Žvilgsnis į ateitį: Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos 2023

2012 m. gruodžio mėnesį projekto LiBiTOP komanda pradeda unikalų bibliotekininkystės eksperimentą – Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimą. Tyrimas – tai seminarų ciklas, kuriame Lietuvos bibliotekininkai, mokslininkai, verslininkai, valstybės tarnautojai, visuomeninių organizacijų atstovai kartu svarstys, kaip pasikeis valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų aplinka iki 2023 metų. Planuojama, kad prie scenarijų sukūrimo prisidės daugiau kaip 100 dalyvių. Šis straipsnis skirtas aptarti scenarijų planavimo metodo taikymą bei naudą bibliotekininkystėje ir apibūdinti scenarijų kūrimo vaidmenį projekte LiBiTOP. 

Kodėl svarbu kurti ateities plėtros scenarijus? 

Kiekviena organizacija nuolatos sprendžia klausimą – kaip pasiruošti ateičiai? Atsakyti nepaprastai sudėtinga, nes niekas nežino, kokia bus ateitis. Tad kaip pasirinkti geriausią strategiją, jeigu organizacija nežino, kokia bus ateities aplinka?
Šiam klausimui spręsti buvo sukurtas scenarijų planavimo metodas. Jis leidžia giliau suprasti, kaip gali pasikeisti aplinka, kurioje gyvuoja organizacija. Tai daroma kuriant alternatyvius organizacijos aplinkos ateities raidos scenarijus, arba savotiškus ateities pasakojimus. Scenarijų kūrimas – disciplinuotas, nuoseklus procesas, o ne fantazijos apie ateitį. Jo metu žingsnis po žingsnio svarstoma, kaip ateityje gali rutuliotis įvairios pokyčius skatinančios jėgos, ypač tos, dėl kurių kaitos krypčių nėra vienareikšmiško atsakymo. Todėl scenarijai leidžia įžvelgti netikėtas, sunkiai nuspėjamas ateities situacijas, ir įveikti strategams pavojingus žmogaus mąstymo apribojimus. O jie, patikėkite, būdingi netgi novatoriškoms asmenybėms:
„Nemanau, kad kas nors norės turėti kompiuterį namuose“, – Kenas Olsonas, Skaitmeninių įrenginių korporacijos (angl. Digital Equipment Corporation) prezidentas, 1977 m.
 „Sunkesnės nei oras skraidančios mašinos yra neįmanomos“, – Lordas Kelvinas, Didžiosios Britanijos karališkosios mokslo draugijos prezidentas, 1895 m. (West, 2008).
Vienas jau klasikiniu tapęs scenarijų planavimo sėkmės pavyzdys – korporacijos Shell atvejis. Shell pradėjo taikyti scenarijų planavimo metodą dar 1970-aisiais ir buvo viena iš nedaugelio organizacijų, pasiruošusių visiškai netikėtos 1973 metų naftos krizės pasekmėms (Heijden, 2005). Būtent šis pasiruošimas ir leido Shell tapti viena iš didžiausių pasaulio naftos kompanijų.
Verslo ir viešojo sektoriaus organizacijose scenarijai naudojami tam, kad patikrintų esamų strategijų tinkamumą esant tam tikroms ateities sąlygoms ir sukurtų naujas strategijas. Scenarijai padeda organizacijai sėkmingai veikti ir geriau prisitaikyti savo aplinkoje.
Bibliotekos – nėra išimtis. Egzistuoja nemažai klausimų, į kuriuos nėra vienareikšmiško atsakymo. Kyla nemažai prieštaringų svarstymų dėl bibliotekų ateities: ar paplitus e.knygoms bibliotekos vis dar bus reikalingos? Kaip ateityje keisis skaitmeninių kūrinių intelektinės nuosavybės apsaugos formos? Ar plėtojantis informacijos ir komunikacijos technologijoms bus vertinama materiali bibliotekos erdvė? Kad pasirinktų tinkamą strategiją, bibliotekos turėtų svarstyti, kokia veikla optimaliausia kiekvienoje iš galimų pokyčių situacijų.

Ateities scenarijų kūrimas bibliotekininkystėje

Šiuolaikinės bibliotekos aktyviai taiko scenarijų planavimo metodą, kad sugebėtų tinkamai prisitaikyti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje. Per pastarąjį dešimtmetį bibliotekininkystėje padidėjo susidomėjimas scenarijų planavimo metodo taikymu formuojant bibliotekų strategijas. Tačiau scenarijų planavimo bibliotekose ištakos siekia 20 a. pabaigą. JAV ir Australijos bibliotekose ateities scenarijai buvo kuriami svarstant įvairialypį informacijos ir komunikacijos technologijų plėtros poveikį, kuris sugriovė tradicinius leidinių komplektavimo modelius, pakeitė bibliotekų santykius su leidyklomis, paskatino bibliotekų paslaugų virtualėjimą. Todėl į klausimus, kas paveiks bibliotekų fondų komplektavimą ir naudojimą, ar ateityje išliks materialios bibliotekos ar jos transformuosis į virtualias, buvo sudėtinga pateikti vienareikšmišką atsakymą (Giesecke, 1999; Talvé, 2011).
1998 metais pasirodė pirmoji scenarijų planavimo knyga, skirta bibliotekininkams. Tai leidinys Scenarijų planavimas bibliotekoms (angl. Scenario planning for libraries), kurio redaktorė – JAV Nebraskos-Linkolno universiteto bibliotekos direktorė ir mokslininkė Joana Giesecke. Remiantis scenarijų planavimo guru Pierre‘o Wacko, Peterio Schwartzo, Keeso van der Heijdeno įžvalgomis, knygoje aptarta scenarijų tyrimų metodika, paaiškinta, kodėl bibliotekininkams verta įsitraukti į ateities scenarijų svarstymus (Scenario planning for libraries, 1998). Pažymėtina, kad jau daugiau, negu dešimtmetį, Joana Giesecke populiarina scenarijų planavimo metodą bibliotekose, taikė jį Nebraskos-Linkolno universiteto bibliotekoje, atliko ir kitų bibliotekų (tarp jų ir medicinos) scenarijų tyrimus (žr. Giesecke, 1999; Ludwig, Giesecke, Walton, 2010).
Naujausia scenarijų planavimo knyga bibliotekininkams išvydo šviesą 2010 metais. Tai Steve‘o O‘Connoro ir Peterio Sidorko kūrinys Įsivaizduokite savo bibliotekos ateitį: scenarijų planavimas bibliotekoms ir informacijos organizacijoms (angl. Imagine your library‘s future: scenario planning for libraries and information organisations). Leidinyje scenarijų planavimas pristatomas kaip svarbus strateginio planavimo įrankis bibliotekose. Knygoje pristatytas scenarijų planavimo atvejų rinkinys liudija platų šio metodo paplitimą užsienio bibliotekininkystėje. Bibliotekų ateities scenarijus kuria profesinės bibliotekų organizacijos, pavienės bibliotekos, bibliotekų konsorciumai (O‘Connor, Sidorko, 2010).

Projektas LiBiTOP ir bibliotekų ateities scenarijų tyrimas

Projektas LiBiTOP inicijuotas Lietuvos Respublikos Kultūros ir Švietimo ir mokslo ministerijų ir yra įgyvendinamas Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos. Jis skirtas išanalizuoti Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros galimybes ir perspektyvas per artimiausią dešimtmetį. Atlikus mokslinius tyrimus bus įvertinta, kokius vaidmenis šios bibliotekos gali atlikti, kokias paslaugas teikti, kaip užtikrinti, kad šios bibliotekos efektyviai veiktų visame šalies bibliotekų tinkle.
LiBiTOP skirtas tirti dalį Lietuvos bibliotekų tinklo – valstybinės reikšmės ir apskričių viešąsias bibliotekas. Tai 10 skirtingų tipų ir paskirties bibliotekų. Jos aptarnauja mokslininkus, medicinos ir technikos specialistus, vartotojus su specialiais poreikiais (pvz., turinčius regos sutrikimų),  įvairių Lietuvos regionų gyventojus.
Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos unikalios savo veikla (pvz., knygų, skirtų regos sutrikimus turintiems vartotojams, leidyba), turtingais kultūros paveldo fondais. Jos atlieka ypatingą vaidmenį visame šalies bibliotekų tinkle. Šioms bibliotekoms įstatymu pavesta savo kompetencijos srityje: koordinuoti kitų Lietuvos bibliotekų veiklą skatinant naujoves, naudingas visam bibliotekų tinklui; teikti bibliotekoms konsultacijas; rūpintis bibliotekininkystės specialistų kvalifikacijos kėlimu. Nuo šių bibliotekų sėkmingos ir efektyvios veiklos priklauso visų Lietuvos bibliotekų paslaugų kokybė.
Projekte LiBiTOP numatyta atlikti tris tyrimus, kurių pagrindu bus parengtas pagrindinis iniciatyvos rezultatas Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų galimybių studija. Tai:
·         Bibliotekų plėtros tendencijų ir veiksnių analizės tyrimas.
·         Bibliotekų ateities plėtros scenarijų tyrimas.
·         Bibliotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių analizės tyrimas.
Tyrimų rezultatai padės tiriamų bibliotekų veiklą kuruojančioms institucijoms (ministerijoms, bibliotekų steigėjams) bei pačių bibliotekų vadovams priimti sprendimus, kaip efektyviai organizuoti šių organizacijų darbą ateityje ir užtikrinti, kad jos teiktų kokybiškas ir modernias paslaugas.
Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities scenarijų tyrimas skirtas nustatyti, kaip per artimiausius 10 metų, t.y. iki 2023 metų, pasikeis aplinka, kurioje gyvuoja šios bibliotekos, keisis šių bibliotekų paslaugų poreikis tarp vartotojų, kitų šalies bibliotekų, klientų (steigėjų, valstybinių institucijų), kokias grėsmes ir plėtros galimybes šioms bibliotekoms nulems visi minėti pokyčiai.
Scenarijai kuriami keturioms bibliotekų tipams, kuriuos atstovauja Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos:

  • bibliotekos mokslininkams,
  • bibliotekos regionams,
  • bibliotekos medicinos ir technikos (pvz. inžineriams, architektrams, statybos specialistams ir kt.) specialistams,
  • bibliotekos vartotojams su specialiaisiais poreikiais.

Kiekvienos bibliotekų grupės ateities scenarijus kuria atskira tyrimo dalyvių komanda. Dalyvių indėlis skirtingas – kai kurie jų dalyvaus tik viename seminare, kiti – keliuose renginiuose.
Bibliotekų ateities scenarijai kuriami dalyviams dirbant kartu seminaruose – diskutuojant ir atliekant įvairias užduotis. Tam numatyti 5 seminarai (žr. 1 pav.).

1 pav. Scenarijų kūrimo seminarai

Ateities scenarijų kūrimas vyks keliais etapais:

  • Pirmame seminare nustatomos išorinės aplinkos jėgos, kurios lemia bibliotekoms reikšmingus pokyčius. Svarstomos tendencijos ir permainos, kurios gali paveikti bibliotekas per artimiausius 10 metų.
  • Antrame seminare vertinama, kokios iš pirmame seminare nustatytų jėgų turės didžiausią poveikį bibliotekoms, kokių jėgų kaita ateityje sunkiai nuspėjama.
  • Trečiame seminare ankstesnių rezultatų pagrindu apibūdinami ateities scenarijų pamatai. Ateities scenarijai kuriami atsižvelgiant į bibliotekoms didžiausią poveikį turinčias aplinkos jėgas, kurių ateities kaita sunkiai nuspėjama.
  • Ketvirtame seminare nagrinėjama, kaip ankstesnio darbo metu apibūdinti scenarijai gali išsipildyti. Diskutuojama, kokia seka vyksta pokyčiai, kurie lemia scenarijų situacijų susiformavimą.
  • Penktame seminare nustatoma, kokios galimybės atsiveria ir kokios grėsmės tyko bibliotekų ateityje. Svarstomos galimybės ir grėsmės atskirų ateities scenarijų situacijose.

Projekte LiBiTOP scenarijų tyrimo rezultatai bus naudojami vertinant dabartinių valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų perspektyvumą ir efektyvumą per artimiausius 10 metų. Scenarijų tyrimo rezultatai padės tobulinti šių bibliotekų strategijas ir tinkamai pasiruošti ateities pokyčiams.

Vietoj išvadų

Valstybinės reikšmės ir apskričių viešosios bibliotekos atstovauja įvairius bibliotekų tipus (specialiąsias, akademines, viešąsias, mokslines). Todėl projekto LiBiTOP rezultatai naudingi ir kitiems Lietuvos bibliotekų tinklo nariams. Ateities scenarijų tyrimas ir jo rezultatai suteiks tyrimo dalyviams ir/ar stebėtojams keletą svarbių galimybių:

  • Panaudoti tyrimo metu sukurtus scenarijus to paties tipo Lietuvos bibliotekoms. Jie gali būti naudojami kuriant bibliotekų strateginius planus, svarstant apie  ateityje teiktinas paslaugas, galimas partnerystes, projektus.
  • Susipažinti su scenarijų planavimo praktika, kuria galima pasinaudoti kuriant atskiros bibliotekos strateginius planus. Scenarijų planavimo metodas gali būti taikomas bet kurioje valstybės, viešojo ar verslo sektoriaus organizacijoje svarstant, kokių veiksmų reikia imtis ateityje, kokias paslaugas teikti ar produktus gaminti. Scenarijų planavimo metodas plačiai naudojamas ir kuriant nacionalinius strateginius planus. Šis metodas vis dar itin retai taikomas Lietuvoje ir visiškai netaikytas bibliotekose.
  • Susitikti partneriams arba susikurti naujus bendradarbiavimo tinklus. Bibliotekų scenarijų tyrime dalyvaus daugybė įvairių sričių atstovų ir ekspertų. Bendras kūrybinis darbas leidžia atsirasti naujoms idėjoms, užmegzti naudingų ryšių, galbūt, susitarti dėl partnerystės.

Kviečiame stebėti tyrimo eigą ir pasinaudoti sukurtais scenarijais planuojant jūsų bibliotekos veiklą. Scenarijų planavimas padeda atsakyti į įvairius klausimus apie bibliotekų ateitį. O svarbiausia – jis padeda pradėti mąstyti apie ateitį ir kryptingai veikti – vadinasi, prisidėti prie pageidaujamų ateities rezultatų kūrimo. Kaip sakė vadybos guru Peteris Druckeris – „geriausias būdas nuspėti ateitį – ją sukurti.“   
  
Pagrindiniai faktai apie projektą LiBiTOP:

Trukmė – 30 mėnesių, 2011 m. gruodis – 2014 m. birželis.
Vykdytojas – Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacija.
Partneris – Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija.
Projekto vadovė – Irena Krivienė, Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos             
tarybos  narė, Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė, irena.kriviene@mb.vu.lt.
Tyrėjų grupės vadovė – dr. Zinaida Manžuch, Vilniaus universitetas,  
Projekto tinklaraštis – http://libitop.blogspot.com/
 
Literatūra


  • GIESECKE, J. Scenario planning and collection development. Journal of library administration, 1999, vol. 28, issue 1, p. 81-92.
  • HEIJDEN, K. van der. Scenarios: the art of strategic conversation. 2nd edition. Chichester: John Wiley & Sons Ltd., 2005. 356 p. ISBN 0-470-02368-6.
  • LUDWIG, L.; GIESECKE, J.; WALTON, L. Scenario planning: a tool for academic health sciences libraries. Health information and libraries journal, 2010, vol. 27, issue 1, p. 28-36.
  • O‘CONNOR, S.; SIDORKO, P. Imagine your library‘s future: scenario planning for libraries and information organisations. Oxford, Cambridge, New Delhi, 2010. 213. ISBN 978-1-84334-600-5.
  • Scenario planning for libraries. Edited by Joan Giesecke. Chicago: American Library Association, 1998. 128 p. ISBN 0-8389-3482-X.
  • TALVÉ, Annie. Libraries as places of invention. Library management [interaktyvus]. 2011, vol. 32, no. 8/9, p. 453-504 [žiūrėta 2012 m. spalio 3 d.]. Prieiga per Emerald Group Publishing Ltd. DOI 10.1108/01435121111187860.
  • WEST, D. WestWords: Observations from the Desk of a Small-town Newspaper Publisher. Bloomington: AuthorHouse, 2008.

Komentarai

Populiarūs įrašai