Pamąstymai apie bibliotekininko darbotvarkę skaitmeniniame amžiuje

Šiandien kiekvienas iš mūsų yra skaitmeninės informacijos kūrėjas – fotografuojame skaitmeninėmis kameromis, skenuojame, turime nemažas failų bibliotekas asmeniniuose kompiuteriuose, skelbiame informaciją internete – svetainėse, tinklaraščiuose, socialiniuose tinkluose. Laikraščiai, enciklopedijos, knygos – visa tai irgi „migravo“ į internetą. Informaciją ieškome Google. Todėl ne vienam tikriausia kyla klausimas: „O kam reikalingas bibliotekininkas? Gal ši profesija apskritai nereikalinga skaitmeniniame amžiuje, kai viskas yra internete, o rasti informaciją padeda paieškos sistemos?“

Tačiau nemažai faktų ir tyrimų rodo, kad darbo bibliotekininkams visiškai nesumažėjo. Pradžiai, keli pasvarstymai šia tema.

Nors informacija ir paieškos įrankiai prieinami daugeliui, ne kiekvienas moka jais tinkamai pasinaudoti. 2008 m. Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimo apie „Google kartos“ elgseną ieškant ir naudojantis informacija rezultatai parodė, kad nors šios kartos atstovai puikiai orientuojasi šiuolaikinėse technologijose, jie nėra paieškos ekspertai:

  • Šiuolaikinis interneto vartotojas neskiria pakankamai laiko ir dėmesio informacijos kokybei įvertinti, taigi nežinia, ar tai, ką jis randa yra objektyvu, nauja ir naudinga.

  • Nemažai „Google kartos“ vartotojų neturi supratimo, kaip ieškoti informacijos efektyviai, todėl gali nukentėti jų paieškos rezultatų tikslumas, bus sugaištama daugiau laiko ieškant informacijos.

  • Paieškos sistemai pateikus ilgą rezultatų sąrašą, šiuolaikinis interneto vartotojas dažniausia susiduria su sunkumais vertindamas, koks rezultatas jam yra tinkamiausias. Dažniausia pasinaudojama tuo šaltiniu, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo tinkamas (Information behaviour of the researchers of the future, 2008).


Tačiau gebėjimas efektyviai ieškoti, rasti ir vertinti informaciją, arba kitais žodžiais, informacinis raštingumas, yra kertinis šiuolaikinio žmogaus gebėjimas, kurio reikšmę galėtumėm prilyginti gebėjimui skaityti ir rašyti. Klaidinanti, pasenusi informaciją ar negebėjimas įvertinti informacijos kokybės tikrai gali padaryti daug žalos. Tai gali būti ne tik sumažintas pažymis už referatą ar kursinį darbą, perrašytą iš Vikipedijos :).

Bibliotekininko vaidmuo keliant žmonių informacinį raštingumą yra labai svarbus – būtent bibliotekininkai kuria metodikas, kaip vertinti įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonių gebėjimus ieškoti, rasti ir vertinti informaciją, kaip efektyviai ugdyti darbo su informacija įgūdžius. Tarptautinės organizacijos IFLA ir UNESCO netgi sukūrė portalą InfoLit Global, kuriame sutelkiama viso pasaulio bibliotekininkystės ir informacijos specialistų, pedagogų patirtis kuriant bei įgyvendinant informacinio raštingumo programas.

Dar viena šiuolaikinio laikmečio savybė, kuri tik prideda darbo bibliotekininkui, yra informacijos perkrova. Informacijos technologijų analitikų skaičiavimais jau 2007m. skaitmeninės informacijos, sukurtos visame pasaulyje, apimtys siekė 281 ekzabaitą (1 ekzabaitas = 1018 baitų), ir šis skaičius nuolat auga (stebėti nuolatinį skaitmeninės informacijos augimą galima čia: http://www.emc.com/digital_universe).

Kiekvienas šiuolaikinis gyventojas vienaip ar kitaip susiduria su informacijos perkrova – tai gali būti milijoninis Google rezultatų sąrašas, ar visa darbo diena, praleista ieškant ir atrenkant interneto informaciją, būtiną darbui, studijoms ar moksliniams tyrimams. Informacijos tvarkymas gali kainuoti – tyrinėtojų paskaičiavimais, informacijos vartotojai, kurių darbovietėje yra biblioteka, sutaupo vidutiniškai 9 darbo valandas ir apie 2218 JAV dolerių kiekvienai informacijos užklausai (Resources for employers, 2008). Be to, organizacijų darbuotojai prisipažįsta, kad norėtų daugiau laiko skirti informacijos naudojimui, o ne tvarkymui. LexisNexis tyrimo JAV rezultatai parodė, kad net 68% darbuotojų išreiškė tokį pageidavimą (Resources for employers, 2008).

Tuo tarpu informacijos paieška, atsakymas į vartotojų užklausas – tai profesionalus bibliotekininkų darbo baras. Šiandien pasitelkdami šiuolaikines informacijos technologijas, bibliotekininkai padeda greitai rasti atsakymus į iškilusius klausimus ir moksleiviui, ir mokslininkui, ir profesionalui. Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto bibliotekos skaitytojai gali pasikonsultuoti su bibliotekininkais, pasitelkę Skype programą. Akademinės ir viešosios bibliotekos anglakalbėse pasaulio šalyse netgi kuria tarptautinius atsakymo į vartotojų užklausas tinklus. Įsivaizduokite, kad gyvenate JAV ir naktį rašant referatą jums kilo klausimas, kurį reikia skubiai išsiaiškinti, nes referatą reikia parengti rytojui. Atverčiate bibliotekos svetainę ir tiesiog įrašote į langelį klausimą – tuoj pat su jumis pasisveikina bibliotekininkas ir pagelbsti. O jūs net nežinote, kokios šalies bibliotekos – Naujosios Zelandijos, Jungtinės Karalystės ar JAV – darbuotojas jus aptarnavo. Aibę pavyzdžių, kaip bibliotekos naudoja įvairias technologijas, siekdamos operatyviai ir efektyviai atsakyti į vartotojų klausimus, rasite čia (http://www.libsuccess.org/index.php?title=Online_Reference).

Taigi kūrybinio darbo erdvė gana plati – pirmyn į naujovių sukūrį! O aš dar pažadu pamąstymus pratęsti ir pasidalyti kitais įdomiais pavyzdžiais...

Įdomu:

The diverse and exploding digital universe: an updated forecast of worldwide information growth through 2011 [interaktyvus]. March 2008 [žiūrėta 2009 m. liepos 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.emc.com/collateral/analyst-reports/diverse-exploding-digital-universe.pdf

Information behaviour of the researchers of the future [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2009 m. liepos 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.jisc.ac.uk/media/documents/programmes/reppres/gg_final_keynote_11012008.pdf

Resources for employers: why you should employ an information professional [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2009 m. liepos 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.sla.org/content/SLA/professional/employresources/index.cfm

Komentarai

Populiarūs įrašai