2009-07-29

Apie žaliąją skaitymo oazę ir vaikčiojimą ant jos stogo



Kaimyninė Lenkija turi tikrą perliuką – tai Varšuvos universiteto biblioteką – tikrą miestą sode! Apsupta beveik 10 000 kv.m. sodu, biblioteka yra vienas iš didžiausių traukos centrų visame mieste. Harmoninga moderniosios architektūros – stiklo ir plieno – bei milijono augalų visuma atima žadą, vos tik įžengus į biblioteką. Susidaro įspūdis, kad patenki į milžinišką stiklinį šiltnamį, dekoruotą knygų lentynomis. Visur vyraujanti žalia spalva nuteikia raminančiai ir pozityviai.


Irena Bajerska buva ta dizainerė, kuri sukūrė žaliąją oazę ir du nepaprastus sodus aplink biblioteką. Vieną įkurdino šalia bibliotekos, kitą – ant jos stogo! Šis sodas ant stogo yra vienas didžiausių ir be abejo gražiausių visoje Europoje. Abu sodai sujungti vandens kaskadomis bei konstrukcijomis, kuriomis galima laipioti ir grožėtis ne tik augalų gausa, bet geriausiai atsiveriančia Varšuvos panorama.

Ši biblioteka laikoma viena iš trijų reikšmingiausių Lenkijos informacijos lobynų. Ji kartu su sodu yra atviri visuomenei. Tad paskaityti viduje ar įmantriai įtaisytuose suoliukuose ateina tiek studentai, dėstytojai, tiek miestiečiai.

Daugiau apie Biblioteką: >>>












2009-07-24

Kviečiame kartu kurti Lietuvos bibliotekų web 2.0 projektų viki!

Lietuvos bibliotekos sukūrė nemažai įdomių web 2.0 (taisyklingai - saityno 2.0) projektų - yra ir tinklaraščių, ir Facebook svetainių, ir net bibliotekų sukurtų socialinių tinklų ir viki. Tačiau informacija apie šias iniciatyvas išskaidyta, visa tokių projektų įvairovė nėra sistemingai apibendrinta vienoje vietoje, be to, nuolat atsiranda naujų įdomių pavyzdžių.

Gal Rock&roll bibliotekininkams vertėtų rinkti informaciją apie tokius projektus kartu? Ši mintis atėjo į galvą padiskutavus su Valentina, pakomentavusią mano įrašą apie bibliotekinius tinklaraščius (už ką jai labai dėkinga). Taigi padariau nedidelį pradinį viki sąrašiuką, prieinamą visiems - http://www.bibliotekos.wikispaces.com/ (Lietuvos bibliotekų saityno 2.0 projektai).

Kviečiu kiekvieną, kas tik žino apie įvairiausius saityno 2.0 technologijų naudojimo atvejus Lietuvos bibliotekose (arba pačių bibliotekininkų "produktus") papildyti viki svetainę. Dabar viki svetainė susideda iš kelių puslapių:

Keitimosi nuorodomis svetainės (angl. social bookmarking; pvz., Del.icio.us ir kt.)
Nuotraukų dalijimosi svetainės (pvz., Flickr)
Tinklaraščiai
Saityno 2.0 tinklalapiai
Socialiniai tinklai (pvz., Facebook)
YouTube
Viki

Kiekviename puslapyje galima pridėti naujus pavyzdžius. Lietuvos biblioteka 2.0 - kokia ji? Sužinokime kartu.

Jeigu norite parašyti apie savo bibliotekos projektą, kreipkitės el. paštu į Zinaidą (zinaida.manzuch@gmail.com), nes šiuo metu dėl netinkamo turinio talpinimo neregistruotų vartotojų redagavimo funkcijos apribotos.

2009-07-21

Tinklaraščiai – ne tik apie tai, ką valgei pusryčiams

2008 m. tinklaraščių paieškos sistema Technorati įtraukė į savo indeksą 133 mln. interneto dienoraščių. Tinklaraštis – patogi ir paprasta naudoti bendravimo ir saviraiškos priemonė. Užsiregistravai nemokamoje svetainėje savo tinklaraštį, ir visi žino, ką valgei pusryčiams, kaip jautiesi, kur kėliavai. Kai kas, galbūt, ir pasakys, kad nėra jokios naudos iš tų tinklaraščių, tik papildomos „šiūkšlės“ paieškos sistemos rezultatų sąrašuose. Tačiau juose galima rasti nemažai įdomios ir naudingos informacijos. Tai puikus būdas bendrauti ir diskutuoti, pranešti įdomią naujieną, pasidalyti originalia idėja, apie kurią kitaip sužinotų labai nedaug žmonių.

Bibliotekininkai irgi aktyviai naudojasi tinklaraščiais. Jie kuria tinklaraščius savo skaitytojams, bibliotekos darbuotojams, projektų partneriams ir, apskritai, profesinei bendruomenei. Kurdami tinklaraščius bibliotekininkai labai išradingi. Pavyzdžiui, JAV Virginia Beach viešojoje bibliotekoje veikia tinklaraštis darbuotojams (http://www.vbpltalks.blogspot.com/), kad jie galėtų bendrauti su vadovybe ir kolegomis, ir panorėjus anonimiškai užduoti „nepatogius“ klausimus. „Nėra kvailų klausimų, yra kvaila tyla“, - teigiama tinklaraštyje.

Tačiau šį kartą pakalbėkime apie profesinius bibliotekininkų tinklaraščius. Dažniausia tokie tinklaraščiai kuriami pavienių bibliotekininkystės profesionalų arba autorių kolektyvo. Čia pristatomi profesionalų pasvarstymai, dalijami patarimai, aptariami naujausi projektai bibliotekose ir t.t. Profesiniai tinklaraščiai skiriami įvairiausioms bibliotekininkystės temoms – bibliotekoms 2.0, pokyčiams bibliotekoje, paieškos sistemoms, skaitmeninėms bibliotekoms, informaciniam raštingumui, bibliotekininkų įvaizdžio klausimams, apskritai, bibliotekininkystei ir daugeliui kitų dalykų. Turbūt, į originaliausią pavadinimą pretenduotų atsitiktinai aptiktas šešių autorių kuriamas JAV bibliotekininkų tinklaraštis „Bibliotekoje su švynine lazda“ (In the Library with the Lead Pipe, http://inthelibrarywiththeleadpipe.org/), nagrinėjantis įvairiausias bibliotekų darbo temas ir savo turiniu labai primenantis elektroninį žurnalą (net turi ISSN numerį ir atmintinę autoriams!). Nežinau, ką reiškia šis pavadinimas, bet ... paslaptys traukia :).

Profesiniai bibliotekininkų tinklaraščiai labai praverčia norint sekti pasirinktos srities naujienas, įdomias idėjas bei mintis, projektus bibliotekose, pabendrauti su kitais profesionalais, sprendžiančiais panašias problemas. Jie neretai reitinguojami pagal nuorodų iš kitų interneto svetainių ir tinklaraščių skaičių ir kitus kriterijus. Pavyzdžiui, Online Education Database (OEDb) 2007 m. pateikė 25 populiariausių bibliotekininkų tinklaraščių sąrašą. Patys bibliotekininkai savo tinklaraščiuose pateikia kitų profesinių dienoraščių apžvalgas, reitingus ir komentarus. Pavyzdžiui, Meredith Farkas, profesionali bibliotekininkė, besispecializuojanti web 2.0 technologijų srityje, pateikia top-10 sąrašą , LIS News galima paskaityti rekomenduotinų paskaityti tinklaraščių apžvalgas. Panagrinėjusi „populiariausiųjų“ sąrašus kai kuriuos įdomesnius (įvairiais požiūriais) tinklaraščius pristatysiu ir aš:

Designing Better Libraries - labai įdomus tinklaraštis :) apie tai, kaip sukurti biblioteką vartotojui. Kaip teigia autoriai, bibliotekininkai neretai remiasi savo prielaidomis apie tai, ko reikia vartotojai, tuo tarpu versle vartotojo elgesys ir įpročiai tiriami, ir tokių tyrimų pagrindu kuriami inovatyvūs sprendimai. Tinklaraštyje paskelbta nemažai straipsnių ir nuorodų į įvairius šaltinius apie tai, kaip pritaikyti etnografinį tyrimo metodą, plačiai taikomą antropologų ir kultūrologų, tiriant vartotojų poreikius, kaip efektyviai sukurti mokymosi aplinką ir aprūpinti mokymosi procesą (instructional design), kaip modeliuoti į vartotoją orientuotas bibliotekų paslaugas, arba net tiksliau „modeliuoti vartotojo patyrimą“ bibliotekoje (yra net atskira disciplina – vartotojo patyrimo modeliavimas – user experience design). Daug įdomių minčių, metodų, pasvarstymų, kaip paskatinti bibliotekos kūrybingumą ir verslumą, kuriant bibliotekos aplinką ir paslaugas vartotojams.

The Shifted Librarian - JAV specialistės Jenny Levine prižiūrimas tinklaraštis, kuris skirtas esminiams informacijos vartojimo pokyčiams ir bibliotekų atsakui į naujus „tinklo kartos“ (net generation) informacijos vartojimo įpročius. „Mano galva, didžiausias skirtumas yra tas, kad jie [tinklo karta] tikisi, kad informacija pati ateis pas juos internetu, elektroniniu paštu, pokalbių kambariuose – bet kur. Atsižvelgiant į dabar matomą technologijų ledkalnio viršūnę, galima numanyti, kad jos [technologijos] turės didžiulę įtaką tam, ko bus tikimasi iš bibliotekos paslaugų, o tai reiškia, kad bibliotekininkai turi keistis dabar“ , - teigia tinklaraščio autorė. Tinklaraštyje nemažai informacijos apie naujoviškas paslaugas bibliotekose (pvz., žaidimus bibliotekose, Aarhus bibliotekų paslaugas jaunimui), naujas technologijas (pvz., Facebook, Twitter ir kt.) ir kitus dalykus, kurie atitiktų „įtinklintos kartos“ aptarnavimo poreikius ir lūkesčius.

Tame the web - web 2.0 ideologo bibliotekose Michaelo Stephenso tinklaraštis, kurio pavadinimas (prisijaukink saityną) puikiai atskleidžia dienoraščio turinį. Čia galima rasti nemažai įdomių web 2.0 taikymo bibliotekose pavyzdžių, nuorodų į naudingą literatūrą ir patarimų, kaip kūrybiškai pasinaudoti web 2.0 bibliotekos darbe.

Library Stuff - tinklaraštis, veikiantis nuo 2000 m. ir prižiūrimas Steveno Coheno, plačiai žinomo JAV bibliotekininkystės profesionalo, parašiusio ne vieną darbą apie saityno 2.0 technologijų taikymą bibliotekose. Tinklaraščio teminė paskirtis apibrėžiama plačiai – kad bibliotekininkai galėtų nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją ir palaikyti deramą žinių lygį. Iš tikrųjų, skelbiami labai įvairūs pranešimai (vasaros skaitiniai vaikams, nauja Google naršyklė Chrome, bibliotekų finansavimas ir kt.). Pranešimai – tai ištraukos iš laikraščių ir kitų leidinių, kur tik pasirodo bibliotekininkams aktuali informacija.

Nors ir labai norėtųsi būti pirmiems :), reikia pripažinti, kad Lietuvoje jau yra profesinių bibliotekinių tinklaraščių pavyzdžių:

Bibliotekininkas bibliotekininkui - Linos Bužermanienės, dirbančios Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, administruojamas tinklaraštis įvairiausiais bibliotekinio darbo klausimais – biblioteka 2.0, skaitytojų aptarnavimas, įdomūs užsienio bibliotekų veiklos pavyzdžiai ir projektai, įspūdžiai iš konferencijų ir kelionių.

2009-07-15

"AuksoBiblio 2009" - tikrų bibliotekininkų dovana!

Gegužės 28 d. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete įvyko renginys „AuksoBiblio 2009“. Bibliotekininkystės ir informacijos 4 kurso studentai organizavo Paskutinę paskaitą dėstytojams, kurios metu buvo apdovanoti Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto bei Knygotyros ir dokumentotyros instituto darbuotojai.

Pavasario pabaiga yra įtemtas laikotarpis tiek studentams, tiek dėstytojams: įskaitos, sesijos, ataskaitos, baigiamųjų darbų gynimai ir t.t. Sunkų periodą praskaidrina tradicija tapusios Paskutinės paskaitos, kurias paskutinio kurso studentai rengia savo dėstytojams.


Gegužės 28 d. Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos 4 kurso studentai organizavo įspūdingą renginį pavadinimu „AuksoBiblio 2009“. Renginio metu buvo apdovanoti Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto bei Knygotyros ir dokumentotyros instituto darbuotojai. Nominacijos paskirtos atsižvelgiant tiek į profesines, tiek į ypatingas dėstytojų savybes, o laureatais tapo daugiausia Bibliotekininkystės ir informacijos 4 kurso studentų balsų surinkę asmenys. „AuksoBiblio 2009“ nominacijos ir laureatai: Mis inovacija – Jurgita Kunigiškytė; Misteris elegancija – Rimvydas Laužikas; Metų įvaizdis – Jelena Saikovič; Fakulteto bajoras – Arvydas Pacevičius; Metų relaksas – Ramunė Petuchovaitė; Mis tezauras – Marija Prokopčik; Fakulteto nuotaika – Vita Mozūraitė; Už meilę darbui – Osvaldas Janonis; Dekanų dekanas – Domas Kaunas; Vardinė Varnelio premija – Alma Braziūnienė; Metų punktualumas – Remigijus Misiūnas; Besišypsanti užklausa – Nijolė Bliūdžiuvienė; Mis gidė – Jurgita Rudžionienė.

„AuksoBiblio 2009“ metu buvo parodytas Bibliotekininkystės ir informacijos 4 kurso studentų sukurtas filmukas, skirtas Skaitymo metams paminėti. Išreiškiant padėką dėstytojams už toleranciją įvairių kultūrų studentams, buvo atlikta daina armėnų kalba. Renginio pabaigoje buvo pasakyti nuoširdūs padėkos žodžiai ir padarytos bendros dėstytojų ir studentų nuotraukos.

2009-07-10

Susimąsčiau ir pabandžiau įsivaizduoti save teisininke, bankininke... : interviu su Julija Niauraite


Štai ir mūsų antrasis „superbibliotekininko“ (tiksliau „superbibliotekininkės“) interviu.

2009 m. balandžio 30 d., ketvirtadienį, 10 val. 30 min. Kultūros ministerijos Baltojoje salėje įvyko 2008 metų geriausių bibliotekininkų apdovanojimo iškilmės. Tradicija tapusiame renginyje šiais metais buvo apdovanoti geriausio bibliotekos vadovo, geriausio bibliotekininko ir geriausio jaunojo bibliotekininko vardo laimėtojai. Pastarasis buvo suteiktas VU bibliotekos Elektroninės informacijos skyriaus vedėjai Julijai Niauraitei.

Julija Niauraitė susidomėjo „rock&roll bibliotekininko” idėja ir atsakė į mūsų klausimus:

- Kodėl ir kaip atsiradai bibliotekininkystėje? Kas tave pastūmėjo studijuoti bibliotekininkystę?

Jei atvirai, bibliotekininkystė pasirinko mane, o ne aš ją:) Sužinojusi, jog įstojau į Bibliotekininkystę ir informaciją, nebuvau labai patenkinta, tačiau mano požiūris į šias studijas pasikeitė jau pirmojo semestro metu. Jas baigusi, supratau, jog keturis metus praleidau ne veltui. Įgavau daug žinių ne tik iš knygos ir spaudos istorijos, bibliografijos, bet ir informacijos, bibliotekų ir informacijos centrų vadybos, projektinio darbo, interneto svetainių kūrimo, išmokau nebijoti viešai kalbėti ir reikšti savo mintis ir t.t. Šiuo metu net neįsivaizduoju, kad būčiau galėjusi studijuoti ką nors kito! O įgytas žinias ir įgūdžius sėkmingai naudoju ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime.

- Ką veiki dabar?

Šiuo metu dirbu Vilniaus universiteto bibliotekoje, vadovauju Elektroninės informacijos skyriui. Taip pat studijuoju VU Komunikacijos fakultete Bibliotekų ir informacijos centrų vadybą (magistras).

- Kadangi žinau, ką veiki - tai, buk gera, parašyk, kodėl dirbi bibliotekoje ir studijuoji BICV?

Į VU biblioteką atėjau dirbti iš karto po bakalauro studijų. Šį darbą pasiūlė bakalauro darbo vadovė dr. Žibutė Petrauskienė. Nuo pat pradžių dirbau su elektronine informacija ir bibliotekos elektroninėmis paslaugomis. Šiais dalykais domėjausi dar studijų metais, bakalauro darbas taip pat buvo su tuo susijęs, todėl pasiūlytas darbas man buvo įdomus ir patrauklus. Taip pat aktyviai užsiimu informaciniu raštingumu Vilniaus universitete, dėstau informacinio raštingumo paskaitas, vedu apmokymus ir pristatymus tiek studentams, tiek dėstytojams. Tam, kad pagilinčiau turimas žinias, nusprendžiau studijuoti magistro studijose. Ilgai nedvejojusi pasirinkau tęsti mokslus patinkančioje srityje ir be sunkumų įstojau į VU KF Bibliotekų ir informacijos centrų vadybą magistro studijas.

Tiesą sakant, anksčiau negalvojau, kad dirbti bibliotekoje gali būti smagu ir įdomu :) Juk dažniausiai apie bibliotekininkes galima išgirsti gana vienareikšmišką ir ne visai linksmai nuteikiančią nuomonę. Visgi, galiu drąsiai pasakyti, kad taip nėra. Čia suteikiamos visos galimybės naujoms iniciatyvoms įgyvendinti, saviraiškai, tobulėjimui, kvalifikacijos plėtrai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Be to, šiuo metu VUB dirba nuostabus kolektyvas, su kuriuo galima ne tik spręsti rimtus klausimus susirinkimų ar darbo grupių susitikimų metu, bet ir smagiai praleisti laisvalaikį:)

Per daugiau nei du metus darbo dar nebuvo tokio ryto, jog atsikėlusi ryte būčiau nenorėjusi eiti į darbą:) Ir šiuo metu net neįsivaizduoju, jog galėčiau dirbti kokį nors monotonišką darbą, nes VUB to niekada nebūna – kas dieną vis kas nors nauja, vienas projektas keičia kitą, tad liūdėti nebūna kada:)

Tik neretai kelia šypsena aplinkinių reakcija, kai jie sužino mano specialybę. Visgi, bibliotekininkės visiems asocijuojasi su knygų kalnais, griežta veido išraiška, megztais sijonais ir pan. Deja, tačiau ant mano darbo stalo prie kompiuterio dažniausiai guli darbo kalendorius, moksliniai straipsniai, dokumentai ir priklijuojami lapeliai, ant kurių surašyti įvairūs priminimai. Rūbų spintos turinys taip pat atitinka dabartinį laikmetį:) Ir tokių bibliotekininkų vis daugiau ir daugiau, tad gal vieną dieną visuomenė susitaikys su šiais pokyčiais :)

- Ar vertini savo darbą? Jei taip, tai kodėl?

Savo darbą vertinu. Dar labiau vertinu VUB kolegų ir direktorių pripažinimą, įvertinimą ir norą dirbti kartu. Jų dėka, t.y. pasiūlius mano kandidatūrą LR Kultūros ministerijai, šiais metais tapau geriausia 2008–ųjų metų jaunąja bibliotekininke už naujų bibliotekos paslaugų inicijavimą, kūrimą ir įgyvendinimą. Tai rodo man, jog esu teisingame kelyje, o ir pati jaučiu, kad dirbdama man mielą darbą galiu padaryti dar daugiau. Svarbu, kad nepritrūktų idėjų :)

Iš tikrųjų, jaučiu malonumą dirbdama bibliotekoje ir dar su tokia komanda, kuri supranta, jog biblioteka yra tokia pati organizacija, kaip ir bet kuri kita ir jai gali būti taikomi visi vadybos principai, o darbai daromi dabar, bet ne kažkada:)

- Ką planuoji nuveikti artimiausiu metu?

Artimiausi planai yra pabaigti vieną projektą, susijusį su informaciniu raštingumu, kuriuo ketiname nudžiuginti VU studentus ir dėstytojus naujaisiais mokslo metais. Kol kas nieko daugiau nenoriu apie jį pasakoti, nes tai bus staigmena!

Kalbant apie dar artimesnius darbus, tai šiandien ketinu pabaigti atsakinėti į šiuos klausimus ir tęsti kelių informacinio raštingumo modulių analizę.

- Kas tau labiausiai patiko studijų metu?

Kadangi mane visada domino su kompiuteriais susiję dalykai, todėl studijų metu labiausiai patiko su informacinėmis technologijomis susiję kursai (interneto svetainių kūrimas, informacijos tvarkybos ir ieškos kurso dalis apie duomenų bazes ir pan.). Taip pat gerai įsiminiau komunikacijos įgūdžių, lektologijos, informacijos vadybos, profesinės etikos, projektų valdymo, vadybos paskaitas. Tai tokios disciplinos, kurios naudingos visose gyvenimo srityse.

Kalbant ne vien apie studijuotus dalykus, patiko ir pati Komunikacijos fakulteto atmosfera, skatinimas bendrauti paskaitų ir seminarų metu, Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto dėstytojų noras perduoti ne tik savo žinias, bet ir išugdyti gerus specialistus. Negaliu pamiršti ir šviesios atminties profesorės A. Glosienės paskaitų, kurios turėjo nemažai įtakos apsisprendžiant sieti savo ateitį su bibliotekomis.

- Ką galėtum patarti abiturientams, kurie planuoja stoti i bibliotekininkyste?

Abiturientams, stojantiems į bibliotekininkystę pirmiausia patarčiau nekreipti dėmesio į stereotipus. Ir man studijuojant buvo tokių, kuriems buvo gėda prisipažinti, jog yra būsimi bibliotekininkai. Bet tai tik visuomenės primestos normos, nustatančios kas madinga, o kas ne. Jei savo ateitį renkiesi pagal vyraujančias madas, tad panašu, jog po kelių metu teks vėl keisti specialybę :)

O kitas patarimas – įstojus pasiruoškite linksmiems keturiems studijų metams. Bus visko, bet tikiu, kad diplomų įteikimo dieną studijų metus prisiminsite su šypsena ir nostalgija :)

- Jei galėtumei pakeisti specialybę, ar keistum?

Dabar susimąsčiau ir pabandžiau įsivaizduoti save teisininke, bankininke ir pan. Ne... :) Niekada gyvenime :)

2009-07-09

Apie šiaurietišką jaukumą, saulės gaudymą ir spindinčias akis

Kalbėti apie bibliotekų architektūrą, dizainą yra taip pat įdomu kaip ir apie naujas web.2 technologijas ar kažkur nepelnytai nugramzdintą bibliotekininko prestižą.
Dažnam architektų žurnale ar albume išvysime pasididžiavimu tviskančius bibliotekų pastatus.
Akį patrauks įmantrios formos, spalvos, šviesa.. Visa tai pamačius gyvai, nustembi, kaip žurnalo paveiksliukai užsipildo tikru gyvenimu: daugybe besilankančių žmonių, protingų skaitytojų, spindinčiomis akimis bibliotekininkų.
Visa tai atrasti be galo malonu! Ir nebūtinai vien pastatai lemia tą akių spindėjimą. Nors sunku nesutikti, kad aplinka labai inspiruoja.. O dar jei gali joje kurti ir save išreikšti sau maloniausiu būdu.

Vienas tokių pavyzdžių – Norvegijos sostinėje įsikūręs Vadybos institutas BI. Keturių milžiniškų kubų junginyje BI yra tarsi atskiras pasaulis, kuriame viskas atvira, šviesu ir erdvu. Žymus norvegų architektas Niels Torp, suprojektavęs taip pat ir Oslo oro uostą bei kitus žymius pastatus, sukūrė itin mėgstamą tūkstančiams studentų aukštąją mokyklą. Pačioje saulėčiausioje vietoje įkurdinta Biblioteka. Sutikite, kad vietos skyrimas,dažnai parodo ir statusą. Tad niekas BI neabejoja Bibliotekos prestižu, verte, reikalingumu ir t.t

Biblioteka siekia padėti BI tapti lyderiaujančia Europos verslo mokykla. Toks tikslas atrodo sveikai ambicingas bibliotekai, moderniai nuo pat pirmojo laiptelio, išdidžiai įsikūrusiai 6500 kv.m. pačioje garbingiausioje vietoje, su panoraminiu vaizdu ir šiaurietiškos saulės menkai dovanojama šviesa. Sukurta įkvėpti, – taip teigia jaunatviškas BI bibliotekos kolektyvas apie savo darbovietę. Apie 30 bibliotekininkų atlieka visas įprastines ir pačias moderniausias paslaugas. Visi rotacijos keliu dirba aptarnavime, specializuojasi kokioje nors savo srityje, o kartą per savaitę tiesiog susitinka pabūti, pavaišinti namie pagamintu pyragu ar pažiūrėti kartu kokį nors kino filmą.

Šiaurietiškai stilinga, jauku, ramu, gera. Tikrai įkvepia! Aplankykite, jei tik bus proga ir perduokite šilčiausius linkėjimus!

Vilmos Karvelytės stažuotė Jeilio universiteto bibliotekoje

Bibliotekininko veikla pastaraisiais metais dėl informacinių technologijų ir komunikacijos priemonių raidos sparčiai keitėsi, susidurdama su vis sudėtingesniais iššūkiais. Bibliotekose atsirado nauji skyriai, kūrėsi naujos pareigybės, pradėta daug dėmesio skirti darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir kompetencijos plėtrai.

VU universiteto bibliotekoje taip pat kiekvienais metais vis daugiau specialistų dalyvauja įvairiose stažuotėse, seminaruose, bei konferencijose tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. 2008 m. vasario mėnesį, pradėjusi dirbti naujai įsteigtame VUB Mokslinės informacijos duomenų centre (MODUS), aš irgi iškart ėmiau ieškoti galimybių pasitobulinti, pasisemti naujų žinių bei idėjų, kad atitikčiau man keliamus reikalavimus ir prisidėčiau prie bibliotekos misijos teikti aukščiausios kokybės informacines paslaugas. Parengusi motyvaciją laimėjau stažuotę Jeilio universiteto bibliotekoje ir praėjusių metų rudenį trims mėnesiams išvykau į Konektikuto valstiją Šiaurės Amerikoje.

Stažuotė pranoko visus mano lūkesčius, turėjau galimybę ne tik susipažinti su vienos didžiausių Amerikos akademinių bibliotekų veikla, jos elektroniniais resursais ir paslaugomis, bet ir pakeliauti po šią gražią šalį, aplankyti keturias kitas didžiausias Amerikos mokslines bibliotekas (Kongreso biblioteką, Niujorko viešąją biblioteką, Harvardo universiteto biblioteką ir Vašingtono universiteto biblioteką Sietle). Šių kelionių metu sutikau daugybę įdomių žmonių, pamačiau įspūdingus bibliotekų statinius (pradedant senovės graikų stiliumi pastatyta Kongreso biblioteka ir baigiant labai moderniu ir unikaliai atrodančiu stikliniu Sietlo viešosios bibliotekos pastatu). Turėjau daug trumpų, bet labai informatyvių susitikimų, galėjau dar kartą padiskutuoti apie skaitmeninių dokumentų išsaugojimą, sužinoti apie bibliotekų vykdomus skaitmeninimo projektus, bei teikiamas elektronines paslaugas. Aš įgijau žinių ir tose sferose, kurios man buvo dar visai naujos: tinklalapių archyvavimas, laikraščių išsaugojimas, nacionalinė skaitmeninės informacijos infrastruktūros programa, pasaulinės skaitmeninės bibliotekos projektas ir t.t.

Ši stažuotė ne tik praplėtė mano profesines žinias įvairiais man aktualiais ir įdomiais bibliotekiniais klausimais, leido išvysti Vilniaus universiteto bibliotekos ir bibliotekininkų perspektyvas, bet ir suteikė neįkainojamos tarpkultūrinės patirties. Gyvendama Amerikoje sutikau daug nuostabių žmonių iš viso pasaulio, įsitraukiau į aktyvų vietos lietuvių kultūrinį ir socialinį gyvenimą, dalyvavau įspūdinguose seminaruose ir paskaitose, aplankiau daug koncertų, spektaklių bei įsimintinų meno, muzikos ir istorijos muziejų. Apie kultūrų skirtumus buvau daug girdėjusi dar besimokydama universitete, bet tai negali atstoti tikros patirties, kuri įgyjama gyvenant kitoje šalyje, kultūroje ar visuomenėje. Niekada negalvojau, kad per tokį trumpą laiką išmoksiu tiek daug, kalbant ne tik apie profesinį kontekstą, bet ir apie gyvenimiškas mokyklą. Mokyklą, kurios niekada nepamiršiu.


Aš su Slavų ir Rytų Europos kolekcijų vadove, stažuotės kuratore, Tatjana Lorkovič









Sietlo viešoji biblioteka








Sterling Memorial bibliotekos Bibliografijos skaitykla

2009-07-07

Biblioteka 2.0: griauti mitus ir prisijaukinti technologijas

Esu Eglė Vidutytė – VU KF bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos 3 kurso studentė. Nagrinėjau netradicinį bibliotekos modelį – Biblioteka 2.0. Tai buvo unikali galimybė išreikšti savitą požiūrį į sritį, kuria diskutuoja ne tik bibliotekininkystės, bet ir kitų sričių specialistai. Gilinimasis į naująsias bibliotekų paslaugas, vertė susimąstyti, kad žmonės, gyvenę Senovės Graikijoje, ir šiuolaikinės visuomenės atstovai – remiąsi mitais, kurie gausiai persismelkę bibliotekų darbe.

Ne vienam gali atrodyti, kad biblioteka savo įvaizdžiui skiria per mažai dėmesio. Todėl teigiamo ir šiuolaikiško įvaizdžio formavimui gali pasitarnauti naujos kartos internetas (angl. Web 2.0), kurio technologijas ėmė taikyti bibliotekos. Patirtis atskleidė, kad bibliotekų kuriami tinklaraščiai gali būti sutinkami kaip visiška naujiena ir nebūtinai vien teigiamai. Atsirado teigiančių, kad biblioteka turi išlikti knygų saugykla ir apsiriboti knygų išdavimu skaitytojams. Todėl kursiniame darbe buvo siekiama didinti paslaugų žinomumą, kurias teikia Biblioteka 2.0. Parodyti, kad tokia biblioteka laisvai kuria podcastus, registruojasi socialinių tinklų svetainėse ir bendrauja su savo vartotojais, inicijuoja wiki puslapių atsiradimą, suteikia galimybę virtualiai bendrauti per chatbot‘us (ang. Instant Messengers).

Biblioteka 2.0 turi dominti ne tik bibliotekas, komunikacijos ir informacinių technologijų specialistus, bet ir jaunus žmones, kurie nepaklystų „beribiame, tamsiame informacijos chaose“, o kurtų informacinį turinį kartu su bibliotekomis.

Pamąstymai apie bibliotekininko darbotvarkę skaitmeniniame amžiuje

Šiandien kiekvienas iš mūsų yra skaitmeninės informacijos kūrėjas – fotografuojame skaitmeninėmis kameromis, skenuojame, turime nemažas failų bibliotekas asmeniniuose kompiuteriuose, skelbiame informaciją internete – svetainėse, tinklaraščiuose, socialiniuose tinkluose. Laikraščiai, enciklopedijos, knygos – visa tai irgi „migravo“ į internetą. Informaciją ieškome Google. Todėl ne vienam tikriausia kyla klausimas: „O kam reikalingas bibliotekininkas? Gal ši profesija apskritai nereikalinga skaitmeniniame amžiuje, kai viskas yra internete, o rasti informaciją padeda paieškos sistemos?“

Tačiau nemažai faktų ir tyrimų rodo, kad darbo bibliotekininkams visiškai nesumažėjo. Pradžiai, keli pasvarstymai šia tema.

Nors informacija ir paieškos įrankiai prieinami daugeliui, ne kiekvienas moka jais tinkamai pasinaudoti. 2008 m. Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimo apie „Google kartos“ elgseną ieškant ir naudojantis informacija rezultatai parodė, kad nors šios kartos atstovai puikiai orientuojasi šiuolaikinėse technologijose, jie nėra paieškos ekspertai:

  • Šiuolaikinis interneto vartotojas neskiria pakankamai laiko ir dėmesio informacijos kokybei įvertinti, taigi nežinia, ar tai, ką jis randa yra objektyvu, nauja ir naudinga.

  • Nemažai „Google kartos“ vartotojų neturi supratimo, kaip ieškoti informacijos efektyviai, todėl gali nukentėti jų paieškos rezultatų tikslumas, bus sugaištama daugiau laiko ieškant informacijos.

  • Paieškos sistemai pateikus ilgą rezultatų sąrašą, šiuolaikinis interneto vartotojas dažniausia susiduria su sunkumais vertindamas, koks rezultatas jam yra tinkamiausias. Dažniausia pasinaudojama tuo šaltiniu, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo tinkamas (Information behaviour of the researchers of the future, 2008).


Tačiau gebėjimas efektyviai ieškoti, rasti ir vertinti informaciją, arba kitais žodžiais, informacinis raštingumas, yra kertinis šiuolaikinio žmogaus gebėjimas, kurio reikšmę galėtumėm prilyginti gebėjimui skaityti ir rašyti. Klaidinanti, pasenusi informaciją ar negebėjimas įvertinti informacijos kokybės tikrai gali padaryti daug žalos. Tai gali būti ne tik sumažintas pažymis už referatą ar kursinį darbą, perrašytą iš Vikipedijos :).

Bibliotekininko vaidmuo keliant žmonių informacinį raštingumą yra labai svarbus – būtent bibliotekininkai kuria metodikas, kaip vertinti įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonių gebėjimus ieškoti, rasti ir vertinti informaciją, kaip efektyviai ugdyti darbo su informacija įgūdžius. Tarptautinės organizacijos IFLA ir UNESCO netgi sukūrė portalą InfoLit Global, kuriame sutelkiama viso pasaulio bibliotekininkystės ir informacijos specialistų, pedagogų patirtis kuriant bei įgyvendinant informacinio raštingumo programas.

Dar viena šiuolaikinio laikmečio savybė, kuri tik prideda darbo bibliotekininkui, yra informacijos perkrova. Informacijos technologijų analitikų skaičiavimais jau 2007m. skaitmeninės informacijos, sukurtos visame pasaulyje, apimtys siekė 281 ekzabaitą (1 ekzabaitas = 1018 baitų), ir šis skaičius nuolat auga (stebėti nuolatinį skaitmeninės informacijos augimą galima čia: http://www.emc.com/digital_universe).

Kiekvienas šiuolaikinis gyventojas vienaip ar kitaip susiduria su informacijos perkrova – tai gali būti milijoninis Google rezultatų sąrašas, ar visa darbo diena, praleista ieškant ir atrenkant interneto informaciją, būtiną darbui, studijoms ar moksliniams tyrimams. Informacijos tvarkymas gali kainuoti – tyrinėtojų paskaičiavimais, informacijos vartotojai, kurių darbovietėje yra biblioteka, sutaupo vidutiniškai 9 darbo valandas ir apie 2218 JAV dolerių kiekvienai informacijos užklausai (Resources for employers, 2008). Be to, organizacijų darbuotojai prisipažįsta, kad norėtų daugiau laiko skirti informacijos naudojimui, o ne tvarkymui. LexisNexis tyrimo JAV rezultatai parodė, kad net 68% darbuotojų išreiškė tokį pageidavimą (Resources for employers, 2008).

Tuo tarpu informacijos paieška, atsakymas į vartotojų užklausas – tai profesionalus bibliotekininkų darbo baras. Šiandien pasitelkdami šiuolaikines informacijos technologijas, bibliotekininkai padeda greitai rasti atsakymus į iškilusius klausimus ir moksleiviui, ir mokslininkui, ir profesionalui. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto bibliotekos skaitytojai gali pasikonsultuoti su bibliotekininkais, pasitelkę Skype programą. Akademinės ir viešosios bibliotekos anglakalbėse pasaulio šalyse netgi kuria tarptautinius atsakymo į vartotojų užklausas tinklus. Įsivaizduokite, kad gyvenate JAV ir naktį rašant referatą jums kilo klausimas, kurį reikia skubiai išsiaiškinti, nes referatą reikia parengti rytojui. Atverčiate bibliotekos svetainę ir tiesiog įrašote į langelį klausimą – tuoj pat su jumis pasisveikina bibliotekininkas ir pagelbsti. O jūs net nežinote, kokios šalies bibliotekos – Naujosios Zelandijos, Jungtinės Karalystės ar JAV – darbuotojas jus aptarnavo. Aibę pavyzdžių, kaip bibliotekos naudoja įvairias technologijas, siekdamos operatyviai ir efektyviai atsakyti į vartotojų klausimus, rasite čia (http://www.libsuccess.org/index.php?title=Online_Reference).

Taigi kūrybinio darbo erdvė gana plati – pirmyn į naujovių sukūrį! O aš dar pažadu pamąstymus pratęsti ir pasidalyti kitais įdomiais pavyzdžiais...

Įdomu:

The diverse and exploding digital universe: an updated forecast of worldwide information growth through 2011 [interaktyvus]. March 2008 [žiūrėta 2009 m. liepos 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emc.com/collateral/analyst-reports/diverse-exploding-digital-universe.pdf

Information behaviour of the researchers of the future [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2009 m. liepos 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.jisc.ac.uk/media/documents/programmes/reppres/gg_final_keynote_11012008.pdf

Resources for employers: why you should employ an information professional [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2009 m. liepos 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.sla.org/content/SLA/professional/employresources/index.cfm

2009-07-03

Atsiliepimai apie rašytą kursinį darbą

Esu Žydrūnė Šaulianskaitė – VU KF bibliotekininkystės ir informacijos studijų programos 3 kurso studentė. Rašiau kursinį darbą tema "Bibliotekininkas 2.0" kuriame analizuotos Web 2.0 paslaugos (tinklaraščiai, Facebook, YouTube, Wikipedia ir kt.) ir jų pritaikymo bibliotekose galimybės, taip pat bandyta atskleisti kas yra biblioteka 2.0 ir kokio specialisto - bibliotekininko 2.0 jai reikia. Šios temos analizė parodė, kad bibliotekos turi kur tobulėti ir Web 2.0 paslaugų taikymas yra viena iš jos atsinaujinimo sričių. Biblioteka 2.0 - tai kažkas nauja, įdomaus ir dar ne iki galo atskleista, tačiau jau dominančio ne vieną. Akivaizdu, kad bibliotekų ir bibliotekininkų darbas nuolat tobulėja, yra ieškoma naujų paslaugų pateikimo būdų, sudaromos mokymosi visą gyvenimą galimybės, skatinamas skaitymas, skatinamas bibliotekininkų kūrybiškumas, laisvumas. Galima būtų drąsiai teigti, kad ši tema yra aktuali esamiems ir būsimiems bibliotekininkams, kitiems informacijos specialistams ar asmenims, dirbantiems su informaciniais procesais. Taipogi tai turėtų būti aktualu ir nuolat tobulėti turintiems šiuolaikinės visuomenės nariams

2009-07-02

Pokštai, krokodilai ir saviraiškos laisvė: interviu su prof. Paul'u Sturges'u

Štai ir mūsų pirmasis „superbibliotekininko“ interviu. Profesorius Paul'as Sturges'as iš Loughborough universiteto (Jungtinė Karalystė) susidomėjo „rock&roll bibliotekininko” idėja ir atsakė į mūsų klausimus.

Pirmiausia, keletas žodžių apie mūsų pašnekovą. Bibliotekininkystės ir informacijos tyrinėtojas Paul'as Sturges'as nagrinėja intelektinės ir saviraiškos laisvės klausimus. Jis yra ilgametis IFLA (Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos) Laisvos informacijos prieigos ir saviraiškos komiteto (FAIFE) pirmininkas. Daug keliavęs, nemažai dirbęs Afrikoje, Paul'as yra įdomus pašnekovas, turintis puikų humoro jausmą. Jam suteiktas Pretorijos universiteto „nepaprastojo profesoriaus“ (professor extraordinary) vardas daug ką pasako. Neseniai bendravusi su Paul'u tarptautinėje konferencijoje LIDA 2009 (Bibliotekos skaitmeniniame amžiuje 2009) sužinojau apie jį nemažai įdomių dalykų. Taigi apie viską – kaip siejasi komedijos žanro artistų pasirodymai ir saviraiškos laisvė, krokodilai ir bibliotekininkystė – skaitykite žemiau.

Kodėl pasirinkote dėstyti ir tyrinėti bibliotekininkystę ir informaciją? Kas jums atrodo patraukliausia jūsų darbe?

Aš nesirinkau dėstyti ar atlikinėti tyrimus bibliotekininkystės ir informacijos srityje – ta veikla pati pasirinko mane. Dirbau kaimo viešųjų bibliotekų sistemoje (Šropširo apskrities bibliotekoje) ir mėgau tikrąją bibliotekininkystę, o ne administracinį darbą ir apribojimus, kuriuos lėmė labai tradicinė sistema. Pamačiau skelbimą tyrinėtojo pareigoms Londone ir ganėtinai atmestinai užpildžiau paraišką konkursui, verčiau svajodamas turėti nepriklausomą darbą Londone, nei tikėdamasis realiai jį gauti. Bet aš gavau jį ir tris nuostabius metus (1970-3 m.) keliavau po mokslines bibliotekas ir archyvus Britanijoje ir grožėjausi Londonu (kuris tais laikais vis dar buvo svingo miestu). Paskui mano darbo sutartis baigėsi. Aš nusiunčiau kelias paraiškas ir gavau bibliotekininkystės ir informacijos dėstytojo darbą Lofboro universitete. Neturėdamas išankstinių ketinimų likti, aš išdirbau ten iki 2008 metų, kai išėjau į paankstintą pensiją. Nors viskas vyko labai spontaniškai, aš supratau, kad mane vis labiau ir labiau domina moksliniai tyrimai. Pirmajam mano padalinio vadovui nelabai rūpėjo, ką aš noriu tyrinėti, ir man teko patobulėti priešinantis pastangoms įtraukti mane į labiau struktūruotus komandinius tyrimus (pvz., gavusius didelę finansinę paramą iš Europos Sąjungos ir kt.). Taigi jau tuo laiku, kai ruošiausi išeiti į pensiją, buvau visiškai nekontroliuojamas.

Ar galite prisiminti įdomiausią bibliotekininkystės ir informacijos srities iniciatyvą ar projektą jūsų karjeroje?

Mažas projektas Malavyje [Afrikos valstybė – vert. pastaba], kur apklausinėdamas ūkininkus ir agrarinės plėtros tarnybų agentus eidavau dulkėtais keliais į niūrius skurdo nualintus kaimus drauge su vietiniais (dėl jų geografijos ir kalbos žinių), buvo labai laimingas laikas. Ta patirtis apibendrinta straipsnyje „Informacijos aprūpinimo grandinė Malavio kaimuose“ , paskelbtame žurnale Tarptautinė informacijos ir bibliotekų apžvalga (International Information and Library Review) 1996 m. Žmonės buvo puikūs, jie pasiūlė nuostabias idėjas, tai buvo žavingas mažas epizodas.

Konferencijoje „Bibliotekos skaitmeniniame amžiuje 2009” jūs pristatėte saviraiškos laisvės tyrimą, kuriame nagrinėjote komedijos žanro artistų elgseną sprendžiant ar viešai pasakyti tam tikrą pokštą. Kas įkvėpė jus tirti šią bendruomenę?

Kaip ir daugelis dalykų, kuriuos dariau, tuo metu tai atrodė tiesiog natūralu. Susidomėjau įžeidimų klausimu, nagrinėdamas saviraiškos laisvę ir prieštaravimus sukėlusias Danijos karikatūras, kurios išjuokė pranašą Mahometą. Į savo straipsnį 2006 m. IFLA žurnale (IFLA Journal) įterpiau nedidelę pastraipą apie tai, kaip komedijos žanro artistai kontroliuoja galintį įžeisti pasirodymų turinį. Retkarčiais nueidavau į komedijos klubus (ir netgi pasiimdavau su savimi diktofoną, kad nepraleisčiau ko nors). Daugelyje pokštų slypėjo išmoningi įžeidimai, todėl aš pagalvojau: „Kodėl gi neapklausus komedijos žanro artistų – juk jie visada ant ribos ir nukelia ją tiek, kiek tik įmanoma?“ Ir aš tai padariau.

Kokia veikla bibliotekininkystės ir informacijos srityje užsiimate šiuo metu?

Ketinu daugiau padirbėti komedijos žanro srityje, galbūt, patyrinėti pokštų kūrimą, nagrinėjant tai kaip bet kokių kitų žinių – nerimo vąšeliu ar branduolinės fizikos – kūrimo procesą. Paskui, galbūt, aš nuveikčiau ką nors religijos ir saviraiškos laisvės srityje. Dabar, kai rašau atsakymus į šiuos klausimus, rengiu konferencijos pristatymą apie vaiko teisę į informaciją. Tikriausia nustosiu tyrinėti tik tuomet, kai pasibaigs įdomios temos.

Jūsų informacijos skiltyje Lofboro universiteto svetainėje yra nuotrauka su krokodilu. Ar galite papasakoti šios nuotraukos istoriją? Kokiomis aplinkybėmis susitikote su krokodilu, ir kodėl jis sutiko su jumis nusifotografuoti? :)

Krokodilas yra tiesiog neskoningo turizmo apraiška, nors tuo metu man atrodė, kad tai rimta dalis mano susidomėjimo dvasinio gyvenimo sąsajomis su bibliotekininkyste ir informacija. Kolegos iš Burkina Faso paklausė, ar norėčiau nuvykti į įdomų kaimą. Kai atvykome, sužinojau, kad įėjimas kainuoja apie vieną eurą ir jį sumokėjus įteikiamas viščiukas. Greitai supratau, kad viščiukas skirtas ne man, o krokodilui. Kol jo dėmesys buvo sutelktas į viščiuko (gyvo) valgymą, turėjau galimybę nusifotografuoti. Tačiau įdomiausia buvo vaikščiuoti su vietos gyventoju tarp kitų krokodilų ir klausytis, kodėl kaimo bendruomenė gyvena kartu su gyvūnais, kurie daugelio žmonių laikomi labai pavojingais.

Apie prof. P. Sturges'o tyrimus galima pasiskaityti (ir pasigrožėti krokodilu) čia: http://www.lboro.ac.uk/departments/dis/people/psturges.html

Kodėl mano kursinis darbas buvo skirtas bibliotekoms 2.0?

Esu Sonata Dirsytė – VU KF bibliotekininkystės ir informacijos mokslų studijų programos 3 kurso studentė. Mano kursinio darbo tema buvo „Bibliotekininkų mokymasis 2.0“. Ši tema apėmė ne tik bibliotekos 2.0 paslaugas, bet ir bibliotekininkų mokymo(si) iniciatyvas, kursus, kurie bibliotekų darbuotojus supažindina ir įgalina panaudoti savo darbe naujausias technologijas. Taip išplečiamos bibliotekų paslaugos ir priartinamos prie šiuolaikinio vartotojo. Bibliotekos 2.0 tema yra gan nauja, mažai tyrinėta, todėl buvo įdomu į ją gilintis, išbandyti naujas Web 2.0 paslaugas (angl. LibraryThing, Twitter, Flickr ir t.t). Džiugina tai, jog pamažu šios paslaugos imamos naudoti ir Lietuvos bibliotekose, daugėja bibliotekininkų ir bibliotekų vartotojų mokymo(si) programų, projektų (pvz.: „Bibliotekos pažangai“). Būtent pastarasis projektas įrodo, jog bibliotekininkų darbas yra nesibaigiantys nauji atradimai, mokymasis, tobulėjimas visą gyvenimą, reikalaujantys kūrybiškumo.

Filmukas apie bibliotekų ateitį:"Visur yra čia!" (in English)

Kas yra biblioteka interneto laikais? Gal čia atsakymas: http://www.librarybytes.com/2009/06/future-libraries-in-networked-world.html

Kompiuterizuotos bibliotekos

Šiandien sunku kompiuterį bibliotekoje vadinti didele naujove. Iš tiesų kompiuteris jau kelis dešimtmečius bibliotekininkams yra labiau įprastas darbo įrankis. Nors reikia pripažinti, kad apie trečdalis kaime veikiančių viešųjų bibliotekų šiandien dar neturi nei kompiuterių, nei įvairialypei informacijai tinkamo interneto ryšio - bet tokia situacija, labai tikiuosi, bus pakeista iki 2011 metų - pagaliau pasieksime, kad mieste ir kaime gyvenantys žmonės artimiausiose viešosiose bibliotekose turėtų vienodas galimybes naudotis elektroninėmis paslaugomis ir informacija. Čia "baigiamojo", tikiuosi, bibliotekų kompiuterizavimo projekto pradžia: http://www.bibliotekospazangai.lt/Lists/Posts/Post.aspx?ID=64 Pagaliau - nutūps ant žemės ilgai virš Lietuvos sklandžiusi informacinės visuomenės idėja. Bet nepaisant to, viešojoje erdvėje vis dar pasigirsta keistų, mano požiūriu, klausimų, kuriuos paveikta viso ko topinimo tendencijos sudėliojau į TOP3 ir kviečiu visus "bloggiečius" paieškoti atsakymų: 1) Kam reikia kaimo žmogui interneto? 2) Kam žemdirbiui duomenų bazės? 3) Kam kompiuterizuoti bibliotekas, jei kiekvienas turi kompiuterį namuose?

2009-07-01

Kviečiame tapti rock&roll bibliotekininko bendraautoriais!

Kviečiame visus prisijungti prie tinklaraščio autorių komandos!
Turite ką papasakoti - tapkite bendraautoriu. Į tinklaraštį gali rašyti visi,
tačiau susitariame laikytis tam tikrų taisyklių:

1. Pranešimuose neįžeisti ir nediskriminuoti kitų žmonių.
2. Kai reiškiame savo asmeninę nuomonę, ją pagrįsti ir paaiškinti.
3. Kai kalbame apie atskirą atvejį, nepristatyti jo kaip bendros taisyklės.
4. Kai remiamės kitų autorių mintimis ir idėjomis, nurodome šaltinį.

Norint tapti tinklaraščio autoriu reikia parašyti mums:

Zinaidai (zinaida.manzuch@gmail.com) arba Jelenai (jelena.konieczna@gmail.com)

Bibliotekininkas naujųjų informacinių technologijų pasaulyje

Vis dažniau girdime – Web 2.0, Web 2.0 priemonės, Marketingas 2.0, Biblioteka 2.0, Bibliotekininkas 2.0…. Kas tai?

Web 2.0 – naujas požiūris į pasaulinį tinklą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas žmonių idėjoms ir kūrybingumui, o ne technologinėms žinioms. Dėmesio centre atsiranda nebe interneto svetainės, bet vartotojai, rašantys tinklaraščius (angl. - blogs), kuriantys viki svetaines (angl. – wiki), publikuojantys vaizdo ir garso įrašus, bendraujantys socialinių tinklų svetainėse.

Biblioteka 2.0 – tai Web 2.0 principų bei įrankių adaptacija bibliotekinėje erdvėje ir naujas bibliotekų paslaugų teikimo modelis, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas vartotojui, o paslaugos teikiamos interaktyviais, įtraukiančiais dalyvavimą skatinančiais būdais.

Bibliotekininkas 2.0 yra kūrybiškas, novatoriškas, kompetentingas ir bendraujantis, nebijantis iššūkių ir naujovių.

Norėčiau pasidžiaugti Vilniaus universiteto bibliotekos (http://www.mb.vu.lt/) Web 2.0 veikla, kurioje aš pati ir dirbu. Ši biblioteka:

Sveiki atvykę į tinklaraštį rock&roll bibliotekininkas!

Sveiki,

džiaugiamės, kad užsukote į tinklaraštį "rock&roll bibliotekininkas" :)
Jį kuria margaspalvė Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto jaunųjų dėstytojų ir doktorančių komanda. Dirbame, mokomės ir dėstome. Keliaujame ir bendraujame, matome ir pažįstame nemažai kūrybingų žmonių, dirbančių bibliotekose, studijuojančių ar dėstančių bibliotekininkystę. Todėl ir kilo ši mintis - sukurti kūrybingų bibliotekininkų bendravimo erdvę tinkle.

Kodėl "rock&roll"? Todėl, kad bibliotekininkas pats sukuria save ir būtent taip jį mato kiti. Galbūt, kam nors labiau patiktų "jazz" ar "disco" - sveikintina, svarbiausia, kad šioje melodijoje skambėtų vizijų, siekių, atradimų ir priimtų iššūkių motyvai.

Komandos vardu,

Zinaida

BOBCATSSS - tarptautinis bibliotekininkystės studentų simpoziumas

BOBCATSSS - tai kasmetinė tarptautinė bibliotekininkystės ir informacijos studentų konferencija, rengiama nuo 1993 metų. Ši konferencija unikali tuo, kad ji rengiama pačių studentų, kurie sprendžia konferencijos temos, pranešimų, finansavimo, logistikos ir kitus klausimus.

BOBCATSSS - puiki galimybė išbandyti savo jėgas organizuojant tarptautinę konferenciją ir/ar rengiant savo pirmąjį tyrimą bei pranešimą. Pagaliau, tai smagus renginys, jame galima susipažinti su bibliotekininkystės ir informacijos studentais, dėstytojais ir tyrinėtojais iš Europos ir kitų pasaulio šalių.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentai yra nuolatiniai konferencijos dalyviai.

2009 metais Edvaldas Baltrūnas, Aistė Lileikaitė parengė stendinį pranešimą "What management style is obtained in Lithuanian libraries?" (vadovaujant doc. dr. Jurgitai Rudžionienei)

2008 metais Asta Čypaitė, Justina Šerkšnienė ir doc. dr. Jurgita Rudžionienė parengė pranešimą "Information access for disabled students".

2010 metais BOBCATSSS vyks Parmoje, Italijoje (http://bobcatsss2010.unipr.it/). Konferencijos tema: "Bridging the digital divide: libraries providing access for all?" (Įveikiant skaitmeninę atskirtį: bibliotekos, teikiančios prieigą visiems?). Tai puiki proga bibliotekininkystės studentams dalyvauti ir skaityti pranešimą. Kreipkitės į dėstytojus ir kartu renkite pranešimus!