2011-04-30

Transliacija "Karjeros kelias - bibliotekininko profesija"

Mieli tinklaraščio skaitytojai, bibliotekininkai ir visi, kuriuos domina bibliotekininko profesija, pirmadienį, gegužės 2 d. 13 val. organizuojama internetinė vaizdo transliacija, skirta moksleiviams, kurie šiandien renkasi būsimą specialybę.

Transliacijos "Karjeros kelias - bibliotekininko profesija" tikslas - supažindinti vyresnių klasių moksleivius su bibliotekininko profesija, praktinio darbo įvairove, naujomis veiklos sritimis ir iššūkiais. Taip pat siekiama suteikti informacijos apie studijas, vedančias link darbo bibliotekoje.
Dalyvauti transliacijoje galima atėjus į artimiausią biblioteką arba gavus tiesioginį prisijungimą. Dėl prisijungimo reikėtų kreiptis el. paštu info@bibliotekospazangai.lt.

Prašome paskleisti šią informaciją savo draugams ir pažįstamiems, ypač tiems, kurie šiuo metu renkasi profesiją.

Parengta pagal Mindaugo Raguočio informaciją

2011-04-28

Pasirink privatumą - Amerikos bibliotekų asociacija pradeda nacionalinę diskusiją

Amerikos bibliotekų asociacija (ALA) pradeda nacionalinę diskusiją apie vieną iš esminių žmogaus teisių - teisę į privatumą - skaitmeniniame amžiuje. Iš tiesų, pastaruoju metu bibliotekinėje bendruomenėje diskutuota privatumo klausimais. Ar bibliotekos turi riboti prieigą prie galimai žalingo turinio (diegti interneto filtrus)? Ar bibliotekos privalo sistemingai perduoti informaciją apie tai, ką skaitė, peržiūrėjo bibliotekos kompiuteriuose skaitytojas, nacionalinio saugumo tarnyboms?

Skaitmeninėje aplinkoje žmogus "palieka daug pėdsakų", didėja galimybės sekti ir stebėti jo veiklą, todėl mažėja galimybė pačiam disponuoti informacija apie save. Dėl šių priežasčių ALA inicijavo tikrą privatumo revoliuciją ir kviečia bibliotekas prisijungti prie savaitės "Pasirink privatumą". Privatumo savaitė (vyksianti šių metų geguzės pirmąją savaitę) - tai viena iš tęstinių ALA akcijų, skirtų viešosioms diskusijoms šiuo klausimu. ALA siekia, kad bibliotekininkai ir piliečiai svarstytų privatumo teises ir iššūkius, kylančius skaitmeniniame amžiuje, priimtų labiau informuotus sprendimus. Akcijos reklaminiame vaizdo įraše vienas iš kalbėtojų svarsto: Įsivaizduokite, jeigu kiekvienas veiksmas būtų įrašomas ir paviešinamas, kaip pasikeistų žmonių elgesys? Toks pokytis neabejotinai turėtų didžiulį poveikį žmonių elgesiui - kiekvienas asmuo pradėtų apgalvoti savo veiksmus, svarstyti, kaip juos vertins kiti, vengs to, kas gali būti nesuprasta ar nepriimtina. Taigi, dingtų ir kūrybiškumas...

Kviečiame apsilankyti privatumo akcijos svetainėje, kurioje galima rasti nemažai patarimų ir medžiagos bibliotekininkams apie tai, kaip organizuoti ir moderuoti diskusijas privatumo klausimais.

Tekstas ir iliustracija - iš svetainės Privacy revolution, http://www.privacyrevolution.org/

2011-04-26

Ką ir kaip skaito JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje

Tarptautinės knygos ir autorių teisių dienos (balandžio 23 d.) proga vienas iš įtakingų e.knygų skaityklių gamintojų Sony Electronics paskelbė šių metų kovo mėnesį atliktą skaitymo tyrimą. Tyrime analizuota keturių šalių - JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės ir Australijos - skaitytojų pomėgiai ir įpročiai. Iš kiekvienos šalies apklausoje sudalyvavo po 500 respondentų.

Paaiškėjo įdomūs faktai apie šių šalių skaitytojus:
  • Visose šalyse knygų pasirinkimą lemia populiarių asmenybių, ypač pramoginių laidų vedėjų, komedijinių aktorių ir kitų žinomų asmenų skaitomos knygos ar rekomendacijos.
  • Viena iš mylimų knygų, kurią visi keturių šalių tėveliai pasiryžė perduoti savo vaikams, buvo - Mikė Pukuotukas. Kitos mylimiausios knygos įvairiose analizuotose šalyse skyrėsi, tik šio kūrinio atžvilgiu buvo pasiektas sutarimas.
  • Visų tirtų šalių skaitytojų vienas iš mylimiausių personažų - įžymusis detektyvas Šerlokas Holmsas.
Deja, nepavyko rasti nuorodos į visą studijos tekstą. Kitos įdomios įžvalgos apie JAV skaitytojus atskleidė, kad daugiausia amerikiečiai skaito miegamajame savo lovoje, didžiausią įtaką jiems padariusi knyga - Biblija, o populiariausias kūrinys, pralenkęs ir pačią Bibliją - knygų serija apie Harį Poterį.

Parengta pagal:

Ellen Degeneres and Dr. Seuss Rule the Reading World, According to Sony's Digital Reader Study. PR Newswire [interaktyvus]. April 2011 [žiūrėta 2011 m. balandžio 26 d.]. Prieiga per internetą: http://www.prnewswire.com/news-releases/ellen-degeneres-and-dr-seuss-rule-the-reading-world-according-to-sonys-digital-reader-study-120444279.html

2011-04-25

Idėjos ir alternatyvos - svajonės apie universalią skaitmeninę biblioteką

Dėkojame mūsų nuolatinei bendraautorei ir skaitytojai Julijai už atsiųstą nuorodą į straipsnį Universalioji biblioteka, paskelbtą naujienų portale Balsas.lt. Užsienio spaudoje jau seniai verda diskusijos dėl Google sumanymo sukurti globalią skaitmeninę biblioteką, kurioje būtų sukauptos ir prieinamos kiekvienam interneto vartotojui visos žmonijos išleistos knygos. Kaip žinia, Google tokį ambicingą sumanymą pradėjo įgyvendinti 2004 m. (iš pradžių tai Google Print sistema, vėliau pervadinta Google Books) ir bendradarbiauja su bibliotekomis, skaitmeninant jų knygas. Tačiau plačiai žinoma, kad Google susidurė su skelbiamų autorių teisių valdymo problemomis. Bibliotekinėje bendruomenėje globalios Google skaitmeninės bibliotekos sumanymas kelia prieštaringus jausmus, nes visgi tai idėja, sukurta siekiant finansinės naudos, todėl negarantuojama, kad būtų laikomasi bibliotekų propaguojamų ir ginamų informacijos prieinamumo, universalumo, tolerantiškumo ir kitų principų. Jau siūloma alternatyvi viešosios skaitmeninės bibliotekos idėja, kurią įgyvendintų bibliotekos. Bet, be abejo, norint ir šią idėją paversti realybę būtina sukurti tinkamą autorių teisių apsaugos sistemą, kuri atitiktų šiuolaikinės technologijomis grindžiamos komunikacijos būdus ir išlaikytų pusiausvyrą tarp autorių ir jų kūrinių naudotojų teisių ir laisvių. Būtent autorių teisių klausimams ir skirtas mūsų rekomenduojamas paskaityti straipsnis.

2011-04-22

JAV bibliotekos 2010 m. - plėtros analizė

Amerikos bibliotekų asociacija neseniai paskelbė naują JAV bibliotekų būklės studiją, kurioje apibendrinama bibliotekų plėtra 2010 m. Joje galima matyti įdomias bibliotekų raidos tendencijas informacijos ir komunikacijos technologijų bei ekonominės krizės įtakoje. Galbūt, kai kurios išvados suteiks progą pamąstyti ir apie Lietuvos bibliotekų situaciją, perspektyvas ir iššūkius.

Štai keletas paskelbtos ataskaitos išvadų:

Biblioteka - pagrindinė priemonė ieškant darbą ar plėtojant verslą. Praeitais metais skaitytojų skaičius bibliotekose didėjo. Intensyviausiai bibliotekose lankėsi dirbančios moterys nuo 18 iki 54 m., ypač dirbančios mamos. Bibliotekos labiausiai vertintos dėl to, kad teikia paslaugas ir prieigą prie išteklių nemokamai, taip užtikrindamos galimybę mokytis savarankiškai ir tobulėti visiems, nepriklausomai nuo pajamų. Dauguma amerikiečių itin vertino tai, kad bibliotekos teikia prieigą prie darbui ar studijoms būtinos informacijos.

Bibliotekos yra laikomos gera ekonomine investicija. Nepaisant gausių diskusijų apie bibliotekų vertę Google laikais, JAV piliečių tarpe bibliotekos surado nemažai remėjų, pasiruošiusių skirti mokesčių dalį būtent bibliotekoms. Keli 2010 m. vykdyti bibliotekų ekonominės naudos tyrimai nustatė ir įvertino bibliotekos ekonominį indėlį į verslo plėtrą bei mažinant nedarbą.

Akademinės ir mokyklų bibliotekos besiversdamos iš ribotų išteklių išlaiko tinkamą paslaugų ir rinkinių lygį. 2010 m. mažėjo mokyklų bibliotekų finansavimas (ypač neturtinguose regionuose), mažintas ir darbuotojų skaičius. Tačiau bibliotekų išteklių analizė parodė, kad fondų dydis išliko toks pat, nors kiek sumažėjo leidinių įvairovė. Mokyklose atsirado daugiau kompiuterių ir suintensyvėjo naudojimasis nuotolinėmis bibliotekos paslaugomis, ypač prenumeruojamomis duomenų bazėmis. Akademinės bibliotekos praeitais metais taip pat susidurė su mažėjančiu finansavimu leidiniams ir darbo užmokesčiui. Tačiau bibliotekos sutelkė dėmesį į bendradarbiavimo, kolektyvinio mokymosi erdvių sukūrimą. Ir tai atnešė puikių rezultatų - smarkiai padidėjo naudojimasis bibliotekų elektroniniais ištekliais bei paslaugomis ir mokymosi erdvėmis.

IKT plėtra verčia peržiūrėti pačios bibliotekos apibrėžimą. Bibliotekos pradėjo galvoti apie tai, kas yra biblioteka ir kaip kinta skaitytojų poreikiai skaitmeniniame amžiuje. Pastangas surasti savo nišą ir peržiūrėti paslaugas vainikavo tai, kad praeitais metais bibliotekose didėjo kompiuterių ir interneto prieigos taškų skaičius, beveik visos akademinės ir du trečdaliai viešųjų bibliotekų teikė prieigą prie elektroninių knygų. Visos bibliotekos aktyviai naudojosi saityno 2.0 technologijomis, siekdamos palaikyti glaudų ryšį su savo skaitytojais ir reklamuoti savo paslaugas. Daugiausia naudotasi Facebook, Twitter socialiniais tinklais ir tinklaraščiais.

Daugiau įžvalgų ir tendencijų galima rasti pačios ataskaitos State of America's Libraries 2011 tekste.

Parengta pagal:

State of America's Libraries 2011: a report from the American Library Association [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. balandžio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://ala.org/ala/newspresscenter/mediapresscenter/americaslibraries2011/state_of_americas_libraries_report_2011.pdf

2011-04-21

Kokie mes?: pokalbiai apie profesinį portretą

(Ne)konferencijoje Rock‘n‘roll bibliotekininkas 2010 viena „kavos staliuko“ diskusijų buvo skirta profesiniam bibliotekininko portretui. Šią temą išprovokavo tų pačių metų pavasarį Vilniaus knygų mugėje vykęs renginys „Šiuolaikinės bibliotekos ir bibliotekininko tapatumas: kas mes esame?“. Jame dalyvavę studentai konstatavo, kad internetinė žiniasklaida gana ribotai atspindi bibliotekininko profesiją ir darbo turinį. Iš kitos pusės viešos, lankytojams matomos bibliotekos erdvės ir paslaugos yra tik nedidelė bibliotekų darbo dalis. Tokiu būdu galbūt visuomenė neturi galimybių pažinti šios profesijos vidinių erdvių ir papildyti „išplaukusį“ įvaizdį, žr. žvalgomasis tyrimas "Bibliotekininko portretas elektroninėje spaudoje".

Įvaizdį formuoja ir pati profesija, todėl (ne)konferencijoje prie „kavos staliuko“ visi dalyviai – patyrę ir jauni bibliotekų specialistai, studentai ir svečiai, mokslininkai – pakviesti atsakyti į klausimus, o koks yra tikrasis bibliotekininkas, kaip kinta bibliotekininko veikla, savybės, darbo aplinka ir karjeros galimybės? Klausta, ką bibliotekininkas veikia, kokios yra jo savybės ir vertybės, kur dirba ir kokias įsivaizduoja karjeros galimybes. Įvyko 4 diskusijos sesijos, kurių kiekvienoje dalyvavo 15-20 žmonių grupės. Jų rezultatus pateikiame žemiau.

Ką išties veikia bibliotekininkas?

Į šį klausimą diskusijų dalyviai žėrė daug įvairiausių minčių, kai kurios buvo ironiškos, kai kurios – netikėtos. Visose keturiose grupėse sutapo tik viena bibliotekininko veiklos kryptis – tai informacijos visuomenei skleidimas (arba kitaip, buvimas tarpininku, informacijos teikimas). Žr. lentelę, ją padidinsite spustelėję.



Šios veiklos sritys atspindi bibliotekinio darbo įvairumą, šalia geriausiai matomos veiklos - bibliotekininkas išduoda knygas – yra visas sąrašas veiklos, kuri reikalauja skirtingų kompetencijų ir gebėjimų bei talentų, tai – fondoieška arba lėšų paieška bibliotekos veiklos plėtrai ir programoms, projektų rašymas, bendravimas su duomenų bazių, leidyklų atstovais ir kt. Iš sąrašo matome, kad bibliotekininko veikla aiškinama gretinant su kitomis profesinėms sritims – „yra psichologas“, „socialinis darbuotojas“ „administruoja“. Tai išreiškia žinių poreikį, dirbant įvairiose bibliotekos veiklos srityse, pavyzdžiui, bendraujant su lankytojais, neabejotinai prireikia psichologinių žinių, tenka padėti spręsti kitų žmonių problemas, taigi – kartu su informacija suteikti socialinę pagalbą. Lentelėje pateikti ir alternatyvūs vaizdiniai, atskleidžiantys tam tikras bibliotekininko savybes, pavyzdžiui, šviesuolis, moka paguosti ir pralinksminti, išmoko spręsti problemas lankytojus, griežtas kaip skolų išieškotojas terminus praleidusiems skaitytojams. Savybėms išaiškinti buvo skirta daugiau laiko.

Bibliotekose rasime prieštaringų charakterių

Diskusijų dalyviai pabrėžė, jog savybės yra sunkiai apibendrinama profesinio portreto dalis, nes jos priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Vis dėlto beveik visose grupėse buvo minima, kad bibliotekininkas greitai orientuojasi, turi humoro jausmą ir siekia naujovių, yra paslaugus, atsakingas, kūrybingas, tolerantiškas ir komunikabilus. Buvo nurodytos ir mažiau patrauklios pusės, tokios kaip menka savigarba, kuklumas, konservatyvumas. Tai atskleidžia prieštaringus bibliotekininko portretus, iš vienos pusės – sustabarėjęs ir kuklus konservatorius, iš kitos – komunikabilus, tolerantiškas ir siekiantis naujovių?

Bibliotekininkas dirba bibliotekoje. Akivaizdu!?

Taip, tikrai dirba bibliotekoje ir jų yra įvairių – kaimo, miesto, akademinėse, net elektroninėse ar skaitmeninėse. Tačiau diskusijos dalyviai minėjo ir kitas bibliotekininkų darbovietes: valdžios institucijas ir verslo įmones, universitetus, muziejus, archyvus, taip pat ir ambasadas, ligonines, automobilių dirbtuves ar net gaisrines! Aptariant šią portreto pusę taip pat netrūko ironijos ir vaizdingų pasisakymų, pavyzdžiui, bibliotekininkas dirba „visur“, „namie“, „skendi informacijos jūroje“ arba „pluša šaltoje patalpoje, bunkeryje“.

Kur slypi karjeros galimybės?

Lentelėje išvardinti praktiškai visos diskusijų dalyvių išsakytos karjeros galimybės, daugiausia jų paremtos pačių arba pažįstamų patirtimi. Sąrašas atskleidžia pasirinkimų įvairovę ir tam tikru požiūriu – specialisto universalumą – gali dirbti Pasaulio banke, meru ar net kultūros ministru (įdomu, kur čia taip? :). Iš kitos pusės – yra ir karjeros galimybių žinių komunikacijos ir informacijos bei bibliotekų paslaugų srityje (žr. lentelės antrasis stulpelis). Kai kurie pirmajame stulpelyje pateikti bendro pobūdžio įrašai, pavyzdžiui, vadybininku, dėstytoju, akademiku, verslininku, mokymo organizatoriumi ir pan. nurodo pareigas be veiklos srities, jos galėtų būti perkeltos ir į informacijos ir bibliotekų kontekstą.




Tai koks gi tas bibliotekininkas?: apibendrinimas

Statistinio portreto iš keturių diskusijos sesijų nenupiešim, tačiau daugiau kaip 60 žmonių gana aiškiai atskleidė pagrindines kokybines savybes. Pirmiausia tai yra labai plati, netgi universali profesija. Joje galime būti ir tokie, ir kitokie, galime dirbti visur ir dirbti daug. Šiandien didelė dalis specialistų darbo laiko skiriama informacinių technologijų taikymui, darbui su skaitmeniniais šaltiniais ir e. paslaugomis, pagalbai juos įsisavinti vartotojams, bibliotekos paslaugų viešinimui ir fondoieškai. Todėl „tradiciniai“ bibliotekininkų gebėjimai – šaltinių katalogavimas ir žinių klasifikavimas, dalykinimas – akcentuojami vis rečiau, nors būtent jie leidžia šios profesijos atstovams leidžia sėkmingai rasti informaciją ir spausdintos, ir elektroninės informacijos pasaulyje. Dar daugiau – iš informacinio chaoso sukurti logišką sistemą, kurioje kiekvienas ir be mūsų pagalbos puikiai orientuojasi. Kita vertus, pripažįstame ir pastebime, kad šiandien elektroninės ir tradicinės informacijos erdvės priešpriešoje galime sutikti inovatyvių, naujovių siekiančių, savimi pasitikinčių bibliotekininkų ir pasižyminčių žema savigarba, kuklių bei neigiančių bibliotekos ir visuomenės transformacijas darbuotojų. Įsigilinti į priežastis pritrūko laiko, tačiau diskusija (ne)konferencijoje pasitarnavo savirefleksijai. Iš čia galime kiekvienas savęs paklausti, o koks ar kokia esu aš, kokiais norėtume būti, ką veikiame ir į ką dairomės bei kur save ribojam?

Užrašė ir interpretavo Simona Petraitytė ir Ramunė Petuchovaitė, 2011-04-16

Panaudoti šaltiniai:
Ažaneckaitė, Aurelija; Česna, Šarūnas; Razmianecaitė, Redvita. Žvalgomasis tyrimas „Bibliotekininko portretas elektroninėje spaudoje“ [Interaktyvus]. Iš Rock & Roll bibliotekininkas. 2010 m. balandžio 5 d. Prieiga per internetą: http://bukbibliotekininku.blogspot.com/2010/04/zvalgomasis-tyrimas-bibliotekininko.html [Žiūrėta 2011-04-16].

2011-04-20

Bibliotekos ir knygos - žinios iš Stambulo

Žinių visuomenė, tikriausiai, ne visai nauja idėja, nes žinios, o ne tik karinė ar ekonominė galia, vertintos kadaise galingose, bet išnykusiose imperijose. Šiek tiek apie bibliotekas, knygas ir asmeninius įspūdžius Stambule, menančiame Bizantijos ir Osmanų imperijų laikus.

Turtingas ir netgi prašmatnias Osmanų sultonų bibliotekas galima rasti dviejuose rūmuose: europietiško stiliaus Dolmabachčė rūmuose, pastatytuose 1856 m., - oficialioje paskutinių šešių Osmanų imperijos valdovų bei pirmojo Turkijos Respublikos prezidento Atatiurko rezidencijoje bei senosiuose Topkapi rūmuose, statytuose 15 a. sultono Mechmedo II, užkariavusio Konstantinopolį, užsakymu.


Sultono Achmedo III bibliotekos interjero fragmentas Topkapi rūmuose

Abi bibliotekos įrengtos oficialioje rūmų dalyje, turkiškai vadinamoje "selamlik". Ji tarnavo oficialiems priėmimams, sultono administracijos darbui. Be abejo, dar viena šios rūmų dalies funkcija - imperijos turtingumo ir galios demonstravimas. Senesnė iš dviejų bibliotekų yra, be abejonės, esanti Topkapi rūmuose. Ji buvo pastatyta 1719 m. sultono Achmedo III. Biblioteka buvo skirta sultono administracijos pareigūnams, joje buvo knygos įvairiomis kalbomis, tame tarpe arabų ir persų, daugiausia religinio, mokslinio turinio. Šiuo metu knygos saugomos Adžalaro mečetėje. Pažymėtina, kad pats bibliotekos eksterjeras ir interjeras unikalus ir labai turtingas - marmuro apdaila dera su tradicinėmis osmanų imperijos laikų keramikinėmis plytelėmis.

Įdomu, kad Osmanų imperijos laikais statant mečetę, iškildavo visas pastatų kompleksas, kuriame buvo įrengiamos mokyklos ir bibliotekos.

Šiuolaikiniame Stambule tiesiog klaidžiojant po miestą galima rasti įdomių istorinių bibliotekų. Štai nuotraukoje matote 17 a. biblioteką, įsikūrusią turistų pamėgtoje gatvėje netoliese nuo Bejazito aikštės.


Biblioteka Stambule, datuojama 1661 m.

Stambule taip pat veikia knygų turgus Sachaflaras, įkurtas 18 a., ir esantis šalia Bejazito mečetės ir Didžiojo turgaus. Sachaflaras - tai vieta, kurioje jau kelis šimtmečius ieškomos ir perkamos retos knygos. Šiandien jame galime rasti arabų kaligrafijos pavyzdžių, šiuolaikiškų grožinės, studijoms reikalingos literatūros, menų albumų, retų rankraščių.


Knygų turgus Sachaflaras ir šio straipsno autorė

2011-04-19

Naujas Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos tinklaraštis

Jau daugiau negu mėnesį Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje gyvuoja naujasis tinklaraštis Gerų knygų uostas. Jame skaitytojai ras naujienų, straipsnių, susijusių su knygomis, skaitymu ir biblioteka.

Sveikiname kolegas su naujo tinklaraščio gimimu ir linkime sėkmės užkariaujant skaitytojų širdis :)! Smalsuolius kviečiame apsilankyti, nuorodą į šį tinklaraštį įtraukėme į Lietuvos bibliotekų saityno 2.0 projektų sąrašą.

2011-04-17

Apie žmones... Studijuoju P. Druckerį [5] ir kitus

Prieš kelerius metus Nyderlanduose išleistoje knygoje The future of the Dutch public library: ten years on (Nyderlandų viešųjų bibliotekų ateitis: ateinantis dešimtmetisFrank Huysmans ir Carlien Hillebrink tarp kitų rekomendacijų viešųjų bibliotekų sektoriui siūlo parengti planą, kaip per artimiausius metus bus sprendžiamas personalo kaitos ir atsinaujinimo klausimas. Nyderlanduose kaip ir daugelyje kitų šalių, turinčių brandžias bibliotekų sistemas, per artimiausią dešimtmetį pensinį amžių pasieks kritinė specialistų masė. Poreikis yra daug didesnis nei universitetų ir aukštųjų mokyklų, rengiančių specialistus, pasiūla. O tai reiškia – vadovai kartu su visais suinteresuotais asmenimis turi numatyti, kas gi juos pakeis, o tai planuojant reikia galvoti apie tai, kaip pritraukti kokybiškus specialistus, kaip jiems mokėti konkurencingą atlyginimą, pasiūlyti turiningą darbą ir karjeros perspektyvas. Antrasis galvosūkis yra susijęs su besikeičiančiomis žiniomis ir kompetencijomis, pirmiausia susijusiomis su skaitmeninių žinių organizavimu ir daug didesniu dėmesiu nei bet kada anksčiau bibliotekose lankytojų aptarnavimui. Į tai atsižvelgiant reikia formuoti reikalavimus naujai priimamiems darbuotojams. Ir trečioji problema, kurios negalima atidėti į šoną – bibliotekos biudžete numatomos lėšos kvalifikacijos plėtrai arba intensyvi fondoieška būtent šiai sričiai. Kitaip, pabrėžia autoriai, būtent personalo klausimas taps didžiausiu barjeru visuomenės poreikius atitinkančiai bibliotekų raidai, o tai ilgainiui reiškia – neišvengiamą poreikio bibliotekų paslaugoms ir vaidmens visuomenės gyvenime smukimą [1].

Nors tokios analizės ir skaičiavimų Lietuvoje neturime, bet bendroji vadybos logika sako, jog organizacijos gyvybingumas ir tęstinumas slypi žmonėse, būtent jų kūrybingumas ir gebėjimai yra pagrindinė medžiaga esminiam perkeitimui (tai jokiu būdu nereiškia knygos ar spaudinių vaidmens visuomenėje mažėjimą, tik kitokį darbą su medijomis). Audronės Glosienės knygoje Kūrybiškmas ir socialinis kapitalas žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis teigiama, kad tikroji naujojo amžiaus potencialo išlaisvinimo galia yra kūrybiškumas [...] siejamas ne vien su menine raiška, bet ir su kitomis sritimis, taip pat su kasdiene veikla, kuriai reikalingi netrivialūs sprendimai [2].

Tai iš tiesų gana rimtas iššūkis bibliotekų organizacijai, kur įprasta veiklą standartizuoti ir aprašyti taisyklėmis bei instrukcijomis. Todėl dar vienas protingo personalo valdymo bibliotekose požymis – tikslingai ir sistemingai didinti ir skatinti mąstančius kitaip, kitokius, kūrybiškus žmones bei palaikyti juos. Tai nėra lengva, nes, pavyzdžiui, Lietuvoje vykdomo projekto Bibliotekos pažangai ne tik staigiai pakėlė kritinės masės bibliotekose dirbančiųjų kvalifikaciją, bet ir padidino jų pasitikėjimą savimi bei paskatino aktyvumą. O tai kai kuriose organizacijose prieštarauja tradicinei kultūrai, kur neleidžiama būti aktyvesniu ir daugiau žinančiu už vadovą. Tačiau visgi turime realistiškai vertinti, kad išeities taškas mūsų veiklai ir visam sektoriui – neišvengiama kaita, nes to iš mūsų reikalauja technologinė raida ir visuomenė. Ir dar viena neišvengiamybė – kaitos varikliais turime būti patys, jeigu nenorime prarasti savo vaidmens.

Čia ir vėl grįžtu prie Peterio Druckerio knygos The Essential Drucker. The Best of Sixty Years of Peter Drucker (Drakerio pagrindai: geriausia iš šešiasdešimties Peterio Drakerio metų), kurią skaitydama, vis randu minčių vertų pasidalinti su R&R bibliotekininkas tinklaraščio sekėjais ir svečiais. Vadybos guru sako, kad žmonių (darbuotojų) pasirinkimo sprendimus sunkiausia pakeisti, be to jų pasekmės yra ilgalaikės. Be to blogi sprendimai, pakeliant darbuotoją pareigose ar priimant naują, yra labiau taisyklė nei išimtis. Jis teigia, kad dažniausiai tik trečdalis sprendimų visiškai pasiteisina, trečdalis būna minimaliai efektyvūs ir dar trečdalį galima vadinti vadybine katastrofa. Remdamasis generolo Džordžo Marchallo, kuris II-jo pasaulinio karo metu buvo atsakingas už JAV kariuomenės karininkų atranką, ir Alfredo P. Sloano Jr, ilgamečio General Motors kompanijos vadovo, patirtimi Peteris Druckeris suformulavo 4 pagrindinius darbuotojų pasirinkimo principus ir 5 sprendimo priėmimo etapus.
Man atrodo, kad kariuomenėje ir versle išbandyta patirtis verta ir bibliotekų vadovų dėmesio, bent jau pamąstymų pradžiai, jei taikyti artimiausiu laiku nebus progos.

Taigi, pirmiausia – pagrindiniai principai:

1. Tai mano klaida, jei aš priėmiau į darbą žmogų, kuris netinkamai dirba. Todėl negaliu kaltinti nieko, net ir to žmogaus, nes pats suklydau.

2. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į kompetentingą vadovavimą, todėl vadovų pareiga yra užtikrinti, kad atsakingi darbuotojai organizacijoje dirbtų veiksmingai.

3. Turiu daryti tinkamus sprendimus, kai kyla klausimai, susiję su žmonėmis. Nes tai yra pats svarbiausias sėkmės veiksnys.

4. Naujas žmogus geriausiai tinka darbams, kur reikalavimai – aiškūs, kur, esant reikalui, galėtų pasitelkti pagalbą. Didelės ir atsakingos užduotys turi būti skiriamos patyrusiems, patikrintiems ir patikimiems darbuotojams.


P. Druckerio požiūriu sprendimų, priimant į darbą žmogų ar perkeliant į aukštesnes pareigas, efektyvumas bus didesnis, jei apsispręsdami laikysimės šių taisyklių:

1. Peržiūrėk darbo (pareigų) aprašymą, nes užduotys ir reikalavimai keičiasi.

2. Surask bent kelis potencialiai tinkamus žmones, kurių kvalifikacija atitinka formalius reikalavimus ir kurie tinka siūlomam darbui.

3. Atsakingai apgalvok, kaip bus vertinami kandidatai, daugiausia dėmesio skiriant kiekvieno kandidato stipriosioms savybėms atlikti darbą, nes būtent jos, o ne silpnybės, yra sėkmingos veiklos pagrindas.

4. Pabendrauk su keliais žmonėmis, anksčiau dirbusiais su kiekvienu kandidatu.

5. Pasistenk, kad priimtas žmogus suprastų jam paskirtą darbą, o netęstų to, ką jis dirbo anksčiau, prieš pakėlimą pareigose arba ką darė jo pirmtakas[3].
Būtent čia, mano manymu, slypi naujų sprendimų, kitokio požiūrio ir kūrybiškumo darbe galimybės.

Kaip visada savo studijas užbaigiu klausimais ir provokuoju komentuoti. Prisiminkite, kaip jūs buvote priimti į darbą bibliotekoje ar kitur. Kaip jūsų patirtis atrodo aprašytame kontekste? O jeigu patys priimate žmones į darbą arba dalyvaujate sprendimų priėmime, palyginkite savo praktiką su Peterio Druckerio rekomendacijomis. Būtų, žinoma, įdomu, jei pasidalintumėte patirtimi ir mintimis komentaruose.

Parengė R. Petuchovaitė, 2011-04-17

Naudota literatūra:
1. Huysmans, Frank; Hillebrink, Carlien. The future of the Dutch public library: ten years on. Netherlands Institute for Social Research. Hague, 2008. P.192-193.
2. Glosienė, Audronė. Kūrybiškumas ir socialinis kapitalas žinių visuomenėje: idėjų žemėlapis. Vilnius, 2010. P. 12.
3. Picking people – the basic rules. Iš Drucker, Peter. The Essential Drucker. The Best of Sixty Years of Peter Drucker. New York, 2001. P. 95-111.

2011-04-16

Informacijos ir bibliotekų paslaugų specialistas

Bibliotekose ir kitose informacijos paslaugas gyventojams teikiančiose įstaigose reikia įvairių sričių ir lygių darbuotojų - IT sistemų administratorių, pedagogų ar andragogų, ūkvedžių, buhalterių ir kitų, tačiau pagrindinis krūvis tenka informacijos ir komunikacijos mokslų specialistams. Todėl tinklaraštyje supažindiname su reikalavimais informacijos ir bibliotekų paslaugų specialistui (su universitetiniu išsilavinimu), darbo pobūdžiu ir galimybėmis.

Reikalingos savybės:
= domėjimasis naujovėmis
= gebėjimas bendradarbiauti
= gebėjimas bendrauti
= gebėjimas naudotis informacinėmis technologijomis
= informacinis raštingumas
= iniciatyvumas
= kantrybė
= kruopštumas ir atidumas
= kūrybingumas
= loginis analitinis mąstymas
= organizaciniai gebėjimai
= savarankiškumas
= užsienio kalbos

Informacijos ir bibliotekų specialistui labai svarbu mokėti bendrauti su lankytojais ir vartotojais, gebėti suprasti žmonių informacinius poreikius ir pagal juos organizuoti informacines paslaugas, atrinkti įvairias medijas (knygas, garso dokumentus, elektroninę informaciją, interneto šaltinius ir kt.), įvertinti informacijos kokybę, ugdyti vartotojų gebėjimus savarankiškai ieškoti informacinių šaltinių ir naudotis technologijomis. Informacinių technologijų kaita, naujos informacijos ir medijų įvairovė reikalauja nuolat tobulinti paslaugas ir taikytis prie visuomenės poreikių bei gebėjimų.

Reikalingas išsilavinimas: Specialistui, savarankiškai planuojančiam, organizuojančiam ir vertinančiam informacijos ir bibliotekų paslaugas, reikalingas aukštasis universitetinis išsilavinimas. Informacines paslaugas teikiančioje įstaigoje jis taip pat gali vadovauti ne specialistams, dirbantiems jam pavestoje paslaugų srityje. Siekiant įgyti šią profesiją svarbūs šie bendrojo lavinimo dalykai: informacinės technologijos, istorija, lietuvių ir užsienio kalbos.

Ką reiks studijuoti? Būsimieji informacijos ir bibliotekų paslaugų specialistai (bakalaurai) studijuoja bendruosius dalykus: informatiką, psichologijos įvadą, specialybės kalbą, užsienio kalbą, sociologijos įvadą, elektronines informacijos paslaugas bei specialiuosius (profesinius) dalykus: komunikacijos įgūdžius, lektologiją, informacijos teisę, bibliografinę heuristiką, paslaugų reklamą, informacijos vadybą ir kitus dalykus. Praktiką galima atlikti tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių bibliotekose ar informacijos centruose. Studijų metu yra galimybių dalyvauti akademiniuose mainuose pagal ES Erasmus programą.

Darbo galimybės ir karjera: Dalykinės savybės ir darbo rezultatai bei pomėgiai padės pasirinkti karjeros kelią – specializuotis informacinių technologijų, kultūros paveldo, informacinio raštingumo ir skaitymo, paslaugų poveikio vertinimo ir statistikos, atstovavimo ir viešųjų ryšių, vaikų ir suaugusiųjų informacinio aptarnavimo, dalykinės informacijos, pavyzdžiui, sveikatos, teisės ir kt. mokslų srityje. Taip pat, įgijus magistro laipsnį, galima tapti skyriaus, viešosios, mokyklos, kolegijos, akademinės, mokslinės ar kitos bibliotekos/informacijos centro vadovu ar toliau mokytis doktorantūroje ir įgyti daktaro laipsnį – tapti šios srities mokslininku.

Kvalifikacijos kėlimas: Specialistui, siekiančiam išlikti kompetentingu, reikia nuolat kelti kvalifikaciją, tai pasiekiama mokantis savarankiškai, lankant profesinius seminarus, skaitant profesinę literatūrą, studijuojant informaciją internete, bendraujant ir bendradarbiaujant su patyrusiais kolegomis, dalyvaujant ir skaitant pranešimus seminaruos, konferencijose ir stažuotėse, įsijungiant į nacionalinius ir tarptautinius profesinius tinklus ir asociacijas, pavyzdžiui, Lietuvos bibliotekininkų draugiją (www.lbd.lt), Tarptautinę bibliotekų asociacijų ir informacijos institucijų federaciją IFLA (www.iflanet.org), Vaikų ir jaunimo knygos asociaciją (IBBY).

Apie bakaluro studijų programas AIKOS sistemoje žr. čia
Apie magistro programą "Bibliotekų ir informacijos centrų vadyba" žr. čia

Tekste panaudotos Jurgitos Kunigiškytės nuotraukos iš Rock&Roll (ne)konferencijos 2010, kuri vyko Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje

2011-04-15

Apie bibliotekininkų šypsenas ir norą padėti

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos dieninių ir neakivaizdinių studijų ketvirtakursiai 2011 m. vasario 4 – kovo 3 dienomis atliko profesinę praktiką, kurios tema – Bibliotekų vadyba, o tikslas – susipažinti su bibliotekų valdymo procesais, valdymo dokumentacija, organizacine struktūra. Šiais metais studentai taip pat atliko empirinį tyrimą „Skaitytojus aptarnaujančių bibliotekininkų orientacijos į skaitytoją (klientą) didinimas“.

Tyrimas apjungė tris pagrindines vadybos sritis: personalo valdymą, pasitenkinimą darbu ir darbuotojų orientaciją į klientą.

Balandžio 18 dieną 11 val. Vilniaus universiteto bibliotekos B3 auditorijoje įvyks profesinės praktikos metu atlikto tyrimo rezultatų pristatymas ir aptarimas.

Kviečiame prisijungti bibliotekų, kuriose buvo vykdomas tyrimas, atstovus, taip pat visus, kurie nori sužinoti intriguojančius tyrimo rezultatus bei gauti vadybinių patarimų!

Nuotrauką skolinomės iš Live Natural Live Well Blog.

2011-04-12

Lietuvos bibliotekininkų akiratyje – Čekijos viešųjų bibliotekų veikla

Šių metų kovo 30 – balandžio 2 dienomis Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų atstovai lankėsi Čekijos viešosiose bibliotekose. Kelionę organizavo Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija. Lietuvos bibliotekininkai lankėsi ir sėmėsi patirties Prahos viešojoje bibliotekoje ir Karlovy Vary krašto bibliotekoje (nuotraukoje).


Karlovy Vary krašto biblioteka – daugiafunkcinis, bendruomenės pripažintas informacijos centras, kuris teikia naudingas paslaugas. Biblioteka įsteigta 1945 m., o 2005 m. – persikėlė į naujas patalpas. Pastato projektavimo darbuose nuo pat pradžios dalyvavo bibliotekos administracija. Tokio bendradarbiavimo rezultatas – erdvios, šviesios patalpos, specialiai pritaikytos įvairioms vartotojų grupėms. Bibliotekos sistemą sudaro centrinė biblioteka, kurioje lankytasi, ir 1 filialas. Bibliotekos fondas – įvairus, jį sudaro daugiau kaip 145 tūkstančiai knygų, 22 tūkstančiai vaizdo garso dokumentų, apie 2 tūkstančių pavadinimų periodinių leidinių, daugiau kaip 2 tūkstančiai garsinių knygų, skirtų neregiams. Bibliotekoje dirba apie 50 darbuotojų, kurie per metus aptarnauja apie 500 tūkstančių lankytojų. Biblioteką finansuoja krašto administracija. Nemaža dalis finansavimo vykdomoms programoms gaunama iš kitų šaltinių – projektams vykdyti, dalis lėšų surenkama iš kompiuterių klasės ir konferencijų salės nuomos.

Kaip įprasta biblioteka skolina knygas gyventojams, organizuoja prieigą prie informacinių išteklių, duomenų bazių ir kitos elektroninės informacijos, nemokamai teikia viešosios interneto prieigos paslaugas. Bibliotekos specialistai organizuoja bendruomenei įvairias edukacines programas, rengia kompiuterinio raštingumo bei anglų kalbos mokymus, įvairias paskaitas senjorams ir kitoms gyventojų grupėms.
Bibliotekoje veikia kavinė, konferencijų salė, kompiuterių klasė, atskirai įrengta jauki žaidimų ir laisvalaikio erdvė vaikams, speciali vieta stalo žaidimams.

Karlovy Vary – turistinis miestas, todėl bibliotekos fonde specialiai komplektuojama turistinė informacija, su kurortu susiję leidiniai, veikia Turizmo informacijos centras, teikiantis bendro pobūdžio informaciją apie miestą, regioną. Kaip įprasta jame galima įsigyti autobuso, lėktuvo bilietų, rasti informacijos apie kultūrinius renginius ir čia pat nusipirkti bilietą.

Biblioteka daug dėmesio skiria žmonėms su fizine negalia, pavyzdžiui, organizuoja paskaitas, kompiuterinio raštingumo, atminties lavinimo kursus regos ir klausos negalią turintiems gyventojams, ekskursijas bei paskaitas gestų kalba klausos negalios žmonėms. Ši veikla pradėta 1995 m. ir iki šiol vykdoma kaip tęstinis projektas „Regos ir klausos sutrikimų turintys žmonės – ateikite ir prisijunkite prie mūsų“. 2009 m. biblioteka buvo apdovanota už aktyvią veiklą su regėjimo ir klausos negalios žmonėmis, o 2010 m. savo struktūroje įkūrė skyrių, kartą per savaitę suburiantį rankdarbius kuriančius 52 neįgaliuosius. Šie darbai eksponuojami bibliotekoje, jų gali įsigyti kiekvienas lankytojas.

Tačiau biblioteka turi ir rūpesčių, pavyzdžiui, pritraukti jaunimą, kurio dalis tarp bibliotekos lankytojų jau kelerius metus mažėja. Mieste gausu patrauklių pramogų, todėl bibliotekai tenka suktis, organizuojant specializuotus užsiėmimus, žaidimus, paskaitas, kviečiant naudotis moderniomis Muzikos skyriaus kolekcijomis ir įranga.

Prahos viešoji biblioteka – daug senesnė, įkurta paskutiniame XIX amžiaus dešimtmetyje. Tačiau šiandien ji veikia kaip modernus informacijos ir kultūros centras, teikiantis Prahos gyventojams reikalingas informacines paslaugas, rengiantis užsienio kalbų mokymus, specialius užsiėmimus tėvams ir jų vaikams. Biblioteka nuo įkūrimo nuolat keitėsi, 1998 m. atidarytas rekonstruotas Prahos bibliotekos pastatas. Miesto bibliotekų sistema jungia 41 filialą ir 3 mobilias bibliotekas. Nuo 1999 m. sistemingai vyksta filialų automatizavimas – kasmet pasiekiami 2 - 3 filialai. Biblioteka prieš 14 metų pradėjo kurti savo elektroninį katalogą Kunijas, jį nuolat pildo. LIBIS, jungiančio šalies viešąsias bibliotekas į vieną tinklą, atitikmens Čekijoje nėra, kiekviena biblioteka šioje srityje dirba atskirai.

Be įprastų viešosioms bibliotekoms struktūrinių padalinių Prahos viešojoje bibliotekoje yra Teatro skyrius, Muzikos skyrius, savarankiškas Knygų grąžinimo skyrius, Registratūra, Turizmo informacijos centras, kavinė, dvi salės su filmų peržiūrai, teatrui bei baletui pritaikytomis erdvėmis. Filmų, spektaklių bei baleto pasirodymų organizavimu užsiima atskiras skyrius. Ši paslauga – mokama.

Pagrindinėje bibliotekoje registruota 16 tūkstančių skaitytojų. Fonde – 2,2 mln. įvairių leidinių (spaudinių, kompaktinių plokštelių, įrašų DVD, garso kasečių, vinilinių plokštelių). Atvirame fonde apie 150 tūkstančių knygų, pusė milijono – 6 aukštų saugykloje.

Biblioteka pateikė ir siurprizų: įėjus į biblioteką pamatai 5 metrų aukščio ir 2 metrų pločio knygų piramidę, sukurtą iš 8000 nurašytų knygų. Kitas įdomus dalykas – skolinamų dokumentų skaičius. Vienu metu skaitytojas gali pasiimti iki 60 dokumentų, iš vienos bibliotekos ne daugiau kaip 40 dokumentų. Jie išduodami paprastai 4 savaitėms, nors yra ir išimčių, pavyzdžiui, įrašai DVD skolinami 2 savaitėms.

Leidžiama prasitęsti panaudos laiką 2 kartus, jei paimtų dokumentų nerezervavo kiti skaitytojai. Iš esmės visus bibliotekos dokumentus, išskyrus tik vinilines plokšteles, vartotojai gali skolintis į namus.

Fondai skirstomi pagal spalvas ir piktogramas, viduje – pagal temas. Tai patrauklu ir suprantama kiekvienam. Jaukaus ir spalvingo Vaikų ir jaunimo skyriaus fonde dokumentai suskirstyti spalvomis pagal amžių.

Atrodo, kad lyginant su Lietuva Čekijos gyventojai gali laisviau naudotis viešųjų bibliotekos paslaugomis. Iki 15 metų skaitytojai bilietą gauna nemokamai, vyresniems jis kainuoja 60 kronų metams, taikomos nuolaidos vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, moksleiviams, studentams.

Lankytojai nemokamai ir be jokių apribojimų (asmens tapatybės dokumentų) naudojasi internetu, turi galimybę ieškoti informacijos 16 duomenų bazių. Taip pat yra ir kompiuterių su filmų montavimo programine įranga.

Matyt, dėl įvairovės ir draugiškumo vartotojui biblioteka – populiari, per dieną jos duris praveria 2-3 tūkstančiai lankytojų, o per metus jų priskaičiuojama net 7 milijonai.

Parengė: Skaistė Venckutė, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos vyriausioji metodininkė

2011-04-10

Kritinė Rock n' Roll bibliotekininkų masė - fotosesija: privalai joje būti!

Balandžio 17 dieną 14 val. Vilniuje prie Baltojo tilto vyks pirmoji masinė Rock'n'roll bibliotekininkų fotosesija. Neeilinis renginys vyks, norint paminėti tarptautinę knygos ir autorių teisių dieną. Įspūdingą reginį įamžins fotostudijos DOYOU PHOTOGRAPHY menininkai.

Pasak idėjos autorių, masinė fotosesija yra kūrybingas būdas atkreipti dėmesį į tam tikras aktualijas. Kritinė Rock'n'roll bibliotekininkų masė ne tik kels autorių teisių, naujų knygų leidybos tendencijų klausimus, bet taip pat sieks parodyti didelį būrį šiuolaikiškų ir progresyvių bibliotekininkų.

Daugiau informacijos ir registracija į renginį Facebook puslapyje: http://www.facebook.com/event.php?eid=159344454126855


2011-04-09

Studijuoju P. Druckerį [4]: Tikra ar fiktyvia informacija grindžiame sprendimus bibliotekose?


Po pertraukos vėl paėmiau knygą "The Essential Drucker" į rankas. Šįkart mano dėmesį patraukė skyrius "The Information Executives Need Today" (Informacija, kurios šiandien reikia vadovams)parengtas iš autoriaus ankstesnės publikacijos.

Peteris Druckeris teigia, kad šiais laikais veikiančios organizacijos panašios į organizmą, kurio gyvybingumą palaiko ir saugo ašinis skeletas – sistemingai renkama ir artikuliuojama informacija. O tradicinį įsakymais ir kontrole grįstą organizacijos modelį lygina su organizmu kriauklėje, kuri yra laikoma pagrindiniu įstaigą integruojančiu veiksniu. Sunku būtų rasti aiškesnį įvykusios kaitos vaizdinį – tūnojimą kiaute keičia atvirumas, svarbiausiu tampa gebėjimas surinkti, apibendrinti, analizuoti informaciją ir pagal išvadas priimti geriausius sprendimus.

P. Druckeris pabrėžia, kad veiklos būklei stebėti vadovui reikia nuolat gauti balanso informaciją, svarbiausių išteklių produktyvumo informaciją, informaciją apie kritines organizacijos kompetencijas ir informaciją apie ribotus išteklius. Iš kompetencijų autorius ypač išskiria inovatyvumą ir nurodo, kad kiekviena organizacija (taigi ir bibliotekos) turi sistemingai rinkti informaciją ir vertinti savo inovatyvumą – sėkmes ir nesėkmes. Bibliotekų sektoriuje dažnai skundžiamės, kad veiklą labiausiai stabdo lėšų trūkumas, tai trukdo dirbti naujoviškai. Bet vadovai neturi kitos išeities kaip tik veikti ribotų išteklių sąlygomis, todėl svarbiausias uždavinys pasirinkti, kokiai veiklai ir kiek bus skirti turimi asignavimai. Renkantis, matyt, svarbiausiais argumentais būtų atitikimas bibliotekos paskirčiai ir pagrindiniams tikslams, naudingumas visuomenei ir atsiveriančios galimybės. Dažnai bibliotekose asignavimų paskirstymas remiasi vien tik ilgamečiu patyrimu, neperžiūrint prioritetų naudos visuomenei požiūriu. Kai pagrindiniu siekiu tampa „išlaikyti viską, ką darėme“, tai ima trukdyti paslaugų ir organizacijos atsinaujinimui.

P. Druckerio požiūriu - kapitalo nuolat trūksta, tačiau vis dėlto labiausiai ribotas išteklius bet kurioje organizacijoje – veiksmingi žmonės. Neabejoju, kad su tuo sutiks bet kuris bibliotekos vadovas ir darbuotojas. Todėl, ypač svarbu, kad bibliotekų vadovai paskirstytų žmones tikslingai ir apgalvotai, nepamiršdami sistemingai vertinti rezultatų. Ribotų finansinių išteklių veiklai kontekste, nuolat turime sau priminti, kad darbuotojai yra ir svarbiausias, ir brangiausias bibliotekos išteklius. Todėl didžiausius nuostolius patirs biblioteka, kuri negeba išnaudoti jų darbo laiko, gebėjimų ir kūrybinio potencialo.

Bet vis dėl to daugiau minčių kyla, skaitant apie pasaulyje pripažinto vadybos specialisto požiūrį į išorinę informaciją. Remiantis juo, vidinė informacija padeda priimti bibliotekos veiklai svarbius taktinius sprendimus, o strategijai pasirinkti reikia informacijos apie aplinką – paslaugų rinką, vartotojus ir nesinaudojančius bibliotekų paslaugomis gyventojus, bibliotekų ir kitas technologijas, ekonominę situaciją šalyje ir pasaulyje. Strateginio planavimo procedūros jau tampa įprasta ir privaloma viešajame sektoriuje veikiančių bibliotekų valdymo užduotimi. Tačiau, man atrodo, kad aplinkos analizei vis dar skiriame nepakankamai dėmesio, neįvertiname analizės rezultatų ir jais nesiremiame, kai reikia priimti sprendimus dėl veiklos.

Būtent išorėje slypi bibliotekų rezultatai, aplinkoje prasideda svarbiausi technologiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai, kurių įtakos negali išvengti nė viena biblioteka. Dalį bibliotekai reikalingos informacijos galime rasti viduje, bet didžioji dalis visada bus išoriniuose šaltiniuose – duomenų bazėse, profesiniuose žurnaluose, tinklaraščiuose, asociacijų , valstybės ir savivaldybių dokumentuose, ataskaitose, moksliniuose straipsniuose, specialių tyrimų rezultatuose. Bibliotekai, siekiančiai tapti tikrai veiksminga, nepakaks vien tik lietuviškų informacijos šaltinių, reikia suprasti ir platesnio pasaulio kontekstą ir mokytis iš kitų. Kiekvienu atveju, svarbu rinkti ir teikti ne tokią informaciją, kurią mes norime matyti arba kuri atitinka mūsų įsitikinimus, bet tokią, kuri mus skatina klausti, ar prielaidos, kuriomis paremta bibliotekos veikla, yra teisingos. Galime išvengti nesėkmių ir neužsiauginti grėsmių bibliotekų veiklos tęstinumui tik, jei tikrinsime prielaidas ir savo nuostatų teisingumą.

Dažnai bibliotekininkai teigia puikiai žiną, ko reikia bendruomenei ir suprantą visų poreikius, remdamiesi tik savo nuostatomis ir patirtimi dirbant su maža besilankančiųjų bibliotekose bendruomenės dalimi, paprastai - 20-30 proc. gyventojų. Tai be abejo veda prie klaidingų sprendimų ir fiksacijos į mažos, gerai pažįstamos grupės poreikius. Taip mūsų turima informacija patvirtina mūsų požiūrį apie bibliotekų veiklos sąlygas ir prielaidas, bet nebūtinai atitinka realią situaciją.
P. Druckeris sako, kad įstaigos turi vertinti savo sėkmes ir nesėkmes platesniame kontekste bei integruoti tą informaciją į sprendimų priėmimą. Bibliotekos veiklos sėkmės parodys, ką vertina pasiekti vartotojai, o nesėkmės gali būti pirmu ženklu, kad keičiasi rinkos poreikiai arba silpnėja bibliotekų kompetencijos teikti naudingas ir vertinamas paslaugas. Pabaigai norisi užduoti klausimą, ko turėtume imtis, matydami ir Lietuvoje, ir pasaulyje palyginti stabilią knygų skolinimosi iš bibliotekų mažėjimo tendenciją? Ar tai reiškia, kad prarandame kompetencijas, industrinę visuomenę pakeitus informacinei?

Šaltinis:
The Information Executives Need Today. Iš Drucker, Peter. The Essential Drucker. The Best of Sixty Years of Peter Drucker. New York, 2001. p. 95-111.

Knygos viršelio nuotrauka paimta iš internetinės prekyvietės Amazon.com

Gamtos kampeliai bibliotekos skaitytojams

Viešosios bibliotekos ieško naujųjų būdų aptarnauti savo skaitytojus. Viena iš idėjų - įrengti bibliotekose sodus, kad suaugę ir ypač vaikai galėtų daugiau laiko praleisti gryname ore, pasimėgauti žaluma. Pirmoji iš JAV bibliotekų, jau įgyvendinusių savo "skaitymo sodo" projektą - Middle County viešoji biblioteka. Bibliotekos sodas skirtas ne tik skaitymui, mokymuisi, bet taip pat ir laisvalaikiui bei žaidimams. Įrengdama tokias erdves biblioteka ugdo vaikų atsakingą požiūrį į gamtą, be to, siekia įgyvendinti edukacinius tikslus. Pavyzdžiui, šių metų balandžio 20 d. biblioteka siūlo tėveliams ir jų atžaloms atšvęsti nacionalinį sodų mėnesį padirbėjus bibliotekos žaliosiose erdvėse - sodinant ir prižiūrint augalus. Kvietime į renginį pabrėžiama, kad rūpinimasis augalais teigiamai veikia žmogaus sveikatą, nuotaiką bei produktyvumą dirbant ir mokantis.

Biblioteka rengia įvairias edukacines programas apie gamtą vaikams, kad padėtų jiems daugiau sužinoti apie gamtoje vykstančius procesus. Į tokias programas įeina aprūpinimas knygomis apie gamtą, skaitymo valandėlės, bendradarbiavimas su mokytojais ir tėvais, veiklos bibliotekos sode. Įdomu ir tai, kad ši iniciatyva skatina įvairialypį vaikų mokymąsi - jie gali išbandyti savo žinias praktikoje, skaityti ir žaisti, pamatyti tai, apie ką jiems pasakojama, paliesti. Tai turi teigiamą poveikį sudominant, įtraukiant vaikus į gamtos pažinimo procesą. Edukacinės programos apie gamtą bibliotekoje liudija ir jos socialinę atsakomybę bei nestandartinį požiūrį į tai, kaip biblioteka gali atlikti savo šviečiamąjį vaidmenį. Tikriausia, nereikia priminti, kad atsakingas požiūris į gamtą ir žinios šioje srityje itin aktualūs jauniesiems piliečiams.

Daugiau apie bibliotekos iniciatyvą pasiskaityti ir pažiūrėti (iniciatyvos svetainėje pateikiamos nuotraukos) galima šiuose šaltiniuose, pagal kuriuos ir parengtas šis straipsnis:

DELGADO-LASTELLA, Tracy; FEINBERG, Sandra. Discovering the Nature Explorium. In American Libraries Magazine [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. balandžio 9 d.]. Prieiga per internetą: http://americanlibrariesmagazine.org/features/02232011/discovering-nature-explorium

MCPL Nature Explorium [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. balandžio 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.natureexplorium.org/index.html

2011-04-08

Tradicinė ar moderni: Jungtinės Karalystės piliečių požiūris į bibliotekos architektūrą ir dizainą

Bibliotekoje, kaip žinia, praleidžiama nemažai laiko - skaitant, studijuojant, dalyvaujant įvairiose programose, renginiuose. Visame pasaulyje vyksta bibliotekų renovacijos, statybos projektai. Įdomu, kaip bibliotekų vartotojai traktuoja architektūros ir dizaino pokyčius? Kas jiems patinka labiau? Ar jiems apskritai svarbi bibliotekos architektūra, jos erdvių dizainas? Į šiuos klausimus, tiesa, pasitelkiant Jungtinės Karalystės piliečių nuomonę, bandoma atsakyti šiais metais žurnale Journal of Librarianship and Information Science pasirodžiusiame straipsnyje.

Tyrimas grindžiamas laisvo teksto komentarais, surinktais iš savanorių-tyrimo dalyvių 2006 m. Atsakymus pateikė 180 respondentų (121 moterys ir 59 vyrai). Respondentai, tarp kurių buvo bibliotekų skaitytojai ir asmenys, nesinaudojantys bibliotekų paslaugomis, turėjo aprašyti savo asmeninius potyrius ir įspūdžius, susijusius su viešosiomis bibliotekomis. Jie turėjo atsakyti į tokius klausimus:
  • Ką manote apie šiuolaikišką bibliotekų pastatų dizainą?
  • Ar modernūs bibliotekų pastatai patinka jums labiau už senesnio stiliaus pastatus?
  • Ar matėte renovuotus senojo stiliaus bibliotekų pastatus? Ką apie juos manote?
Išanalizavus respondentų atsakymus paaiškėjo keturios nuomonės:
  • Dalis respondentų teikė pirmenybę moderniems bibliotekos reikmėms pritaikytiems pastatams. Tokiu atveju modernus bibliotekų dizainas buvo siejamas su bibliotekos atvirumu, patrauklumu. Respondentų manymu, jis liudijo ir tai, kad vietos valdžios institucijos ir pati biblioteka atvira naujovėms, tampa gyvybinga viešąja erdve.
  • Kitiems tyrimo dalyviams labiau patiko senesnio stiliaus bibliotekų pastatai. Šių respondentų susižavėjimas siejosi su šiltais vaikystės prisiminimais apie biblioteką. Apibūdindami istorinių pastatų privalumus, respondentai dažnai minėjo, kad tokia architektūra estetiškesnė, maloni, šilta ir įkvėpianti. Kai kurie komentavo, kad istoriniai pastatai sukelia bibliotekos pastovumo ir svarbos įspūdį. Įdomu, kad istorinių pastatų mylėtojai dažnai skundėsi, kad moderniuose bibliotekų pastatuose labai daug triukšmo dėl atvirų erdvių gausos.
  • Kai kurie dalyviai pareiškė pageidavimą matyti modernias paslaugas ir erdvių pritaikymo vartotojams sprendimus istoriniuose pastatuose. Jie pripažino istorinių pastatų architektūros patrauklumą, tačiau suabejojo jų interjero funkcionalumu. Šių respondentų manymu, svarbu išsaugoti istorinę architektūrą, tačiau modernizuoti interjerą, kad bibliotekos erdvės taptų patogesnės, jaukesnės, o pati biblioteka - prieinamesnė vartotojams.
  • Galiausiai, kai kuriems vartotojams buvo visiškai nesvarbu, ar bibliotekos pastatas yra modernus ar istorinis, jiems labiau rūpėjo bibliotekos paslaugos ir ištekliai, kurie daug pasako apie bibliotekos "bibliotekiškumą". Tokie respondentai sutelkė dėmesį į kitus aspektus, kurie jiems siejosi su bibliotekos idėja. Tarp tokių apibūdinimų buvo - tyli vieta, kokybiški informacijos ištekliai, kultūrinė patirtis (renginiai bibliotekos patalpose).
Įdomu, kad amžius visiškai neturėjo įtakos respondentų atsakymams. Taip, aštuoniasdešimtmetė tyrimo dalyvė pareiškė, kad jai labiau patinka šiuolaikiški viešųjų bibliotekų pastatai, nes jie erdvūs ir šviesūs, labiau pritaikyti vartotojų poreikiams. Tuo tarpu trisdešimtmetė respondentė grožėjosi istorinių bibliotekų pastatų architektūra, teigdama, kad ji sukūria įspūdingą žinių ir mokymosi atmosferą.

Parengta pagal:

BLACK, Alistair. 'We don't do public libraries like we used to': attitudes to public library buildings in the UK at the start of the 21st century. Journal of Librarianship and Information Science [interaktyvus]. 2011, vol. 43, issue 1, p. 30-45 [žiūrėta 2011 m. balandžio 8 d.]. Prieiga per Sage Publications. DOI: 10.1177/0961000610390991

2011-04-06

Lyderystė ir bibliotekų veiklos organizavimas nuolatinių pokyčių sąlygomis: tarptautinis seminaras

Klaipėdos universiteto biblioteka ir KU Komunikacijų katedra kviečia dalyvauti š.m. balandžio 27 d. Klaipėdos universitete vyksiančiame tarptautiniame seminare

Lyderystė ir bibliotekų veiklos organizavimas nuolatinių pokyčių sąlygomis“.

Turime retą progą paklausyti didelę darbo patirtį bibliotekų valdymo srityje turinčių kolegų iš JAV, John Lubans Jr. ir Delmus E. Williams, kurie šiais metais su Fulbright stipendija svečiuojasi Klaipėdoje ir Rygoje.

Svečiai kalbės angliškai, jų PowerPoint pristatymai kaip ir trumpos jų pranešimų santraukos bus išversti į lietuvių kalbą. Lietuvos pranešėjai kalbės lietuviškai, jų pristatymai bei pranešimų santraukos bus išversti į anglų kalbą.

Dalyvių skaičius ribotas - iki 50.

Registruotis į renginį galima telefonais: 846 398782 ir 846 398783 arba el.paštu: biblioteka@cb.ku.lt

Registracijos pabaiga - balandžio 20 d.

Dalyviams bus įteikti pažymėjimai. Pageidaujantiems juos gauti, atvykus į seminarą, reikės sumokėti po 10 Lt. Pinigai bus panaudoti seminaro medžiagos leidybai.

Parengta pagal dr. Janinos Pupelienės (Klaipėdos univesiteto bibliotekos direktorės) atsiųstą medžiagą

2011-04-05

Skaitmeninės kultūros paveldo strategijos: tarptautinė konferencija

Įdomi žinia bibliotekininkams, dirbantiems skaitmeninto ir skaitmeninio kultūros paveldo srityje. Nyderlandų paveldo institutas ir DEN fondas 2011 m. gruodžio 6-9 d. organizuoja Roterdame tarptautinę konferenciją DISH 2011: Skaitmeninės paveldo strategijos (angl. Digital Strategies for Heritage). Konferencija skirta kultūros paveldo institucijų darbuotojams, įsitraukusiems į skaitmeninių bibliotekų ir kitų darinių kūrimo veiklas, priimantiems strateginius sprendimus dėl kultūros paveldo valdymo skaitmeninėje aplinkoje. Džiugi žinia ir tai, kad šioje konferencijoje stengiamasi pažvelgti į kultūros paveldo išteklius skaitmeninėje aplinkoje, kaip į paslaugas, aiškintis jų pridėtinę vertę ir naudą vartotojui. Renginyje planuojama diskutuoti tokiomis temomis:

Verslo modeliai kultūros paveldo srityje - kaip adaptuoti verslo sektoriuje taikomus principus paveldo srityje, kaip skatinti paveldo organizacijų verslumą.

Instituciniai pokyčiai - kaip atminties institucijos geba susidoroti su pokyčiais, vykstančiais paveldo skaitmeninimo, vartotojų elgsenos ir naudojimosi internetu įpročių kaitos dėka.

Minasamda ir bendraautorystė - kaip padidinti rinkinių valdymo efektyvumą pasitelkiant interneto savanorių indelį.

Naujos viešosios erdvės kūrimas - kaip subalansuoti politinį ir orientuotą į vartotoją požiūrį į kultūros paveldo paslaugas.

Visos šios temos tikrai vertos dėmesio. Norintieji pasiūlyti pranešimą, temą diskusijoms, seminarams ir kt. gali siųsti savo pasiūlymus iki gegužės 22 d. Daugiau informacijos rasite konferencijos svetainėje http://www.dish2011.nl/.

Kviečiame nepraleisti progos apsilankyti. DISH 2011 - tikrai gardus patiekalas norintiems pakelti kvalifikaciją profesionalams!

2011-04-03

Bibliotekos skatina ekologišką ir sveikesnį gyvenimo būdą

JAV San Francisko viešosios bibliotekos bendradarbiaudamos su nepelno organizacijomis, besirūpinančiomis ekologijos ir maisto saugumo klausimais, inicijavo Sėklų bibliotekų (angl. Seed Library) programą. Viešųjų bibliotekų vartotojai gali skolintis sėklas iš bibliotekų filialų ir juos savarankiškai auginti savo daržuose. Išauginę derlių vartotojai perduoda dalį sėklų bibliotekai. Taip skatinama keisti piliečių požiūrį į gamtą, maistą ir dabartines problemas, kylančias maisto saugos srityje, pavyzdžiui, plačiai žinomą ir diskutuojamą klausimą apie genetiškai modifikuotų augalų, vaisių ir daržovių auginimą. Be to, ilgalaikėje perspektyvoje gamtos išteklių išsaugojimas priklauso nuo piliečių požiūrio ir atsakomybės, kurias ketina ugdyti viešosios bibliotekos pasitelkę Sėklų bibliotekas. Sėklų bibliotekų "fonduose" kaupiamos sėklos, kurios labiau tinka aptarnaujamos vietovės klimatui. Be to, bibliotekoje vartotojai gali rasti naudingų informacijos išteklių apie sodinukų priežiūrą ir pasižvalgyti sėklų kataloge ir kalendoriuje, kad pasirinktų, ką ir kada sodinti.

Daugiau apie šią bibliotekų programą galima pasiskaityti svetainėje SFSeedLibrary.

Parengta pagal:

First Seed Lending Library Opens in San Francisco with Two Initial Locations in Potrero Branch of San Francisco Public Library and Hayes Valley Farm. PR Web [interaktyvus]. 3 April 2011 [žiūrėta 2011 m. balandžio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.prweb.com/releases/2011/4/prweb8264038.htm

SFSeedLibrary [interaktyvus]. 2011 [žiūrėta 2011 m. balandžio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.sfseedlibrary.org/

2011-04-01

Verslininkai mokosi iš bibliotekininkų

Verslininkai mokosi iš bibliotekininkų - ne, čia ne balandžio 1 d. juokelis. Tai mintis, prieš keletą metų kilusi verslo vadybos tyrinėtojams, kurie uždavė sau klausimą: "Ar verslas gali mokytis iš viešojo sektoriaus organizacijų?" Stereotipiška nuomonė byloja priešingą - verslo idėjos paprastai taikytinos viešajame sektoriuje, o ne atvirkščiai. Taigi mokslininkai nutarė viską apversti aukštyn kojomis. Iš tiesų, paprastai viešasis sektorius siejamas su biurokratija, inercija, lėtu naujovių diegimu. Tačiau tai tikrai nėra visuotinė taisyklė. Viešajame sektoriuje veikia nemažai organizacijų, kurios savo inovatyvumu pralenkia verslo kompanijas. Ir visa tai, turint omeny, kad viešąjį sektorių varžo daugiau apribojimų, negu verslą. Kaip smagu, kad tarp tokių pažangių organizacijų, kurios yra pavyzdys verslo sektoriui - bibliotekos.

Straipsnyje autoriai pristato Singapūro viešųjų bibliotekų sistemos atvejį. Tai labai proaktyvus tinklas, kuris pradėjo daugybę reformų net 1995 metais. Svarbiausia, kad reformos nebuvo siejamos su kokio nors "gaisro gesinimu", kaip tai įprasta. Atsižvelgdama į šiuolaikiškos bibliotekos pokyčius bibliotekų tinklą valdanti taryba iškėlė "gyvenimo būdo bibliotekos" (lifestyle library) viziją. Nutarta biblioteką paversti trečiąja vieta, kurioje žmonės noriai ir smagiai leidžia laiką laisvalaikiu. Bibliotekos transformavosi atsižvelgiant į šiuolaikinių vartotojų gyvenimo būdą. Jos įkuriamos prekybos centruose. Bibliotekose atsiranda kavinės, gausios muzikos ir kitos multimedija kolekcijos. Jose vyksta net roko koncertai. Atsiranda ir savitarnos bibliotekos, įrengtos moderniausiais įrankiais. Įdomu, kad bibliotekose prigijo ir sistemingai taikomas kokybės valdymas. Nuolat palaikomas ryšys su vartotojais, jų pastabos transformuojasi į kokybės gerinimo sprendimus. Daug dėmesio skiriama bibliotekų rinkodarai.
Iš tiesų, tyrinėtojai daro išvada, kad bibliotekų tinklas panaudoja pažangiausias verslo vadybos metodus, be to, sukūrė originalią bibliotekos idėją ir jos įgyvendinimo priemones.

Taigi biblioteka gali būti verslesnė, negu verslas, bet vistiek likti viešojo sektoriaus organizacija ir teikti daug džiaugsmo ir naudos ja besinaudojantiems žmonėms.

Parengta pagal:

HERACLEOUS L.; JOHNSTON R. Can business learn from the public sector? European Business Review. 2009, vol. 21, no. 4, p. 373-379. Prieiga per Emerald Publishing.

Nuotrauka iš: Singapore Government: Ministry of Information, Communication and the Arts, prieiga per internetą: http://app.mica.gov.sg/Default.aspx?tabid=70