2011-10-31

"Žalioji" biblioteka be bibliotekininkų

Nuotr. iš Focus Taiwan
Prieš kelias dienas Taipėjuje (Taivanas) buvo atidaryta neįprasta viešoji biblioteka. Biblioteka - tai ekologiškas pastatas vidury miesto parko, pastatytas laikantis visų aplinkosaugos ir energijos taupymo reikalavimų. Neįprastas sprendimas - tai biblioteka be bibliotekininkų, t.y. vartotojai gali naudotis biblioteka savarankiškai, pasitelkdami skaitytojo pažymėjimą. Tai leidžia bibliotekoje įrengta RFID sistema.

Bibliotekoje skaitytojai ne tik galės gerai praleisti laiką, bet ir daugiau sužinoti apie aplinkos apsaugos, taupaus naudojimosi energijos šaltiniais principais. Biblioteka skirta propaguoti "žaliąsias" idėjas.

Įdomu ir tai, kad tokia biblioteka be aptarnaujančio personalo, jau ketvirtoji. Visose bibliotekose, kuriomis skaitytojai naudojasi savarankiškai, nepastebėta vandalizmo ar vagystės atvejų.

Parengta pagal:


Taipei opens public library that redefines 'green'. In  Focus Taiwan [interaktyvus]. 2011-10-29 [2011 m. spalio 31 d.]. Prieiga per internetą: http://focustaiwan.tw/ShowNews/WebNews_Detail.aspx?Type=aALL&ID=201110290016

2011-10-29

Naudinga praktinė knyga skaitmenintojams

Nuotr. iš Google Books
Neseniai į rankas pateko knyga "Preparing collections for digitization" (Rinkinių paruošimas skaitmeninimui, autorės: Anna E. Bulow ir Jess Ahmon, 2011 m.), kurią norėčiau parekomenduoti visoms bibliotekoms, kurios skaitmenina kultūros paveldo rinkinius. Apie skaitmeninimą parašyta išties nemažai, tačiau vis dar labai trūksta leidinių, kuriuose būtų aprašyta praktinė patirtis ir paaiškinta, kaip susidoroti su labai praktinėmis skaitmeninimo problemomis.

Ši knyga skirta vienam kiekvienai skaitmeninančiai bibliotekai svarbiam klausimui: kaip ir suskaitmeninti leidinius, ir išsaugoti originalus? Kaip žinia, skaitmeninimą negalime laikyti išsaugojimo veiklą dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia, skaitmeninis pakaitalas neperteikia dalies originalo savybių (pvz., neatspindi, iš kokios medžiagos jis pagamintas). Antra, kol nėra vienareikšmiškai veiksmingų skaitmeninio saugojimo sprendimų, ir kol jie nepritaikyti bibliotekų praktikoje, skaitmenintų išteklių ateitis nėra visiškai užtikrinta. Tačiau be abejonės, negalime paneigti didžiulės skaitmeninimo naudos atveriant prieigos galimybių prie kultūros paveldo išteklių.

Knygos autoriai skiria savo leidinį bibliotekos darbuotojams, atsakingiems už retų ir vertingų rinkinių valdymą. Patariama, kad planuojant skaitmeninimą atlikti kolekcijos auditą ir nustatyti galimus fizinės būklės pažeidimus bei suplanuoti leidinių parengimo skaitmeninimui kaštus, organizuoti parengiamųjų darbų eigą. Nemažai dėmesio skirta tam, kaip suderinti konservatorių ir skaitmeninius vaizdus kuriančių darbuotojų bendradarbiavimą, kad skaitmeninimas nepažeidžiant leidinių vyktų produktyviai ir efektyviai. Knygos puslapyje sprendžiami ir tokie klausimai, kaip tinkamai pasirinkti skaitmeninimo įrangą, kaip elgtis su archyvinių dokumentų tvirtinimo elementais, kurie gali trukdyti skaitmeninimui, kaip parengti skaitmeninimui pažeistus dokumentus.

Mano galva, ši knyga ypatingai naudinga ne tik dėl to, kad joje aptariamos labai praktinės situacijos ir galimi sprendimai, bet ir tai, kad autorės - patyrusios Jungtinės Karalystės nacionalinio archyvo darbuotojos, dirbančios skaitmeninimo iniciatyvose. Daugiausia leidinyje kalbama apie rankraščius, archyvinius dokumentus, be to, pateikiama labai daug pavyzdžių iš JK nacionalinio archyvo skaitmeninimo praktikos.

Kadangi knygoje aptariami darbo eigos, užduočių paskirstymo, kaštų mažinimo aspektai, ji gali būti naudinga ir bibliotekos vadovams.

Kviečiu paskaityti.

2011-10-27

Tarptautinis IFLA rinkodaros konkursas 2012

Logotipas iš konkurso svetainės: http://www.ifla.org/en/node/5968
IFLA Vadybos ir rinkodaros sekcija kartu su Emerald Publishing Group Ltd.paskelbė tarptautinį konkursą rinkodaros apdovanojimams laimėti 2012 metais. Konkursas skirtas nustatyti ir pagerbti organizacijas, kurios įgyvendino kūrybiškus rinkodaros projektus bei kampanijas. Tokiu būdu konkursas siekia paskatinti rinkodaros iniciatyvas bibliotekose ir užtikrinti galimybę pasidalyti patirtimi tarptautiniu mastu.

Paraiškas konkursui galima siųsti iki 2012 m. sausio 15 d. Paraiškų pildymo gaires bei kitą naudingą informaciją rasite konkurso svetainėje.

Nepraraskite progos sudalyvauti! :)

2011-10-26

Bibliotekininkai - kūrybinių profesijų branduolyje

Pastaraisiais metai itin populiari amerikiečių mokslininko ir inovatoriaus Richardo Floridos teorija, kurioje autorius teigia, jog ekonominį šalių ir regionų klestėjimą užtikrina vadinamoji "kūrybinė klasė". Kūrybinė klasė - tai žmonės, atstovaujantis profesijas, kuriose sukuriama daugiausia inovacijų. Šios inovacijos - tai savotiškas ekonomikos variklis. Imlumą inovacijoms lemia profesinės veiklos pobūdis, t.y. kokias užduotis darbe atlieka žmogus. Anot R. Floridos, kūrybinės klasės atstovus galima suskirstyti į:
  • Kūrybinį branduolį (creative super core) - profesijas, kurių paskirtis kurti naujas idėjas, technologijas ir naują kūrybišką turinį. Pavyzdžiai: kompiuterijos specialistai, architektai, inžinieriai, mokytojai, dėstytojai, viešojo administravimo specialistai.
  • Kūrybines profesijas (creative professions) -  profesionalų grupes, savo darbe sprendžiančias sudėtingas užduotis, kurioms prireikia tam tikro išsilavinimo ir gebėjimo savarankiškai formuluoti savo nuomonę. Pavyzdžiai: teisininkai, vadybininkai, brokeriai, policininkai ir sekliai ir kt.
  • Bohemą (bohemians) - kultūrine ir menine veikla užsiimančias profesijas. Pavyzdžiai: fotografai, rašytojai, pramogų sektoriaus atstovai ir kt.

Atspėkite kuriai grupei priklauso bibliotekininkystė? Bibliotekininkystės ir informacijos profesijos įeina į kūrybinį branduolį :).

Įdomu, kad ši idėja nenauja. Šiek tiek kitais terminais ir aspektais daug ankščiau savo informacinės ekonomikos teorijoje bibliotekininkystės vietą apibrėžė F. Machlupas ir M. Poratas,  išskyrę vadinamąsias informacijos industrijas, kurios taps varomąja informacinės visuomenės ekonomine jėga. Tarp jų buvo išskirtos grynos, arba pirminės informacijos industrijos, kurių paskirtis ir veiklos sritis - informacijos generavimas, sklaida, valdymas.

Aišku,  R. Floridos ir jau klasika tapusios F. Machlupo ir M. Porato teorijos turi tiek pat gerbėjų, kiek ir kritikų. Tačiau bibliotekininkams verta atkreipti dėmesį į savo kūrybinį potencialą, kuris šiuolaikinėje visuomenėje - kaip ją bevadintumėm - kūrybine, sumania, informacine, žinių visuomene - yra itin aktualūs.

Parengta pagal:

BOSCHMA, R.; FRITSCH, M.Creative Class and Regional Growth: Empirical Evidence from Seven European Countries. In Economic Geography [interaktyvus]. 2009, vol. 85, issue 4 [2011 spalio 26 d.]. Prieiga per Wiley Online Library.

WEBSTER, Frank. Informacinės visuomenės teorijos. Kaunas, 2006. 319 p.

2011-10-24

R’n’R bibliotekininkas rekomenduoja ateinančią vasarą - (Ne)konferencija CYC4LIB


Dirbate bibliotekoje? Ketinate tapti bibliotekininku (-e)? O gal tiesiog jums patinka bibliotekos? Jei nors į vieną iš šių klausimų atsakėte “taip”, tuomet planuokite 2012 metų rugpjūty dalyvauti (ne)konferencijoje dviračiais po Baltijos šalis. Tai bus antrasis tokio pobūdžio renginys, dar vadinamas politiškai ir ekonomiškai nepriklausoma, tarptautine erdvine „smegenų centro“ (ang. k. think tank) (ne)konferencija, kurios organizatoriai kviečia diskutuoti apie aktualiausias bibliotekų problemas ir minant pedalus ieškoti sprendimų.

(Ne)konferencija dviračiais laužo bibliotekų sėslumo stereotipą ir remiasi tokiomis bibliotekininkystės vertybėmis kaip atvirumas, liberalumas, prieiga prie informacijos, mokymasis visą gyvenimą ir novatoriškumas, iš kitos pusės ši iniciatyva palaiko aplinkosaugos vertybes ir ekologiškos gyvensenos idėjas.

Pirmoje (ne)konferencijoje šią vasarą dalyvavo 14 šalių atstovai, kurie mynė dviračius maršrutu Kopenhaga-Berlynas. Pasižiūrėkite video filmą iš žygio: www.kirjastokaista.fi/cyc4lib/

Pagrindinių organizatorių kontaktai:
Jukka Pennanen: jukka[eta]cyclingforlibraries.org
Mace Ojala: mace[eta]cyclingforlibraries.org

Daugiau informacijos skelbiama (ne)konferencijos tinklalapyje www.cyclingforlibraries.org

2011-10-23

Konferencija apie kokybinius ir kiekybinius metodus bibliotekose

Šaltinis: http://www.isast.org/location/posterqqml2012.html
2012 m. gegužės 22-25 d. Airijos mieste Limerike įvyks IV tarptautinė konferencija Kokybiniai ir kiekybiniai metodai bibliotekose. Renginys skirtas bibliotekininkystės specialistams, kurie nori pagerinti bibliotekos paslaugų vertinimą, kokybės valdymą ir priimti kitus sprendimus remiantis tyrimų rezultatais. Konferencija vyksta jau kelis metus ir užtikrina tarptautinį bibliotekininkystės specialistų, besidominčių įrodymais grindžiamos bibliotekininkystės praktikos, forumą. Daugiau informacijos apie renginio temas rasite konferencijos plakate ir svetainėje.

2011-10-20

Komiksų skaitykla, žinoma, ne bibliotekoje...

Pasklido žinia, kad rytoj Vilniuje atsidaro pirmoji Lietuvoje komiksų skaitykla. Mint Vinetu - skaitytų knygų knygyne, kurį, matyt, žino visi knygų mėgėjai, bent jau gyvenantys Vilniuje. Jame galima įsigyti knygų, išmainyti turimas į norimas, sutikti bendraminčių ir gurkšnojant arbatą pasišnekėti ar prisijungus prie bevielio interneto sutvarkyti darbo ar asmeninius reikalus. Dabar štai besidominčiųjų komiksų kultūra grupelė, patraukusi kitus entuziastus, pasiekė savo - Mint Vinetu atidaroma komiksų skaitykla. Ji prasidės nuo vienos lentynos, bet komiksai įvairiomis kalbomis plaukia į skaityklą... Dalinsis skaitymo džiaugsmu - tai pagrindinis knygyno šūkis ir idėja.
Ar jums tai nieko neprimena? Ar jums nekyla kitų klausimų, paskaičius pranešimą ar apsilankius Mint Vinetu knygyno tinklalapyje? Įdomu būtų, kiek knygyno lankytojų yra ir bibliotekų lankytojai. Spėju, kad nelabai daug. Gal galime ko nors pasimokyti? O gal laikas jau išsigąsti ir suabejoti savo veikla ?

Šaltiniai:

Vilniuje atidaroma komiksų skaitykla [Interaktyvus]. lrytas.lt / Kultūra. 2011 m. spalio 10 d. Prieiga per internetą: http://www.lrytas.lt/-13190287931317355039-vilniuje-atidaroma-komiks%C5%B3-skaitykla.htm [Žiūrėta 2011-10-20]

Mint Vinetu: dalinamės skaitymo džiaugsmu [Interaktyvus]. Prieiga internetu: http://mintvinetu.com/lt. [Žiūrėta 2011-10-20]

O čia galite pasižiūrėti atidarymo akimirkų [Interaktyvus]. Prieiga internetu: http://www.facebook.com/home.php#!/media/set/?set=a.261281857248871.60803.249902281720162&type=3

Rinkime geriausią bibliotekininką – e.mokytoją!


Bibliotekininkai pastaraisiais metais tapo vienais aktyviausių skaitmeninio raštingumo ugdytojų. Panevėžio miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje skaitmeninio raštingumo mokymai „Kompiuterinis raštingumas. Interneto pradžiamokslis“ vyksta nuo 2009 metų pabaigos. Bibliotekos vartotojams siūlomos šios temos: Tekstų tvarkymas; Internetas ir el. paštas;  Elektroninis bendravimas; Kas ieško tas randa; Reikalus galiu tvarkyti internetu; Kaip laisvalaikį leisti tinkamai ir turiningai?; Sveikata – brangiausias turtas ir. kt. Per dvejus metus savivaldybės bibliotekose mokymus baigė beveik 400 Panevėžio gyventojų. Šiuo metu į dvisavaitinius kursus užsirašiusiųjų skaičius siekia apie šimtą žmonių. Tai dar kartą įrodo, kad bibliotekos, kaip informacinio raštingumo kursus organizuojančios įstaigos, veikla yra  reikalinga vartotojams.
Kad bibliotekininkių veikla, prisidėjusi prie to, jog vis daugiau šalies gyventojų moka naudotis kompiuteriais ir internetu, neliktų neįvertinta, projektas „Bibliotekos pažangai“ organizuoja  dvi savaites truksiančius elektroninius rinkimus „Bibliotekininkas – mano e.mokytojas“.
Konkurso metu Lietuvos gyventojai galės išrinkti tuos bibliotekininkus, kurie tapo aktyviausiais jų vedliais į kompiuterių ir interneto pasaulį. Nominuotiems bibliotekininkams bus įteikti vertingi  rėmėjų prizai – elektroninių knygų skaityklės, taip pat knygų ir kompaktinių plokštelių kolekcijos. 
Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka kviečia visus panevėžiečius, besinaudojančius bibliotekos paslaugomis, siūlyti bibliotekininkus:
  • išmokiusius naudotis kompiuteriu ir/ar internetu;
  • sėkmingai pagilinusius jau turimus elektroninio raštingumo įgūdžius;
  • geranoriškai  konsultavusius kompiuterių ir interneto naudojimo klausimais.
Jei manote, kad Jus mokęs bibliotekininkas yra vertas nugalėtojo vardo – tuomet dalyvaukite rinkimuoseBibliotekininkas - mano e.mokytojas" užpildydami trumpą 8 klausimų anketos formą (adresu http://anketa.bibliotekospazangai.lt/). Jos pildymui užtruksite vos kelias minutes.
Kviečiame visą spalio mėnesį balsuoti už Savo bibliotekininką.
Tikimės, kad aktyviai dalyvausite rinkimuose ir prisidėsite, kad šie konkursą laimėtų būtent Jūsų bibliotekininkas!


Indrė Lašinytė 
Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. metodininkė projektų valdymui ir ryšiams su visuomene

Trakuose įvyko IX Baltijos bibliotekininkų kongresas

Šių metų Lietuvos bibliotekininkų draugijos kartu su partneriais organizuotas Baltijos bibliotekininkų kongresas buvo skirtas skaitymo transformacijoms skaitmeniniame amžiuje. Trakuose įvykęs renginys "Skaitymas skaitmeniniame amžiuje: naujos partnerystės ir paslaugos" sulaukė pranešėjų iš įvairių šalių. Daugiau apie kongresą skaitykite Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus tinklaraštyje.

2011-10-18

Bibliotekininkystės esmės paieškos aktualios ir šiandien

Knygos viršelio nuotr. iš Google Books
Atsitiktinai internete radau informacijos apie knygą Humanizmas ir bibliotekos: bibliotekininkystės filosofijos esė (angl. Humanism and Libraries: An Essay on the Philosophy of Librarianship). Pasidomėjus knygos turiniu paaiškėjo, kad tai Andre L. Cossette, kanadiečių bibliotekininko, kūrinys, parašytas dar 1976 metais, išverstas į anglų kalbą ir publikuotas 2009 m. Įdomu, kodėl gi taip nuo mūsų laikų nutolęs darbas galėtų būti aktualus šiandien? Iš tiesų, nepaisant didžiulių pokyčių, įvykusių bibliotekų veikloje, ar, tiksliau, kaip tik jų dėka, mes vėl svarstome tą patį klausimą: kas yra bibliotekininkystė? kuo ji išskirtinė kitų disciplinų ir profesijų kontekste? kokie esminiai bibliotekų vaidmenys išskiria šias institucijas ir lemia jų reikšmę visuomenėje?

Autorius knygoje siekia sukurti bibliotekininkystės filosofinį pamatą, t.y. suformuluoti bibliotekininkystės tikslus, svarbiausias funkcijas. Be abejo, Lietuvos bibliotekininkystės tradicijoje, kuriai ilgą laiką turėjo įtakos ir Rusijos mokslinė bibliotekininkystės mintis, ne kartą buvo svarstytas šis klausimas. Tačiau visgi ir šiandien bibliotekininkystės praktikams naudinga pamedituoti apie bibliotekininkystės esmę ir paskirtį.

Bandydamas apibrėžti bibliotekininkystę A. Cossette teigia, kad suvokia ją kaip "rašytinių ir audiovizualinių dokumentų komplektavimo, saugojimo, organizavimo ir paieškos meną ir mokslą siekiant užtikrinti maksimalią informacijos prieigą žmonių bendruomenėms" (p. 33). Iš tiesų, šiandien atrodo keistokas susitelkimas tik į tam tikros rūšies išteklius, bet informacijos prieigos vertybė ir siekiamybė aktuali ir šiandien.

Knygoje mane sudomino bibliotekos funkcijų - išsaugojimo, šviečiamosios ir informacinės - aptarimas. Autorius teikia pirmenybę informacijos funkcijai. Tačiau knygoje, mano galva, vertinga kita mintis. Bet kurios funkcijos absoliutinimas veda į aklavietę. Pavyzdžiui, štai kas rašoma apie išsaugojimo funkcijos sureikšminimą:

Biblioteka yra daug daugiau, negu tik knygų saugykla, o bibliotekininkas - daug daugiau, negu tik knygų saugotojas. Deja, daug bibliotekininkų palaiko tokią idėją savo veiksmais ar darbais orientuotais tik į šią [išsaugojimo - įdėta autorės] funckiją, sąmoningai ar net nesuvokdami šito. Toks požiūris gali turėti katastrofišką poveikį profesijai. Plačioji visuomenė įskaitant intelektualus labiau susieja dvidešimto amžiaus bibliotekininką su knygos kaip fizinio vieneto priežiūra ir apsauga, negu su jo mokslinėmis žiniomis apie jos turinį. Atitinkamai, bibliotekininko statusas suvokiamas kaip žemesnis, [negu jis iš tikrųjų yra - įdėta autorės]. (p. 43).

Ar atpažįstame šiuolaikines diskusijas apie bibliotekas, knygas ir internetą Lietuvoje? Gal tuomet ir mums praverstų grįžti prie bibliotekininkystės esmės klausimų.

Parengta pagal:

COSSETTE, A. L. Humanism and Libraries: An Essay on the Philosophy of Librarianship. Duluth: Library Juice Press, 2009. 102 p. ISBN 9781936117314.

2011-10-16

E.knygos tampa JAV bibliotekų kasdienybe

Library Journal apklausos rezultatai
JAV žurnalas Library Journal atliko apklausą, siekdamas sužinoti, kiek e.knygos prasiskverbė į šalių bibliotekų paslaugas. Paaiškėjo, kad net 82% viešųjų ir 95% akademinių bibliotekų siūlo skaitytojams prieigą prie e.knygų.

66% viešųjų bibliotekų apklausoje nurodė, kad e.knygų skolinimas labai padidėjo. Tikimasi, kad jų išduotis per artimiausius metus padidės tris kartus. Atitinkamai, viešosios bibliotekos skyrė daugiau lėšų e.knygoms įsigyti ir prognozuojama, kad per artimiausius penkis metus, 8%  viso biudžeto bus skiriama būtent tokiems leidiniams komplektuoti.

Dauguma akademinių bibliotekų siūlo e.knygas, tokių kolekcijų dydis padidėjo net 93%. Atitinkamai, numatoma, kad per artimiausius metus akademinės bibliotekos skirs apie 19% savo biudžeto e.knygoms įsigyti.

Dažniausia akademinėse ir viešosiose bibliotekos e.knygas vartotojas gauna įrašytas skaityklėse.

Beje, daugelis respondentų, dalyvavusių apklausoje, tiki, kad e.knygos padėjo pritraukti į bibliotekas naujų skaitytojų.

Daugiau informacijos ir skaičių galima rasti straipsnyje, pagal kurį ir parengta ši žinutė:

MILLER, R. Dramatic growth: LJ's second ebook survey. Library Journal [interaktyvus]. 12 October 2011 [2011 m. spalio 16 d.]. Prieiga per internetą: http://www.thedigitalshift.com/2011/10/12/dramatic-growth-ljs-second-annual-ebook-survey/

2011-10-13

Klausimas iš seminaro "Ateities biblioteka"

Šiandien ir rytoj Helsinkyje vyksta seminaras "Ateities biblioteka" (Future library), kuriame filosofas Aleksi Neuvonen (Demos) uždavė klausimą: Kokių svarbių pokyčių visuomenėje dalimi jūs norite matyti bibliotekas?" Kviečiu pagalvoti ir padiskutuoti...

2011-10-12

Taip ar ne eskapistiniam skaitymui bibliotekose?

Ar mes turime teisę atsisakyti komplektuoti lengvus skaitinius? Jeigu bučiau advokatu, pasamdytu abiejų ginčo pusių, manau, galėčiau pateikti argumentus už ir prieš tokių knygų teikimą [skaitytojams]. Jeigu biblioteka siūlo įvairiausių rūšių laisvalaikio skaitinius, kaip ji gali atsisakyti eskapistinių skaitinių, tačiau, tuo pačiu, kaip ji gali siūlyti tokius skaitinius žmonėms, gavusiems geresnį išsilavinimą ir turintiems labiau išlavintą požiūrį į literatūrą? (Feiweles, 1966)
Šią citatą radau 1966 metų straipsnyje apie viešųjų bibliotekų fondo komplektavimą ir leidinių atrankos sprendimus. Tikriausia, eskapistinis skaitymas, kai skaitantysis renkasi laisvalaikiui knygą tam, kad visiškai atitrūktų nuo realybės, ir šiandien sulaukia prieštaringų bibliotekininkų vertinimų. Dažnai šis vertinimas neigiamas ir dėl įvairios tokio laisvalaikio skaitymo literatūros kokybės, "išliekamosios vertės" ir kt. Pagaliau, bibliotekininkai nuolat siekia, kad skaitytojas praleistų kiekvieną laisvalaikio minutę naudingai, šviesdamasis, nors ir pripažįsta skaitytojo teisę pačiam rinktis, ką skaityti.

Taigi eskapistinio skaitymo problema aktuali ir šiandien. Prie jos sugrįžo Soheli Begum, paskelbusi žurnale Library Review straipsnį, kuriame siekia įvertinti ir atskleisti teigiamus eskapistinio skaitymo aspektus.

Soheli Begum teigia, kad skaitantysis nėra pasyvus informacijos priėmėjas, skaitytojas pats pasirenka ką ir kaip interpretuoti, todėl skaitymo procese labai svarbi vaizduotė.  Remdamasi įvairių tyrimų duomenimis ir istoriniais pavyzdžiais straipsnio autorė teigia, kad eskapistinis skaitymas suteikia galimybę įveikti gyvenimo sunkumus, pasisemti kūrybinių minčių ir netgi padeda asmenybės dvasinėms transformacijoms įvykti.

Eskapistinio skaitymo atvejai ir poveikiai įvairūs. Pavyzdžiui, autorė teigia, kad eskapistinis skaitymas atsiranda:

Norint apsiginti nuo streso ar net išgyventi tragiškus gyvenimo įvykius. Šis teiginys iliustruojamas Didžiosios depresijos laikų Pietų Karolinos fermerių ūkiuose gyvenančių moterų laisvalaikio skaitiniais. To laiko moterys pabėgdavo nuo realybės daugiausia pasirinkusios kūrinius su stiprios valios moters personažais, norėdamos atitrūkti nuo sunkios kasdienybės ir įveikti realaus gyvenimo sunkumus. Kitas pavyzdys - drastiškas. Tai skaitymas koncentracijos stovykloje Terezine veikusioje bibliotekoje, surinktoje iš kalinių dovanotų knygų. Skaitymo galimybė buvo vertinama labiau negu maistas ar komfortas. Negalėjimas skaityti buvo didžiuliu praradimu, nes skaitymas suteikdavo galimybę pabėgti nuo realybės ir... išgyventi. Pabėgimą nuo realybės tokiais atvejais straipsnio autorė tapatina su gebėjimu išlikti savimi ir iškęsti sunkų gyvenimo laikotarpį.

Norint atitrūkti, kad atsirastų naujų kūrybinių minčių. Vengrų kilmės psichologas M. Csikszentmihalyi apibūdina ypatingą sąmonės būklę - srautą, arba tekmę (angl. flow) - kai žmogus visiškai įsitraukęs į tam tikrą veiklą, jaučiasi pasitikintis savo jėgomis, sutelkęs energiją, pasitikintis sėkmingu veiklos rezultatu. Anot mokslininkų, tokia būklė glaudžiai siejasi su žmogaus kūrybiškumu. Straipsnyje Soheli Begum teigia, kad eskapistinio skaitymo metu skaitantieji neretai išgyvena "srauto" būseną. Tą apsprendžia ir mokslininkų, studentų laisvalaikio skaitymo įtaką refleksijai bei kūrybiškumui.

Straipsnyje galima rasti ir daugiau įdomių argumentų. Asmeniškai, nesu tikra dėl autorės "eskapistinio skaitymo" apibrėžimo (kai kur riba tarp laisvalaikio skaitymo ir eskapizmo skaitant labai neryški) siūlau susipažinti su šia nuomone ir pažvelgti į eskapizmą kitaip.

Parengta pagal:

FEIWELES, L. J. Which? Some thoughts on stock control. Library Review [interaktyvus]. 1966, vol. 20, issue 5, p. 309-318 [žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.].  Prieiga per Emerald Publishing Group Inc.

BEGUM, S.  Readers' advisory and underestimated roles of escapist reading. Library Review [interaktyvus]. 2011, vol. 60, issue 9, early cite article [žiūrėta 2011 m. spalio 12 d.].  Prieiga per Emerald Publishing Group Inc.

2011-10-10

Vilkų buveinės istorijos

Wolfenbüttel. Apie ką pirmiausia pagalvojate išgirdę šį žodį? Vilkus ir butelius? Galbūt kažką vokiško? Šilta, nors ir ne visai tikslu. Wolfenbüttel – miestelis Žemutinėje Saksonijoje, Vokietijoje, dviems vasaros savaitėms tapęs namais daugiau negu septynioms dešimtims tarptautiniame studentų vasaros seminare (angl. International Students Summer Seminar – ISSS) dalyvavusių studentų ir dėstytojų. Čia liepos 16 - 28 dienomis jungtinės bulgarų, olandų, vokiečių, ispanų, lenkų ir lietuvių pajėgos bandė ne tik spręsti, kokia bus spaudos ateitis (šių metų ISSS tema „Laikraščiai: šaltinių kaita”), bet ir kiek galima daugiau išmokti, pamatyti, ir, bene svarbiausia, pažinti vieni kitus.

Pamatymai

Prieš pradedant žvalgytis po platųjį pasaulį, pirmiausia reikia apžiūrėti tai, kas yra aplinkui. Ši taisyklė nebuvo pamiršta ir ISSS metu - prieš keliaujant į didžiuosius Vokietijos miestus pirmenybę skyrėme vietovės, kurioje gyvenome, pažinimui. Siauromis gatvelėmis ėjome nuo kunigaikščių rūmų, kuriuose dabar įsikūrusi viena iš miesto gimnazijų, iki paties siauriausio namo; apsilankėme „Mažojoje Venecijoje” - vienintelėje matomoje kanalų sistemos dalyje, kur meilę spynomis ant tiltelio per Oker upę sutvirtino ne viena įsimylėjėlių pora; buvome turgaus aikštėje, savaitgaliais šurmuliuojančiuoje nuo ūkininkų, pardavinėjančių savo gėrybes, o šiokiadieniais prižiūrimoje kunigaikščio ir neaiškios būtybės statulos; praėjome pro didingą Šv. Marijos bažnyčią ir kitas lankytinas vietas. Vėliau sužinojome, kad nors miesto pavadinime galūnė „-büttel” vis dėl to reiškia „nuosavybę”, „sodybą”, „buveinę”, o ne „butelį”, kaip kad manėme anksčiau, su tauriaisiais gėrimais Wolfenbüttel visgi turi kai ką bendro - čia įsikūrusi pagrindinė visame pasaulyje garsaus Jägermeister’io gamykla. Ir mes ten buvome, matėme, kaip vyksta gamybos procesas, kaip atrodo milžiniškos gėrimo saugojimo cisternos, girdėjome visą atsiradimo istoriją ir gavome dovanėles prisiminimui. Tačiau ne ką mažiau negu jėgeris miestelį garsina hercogo Augusto biblioteka, įkurta dar XVI a. Biblioteka šiandien yra vienas reikšmingiausių Europos knygotyros mokslo centrų, aprėpiantis kompleksą istorinių pastatų, 120 mokslo darbuotojų bei specialistų ir 900 000 knygų. Nors mūsų tarpe nebuvo būsimų bibliotekininkystės mokslų specialistų, tačiau tai, ką matėme, paliko įspūdį tiek studentams, tiek dėstytojams.


Pirmosios tolimosios išvykos metu apsilankėme antrajame pagal dydį uoste Europoje - Hamburge. Nepaisant to, kad pakilti iš patalų po nacionalinio lenkų vakaro nebuvo itin lengva, o kelionę temdė milžiniškos spūstys kelyje, tačiau tikslą pasiekti ir viską, kas buvo numatyta programoje, pamatyti pavyko. Pagrindinis šios ekskursijos akcentas - apsilankymas didžiausios Europoje leidyklos „Gruner + Jahr” būstinėje (Lietuvos skaitytojams turėtų būti žinomas čia leidžiamo žurnalo „GEO“ pavadinimas), kur buvome supažindinti su įmonės istorija, veikla, bei unikalios duomenų bazės, kuria naudojamasi „Gruner + Jahr” , veikimu. Tačiau apsilankymas mieste-uoste nebūtų pilnavertis, jeigu nepaplaukiotum laivu. Smagu, kad apie tai pagalvojo ir ISSS organizatoriai, padovanoję mums daugiau nei valandos trukmės pasiplaukiojimą su gidu, kurio metu išgirdome daug įdomybių apie miestą ir pamatėme tai, ką keliaudamas pėsčiomis vargu ar bepamatysi. Gaila tik, kad pasiekę krantą turėjome labai nedaug laisvo laiko pasivaikščioti Hamburgo gatvėmis, toks jau tas vokiškas griežtumas ir noras nenukrypti nuo dienotvarkės.


Antroji mūsų kelionė buvo skirta pailsėti nuo kasdieninių paskaitų, darbų grupėse, nors trumpam pakeisti aplinką, bei šiek tiek papramogauti. Ir šį kartą lankėmės mieste, kurį kažkas garsina visame pasaulyje. Volfsburgo pažiba – visiems puikiai žinomo Volkswagen pagrindinė būstinė, tad nieko keisto, kad čia įsikūręs ir automobilių miestas (Autostadt) – muziejus po atviru dangumi, kuriame galėjo apsilankyti visi norintys ISSS dalyviai. Tiems, kuriuos labiau traukė aktyvios pramogos, buvo pasiūlyta save išbandyti nuotykių parke. Galima pasidžiaugti, jog pačią sunkiausią – juodąją trasą, įveikė tik lietuvaitės Monika ir Milda. Tačiau didžioji dauguma lietuvių nusprendėme apsilankyti vietoje, kurios artimiausias analogas yra tik kaimyninėje Lenkijoje – Phaeno mokslo centre. Minčių galia valdomas žaidimas, labaratorija, kurioje pats gali išauginti bakteriją, uždaroje patalpoje prasidedantys žaibai ir tornadai, optinės iliuzijos – tai tik keli pavyzdžiai to, ką galima pamatyti milžinišką plotą užimančiame centre. Netiki, jog fizika, chemija, biologija ir kiti tikslieji mokslai gali būti įdomūs? Važiuok į Phaeno!

Per trečiąją (ir paskutinę) ekskursiją apsilankėme Vokietijos širdyje – sostinėje Berlyne, kur mums buvo suteikta proga pabūti tikrai išskirtinėje vietoje – Bundestage – šalies parlamente. Pirmąją dienos dalį praleidome klausydamiesi paskaitos apie dokumentacijos skyriaus veiklą. Vėliau, susiskirsčius į grupeles, lydimi gidų, turėjome ekskursiją po visą Reichstagą (taip Vokietijoje vadinamas parlamento pastatas). Pamatėme milžinišką plieninį erelį – įstaigos simbolį, sienas, kurios išmargintos unikaliais, dar nuo 1949 gegužės 9 d. likusiais, kirilica išvedžiotais rusų kareivių užrašais, praėjome pro kanclerės Angelos Merkel kabinetą, matėme instaliaciją, skirtą visiems iki tol buvusiems parlamento nariams (po ilgų diskusijų, meninikas nusprendė įamžinti ir Adolfo Hitlerio vardą), sėdėjome posėdžių salėje, kurioje vyrauja specialiai parlamentui sukurta ir užpatentuota mėlyna spalva. O ko vertas vaizdas nuo pastato stogo! Gaila tik, jog tuo metu buvo tvarkomas kupolas, nuo kurio, kiek teko girdėti, atsiveria vaizdas į kone visą Berlyną, tačiau ir to, ką matėme, visiškai užteko. Bet, nepaisant šio nesklandumo, Berlyne turėjome daugiau laisvo laiko, negu Hamburge, tad spėjome apsilankyti ir prie miestą į dvi dalis dalijusios sienos griuvėsių, Branderburgo vartų, memorialo holokausto metu nužudytiems žydams, bei išsitiesti ant pievutės šalia įspūdingosios Berlyno katedros. Žinoma, dar daug liko nepamatyta, bet daugelis dalyvių po to sakė, kad į šį miestą dar ne kartą norėsis sugrįžti, o tai reiškia tik viena – buvo tikrai įdomu.


Pamokymai

Kad ir kaip smagu keliauti, pamatyti ir pramogauti, vis dėlto pagrindiniai mūsų išvykimo į ISSS tikslai buvo mokytis, diskutuoti ir dalintis patirtimi su užsienio kolegomis. Reikia pripažinti, kad būta, jog paskaitų prasmė nebuvo aiški ( pvz. paskaita apie laikraščių struktūrą – visi mes jau kaip ir žinojome, kas yra antraštė, ar kad straipsniai turi autorius), tačiau dažniausiai po visko išeidavome praturtinę savąjį žinių bagažą. O kalbėta buvo apie pačius įvairiausius dalykus – buvo pristatytos kiekvienos ISSS šalies dalyvės laikraščių rinkos, nagrinėta žurnalistinė etika (šią temą pristatė ir itin įdomią diskusiją pradėjo mūsų dėstytoja Aurelija Vernickaitė), tiriamosios žiniasklaidos ypatumai ir spaudos laisvė, socialinių tinklų ir klasikinės žiniasklaidos dvikova, internetinių naujienų įtaką visuomenei ir verslui, bei dar daug kitų temų, kuriomis bandyta atsakyti, kokia visgi ateitis laukia tradicinių laikraščių vis labiau skaitmenėjančiame pasaulyje. Nors ir atsirado tokių, kurie tiki spausdinto žodžio išlikimu, visos tendencijos pranašauja, kad laikui bėgant tai vis dėlto taps muziejine retenybe.

Viso seminaro metu vyko du darbai grupėse. Vienas iš jų – lyginamasis laikraščių skaitymas, kai dirbdami nacionalinėse komandose turėjome palyginti, kaip skiriasi „geltonoji“ ir „rimtoji“ spauda skirtingose valstybėse. Įdomu tai, kad daugelyje šalių buvo rašoma tomis pačiomis temomis, tuo tarpu Lietuvos spaudoje vyravo tik savame kieme įdomūs dalykai, tad kai kolegų pristatymų lentos mirgėjo nuo spalvotų taškelių, reiškiančių sutapimus, pas mus tų bendrumo spalvų itin trūko. Antrasis darbas grupėse (workshop) vyko jau pasiskirsčius į tarptautines grupes. Prieš važiojant į ISSS, kiekviena šalis turėjo sugalvoti bent dvi temas, jas pristatyti, o tuomet dalyviai rinkosi, prie kurios iš jų jie norės dirbti viso seminaro metu. Iš mūsų pasiūlytų temų Itin populiari buvo pilietinės žiniasklaidos tema – su ja dirbo net trys komandos. Kiekviena grupė dirbo pagal savo sistemą – kas rašė tinklaraštį, kas fotografavo, kas tiesiog dalijosi mintimis. Workshop‘ai ir jų metu padarytos išvados buvo pristatytos paskutiniąją ISSS dieną, plenarinio susirinkimo metu. Visos komandos ruošėsi, visi stengėsi, todėl kiekvienas neabejotinai nusipelnė gauto sertifikato, patvirtinančio dalyvavimą ir įdirbį devynioliktojo tarptautinio studentų vasaros seminaro metu.

Pažinimai
Ko būtų vertos visos pamokos, ką pasiimtum kelionių metu, jeigu tave suptų nemalonūs, neįdomūs žmonės? Atsakymas aiškus. Todėl nepaprastai smagu, kad viso ISSS metu nebuvo ginčų ar kitų nemalonių situacijų, kurios apkartintų viešnagę Vokietijoje, o nepaisant kultūrų skirtumo ar išankstinių nusistatymų, visiems pavyko rasti bendrumų. Kad pažindinimosi procesas vyktų greičiau ir sklandžiau, kiekvienas vakaras po paskaitų buvo skirtas šalių dalyvių prisistatymams, kuriuose netrūko valgomų ir geriamų nacionalinių skanėstų. Lenkijos studentai pristatinėjo tradicines vestuves (tuokėsi lietuvaitė Milda ir Vokietijoje studijuojantis estas Jaan); bulgarai bandė atskleisti savo šalies grožį per įvairias užduotis, o vakaro vinimi tapo jų suorganizuotas karaoke vakarėlis; vienai nakčiai salė tapo olandiškų barų vieta, kur buvo žaidžiami populiariausi šalies žaidimai; vokiečiai kiekvieną pavertė aktoriumi, na o ispanai nepamiršo savo šokių. Pristatinėdami Lietuvą, mes nusprendėme atsisakyti viktorinos apie šalį, žemėlapių dėliojimų ir kitų veiklų, vyravusių kolegų rengiamų vakarų repertuare. Naktį prieš renginį, ilgai nemiegojome ir ant visų durų iškabinome raštelius, skelbiančius apie artėjančią pabaigą (per pusryčius visi apie tai diskutavo), kadangi mūsų vakaro temai pasirinkome... pasaulio pabaigą. Ieškodami pagalbininkų pasaulio gelbėjimui, pristatėme mitus apie Lietuvą, bandėme pavaizduoti statistinio lietuvio portretą, organizavome kiaušinio išsaugojimo žaidimą, bei parodėme „Neregėtos Lietuvos“ vaizdus. O kaip smagu, kai kitomis dienomis žmonės priėję sakydavo, kad jie susidomėjo mūsų šalimi ir tikriausiai čia apsilankys! Be nacionalinių vakarų dar turėjome talentų naktį, kur visi norintys demonstravo savo gabumus, taip pat vienas vakras buvo skirtas veteranams – studentams, kurie dalyvavo ankstesniuose ISSS, tačiau be viso to, tiesiog kiekviena diena, kiekviena akimirka buvo kažkuo ypatingos, tokios, kurias sunku pamiršti.


Wolfenbüttel. Dabar jau žinote, ką reiškia šis žodis. Ir nors kalbėti už visus yra nepaprastai sudėtinga, tačiau daugeliui ISSS dalyvių seminaras vis dar tęsiasi – bežiūrint į fotografijas, susirašinėjant su naujais pažįstamais, bei laukiant jau kitų metų vasaros, kur ir vėl mokysimės, bendrausim, pramogausim jubiliejiniame ISSS, po saulėtu Lenkijos dangumi.

Parengė: Agnė Svetnickaitė

2011-10-09

Bibliotekos lentynų riterių kalendorius

Nuotrauka iš Men of the Stacks, http://menofthestacks.com/
Projektas "Lentynų vyrai" (angl. Men of the Stacks) susirūpino ne itin patraukliu bibliotekininkų įvaizdžiu. Kaip žinia, tipiškas bibliotekininko vaizdas, iškylantis daugumos vaizduotėje, -  brandi moteris. Tačiau bibliotekose dirba nemažai vyrų. Tai kūrybingi įvairių sričių specialistai, turintys platų interesų spektrą. Taigi buvo nutarta kratytis vienpusiškai bibliotekų darbuotojus vaizduojančių stereotipų ir parodyti pasauliui kitą bibliotekininko pusę. Šiai idėjai įgyvendinti sugalvota leisti kalendorius, kuriuose nufotografuoti vyrai-bibliotekininkai. Kalendorius pasitelkia patrauklaus, linksmo, kūrybingo ir seksualaus bibliotekininko idėją.

2011-10-06

Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka „EXPO Aukštaitija 2011“ parodoje


Pirmąjį spalio savaitgalį Panevėžio Cido arenoje vykusioje 16 tradicinėje tarptautinėje verslo ir pasiekimų parodoje-mugėje „EXPO Aukštaitija 2011“ akys mirgėte mirgėjo nuo gausybės skanėstų, sveikatingumo, grožio, buities ir kitų prekių. Lankytojus pasitiko apie 180 organizacijų stendų, kuriuose jos stengtasi kuo išradingiau, patraukliau pristatyti savo veiklą, paslaugas ar produktus.

Tarp parodoje dalyvavusių verslo įmonių, organizacijų, amatininkų, prisistatė bei savo programą parodė ir Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka.

Šeštadienio popietę nuo 15 iki 16 val. biblioteka parodos lankytojus kvietė artimiau susipažinti: savivaldybės palapinėje buvo demonstruojamos skaidrės, kuriose atspindėtos įsimintiniausios renginių akimirkos, įamžinti bibliotekoje apsilankę iškilūs kultūros, meno, politikos veikėjai, atskleista bibliotekos įvairiapusiška veikla (vaikų vasaros stovyklų organizavimas, edukacinė veikla, literatūros ir meno parodos, skaitytojų klubai, gyventojų mokymai ir kt.), pristatyti trys bibliotekos tinklaraščiai (Vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ tinklaraštis „Vaikas ir knyga“, sveikatinimo projekto „Sveikata išmintingųjų honoraras“ ir ką tik startavęs „Kelionė su knyga“) skirtingi savo pobūdžiu, informavimo tikslu, tiksline auditorija.

Nepraeiti pro šalį kvietė bibliotekos darbuotojos, persirengusios nuotaikingais personažais - ragana ir šarka

Nepraeiti pro šalį kvietė bibliotekos darbuotojos, persirengusios nuotaikingais personažais – šarka ir ragana. Mažiesiems parodos lankytojams jos dalino suvenyrinę atributiką – apyrankes, atšvaitus, knygų skirtukus, skirtukus-liniuotes, skrajutes su informacija apie biblioteką, teikiamas paslaugas.

Mažiesiems parodos lankytojams dalinama suvenyrinė atributika
Renginyje dalyvavo ne tik Panevėžio, aplinkinių regionų, bet ir visos šalies įmonės, sulaukta svečių ir iš kaimyninių valstybių – Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos. Tad ši paroda buvo puiki proga susirinkusiam gausiam būriui lankytojų priminti ar padėti naujai atrasti, o nežinantiems susipažinti su Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos veikla, paslaugomis, bei parodyti, jog čia galima ne tik gauti knygų, bet ir pramogauti, tobulėti, bendrauti.

Savivaldybės palapinėje demonstruojamos biblioteką pristatančios skaidrės

„EXPO Aukštaitija 2011“ prisidėjo prie didesnio matomumo ir pripažinimo bendruomenėje didinimo, bibliotekos, kaip modernios, šiuolaikiškos įstaigos įvaizdžio gerinimo, reklamuojant teikiamas paslaugas, turimus išteklius, kompetentingus darbuotojus.

Supažindiname Panevėžio merą su įvairiapusiška bibliotekos veikla

Tikimės, kad parodoje dalyvavusiems kraštiečiams ir miesto svečiams palikome gerą įspūdį, ir bent dalele sugebėjome pakeisti per ilgus metus gyventojų pasąmonėje giliai įsišaknijusį stereotipinį požiūrį į biblioteką, kaip į knygų saugyklą. Tuo pačiu ir įrodyti, kad ši atminties institucija gali būti kur kas patrauklesnė, įvairiapusiškesnė bei įdomesnė, nei kad daugelis galėjo įsivaizduoti. Džiugu, kad tarp tiek verslo įmonių atsirado vietos ir mūsų bibliotekai, sulaukėme lankytojų dėmesio ir susidomėjimo.

Tarp gausybės verslo atstovų ir biblioteka susilaukė lankytojų dėmesio


Straipsnio ir nuotraukų autorė:

Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vyr. metodininkė Indrė Lašinytė

2011-10-04

VU biblioteka skelbia konkursą Profesorės Audronės Glosienės vardo stipendijai gauti

Prof. Audronė Glosienė buvo ilgametė VU Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorė, VU bibliotekos generalinė direktorė, daugelio tarptautinių projektų vadovė ir dalyvė, knygų ir straipsnių autorė, naujojo Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro koncepcijos sumanytoja. Su neįtikėtina aistra kalbėdama apie knygą ir biblioteką, kaip ypatingą erdvę, galinčią virsti gyvenimo keliu ir įkvėpimu, Audronė skatino vaduotis iš stereotipų, kurti, keisti savo pasaulį, mąstyti ir veikti kūrybiškai.
2010 metais VU biblioteka įsteigė stipendiją, skirtą prof. A. Glosienės atminimui. Šios stipendijos tikslas – skatinti jaunus ir aktyvius specialistus, jų kompetencijos plėtrą ir naujų idėjų įgyvendinimą bibliotekininkystės ir informacijos srityje.

Šių metų konkurso sąlygos:

1. Konkurso dalyviai – visų studijų pakopų VU studentai, studijuojantys bibliotekininkystės ir informacijos mokslus, VU studentai, vykdantys su bibliotekininkystės ir informacijos mokslų sritimis susijusią veiklą, ir VU studentai, dirbantys bibliotekose ir informacijos centruose.
2. Orientacinė stipendijos suma apie 2000 Lt.
3. Stipendija skiriama žinioms ir patirčiai įgyti, kvalifikacijai kelti bibliotekininkystės ir informacijos srityje: dalyvavimui konferencijoje, seminare, stažuotėje, kūrybinėje stovykloje, kursuose, mokymuose (iki 2012 m. gruodžio 31 d.).
4. Konkurso pradžia – 2011 m. spalio 4 d.
5. Kiekvienas kandidatas, norintis gauti stipendiją, turi pateikti užpildytą paraiškos anketą ir jos priedus:
  • gyvenimo aprašymą;
  • dokumentus, patvirtinančius kvietimą į konferenciją, seminarą, stažuotę, kūrybinę stovyklą, kursus ar mokymus;
  • renginio, kuriame ketinama dalyvauti, aprašymą;
  • asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
  • rekomendaciją iš VU katedros/instituto, kuriame studijuojama, ar darbovietės (privalumas).
6. Dokumentai bei jų elektroninė forma kompaktiniame diske konkurso organizatoriams pateikiami iki lapkričio 10 d. 17:00 val. adresu Universiteto g. 3, 324 kab. (VU bibliotekos direkcija).
7. Vertinant kandidatų pateiktus dokumentus, dėmesys bus kreipiamas į įgytų žinių/įgūdžių aktualumą ir naudą bibliotekininkystės mokslui ir profesinei veiklai.
8. Konkurso rezultatai paskelbiami iki lapkričio 21 d. Vilniaus universiteto www.vu.lt ir Bibliotekos www.mb.vu.lt  tinklalapiuose. Stipendininkas (-ai) informuojamas (-i) asmeniškai.
9. Stipendija bus įteikta konkurso komisijos pirmininko per sausio mėnesio VU Senato posėdį.
10. Stipendijos gavėjas įsipareigoja užtikrinti gautos informacijos sklaidą tarp VU bendruomenės narių.

Daugiau informacijos rasite Profesorės Audronės Glosienės vardo stipendijos skyrimo nuostatuose, www.mb.vu.lt, taip pat VU bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriuje telefonu (8 5) 268 7133, el. paštu indre.zalieskiene@mb.vu.lt arba ramune.stankeviciene@mb.vu.lt.

Praeitais metais viena iš stipendijos laimėtojų - Simona Petraitytė - lankėsi Tartu universiteto Skandinavistikos centro bibliotekoje ir aprašė savo patirtį mūsų tinklaraštyje 

Parengta pagal VU bibliotekos svetainėje http://www.mb.vu.lt paskelbtą informaciją

2011-10-03

Patrauklesnės bibliotekų erdvės už 5000 dolerių

Nuotrauka iš Library Journal
Daugelis šiuolaikinių bibliotekų susiduria su panašia problema - kaip geriau adaptuoti, atnaujinti ir geriau pritaikyti bibliotekos erdves besikeičiantiems vartotojų poreikiams, kai lėšų tokiems pokyčiams skiriama vis mažiau. Mažėjant biudžetams atsiranda kitokie kūrybingi sprendimai, kaip mažomis sąnaudomis atnaujinti bibliotekų erdves ir padidinti jų patrauklumą. Pavyzdžiui, Njudžersio valstijoje siekiant padėti bibliotekininkams įgyvendinti "mažai kainuojančias" permainas buvo sukurta bibliotekininkų-ekspertų komanda. Njudžersio valstija apmokėjo bibliotekininkų-ekspertų konsultavimo darbą bibliotekoms, kurios pateikė paraiškas dėl bibliotekų erdvių transformavimo ir pažadėjo investuoti ne mažiau 5000 JAV dolerių į erdvių dizainą.

Bibliotekininkų-ekspertų komanda jau apsilankė keliose bibliotekose ir pagyvino jų aplinką. Rezultatus galima peržiūrėti nuotraukose, pridedamose prie straipsnio apie erdvių perkūrimo iniciatyvą.

Iš tiesų, bibliotekininkams, kurie mąsto apie permainas jų bibliotekoje, bet neturi daug lėšų, kad pastatytų naują pastatą ar iš esmės pertvarkytų bibliotekų erdves, praverstų 10 patarimų, publikuotų žurnale Library Journal:

Nuotrauka iš Library Journal
1. Pažiūrėkite į bibliotekos erdves vartotojo akimis. Dažniausia pripratę dirbti bibliotekoje, nepastebime to, kas gali būti nepatogu skaitytojams. Patartina laikas nuo laiko padaryti sau ekskursiją po bibliotekos pastatą ir paklausti savęs - ar paprasta rasti reikiamą skaityklą, tualetą, ar bibliotekos patalpų išplanavimas, informaciniai ženklai yra aiškūs ir lengvai perprantami?
2. Pašalinkite vizualius trukdžius, kurie neleidžia efektyviai naudotis bibliotekų erdvėmis. Pavyzdžiui, perstatykite aukštas lentynas, kurios užgožia vaizdą įėjus į skaityklą, arba sumažinkite jų aukštį.
3. Naudokite mažiau dizaino elementų tam, kad jų poveikis didėtų. Pavyzdžiui, derėtų saikingai derinti spalvas, baldus, kad vartotojas nepasimestų nuo interjero detalių mirgančioje aplinkoje, kuri trukdo pamatyti svarbius orientyrus.
4. Kurkite gerai suplanuotą aplinką, venkite chaotiškumo ir informacijos pertekliaus. Pavyzdžiui, skaitytojas vargu skaitys visus informacinius ženklus ir pranešimus, jeigu jų per daug, jis nejaukiai jausis tokioje "informacijos pertekliaus" aplinkoje.
5. Traktuokite bibliotekos dizainą kaip visumą. Nepatartina planuoti bibliotekos erdvių gabaliukais, nesusiejant jų tarpusavyje. Geresnį įspūdį palieka tarpusavyje derantys interjero elementai. Derinti galima pagal spalvas, formą ar medžiagą, iš kurios pagamintos interjero detalės.
6. Atsižvelkite į tai, kaip žmogus linkęs naudoti erdves. Paprastai žmonės mėgsta natūralų apšvietimą, gerą vaizdą ir prieglobsčio (savo erdvės) įspūdį suteikiančias aplinkas. Vadovaujantis šiais principais galima sukurti patrauklias darbo ir skaitymo vietas.
7. Įvertinkite bibliotekos erdves ir suskirstykite jas į ramias ir triukšmingas zonas. Kiekvieną zoną įrenkite taip, kad ji tiktų individualiam darbui, susikaupimui arba bendravimui.
8. Atsižvelkite į įvairius poreikius. Kiekvienas skaitytojas turi savo poreikių, todėl vienas dizaino sprendimas netiks visiems. Pavyzdžiui, paįvairinkite skaityklų ar kitų erdvių baldus - tai gali būti kėdės, modernūs krėslai ar kiti baldai, kurie tinka įvairiems skaitytojams ir įvairiems atvejams.
9. Eksperimentuokite su apšvietimu, kad pagerintų vartotojo jauseną bibliotekoje. Atsižvelkite į tai, kad pernelyg apšviestos ar blogai apšviestos erdvės gali gerokai apkartinti darbą bibliotekoje. Skirtingose bibliotekos darbo ir bendravimo zonose reikia kitokio apšviestumo lygio - pavyzdžiui, daugiau šviesos gali būti tose erdvėse, kur skaitytojai renkasi knygą iš lentynų arba skaito, mažiau šviesos - vietose, skirtose bendrauti.
10. Naudokite įvairias spalvų gamas. Atkreipkite dėmesį, kad spalva gali būti geru orientyru ir subtilia užuomina apie tai, kam skirta erdvė. Pavyzdžiui, vaikų kampeliuose neretai naudojami ryškūs spalvų deriniai, kurie atkreipia dėmesį į tai, kam skirta ši erdvė. Iš tiesų, sienas perdažyti nėra brangu, bet tai gali padėti sukurti jaukias ir tam tikroms tikslinėms grupėms ar veikloms pritaikytas erdves.


Parengta pagal:

COOPER, Gary; SCHALK-GREENE, Kathy. Expert makeover: library transformers bring savings and smart design. In Library Journal [interaktyvus]. 20 September 2011 [ žiūrėta 2011 m. spalio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libraryjournal.com/lj/home/891645-264/expert_makeover_library_transformers_bring.html.csp
LESNECKI, Traci. 10 steps to a better library: tips that don't have to cost a lot.  In Library Journal [interkatyvus]. 20 September 2011 [ žiūrėta 2011 m. spalio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libraryjournal.com/lj/home/891646-264/10_steps_to_a_better.html.csp