2016-05-21

Kūrybinis rašymas bibliotekose: galimybės skaitmeniniame amžiuje, II dalis

Šaltinis: Fernando Biz
Antroje dalyje žadėjau aptarti, kokios kūrybinio rašymo galimybės atsiveria skaitmeniniame amžiuje. Pirmoje dalyje kalbėjome apie tai, kad kūrybinis rašymas naudingas ne tik rašytojams, o faktiškai kiekvienam iš mūsų.

Skaitmeninėje aplinkoje atsiveria naujos galimybės bendrauti ir pasiekti įvairias interneto vartotojų auditorijas. Šios galimybės atsiranda dėl naujų bendravimo kanalų ir priemonių - saityno 2.0 (tinklaraščių, vikio svetainių, socialinių tinklų ir pan.) ir skaitmeninės savilaidos paslaugų. Šioje žinutėje aptarsiu, kaip šie kanalai padeda bendrauti internete.

Tikriausia, visiems puikiai žinoma, kad saityno 2.0 paslaugos nemokamai prieinamos visiems ir nereikalauja išankstinių žinių ar gebėjimų norint pradėti jomis naudotis. Todėl daugelis interneto vartotojų aktyviai komunikuoja naudodamiesi tokiomis paslaugomis. 2015 m. Globalių socialinių medijų naudojimo tendencijų ataskaita atskleidžia, kad 17-31 metų jaunimas ir suaugę naudojasi socialinėmis medijomis studijuodami, atlikdami tyrimus, norėdami gauti naujų idėjų, išreikšti savo nuomonę, išreikšti save, daryti įtaką kitiems žmonėms. Taigi saitynas 2.0 jau yra kūrybos terpė. Ankstesni tyrimai rodo, kad socialinės medijos pasitelkiamos savo verslui plėtoti - įvairių sričių konsultantai reklamuoja savo gebėjimus, verslininkai - stiprina ryšius su potencialiais ir esamais klientais, didina paslaugų ir gaminių matomumą. Pavyzdžiui, 2011 m. tarptautinis tinklaraštijos tyrimas atskleidė, kad 18 proc. įvairių sričių specialistų ir 13 proc. verslininkų turi savo tinklaraščius, iš kurių gauna pajamų. Atsiranda ir naujų veikėjų - vadinamųjų skaitmeninių nuomonių formuotojų. Skaitmeniniai nuomonių formuotojai - tai interneto vartotojai, kurie įvairiomis saityno 2.0 priemonėmis skleidžia nuomonę apie įvairias prekes, paslaugas, gaminius, o jų apžvalgos ir vertinimai turi įtakos kitų asmenų pirkimo elgesiui. Tyrimai rodo, kad šiuolaikinių pirkėjų sprendimams įtakos daro internete paskelbtos nuomonės ir apžvalgos. Todėl skaitmeniniai nuomonių formuotojai gali gauti pajamų iš prekių apžvalgų. 2013 metų Skaitmeninės įtakos ataskaita rodo, kad net 86 proc. nuomonių formuotojų turi savo tinklaraštį, o 45 proc. - gauna iš apžvalgų kūrimo pajamų. Taigi faktiškai bet kas iš mūsų gali pradėti kurti savo tinklaraštį, Facebook paskyrą ar kitokią bendravimo priemonę, joje dalytis savo patirtimi ir kompetencijomis, rašyti prekių apžvalgas, plėtoti savo verslą ir taip pasiekti savo vartotoją. Pavyzdžiui, Australijoje gyvenanti lietuvių rašytoja ir kūrybinio rašymo dėstytoja Sandra Bernotaitė turi savo tinklaraštį ironišku pavadinimu Grafomanija. Tinklaraštyje autorė dalijasi kūrybinio rašymo naujienomis ir patarimais, skelbia informaciją apie savo kūrinius. Įdomu, kad tinklaraštyje paskelbti rašiniai leido publikuoti knygą apie kūrybinį rašymą (Laisvojo rašymo elementai).

Dar viena skaitmeninio amžiaus naujovė, kuri rūpi grožinės literatūros, publicistikos ir kitų tekstų kūrėjams - skaitmeninė savilaida. Savilaida, arba leidybinė veikla, kai autorius savo iniciatyva ir padengdamas visas išlaidas organizuoja savo knygų parengimą, maketavimą, spaudą ir pateikimą skaitytojams, nėra naujovė. Šiandien klasikais tapę autoriai, tokie kaip Virdžinija Vulf arba vaikiškų knygų kūrėja ir iliustratorė Beatričė Poter, tam tikrais gyvenimo tarpais turėjo įsitraukti į savilaidos veiklą. Savilaida gali būti aktuali, kai knygos dėl tam tikrų priežasčių nepriima tradicinės leidyklos. Įdomu, kad nemažai savilaidos knygų vėliau tapo bestseleriais. Pavyzdžiui, visiems puikiai žinomas erotinis romanas Penkiasdešimt pilkų atspalvių, iš pradžių pasirodė kaip mažu tiražu išleista e.knyga.

Šiuolaikiniams autoriams prieinamos skaitmeninės paslaugos, tokios kaip, pvz., Lulu ir daugelis kitų. Jos leidžia įkelti knygos rankraštį skaitmeniniu formatu, pasinaudoti maketavimo ir redagavimo, reklamos ir platinimo interneto knygynuose paslaugomis. Be abejo, tokios paslaugos yra mokamos, tačiau atsiranda naujų verslo modelių - pavyzdžiui, autorius atsiskaito su paslaugų tiekėju, sumokėdamas dalį iš knygos pardavimų gautų pajamų (pvz., apie 15 proc.). Atsiranda ir tokių netradicinių savilaidos paslaugų, kaip socialinis tinklas Unbound. Jame autorius gali pasidalinti savo kūrinio idėja net kai paties kūrinio dar nėra; pradėti rašyti ir siekti sulaukti interneto vartotojų palaikymo. Taigi knygos leidybą remia patys interneto vartotojai. Iš jų surinktų lėšų kūriama e.knyga. Nors apie skaitmeninę savilaidą duomenų dar trūksta, kai kurie tyrimai rodo savilaidos knygų perspektyvumą. Pavyzdžiui, Amerikos leidėjų asociacija skelbia, kad 2015 m. rugsėjį 58 proc. visų nupirktų Amazon Kindle e.knygų sudarė savilaidos produktai.

Lietuvoje skaitmeninės savilaidos srityje veikia Nepriklausoma nacionalinė autorių agentūra, kurią įsteigė leidykla Obuolys ir interneto knygynas KNYGOS.LT.  Autoriai gali teikti savo rankraščius agentūrai, o atrinkti rankraščiai publikuojami e.knygos formatu interneto knygyne KNYGOS.LT. E.knygos paprasčiau gaminamos ir platinamos, todėl šiuolaikiniams autoriams atsiveria daugiau galimybių pasiekti savo skaitytoją, patiems organizavus savo kūrinio leidybą.

Apie tai, kodėl šios galimybės svarbios ir bibliotekoms, kitame pranešime.

Parengta pagal:

Digital influence report [interaktyvus]. Technorati, 2013 [žiūrėta 2016 m. gegužės 21 d.]. Prieiga per internetą: http://technorati.com/wp-content/uploads/2013/06/tm2013DIR1.pdf

Global social media trends 2015 [interaktyvus]. European Publishers Council, 2015 [žiūrėta 2016 m. gegužės 21 d.]. Prieiga per internetą: http://epceurope.eu/wp-content/uploads/2015/09/epc-trends-social-media.pdf

Rašytojams: išleisk knygą [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. gegužės 21 d.]. Prieiga per internetą: https://www.knygos.lt/lt/isleisk-knyga/

September 2015 Author Earnings Report [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2016 m. gegužės 21 d.]. Prieiga per internetą: http://authorearnings.com/report/september-2015-author-earnings-report/

State of the blogosphere 2011 [interaktyvus]. Technorati, 2011 [žiūrėta 2016 m. gegužės 21 d.]. Prieiga per internetą: http://technorati.com/state-of-the-blogosphere-2011/

Unbound: books are now in your hands [interaktyvus]. 2016  [žiūrėta 2016 m. gegužės 21 d.]. Prieiga per internetą: https://unbound.co.uk/

2016-05-09

Kūrybinis rašymas bibliotekose: I dalis - kas yra kūrybinis rašymas

Šaltinis: PRO Essay Writer
Šiame pranešime norėčiau pasidalinti Anykčšiuose viešųjų bibliotekų darbuotojams ir Vilniuje Lietuvos aklųjų bibliotekos kolegoms skaitytų paskaitų apie kūrybinį rašymą bibliotekose medžiaga. Kaip parodė klausimai, kurių sulaukiau po paskaitų, ši tema aktuali bibliotekoms ir padeda pažvelgti į tradicinę kultūrinę veiklą šiek tiek kitaip.

Bibliotekos tradiciškai remia ir skatina vietos bendruomenės kūrybą - rengia literatūrinius konkursus, skaitymus, publikuoja ir populiarina vietos autorių kūrinius. Be to, bibliotekos - tai viešoji bendruomenės mokymosi, eksperimentavimo erdvė. Todėl bibliotekos bendradarbiauja su menininkais, mokslininkais ir informacinių technologijų specialistais, kad skaitytojai turėtų galimybę bibliotekose lavinti pačius įvairiausius savo gebėjimus ir siekti savo svajonių bei tikslų.

Norėčiau pasiūlyti bibliotekininkams pasvarstyti apie kūrybinio rašymo programas. Tikriausiai, yra tokias programas jau vykdančių bibliotekų, todėl būtų smagu, jei tinklaraštyje pasidalintumėte savo patirtimi.

Paskaitą suskaidysiu į tris dalis (tinklaraščio pranešimus):

Kas yra kūrybinis rašymas?
Kūrybinio rašymo galimybės skaitmeniniame amžiuje.
Kūrybinio rašymo skatinimas bibliotekose.

Tikiuosi, kad mano pateikti pamąstymai sudomins ir tinklaraščio skaitytojus.

Pasakojimų galia

Pasakojimai turi didžiulę galią. Jie padeda įtaigiai perteikti sudėtingas idėjas, būsenas ir jausmus. Kalbėdama apie pasakojimą, turiu omeny tam tikrą siužetą, veikėjus, intrigą turintį nebūtinai sakytinį, bet ir rašytinį kūrinį. Tikriausiai, grožinės literatūros kūrinių poveikis mums visiems suprantamas, todėl pakalbėsiu apie tai, kaip pasakojimai atsiskleidžia negrožiniuose tekstuose. Įdomu, kad šiandien originalių, vaizdingų ir įtaigių pasakojimų kūrimu bei pasakojimu galia domisi ne tik rašytojai, bet mokslininkai, psichoterapeutai, verslininkai ir visi besimokantieji, norintys tobulėti ir lavinti savo kalbą.

Pasakojimai įpinami į mokslinių tyrimų rezultatų pristatančias studijas ir ypač - į mokslo populiarinimo literatūrą. Man asmeniškai padarė didelį įspūdį dvi mokslininkės, kurios skirtingais būdais panaudojo pasakojimus savo kūriniuose. Tai JAV gyvenanti psichoterapeutė ir tyrėja Clarissa Pinkola Estes ir JAV dirbanti sociologė Brene Brown. Pirmoji panaudojo senuosius mitus, pasakas ir legendas, kad atskleistų įvairias moters būsenas, jausmus, gyvenimo tarpsnius. Jos knygoje "Bėgančioji su vilkais" moteris pavirsta ragana, mergaite, šamane. Clarissos Pinkola Estes teigimu, "pasakojimas yra daug senesnis už mokslą ir psichologiją, jis visada bus senesnis, nesvarbu, kiek laiko bepraeitų". Kita mokslininkė, Brene Brown, save vadina tyrėja-pasakotoja (researcher-storyteller). Ji daugelį metų nagrinėja tokius ne visiems patogius jausmus ir būsenas, kaip gėda ir pažeidžiamumas. Atlikusi daugybę kokybinių tyrimų, savo knygose ji pasikliauja ir savo asmenine patirtimi, ir kitų žmonių gyvenimo pasakojimais, kad atskleistų šių reiškinių esmę. Brene Brown teigimu, "galbūt, pasakojimai - tai tiesiog sielą turintys duomenys".

Dar vienas netikėtas pasakojimo galios atsiskleidimo pavyzdys - strateginiame valdyme plačiai taikomas scenarijų planavimo metodas. Jame, kad priimtų sprendimą dėl organizacijos ateities strategijų, kuriamos jos ateities raidos alternatyvos. Įdomu, kad nors šis metodas grindžiamas kruopščia ir įrodymais pagrįsta aplinkos tendencijų analize, organizacijos ateities raidos alternatyvos - tai siužetą ir intrigą turintys pasakojimai. Tokios alternatyvos kuriamos ir naudojamos intuityviai.
Scenarijų planavimo specialistų Jameso Ogilvy ir Peterio Scwartzo teigimu, „kad taptų efektyviu planavimo įrankiu, scenarijai turėtų būti įtraukiantys ir įtaigūs įvairias organizacijos sėkmei svarbias ateities alternatyvas aprašantys pasakojimai. Sumaniai sukurti pasakojimų siužetai padeda vadybininkui įsijausti į scenarijus ir šios patirties dėka suprasti, kaip organizacija gali valdyti pokyčius“.

Kūrybinis rašymas: kam ir kuo jis naudingas

Kūrybinis rašymas - tai grožinėje literatūroje taikomų metodų ir priemonių panaudojimas siekiant sukurti originalius, įtaigius grožinės ir negrožinės literatūros tekstus. Tradiciškai kūrybinis rašymas suvokiamas kaip akademinė disciplina. Ji dėstoma aukštosiose mokyklose ugdant rašytojus, literatūros tyrėjus, žurnalistus. Vis dažniau kūrybinio rašymo mokoma ir vidurinėse mokyklose lavinant mokinių vaizduotę, gebėjimą išreikšti ir kitiems perteikti savo mintis.

Kūrybinis rašymas naudingas ne tik grožinių ir publicistikos tekstų kūrėjams. Pavyzdžiui, kai kuriose JAV aukštosiose mokyklose būsimieji medikai mokomi kūrybinio rašymo  ir  bando rašyti esę, poeziją, apsakymus.  Kūrybinis rašymas reikalingas ugdant medikų empatiją, gebėjimą komunikuoti su pacientu, kas, anot specialistų, turi poveikį ligų diagnostikos kokybei (Cowen, Kaufman, Shoenherr, 2016). Taigi kūrybinis rašymas gali būti taikomas įvairiose srityse:

  • psichoterapijoje, nes padeda žmonėms išreikšti ir suvokti savo patirtį, ypač sunkius išgyvendimus; 
  • rinkodaroje, ypač kuriant įtaigius ir patrauklius reklaminius tekstus;
  • įvairių pakopų švietime, nes padeda lavinti vaizduotę, ugdyti empatiją, pastabumą, skatinti nestandartinį požiūrį į įvairias problemas.

Pavyzdžių sąrašą galima tęsti. Tačiau ne visuomet akivaizdu, kokio rezultato reikėtų siekti lavinant kūrybinio rašymo gebėjimus. Pavyzdžiui, Laima Vincė, kūrybinio rašymo specialistė ir dėstytoja, taip aprašo savo bendravimo su vidurinių mokyklų mokytojais patirtį: "Kai vedžiau kūrybinio rašymo seminarus Pedagogų profesinės raidos centre Vilniuje, Lietuvos aukštesniųjų klasių mokytojai dažnai man sakydavo: „Mokinių neįmanoma išmokyti rašyti. Jie arba turi talentą, arba ne. Talento negali išmokyti." (Laima Vincė, „Rašyti gali kiekvienas“, 2010). Bet ar visais atvejais tikslas išugdyti rašytoją? Pati Laima Vincė savo knygoje atskleidžia įvairių gebėjimų, kurie ugdomi dalyvaujant kūrybinio rašymo programose, pavyzdžių. Tai viešo kalbėjimo, rašymo, komunikacijos gebėjimai:

  • Gebėjimas vertinti ir mėgautis literatūros kūriniais, patobulėję skaitymo gebėjimai. Kūrybinio rašymo mokymuose prieš pradedant rašyti savo kūrinius besimokantieji supažindinami su įvairiais literatūros žanrais, siužeto plėtojimo, personažų kūrimo, pasakojimo stiliaus ypatumais. Dalyviai turi iš pradžių sugebėti analizuoti ir vertinti literatūros kūrinius, pastebėti įvairius jų bruožus, o tik paskui - patys rašyti.
  • Pagerėję kalbėjimo ir rašymo gebėjimai. Kūrybinio rašymo mokymai reikalauja diskutuoti, rašyti, perteikti savo idėjas kitiems. Nuolatiniai bandymai suguldyti savo mintis popieriuje, atskleisti juos kitiems, formuluoti pastabas, įžvalgas, ugdo gebėjimus vaizdingai, aiškiai perteikti savo patirtį ir mintis kitiems raštu ir žodžiu.
  • Konstruktyvios kritikos ir pagarbos kito kūrybai gebėjimai. Kūrybinio rašymo dirbtuvės - tai visų dalyvių diskusija. Kiekvienas besimokantys pateikia savo kūrinius vertinimus ir išklauso kitų dalyvių kūrybą. Viena vertus, besimokantis turi įveikti savo kūrinių pateikimo kritikai baimę ir priimti pastabas, kita vertus, taip jis geriau suvokia, kad tą patį jaučia kiti, ir mokosi korektiškai teikti pastabas.
  • Gebėjimas klausytis. Šis gebėjimas ugdomas tiek gilinantis į literatūros kūrinių analizę, tiek diskutuojant su kitais dalyviais. Neretai kūrybinio rašymo dirbtuvėse kūriniai skaitomi balsu. Gebėjimas klausytis ir išgirsti yra ypatingai svarbus įvairiose veiklos srityse, kur aktualus bendravimas su kitais žmonėmis.

Taigi, kūrybinio rašymo dirbtuvės nebūtinai turi tikslą ugdyti profesionalius rašytojus. Tai veikla, kuri kiekvienam žmogui leis patobulinti įvairius kasdieniame gyvenime itin aktualius gebėjimus. Be to, kūrybinio rašymo eksperimentas įdomus bet kuriam žmogui, jeigu mes neatbaidome jo tikėdamiesi, kad jis būtinai turi parašyti įspūdingą kūrinį.

Apibendrinant pirmą dalį ir atsakant į mokytojų pastabas Laimai Vincei prisiminiau savo kadaise žiūrėtą realiais faktais paremtą filmą "Gatvės tango" (2006, JAV), kuriame pasakojama apie Pierro Dulaino šokių programos JAV vidurinėms mokykloms sukūrimą. Puikus filmo epizodas - kai pagrindinis herojus rodo pasipiktinusiems mokytojams ir tėvams, kurie nesuprato šokių programos paskirties, kaip šokant mokomasi gerbti savo partnerį, tapti viena komandą, bendrauti. Galbūt, ir bibliotekos gali tapti puikia erdve, kurioje visi gyventojai gali išbandyti save - bendrauti, rašyti ir eksperimentuoti? Nedaugelis galėtų tapti rašytojais, bet, užtat, bus žymiai daugiau įdėmių skaitytojų, raštingų žmonių, kuriems lengviau seksis perteikti savo mintis, idėjas ir jausmus tiek kasdieniame, tiek profesiniame gyvenime?

Apie tai, kokios ir kam atsiveria kūrybinio rašymo perspektyvos naudojant skaitmeninius įrankius - antroje dalyje.

Parengta pagal:

Brene Brown: researcher + storyteller [interaktyvus]. 2016 [žiūrėta 2016 m. gegužės 9 d.]. Prieiga per internetą: http://brenebrown.com/

COWEN, Virginia S.; KAUFMAN, Diane; SHOENHERR, Lisa. A review of creative and expressive writing as a pedagogical tool in medical education. Medical Education [interaktyvus]. 2016, no. 50, p. 311-319. Prieiga per John Wiley & Sons.

OGILVY, James A. Facing the fold - essays on scenario planning. Devon: Triarchy Press. 312 p.

VINCĖ, Laima. Rašyti gali kiekvienas. Vilnius: Baltos lankos, 2010. 348 p.

ПИНКОЛА-ЭСТЕС, Кларисса. Бегущая с волками: женский архетип в мифах и сказаниях. Киев: София, 2005. 448 с.

2016-05-02

SENJORAI, SVEIKI ATVYKĘ Į TRIMAČIO SPAUSDINIMO PASAULĮ!

Mokslas bei inovacijos žaibišku greičiu integruojasi į žmogaus gyvenimą. Vienas tokių pavyzdžių – šių laikų technikos stebuklu vadinamas 3D spausdintuvas, padedantis savo idėjas realizuoti vieno mygtuko paspaudimu. Esame įpratę, kad, paspaudus mygtuką „spausdinti“, išlenda popieriaus lapas su jame esančiu vaizdu arba tekstu. Tereikia paspausti „spausdinti“, ir jūsų idėjos bus paverstos spalvotais modeliais ar prototipais jau po keliolikos minučių ar keleto valandų.

Užsienyje trimačio spausdintuvo dėka sėkmingai kuriami automobiliai, robotai, namai, ar net tortai bei kūno dalių protezai. Tuo tarpu, Lietuvoje ši technologija vis dar tik ieško savo vietos. Čia 3D spausdinimas yra pakankamai naujas reiškinys, kurio didžiausias proveržis dar vis laukiamas ateityje.

Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka, projekto „3D: Domėkis. Dalyvauk. Dalinkis“ dėka įsigijusi buitinį 3D spausdintuvą, Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu sumanė su šia technologija supažindinti ir vyresnio amžiaus panevėžiečius. Juk ne paslaptis, jog jaunimui 3D spausdinimas jau nebe naujiena, tačiau kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, daugelis jų net negirdėję apie tokį daiktą kaip 3D spausdintuvas, neįsivaizduoja, ką su juo galima veikti...

Parko bibliotekoje (Parko g. 37) vykęs edukacinis užsiėmimas buvo unikali galimybė senjorams savo akimis pamatyti, kaip atrodo 3D spausdintuvas, kaip iš plastiko gijų gimsta įvairūs trimačiai objektai.

Nors kamavo baimė, ar susirinks vyresnio amžiaus auditorija, tačiau atvykęs gausus būrys žmonių, paneigė mitą, jog senjorai naujoves priima skeptiškai.

Su trimačio spausdinimo pasauliu senjorus supažindino senjorus nukėlė Smėlynės bibliotekos vedėja Loreta Breskienė.

Renginio dalyviams ji papasakojo apie 3D spausdinimo pritaikymą įvairiose srityse– medicinoje, odontologijoje, statyboje, automobilių pramonėje, madoje, elektronikoje, moksle, švietime bei daugelyje kitų.

Tuomet pademonstravo bei leido kiekvienam savo rankomis pačiupinėti 3D spausdintuvu pagamintus daiktus: įvairiausios formos knygų skirtukus (drugelio, širdelės, animacinio filmuko herojaus ir kt.), akinius, ryklio, dinozauro, augalo piestelės maketus, vardinį raktų pakabuką, žetoną, filmo „Pikseliai“ herojų...

Senjorai dar smalsiau ir atidžiau, nei minėtus trimačius gaminius, apžiūrinėjo neišvaizdžią keturkampę dėžę, kuri pasirodo ir yra tas technikos stebuklas – 3D spausdintuvas! Užsiėmimo metu vos per 20 minučių jo pagalba buvo pagamintas mažas pilkšvas arbatinukas. Vykstant spausdinimo procesui, L. Breskienė daugiau papasakojo apie šią inovaciją.

Susirinkusieji sužinojo, jog norint projektuoti, kurti įvairiausius objektus, o vėliau pasigaminti juos 3D spausdintuvu, nereikia būti inžinieriumi, architektu. Nereikia net turėti specifinių kompiuterinių žinių. Turint viziją ar konkrečią idėją, užtenka dizainui skirta kompiuterine programa sukurti trimatį objekto brėžinį, arba pasinaudoti nemokamais 3D modelių brėžinių katalogais. Tuomet brėžinys perkeliamas į spausdinimo aplinką, ir sluoksnis po sluoksnio, gija po gijos spausdinamas 3D spausdintuvu. Spausdinimui naudojamas specialiai šiai technologijai skirtas ekologiškas plastikas, pagamintas iš kukurūzų. Pažinties metu dar daug įdomaus buvo išgirsta ir pamatyta.

Džiugu, jog 3D technologijos nei vieno senjoro nepaliko abejingo.


Indrė Lašinytė