2011-02-27

Atranka į ISSS 2011 jau prasidėjo! Paskubėk!


Komunikacijos fakulteto Studentų mokslinė draugija (SMD) kviečia Tave dalyvauti atrankoje į tarptautinį studentų vasaros seminarą (angl. ISSS – International Student Summer Seminar), kuris vyks Vokietijoje liepos 16-28 dienomis. Šių metų tema – „LAIKRAŠČIAI: ŠALTINIŲ KAITA“.

Į vasaros seminarą dviems savaitėms susirinks po 10 studentų iš Bulgarijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Ispanijos, Vokietijos. Jie turės galimybę išgirsti dėstytojų iš skirtingų šalių paskaitas ir nuomones, dalyvauti diskusijose, ekskursijose, susipažinti su kolegomis iš kitų šalių. Taip pat studentai, dalyvausiantys Tarptautiniame studentų vasaros seminare, gaus 4 ECTS (t.y. 3 lietuviškus kreditus), kurie galės būti įskaityti kaip laisvai pasirenkamasis dalykas.

Daugiau informacijos apie seminarą rasi čia.

Dalyvio mokestis – iki 70 eurų (visos kitos, skrydžių, maitinimo, apgyvendinimo išlaidos, bus padengtos).

Jei nori dalyvauti iki kovo 11 dienos adresu aiste.valiauskaite@kf.stud.vu.lt atsiųsk:


  1. Gyvenimo aprašymą (CV);

  2. Motyvacinį laišką;

  3. Straipsnį tema „Laikraštis: vakar, šiandien, rytoj“ (1-2 lap.).

  4. Dviejų paskutinių semestrų sesijų vidurkį, kuris turėtų būti ne mažesnis kaip 8.

Taip pat nepamiršk nurodyti specialybės, kurso ir studento pažymėjimo numerio.


Seminare gali dalyvauti tik Komunikacijos fakulteto Studentų mokslinės draugijos nariai. Jei juo dar nesi, informaciją, kaip gali prisijungti, gausi atsiuntęs paraišką.

Jei dar svarstai, ar verta pabandyti, įspūdžius iš praėjusių metų seminaro rasi čia

BOBCATSSS 2011: nauji bibliotekininkystės ir informacijos atradimai Šombatėjuje

Tarptautinės konferencijos yra puiki galimybė studentams įgyti patirties, išgirsti ir pamatyti bendraminčių iš kitų šalių, išgirsti apie jų atliktus darbus bei pristatyti savo tyrimus. BOBCATSSS yra viena tokių konferencijų, kasmet vykstanti vis kitoje Europos šalyje ir pritraukianti bibliotekininkystės ir informacijos studentus bei dėstytojus iš viso pasaulio. Šiais metais BOBCATSSS 2011 vyko seniausiame Vengrijos mieste – Šombatėjuje, įsikūrusiame vos 10 kilometrų nuo Austrijos sienos.

Konferencijos turinys nuolat kinta, atsižvelgiant į tuo metu vyraujančias tendencijas, aktualijas ir naujienas bibliotekininkystės mokslų pasaulyje. Šiais metais simpoziumo tema labai atitinka ir Lietuvoje, ir pasaulyje plačiai diskutuojamus klausimus apie bibliotekų transformacijas, naujus kelius, bibliotekininkų vertybes bei profesinį tapatumą. „Naujų kelių beieškant“ – štai šis pavadinimas šiemet nukreipė visas diskusijas. Konferencijoje diskutuota tokiomis pagrindinėmis temomis:

Naujos vartotojų grupės – šiose teminėse sekcijose diskutuota apie efektyviausius įvairių bibliotekų vartotojų grupių aptarnavimo bei poreikių tenkinimo būdus. Pateikti nauji sprendimai apie tradicinių vartotojų grupių (pavyzdžiui, neįgaliųjų) aptarnavimą bei apie tai, kaip tenkinti daugiakultūrinėse visuomenėse daugėjančių imigrantų bendruomenių arba jaunimo, išaugusio skaitmeniniame amžiuje poreikius. Būta ir pranešimų ir apie netradicinius bibliotekų vaidmenis ir tikslines vartotojų grupes. Pavyzdžiui, Švedijos Boroso universitetinės kolegijos studentai kalbėjo apie aukštųjų mokyklų bibliotekų mokslo propagavimą ir sklaidą platesnei, nei akademinė bendruomenė, auditorijai.

Biblioteka kaip socialinė susitikimo vieta/trečioji vieta. Šią problematiką aptariantys pranešėjai daug dėmesio skyrė bibliotekininko darbui su aptarnaujama bendruomene, gilinamasi, kaip bibliotekoje gali derėti tylos ir triukšmo zonos, kaip bibliotekos erdvės skatina kūrybiškumą, gerą nuotaiką ir gerina vartotojų aptarnavimo kokybę.

Nauji darbo metodai. Šiai tematikai buvo skirta daugiausiai pranešimų. Diskutuota apie naujus aptarnavimo, vartotojų tyrimo ir informacijos sistemų kūrimo būdus ir priemones. Pažymėtina, kad labai daug dėmesio buvo skirta kritiniam socialinio saityno priemonių vertinimui bibliotekų veiklos ir aptarnavimo kontekste. Kalbėta apie socialinio saityno, arba saityno 2.0, priemonių perspektyvas, privalumus ir trūkumus, analizuoti konkrečios veiklos atvejai.

Bibliotekininko profesija – tai, be abejonės, labai svarbi konferencijos sekcija, kuri leido kritiškai apmąstyti, kaip naujos paslaugos, darbo metodai ir vartotojų grupės paveikė pačią profesiją – reikalavimus dalykiniams ir asmeniniams gebėjimams ir netgi profesinį bibliotekininko tapatumą. Konferencijoje kalbėta apie naujus bibliotekininko darbo barus ir vaidmenis atsižvelgiant į informacijos ir komunikacijos technologijų plėtrą.

Vienas ryškiausių pirmosios konferencijos dienos pranešimų buvo tarptautinį pripažinimą pelniusio norvegų mokslininko, ilgamečio EUCLID (Europos bibliotekininkystės švietimo ir tyrimų asociacijos) pirmininko ir 2010 m. BOBCATO titulo laimėtojo profesoriaus Ragnaro Audunsono kalba, kurios pavadinimas sutapo su bendra konferencijos tema – „Naujų kelių beieškant“. Apie šią kalbą jau rašyta ankstesniame straipsnyje BOBCATSSS 2011: pasaulis kaip biblioteka, arba kaip bibliotekininkams iš naujo užkariauti pasaulį, todėl čia detaliau jos nenagrinėsime. Svarbu tai, kad ši kalba turėjo didžiulę įtaką tolesnėms diskusijoms.

Konferencijos metu studentai bei tyrėjai ieškojo, siūlė, pristatinėjo ir klausė įvairių būdų, kaip bibliotekininkai gali užkariauti pasaulį, apie kurį kalbėjo profesorius R. Audunsonas. Simpoziumo metu išryškėjo pagrindinės tendencijos, kurios yra aktualios daugeliui Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bibliotekų. Naujosios technologijos, saitynas 2.0, naujų bibliotekininkų kompetencijų poreikis bei bibliotekų įvaizdžio formavimo kryptys buvo ryškiausios temos, kuriomis daugiausiai diskutuota. Kai kurios iš šių temų puikiai atskleidžia aktualiausias pastarųjų metų diskusijas bibliotekininkystės srityje: ar bibliotekos turi naudotis socialinio saityno priemonėmis? Ar bibliotekos turi keisti pavadinimą? Ar naujosios technologijos yra bibliotekų konkurentės ar partnerės? Koks bibliotekų įvaizdis yra šiandien ir koks turėtų būti rytoj? Kaip turi keistis bibliotekininkystės rengimo programos? Kokių naujų kompetencijų turėtų įgyti bibliotekininkai?

Konferencijoje BOBCATSSS2011 buvo nemažai pranešimų, kuriuose biblioteka pristatyta, kaip erdvė saviraiškai, intelektualiųjų užsiėmimų erdvė. Nemažai kalbėta apie biblioteką kaip trečią vietą po namų ir darbo. Vieną įdomesnių pranešimų šia tema skaitė Rudis Leonas, Ilinojaus universiteto bibliotekos darbuotojas. Jis pasakojo apie du vienas kitam,regis, prieštaraujančius dalykus: triukšmą ir kokybišką mokymąsi akademinės bibliotekos erdvėse. Pranešime aptartas bandymas Ilinojaus universiteto bibliotekoje sukurti ne tik patrauklias mokymuisi, bet ir laisvalaikiui tinkamas erdves. Šiam eksperimentui buvo pasirinktos trys su laisvalaikiu bei triukšmu susijusios veiklos: video žaidimų ir karaokė programa, „gyvos“ vaizdo transliacijos ir įvairūs kultūriniai renginiai (poezijos vakarai, susitikimai su knygų autoriais ir pan.). Šiame pranešime yra nemažai įžvalgų apie tai, jog akademinę erdvę galima pateikti kaip patrauklią ir laisvalaikiui tinkamą vietą. Tai keičia ne tik bibliotekų įvaizdį, bet ir jų vaidmenį, papildo paslaugų spektrą.

Vieną įdomiausių pranešimų apie naujas bibliotekininkų kompetencijas pristatė Heidi Kristen Olsen iš Vestfoldo universiteto (Norvegija). Ji kalbėjo apie naują bibliotekininkų vaidmenį akademinėje bendruomenėje ir pristatė „projektų bibliotekininko“ koncepciją, kuri verčia kitaip pažvelgti į bibliotekininkų ir mokslininkų bendradarbiavimą. Pranešime bibliotekininko vaidmenys apibūdintos trejopai apimant tradicinius ir inovatyvius požiūrius į jo dalyvavimą moksliniuose tyrimuose. Šiuo metu į bibliotekininką žvelgiama kaip į pagalbininką atliekant mokslinius tyrimus, ieškant informacijos šaltinių. Anot pranešėjos, toks požiūris atspindi tik dalį bibliotekininko vaidmenų. Bendradarbiavimo su mokslininkais potencialą atspindi „bibliotekininko pagal pareikalavimą“ samprata. Ji nurodo, kad bibliotekininkas turėtų būti kviečiamas dalyvauti tyrėjų projektiniuose susitikimuose ir konsultuoja juos tuomet, kai yra poreikis. Inovatyviausias bibliotekininko vaidmenų moksliniuose tyrimuose traktavimas – laikyti bibliotekininką vienu iš mokslinių projektų ir tyrimų lygiaverčių dalyvių. Šiuo atveju pagrindinis bibliotekininko vaidmuo – relevančių tyrimų paieška, informacijos ieška ir tvarkymas, sisteminimas bei pateikimas.

Kaip jau minėta anksčiau, daugelis pranešimų buvo susiję su socialiniu saitynu ir jo priemonių panaudojimu tiek viešosiose, tiek akademinėse bibliotekose komunikuojant su vartotojais bei teikiant naujas paslaugas. Socialinis saitynas traktuotas kaip puiki profesinės karjeros plėtojimo priemone. Groningeno Hanzos taikomųjų mokslų universiteto studentės (Olandija) vedė seminarą, kuriame aiškino tokių socialinio saityno priemonių kaip Facebook, Youtube, Twtitter ir kt. panaudojimo kuriant profesionalo įvaizdį galimybes.

Lietuvą jau keletą metų šioje konferencijoje atstovauja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentai bei dėstytojai. Šiemet BOBCATSSS 2011 dalyvavo trys Lietuvos atstovės: bibliotekininkystės ir informacijos bakalauro studijų absolventės, šiuo metu Ryšių su visuomene magistro studijų programos antro kurso studentės Julija Zemcova ir Ieva Sudmantaitė bei Komunikacijos fakulteto lektorė dr. Zinaida Manžuch. Komanda pristatė du pranešimus.

Julija Zemcova skaitė kartu su lektore Ramune Petuchovaite parengtą pranešimą „Proveržio dvasia: bibliotekininkystės ir informacijos mokslų komunikacija rock‘n‘roll stiliumi (angl. A breakthrough approach: communicating LIS in the rock&roll style). Pranešime pristatytas „Rock&roll bibliotekininkas“ projektas, startavęs Lietuvoje 2009 metais ir apėmęs 3 iniciatyvas: profesinį tinklaraštį „Rock&roll bibliotekininkas“, (ne)konferenciją „Rock&roll bibliotekininkas 2010: bibliotekininkystės idėjų forumas“ ir reklamos konkursą moksleiviams „Biblioteka veža“. Pranešime kalbėta apie pastangas skatinti aktyvios bibliotekininkystės ir informacijos specialistų bendruomenės formavimąsi, identifikuoti naują požiūrį į bibliotekos vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje ir stiprinti profesijos pozicijas Lietuvoje. Reikėtų paminėti, kad pranešimas ir pristatoma iniciatyva sulaukė kitų šalių atstovų dėmesio. Studentai ir mokslininkai domėjosi galimybe pradėti savo šalyje tokio pobūdžio projektą, remiantis pristatyta koncepcija „Rock&roll bibliotekininkas”.

Antrasis pranešimas „Skaitmeninio išsaugojimo specialistų įdarbinimas: žvilgsnis į kompetencijų reikalavimas bibliotekų darbo rinkoje“ (angl. Hiring digital curators: an inquiry into competency demands on the library labour market), skaitytas konferencijoje, parengtas Ievos Sudmantaitės ir lektorės dr. Zinaidos Manžuch. Pranešime aptartas skaitmeninio išsaugojimo kompetencijų poreikio bibliotekose tyrimas, kuris buvo atliktas analizuojant bibliotekų darbo skelbimus, skirtus su skaitmeniniu išsaugojimu susijusioms pareigybėms, pritaikius kokybinės turinio analizės metodą. Svarbu paminėti, jog tai buvo vienintelis pranešimas skaitmeninio išsaugojimo tema šioje konferencijoje. Pastaroji tema yra itin svarbi ir aktuali bibliotekoms, ypač dabar, kai skaitmeninės informacijos kiekis auga labai sparčiai.

Bendravimas konferencijoje BOBCATSSS 2011 suteikė nemažai naujų minčių, įdėjų, patirties ir supratimo, kuo gyvena kitų šalių bibliotekininkai, bibliotekininkystės studentai bei mokslininkai. Ši konferencija leido įgyti ne tik profesinių žinių, bet ir sudarė galimybę aplankyti mažą, tačiau galybe kultūros paveldo paminklų galintį pasigirti Šombatėjaus miestelį, turintį gilią istoriją, susipažinti su įdomiais žmonėmis, pažinti vengrišką virtuvę ir kultūrinį gyvenimą.

Kitų metų BOBCATSSS 2012 konferencija bus jubiliejinė – 20-oji ir vyks Olandijos sostinėje Amsterdame. Linkime sėkmės ir puikių įspūdžių kitų metų Lietuvos atstovams!

Plačiau susipažinti su įvykusios konferencijos programa galite čia:
http://www.bobcatsss2011.com/

Informaciją apie būsimą konferenciją Olandijoje rasite šiuo adresu:
http://www.bobcatsss2012.org/


Parengė Ieva Sudmantaitė, Julija Zemcova ir Zinaida Manžuch

2011-02-25

Šiaulių m. savivaldybės viešosios bibliotekos Lieporių filialo patirtis

Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Lieporių filialo darbuotojai turi ilgalaikę patirtį bendraujant su Šiaulių sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šiaulių Viltis“, tėvais, auginančiais neįgalius vaikus.

2010 metais, įsibėgėjus projektui „Bibliotekos pažangai“, pasiūlėme „Šiaulių Vilties“ bendrijos mamoms, auginančioms vaikus su sunkia negalia, apsilankyti Lieporių filiale ir išmokti naudotis kompiuteriu kasdienėms reikmėms. Norinčiųjų dalyvauti mokymuose buvo 12, o mokymuose Lieporių filiale dalyvavo 7. Dviems mamoms buvo pasiūlyta kreiptis į kitą Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos filialą, kuris yra arčiau jų namų, kitoms mamoms planus sujaukė jų vaikų pablogėjusi sveikata, sunkūs kasdienybės rūpesčiai. Mokymuose Lieporių filiale dalyvavo mamos: Elena, Ona, Liubov, Lida, Marytė, Zita-Ona ir socialinė darbuotoja Aldona.

Smagu prisiminti jautrų bendravimą, matyti moterų sugebėjimą juokauti ir džiaugtis atradimais virtualioje aplinkoje. Norėčiau išskirti Liubą. Ji rusakalbė. Bet jos atkaklumas ir noras mokytis buvo gražiausias pavyzdys. Šiandien ji bendrauja Skype su seserimis, kurios gyvena Maskvoje, sumoka mokesčius internetiniu būdu. Onutė į užsiėmimus dažnai ateidavo su sūnumi Tomu. Nežiūrint vaikino negalios, negalėčiau tiksliai pasakyti, kuris kurį mokėme. Jis man parodė daug muzikos svetainių, aš jį pamokiau sukurti nuorodą, prisegti dokumentą. Marytė – „Šiaulių Vilties“ pirmininkė. Jai dažnai tenka tvarkyti įvairią dokumentaciją, rašyti elektroninius laiškus. Gaila, dėl užimtumo, ji negalėjo dalyvauti visuose užsiėmimuose. Bet tikrai žinau, ji prie kompiuterio jaučiasi drąsiau.

Tai tik daigeliai. Turime ir daugiau sumanymų ateičiai. Tik duok Dieve visoms Mamoms ir jų Vaikams sveikatos.

Pranešimo autorė: Regina Vertelienė (Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Lieporių filialo vyresn. Bibliotekininkė)

2011-02-24

"Nuolat spragsinčiųjų" karta

Ką tik pasirodė įdomus tarptautinės konsultacinės įmonės "Booz & Company" straipsnis apie "C" kartą. Tai po 1990 m. gimę žmonės, kurie, apsiginklavę technologiniais įgūdžiais bei iPod'ais, iPhone'ais ir iTune'ais, šiuo metu įsilieja į studijų sistemą ir darbo rinką. Ši karta didžiąją dalį darbo praleis internete, be jokių problemų naudosis įvairiais virtualiais socialiniais tinklais, turėdami šimtus kontaktų juose ir dalinsis didžiuliais informacijos, kuri anksčiau buvo laikoma asmenine, masyvais. Tai karta, kuri nuolat prisijungusi, nuolat bendraujanti, kuriantį skaitmeninę turinį ir virtualias bendruomenes. Karta, kuri nuolat "spragsi" (angl. clicking).

Kokią įtaką ši karta padarys pasauliui iki 2020 metų? Ką tai reiškia bibliotekoms?

Daugiau: The Rise of Generation C: Implications for the World of 2020

2011-02-23

Tinklaraštininkė - bibliotekų entuziastė

Pasirodo, apie bibliotekas entuziastingai rašo ne tik bibliotekininkai, bet ir aistringi jų gerbėjai. Štai Toronto gyventoja, Catherine Raine, jau kelis metus lankosi įvairiose viešosiose bibliotekose ir savo įspūdžius aprašo asmeniniame tinklaraštyje. Catherine yra mokytoja, tad į bibliotekas reguliariai ateina kartu su savo mokiniais. Idėją skelbti savo įspūdžius tinklaraštyje jai pasiūlė vyras. Mokytoja jau kelis metus skelbia pranešimus apie aplankytas bibliotekas.

Asmeninis tinklaraštis dėl pasakojimų ir nuotraukų gausos tapo tikriausiu informacijos apie viešąsias bibliotekas lobynu. Catherine pasakojimus ir aplankytų viešųjų bibliotekų nuotraukas galima paskaityti ir peržiūrėti jos tinklaraštyje Breakfast in Scarborough.

2011-02-21

Ar bibliotekos elektroninės paslaugos draugiškos vartotojui: ką reikia žinoti apie tinkamumą naudoti

Kaip žinia, nemaža dalis bibliotekų paslaugų migruoja į skaitmeninę erdvę, atsiranda plataus masto skaitmeninių bibliotekų iniciatyvos. Todėl ypatingai svarbu, kad vartotojui būtų lengva perprasti ir naudotis šiais skaitmeniniais produktais. Kaip tą užtikrinti ir koks bibliotekininko vaidmuo? Norėčiau apie tai pakalbėti, pristatydama tinkamumo naudoti (angl. usability) sąvoką, kuri apibūdina, kaip sukurti į vartotoją orientuotus informacijos ir komunikacijos technologijų produktus (pvz., bibliotekų svetaines, skaitmenines bibliotekas, elektroninius katalogus ir kt.).

Kas yra tinkamumas naudoti?

Informacijos ir komunikacijos technologijos (IKT) yra svarbi mūsų gyvenimo dalis. Dirbdami, studijuodami, leisdami laisvalaikį, mes naudojamės plačiu IKT produktų spektru – mobiliaisiais/išmaniais telefonais, stacionariais/nešiojamais/delniniais kompiuteriais, informaciniais kioskais ir kt. Jei greitai perprantame naujo įrenginio logiką, nesusimąstome apie tai, kokios pastangos buvo įdėtos į projektavimą, kad mums būtų patogu ir lengva naudotis šiuo produktu. Kai darbas stringa, neretai mintyse keikiame gamintoją už nepasiduodančią jokiam supratimui ir veiksmams kompiuterinę programą ar ilgas reikiamo mygtuko paieškas. Taip atsitinka todėl, kad mūsų gyvenime elektroninių paslaugų apsuptyje, atsirado svarbus tarpininkas – informacijos ir komunikacijos technologijos, kurios gali tapti puikiu pagalbininku arba sujaukti visą nuveiktą darbą.

Apie IKT tinkamumą naudoti pradėta kalbėti jau po Antrojo pasaulinio karo, plėtojantis pirmiesiems šiuolaikinių IKT pirmtakams. Būtent tuomet atsirado mokslinė disciplina, tirianti žmogaus ir kompiuterio sąveikos (angl. Human-Computer Interaction) procesus ir rezultatus. Ši sritis traktuoja žmogų ir kompiuterį kaip informacijos apdorojimo sistemas ir nagrinėja veiksnius, kurie lemia šių sistemų dialogo sėkmę. Kol naudojimasis IKT apsiribojo ribotu informatikos specialistų ratu, žmogaus ir kompiuterio sąveikos sėkme ir kokybe buvo domimasi mažai. Revoliucinį plėtros pagreitį šiai sričiai suteikė asmeninio kompiuterio atsiradimas ir paplitimas. Dėl žemų asmeninio kompiuterio kainų ir gan plačių pritaikymo galimybių įvairioje veikloje, smarkiai prasiplėtė ir IKT vartotojų ratas. Asmeninių kompiuterių ir programinės įrangos, apimant operacines ir taikomąsias programas, sritis greitai komercializavosi. Auganti konkurencija IKT rinkoje ir žmogiškojo faktoriaus reikšmė siekiant išpopuliarinti ir parduoti sistemas paskatino aktyviai domėtis žmogaus ir kompiuterinių sistemų sąveika ir, svarbiausia, veiksniais, kurie lemia jos sėkmę. Žmogaus ir kompiuterio sąveikos specialistų bendruomenėje įėjo į apyvartą IKT tinkamumo naudoti (angl. usability) sąvoka. Vartojama daugybė sinonimų, kuriuos, be abejonės, girdėjo kiekvienas informacijos specialistas. Tai tokie terminai kaip draugiškos vartotojui, paprastos, lengvai perprantamos IKT (angl. user-friendliness, ease of use, ease of learning).

Iki šiol nemažai specialistų laikosi nuomonės, kad IKT tinkamumas naudoti susijęs su fizinių ir intelektinių vartotojo pastangų mažinimu naudojantis sistema. Tačiau iš tikrųjų IKT tinkamumas naudoti yra daug sudėtingesnis reiškinys, negu tik sistemos patogumas ar paprastumas. ISO standartai pateikia platesnį apibrėžimą, kuris atskleidžia, kad IKT tinkamumas naudoti apima vartotojų gebėjimą efektyviai, naudingai ir jaučiant pasitenkinimą pasiekti savo tikslus naudojantis IKT produktu specifiniame kontekste (ISO 9241-11:1998). ISO apibrėžimas atkreipia dėmesį į tai, kad įvairių vartotojų tikslai ir poreikiai naudotis produktu skiriasi priklausomai nuo daugelio veiksnių.

Sistemos [sistema šiuo atveju suprantama plačiai - tai gali būti ir duomenų bazė, ir portalas, ir svetainė, ir kt.] ir vartotojo sąveikos sėkmė glaudžiai siejasi su vartotojo asmeniniais bruožais ir patirtimi, darbo kontekstu, tikslais, turima įranga ir aplinka, kurioje vyksta sąveika. Pavyzdžiui, vartotojo informacinis raštingumas, amžius, kognityvinės charakteristikos, kultūros ypatumai, negalia, socialinė padėtis gali tapti rimta kliūtimi sėkmingam darbui. Kiekvienas vartotojas turi specifinius tikslus ir priklausomai nuo sąveikos konteksto formuluoja specifines užduotis ir kelia skirtingus reikalavimus sistemai. Palyginkime informacijos specialisto ir bibliotekos vartotojo reikalavimus interneto paieškos sistemai. Profesionalas kreips dėmesį į sistemos siūlomų paieškos įrankių ir priemonių spektrą ir kokybę (pvz., išplėstinės paieškos mechanizmai, loginiai operatoriai, galimybė siaurinti užklausą, elektroninių išteklių indeksavimo principai ir t.t.), tuo tarpu paprastas internautas pageidautų lengvai perprantamos vartotojo sąsajos ir greitesnio rezultato. Nemažiau svarbi įranga, kuria disponuoja vartotojas. Šiandien labai svarbus įvairios techninės ir programinės įrangos suderinamumas. Kompiuterio techninė ir programinė įranga turi leisti naudotis papildomais prietaisais (pvz., skaitytuvais, skaitmeniniais fotoaparatais ir kameromis, išoriniais atminties įrenginiais ir kt.). Elektroninių paslaugų prieinamumas ir efektyvus naudojimas taip pat priklauso nuo turimos įrangos. Turbūt, kiekvienas esame patyrę panašią situaciją, kai naršydami saityne negalėjome pasinaudoti paslauga ar atidaryti kompiuterinės bylos, nes tam reikėjo papildomos programos, kurios neturėjome, arba mūsų programinė įranga neatpažino/nepalaikė tam tikrų bylų formatų. Pagaliau ypatingos aplinkos sąlygos, kuriomis naudojamas IKT produktas/paslauga kelia sistemai tam tikrus reikalavimus (pvz., nepalankios oro sąlygos, triukšmas darbe, temperatūra ir pan.).

IKT tinkamumą naudoti galima įsivaizduoti kaip prielaidų ir matų matricą (žr. 1 pav.).


1 pav. Tinkamumo naudoti prielaidos ir matai

Prielaidos kreipia paslaugos/produkto kūrėjo dėmesį į tam tikrus aspektus, kurie lemia sąveikos kokybę, o matai leidžia įvertinti, kiek sistema atitinka keliamus reikalavimus.

Efektyvumas siejasi su pasiektais rezultatais (ar pavyko atlikti užduotį iki galo? ar užduotis atlikta tiksliai? ar yra klaidų?). Pavyzdžiui, ar vartotojui pavyko atlikti paiešką ir gauti tinkamus rezultatus bibliotekos elektroniniame kataloge?

Naudingumas
nurodo į vartotojų išeikvotų išteklių (pvz., laiko, pinigų ir kt.) ir pasiektų rezultatų proporciją, kad įvertintų ar vartotojo darbas su sistema yra produktyvus. Pavyzdžiui, ar paieška bibliotekos elektroniniame kataloge yra pakankamai greita, ar ji reikalauja daug pastangų, nemažai laiko norint perprasti paieškos būdus?

Pasitenkinimas siejasi su subjektyviu žmogaus požiūriu į produktą ar paslaugą. Pavyzdžiui, ką vartotojas jautė, atlikdamas paiešką bibliotekos elektroniniame kataloge? Ar tai komforto ir pasitenkinimo jausmai ar frustracija?

Kodėl IKT tinkamumas naudoti yra svarbus bibliotekininkų darbe?

Daugelis bibliotekų teikia elektronines paslaugas ir jau susidurė su IKT trukdžiais bei apribojimais tam tikroms vartotojų grupėms. Kai kurios bibliotekos savarankiškai vertina ir tiria savo elektroninių paslaugų ir produktų tinkamumą naudoti. JAV Džonsono apskrities viešoji biblioteka skelbia tinkamumo naudoti tyrimus ir rekomendacijas savo svetainėje Tinkamumo naudoti tyrimai Džonsono apskrities viešojoje bibliotekoje. Pavyzdžiui, čia galima pasiskaityti apie bibliotekos vaikų svetainės tinkamumo naudoti vertinimą įtraukus į tyrimą pačius jaunuosius vartotojus.

Vienas iš ankstyvesnių bandymų tirti bibliotekų svetainių ir elektroninių katalogų tinkamumą naudoti buvo atliktas Europos Sąjungos finansuoto projekto CALIMERA metu. Sukurta nemažai dokumentacijos apie tai, kaip tirti vartotojus. 2004 m. Vengrijoje atlikti kelių bibliotekų svetainių ir el. katalogų tinkamumo naudoti vertinimo bandymai. Atliekant vertinimą bibliotekos vartotojai turėjo naršyti svetainėse ir el. kataloguose atlikdami tam tikras užduotis. Tyrėjai fiksavo, ar vartotojams pavyko sėkmingai atlikti užduotis, ar juos tenkino vartotojo sąsaja. Man pačiai teko stebėti šį procesą ir mačiau, kad daugelį vietos bibliotekininkų nustebino vartotojų nuomonė, kad svetainės perdėm orientuotos į informacijos paieškos profesionalus (t.y. pačius bibliotekininkus), bet yra sunkiai "įkandamos" nespecialistui. Visa projekto dokumentacija apie tinkamumo naudoti prieinama CALIMERA projekto svetainėje (anglų k.).

Pažymėtina, kad dėmesys skaitmeninių paslaugų tinkamumui naudoti nuolat auga. Tą rodo atliekami atskirų iniciatyvų, pavyzdžiui, portalo Europeana, tinkamumo naudoti tyrimai (pvz., atliktas 2009 m.), bibliotekiniai projektai, skirti tinkamumui naudoti įvertinti (pvz., Jungtinėje Karalystėje vykdomas projektas Tinkamumas naudoti ir šiuolaikinio vartotojo patirtys skaitmeninėse bibliotekose).

IKT tinkamumo naudoti problema skatina bibliotekininkus ne tik pagerinti situaciją įprastuose darbo baruose, bet plačiau pažvelgti į savo veiklą ir kitaip įvertinti savo atsakomybę teikiant vartotojams IKT grindžiamus produktus ar paslaugas. Nūdienos bibliotekoms tenka naujas IKT sistemų kūrėjo ir pirkėjo vaidmuo. Kyla klausimas: „Kas yra atsakingas už perkamos ar kuriamos IKT sistemos tinkamumą naudoti?“ Be abejo, norėtųsi atsakyti, kad atsakomybė tenka sistemos pardavėjui arba techninės užduoties vykdytojui, nes jie turėtų būti kompetetingi reikalavimų IKT srityje. Tačiau sėkminga vartotojo ir IKT sistemos sąveika yra grindžiama darbo kontekstu, vartotojo bruožais ir tikslais, todėl neįmanoma rasti universalių sprendimų, tinkančių visiems atvejams. Sistemų projektuotojai dažniausia nieko nenutuokia apie kontekstą ir kitus veiksnius, kurie formuoja bibliotekos vartotojo darbo sąlygas, elgseną ir pageidavimus. Deja, ir pats bibliotekininkas negali atsakyti į visus klausimus, tačiau gali organizuoti vartotojų dalyvavimą kuriant produktus bei vartotojų tyrimus. Biblioteka privalo užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, o IKT tinkamumas naudoti, nulemiantis ar paslauga bus įmanoma naudotis efektyviai, ar ji patenkins vartotojo lūkesčius, yra svarbus rodiklis. Siekiant teikti kokybiškas paslaugas bibliotekininkai privalo aktyviai įsijungti į IKT sistemų ir paslaugų kūrimo procesą bei bendradarbiauti su projektuotojais, vartotojais ir kitais partneriais, kurie gali pateikti svarbią informaciją.

Susidomėjote? O ką daryti toliau?

Bibliotekininkai gali prisidėti gerinant savo skaitmeninių produktų/paslaugų tinkamumą naudoti keliais būdais:

Tirdami jau sukurtus produktus/paslaugas (pvz., įvertinę bibliotekos svetainę). Tą galima atlikti vadovaujantis tinkamumo naudoti gairėmis (pvz., naudinga susipažinti su svetainių vertinimo vadovu Usability.gov, kur labai paprastai ir aiškiai dėstoma, kokius kriterijus turėtų atitikti institucijos svetainė, kaip įvertinti atitikimą). Egzistuoja ir specializuotos gairės kultūros paveldo svetainėms, kurios apima ir tinkamumo naudoti aspektus. Tai, pavyzdžiui, Europos Sąjungos MINERVA projekto gairės.

Organizuodami bendradarbiavimą su vartotojais prieš pradedant kurti svetainę/duomenų bazę/skaitmeninę biblioteką/portalą ir pačiame kūrimo procese. Prieš pradedant kurti tam tikrą IKT produktą, būtina atlikti vartotojų tyrimus. Vartotojų atstovai turėtų dalyvauti produkto kūrimo eigoje, sukūrus pirmuosius prototipus būtina atlikti testavimą įtraukiant vartotojus.

Parengta pagal:

ISO 9241-11: Ergonomic requirements for office work with visual display terminals (VDTs) – Part 11: Guidance on usability. Geneva: ISO, 1998. 22 p.

MANŽUCH Z. Kultūros paveldo socialinių technologinių sistemų aspektai. Informacijos mokslai [interaktyvus]. 2006, t. 38, p. 38-51 [2011 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.leidykla.vu.lt/fileadmin/Informacijos_mokslai/38/38-51.pdf

2011-02-19

Kaip bibliotekos leidžia pinigus ekonominio sunkmečio laikais?

2011 m. sausį Library Resource Guide kartu su Information Today Inc. paskelbė tyrimą, kuriame aiškinamasi JAV bibliotekų biudžetų valdymo ir išlaidų dėsningumus ekonominės krizės laikais. 2010 m. rudenį buvo apklausti įvairių tipų bibliotekų vadovai, skyrių vedėjai ir bibliotekininkai. Apklausoje dalyvavo net 1201 respondentas. Didžiausią apklaustųjų dalį(net 41%) sudarė viešųjų ir švietimo institucijų (39%) bibliotekos. Apklausoje taip pat dalyvavo 17% verslo įmonių ir kitų specialių bibliotekų, likusią dalį sudarė respondentai iš valstybinių institucijų bibliotekų.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nepaisant to, jog 2010 m. asignavimai bibliotekoms buvo smarkiai "apkarpyti", bibliotekų (ypač viešųjų) biudžetai didėjo. Tačiau atsižvelgiant į infliaciją, ši tendencija nereiškia, kad skirtų lėšų pakako tinkamai aprūpinti bibliotekų veiklą. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad ekonominės krizės laikais smarkiai išaugo naudojimasis bibliotekomis, todėl bibliotekos patiria vis didėjantį spaudimą patenkinti vartotojų poreikius teikiant tradicines ir elektronines paslaugas. Šis spaudimas ženkliai paveikė bibliotekų išlaidų prioritetus. Dauguma bibliotekų sumažino išlaidas komplektavimui, personalo komandiruotėms, nedidino atlyginimų. Tačiau bibliotekos pradėjo aktyviai ieškoti kitų lėšų šaltinių įvairioms programoms, perėjo prie elektroninio ir skaitmeninto turinio teikimo.

Apklausos rezultatai parodė, kad vienas iš bibliotekų prioritetų - informacijos ir komunikacijos technologijos ir skaitmeninė informacija. Vartotojų poreikiai šioje srityje auga ypatingai greitai, todėl bibliotekos ir ekonominio sunkmečio metu stengėsi išlaikyti tą patį šios srities finansavimo apimtį kaip ir anksčiau. Bibliotekų vadovai ir vadybininkai laiko šią sritį svarbiausiu prioritetu ir artimiausiais 5 metais. Vienas iš išsūkių bibliotekoms - kaip neatsilikti nuo IKT pažangos ir užtikrinti pakankamas lėšas mažėjančių biudžetų sąlygomis.

Mažėjant biudžetams bibliotekos įžvelgia ir bibliotekų atstovavimo svarbą. Svarbu įrodyti finansuojančioms institucijoms ir aptarnaujamai bendruomenei bibliotekų reikšmę ir naudą. Kadangi pakankamai didelė visuomenės dalis šiuo metu neturi galimybės naudotis IKT ir stokoja tam būtinų įgūdžių, bibliotekos mato svarbų vaidmenį mažinant ugdant bendruomenės informacinį raštingumą. Kita aktuali sritis siejasi su didėjančiu nedarbu ir bibliotekų vaidmeniu padedant vartotojams darbo paieškos procese.

Daugiau ir išsamesnė informacija pateikiama ataskaitoje Finansavimas ir prioritetai: Bibliotekų išteklių vadovo lyginamoji studija dėl bibliotekų išlaidų planavimo 2011 m. (angl. Funding and priorities: the Library Resource Guide benchmark study on 2011 library spending plans). Ataskaita nemokamai prieinama šiame puslapyje. Norint įkelti ją į savo kompiuterį reikia užsiregistruoti. Ataskaita - anglų k.

Parengta pagal:

MCKENDRICK J. Funding and priorities: the Library Resource Guide benchmark study on 2011 library spending plans [interaktyvus]. January 2011 [žiūrėta 2011 m. vasario 19 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libraryresource.com/Downloads/ResearchReports

2011-02-17

Miesto bibliotekų taryba - inovatyvios idėjos viešosioms bibliotekoms

Norėčiau pristatyti vieną organizaciją, kurios svetainė būtų tiesiog privaloma paskaityti viešųjų bibliotekų vadovams. Tai - Miesto bibliotekų taryba (angl. Urban Libraries Council), JAV nuo 1971 m. veikianti organizacija, kuri siekia sustiprinti viešųjų bibliotekų vaidmenį ir dalyvavimą vietos bendruomenių plėtroje. Organizacija vienija JAV viešųjų bibliotekų tinklo atstovus ir jau pripažinta kaip įtakingas inovatyvių idėjų ir tyrimo šaltinis tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.

Kuo gali būti naudinga Miesto bibliotekų tarybos svetainė? Pirmiausiai norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad svetainėje periodiškai skelbiami tyrimai, patarimai ir gairės, kurie siejasi su viešųjų bibliotekų strateginėmis plėtros perspektyvomis bei paslaugomis. Pavyzdžiui, neseniai paskelbta ataskaita Ateities partneriai: viešosios bibliotekos ir vietos valdžios institucijos kuriant tvarias bendruomenes (angl. Partners for the future: public libraries and local governments creating sustainable communities, 2010). Ataskaitoje argumentuojama, kad viešosios bibliotekos yra svarbus vietos savivaldos institucijų partneris užtikrinant vietovės darnią plėtrą (angl. sustainable development). Šiandien darnios plėtros sąvoka vartojama itin dažnai. Ji akcentuoja plėtros sprendimus, susijusius su trimis kryptimis: ekonomine, socialine plėtra ir aplinkosauga. Šios kryptys traktuojamos kaip klestinčios bendruomenės pagrindas. Ataskaitoje nurodoma, kad viešosios bibliotekos gali prisidėti įgyvendinant užsibrėžtus tikslus kiekvienoje iš minėtų sričių. Pavyzdžiui, informacinio raštingumo ugdymas bibliotekoje sudaro vieną iš svarbiausių žmogaus tolimesnės mokymosi veiklos sėkmės pagrindų. Bibliotekos garantuoja socialinę lygybę vykdydamos įvairias programas, kurias leidžia integruoti įvairias dėl įvairių priežasčių atskirtas socialines grupes (pvz., imigrantus, bedarbius ir kt.) į bendruomenę. Biblioteka - tai pat labai tinkama vieta ugdyti bendruomenės narių atsakingą požiūrį į gamtą. Argumentų yra labai daug ir jie labai praverstų bibliotekos vadovui, kuris rengia bendrus projektus su vietos savivaldos institucijomis arba argumentus, kodėl biblioteka yra svarbi.

Kita labai įdomi svetainės dalis Narių inovacijos. Miesto bibliotekų taryba kasmet apdovanoja viešąsias bibliotekas, pritaikiusias inovatyvius sprendimus įvairiose srityse, pavyzdžiui, valdant biblioteką (efektyviai organizuojant darbo procesus, kuriant įvaizdį, valdant rinkinius ir kt.) ir vykdant programas (šviečiamąsias, sveikatos apsaugos, bendruomenės įtraukimo, darbo jėgos ugdymo ir kt.). Vertingiausia yra tai, kad visi inovatyvūs sprendimai kataloguojami, t.y. galima pasižiūrėti jų aprašymą pagal sritis. Tikrai naudinga ieškant idėjų bibliotekos projektams.

Kviečiame apsilankyti ir stebėti naujienas!

Parengta pagal:

Partners for the future: public libraries and local governments creating sustainable communities [interaktyvus]. 2010 [2011 m. vasario 17 d.]. Prieiga per internetą: http://urbanlibraries.org/associations/9851/files/0110ulc_sustainability_singlepages_rev.pdf

Urban Libraries Council [interaktyvus]. 2011 [2011 m. vasario 17 d.]. Prieiga per internetą: http://www.urbanlibraries.org/

2011-02-15

Plati dirva bibliotekų veiklai

Rašyti apie Alytaus apskrities literatų klubą ,,Tėkmė“ reikia drąsos, nes jo gretose - meninio žodžio meistrai: Teklė Džervienė, Salomėja Kaknevičienė, Antanas Šarkelė, Jadvyga Černiauskienė, Jadvyga Vailionienė, Justinas Jaksebaga, Janina Gruodienė... Net ir labiausiai norėdama negalėčiau visų išvardinti, nes klubo narių net 60, vienijančių Druskininkų, Lazdijų, Varėnos, Alytaus miesto ir rajono literatus. Klubas įregistruotas 1998 metais, jo globėja - Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Klubo pirmininkė Emilija Krušinienė džiaugiasi, kad po bibliotekos stogu jaučiasi laukiami ir globojami bibliotekininkų: čia rengiami knygų pristatymai, organizuojami susitikimai, literatūriniai vakarai, spaudinių parodos. Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Bronė Balionienė - ,,Tėkmės“ klubo narė – puiki patarėja, administratorė, renginių vedėja.

Klubo veikla išsiplėtė, renginiai vyksta ir Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialuose: Alovėje, Dauguose, Punioje, Miroslave, Pivašiūnuose, Simne, kitų rajonų bibliotekose. Tėkmiečiai bendradarbiauja su Lenkijos lietuvių bendruomenėmis Seinuose, Punske, Suvalkuose, puoselėjančiomis gimtą kalbą, kultūrinį paveldą.

Alytaus literatų klubo ,,Tėkmė“ nariai produktyvūs kūrėjai. Jau šiais metais ruošiasi išleisti penktąjį literatūrinį almanachą. Džiugu pagarsinti, kad klubo narė Scolastika Kavaliauskienė yra knygos ,,Raktai į Lietuvos miestus“ bendraautorė. Ši knyga bus pristatyta vasario 20 dieną Vilniuje tarptautinėje knygų mugėje. Tikrai, ar gali kas geriau skleisti dvasinę šviesą, kaip knyga, jos žodis? Mes, bibliotekininkai, esame dėkingi klubo nariams už jų padovanotas knygas. Naujos knygos visada laukiamos skaitytojų.

Tokia sėkminga ir turininga ,,Tėkmės“ klubo veikla įkvepia ir mus, bibliotekininkes, naujiems sumanymams, įvairesnei veiklai. Alovės filiale vaikus ir jaunimą jau ne kartą, atostogų metu, sukvietė kūrybinės dirbtuvės: kalinėjome žalvaryje, mokėmės lipdyti iš molio, rišti verbas, marginti margučius, o ir su kalvystės amatu susipažinome. Mums mielai talkino Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus tautodailininkai Audronė ir Saulius Lampickai, kalvis Andrius Liaukus iš Alytaus, verbų rišėja Laima Saviščevienė iš Merkinės, puodžiai Romualda ir Stasys Galistai iš Kauno, juvelyrė Rasa Šaukevičiūtė iš Alytaus. Ką žinai, gal ir mums, besidomintiems senaisiais amatais ir menais, pavyks susiburti į klubą. Darbas bibliotekoje man tuo ir žavus, kad čia plati dirva įvairiai veiklai.

Pranešimo autorė: Birutė Jarusevičienė (vyresnioji bibliotekininkė, Alytaus rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Alovės filialas)

Mokslinių bibliotekų informacinė e.tyrimų infrastruktūra

Šiuolaikiniai moksliniai tyrimai veikiami informacijos ir komunikacijos technologijų, kurios turi įtakos tyrimo proceso organizavimui, duomenų interpretavimui, mokslinės produkcijos sklaidai ir kt. Šiandien mokslininkai naudojasi skaitmeniniais duomenų analizės įrankiais, gali skelbti ne tik tyrimo rezultatus, bet ir duomenis, kuriuos analizavo, plačiau dalijasi mokslinių tyrimų rezultatais. Natūralu, kad kinta ir mokslinių bibliotekų, kurios tradiciškai aptarnavo tyrėjus ir kūrė informacinę tyrimų infrastruktūrą, paslaugos. Mokslinių bibliotekų parama e.mokslui gali būti įvairialypė - tai institucinės mokslinių darbų talpyklos, dalyvavimas kuriant tyrimo duomenų archyvus, naujas vaidmuo kuriant kitokius mokslinės produkcijos skelbimo modelius ir kt.

Šiame straipsnyje norėčiau pristatyti nedidelį tyrimą, kurį 2009 m. atliko Amerikos mokslinių bibliotekų asociacija (angl. Association of Research Libraries) siekdama išsiaiškinti, kaip jos narės dalyvauja kuriant e.tyrimų (arba e.mokslo) informacinę infrastruktūrą. Tam tikslui buvo atlikta JAV ir Kanados mokslinių bibliotekų-asociacijos narių apklausa. Atsakymus pateikė 57 iš 123 institucijų, kurioms buvo išplatintos anketos. Tačiau šis, nors ir nedidelis tyrimas įdomus tuo, kad apibendrina mokslinių bibliotekų požiūrį ir sprendimus e.mokslo informacinės infrastruktūros srityje, kas yra gana nauja tema bibliotekininkystėje.

Pasirodo, kad tik 21 (37% apklaustųjų) mokslinė biblioteka turi atitinkamą e.mokslo infrastruktūrą ir teikia paslaugas tyrėjams. Tuo tarpu 23 institucijos planuoja tokią infrastruktūrą kurti, o 13 - nevykdo jokios veiklos šioje srityje.

Toliau tyrime aiškintasi 44 bibliotekų, kurios teikia e.mokslo paslaugas, požiūrius ir sprendimus. Pirmiausia buvo aiškintasi, ar tokios paslaugos kuriamos centralizuotai. Paaiškėjo, kad daugelis mokslinių bibliotekų (net 25%) sutelkė dėmesį į atskirų mokslo ir studijų institucijų padalinių poreikius. Pavyzdžiui, bibliotekos aptarnavo tam tikras disciplinas ar jų grupes atstovaujančius padalinius. Tik nedaugelis (9%) kūrė e.mokslo/e.tyrimų informacinę infrastruktūrą visos institucijos mastu. Daugiau negu pusė (61%) respondentų pažymėjo, kad kuria (ar planuoja kurti) hibridinę infrastruktūrą, kuri apjungs plataus masto ir į specializuotus poreikius orientuotas iniciatyvas. Pažymėtina, kad pusė respondentų nurodė, kad kuriant e.tyrimų informacinę infrastruktūrą bendradarbiauja su kitomis institucijomis ir kuria partnerystės tinklus.

Aptariant duomenų valdymo klausimus, šiek tiek mažiau nei pusė respondentų nurodė, kad jų institucijose yra skaitmeninių duomenų saugojimo ir mokslinių tyrimų duomenų valdymo padaliniai. Tai duomenų ar informatikos centrai, bibliotekų institucinės talpyklos, skaitmeninių tyrimų ir saugojimo centrai. Tik trečdalis respondentų įvertino mokslininkų informacinius poreikius e.tyrimų srityje.

Teikdamos vienokias ar kitokias e.tyrimų paramos paslaugas bibliotekos dažniausiai bendradarbiauja su kitais mokslo ir studijų padaliniais. Net 87% respondentų nurodė, kad steigia tokio pobūdžio bendradarbiavimo tinklus. Organizuodamos paslaugų teikimą bibliotekos dėl kvalifikuoto personalo stokos dažniausiai priverstos apmokyti jau dirbantį personalą ir perskirstyti darbus.

Apibendrinant tyrimo rezultatus buvo padarytos tokios išvados:

a) Bendradarbiavimas yra e.mokslo iniciatyvų sėkmės faktorius. Bendradarbiavimas turėtų vykti įvairiais lygmenimis - tiek tarp mokslo ir studijų institucijos padalinių, tiek su kitomis organizacijomis.

b) Norint įgyvendinti e.mokslo iniciatyvas svarbu užsitikrinti tiek mokslo padalinių, tiek mokslo ir studijų institucijos administracijos paramą.

c) Ryškėja aukštos kvalifikacijos magistro lygmens specialistų poreikis. Tai atveria naujas Bibliotekininkystės ir informacijos magistro studijų perspektyvas ir kryptis.

d) Faktas, kad bibliotekos investuoja į e.mokslo informacinės infrastruktūros kūrimą net ekonominės krizės laikais rodo, kad ši veikla yra prioritetinė.

e)Deja, duomenų valdymo ir skaitmeninio išsaugojimo strategijos ir sprendimai yra ankstyvajame raidos etape.

Ataskaitoje galima rasti ir šešias e.mokslo paslaugas teikiančių institucijų atvejų analizes. Kviečiame paskaityti visą tyrimą.

Parengta pagal:

SOEHNER C.; STEEVES C.; WARD J. E-science and data support services: a study of ARL member institutions [interaktyvus]. August 2010 [žiūrėta 2011 m. vasario 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.arl.org/bm~doc/escience_report2010.pdf

2011-02-13

Svarbu ne dydis: geriausia JAV maža viešoji biblioteka 2011

Mažajame Naturitos miestelyje JAV Kolorado valstijoje gyvena vos 665 žmonės. Tačiau tai netrukdo inicijuoti inovatyvias programas Naturitos viešojoje bibliotekoje. Miestelis nėra turtingas: net 15% gyventojų namuose neturi telefono, nemažai jų neturi ir prieigos prie interneto. Pačioje bibliotekoje dirba tik keturi žmonės - iš jų du - pusę etato. Tačiau būtent ši biblioteka šiemet gavo JAV geriausios mažosios bibliotekos apdovanojimą, kurį remia Bilo ir Melindos Geitsų fondas.

Naturita viešoji biblioteka aptarnauja vietos bendruomenę ir gretimų miestelių gyventojus - maždaug 2100 vartotojų. Tačiau tai - tikroji bendruomenės biblioteka. Štai keletas bibliotekos iniciatyvų pavyzdžių.

Nemažai Naturitos gyventojų dirba kurortiniame mieste Telluridėje, todėl bibliotekoje gausu paslaugų vaikams. Daugiau nei trečdalis mokinių dalyvauja bibliotekos programose. Tai pamokų ruošimas bibliotekoje, kas mėnesį vykstančios paauglių naktys, mokymosi programos. Vasarą biblioteką padeda vaikams (nuo vaikų darželio iki pradinių klasių mokinių) išugdyti kalbėjimo, pažinimo, emocinius ir socialinius gebėjimus.

Bibliotekoje veikia septyni kompiuteriai ir gavus finansavimą iš Kolorado valstijos bibliotekos juos papildys dar dešimt nešiojamų kompiuterių. Suaugusiems vartotojams bibliotekininkai padeda atlikti paiešką, gelbsti patarimais ieškant darbo.

Atsižvelgdama į labai nedidelį Naturitos gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą (2000 m. surašymo duomenimis jį turėjo vos 3% gyventojų), biblioteka bendradarbiauja su San Migelio universitetiniais centrais. Tai leidžia gyventojams įgyti vidurinį išsilavinimą naudojantis nuotoliniais kursais, vaizdo konferencijomis.

Bibliotekos pastangos tarnauti bendruomenei neliko nepastebėtos. Sumanius naujo bibliotekos pastato statybas vietos gyventojai sutiko padengti 10% statybų vertės įvedus penkių metų mokesčius. Net 80% gyventojų pritarė mokesčių įvedimui.

Taigi ne dydis svarbu, o siekiai, užsispyrimas ir kūrybiškumas juos įgyvendinant... Daugiau apie Naturitos miestelio biblioteką skaitykite žurnale Library Journal.

Parengta pagal:

BERRY, John N. Labor of love: best small library in America 2011. Iš Library Journal [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. vasario 13 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libraryjournal.com/lj/home/888540-264/labor_of_love_best_small.html.csp

2011-02-12

A. Čekuolis: "Instituto biblioteka buvo puiki..."

Apie Maskvos Maksimo Gorkio literatūros instituto biblioteką ir jos poveikį: Instituto biblioteka buvo puiki. Girdėjau kalbant, kad ten atsidūrė privačios represuotų rašytojų ir dvarininkų bibliotekos. Kažin kodėl ji nebuvo "išvalyta" - galėjai rasti ir vakarietiškos literatūros, ir baltagvardiečių autorių kūrybos. Po truputį ėmiau suprasti, kas iš tikrųjų yra gera literatūra. Ir tai buvo tragedija. Nes supratau: rašyti nemoku. Ir netgi neturiu apie ką rašyti.

[A. Urbonaitė. Net šešios akistatos su mirtimi įkvėpė branginti gyvenimą. Iš Gyvenimo būdas. Lietuvos rytas. 2011 m. vasario 12 d. Nr. 6. p. 8-9]

2011-02-10

Saityno 2.0 projektų kraitelėje - tinklaraštis "Vaikas ir knyga"

Lietuvos bibliotekų saityno 2.0 projektų viki svetainė pasipildė įrašu apie Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos tinklaraštį Vaikas ir knyga. Tinklaraščio kūrėjai maloniai sutiko pasidalyti patirtimi ir papasakoti apie šį interneto dienoraštį.



Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ tinklaraštis Vaikas ir knyga gimė nuotolinių mokymų Žiniatinklis 2.0 bibliotekininkams dėka. Vaikas, skaitymas, biblioteka – tai tie veiksniai, apie kurių tarpusavio sąsajas kalbama ne tik vaikams skirtame tinklaraštyje. Įdomios informacijos čia tikimės ras ir suaugusieji – tėvai, auklėtojai bei visi, kuriems svarbūs vaikų interesai.

Skaitymas – būtinas veiksnys ugdant asmenybę, atliepiančią šiandieninio pasaulio keliamus reikalavimus bendriesiems gebėjimams: kritiškai mąstyti, veiksmingai bendrauti bei mokytis visą gyvenimą. Neskaitantis žmogus skurdina savo dvasios pasaulį, neskatina intelekto vystimosi, riboja žinias. Neįpratintas skaityti nuo mažens, ir vėliau nepasigenda knygos.

Vaiko santykis su knyga yra ypatingas, nes jis pirmiausia yra emocinis – kaip džiaugsmas, gėris, grožis, meilė, baimė. Jei tik išnyksta stebėjimasis tuo, kas vyksta aplink, nebelieka ir klausimo kas aš? Psichologų teigimu – paskatinus vaiką skaityti suteiksime jam geriausią išsilavinimą, kokį tik galima gauti. Todėl, tikimės padėti vaikui rasti kelią į biblioteką, susidraugauti su knyga, sudominti, pamilti ją, stengtis, kad skaitymą vaikas priimtų, kaip malonumą, per skaitymą plėsti savo akiratį, skatinti prasmingą veiklą ir kūrybingumą. Taipogi, remiantis moksline bei psichologine literatūra, atskiruose įrašuose bus mėginama giliau pažvelgti į skaitymo sampratą, jo procesą bei kitus skaitymo ir jo įtakos asmenybei aspektus. Ateityje planuojama pasidalinti bibliotekoje atliktų tyrimų patirtimi, rezultatais, išvadomis...

Kalbant apie skaitymą, bibliotekai tenka labai svarbus vaidmuo, kuris šiuolaikiniame gyvenime toli gražu neapsiriboja tik knygų išdavimu. Biblioteka tampa viena iš socialinių institucijų, sudarančių galimybes asmenybei tobulėti, padedančių individui integruotis į visuomenę, būti atsakingu ir sąmoningu atviros visuomenės piliečiu. Naujasis tinklaraštis nuosekliai supažindins su vienos Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos – Vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ veikla.

Čia rasite informaciją apie bibliotekoje vykstančius renginius, užsiėmimus, edukacinę veiklą, parodas ir pan. Medžiaga gausiai iliustruota, yra foto Galerija. Tinklaraštyje bus galima rasti ne tik informaciją, bet ir patiems dalyvauti jo kūrime: rašyti savo mintis, atsiliepimus, draugams pasiūlyti perskaitytą ir patikusią knygą... Tam sukurti atskiri puslapiai: Forumiukas ir Skaičiau.Patiko.

Vaikų literatūros skyrius „Žalioji pelėda“ neretai minimas ir kituose informacijos šaltiniuose – jie atsispindi puslapyje Mes spaudoje.

Mažieji bibliotekos bičiuliai užsukę į tinklaraštį „Vaikas ir knyga“ galės rasti ir daug įdomių užsiėmimų. Čia pateikiamos nuorodos į suskaitmenintas vaikiškas knygutes, kurias galima skaityti tiesiog kompiuterio ekrane, pavartyti pamėgtus žurnaliukus, dalyvauti jų siūlomuose konkursuose bei kitoje įdomioje veikloje.

Kaip žinome Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laida „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ ir akcija „Metų knygos rinkimai“ organizavo Metų skaitytojo konkursą – tinklaraštyje rasite anketą, kurią užpildžius tampama konkurso dalyviais, o kas žino – gal ir laimėtojais...! Metų skaitytojas bus išrinktas jau greit – specialaus „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ žaidimo metu, kuris įvyks Vilniaus knygų mugėje 2011 m. vasario mėnesio 17 d.

Nepamiršti ir žaidimų mėgėjai – tinklaraštyje didžiulis jų pasirinkimas.

Taigi, kviečiame – užsukite, panaršykite – pamatysite patys!

Nijolė Vidugirytė

Vaikų literatūros skyriaus „Žalioj pelėda“ vyr. bibliotekininkė