2012-10-31

Vynas ir biblioteka: ar tai įmanomas derinys?

Sonoma County Wine Library
JAV Kalifornijos mieste Sonoma, kuris yra valstijos vynininkystės širdis, įsikūrė Vino biblioteka. Ji veikia jau 24 metus (nuo 1988 m.). Sonomos apygardos vyno biblioteka įkurta Healdsburgo regioninėje bibliotekoje vietos vyno gamintojų iniciatyva. Biblioteka buvo įsteigta, nes vietos verslininkams, užimtiems vyno gamybos ir prekybos sektoriuje, reikėjo daugiau kokybiškos ir patikimos informacijos, kad jų verslas klestėtų. Bibliotekos poreikį ir vertę vietos bendruomenei rodo ir jos biudžeto sandara: net trečdalį bibliotekos biudžeto sudaro įplaukos iš vietos vyno gamintojų prenumeratos mokesčio, kitas trečdalis  - iš vyno bibliotekos draugų asociacijos ir tik trečdalis biudžeto - valstybinis finansavimas.

Bibliotekoje apie 5000 knygų įvairiomis gana specializuotomis vynininkystės temomis, prenumeruojama net 80 vyno gamybos tematikai skirtų periodinių leidinių. Seniausia knyga - Libri de re Rustica, knyga, 1514 m. išleista žymaus Venecijos leidėjo Aldo Manucijaus (Aldus Manutius) (jos skaitmenintą versiją galima peržiūrėti Interneto archyve).

Straipsnius apie vyną galima skaityti internete bibliotekai sukūrus skaitmeninę informacijos išteklių apie vyną duomenų bazę Wine Files. Biblioteka taip pat įrašo ir publikuoja vietos vynų gamintojų pasakojimus.

Šios bibliotekos istorija parodo puikų pavyzdį kaip regione veikianti biblioteka gali sėkmingai bendradarbiauti su vietos verslu.

Parengta pagal:

BIR, S. Drinking in knowledge. Iš MetroActive Dining [interaktyvus]. 2003 [žiūrėta 2012 m. spalio 31 d.]. Prieiga per internetą: http://www.metroactive.com/papers/sonoma/12.04.03/dining-0349.html

Sonoma County Wine Library [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2012 m. spalio 31 d.]. Prieiga per internetą: http://www.sonomalibrary.org/wine/http://www.sonomalibrary.org/wine/

2012-10-27

Į biblioteką - pamiegoti?

Šaltinis: Library Journal
Toks pranešimo pavadinimas iš pirmo žvilgsnio atrodo absurdiškas. Tikriausia joks bibliotekininkas nenorėtų, kad skaitytojas bibliotekoje miegotų. Tačiau  per pastaruosius keletą metų įvairiose universitetų bibliotekose atsirado neįprastas baldas, ar verčiau - įrenginys - EnergyPod, kuris ir skirtas trumpam nusnūsti ir atgauti jėgas. Tai patogus pailgas krėslas, į kurį taipogi įmontuoti žadinimo įrankiai - švelnus vibravimas, kad nekeltų streso atsibundančiam.

Stebuklingų baldų gamintojas - MetroNaps - JAV įsikūrusi kompanija, kuri siekia kovoti su stresu patiriamu darbovietėje, mokantis ir kitose situacijose. Šiuolaikiniai žmonės labai skuba ir dažnai jiems trūksta miego. Labiausiai nuskriausti šiuo požiūriu yra studentai, kurie mažiausiai išsimiega. Be to, kompanijos teigimu, studentams dažnai pakaktų trumpai nusnūsti, kad atgautų jėgas. Tačiau dažniausiai tarp paskaitų, arba intensyviai mokantis jie neturi galimybės to padaryti.

Akademinių bibliotekų entuziastai tikisi, kad EnergyPod ar panašūs baldai bibliotekoje padės studentams efektyviau mokytis. Be to, jie atkreipia dėmesį į tai, kad atsipalaidavimas ir trumpas nusnūdimas mokantis padeda geriau įsisavinti medžiagą, pagerina refleksijos galimybes.

Panašūs krėslai jau atsirado JAV Carnegie Mellon universiteto Hunto bibliotekoje, JAV Wesleyan universiteto bibliotekoje, Jungtinės Karalystės Warwiko universitete.

Taigi - valio - miegui bibliotekoje? Studentai šitą naujovę vertina daugiausiai pozityviai. Būtų įdomu pasiskaityti tyrimus, kaip miegas bibliotekoje prisidėjo prie studijų rezultatų gerėjimo.

O ką apie tokią naujovę bibliotekoje manote jūs?

Parengta pagal:

MetroNaps [interaktyvus]. 2012 [žiūrėta 2012 m. spalio 27 d.]. Prieiga per internetą http://www.metronaps.com/index.html

SCHWARTZ, Meredith. Napping in the library - on purpose. Library Journal [interaktyvus]. October 24, 2012 [žiūrėta 2012 m. spalio 27 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2012/10/library-services/napping-in-the-library-on-purpose/

2012-10-23

Vis dar turite šansą laimėti Profesorės Audronės Glosienės stipendiją

Primename, kad iki š.m. lapkričio 12 d. vis dar turite galimybę teikti paraiškas Profesorės Audronės Glosienės stipendijai gauti.

Prof. Audronė Glosienė buvo ilgametė VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto direktorė, VU bibliotekos generalinė direktorė, daugelio tarptautinių projektų vadovė ir dalyvė, knygų ir straipsnių autorė, naujojo Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro koncepcijos sumanytoja. Su neįtikėtina aistra kalbėdama apie knygą ir biblioteką, kaip ypatingą erdvę, galinčią virsti gyvenimo keliu ir įkvėpimu, Audronė skatino vaduotis iš stereotipų, kurti, keisti savo pasaulį, mąstyti ir veikti kūrybiškai.

2010 metais VU biblioteka įsteigė stipendiją, skirtą prof. A. Glosienės atminimui. Šios stipendijos tikslas – skatinti jaunus ir aktyvius specialistus, jų kompetencijos plėtrą ir naujų idėjų įgyvendinimą bibliotekininkystės ir informacijos srityje.

Konkurso dalyviai – visų studijų pakopų VU studentai, studijuojantys bibliotekininkystės ir informacijos mokslus, VU studentai, vykdantys su bibliotekininkystės ir informacijos mokslų sritimis susijusią veiklą, ir VU studentai, dirbantys bibliotekose ir informacijos centruose.

Orientacinė stipendijos suma apie 2000 Lt.

Stipendija skiriama žinioms ir patirčiai įgyti, kvalifikacijai kelti bibliotekininkystės ir informacijos srityje: dalyvavimui konferencijoje, seminare, stažuotėje, kūrybinėje stovykloje, kursuose, mokymuose (iki 2013 m. gruodžio 31 d.).

Daugiau informacijos apie konkurso sąlygas:  http://www.mb.vu.lt/2220

2012-10-22

DIDELIS, DIDESNIS, DIDŽIAUSIAS – ESTIJOS, LIETUVOS IR SUOMIJOS AKLŲJŲ BIBLIOTEKOS



Vilniaus universiteto bibliotekai paskelbus konkursą prof. Audronės Glosienės vardo stipendijai gauti, norėčiau su Jumis, gerbiami skaitytojai, pasidalyti įspūdžiais ir patirtimis iš stažuotės Estijos ir Suomijos aklųjų bibliotekose. Kelioms šių metų rugpjūčio dienoms išvažiuoti į kvalifikacijos kėlimo stažuotę, vykusią net dviejose aklųjų bibliotekose, turėjau galimybę gavusi būtent šią stipendiją. Mano tikslas buvo susipažinti su kitų šalių aklųjų bibliotekų veikla leidžiant alternatyviųjų formatų leidinius ir aptarnaujant regos neįgaliuosius. Įgyta patirtis gali būti panaudojama ne tik Lietuvos aklųjų bibliotekoje, bet ir viešosiose bibliotekose, aptarnaujant specialiųjų poreikių asmenis.

Aklųjų bibliotekos

Suomijos aklųjų bibliotekos skaitytojų aptarnavimo patalpos
Aklųjų bibliotekos skirtos asmenims, turintiems regos sutrikimų ar kitų negalių, dėl kurių jie negali skaityti įprastu raštu leidžiamų dokumentų. Šiuo metu Europos aklųjų bibliotekos ypač daug dėmesio skiria asmenims, turintiems specifinių mokymosi ir skaitymo sutrikimų (problemų). Daugiausia tai yra vaikai ir jaunuoliai, kovojantys su disleksija (literatūriniai suvokimo sunkumai), specifiniais kalbos sutrikimais, dispraksija (judėjimo ir planavimo sunkumai), dėmesio sutelkimo sutrikimais ir hiperaktyvumu.
Teisinė bazė nustato, kurias auditorijas aklųjų bibliotekos turi teisę aptarnauti. Lietuvos ir Estijos aklųjų bibliotekos šiuo metu turi teisę aptarnauti tik regos neįgaliuosius arba turinčiuosius kitą negalią, dėl kurios jiems neprieinami įprastų formatų leidiniai. Suomijos aklųjų biblioteka aptarnauja ir skaitymo sutrikimų turinčius asmenis, o sutrikimą pagrindžiantis dokumentas – laisvai prieinamas internete disleksijos testas. Galimybė aptarnauti skaitymo (ar) specifinių mokymosi sutrikimų turinčius asmenis padidina ir bibliotekos skaitytojų skaičių.

Estijos, Lietuvos ir Suomijos aklųjų bibliotekų vartotojai ir skaitytojų skaičius

Estijos aklųjų biblioteka
Lietuvos aklųjų biblioteka
Suomijos aklųjų biblioteka
Vartotojai
Regos neįgalieji; kitą negalią turintieji
Regos neįgalieji; kitą negalią turintieji, skaitantys reginčiųjų raštu
Regos neįgalieji; kitą negalią turintieji; skaitymo sutrikimų turintieji
Skaitytojų skaičius
600
4 400
18 000


Alternatyvių formatų leidinių leidyba ir skaitytojų aptarnavimas

Estijos aklųjų bibliotekos garsinių leidinių tiražavimo įrenginys
Aklųjų bibliotekų veiklos prioritetai – alternatyvių leidinių (Brailio raštu, padidintu šriftu, garsinių, skaitmeninių tekstinių, daugiafunkcių leidinių) leidyba. Estijos, Lietuvos ir Suomijos aklųjų bibliotekos turi savo garso įrašų studijas, kuriose dirba profesionalūs diktoriai. Lietuvos aklųjų biblioteka, užtikrindama aukštą garsinių leidinių kokybę, diktoriams suteikia galimybę dirbti su garso studijų operatoriais. Estijos ir Suomijos aklųjų bibliotekose diktoriai dirba savarankiškai pagal suderintą grafiką, o klaidas (tokių pasitaiko net patiems profesionaliausiems skaitovams) taiso tada, kai skaitytojai apie jas informuoja.
Pasaulio aklųjų bibliotekos jau 80 metų leidžia garsinius leidinius regos neįgaliesiems. Žengiant koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis, garsinės knygos leidžiamos skaitmeniniu formatu, kompaktinėse plokštelėse arba suteikiant prieigą prie garsinių skaitmeninių leidinių internete. Lietuvos aklųjų biblioteka šiais metais mini lietuviškos garsinės knygos 50-metį. Šie metai bibliotekai taip pat ypatingi dėl to, kad pereita į kitą lygį – skaitytojai aptarnaujami ir virtualioje aplinkoje (ELVIS – elektroninių leidinių valdymo informacinė sistema) bei pradėtos leisti pilno formato, t. y. sinchronizuotas tekstas su diktoriaus įgarsintu tekstu, DAISY (angl. Digital Accessible Information System) knygos. Iki šiol skaitytojams patogiu MP3 formatu leistos knygos ir toliau bus leidžiamos, užtikrinamas tęstinumas ir prieinamumas. Taigi, mokslinė ir mokymuisi skirta literatūra leidžiama DAISY formatu, o grožinė literatūra – MP3 formatu.
Estijos aklųjų bibliotekos garso įrašų studija
Estijos ir Suomijos aklųjų bibliotekos pasirinko skaitmenines knygas leisti garsiniu DAISY formatu. Šios bibliotekos niekuomet neleido knygų MP3 formatu. Abi bibliotekos yra sukūrusios virtualias aklųjų bibliotekas. Estija savo sistemą skaitytojams pristatė šiais metais.
Su alternatyvių leidinių leidyba tiesiogiai susijusi ir garsinės knygos sklaida. Lietuvos skaitytojai garsinius leidinius gali pasiimti atvykę į pačią biblioteką ar jos filialus, paslaugų punktus; sunkiems ligoniams garsinės knygos atvežamos į namus; nuo šių metų skaitytojai gali garsinę knygą susirasti ir atsisiųsti iš virtualios aklųjų bibliotekos. Estijos ir Suomijos aklųjų bibliotekos skaitytojus savo patalpose aptarnauja minimaliai (Estijos aklųjų biblioteka įsikūrusi nuošalioje ir sunkiai regos neįgaliesiems prieinamoje miesto dalyje, o Suomijos aklųjų biblioteka aptarnauja ateinančius skaitytojus tik keletą valandų per dieną), tačiau siunčia kompaktinėse plokštelėse įrašytus leidinius į namus pagal užklausas, t. y. kiekvienas kūrinys gali būti įrašytas į kompaktines plokšteles tokiu tiražu, kiek biblioteka turi skaitytojų. Skaitytojai garsinių knygų negrąžina į biblioteką, bet privalo jas sunaikinti. Taigi, Estijos ir Suomijos aklųjų bibliotekos turi profesionalią tiražavimo įrangą: įvedus užsakymus į kompiuterinę programą, vienu metu į skirtingas kompaktines plokšteles įrašomos skirtingos jau turimos garsinės knygos, ant kompaktinės plokštelės užklijuojamas lapelis su skaitytojo vardu, pavarde, adresu, taip pat nurodomas siunčiamos knygos pavadinimas, viskas įdedama į voką su permatomu langeliu adresui ir išsiunčiama skaitytojui.

Estijos, Lietuvos ir Suomijos aklųjų bibliotekų garsinių dokumentų fondai ir leidyba (per metus)

Estijos aklųjų biblioteka
Lietuvos aklųjų biblioteka
Suomijos aklųjų biblioteka
Garsiniai dokumentai (pav.)
2 900
14 300
30 000
Išleidžiama per metus (pav.)
100
250
1 000

 
Perspektyvos

Suomijos aklųjų bibliotekos personažas Ežiukas Sipė
Aklųjų bibliotekoms kaip niekada atsiveria plačios galimybės plėsti savo veiklą, pritraukti ir aptarnauti įvairesnę auditoriją. Ypač tai skatina daryti turimi pavyzdžiai ir kolegų laimėjimai aptarnaujant skaitymo ir (ar) specifinių mokymosi sutrikimų turinčius asmenis, leidžiant DAISY leidinius ir plečiant teikiamų virtualių paslaugų spektrą.
Pirmasis žingsnis – komunikacijos kampanijų, nukreiptų į vaikus ir jaunimą, organizavimas. Remiantis Suomijos aklųjų bibliotekos patirtimi dirbant su nauja vartotojų auditorija socialiniuose tinkluose sukurtas personažas paauglys dislektikas Ežiukas Sipė, kuris palaiko savo „draugus“, pasakoja apie naujas garsines knygas (pats jas recenzuoja), suteikia galimybę išsipasakoti apie savo problemas mokantis, bėdas mokykloje ar bendraamžių nesupratingumą... Labai svarbu į bibliotekos vykdomas veiklas įtraukti ir kitas auditorijas, pavyzdžiui, tėvus, mokytojus, taip pat bendradarbiauti su ligoninių bibliotekomis. Aklųjų bibliotekos – atviros ir priimančios visas galimybes.

Vilniaus universiteto bibliotekos skirta prof. Audronės Glosienės vardo stipendija – puiki galimybė ne tik keltį kvalifikaciją, bet ir atnaujinti ryšius su kolegomis užsienyje ir dalytis darbo patirtimi. 

Parengė Laura Juchnevič

2012-10-20

Plungės istorinėje laikrodinėje atidaryta viešoji biblioteka | Alkas.lt

Spalio 13 dieną, šeštadienį, gausiai susirinkę Plungės miesto gyventojai ir svečiai dalyvavo Viešosios bibliotekos atidarymo iškilmėse. Biblioteka  įsikūrė Kultūros vertybių registre įrašytame pastate – restauruotoje pilaitėje,  vadinamojoje laikrodinėje – oranžerijoje.
Raudonų plytų pilaitė yra  pats seniausias išlikęs Plungės dvaro statinys ir seniausias žinomas mūrinis pastatas visoje Plungėje. Ant laikrodinės akmeninių  pamatų pietinėje pusėje  yra išlikusi įrašyta data – 1846 m.  Šie metai rodo, kad pilaitė laikrodinė pastatyta  grafų Zubovų, kai jie 1806–1873 metais valdė Plungės dvarą. Grafų Zubovų pastatyta pilaitė su laikrodžiu bokšte yra labai panaši į Florencijoje esančius Palazzo Vecchio rūmus.
Daugiau skaitykite:
Plungės istorinėje laikrodinėje atidaryta viešoji biblioteka (nuotraukos) | Alkas.lt

2012-10-15

Kviečiame savanorius dalyvauti organizuojant bibliotekų ateities scenarijų tyrimą

              Domitės strategine vadyba? Norėtumėte pamatyti, kaip teorijos veikia praktikoje? Traukia įdomios užduotys ir norėtumėte išbandyti darbą profesionalų komandoje? Turite puikią progą įgyti neįkainojamos patirties. Projekto LiBiTOP mokslininkų komanda kviečia savanorius dalyvauti organizuojant Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimą.
 
2012 m. gruodžio–2013 m. gegužės mėnesiais projekto LiBiTOP komanda vykdys unikalų ekspertimentą – Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimą. Tyrimas – tai 8 seminarų ciklas, kuriame Lietuvos bibliotekininkai, mokslininkai, verslininkai, valstybės tarnautojai, visuomeninių organizacijų atstovai kartu svarstys, kaip pasikeis valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų aplinka iki 2023 metų. Planuojama, kad prie scenarijų sukūrimo prisidės daugiau kaip 100 dalyvių. Bendrą darbą grupėje koordinuos profesionalūs moderatoriai.
Tyrime taikomas scenarijų planavimo metodas, leidžia giliau suprasti, kaip gali pasikeisti aplinka, kurioje gyvuoja organizacija. Tai daroma kuriant alternatyvius organizacijos aplinkos ateities raidos scenarijus, arba savotiškus ateities pasakojimus. Verslo ir viešojo sektoriaus organizacijose scenarijai naudojami tam, kad patikrintų esamų strategijų tinkamumą esant tam tikroms ateities sąlygoms ir sukurtų naujas strategijas.

Savanoriai turės išskirtinę galimybę:
  •          Susipažinti su Lietuvoje beveik netaikytu strateginio valdymo metodu – scenarijų planavimu. Dalyvaudami mokymuose ir rengiantis tyrimui savanoriai perpras tyrimo metodinius sprendimus ir eigą.
  •          Praktikoje išbandyti, kaip kuriami ateities scenarijai. Savanoriai tiesiogiai dalyvaus scenarijų kūrimo seminaruose ir turės galimybę stebėti dalyvių darbą.
  •          Tapti LiBiTOP tyrėjų komandos nariais. Savanoriai dirbs su tarptautinį pripažinimą pelniusiais mokslininkais ir profesionaliais moderatoriais-tyrėjais.
  •          Savanorių įgyta patirtis ir dalyvavimas tyrėjų komandos darbe bus įtvirtinti pažymėjime, kurį pasirašys projekto LiBiTOP ir tyrėjų grupės vadovės.
Scenarijų kūrimo tyrime savanoriai atliks tokius darbus:
  •          Dalyvaus parengiamuosiuose mokymuose kartu su moderatoriais (Vilniuje, lapkričio mėn., savaitgaliais).
  •         Dalyvaus scenarijų kūrimo seminaruose (Vilniuje, seminarai vyks gruodžio-gegužės mėn., vieną kartą per mėnesį):
o   Padės moderatoriams kuruoti scenarijų kūrimo grupių darbą, fiksuoti rezultatus.
o   Bendraus su dalyviais: padės skirstyti dalyvius į darbo grupes, atlikti grupinius užduotis, atsakys į klausimus apie renginius.
o   Parengs dalyvių grupės darbo vietą.

Reikalavimai savanoriams:
  •         Kūrybiškumas ir greita orientacija.
  •         Komunikabilumas.
  •        Pareigingumas ir atsakomybės jausmas už bendrą komandos rezultatą.
  •       Dalyvavimas ne mažiau, kaip keturiuose seminaruose.
  •       Dalyvavimas parengiamuosiuose mokymuose (preliminariai – lapkričio mėn. pirmoje pusėje; mokymai vyks savaitgaliais).
Susidomėjusiems savanoryste tyrime kreiptis į dr. Zinaidą Manžuch, zinaida.manzuch@gmail.com, tel. +370 671 00 000.

2012-10-12

Žvilgsnis į ateitį: Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos 2023

2012 m. gruodžio mėnesį projekto LiBiTOP komanda pradeda unikalų bibliotekininkystės eksperimentą – Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimą. Tyrimas – tai seminarų ciklas, kuriame Lietuvos bibliotekininkai, mokslininkai, verslininkai, valstybės tarnautojai, visuomeninių organizacijų atstovai kartu svarstys, kaip pasikeis valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų aplinka iki 2023 metų. Planuojama, kad prie scenarijų sukūrimo prisidės daugiau kaip 100 dalyvių. Šis straipsnis skirtas aptarti scenarijų planavimo metodo taikymą bei naudą bibliotekininkystėje ir apibūdinti scenarijų kūrimo vaidmenį projekte LiBiTOP. 

Kodėl svarbu kurti ateities plėtros scenarijus? 

Kiekviena organizacija nuolatos sprendžia klausimą – kaip pasiruošti ateičiai? Atsakyti nepaprastai sudėtinga, nes niekas nežino, kokia bus ateitis. Tad kaip pasirinkti geriausią strategiją, jeigu organizacija nežino, kokia bus ateities aplinka?
Šiam klausimui spręsti buvo sukurtas scenarijų planavimo metodas. Jis leidžia giliau suprasti, kaip gali pasikeisti aplinka, kurioje gyvuoja organizacija. Tai daroma kuriant alternatyvius organizacijos aplinkos ateities raidos scenarijus, arba savotiškus ateities pasakojimus. Scenarijų kūrimas – disciplinuotas, nuoseklus procesas, o ne fantazijos apie ateitį. Jo metu žingsnis po žingsnio svarstoma, kaip ateityje gali rutuliotis įvairios pokyčius skatinančios jėgos, ypač tos, dėl kurių kaitos krypčių nėra vienareikšmiško atsakymo. Todėl scenarijai leidžia įžvelgti netikėtas, sunkiai nuspėjamas ateities situacijas, ir įveikti strategams pavojingus žmogaus mąstymo apribojimus. O jie, patikėkite, būdingi netgi novatoriškoms asmenybėms:
„Nemanau, kad kas nors norės turėti kompiuterį namuose“, – Kenas Olsonas, Skaitmeninių įrenginių korporacijos (angl. Digital Equipment Corporation) prezidentas, 1977 m.
 „Sunkesnės nei oras skraidančios mašinos yra neįmanomos“, – Lordas Kelvinas, Didžiosios Britanijos karališkosios mokslo draugijos prezidentas, 1895 m. (West, 2008).
Vienas jau klasikiniu tapęs scenarijų planavimo sėkmės pavyzdys – korporacijos Shell atvejis. Shell pradėjo taikyti scenarijų planavimo metodą dar 1970-aisiais ir buvo viena iš nedaugelio organizacijų, pasiruošusių visiškai netikėtos 1973 metų naftos krizės pasekmėms (Heijden, 2005). Būtent šis pasiruošimas ir leido Shell tapti viena iš didžiausių pasaulio naftos kompanijų.
Verslo ir viešojo sektoriaus organizacijose scenarijai naudojami tam, kad patikrintų esamų strategijų tinkamumą esant tam tikroms ateities sąlygoms ir sukurtų naujas strategijas. Scenarijai padeda organizacijai sėkmingai veikti ir geriau prisitaikyti savo aplinkoje.
Bibliotekos – nėra išimtis. Egzistuoja nemažai klausimų, į kuriuos nėra vienareikšmiško atsakymo. Kyla nemažai prieštaringų svarstymų dėl bibliotekų ateities: ar paplitus e.knygoms bibliotekos vis dar bus reikalingos? Kaip ateityje keisis skaitmeninių kūrinių intelektinės nuosavybės apsaugos formos? Ar plėtojantis informacijos ir komunikacijos technologijoms bus vertinama materiali bibliotekos erdvė? Kad pasirinktų tinkamą strategiją, bibliotekos turėtų svarstyti, kokia veikla optimaliausia kiekvienoje iš galimų pokyčių situacijų.

Ateities scenarijų kūrimas bibliotekininkystėje

Šiuolaikinės bibliotekos aktyviai taiko scenarijų planavimo metodą, kad sugebėtų tinkamai prisitaikyti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Per pastarąjį dešimtmetį bibliotekininkystėje padidėjo susidomėjimas scenarijų planavimo metodo taikymu formuojant bibliotekų strategijas. Tačiau scenarijų planavimo bibliotekose ištakos siekia 20 a. pabaigą. JAV ir Australijos bibliotekose ateities scenarijai buvo kuriami svarstant įvairialypį informacijos ir komunikacijos technologijų plėtros poveikį, kuris sugriovė tradicinius leidinių komplektavimo modelius, pakeitė bibliotekų santykius su leidyklomis, paskatino bibliotekų paslaugų virtualėjimą. Todėl į klausimus, kas paveiks bibliotekų fondų komplektavimą ir naudojimą, ar ateityje išliks materialios bibliotekos ar jos transformuosis į virtualias, buvo sudėtinga pateikti vienareikšmišką atsakymą (Giesecke, 1999; Talvé, 2011).
1998 metais pasirodė pirmoji scenarijų planavimo knyga, skirta bibliotekininkams. Tai leidinys Scenarijų planavimas bibliotekoms (angl. Scenario planning for libraries), kurio redaktorė – JAV Nebraskos-Linkolno universiteto bibliotekos direktorė ir mokslininkė Joana Giesecke. Remiantis scenarijų planavimo guru Pierre‘o Wacko, Peterio Schwartzo, Keeso van der Heijdeno įžvalgomis, knygoje aptarta scenarijų tyrimų metodika, paaiškinta, kodėl bibliotekininkams verta įsitraukti į ateities scenarijų svarstymus (Scenario planning for libraries, 1998). Pažymėtina, kad jau daugiau, negu dešimtmetį, Joana Giesecke populiarina scenarijų planavimo metodą bibliotekose, taikė jį Nebraskos-Linkolno universiteto bibliotekoje, atliko ir kitų bibliotekų (tarp jų ir medicinos) scenarijų tyrimus (žr. Giesecke, 1999; Ludwig, Giesecke, Walton, 2010).
Naujausia scenarijų planavimo knyga bibliotekininkams išvydo šviesą 2010 metais. Tai Steve‘o O‘Connoro ir Peterio Sidorko kūrinys Įsivaizduokite savo bibliotekos ateitį: scenarijų planavimas bibliotekoms ir informacijos organizacijoms (angl. Imagine your library‘s future: scenario planning for libraries and information organisations). Leidinyje scenarijų planavimas pristatomas kaip svarbus strateginio planavimo įrankis bibliotekose. Knygoje pristatytas scenarijų planavimo atvejų rinkinys liudija platų šio metodo paplitimą užsienio bibliotekininkystėje. Bibliotekų ateities scenarijus kuria profesinės bibliotekų organizacijos, pavienės bibliotekos, bibliotekų konsorciumai (O‘Connor, Sidorko, 2010).

Projektas LiBiTOP ir bibliotekų ateities scenarijų tyrimas

Projektas LiBiTOP inicijuotas Lietuvos Respublikos Kultūros ir Švietimo ir mokslo ministerijų ir yra įgyvendinamas Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos. Jis skirtas išanalizuoti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros galimybes ir perspektyvas per artimiausią dešimtmetį. Atlikus mokslinius tyrimus bus įvertinta, kokius vaidmenis šios bibliotekos gali atlikti, kokias paslaugas teikti, kaip užtikrinti, kad šios bibliotekos efektyviai veiktų visame šalies bibliotekų tinkle.
LiBiTOP skirtas tirti dalį Lietuvos bibliotekų tinklo – valstybinės reikšmės ir apskričių viešąsias bibliotekas. Tai 10 skirtingų tipų ir paskirties bibliotekų. Jos aptarnauja mokslininkus, medicinos ir technikos specialistus, vartotojus su specialiais poreikiais (pvz., turinčius regos sutrikimų),  įvairių Lietuvos regionų gyventojus.
Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos unikalios savo veikla (pvz., knygų, skirtų regos sutrikimus turintiems vartotojams, leidyba), turtingais kultūros paveldo fondais. Jos atlieka ypatingą vaidmenį visame šalies bibliotekų tinkle. Šioms bibliotekoms įstatymu pavesta savo kompetencijos srityje: koordinuoti kitų Lietuvos bibliotekų veiklą skatinant naujoves, naudingas visam bibliotekų tinklui; teikti bibliotekoms konsultacijas; rūpintis bibliotekininkystės specialistų kvalifikacijos kėlimu. Nuo šių bibliotekų sėkmingos ir efektyvios veiklos priklauso visų Lietuvos bibliotekų paslaugų kokybė.
Projekte LiBiTOP numatyta atlikti tris tyrimus, kurių pagrindu bus parengtas pagrindinis iniciatyvos rezultatas Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų galimybių studija. Tai:
·         Bibliotekų plėtros tendencijų ir veiksnių analizės tyrimas.
·         Bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimas.
·         Bibliotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių analizės tyrimas.
Tyrimų rezultatai padės tiriamų bibliotekų veiklą kuruojančioms institucijoms (ministerijoms, bibliotekų steigėjams) bei pačių bibliotekų vadovams priimti sprendimus, kaip efektyviai organizuoti šių organizacijų darbą ateityje ir užtikrinti, kad jos teiktų kokybiškas ir modernias paslaugas.
Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų tyrimas skirtas nustatyti, kaip per artimiausius 10 metų, t.y. iki 2023 metų, pasikeis aplinka, kurioje gyvuoja šios bibliotekos, keisis šių bibliotekų paslaugų poreikis tarp vartotojų, kitų šalies bibliotekų, klientų (steigėjų, valstybinių institucijų), kokias grėsmes ir plėtros galimybes šioms bibliotekoms nulems visi minėti pokyčiai.
Scenarijai kuriami keturioms bibliotekų tipams, kuriuos atstovauja Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos:

  • bibliotekos mokslininkams,
  • bibliotekos regionams,
  • bibliotekos medicinos ir technikos (pvz. inžineriams, architektrams, statybos specialistams ir kt.) specialistams,
  • bibliotekos vartotojams su specialiaisiais poreikiais.

Kiekvienos bibliotekų grupės ateities scenarijus kuria atskira tyrimo dalyvių komanda. Dalyvių indėlis skirtingas – kai kurie jų dalyvaus tik viename seminare, kiti – keliuose renginiuose.
Bibliotekų ateities scenarijai kuriami dalyviams dirbant kartu seminaruose – diskutuojant ir atliekant įvairias užduotis. Tam numatyti 5 seminarai (žr. 1 pav.).

1 pav. Scenarijų kūrimo seminarai

Ateities scenarijų kūrimas vyks keliais etapais:

  • Pirmame seminare nustatomos išorinės aplinkos jėgos, kurios lemia bibliotekoms reikšmingus pokyčius. Svarstomos tendencijos ir permainos, kurios gali paveikti bibliotekas per artimiausius 10 metų.
  • Antrame seminare vertinama, kokios iš pirmame seminare nustatytų jėgų turės didžiausią poveikį bibliotekoms, kokių jėgų kaita ateityje sunkiai nuspėjama.
  • Trečiame seminare ankstesnių rezultatų pagrindu apibūdinami ateities scenarijų pamatai. Ateities scenarijai kuriami atsižvelgiant į bibliotekoms didžiausią poveikį turinčias aplinkos jėgas, kurių ateities kaita sunkiai nuspėjama.
  • Ketvirtame seminare nagrinėjama, kaip ankstesnio darbo metu apibūdinti scenarijai gali išsipildyti. Diskutuojama, kokia seka vyksta pokyčiai, kurie lemia scenarijų situacijų susiformavimą.
  • Penktame seminare nustatoma, kokios galimybės atsiveria ir kokios grėsmės tyko bibliotekų ateityje. Svarstomos galimybės ir grėsmės atskirų ateities scenarijų situacijose.

Projekte LiBiTOP scenarijų tyrimo rezultatai bus naudojami vertinant dabartinių valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų perspektyvumą ir efektyvumą per artimiausius 10 metų. Scenarijų tyrimo rezultatai padės tobulinti šių bibliotekų strategijas ir tinkamai pasiruošti ateities pokyčiams.

Vietoj išvadų

Valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos atstovauja įvairius bibliotekų tipus (specialiąsias, akademines, viešąsias, mokslines). Todėl projekto LiBiTOP rezultatai naudingi ir kitiems Lietuvos bibliotekų tinklo nariams. Ateities scenarijų tyrimas ir jo rezultatai suteiks tyrimo dalyviams ir/ar stebėtojams keletą svarbių galimybių:

  • Panaudoti tyrimo metu sukurtus scenarijus to paties tipo Lietuvos bibliotekoms. Jie gali būti naudojami kuriant bibliotekų strateginius planus, svarstant apie  ateityje teiktinas paslaugas, galimas partnerystes, projektus.
  • Susipažinti su scenarijų planavimo praktika, kuria galima pasinaudoti kuriant atskiros bibliotekos strateginius planus. Scenarijų planavimo metodas gali būti taikomas bet kurioje valstybės, viešojo ar verslo sektoriaus organizacijoje svarstant, kokių veiksmų reikia imtis ateityje, kokias paslaugas teikti ar produktus gaminti. Scenarijų planavimo metodas plačiai naudojamas ir kuriant nacionalinius strateginius planus. Šis metodas vis dar itin retai taikomas Lietuvoje ir visiškai netaikytas bibliotekose.
  • Susitikti partneriams arba susikurti naujus bendradarbiavimo tinklus. Bibliotekų scenarijų tyrime dalyvaus daugybė įvairių sričių atstovų ir ekspertų. Bendras kūrybinis darbas leidžia atsirasti naujoms idėjoms, užmegzti naudingų ryšių, galbūt, susitarti dėl partnerystės.

Kviečiame stebėti tyrimo eigą ir pasinaudoti sukurtais scenarijais planuojant jūsų bibliotekos veiklą. Scenarijų planavimas padeda atsakyti į įvairius klausimus apie bibliotekų ateitį. O svarbiausia – jis padeda pradėti mąstyti apie ateitį ir kryptingai veikti – vadinasi, prisidėti prie pageidaujamų ateities rezultatų kūrimo. Kaip sakė vadybos guru Peteris Druckeris – „geriausias būdas nuspėti ateitį – ją sukurti.“   
  
Pagrindiniai faktai apie projektą LiBiTOP:

Trukmė – 30 mėnesių, 2011 m. gruodis – 2014 m. birželis.
Vykdytojas – Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacija.
Partneris – Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija.
Projekto vadovė – Irena Krivienė, Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos             
tarybos  narė, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė, irena.kriviene@mb.vu.lt.
Tyrėjų grupės vadovė – dr. Zinaida Manžuch, Vilniaus universitetas,  
Projekto tinklaraštis – http://libitop.blogspot.com/
 
Literatūra


  • GIESECKE, J. Scenario planning and collection development. Journal of library administration, 1999, vol. 28, issue 1, p. 81-92.
  • HEIJDEN, K. van der. Scenarios: the art of strategic conversation. 2nd edition. Chichester: John Wiley & Sons Ltd., 2005. 356 p. ISBN 0-470-02368-6.
  • LUDWIG, L.; GIESECKE, J.; WALTON, L. Scenario planning: a tool for academic health sciences libraries. Health information and libraries journal, 2010, vol. 27, issue 1, p. 28-36.
  • O‘CONNOR, S.; SIDORKO, P. Imagine your library‘s future: scenario planning for libraries and information organisations. Oxford, Cambridge, New Delhi, 2010. 213. ISBN 978-1-84334-600-5.
  • Scenario planning for libraries. Edited by Joan Giesecke. Chicago: American Library Association, 1998. 128 p. ISBN 0-8389-3482-X.
  • TALVÉ, Annie. Libraries as places of invention. Library management [interaktyvus]. 2011, vol. 32, no. 8/9, p. 453-504 [žiūrėta 2012 m. spalio 3 d.]. Prieiga per Emerald Group Publishing Ltd. DOI 10.1108/01435121111187860.
  • WEST, D. WestWords: Observations from the Desk of a Small-town Newspaper Publisher. Bloomington: AuthorHouse, 2008.