta 2025.05.20).

Konferencija „Biržiškos skaitymai’24: kultūra ir piliečių mokslas” 2024 m. gruodžio 2-3 d. informacijos ir komunikacijos profesionalams. Lietuvos bibliotekininkų draugija. 2024.11.13. Prieiga per internetą: https://lbd.lt/konferencija-birziskos-skaitymai24-kultura-ir-pilieciu-mokslas-2024-m-gruodzio-2-3-d-informacijos-ir-komunikacijos-profesionalams/ (Žiūrėta 2025.05.22).

 Fotografija mano iš vizito į Kiolno miesto biblioteką, Vokietijoje 2023 m.

Ir dar, šį tekstą parašyti pagelbėjo nemokama automatinio vertimo programa www.DeepL.com/Translator.