2010-04-30

Bibliotekų eksterjeras ir interjeras - dizaino aktualijos

Bibliotekų dizaino klausimai - naujausio Amerikos bibliotekų asociacijos žurnalo Amerikos bibliotekos (American Libraries) dėmesio centre. Išryškinamos tendencijos - ekologiškos bibliotekos ir ekonominės krizės metais aktuali tema - bibliotekos eksterjero ir interjero atnaujinimas esant minimalioms investicijoms.

Žurnale pristatomi 12 bibliotekų eksterjero ir interjero dizaino sprendimų, kurie leido sumažinti energijos, šviesos ir vandens sąnaudas, panaudoti perdirbtas medžiagas. Pavyzdžiui, rekonstravus Hjustono viešosios bibliotekos (JAV) 1917 m. pastatą pavyko net 50 procentų sumažinti vandens sąnaudas. Įdomu, kad projektuojant naujas ar rekonstruojant senas bibliotekas ypatingai svarbus kraštovaizdžio dizainas. Siekiama apželdinti bibliotekos aplinką, kad sumažintų oro užterštumą bei pagerintų skaitytojų estetinius ir kitokius potyrius jiems lankantis bibliotekoje. Biblioteka, organiškai įkomponuota sumaniai apželdintoje teritorijoje, tikrai atrodo labai estetiškai ir sukelia jaukumo jausmą. Vieną iš tokių bibliotekos ir aplinkos teritorijos dermės pavyzdžių galima pamatyti ALA žurnalo puslapiuose.

Šaltinis: http://americanlibrariesmagazine.org/archives/digital-supplement/spring-2010

Straipsnyje apie bibliotekoms aktualią interjero ir eksterjero atnaujinimo temą pateikiami patarimai, kaip kai kuriuos pokyčius galima įvykdyti esant minimalioms finansinėms sąnaudoms.
Bibliotekai, norinčiai atsinaujinti, pirmiausiai siūloma apgalvoti pakeitimų tikslus ir skaitytojų grupes, kuriems ir skiriami visi planuojami darbai. Kartais baldų perkėlimas iš vienos erdvės į kitą, ryškesnės sienų spalvos ar sumaniai panaudoti įvairūs dizaino elementai ir aksesuarai (pvz., paveikslai, kilimai ir kt.) gali pakeisti brangiai kainuojančius projektus. Nedidelius pakeitimus visada galima atlikti atsižvelgiant į vartotojų poreikius - pavyzdžiui, taip ir darė viena iš viešųjų bibliotekų, kuri reorganizavo menkai naudojamą bibliografinės literatūros kolekciją vienoje iš skaityklų perkeliant leidinius į kitas vietas ir atlaisvino erdvę skaitytojams, kita biblioteka nusprendė išryškinti bendruomeniškumo idėją dekoruodama sienas specialiai sukurtus tapetais-nuotraukomis. Atnaujinant erdves vaikams dažnai padeda linksmi sieniniai piešiniai arba žaismingos sienų spalvos.

Daugiau skaitykite ALA žurnalo Amerikos bibliotekos priedo straipsniuose, pagal kuriuos ir parengtas šis pranešimas:

Green beacons. Spring 2010 American digital library supplement [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. balandžio 30 d.]. Prieiga per internetą: http://americanlibrariesmagazine.org/archives/digital-supplement/spring-2010

SIGNORELLI, Paul. Remodelling on a budget. Spring 2010 American digital library supplement [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. balandžio 30 d.]. Prieiga per internetą: http://americanlibrariesmagazine.org/archives/digital-supplement/spring-2010

2010-04-28

22 aukštų žinių deimantas Minsko pakrašty

Dauguma žmonių atvykusių į Baltarusiją, skuba aplankyti šios šalies stebuklą – Nacionalinę Baltarusijos biblioteką, kuri buvo pastatyta 2006 m. ir jau tapo šios šalies pasididžiavimu ir vietinių gyventojų bei turistų traukos centru.

20 skaitytojų salių, darbo vietos pritaikytos neįgaliems, 8 milijonai knygų, naujausi kompiuteriai, teleliftai, kurie leido sutrumpinti knygų pristatymo skaitytojams laiką iki 15 – 20 min., o 22 aukštų pastate tai visai neblogas rodiklis . Daugiau nei 500 darbuotojų, daugiau nei 500 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, daugiau nei 2000 lankytojų kiekvieną dieną. Galima vardinti daugybę skaičių ir faktų, kurie stebina, džiugina ir kartais verčia šiek tiek pavydėti.

Mažieji bibliotekos lankytojai gali pralesti laiką vaikų žaidimo kambaryje, o bibliotekos personalas ir skaitytojai po sunkių darbų gali atsipalaiduoti sveikatingumo centre.







Bibliotekos lankytojoms yra sukurtos patogios darbo vietos, veikia grupinio darbo kambariai, konferencijos salės, suteikiama prieiga prie elektroninių resursų, duomenų bazių.

Bibliotekoje dėmesys skiriamas žmonėms su negalia: jiems ne tik pritaikytos specialios darbo vietos, liftas, sukauptas didelis fondas Brailio raštu, bet bibliotekos svetainėje pateikta garsinė informacija apie biblioteką, jos paslaugas, parodas ir fondą.


Biblioteka turi didelį spausdintinių šaltinių fondą, siūlo platų elektroninių paslaugų paketą: biblioteka suskaitmenino visą kortelinį katalogą, teikia virtualią paslaugą „klausk bibliotekininko“, suteikia prieiga prie elektroninių dokumentų ir t.t.

Stebina ne tik bibliotekos socialinių bet ir komercinių paslaugų paketas. Bibliotekos tinklapyje už papildomą mokestį yra siūloma talpinti reklamine reklamjuostę (angl. banner). Taip pat biblioteka siūlo pasinaudoti išoriniu elektroniniu informaciniu stendu (kuris yra 1485 kv/m) reklaminiai informacijai pristatyti. Vienos minutės kaina apie 70 lt. Būtų įdomu sužinoti, jūsų nuomonę apie tokią bibliotekos paslaugą. Galbūt, tai iš tikrųjų geras būdas bibliotekai užsidirbti papildomų pinigų?

Bibliotekos vieta parinkta neatsitiktinai. Skorinos alėja – pagrindinis įvažiavimas į Minską iš Maskvos pusės. Aplink biblioteką esančiame parke nuolat vyksta įvairūs renginiai ir koncertai.


Iš Julijos Zemcovos asmeninio archyvo

Bibliotekos pastatas iš tiesų palieka įspūdį. Gana vėjuotą vakarą aplinkui būriavosi daugybė žmonių, jaunimas, šeimos su vaikais. Ši biblioteka neabejotinai yra traukos centras.

Vietoj tūkstančių žodžių, siūlome Jums pasivaikščioti po biblioteką virtualiai: http://old.nlb.by/navigator/Biblio_pres_03.html

Parengė: Julija Zemcova, Ieva Sudmantaitė

2010-04-26

Kaip skaitytojai naudojasi bibliotekomis 2010 m. JAV ir Lietuvoje

JAV bibliotekininkystės tyrimų ir paslaugų organizacija OCLC atliko tyrimą, kaip JAV skaitytojai naudojasi bibliotekomis 2010 m. Pateikti duomenys apibūdina bibliotekų socialinį, ekonominį, kultūrinį ir šviečiamąjį poveikį JAV visuomenei. Atlikus tyrimą paaiškėjo įdomūs faktai:
  • Kasdien viešųjų bibliotekų darbuotojai konsultuoja 300000 amerikiečių darbo paieškos klausimais.
  • Verslininkai, turintys nedideles įmones, ir samdomi darbuotojai 2.8 mln. kartų per mėnesį naudojasi bibliotekų ištekliais su verslu susijusiais tikslais.
  • Du trečdalis amerikiečių turi skaitytojo pažymėjimą.
  • Kasdien 147000 amerikiečių apsilanko nemokamuose kompiuterių mokymo kursuose, kurių rinkos kaina siekia 2,2 mln. JAV dolerių.
Lietuvoje bibliotekų vaidmuo skaitytojų gyvenime irgi tampa reikšmingesnis. Tą rodo projekto "Bibliotekos pažangai" poveikio vertinimo tyrimai (2009-2010 m. m.) ir naujausio dr. Ugnės Rutkauskienės, poveikio vertinimo koordinatorės, pristatyti rezultatai:
  • Palyginus su ankstesniais metais bibliotekos dvigubai padaugėjo naujų vartotojų.
  • 27% vartotojų internetu gali naudotis tik bibliotekoje, t.y. biblioteka tampa svarbia interneto prieigos vieta.
  • 63% vartotojų naudojasi internetu bibliotekoje - dažniau, negu kitose vietose (pvz., namuose, darbe ir kt.).
  • Beveik du kartus išaugo apmokytų naudotis IT bibliotekose vartotojų skaičius.
  • Palyginus su ankstesniais metais bibliotekose augo naudojimasis laisvalaikio ir kultūros, darbo ir komercijos, sveikatos ir e-valdžios interneto ištekliais.
Džiūgu matyti, kad bibliotekos svarbios ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje :).

Parengta pagal:

How libraries stack up: 2010 [interaktyvus]. [2010]. [žiūrėta 2010 m. balandžio 26 d.]. Prieiga per internetą: http://www.oclc.org/reports/pdfs/214109usf_how_libraries_stack_up.pdf
RUTKAUSKIENĖ, Ugnė. Poveikio vertinimo tyrimai: pokyčiai bibliotekose ir visuomenėje [interaktyvus]. [2010]. [žiūrėta 2010 m. balandžio 26 d.]. Prieiga per internetą: http://www.bibliotekospazangai.lt/Dokumentai%20prie%20naujienu/BP_Poveikio%20vertinimo%20tyrimai.pdf

2010-04-24

Cenzūra bibliotekose ir mintys apie profesinę bibliotekininko etiką

Mieli tinklaraščio skaitytojai,

pasibaigė apklausa, kuria siekėme išsiaiškinti ar Lietuvos bibliotekininkai susiduria su cenzūros problema. Apklausoje dalyvavo 31 dalyvis. Dėkojame visiems bibliotekų darbuotojams, atsakiusiems į klausimus.


Paaiškėjo, kad daugelis bibliotekų darbuotojų nesusidurė su cenzūra, tačiau kai kuriuose bibliotekose ji vis dar aktuali. Net 13% atsakiusiųjų pažymėjo, kad jiems teko susidurti su prašymais pašalinti leidinį iš bibliotekos fondų ar apriboti jos prieinamumą.

Cenzūros problema atrodytų nesuderinama su šiuolaikinių demokratinių visuomenių gyvenimu. Tačiau netgi demokratiškiausios šalys vis dar susiduria su cenzūros atvejais. Užsienio šalyje duomenis apie leidinius, kuriuos buvo prašoma pašalinti iš bibliotekos fondų ar kitaip riboti jų naudojimą, kaupiami ir viešinami. Pavyzdžiui, Amerikos bibliotekų asociacija (ALA) jau daug metų kaupia statistinius duomenis apie cenzūros atvejus. Kanados Knygų ir periodinių leidinių tarybos Intelekto laisvės komitetas taip pat pateikia informaciją apie cenzūrą Kanadoje svetainėje Laisvė skaityti (angl. Freedom to Read).

Kas gi dažniausiai cenzūruojama? ALA 2001-2008 m. duomenų apie cenzūros atvejus analizė parodė, kad su cenzūra dažniausiai susiduria viešosios ir mokyklos bibliotekos, kurias daugelio atvejų knygas pašalinti iš fondų prašo vaikų, skaitančių bibliotekoje, tėvai. 2001-2008 m. buvo prašoma šalinti tokio turinio leidinius:

1225 - atvirai kalbama apie seksualumą, aprašomos seksualinės scenos
1008 - netinkama, įžeidžianti kalba
720 - knygos netinkamos t.t. amžiaus grupei
458 - smurtą aprašantys leidiniai
269 - knygos apie homoseksualumą

Ir Kanadoje, ir JAV kasmet organizuojami skaitymo laisvę propaguojantys renginiai, skirti paviešinti cenzūros problemas ir įtvirtinti intelekto laisvės svarbą. Kasmet ALA rengia Draudžiamų knygų savaitę (angl. Banned Books Week), o Kanadoje vyksta Skaitymo laisvės savaitė (angl. Freedom to Read Week).

Lietuvos viešoje erdvėje diskusijos apie cenzūrą ir, apskritai, apie bibliotekininko profesinę etiką vyksta retai. Taigi norėtumėme prisidėti prie bibliotekininko profesinės etikos problemų ir temų matomumo paskelbę VU Komunikacijos bibliotekininkystės ir informacijos studentų ketvirtakursių žemėlapius, sukurtus išklausius šios tematikos kursą. Tai pavasariški, humoristiniai apibendrinimai, kurie parodo svarbiausius profesinės etikos aspektus, kurie labiausiai įsiminė studentams. Parengta pagal:

Freedom to Read [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. balandžio 24 d.]. Prieiga per internetą: http://www.freedomtoread.ca/

ALA banned and challenged books [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. balandžio 24 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ala.org/ala/issuesadvocacy/banned/index.cfm



2010-04-21

Vilniaus universiteto biblioteka kviečia pasinerti į Nacionalinės bibliotekų savaitės renginių sūkurį

Paskutinę balandžio savaitę (balandžio 23-30 d.) Lietuvoje rengiama Nacionalinė bibliotekų savaitė. Jos metu ir VU biblioteka stebins, linksmins ir pakvies į gausybę įvairių renginių ir akcijų. Šiais metais Nacionalinė bibliotekų savaitė vyksta jau 10 kartą, o jos tema – „Biblioteka yra Tavo“.

Nacionalinė bibliotekų savaitė skelbia – Biblioteka yra Tavo! Vilniaus universiteto biblioteka skelbia: ateik ir nufotografuok mane! Visi fotografuojantys (mėgėjai ir profesionalai) kviečiami į Vilniaus universiteto biblioteką, kad pamatytų ją kitokią ar kitu žvilgsniu, užfiksuotų savo įspūdžius ir parodytų visiems. Balandžio 28 d. įdomiausios nuotraukos papuoš Vilniaus universiteto bibliotekos erdves bei džiugins čia kasdien dirbančius ir besilankančius.

Balandžio 26 ir 27 d. bibliotekoje vyks popietės: „Kinų arbatos tradicija: nuo Tang dinastijos iki šiandien“, kurių metu arbatinė „Arbatos Magija“ suteiks progą dalyvauti arbatos ruošimo ceremonijoje. Kavinė Vero café visą savaitę bibliotekos Poilsio kambaryje lankytojus vaišins kava.

Nacionalinės bibliotekų savaitės metu VU bibliotekoje vykstanti akcija „Šypsenų diena“ jau tapo tradicija.
Šiais metais visi bibliotekos skaitytojai, balandžio 29 d. atnešę laiku negrąžintas knygas, bus atleidžiami nuo delspinigių, jei paaukos maisto produktų, kurie bus perduoti „Maisto bankui“. Šia akcija VU biblioteka prisideda prie „Maisto banko“ idėjos ir skatina visus tapti socialiai atsakingais ir prisidėti prie pilietiškos, atjaučiančios visuomenės idėjos.

Šventinės savaitės pabaigoje VU biblioteka dovanos visiems muzikinę popietę su pavasariniais apmąstymais apie poeziją ir muziką. Susitikimo metu išmintimi ir dainomis dalysis: Domantas Razauskas, Tomas Lučiūnas, Andrius Zalieska (Zala), Raimonda ir Kreivas.

VU biblioteka šiais metais mini 440 m. sukaktį ir kviečia visus ne tik dalyvauti Nacionalinės bibliotekų savaitės renginiuose ar akcijose, bet ateiti ir atrasti senąją, bet nuolat besikeičiančią biblioteką iš naujo. Kartu čia rasime visa, ko ieškome ir ko nesitikėjome!
VU biblioteka yra TAVO!

Visa informacija apie renginius skelbiama bibliotekos interneto svetainėje www.mb.vu.lt.

Parengė

Indrė Zalieskienė

2010-04-20

Dabar jaučiuosi, kad turiu „tikrą“, o ne tariamą profesiją...: interviu su Vincu Grigu

Štai ir dar vienas mūsų „superbibliotekininkas“ – Vincas Grigas. Jis norėjo dirbti bibliotekoje, tačiau turėjo laukti. Šiandien jis – VU bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjas, VU Komunikacijos fakulteto doktorantas ir dėstytojas. Kaip jam tai pavyko? Skaitykite ir sužinosite...

Kaip atsiradai bibliotekininkystėje?
Nuo vaikystės labai mėgau bibliotekas. Kai pabėgdavau iš pamokų, dažniausiai eidavau į biblioteką ir skaitydavau, iš pradžių žurnalus, vėliau Vydūno raštus, istorines knygas. Galvojau, kad tikrai studijuosiu bibliotekininkystę. Tačiau stodamas paskutinę akimirką į pirmąją vietą įrašiau žurnalistiką, o į antrąją – bibliotekininkystę. Kaip tyčia puikiai išlaikiau egzaminus ir įstojau į tuo metu labai populiarią žurnalistiką. Padirbėjęs ketvertą metų žiniasklaidoje, nusprendžiau, kad reikia pasiieškoti rimtesnės specialybės. Įstojau į magistrantūrą, Bibliotekų ir informacijos centrų vadybą. Pirmame semestre turėjau paskaitas VU bibliotekos centriniuose rūmuose, ką tik suremontuotose Humanistikos informacijos centro patalpose. Po darbo dienos stikliniame dangoraižyje atėjus į istorija alsuojančius rūmus... man net keliai linko iš susižavėjimo, kai ėjau saulės nutviekstu Lituanistikos koridoriumi. Tuo metu man paskaitą dėsčiusios bibliotekos direktorės Irenos Krivienės paklausiau ar yra galimybė įsidarbinti bibliotekoje. Tuo metu nebuvo... laukiau kol atsirado.

Žinau, kad esi Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantas, dėstytojas ir dirbi Vilniaus universiteto bibliotekoje Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėju. Kaip sekasi suderinti tris veiklas: studijuoti, dėstyti ir vadovauti? Kas labiau patinka?
Visos trys veiklos labai glaudžiai viena su kita susijusios, todėl nekyla jokių bėdų. Kartais kyla rūpesčių, kai reikia rasti laiko pabūti, draugystei, meilei, filmo peržiūrai, baletui, miegui. Kitiems vadovauti daug lengviau nei sau. Būtent tada ir kyla didžiausi vidiniai konfliktai. Trys veiklos neleidžia nuobodžiauti, susirgti monotonija. Darau tik tai, kas patinka, todėl neturiu tokio posakio kaip labiau, yra tik labai.

Gal galėtum nupiešti idealaus dėstytojo paveikslą?
Per pirmąją paskaitą studentams pateikiu filosofo Stasio Šalkauskio mintis, kas yra studentas. Studentas yra uoliai dirbantis žmogus, studentas ne mokomas, bet nurodomas, ne liepiamas, bet patariamas, ne lavinamas, bet padedamas lavintis, studijuoti. Iš paskaitų, seminarų ir savarankiško darbo studentui svarbiausias yra pastarasis. Taigi idealus dėstytojas skatina studentus uoliai dirbti, nurodo, pataria, padeda studijuoti, skatina skaityti literatūrą, atsiskaitymų metu leidžia pasireikšti ne tik studento gebėjimui atsiminti, bet ir kūrybiškai panaudoti turimas žinias, kritinį mąstymą.
Kokia tema rašai daktaro disertaciją ir kodėl ją pasirinkai?
Disertaciją rašau apie informacijos vartotojo ugdymą. Dirbdamas bibliotekoje ir dėstydamas pastebėjau, kad neretai studentams iškyla sunkumų ieškant informacijos, negebama kritiškai įvertinti informacijos šaltinių, pačios informacijos, nepaisoma teisinių jos panaudojimo aspektų. Dar pasitaiko studentų, kurie atėję į VU bibliotekos centrinių rūmų Bendrąją skaityklą klausia, kur galėtų rasti biblioteką. Arba atėję į centrinius bibliotekos rūmus ieško knygos, kuri yra fakulteto bibliotekoje... Kolegė pasakojo, kad buvo užtikusi informatikus, ieškančius knygų korteliniame kataloge. Tos knygos, kurių jie ieškojo, buvo įrašytos elektroniniame kataloge.

Studentai, turintys menkus informacinius gebėjimus, parašo silpnus bakalauro ar magistro darbus. Šiandienos visuomenėje susiduriame ne su informacijos stygiumi, o pertekliumi. Informacijos vis daugėja ir daugės. Tikrai vertingas gebėjimas yra sugebėti rasti konkrečią informaciją, kurios labiausiai reikia. Informacinis raštingumas turėtų priversti ir kasdieniame gyvenime. Galų gale, žmogus taip lengvai nepasiduos reklaminėms provokacijoms, gebės susirasti pigiausią skrydį, supras, kad yra labai daug šališkos informacijos ir net oficialius pranešimus reikia vertinti kritiškai.

Gal gali prisiminti savo pirmąją darbo dieną bibliotekoje: įspūdžiai, nuotaika, problemos..?
Pirmosiomis dienomis dirbdamas skaitykloje labai žioplinėjau, nes nieko nesupratau. Bet kuris skaitytojo klausimas išmušdavo iš vėžių, jaučiausi klaikiai, tikras nemokša. Atsimenu, niekaip neradau skaitytojos pageidaujamos knygos, tačiau ji privalėjo būti skaitykloje. Praradęs viltį surasti knygą išpyškinau, kad tos knygos nėra – pelės sugraužė. Skaitytoja buvo šokiruota, bet daugiau tos knygos nebereikalavo.

Ar galiu garsiai visiems sakyti, kad tu Bibliotekininkas? Gal tai paslaptis? :)
Žinoma. Tai labai solidi, ilgaamžes tradicijas turinti profesija. Dabar jaučiuosi, kad turiu „tikrą“, o ne tariamą profesiją.

Negaliu nepaminėti tavo kulinarinių sugebėjimų!
Ypač skanus buvo tavo originalus morkų pyragas :) Gal gali pasidalinti savo, kaip bibliotekininko, mėgstamiausiu patiekalo receptu?
Yra labai greitai pagaminamas ir sotus patiekalas – bulvių pica. Sutarkuojame bulves. Suplakame porą kiaušinių su grietine, šaukštu miltų. Šį mišinį įpilame į tarkuotas bulves ir išmaišome, priberiame prieskonių. Bulves išklojame į skardą. Ant viršaus pripjaustome dešros griežinėlių, pomidorų, svogūnų laiškų (čia tinka bet kokios daržovės, kurios yra šaldytuve). Sutarkuojame gabalėlį fermentinio sūrio ir užbarstome ant picos. Orkaitėje kepame apie 30 min.

Kas tau labiausiai patinka tavo darbe? Kodėl?
Patinka nuolatinė kaita, demokratiška aplinka, tolerancija nuomonėms, bibliotekos raidos vizija. Tikrai didžiuojuosi, kad dirbu VU bibliotekoje, kuri sparčiais žingsniais tampa šiuolaikine, pasaulinio lygio biblioteka. Aišku, labai svarbu tai, kad bibliotekoje dirba labai įvairūs žmonės – nuo menininkų iki kompiuterinių technologijų specialistų. Tai sukuria labai didelę nuomonių įvairovę, juk kitokių specialybių ir patirčių žmonės tą pačią problemą mato visiškai kitaip nei aš. Iki šiol išliko malonus jausmas, kad dirbu istoriniuose bibliotekos rūmuose, kurie sparčiai tampa vis malonesni akiai.

Ko reikalauji iš savęs ir savo skyriaus darbuotojų?
Jeigu ką nors pažadėjai padaryti, tai ir daryk kaip įmanoma sąžiningiau ir atsakingiau. Jeigu negali padaryti, tai ir nežadėk. Buvęs kolega Vidmantas Matutis sakydavo, jeigu ryte pažadėjai parašyti straipsnį, tai vakare jis turi būti parašytas, net jeigu iš nosies kraujas varva. Taip pat labai svarbu mąstyti plačiau. Neapsiriboti tik nuostata, kad tai mano skaitykla, mano stalas, aš. Kiekvienas veiksmas turi būti atliktas galvojant apie visą Vartotojų aptarnavimo skyrių, kitus skyrius, apskritai biblioteką. Labai kritiškai žiūriu į savo sprendimus. Manau, kad aukščiausias sugedimo laipsnis yra tada, kai nebegali kritiškai pažvelgti į save. Kai įvyksta nesusipratimas, bėda, pirmiausia stengiuosi žiūrėti, ką pats blogai padariau.

Dažnai girdžiu, kad jokių darbo pokyčių bibliotekoje negali būti. Kad, jei pradėjai dirbti N skyriuje, ten ir dirbsi visą gyvenimą. Ar sutinki?
Tikrai nesutinku. Norint pakeisti veiklos pobūdį VU bibliotekoje labai paprasta. Tereikia garsiai pareikšti norą, pagrįsti, kodėl to nori, kur nori. Jeigu pabodo dirbti vien tik skaitykloje, gali įsijungti į darbo grupės veiklą, su kolegomis vykdyti projektą. Be to, dabar bibliotekose vis populiariau tampa darbą organizuoti remiantis Matricine valdymo struktūra. Kiekvienas darbuotojas atlieka ne vieną konkrečią veiklą, o keletą. Pavyzdžiui, dalis darbo laiko skiriama aptarnauti vartotojus skaitykloje, o kita dalis – dalyvauti darbo grupėse, kurios sprendžia aktualius klausimus, vykdo projektus, organizuoja renginius ir pan. VU bibliotekoje bendrai vykdomų projektų ir darbo grupių netrūksta. Jeigu esi aktyvus, nuobodžiauti tikrai nebus kada. Darbas toje pačioje skaitykloje 20 metų... tai neįmanoma, nes skaityklos nuolat keičiamos, pritaikomos prie naujų vartotojų poreikių.
Vincai, pačiai teko dirbti su tavimi (nepakartojama patirtis). Mačiau kaip tu dirbi, kaip bendrauji ir elgiesi darbe. Neslėpsiu, kad tau patinka pajuokauti. Buvo visko: prisimenu kai tu sugalvojai (kaip visada ekspromtu) tapti tariamu pėdkelnių pardavėju – skambinai bibliotekos darbuotojoms ir klausei „Gal norėtumėte įsigyti 100 denų vilnonių pėdkelnių?“. Gal gali prisiminti tą istoriją? Kaip reagavo darbuotojai? Ar bibliotekininkai dažnai juokauja darbe?
Tuo metu dirbau Komunikacijos ir informacijos skyriuje. Norėjau patikrinti, kaip bibliotekos darbuotojai bendrauja telefonu. Apsimečiau prekybininku, kuris siūlo pirkti keistas pėdkelnes. Reakcijų sulaukiau įvairių. Tikrai ne visi sugebėjo mandagiai atsisakyti pėdkelnių. Viena kolegė labai susidomėjo, pasiūlė atnešti parodyti. Kaip ji vėliau aiškino, jai tikrai buvo smalsu, kaip atrodo 100 denų vilnonės pėdkelnės. Labai įdomu pabendrauti su statybininkais. Kai bibliotekoje vyko rekonstrukcija, jie nešiojo plytas ir krūvelę paliko prie mano kabineto. Iš tų plytų sudėliojau žodį „Labas“. Bibliotekoje įdomių gyvenimiškų situacijų pasitaiko tikrai nemažai.

Kur matai save po 10 metų? Dirbsi VU bibliotekoje? Gal sieksi profesoriaus laipsnio? Gal planuoji išvažiuoti į užsienį?
Taip toli neplanuoju, stengiuosi maksimaliai gerai jaustis dabar, gyventi dabar, o ne ateityje. Dažnai dabartyje kenčiama su viltimi, kad bus gerai ateityje, bet ta ateitis gali ir neateiti. Labai nenorėčiau emigruoti. Emigraciją laikau dideliu blogiu. Emigruodamas pažįstamas sakė, kad dabar Lietuvoje nieko gero, krizė, kai viskas susitvarkys, tada grįš. Jam pasakiau, kad tegu negrįžta, tokių bailių žmonių Lietuvoje nereikia. Labai lengva gyventi, kai jau viskas sukurta. Bet kažkas juk turi sukurti, savaime tai neatsitiks.

Įsivaizduok, kad turi net 2 tiesioginio eterio minutes – ką norėtum pasakyti jaunimui (ypač vaikinams :) ), kuris dvejoja, ar verta dirbti bibliotekoje?
Pirmiausia paklausčiau, kodėl dvejoja? Nuobodus darbas? Maži atlyginimai? Moteriškas kolektyvas? Dulkės? Prastas įvaizdis? Tai klišės, kurios priklauso ne nuo įstaigos, į kurią einama dirbti, bet nuo paties vertintojo. Kiek aktyvus ir įdomus bus darbas lemia pats darbuotojas. Nuobodžiu darbu galima paversti netgi filmo kūrimą ir įdomiu bei inovatyviu – katalogavimą. Dalyvaujant projektinėje veikloje atlyginimą galima pasididinti. Įvaizdis didele dalimi priklauso taip pat nuo dirbančiojo. Svarbu tinkamai pristatyti save ir savo darbovietę draugams bei pažįstamiems. Kas yra biblioteka – taip tai, knygos, pastatai, kompiuteriai, bet svarbiausia sudedamoji dalis – darbuotojai. Nuo jų priklauso, kokia bus biblioteka. Bibliotekų sritis Lietuvoje yra iššūkis, kurį reikia mokėti priimti. Be to, kai žmonės nuoširdžiai nori – nedvejoja.

Žinau, kad tavo bute nėra vieno daikto – televizoriaus. Kodėl? Ar įmanoma šiandien gyventi be TV?
Labai džiaugiuosi, kad to daikto neturiu. Tai didžiulis triukšmo šaltinis, kuris sugeba pritraukti dėmesį, netgi kai visai juo nesidomi (kai veikia kaip fonas gaminant maistą). Televizorius neįtikėtinai graužia laiką ir bukina. Troleibuse girdėjau kalbant studentą, jog grįžęs namo pasijungia muziką ar televizorių, kad tik nebūtų tylu. Siaubas. Man tyla, tai vienas iš tų retų dalykų, kurio taip trūksta. Argi įmanoma žiūrėti kokį nors filmą per televizorių, kai tas pats vyras įgarsina moterų, vyrų, vaikų ir senolių balsus? Dar yra reklaminės pertraukos. Naomas Chomskis sakė, kad tikrasis televizijos turinys yra reklama, tai yra kietoji medžiaga. Minkštoji medžiaga (filmai, laidos ir pan.) skirtos užpildyti tarpus tarp reklamų, kad nuolatos būtų žiūrovų, kuriems skirta reklama. Televizija nuo seno buvo naudojama kaip manipuliacinis įrankis. Manipuliavimo neįmanoma išvengti, bet atsisakius televizijos manipuliavimo galimybę galima sumažinti.

2010-04-19

Kaip knyga atkeliauja pas skaitytoją? Neįtikėtina patirtis iš įvairių pasaulio šalių

Turbūt, ne vienam teko girdėti apie bibliobusus, kurie pristato bibliotekos leidinius ir net teikia įvairias paslaugas tiems skaitytojams, kuriems sudėtinga patiems ateiti į biblioteką. Nusprendėme pasidalyti neįtikėčiausiais ir inovatyviais būdais pasiekti skaitytoją.

Biblio(?)kupranugaris



Nuo 1996 m. Šiaurės Rytų Kenijoje teikiama neįprasta paslauga - knygas skaitytojams, išsibarsšiusiems po visą regioną, pristato 12 kupranugarių. Iš tiesų, tai įdomus būdas prisitaikyti prie vietos specifikos ir skaitytojų gyvenimo būdo. Knygos į kupranugarių "nešiojamą" biblioteką dovanojamos pačių autorių ir įvairių labdaringų fondų. Pati bibliokupranugario idėja ganėtinai pigi ir pritaikyta įvairiems regiono ypatumams - karščiui, nepravažiuojamiems keliams ir kt. Apie bibliokurpanurarius Afrikoje net parašyta knyga "The Camel Bookmobile"

Bibliolaivas

Bangladeše, kurio gyventojai nuolat negali patenkinti net būtiniausių poreikių dėl sezoninių potvynių, sugalvota bibliotekų paslaugas perkelti į laivus. Tokį projektą inicijavo nepelno organizacija Shidhulai Swanirwar Sanghstha, kuri kartu su rėmėjais plukdo į įvairias gyvenvietes bibliotekas bei mokyklas laivais, aprūpintais moderniausia įranga.


Laivas-biblioteka, šaltinis: http://www.shidhulai.org/

Ši idėja buvo ne kartą pripažinta ir įvertinta. Vienas iš apdovanojimų įteiktas 2005 m. Melindos ir Bilo Geitsų fondo.

Skaitmeninis bibliobusas

JAV viešosiose bibliotekose kursuoja neįprastas bibliobusas. Iš išorės viskas atrodo labai tradiciškai, tačiau teikiamos paslaugos - kitokios. Skaitmeninio bibliobuso lankytojams siūloma nemokamai įkelti iš kompiuterio elektronines knygas, garsines knygas, garso ir vaizdo įrašus.


Skaitmeninis bibliobusas, šaltinis: http://www.digitalbookmobile.com/


Bibliobusas įrengtas moderniausiais skaitmeniniais įrankiais. Skaitytojai gali naršyti, kopijuoti, peržiūrėti ir klausytis įrašų, elektroninių knygų pasitelkdami bibliobuso kompiuterius.

Parengta pagal:

Camel Book Drive [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2010 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: http://camelbookdrive.wordpress.com/

Digital bookmobile [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: http://www.digitalbookmobile.com

Shidhulai Swanirwar Sanghstha [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2010 m. balandžio 19 d.]. Prieiga per internetą: http://www.shidhulai.org/

2010-04-17

Nauja apklausa - informacijos prieinamumas bibliotekose

Siūlome naują apklausą tinklaraščio skaitytojams, dirbantiems bibliotekose. Šį kartą norime sužinoti ar Lietuvos bibliotekos susiduria su pasaulyje vis dar paplitusiu reiškiniu - cenzūra, arba individų, įvairių visuomenės veikėjų bei grupių spaudimu, kai siekiama pašalinti tam tikrus leidinius iš bibliotekos fondų ar apriboti jų naudojimą. Užsienio bibliotekų asociacijos, pavyzdžiui, Amerikos bibliotekų asociacija, kaupia statistinius duomenis apie tokius bandymus riboti naudojimąsi leidiniais laisvę, inicijuoja įvairius renginius, skirtus paaiškinti informacijos laisvės svarbą. Lietuvoje duomenų apie cenzūros bandymus neturime. Taigi bandysime išsiaiškinti situaciją atlikdami apklausą. Pažadame rezultatus apibendrinti ir pristatyti užsienio bibliotekų patirtį.

2010-04-14

BIBLIOTEKOS ATEITIES ISTORIJA: BIBLIOTEKININKYSTĖS IR INFORMACIJOS STUDIJŲ VADOVO PRISTATYMAS

Kaip paprastai apibūdiname vadovėlių paskirtį? Ar jų vaidmuo apsiriboja studijomis? Pristatydami naują Bibliotekininkystės ir informacijos studijų vadovą nusprendėme pažvelgti į mokymo leidinių paskirtį kitaip. Vadovas – savotiška bibliotekos ateities istorija, įkvėpta autorių kolektyvo idėjų ir vizijų. Šio projekto tikslas, kaip teigė šviesios atminties profesorė Audronė Glosienė, leidinio sudarytoja, vienoje knygoje pateikti platų bibliotekininkystės ir informacijos mokslų dalykų spektrą, atskleisti veiklos srities ir profesijos kompleksiškumą. Ambicinga užduotis pareikalavo nubrėžti bibliotekininkystės ir informacijos kraštovaizdį suvienijus daugelio autorių įžvalgas, žinias ir patirtį.

Taigi nacionalinės bibliotekų savaitės proga Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas kviečia į naujo Bibliotekininkystės ir informacijos studijų vadovo pristatymą, kuriame kartu praskleisime kūrybinio proceso skraistę ir pažvelgsime į tai, kaip gimsta bibliotekos ateitis.

Tam grįšime į praeitį ir atskleisime, kuo gyveno ankstesnio bibliotekininkystės vadovėlio Teoriniai bibliotekininkystės pagrindai autorių komanda, kokios bibliotekos ateities vizijos ir tendencijos tuomet žadino mokslininkų ir pedagogų protus. Apie tai kalbės 1990 ir 1995 metų vadovėlio leidimų sudarytoja doc. dr. Genovaitė Raguotienė. Mėginsime įvertinti, kaip bibliotekos ateities plėtrą mato kitų sričių specialistai. Žvilgsnį iš šalies pristatys kviestiniai kalbėtojai – Rolandas Kvietkauskas, VEKS direktorius, ir doc. dr. Giedrius Viliūnas, Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius. Naujojo vadovo kūrybinio proceso įžvalgomis pasidalys ir patys autoriai.

Maloniai kviečiame į renginį bibliotekininkystės ir informacijos specialistus, studentus ir mokslininkus.

Renginio data ir laikas: balandžio 27 d. 17 val. Orientacinė renginio trukmė – 1,5 val.

Renginio vieta: Vilniaus universiteto bibliotekos Baltoji salė (Universiteto g. 3, III aukštas).


PROGRAMA


17.00–17.15 val. Sveikinimo žodžiai

17.15–17.30 val. doc. dr. Raguotienės, vadovėlio „Teoriniai bibliotekininkystės pagrindai“ sudarytojos, kalba

17.30–18.00 val. Žvilgsnis iš šalies – kalba Rolandas Kvietkauskas, VEKS direktorius, ir doc. dr. Giedrius Viliūnas, Mykolo Romerio universiteto studijų prorektorius

18.00–18.20 val. Apie vadovą kalba autoriai

18.20 val. Diskusijos prie kavos puodelio

Dalyvius maloniai prašome registruotis el. paštu zinaida.manzuch@mb.vu.lt iki balandžio 25 d.

2010-04-13

Bibliotekininke, laikykis etiketo!

Jau ilgą laiką stebiu vieną tinklaraštį, skirtą bibliotekininkams ir rašomą bibliotekininko – „A Librarian’s Guide to Etiquette“. Jo įrašai trumpi, bet labai gerai atspindi šiuolaikinę bibliotekų esmę, kasdienybę. Štai šiandien tinklaraštyje siūloma Nacionalinę bibliotekų savaitę pradėti... užrakinant savo bibliotekos duris, kad vartotojai po šios savaitės labiau pradėtų vertinti tai, ką gauna: „free books and movie rentals, free wireless Internet, and online pornography“.

Taip, tinklaraštis kandus, ironiškas, sarkastiškas, iki ašarų prajuokinantis, labai taiklus ir vienas mano mėgiamiausių!

Peržiūrėk ir prenumeruok arba tapk draugu Facebook tinkle!

Pranešimo autorė: Simona Petraitytė

2010-04-12

Kūrybiškumas darbe


Kolegos,
Ar jūsų darbas bibliotekoje yra kūrybiškas? O gal tam tiesiog nelieka laiko? Radau gerą straipsnį apie tai, kaip galima atskleisti savo kūrybiškumą. Štai keli patarimai (viso 100):



  • Kasdienis „minčių šturmas“ su kolegomis, bibliotekos klientais

  • Pristatyk savo abejones, mintis vaikui

  • Muzika tavo kabinete – būtina

  • Kai nežinai, ką daryti – pažaisk

  • Dirbk kavinėje

  • Prašyk pagalbos

  • Prisimink savo svajones

  • Pažymėk savo kalendoriuje „laiką kūrybiniam mąstymui“

  • Turėk savo idėjų užrašų knygutę

  • Papuošk savo kabinetą idėjomis, skatinančiais dirbti ir galvoti paveikslėliais

  • Jokių elektroninių laiškų penktadienį po pietų

  • Daugiau pertraukų

  • Pietauk kiekvieną dieną su skirtingais žmonėmis

    Daugiau skaitykite čia

Vartotojai - pagalbininkai bibliotekų projektuose: nauji bendradarbiavimo būdai

Saityno 2.0 bendraautorystės principas sparčiai realizuojamas įvairiuose skaitmeninės informacijos projektuose. Pasirodo, kad interneto vartotojai yra linkę savanoriškai dalyvauti įvairiose skaitmeninės informacijos tvarkymo ir kūrimo veiklose. Apie tai byloja ne tik plačiai žinomas Vikipedijos projektas, bet ir daugelis kitų iniciatyvų.

Vartotojų įtraukimo į įvairiausių projektų įgyvendinimą reiškiniui apibrėžti net sugalvotas naujadaras crowdsourcing, kuris, išvertus pažodžiui, reikštų "minios samdymą". Ši sąvoka įvardija užduoties, kurią paprastai atlieka organizacijos darbuotojai, paskyrimą neapibrėžtai auditorijai (pvz., interneto vartotojams) tiesiog plačiai paskelbiant kvietimą prisidėti prie projekto. Pasirodo, žmonės mielai dalyvauja tokiose iniciatyvose.

Australų bibliotekininkystės specialistė Rose Holley mano, kad interneto vartotojų įtraukimas į bibliotekų skaitmeninių iniciatyvų veiklas turi didžiulį potencialą. Tą liudija Australijos nacionalinės bibliotekos ir kitų organizacijų patirtis. Interneto vartotojai neretai savanoriškais pagrindais tikrina skaitmenintų išteklių bibliografinius duomenis, papildo ir patikslina informaciją apie išteklių istoriją ir turinį. Skirtingai nuo kitos savanoriškos veiklos internete (pvz., reikšminių žodžių priskyrimas - tagging, komentarų rašymas), pagalba projektuose reikalauja daugiau vartotojų pastangų ir turi tikslą (nustatomas siektinas veiklos rezultatas). Tokio pobūdžio veiklos gali apimti skaitmenintų dokumentų optinio simbolių atpažinimo klaidų tikrinimą, vartotojų turinio įtraukimą į rinkinius (apie tai jau rašėme anksčiau, nagrinėdami PictureAustralia projektą) ir kt.

Poreikis įtraukti vartotojus į skaitmeninių projektų veiklas kyla ne tik dėl sparčiai augančios bibliotekininkų darbo apimties tvarkant skaitmeninę informaciją, bet ir dėl to, kad tai padeda stiprinti bibliotekos ir aptarnaujamos bendruomenės ryšius.

Rose Holley savo naujausiame straipsnyje apie vartotojų dalyvavimą bibliotekų projektų veiklose pateikia tokius skaičius:

  • Australijos laikraščių skaitmeninimo projekte dalyvavo apie 6000 savanorių, kurie ištaisė klaidas 7 mln. laikraščių eilutėse peržiūrėję 318000 straipsnių.

  • Projekte PictureAustralia dalyvavo daugiau kaip 2500 savanorių, kurie papildė projekto skaitmeninius rinkinius 55664 nuotraukomis.
Skaičiai iš tikrųjų yra įspūdingi. Šiuo metu jau nustatyti kai kurie tokio bendradarbiavimo bruožai:

  • Paprastai aktyviausi savanoriai sudaro 10% visų vartotojų, dalyvaujančių projekto veiklose.

  • Aktyviausi vartotojai dažniausia dirba projekte ilgą laiką ir pasiekia įspūdingų rezultatų.

  • Dažniausiai vartotojų nuveiktų darbų apimtis pranoksta projekto vadovų lūkesčius.
Bibliotekininkai galėtų pasinaudoti vartotojų noru dalyvauti bibliotekos veikloje. Savo straipsnyje Rose Holley pateikia patarimus, kaip efektyviau organizuoti tokį bendradarbiavimą.

Daugiau apie bibliotekų ir vartotojų bendradarbiavimą skaitykite šiame straipsnyje, pagal kurį ir parengtas šis pranešimas:

HOLLEY, Rose. Crowdsourcing: how and why libraries should do it? Iš D-Lib Magazine [interaktyvus]. 2010, vol. 16, no. 3/4 [žiūrėta 2010 m. balandžio 12 d.]. Prieiga per internetą: http://www.dlib.org/dlib/march10/holley/03holley.html

2010-04-10

Užsienio profesijos lyderiai apie didžiausius iššūkius viešosioms bibliotekoms

Pastaruoju metu bibliotekininkai ir ne tik vis dažniau kelią bibliotekų ateities klausimą. Nenuostabu, kad toks klausimas keliamas ir organizacijų lyderių postų siekiantiesiems. Nes nuo jų priklausys organizacijos veiklos kryptis. Amerikos bibliotekų asociacijos ir Viešųjų bibliotekų asociacijos (JAV) prezidento rinkimuose dalyvaujančiųjų kandidatų atsakymai į klausimą apie svarbiausius bent du iššūkius ir galimus asociacijų veiksmus man pasirodė įdomūs ir gali būti aktualūs pradėti diskusijai Lietuvos profesinėje bendruomenėje. Toliau pateikiu jų pasisakymų vertimą Viešųjų bibliotekų asociacijos bloge (http://plablog.org/) ir, žinoma, kviečiu pasidalinti mintimis.

Marsia Varner (Marcia Warner): Paskęsti gyvenimo problemose. Reikia palaikyti ir darbuotojus, ir vartotojus sunkiu ekonomikos laiku. Aptarnaudamos žmones, sprendžiančius rimtas savo gyvenimo problemas – socialinio būsto, nedarbo , neraštingumo ir kitus klausimus, - viešosios bibliotekos kiekvieną dieną susiduria su šiais iššūkiais. Tie žmonės gali būti mūsų lankytojais, bet taip pat ir darbuotojai, savanoriai ar tarybos nariai. Poreikiai auga, o lėšų mažėja ir mūsų prašo padaryti daugiau su mažesniais ištekliais. Bibliotekoms reikia rasti pusiausvyrą tarp vidinių ir išorės reikalavimų personalui, ir didesnių vartotojų poreikių. Kai reikia spręsti ne tik savo, bet ir aptarnaujamų žmonių problemas, kyla stresas ir pervargimo pavojus.

Tokios profesinės organizacijos, kaip Amerikos bibliotekų asociacija ALA ir Viešųjų bibliotekų asociacija PLA, yra būtinos, aprūpinant savo narius reikalingomis priemonėmis profesionaliai vykdyti viešųjų bibliotekų veiklą, nepriklausomai nuo klimato ar sezono sąlygų. Jos organizuoja įtraukiantį ir energizuojantį tęstinį mokymą visiems bibliotekų darbuotojams, palaiko mentorių veiklą, nustato ir skatina geros praktikos atvejus. Dirbdamos ir augdamos kartu bibliotekos ir jų profesinės organizacijos gali daryti įtaką savo bendruomenėms ir klestėti.

Rivka Sas (Rivkah Sass): Išlaikyti savo aktualumą. Viešosios bibliotekos yra paskutinė mūsų demokratijos viltis ir mes tikrai dalyvaujam kovoje dėl savo gyvenimų. Kai turime rinktis tarp visuomenės saugumo ir mokymosi visą gyvenimą, iš esmės pasirinkimo nėra. Nors tai vyksta visoje šalyje, pereinant nuo vienos bendruomenės prie kitos. Mes turime garsiai ir aiškiai pareikšti, kad viešosios bibliotekos į tai sureagavo pirmosios. Mes esame pirmose pozicijose, kalbant apie darbo jėgos ugdymą, pasirengimą mokyklai, technologijų prieigą ir gyvenimo mokymąsi. Akcija „Every Child Ready to Read @ Your Library“ (Kiekvienas vaikas gali skaityti tavo bibliotekoje) yra neįtikėtinas pavyzdys, kaip viešosios bibliotekos pakeitė kalbos toną diskusijoje apie vaikų pasirengimą mokyklai ir įvaldė partnerių vaidmenį šioje veikloje. Galbūt kitas didelis dalykas mums yra dirbti kartu informuojant savo darbus, padedant įgyti žmonėms naujus įgūdžius naujam darbui, verslo pradžiai ir sėkmingam gyvenimui 21-ame amžiuje.

Pasirengimas ir noras imtis dalykų apie kuriuos niekada negalvojome. Tai nebūtinai susiję tik su kaitos valdymu ar rizika, mums iškilę iššūkiai verčia kvestionuoti viską, ką darome ir ieškoti partnerysčių, apie kurias net negalėjome pagalvoti. Kaip bibliotekininkė aš puikiai žinau, kaip sunku gali būti „sunkiame pokalbyje“. Bet tai nereiškia, kad tokiame pokalbyje neturime dalyvauti. Dabartinė finansavimo situacija suteikia galimybę kalbėti su finansuojančiomis institucijomis, sąjungomis ir mūsų bendruomenėmis, kad strategiškai įžvelgti, ką turime daryti, kurdami savo ateitį. Tikrai gali būti partnerysčių ir naujų paslaugų apie kurias net nesvajojome. Viešųjų bibliotekų asociacijos įdiegtas puikus Praktikos bendruomenių modelis turi įtraukti dialogą tarp bibliotekų ir už mūsų sienų veikiančių kitų paslaugų teikėjų.

Sara Keli Džons (Sara Kelly Johns; http://www.skj4ala.com). Tai adekvatus finansavimas ir technologijos.
1. Adekvatus finansavimas svarbus stipriai ir sėkmingai veikiančiai viešajai bibliotekai. Visi supranta, kad ekonomika smuko. Ir tai bibliotekas įstūmė į tiesioginę konkurenciją su kitomis viešosiomis paslaugomis. Mums reikia stipraus branduolio advokatų, atstovaujančių bibliotekas tikslingame, gerai apgalvotame ir tęstiniame rinkodaros ir ryšių su visuomene procese. Reikia bibliotekų, bibliotekininkų ir jų tarybų narių rezultatyvių pastangų užtikrinti veiklai reikalingas pajamas. Tai gali reikšti pasiryžimą pagaliau patiems dalyvauti rinkimuose, pradėti lobistinį dialogą su išrinktaisiais pareigūnais, organizuoti visuomenės paramos kampanijas. Amerikos bibliotekų asociacija (ALA) ir Viešųjų bibliotekų asociacija (PLA) visada dirbo su bibliotekininkais ir tarybų nariais atstovavimo srityje. Kaip profesijos lyderiai ir kaip organizacija visiems bibliotekininkams turėtume dėti daugiau pastangų. Mes turime papasakoti savo istorijas apie naudojant bibliotekas pasiektus laimėjimus, apie „žmonių universitetus“. ALA ir PLA turi nusileisti ant žemės – panaudoti viską, kas gali atnešti rezultatų – regionines programas, tinklaraščius, interaktyvų mokymąsi per tinklalapius. Turime užtikrinti, kad visos bibliotekos lengvai pasiektų reikalingą informaciją finansavimo užtikrinimui.

2. Technologijų iššūkis kelia dvigubus jausmus, – ir jaudina, ir erzina. Bibliotekos iš paskutiniųjų stengiasi patenkinti ir vidinius poreikius, ir vartotojų reikalavimus. Vartotojams daugiau reikalaujant iš bibliotekų, vis dažniau iškyla nepakankamos ryšio greitaveikos klausimas. Naujos technologijos kelia šoką – RSS žinutės, tinklaraščiai, Facebook ir Twitter ir tuoj dar kažkas, tai formuoja naujus reikalavimus personalui. Tuo pačiu metu turime spręsti bazinio kompiuterinio raštingumo problemą ir aptarnauti naujo tūkstantmečio vartotojus, ir paauglius, kurie tikisi į savo užklausą gauti atsakymą sms žinute. Abiejų asociacijų sinergija gali atnešti prasmingas profesijai naujoves, rasti bendrus sprendimus kartu su Bibliotekų ir informacinių technologijų asociacija LITA bei Bibliotekų lyderių ir valdymo asociacija LLAMA. Turime nuostabias galimybes bendradarbiauti ir, manau, kad atėjo laikas dirbti kartu, kad bibliotekos būtų technologijų priešakyje. Turime kompetencijų ir mūsų asociacijos gali daug pasiekti.

Moli Rafael (Moly Raphael; http://mollyraphael.org/) galėsime atlaikyti svarbiausius iššūkius viešosioms bibliotekoms tik pakeitę bibliotekų matymą, pereisime nuo požiūrio „tai miela turėti“ prie įsitikinimo, kad bibliotekos yra būtinos mokymuisi ir gyvenimui (panašiai kaip policija, gaisrininkai, švietimas).

1. Finansavimas. Pastebime skirtumus tarp finansavimo šiandien ir per ankstesnius ekonomikos nuosmukius, daugelis mano, kad tai šie pokyčiai ilgalaikiai ir lems mokestinių dolerių prieinamumo situaciją ir ateityje. Net jei ekonomika atsigaus, valdžios pastangos pasiekti buvusį išlaidų lygį gali būti nesėkmingos.

ALA ir PLA galima veikla šioje srityje: sukviesdama nacionalinį pasitarimą finansavimo modelių klausimu ir sukurdama strategijas, kurios galėtų būti perimamos valstybės ir vietos lygiu; užmegzti ryšius su tokiomis organizacijomis kaip OCLC, kurios atlieka svarbius viešųjų bibliotekų finansavimo tyrimus; sustiprinti pastangas, skatinant vartotojus papasakoti savo istorijas apie bibliotekų transformacinę galią gyvenime; siekti bibliotekų finansavimo teisinio reguliavimo nacionaliniu lygiu, panašiai kaip buvo stengiamąsi dėl plačiajuosčio ryšio ir darbo vietų augimo reguliavimo.

2. Išsilaikyti greitai besikeičiančioje aplinkoje (ypač informacijos ir komunikacijos įrankių kontekste). Bibliotekos turi sparčiai reaguoti, kad išliktų aktualios, todėl turi valdyti pokyčius.

Šiuo atveju ALA ir PLA gali padėti bibliotekoms formuoti personalą, kuris atspindėti bendruomenės demografinę įvairovė, investuojant į darbuotojų išlaikymą ir priėmimą; toliau dėti pastangas ugdant lyderių ir pokyčių valdymo gebėjimus, susiejant šias programas su įvairovės palaikymo pastangomis, skatinti naujus ir priešakinius technologinių iššūkių ir finansinių apribojimų sprendimus (pavyzdžiui, naujus paslaugų modelius, technologijų pagalba didinti produktyvumą ir diegti naujas veiksmingas valdymo priemones); pradėti personalo perkvalifikavimo programas, sujungiančias bibliotekininkų įgūdžius su reikalinga susijusių profesijų patirtimi; skatinti profesinio mokymo programas, padedančias dirbančiam personalui išlaikyti kvalifikaciją besikeičiančioje aplinkoje; panaudojus e. mokymosi ir tinklaveikos priemones išplėsti keitimosi informacija galimybes; siekti ALA struktūrinių dalių bendradarbiavimo su išorės įstaigomis, kad bibliotekoms būtų lengviau priimti sprendimus nebetęsti kai kurių paslaugų.


Parengta pagal:
What Two Challenges are Most Critical to Public Libraries? PLA Presidential Candidates Sound Off. [Interaktyvus]. The PLA Blog: Public libraries Association. April 9, 2010. Prieiga per internetą: http://plablog.org/2010/04/what-two-challenges-are-most-critical-to-public-libraries-pla-presidential-candidates-sound-off.html [Žiūrėta 2010 m. balandžio 10 d.]

What Two Challenges are Most Critical to Public Libraries? ALA Presidential Candidates Respond [Interaktyvus]. The PLA Blog: Public libraries Association. March 10, 2010. Prieiga per internetą: http://plablog.org/2010/03/what-two-challenges-are-most-critical-to-public-libraries-ala-presidential-candidates-respond.html [Žiūrėta 2010 m. balandžio 10 d.]

2010-04-09

Bibliotekos ateitis futuristo akimis

Thomaso Frey tinklaraštis FuturistSpeaker.com - dar vienas netikėtas radinys interneto platybėse, kuriuo norėčiau pasidalyti su tinklaraščio skaitytojais. Pirmiausia reikia pasakyti kelis žodžius apie tinklaraščio autorių. Thomas Frey dirba DaVinci institute (JAV), nepelno organizacijos, kurį užsiima ne tik futuristinių vizijų plėtojimu, bet dirba kartu su garsiais išradėjais ir verslininkais siekdama paskatinti kūrybiškumą, pateikti idėjų, kurie leistų klientų projektams plėtotis netikėčiausiomis ir produktyviausiomis kryptimis. Tinklaraščio autorius - buvęs IBM inžinierius, gavęs daugiau kaip 270 apdovanojimų, aktyviai bendradarbiaujantis su įvairiomis organizacijomis, laukiamas pranešėjas įvairiausios tematikos konferencijose. Viena iš sričių, aprėpta Thomaso Frey futuristinėse vizijose, yra bibliotekos.

Kaip gi atrodo bibliotekų ateitis futuristo akimis?

Savo tinklaraštyje Thomas Frey jau kelis metus skelbia apybraižas apie bibliotekų ateitį. Anot futuristo, bibliotekos išgyvena transformacijos laikotarpį. Jos ieško savo nišos tarp kitų gretimų sričių.

Mes gyvename laikais, kai ne tiek svarbus pats produktas, kiek specifinė patirtis jį vartojant. Pavyzdžiui, automobilis nėra tik tai transportas, nuvežantis iš taško A į tašką B, bet tai statuso simbolis, nuotaikos, pomėgių ar net individualybės atspindys. Savotiškas mūsų potyrių derinys, kuris siejasi su automobiliu ne mažiau svarbus už jo technines charakteristikas. Kokią gi unikalią patirtį pasiūlys ateities bibliotekos? Anot autoriaus :
Pagrindinė informacinė patirtis apsilankius bibliotekoje - tai vieta, kur gimsta nepaprastos idėjos, ir žmonės turi įrankius bei priemones su jomis dirbti (Frey, 2008).
T. Frey prognozuoja, kad ateityje bibliotekos taps labai reikšminga vieta savo skaitytojams, nors siūlys ne knygas, bet daugybę įvairiausių priemonių ir įrankių - garso ir vaizdo peržiūros, kūrimo ir redagavimo įrangą, elektroninių knygų skaitytuvus, kompiuterinius žaidimus. Nepaisant to, kad didžioji bibliotekos paslaugų dalis bus teikiama nuotoliniu būdu, išaugs bibliotekos kaip atsipalaidavimo, laisvalaikio leidimo vietos vaidmuo. Pavargę nuo greito gyvenimo tempo ir streso ateities piliečiai ras prieglobstį bibliotekoje, kurioje gausybė įvairių erdvių atitiks jų poreikius - pabūti tyloje arba pramogauti ir bendrauti triukšmingesnėje aplinkoje. Bibliotekoje ras vietos mini kinoteatrai, kavinės, kompiuterinių žaidimų terminalai, virtualusis informacijos paieškos koordinavimo centras.

Įdomu, kad reikšmingą vietą visuomenėje futuristas pranašauja viešosioms bibliotekoms, kurias vadina bendruomenės "nervų sistemos centru", "laiko mašina". Pavyzdžiui, Thomaso Frey manymu, viešosios bibliotekos atliks tradicinę bendruomenės archyvo funkciją, tačiau ji transformuosis atsižvelgiant į technologijų galimybes - pvz., bibliotekos saugos informaciją apie kvapus, skonį, fiksuoti ir saugoti didžiulius informacijos apie įvairius įvykius masyvus.

Nepaisant to, kad daugelį technologizuoto pasaulio bibliotekos vizijų teko girdėti ne kartą, man pasirodė įdomi viena mintis (nors irgi nenauja), kuri leidžia pažvelgti į bibliotekos paskirtį giliau, - biblioteka siejasi su žinių ir idėjų kaupimu, išsaugojimu ir sklaida - nesvarbu, kokia forma. Gal ši mintis ir yra didžioji bibliotekų ateities plėtros galimybė...

Parengta pagal:

FREY, Thomas. Creating the ultimate information experience. In FuturistSpeaker.com [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2010 m. balandžio 9 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.futuristspeaker.com/2008/05/creating-the-ultimate-information-experience/

FREY, Thomas. Future libraries: nerve centre of the community. In In FuturistSpeaker.com [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2010 m. balandžio 9 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.futuristspeaker.com/2009/02/future-libraries-nerve-center-of-the-community/

FREY, Thomas. The library of the future series Part 1 - the time capsule room. In In FuturistSpeaker.com [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2010 m. balandžio 9 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.futuristspeaker.com/2008/03/the-library-of-the-future-series-part-1-%e2%80%93-the-time-capsule-room/

2010-04-07

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė

Lietuvos bibliotekininkų draugija 2010 m. balandžio 23-30 d. skelbia 10-tąją Nacionalinę bibliotekų savaitę, kurios tema – „Biblioteka yra Tavo“.

Biblioteka – tai ne spindinti sterili parduotuvė, kurioje prekės bėga kasdien nuo lentynų ieškodamos naujų namų. Biblioteka – Tavo antri namai, kur jauku ir įdomu, kur atėjus norisi pasilikti ilgėliau, pabūti tyloje, pailsėti nuo beprotiško šių laikų bėgimo, konkurencijos, dėmesio siekimo, varginančių tikslų. Čia gali sustoti, nurimti, įsiklausyti į tvyrančią ramybę ir visai netikėtai pajausti, koks jau turtingas ir nuostabus yra Tavo gyvenimas.

Čia Tavo aplinka, Tavo sielai artima erdvė – močiutės pasakos, tėvelių gyvenimo išmintis, mokytojų žinios ir dėstytojų atradimai. Bibliotekoje esančios knygos užmigdo prieš miegą, pasakoja gražias istorijas apie pirmąją meilę, kaip geras draugas padeda mokytis, kartu pažinti pasaulį, kurti grožį, atrasti paprasčiausius kasdienius stebuklus, stebėtis pasaulio įvairove ir su džiaugsmu priimti jo begalinį slėpiningumą.

Daugiau skaitykite čia

Negali būti – ambicingi projektai bibliotekininkystėje? (II) Kviečiame į susitikimus su jų autoriais ir vadovais

2010 m. balandžio 19 d., pirmadienį, 17.30 val. Vilniaus universiteto bibliotekos (Universiteto 3) B3 auditorijoje „Paveldo informacijos ir komunikacijos “ magistro studijų programos „Projektų vadybos“ kurso ir kitiems studentams organizuojamas susitikimas su projektų ir programų valdymo ekspertais: Deborah Jacobs, Bilo ir Melindos Geitsų fondo Pasaulio bibliotekų programos direktore (JAV) ir Kęstučiu Juškevičiumi, projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovu (Lietuva)
Ekspertus pristato ir diskusiją veda lektorė Ramunė Petuchovaitė

Apie 60 min. diskusijoje bus keliami šie klausimai
• Pasaulio bibliotekų programos tikslai ir finansavimo principai
• Projekto „Bibliotekos pažangai“ siekiai ir įgyvendinimas
• Geras projektas donoro akimis / vadovo akimis / vykdytojo akimis
• Sunkiausias / įdomiausias projektas, kuriame teko dalyvauti
• Klausimai


Kadangi auditorijoje vietų skaičius ribotas, prašytume ne Paveldo informacijos ir komunikacijos programos studentus prašytume registruotis el. p. simona.petraityte[eta]mb.vu.lt

Apie ekspertus
____________________________________________________________________________

Debora Džeikobs (Deborah Jacobs), Pasaulio bibliotekų iniciatyvos direktorė prižiūri Bilo ir Melindos Geitsų fondo veiklą, skirtą gerinti žmonių gyvenimus besivystančiose ir pereinamojo laikotarpio šalyse, sukuriant naudingą, naudojamą ir tvarią prieigą prie informacijos ir komunikacijos technologijų viešosiose bibliotekose.
Debora Fonde dirba nuo 2008 metų, prieš tai vienuolika metų ji buvo Sietlo miesto bibliotekos direktore. Be kasdienių bibliotekų sistemos valdymo funkcijų, Debora vadovavo 291 milijonų JAV dolerių vertės kapitalinės plėtros programai “Bibliotekos visiems”, vykdant kurią buvo finansuota naujos centrinės bibliotekos statyba ir 26 filialų pastatų atnaujinimas ar išplėtimas. Deborai vadovaujant Sietlo miesto bibliotekų sistemos knygų ir kitų dokumentų naudojimas išaugo dvigubai.
Savo profesinę karjerą Debora pradėjo prieš tris dešimtmečius vaikų bibliotekoje. Per visą karjerą ji buvo nominuota ir gavo įvairių apdovanojimų. Seattle Magazine žurnalas įtraukė Deborą Džeikobs į 25 Sietlo įtakingiausių žmonių sąrašą, ji buvo pažymėta kaip viena iš Governing Magazine 2001 metų valstybės pareigūnų ir tapo pirmąja bibliotekininke gavusia šį apdovanojimą.
D. Jacobs Milso koledže įgijo vadybos bakalauro laipsnį ir Bibliotekininkystės mokslo magistro laipsnį Oregono universitete.

Parengta pagal šaltinį: www.gatesfoundation.org/leadership/Pages/deborah-jacobs.aspx
******
Kęstutis Juškevičius, projekto vadovas, prižiūrintis apie 70 mln Lt vertės projekto „Bibliotekos pažangai“ įgyvendinimą. Projekto vykdomo 2008-2012 metais, pasirašius tarptautinį trišalį susitarimą tarp Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Bilo ir Melindos Geitsų fondo, tikslas – stiprinant ir panaudojant viešųjų bibliotekų pajėgumus, pasiekti, kad Lietuvos gyventojai žymiai geriau naudotųsi informacinių technologijų galimybėmis naudingos informacijos gavimui ir bendravimui.
Pastaruosius 20 metų Kęstutis domisi informacinių technologijų diegimu socialinio gyvenimo, kultūros ir viešojo administravimo srityse. 1996 metais įsijungė į Matematikos ir informatikos institute įkurtos UNESCO katedros „Informatika humanitarams“ veiklą ir dalyvavo senų garso įrašų skaitmeninių archyvų, daugialypės terpės elektroninių knygų, mokymosi kursų, panaudojant kompiuterius, kūrimo projektuose, 1998-2005 metais vadovavo Atviros Lietuvos fondo Informacijos programai, kuri inicijavo IT projektus medicinos, kultūros ir pilietinio gyvenimo srityse. Ypač domisi informacijos ir ryšių technologijų diegimu kaimiškose vietovėse.
Kęstutis Juškevičius įgijo mokslo daktaro laipsnį, apsigynęs informatikos mokslo srities disertaciją.

Daugiau apie projektą „Bibliotekos pažangai“

Negali būti – ambicingi projektai bibliotekininkystėje? (I) Kviečiame į susitikimus su jų autoriais ir vadovais

Balandžio 12 d., pirmadienį, 17.00 val. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete (Saulėtekio al. 9 - 209 auditorijoje) „Paveldo informacijos ir komunikacijos “ magistro studijų programos „Projektų vadybos“ kurso ir kitiems studentams organizuojamas susitikimas su projektų valdymo ekspertėmis: Emilija Banionyte, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos Tarybos pirmininke, Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekos direktore, ir Aušra Vaškevičiene, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos administracijos vadove ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausiaja bibliografe.

Ekspertus pristato lektorė Simona Petraitytė

Apie 60 min. paskaitoje-diskusijoje bus nagrinėjami šie klausimai:
• Duomenų bazių prenumeratos organizavimas Lietuvoje ir „eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai“ projektas
• Valstybės biudžeto finansavimas ir Europos struktūrinės paramos lėšos: skirtumai r panašumai
• Vietiniai ir tarptautiniai projektai: skirtumai ir panašumai
• Kasmet nuo projekto prie projekto: LMBA kaip projektinės veiklos pagrindu veikiančios organizacijos patirtis
• Praktiniai patarimai, pamokos, klausimai



Apie ekspertes

_____________________________________________________________________________________

Emilija Banionyte nuo 1987 metų dirba Vilniaus pedagoginio universiteto bibliotekos direktore. Prieš tai dirbo šios bibliotekos komplektavimo sektoriaus vedėja. Šiuo metu vadovauja ES struktūrinių fondų ir Lietuvos biudžeto finansuojamam 3-jų metų trukmės projektui „eMoDB.LT: elektroninių moklso duomenų bazių atvėrimas Lietuvai“, kurio vertė 30 mln Litų (daugiau apie projektą: www.lmba.lt/eMoDB/index.htm )
Emilija domisi viskuo, kas susiję su bibliotekų veikla, nuolat dalyvauja profesinėse konferencijose ir įvairiuose projektuose. Turi publikacijų Lietuvos ir užsienio profesinėje spaudoje. Nenurimsta be visuomeninių pareigų: 1995-98 m. vadovavo Lietuvos bibliotekininkų draugijai; 2000-2002 m. – Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijai; nuo 2001 m. iki šiol – Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkė; Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos narė, eIFL IP koordinatorė Lietuvoje, EBLIDA autorių teisių ekspertų grupės narė, IFLA CLM narė.
Emilija Banionytė yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierė (1995 m.), o 2007 m. konkurse „Naujasis knygnešys“ Emilija tapo nacionaliniu mastu labiausiai informacinės visuomenės plėtroje nusipelniusiu žmogumi.
Mėgsta buriuoti ir slidėmis nusileisti nuo kalnų.
Nuotraukos šaltinis: media.vpu.lt

Aušra Vaškevičienė – Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos administracijos vadovė, projekto „eMoDB.LT: elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai“ duomenų bazių specialistė. Taip pat dirba vyriausiąja bibliografe Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos centre, Elektroninės informacijos skyriuje.
Nuo 1995-ųjų jos darbas susijęs su internetu ir kitais elektroninės informacijos šaltiniais. Ilgą laiką vadovavo LNB Elektroninės informacijos skyriui ir buvo atsakinga už elektroninių leidinių kolekcijos formavimą bei propagavimą, skaitytojų aptarnavimą iš elektroninių leidinių bei duomenų bazių, skaitytojų bei bibliotekininkų konsultavimą naudojantis naujomis informacijos formomis, duomenų bazės apie kompaktinius diskus (CD-ROM), esančius Lietuvos bibliotekose, kūrimą.
Aušra nuolat dalyvauja profesinėse konferencijose ir įvairiuose projektuose, domisi naujovėmis, ypač elektroninės informacijos valdymo, paieškos, profesinių asociacijų veiklos ir kitose srityse. Rengia ir veda tęstinio mokymo kursus Lietuvoje ir užsienyje.
Aušra Vaškevičienė už indėlį kuriant informacinę visuomenę ir plėtojant bibliotekų veiklą buvo suteiktas 2007 metų geriausio bibliotekininko vardas.
1981 m. įgijo Kauno technologijos universitete radiotechnikos specialybę

Rolling Stones gitaristas svajojo būti bibliotekininku

Legendinės grupės Rolling Stones gitaristas Keith Richards prisipažino žurnalistams, kad svajojo būti bibliotekininku. Jis net bandė pritaikyti informacijos tvarkybos principus savo didžiulėje asmeninėje bibliotekoje. Kalbėdamas apie bibliotekas muzikantas teigė:

Mums augant dvi institucijos turi didžiausią poveikį: bažnyčia, kuri priklauso Dievui, ir viešoji biblioteka, kuri priklauso kiekvienam iš mūsų.
Straipsnis sulaukė didžiulio skaitytojų (tame tarpe ir bibliotekininkų) susidomėjimo ir daugybės komentarų, kur kai kas net siūlė muzikantui įsidarbinti bibliotekoje :).

Visą straipsnį skaitykite:

HARLOW, John. It’s only books ’n’ shelves but I like it. Times Online [interaktyvus]. 4 April, 2010 [žiūrėta 2010 balandžio 7 d.]. Prieiga per internetą: http://entertainment.timesonline.co.uk/tol/arts_and_entertainment/music/article7086815.ece

2010-04-05

Žvalgomasis tyrimas „Bibliotekininko portretas elektroninėje spaudoje“

Vasario mėnesį vykusioje “Knygų mugėje” buvo organizuota vieša diskusija „Šiuolaikinės bibliotekos ir bibliotekininko tapatumas: kas mes esame?“. Pranešimus skaitė Ramunė Petuchovaitė, Zinaida Manžuch ir Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos ketvirto kurso studentai – Aurelija Ažaneckaitė, Redvita Razmianecaitė ir Šarūnas Čėsna. Ketvirtakursiai, vadovaujant lekt. dr. Zinaidai Manžuch, atliko ir pristatė tyrimą „Bibliotekininko portretas elektroninėje spaudoje“.

Šiandien internetinė spauda prieinama kiekvienam. Svarbu žinoti, kaip bibliotekininkas –asmenybė, profesijos atstovas, visuomenės veikėjas – pristatomas žiniasklaidoje. Ruošiantis diskusijai atliktas žvalgomasis tyrimas, naudojantis Google news naujienų archyvu. Tyrimui naudoti 2004-2009 metų straipsniai. Pagrindiniai tyrimo šaltiniai: Balsas.lt, ve.lt, aina.lt, lrytas.lt, kurjeris.lt, elektronika.lt, atn.lt ir kiti. Analizei rinkti apibūdinimai, kurie gramatiškai sakinyje siejasi su žodžiu "bibliotekininkas”. Iš viso rasti 85 apibūdinimai 65 straipsniuose.

Elektroninėje spaudoje rasti bibliotekininko apibūdinimai, suskirstyti į 7 kategorijas. Daugiausiai rasta apibūdinimų apie bibliotekininko asmenines savybes (23), antroje vietoje pagal kiekį yra profesionalumo ir profesinės charakteristikos apibūdinimai (17). Trečioje vietoje apūdinimai nurodantys bibliotekininko vaidmenis visuomenėje (12). Ketvirtoje vietoje apibūdinimai apie bibliotekų darbuotojų socialinį ir ekonominį statusą (11). Penktoje ir šeštoje vietose – bibliotekininko asmeninės būklės ir profesinės veiklos apibūdinimai (8). Mažiausiai apibūdinimų rasta apie bibliotekininko profesinį pripažinimą (6).

Atlikus žvalgomąjį bibliotekininko portreto spaudoje tyrimą buvo pastebėta, kad visuomenės informavimas apie bibliotekininko profesijos specifiškumą yra nepakankamas. Dominavo apibūdinimai apie asmenines bibliotekininkų savybes, neretai keliantys šypseną „seksuali bibliotekininkė...“, „pavasariškai nusiteikusi bibliotekininkė...“, „prijaučiantis dailei bibliotekininkas...“ ir pan. Bibliotekų lankytojai dažniausiai pastebi darbuotojų nuotaiką, aprangą, išvaizdą bei amžių. Rasti tokie apibūdinimai kaip kuklus, ramus, atkaklus, sąžininga, senoji bibliotekininkė, pikta ir pan.

Kiekybiškai mažesnę rastų apibūdinimų grupę užima profesiniai apibūdinimai, kurie atskleidžia bibliotekininko kaip specialisto bruožus. Straipsnių autoriai apie bibliotekų darbuotojus atsiliepia kaip apie savo darbą išmanančius, ilgą darbo stažą turinčius, aukštos kvalifikacijos, apmokytus, skleidžiančius žinias, išsilavinusius žmones.

Spaudoje dažnai randami ir bibliotekininkų socialinės padėties apibūdinimai: alkani, nevalgę, mažiausiai vertinamos profesijos atstovai, bibliotekininkės sulygintos su melžėjomis, teigiama, kad šios profesijos atstovai taikėsi prie visų valdžių bei nemėgsta protesto akcijų.

Paskutinė didesnė apibūdinimų grupė – bibliotekininkų vaidmenų visuomenėje apibūdinimai. Bibliotekininkai ir skaitytojai mato šią profesiją kaip daugelio kitų profesijų mišinį arba sudaro įspūdį, kad bibliotekininkas yra pakankamai kompetentingas, kad atliktų mokytojo, psichologo, mokslininko, konsultanto visais gyvenimo atvejais ir pažangos variklio vaidmenis. Kyla klausimas, ar tikrai bibliotekininko profesija aprėpia tiek daug ir ar šios srities specialistas yra pakankamai kompetentingas padėti žmonėms visais gyvenimo klausimais. Galbūt, tokia situacija susidaro dėl to, kad patys bibliotekininkai ir spauda formuoja netikslų bibliotekininko portretą arba patys bibliotekininkai netinkamai save repezentuoja žiniasklaidos priemonėse.

Apibendrinant šio žvalgomojo tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, kad bibliotekininkai yra matomi visų pirma kaip asmenybės, o tik po to gilinamasi į jų atliekamą darbą bei profesionalumo lygį. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip mes patys pristatome save ir savo specialybę žiniasklaidoje, ką akcentuojame bendraudami su žurnalistais, kad būtų formuojamas naujas, atitinkantis realybę ir darbo specifiką bibliotekininko portretas.

Parengė: Aurelija Ažaneckaitė, Šarūnas Česna ir Redvita Razmianecaitė (Bibliotekininkystė ir informacija, IV kursas, VU KF)

2010-04-02

Sveikiname su artėjančia Šv. Velykų švente!

Mieli tinklaraščio skaitytojai,


Rock&roll bibliotekininkų komanda nuoširdžiai sveikina jus visus su nuostabia pavasario švente - Šv. Velykomis!

Tą progą siūlome jums pasižiūrėti simpatiškus vaizdelius iš Gallaher viešojoje bibliotekoje (JAV) vykusių velykinių kiaušinių medžioklės :).


Šaltinis: Herald-dispatch.com, http://www.herald-dispatch.com/multimedia/galleries/news/x307458547/Gallery-Gallaher-Library-Easter-egg-hunt

Vilniaus bibliotekos pirmakursių akimis

Kiekvienais metais VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos pirmakursiai keliauja į bibliotekas susipažinti su savo būsimos profesijos ypatumais ir bibliotekų veikla. Tokios ekskursijos vyksta pažintinės praktikos metu. Studentai pildo praktikos dienoraščius, kuriuose aprašo savo įspūdžius ir pastebėjimus. Šiemet nuspręsta pasidalyti jais ir tinklaraštyje, todėl skelbiame pirmakursių parengtą straipsnį. Manau, labai įdomu paskaityti, kaip mato bibliotekas pirmakursiai, kokie jų pirmieji įspūdžiai :).

Kaip ir kiekvienais metais, Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos studentams yra suteikiama unikali galimybė susipažinti su Vilniaus specialiosiomis, akademinėmis bei viešosiomis bibliotekomis. Ekskursijų metu, mes, pirmakursiai, susipažinome su bibliotekų veikla ir būsimosios profesijos specifika. Rudens semestro metu aplankėme 10 vienų iš svarbiausių Vilniaus bibliotekų, susipažinome su jų veikla ir įvertinome jas. Taigi šiame straipsnyje ir pateiksime mūsų, būsimųjų specialistų, nuomonę ir komentarus apie kai kurias aplankytas Vilniaus bibliotekas.

Pirmoji mūsų aplankyta įstaiga buvo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Tai buvo pati pirma biblioteka, kuri mus supažindino su bibliotekos veikla iš darbuotojų pusės. Didelį įspūdį paliko Dokumentų konservavimo ir restauravimo centro ekskursija. Darbuotojai parodė, kaip yra atliekami restauravimo darbai, bei atliktų darbų pavyzdžius. Dėl šiuo metu vykstančios pastato renovacijos, kai kurios bibliotekos paslaugos yra perkeltos į kitas Vilniaus bibliotekas, tačiau pagirtina yra tai, jog esant tokioms sąlygoms, biblioteka puikiai funkcionuoja ir geba aptarnauji vartotojus. Viena bėda – skaitytojai, norintys pasinaudoti skaitykla (kuri yra šeštame aukšte) turi labai ilgai laukti lifto arba su tyliomis dainomis gali patys užkopti į 6-ame aukšte esančią skaityklą.

Lietuvos technikos biblioteka pasižymėjo didele sukauptos informacijos apimtimi, taip pat, norėtumėme pabrėžti, kad šios bibliotekos padalinys – Patentinės informacijos centras, teikia visas patentinės informacijos paslaugas. Mūsų, pirmakursių, akimis, ši biblioteka yra labai naudinga studentams, dėstytojams bei naujų mokslo žinių trokštantiems žmonėms. Ši biblioteka išsiskiria amžių glūdumas menančia aplinka, kurios auros nesugriovė remontai. Lietuvos technikos biblioteka kiekvieno akį patrauks savo architektūros autentiškumu, biblioteką puošia siužetine – figūrine bei ornamentine tapyba nutapytos freskos. Nors biblioteka suteikia visas mokymąsi lengvinančias sąlygas, tačiau jai trūksta modernesnės kompiuterinės technikos, kuri palengvintų informacijos paiešką bei kaupimą.

Lietuvos medicinos bibliotekoje didžiausio dėmesio sulaukė Garsinių – regimųjų priemonių skyrius, kadangi jame yra organizuojamos mokomosios paskaitos studentams bei medicinos specialistams, šios paskaitos vyksta naudojant vaizdo bei garso įrašus. Būtent šių priemonių pagalba studentai bei medicinos specialistai lengviau įsisavina informaciją. Šiame skyriuje laikomos vaizdajuostės su įvairiausiomis operacijomis, kurių vaizdai arba šokiruoja arba galutinai sustiprina pasiryžimą tapti medicinos fakulteto studentu, tai puiki galimybė besimokantiems pamatyti su kuo „valgoma“ tikroji medikų duona. Mes, būsimieji specialistai, norėtumėme pabrėžti, kad Lietuvos medicinos bibliotekoje nėra palankių sąlygų mokymuisi bei darbui. Bibliotekai priklausančiame pastate trūksta individualių ir grupinių darbo vietų skaitytojams.

Lietuvos mokslų akademijos biblioteka – yra valstybinės reikšmės universali mokslinė biblioteka įkurta 1941 metais. Tadas Vrublevskis yra vienas iš šios bibliotekos fondų pradininkų, nes jis buvo sukaupęs ir išsaugojęs jo tėvų sukauptą biblioteką ir ją perleido šiai bibliotekai. Šioje bibliotekoje yra laikomas seniausias dokumentas – XI a. Rašytinė evangelija. Beje, ši biblioteka turi du įėjimus – pro budintį (su pažymėjimais) ir pro atsiveriančias gėlių vazonus (pažymėjimas nereikalingas).

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos biblioteka sudomino savo specifiškumu. Tai vienintelė tokio tipo ir lygio biblioteka Lietuvoje. Mums patiko tai, kad bibliotekoje yra „Sibelius“ programa. Tai programa su kuria studentai ir dėstytojai gali kompiuteryje rašyti natas. Atskirai nuo bibliotekos yra įkurtas audio – video centras, kuris turi savo garso ir vaizdo įrašų bei elektroninį katalogą. Ši biblioteka galėtų tapti konspiracine būstine – juk ne kiekvienas šnipas išmano natų skaitymo meną. Visi fondai yra uždari, o leidinių egzempliorių yra tik po keletą. Mūsų manymu, studentai tokiu būdu yra priversti jausti didesnę atsakomybę už tai ką pasiskolina iš bibliotekos. Tačiau toks ribotas priėjimas prie informacijos šaltinių gali sudaryti daug nepatogumų studentams ir dėstytojams.

Vilniaus Mykolo Romerio universiteto biblioteka, mūsų akimis, yra labai vertinga visų universitetų teisės ir vadybos studentams, nes ten sukaupta įvairiausia literatūra šiomis temomis. Bibliotekos populiarumas viršija galimybes aptarnauti visus norinčiuosius, todėl šio fakulteto studentai turi pirmenybę naudotis skaityklų fondais. Prieš sesiją studentai turbūt pluša kaip bitutės skaitydami knygas ir ieškodami vietos kur atsisėsti. Tačiau visas modernumas sumenkina senąjį tikros bibliotekos kvapą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto biblioteka turi 10 skaityklų. Mokslų darbuotojų skaitykloje saugomos disertacijos, magistro darbai, interneto skaitykloje gali naudotis bevieliu internetu. Išskirtinis bibliotekos bruožas yra tas, kad šioje bibliotekoje galima surengti savo piešinių, fotografijų ar kitokių meninių darbų parodą. Biblioteka nėra didelė, tačiau atmosfera jauki, nes vaikštant po biblioteką, ant kiekvieno stalo, ar tiesiog ant grindų yra padėtos pintinės su obuoliais. Tad jei bevartydamas knygas išalksti, visada rasi ko nors skanaus. Tai biblioteka turinti didelį techninį potencialą bei galimybę priimti Gedimino technikos universiteto studentus net naktimis, o tai žinote pliusas, jei tavo kambariokai nutarė surengti vakarėlį kaip tik prieš tavo egzaminą.

Vilniaus apskrities A. Mickevičiaus viešoji biblioteka yra vietinės reikšmės istorinis paminklas su išlikusiais XVa. rūsiais. Šiuo metu bibliotekoje yra 13 struktūrinių padalinių: uždari skyriai, tokie kaip komplektavimo, knygų tvarkymo, bei metodikos; aptarnavimo skyriai, tokie kaip vaikų literatūros, abonemento, bibliografijos informacijos, Austrų, Šveicarų ir Lichtenšteino kunigaikštysčių skaitykla. Ekskursijos vadovė nuoširdžiai gyrėsi ir didžiavosi, jog šios bibliotekos bendrosios skaityklos salėje šoko trys buvę prezidentai: A. M. Brazauskas, R. Paksas, V. Adamkus. Biblioteka labiausiai pritraukia skaitytojus galimybe išsinešti knygas į namus, kur be jų būtų taip liūdna, tačiau dar liūdniau bus, jei knygų negražinsite – tai vienintelė biblioteka pasirašiusi sutartį su skolų išieškojimo kompanija.

Šv. Juozapo kunigų seminarijos biblioteka - tai institucija, kurioje rengiami būsimi kunigai. Šiame pastate jie mokosi ir gyvena. Seminarija – tai aukštoji mokykla, kurioje mokslai vyksta septynerius metus. Pastate yra ir mokymosi auditorijos, ir maža koplytėlė, kur seminarijos studentai mažiausiai tris kartus per dieną joje meldžiasi. Šios bibliotekos fondų tvarkymas turbūt vertas senovės Graikijos mitų užrašinėtojų plunksnos, nes visą fondą tvarkė ir tebetvarko vienas žmogus beveik be jokios pagalbos. Ši biblioteka 2006 m. buvo priimta į Mokslinių bibliotekų asociaciją. Fondą sudaro 50 tūkst. vienetų, prenumeruojama religijos mokslų duomenų bazė, saugoma literatūra italų, lenkų, lotynų bei senąja graikų kalbomis.

Apsilankius svarbiausiose Vilniaus bibliotekose pirma mintis kyla tokia, kad bibliotekos yra labai apleistos, kvepia sovietmečiu, todėl visai nenuostabu, kad dažnas nuvertina bibliotekininko profesiją. Pagirtina tai, kad beveik pusėje aplankytų bibliotekų vyko įvairiausios parodos, ekspozicijos ir t.t. Taigi, bibliotekos ne tik išduoda literatūrą, bet dar ir stebina lankytojus savo visuomeninę veikla. Ir dar – kai kurių bibliotekų įvaizdis tiesiog pribloškiantis, kad ir pvz.: barokinė Lietuvos technikos biblioteka ar Lietuvos mokslų akademijos biblioteka – rūmai. Na o jei jums vis dar trūksta informacijos apie čia paminėtas bibliotekas, tai linkime nepasididžiuoti ir jose apsilankyti patiems.

Parengė Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos I kurso studentai (konsultavo praktikos vadovė doc. dr. Jurgita Rudžionienė)

2010-04-01

Nacionalinių bibliotekų ateitis



Škotijos nacionalinė biblioteka žino viską apie nacionalines bibliotekas.
David Hunter ir Karen Brown atlikto tyrimo rezultatai, komentarai ir siūlymai verti mūsų, bibliotekininkų, dėmesio.
Apie tai, kaip atrodys nacionalinė biblioteka 2030 metais, kas keisis ir kodėl, skaitykite čia

Viešoji biblioteka - bendruomenės centras? Kanados bendruomenės bibliotekos kūrimo patirtis

Tradiciškai manome, kad viešoji biblioteka atvira visiems ir atlieka bendruomenės informacijos centro funkcijas. Ji aptarnauja visus skaitytojus nepriklausomai nuo jų pažiūrų, socialinio statuso ir kt. Šiuos žodžius pamatysime bet kuriame bibliotekininkystės vadovėlyje. Tačiau ar tikrai taip yra realybėje? Šį klausimą sau uždavė Kanados Vancouverio, Reginos, Toronto ir Halifaxo viešųjų bibliotekų darbuotojai, 2004-2008 m. vykdę projektą Darbas kartu (angl. Working together). Jų patirtis parodė, kad pati biblioteka sukuria nemažai barjerų socialiai atskiroms vartotojų grupėms, kurios dėl šių kliūčių nustoja jose lankytis. Net pačios to neįsisąmonindamos viešosios bibliotekos, sukurdamos specifines aptarnavimo taisykles ir procedūras, atgraso mažas pajamas turinčius žmones. Pavyzdžiui, projekto dalyviai buvo šokiruoti sužinoję, kad nemažai žmonių, turinčių mažas pajamas, nesijaučia bibliotekose gerai, mano, kad bibliotekos skirtos ne jiems ir pyksta. Vaikai iš nepasiturinčių šeimų bijo naudotis bibliotekomis dėl piniginių baudų. Neretai bibliotekoms nepavyksta pasiekti visų socialiai atskirtų bendruomenės narių. Kaip išspręsti šias ir kitas problemas, su kuriomis susiduria bibliotekos ir kaip tapti tikrąja bendruomenės biblioteka? Būtent viešųjų bibliotekų darbo su bendruomene problemoms bei metodams ir buvo skirtas aukščiau minėtas projektas. Iniciatyvoje atliktų tyrimų ir įgytos patirties pagrindu buvo sukurtos Bendruomenės bibliotekų gairės (angl. Community-led libraries toolkit), kuriose apibrėžiamos problemos, kylančios aptarnaujant socialiai atskirtas bendruomenes. Gairėse siūlomas naujas bibliotekos veiklos modelis, kuris leidžia įtraukti bendruomenę į bibliotekos paslaugų teikimo planavimą. Bet tam bibliotekininkui reikia išeiti už bibliotekos ribų ir pradėti megzti ryšius su bendruomene. Gairėse siūlomi įvairūs metodai - žinių apie bendruomenės kaupimas (socialinių žemėlapių kūrimas), bendruomenės narių interviu, dalyvavimas bendruomenės renginiuose. Dalis šių metodų yra žinomi, tačiau bendruomenės nariai šiuo atveju tampa ne tiriamaisiais, bet bibliotekos partneriais. Įdomu, kad tą pačią tendenciją bendradarbiauti su savo vartotojais stebime visose bibliotekose. Taigi galima manyti, kad tai naujas visų tipų bibliotekoms būdingas veiklos modelis.

Gaires galima paskaityti čia (anglų k.).

Parengta pagal:

Community-led library toolkit [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2010 m. balandžio 1 d.]. Prieiga per internetą:
http://www.librariesincommunities.ca/resources/Community-Led_Libraries_Toolkit.pdf

Working together project [interaktyvus]. [b.d.][žiūrėta 2010 m. balandžio 1 d.]. Prieiga per internetą: http://www.librariesincommunities.ca/