2014-10-26

Kauno gyventojams pristatytas modernus Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos padalinys

Š. m. spalio 20 d. duris atvėrė Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Šilainių padalinys. Visiškai naujas, lofto tipo (500 kv. m.) bibliotekos padalinys, įsikūręs Baltų pr. 81 (II a.) – moderni kultūros ir švietimo erdvė Kauno mieste.

Nuo pat ryto bibliotekoje „apsigyveno“ šventinis šurmulys, kurį papildyti buvo kviečiami visi miestiečiai bei svečiai. Sveikinimo žodį tarė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Šilainių bendruomenės atstovai. Muzikinius kūrinius atliko Kauno 1-os muzikos mokyklos ir Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos jaunieji muzikantai, vadovaujami mokytojos Redos Labanauskienės.

Vaikų erdvėje vyko inovatyvaus lavinamojo žaidimo „Muzikos sala“ pristatymas. Užsiėmimus vedė Kauno 1-os muzikos mokyklos mokytojos Jovita Vaičiulienė ir Reda Labanauskienė. Mėgstantys rašyti vyresnės ir jaunesnės kartos atstovai buvo kviečiami dalyvauti įtraukiančiame projekto „Vieno daikto istorijos“ pristatyme. Tai gali būti vienintelis daiktas, kurį mums paliko senelė arba senelis, tėvas arba mama. Atėjo laikas, kad šis daiktas būtų ištrauktas iš tamsios, dulkėtos spintos ar pastogės, o jo autorius pagerbtas. „Vieno daikto istorijos“ – tai pasakojimai apie mūsų šeimas.

Pranešimą „Išmaniųjų technologijų pritaikymas kasdieniame gyvenime“ skaitė Kauno technologijos universiteto studentai. Jo metu jauniesiems lankytojams buvo pristatytos sparčiai populiarėjančios išmaniųjų įrenginių aplikacijos bei žaidimai. Klausytojai buvo supažindinti su programinės įrangos subtilybėmis ir pranešėjų tam kuriamais sprendimais.

Į biblioteką buvo kviečiamos ir jaunos šeimos su vaikučiais, kadangi specialiai joms buvo paruoštas „Sveikos šeimos“ klubo veiklos pristatymas, kurį vedė psichologė Rasa Vaitkienė. Užsiėmimo metu buvo galima išgirsti praktinių patarimų, kaip gyventi sveikai bei diegti įgūdžius savo atžaloms.

Norintys aktyvesnio užsiėmimo visą dieną galėjo išmėginti save bei savo komandą žaidžiant „HobbyShop“ paruoštus žaidimus, skirtus lavinti greitą reakciją, plėsti geografines bei literatūrines žinias.

Naujoje erdvėje taip pat buvo atidaryta pirmoji padalinio paroda – fotografų Dariaus Žuko bei Gintarės Jarašienės fotografikos bei fotografijos darbai, įkvėpti apmąstymų apie gyvenimą, laiką, priežastį bei pasekmes... Filosofinio pobūdžio kūriniai nagrinėja gamtos ir simbolių sąsajas, jų reikšmę žmogui. Ši paroda veiks iki lapkričio 20 dienos.

Vakare, tęsiantis muzikinei programai, lankytojai galėjo klausytis VDU Muzikos akademijos S. Martinaitytės klasės studento Jurgio Jarašiaus bei VDU Muzikos akademijos R. Zubovo klasės studentės Justinos Gerulaitytės atliekamų kūrinių.

Visą dieną bibliotekos padalinyje veikė „Laimės šulinio“ loterija, kurios laimėtojų laukė prizai.

Parengė:

Vyresn. bibliotekininkė Inga Stasiūnaitė




2014-10-24

Di-XL seminaras bibliotekininkams

2014 m. spalio 17 d. Socialinių inovacijų fondas organizavo baigiamąjį projekto Di-XL seminarą bibliotekininkams Di-XL: visą gyvenimą mokymosi programos projektų rezultatų sklaida.  Seminare dalyvavo Kauno apskrities ir Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešųjų bibliotekų specialistai. Seminaro metu pristatyta: projekto rezultatas – leidinys „Libraries as Powerful Partners in Dissemination and Exploitation of Lifelong Learning Projects“ („Bibliotekų ir mokymosi visą gyvenimą programos vykdytojų partnerystė propaguojat ir panaudojant projektų rezultatus“), Lietuvos ir užsienio partnerių patirtis projekte, konferencijos Latvijoje įspūdžiai ir praktika („Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatų sklaida bibliotekose“ konferencija), surengta interaktyvi sesija seminaro dalyviams.

Apie renginį paskelbta informacija: http://blogas.kvb.lt/2014/10/23/di-xl-seminaras-bibliotekininkams/,  http://www.kaunas.mvb.lt/index.php/lt/home-aktualija/di-xl-seminaras-bibliotekininkams.html

Plačiau apie projektą galima rasti čia: www.dixl.eu

2014-10-22

„Stotelė – Biblioteka“ startuoja Utenos radijo bangomis FM 103.9

Nuotrauka: Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos
Šiandien biblioteka gyva, aktyvi, dinamiška. Eina paskui laiką ir šiandieninį savo lankytoją. Jei dar neatvėrėte bibliotekos durų ir nežinote, kas joje vyksta, pasak „Utenos radijas“ direktoriaus Lino Bražionio, tą galėsite padaryti automobilyje, biure, virtuvėje, telefone. Jau nuo spalio 22 d., 14 valandos prasidės naujos laidos „Stotelė – Biblioteka“ transliavimas „Utenos radijuje“.

Kodėl radijo laidai pasirinkome tokį pavadinimą ir ką klausytojai girdės eteryje? „Stotelė - Biblioteka“ labai atitinka šios dienos skubančio žmogaus judėjimo kryptį: daug dirbu, užbėgu į biblioteką knygos, lėktuvo bilieto ar dokumento kopijos. Tinka ir žmogui, turinčiam daugiau laisvo laiko: bibliotekoje randu įvairių veiklų - galiu išmokti naujų dalykų, skaityti spaudą, pasiklausyti naujos knygos pristatymo. Tinka ir jaunam žmogui: čia galiu susitikti su bendraamžiais ir bendraminčiais ir sukurti kažką naujo. Tinka ir mažiems, šeimoms su vaikais – čia galima puikiai praleisti laiką“,- pristatydama naują bibliotekos projektą, sako direktorė Vida Garunkštytė.


Nuotrauka: Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos
Radijo laidoje startuoja ir keturios rubrikos apie tai, kas vyksta bibliotekoje. Rubrika „Infonamas“ bus skirta vaikams ir apie vaikus. „Svečio kėdėje“ kalbinsime bibliotekos svečius: rašytojus, muzikantus, aktorius, politikus, pedagogus ir kitus aktyvius veikėjus. „Bibliotekos triukšmas“ transliuos kasdienius bibliotekos įvykius: parodų pristatymus, renginius, mokymus, kūrybines dirbtuves, įvairias akcijas. Ir kaipgi biblioteka be knygų? Todėl knygų naujienos, top‘ai, senų knygų atradimai ar „prisikėlimai“, nuomonės bus girdimos rubrikoje „Knyga su prieskoniu“.

Kaip kilo idėja atsirasti šiai laidai „Utenos radijo“ stotyje, Linas Bražionis sako, jog: „Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė yra labai aktyvi, todėl nesunkiai pavyko susitarti, jog pačios bibliotekininkės rengtų laidas apie tai, kas vyksta šioje įstaigoje. Mes matome, kad biblioteka iš tikrųjų yra mobilus, pulsuojantis organizmas, ne tik vieta, kur išduodamos knygos.“ Biblioteka viešindama savo veiklas naudojasi įvairiomis medijomis, o „atskira radijo laida – tai didesnė galimybė pasiekti savo lankytojus (o gal ir ne lankytojus) ir pakviesti juos naudotis bibliotekos paslaugomis“, - prisipažįsta bibliotekos direktorė.

Įsijunk radiją ir pasiklausyk naujos laidos trečiadieniais ir šeštadieniais nuo 14.00 val.

Iki susiklausymo „Stotelė - Biblioteka“.

Parengė Dainora Narkūnienė

Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka

2014-10-15

Knygos per „Penki TV“: V. Račickas – vaikų skaitymas priklauso nuo mokytojų ir bibliotekininkų


Laidos „Knygos per „Penki TV“ kūrėjai kviečia žiūrėti pokalbį su Vytautu Račicku, kuris ne tik dalijasi prisiminimais apie savo kūrybinio kelio pradžią, bet ir paliečia opias problemas. Apie tai, kokia turi būti gera knyga paaugliams, kodėl jiems trūksta originalios literatūros, kalbėjomės su vienu skaitomiausių rašytojų Lietuvoje.  Taip pat V. Račickas  dalijausi savo įžvalgomis apie mokytojų ir bibliotekininkų vaidmenį skatinant mokinių skaitymą.
Kviečiame žiūrėti: http://www.penki.tv/knygos

2014-10-14

My Library Story - bibliotekų atstovavimo iniciatyva

Šaltinis: Library Journal, My Library Story
Žinoma leidykla Gale inicijavo įdomų projektą - interaktyvią svetainę Mano bibliotekos istorija (My Library Story), kuriame bibliotekų skaitytojai gali papasakoti apie tai, kaip bibliotekos pakeitė jų gyvenimą.

Bibliotekų skaitytojai - mokytojai, besimokantieji, studentai, tėvai ir kt. skatinami paskelbti svetainėje savo unikalų patyrimą naudojantis biblioteka ir jo poveikį įvairiems gyvenimo pokyčiams. Svetainė leidžia skelbti pakankamai ilgus tekstus ir juos iliustruoti nuotraukomis.

Akcija prasidėjo rugsėjo 30 d., o svetainėje jau paskelbtos net 117 skaitytojų pasakojimų.

Už kiekvieną skaitytojų pasakojimą Gale skirs vieną dolerį į bibliotekų reklamos fondą. Šie pinigai bus panaudojami atstovavimo akcijoms per 2015 m. vyksiančią bibliotekų savaitę.

Svetainėje taip pat galima peržiūrėti filmuką, kuris iliustruoja kaip bibliotekos keičia mūsų gyvenimus.

Parengta pagal:

PEET, Lisa. Gale asks users for "My Library Story". Library Journal [interaktyvus]. 10 October 201 [žiūrėta 2014 m. spalio 14 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2014/10/marketing/gale-asks-users-for-my-library-story/

2014-10-08

Kas yra bibliotekos nevartotojai: Lietuvos aklųjų bibliotekos tyrimo rezultatai

2014 m. vasarą ir rudenį Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) vykdė nevartotojų, gyvenančių Vilniaus mieste ir Vilniaus rajono savivaldybėje, tyrimą. Tai pilotinis tyrimas, kuriuo siekta išbandyti metodiką ir nustatyti, ar reikalingas Lietuvos mastu reprezentatyvus LAB nevartotojų tyrimas. Šią LAB iniciatyvą finansavo Lietuvos kultūros taryba, kuri parėmė projektą "Literatūra ir informacija sutrikusios regos asmenų bendruomenėje". Tyrimo rezultatai pristatyti Lietuvos aklųjų bibliotekoje vykusiame renginyje spalio 6 d.
Tyrimo rezultatų pristatymas LAB. Nuotrauka - LAB.

Šio tyrimo pagrindinė nauda - galimybė LAB darbuotojams sukurti nevartotojų pavertimo vartotojais strategiją ir sprendimus, suprasti, kas būdinga nevartotojų auditorijai ir kaip su jais geriausiai dirbti. Tokio pobūdžio tyrimai labai naudingi ir kitoms bibliotekoms.

Vykdant tyrimą siekta gauti atsakymus į tris klausimus:
  • Kas yra LAB nevartotojas?
  • Kodėl tiriamieji nesinaudoja bibliotekos paslaugomis?
  • Kas nevartotojus galėtų paskatinti tapti vartotojais?
Nevartotojai buvo tiriami pasitelkiant Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos narių duomenų bazės kontaktinę informaciją. Duomenys buvo renkami vykdant apklausą telefonu. Šį darbą atliko LAB darbuotojų komanda vadovaujama direktorės dr. Rasos Januševičienės. Analizuojant duomenis talkino VU Komunikacijos fakulteto mokslininkai - dr. Zinaida Manžuch ir dr. Vincas Grigas.

Apklausos anketą sudarė trys dalys: demografinė informacija apie respondentus, jų naudojimosi LAB ir kitomis bibliotekomis patirtis, respondentų informacinės elgsenos ypatumai.

Atlikus respondentų apklausą gautos 104 analizei tinkamos anketos. Pagrindinius tyrimo rezultatus sugrupuosime kaip atsakymus į tyrimo klausimus.

Kas yra LAB nevartotojas?

Daugelis tyrime dalyvavusių respondentų - pagyvenę ir itin garbaus amžiaus Vilniaus regiono gyventojai (net 80,7 proc.). Iš jų 31,7 proc. respondentų atstovauja 56-70 m. amžiaus grupę, o net 49 proc. - 71 ir daugiau metų amžiaus grupę. Daug respondentų įgijo vidurinį išsilavinimą (40, 4 proc.), 86,5 proc. tyrimo dalyvių niekur nedirba.

LAB nevartotojai dažniausiai neturėjo jokios ankstesnės naudojimosi LAB ir kitomis bibliotekomis patirties. 55,8 proc. niekada nesinaudojo LAB paslaugomis, o net 75 proc. - jokių kitų Lietuvos bibliotekos paslaugomis.

Tyrimo dalyvių poreikiai informacijai ir jos gavimo šaltiniai bei būdai labai riboti. Dauguma respondentų naudojasi informacija laisvalaikio tikslais (77,9 %) arba norėdami sužinoti apie negalią (23,1 %). Pagrindiniai informacijos gavimo šaltiniai trys – radijas (80,8 %), televizija (58,7 %) ir respondentus supantys žmonės (61,5 %). Šie šaltiniai itin gerai tinka naujienų, kasdieniam gyvenimui reikalingai informacijai gauti, juos paprasta naudoti.

Dauguma respondentų nesinaudoja internetu ir elektroninėmis paslaugomis, nes neturi tam gebėjimų ir prieigos prie reikalingos įrangos.Tik 5,8 % respondentų gali skaityti naudodamiesi kompiuteriu su garso sintezatoriu. Internetu nesinaudoja net 75 % apklaustųjų. Tik 17,3 % respondentų turi kompiuterį, dar mažiau – garso sintezatorių (8,7 %). Įgarsintais leidiniais nesinaudoja net 74,4 %. Tik kiek daugiau, negu trečdalis apklaustųjų (37,5 %) turi garsinių knygų grotuvą. 33,7 % apklaustųjų neturi ir / ar nesinaudoja jokia įranga. Tai leidžia daryti išvadą, kad tyrimo dalyviams būtų sudėtinga naudotis praktiškai bet kokia kompensacine įranga ir įprastomis LAB paslaugomis.

Kodėl tiriamieji nesinaudoja bibliotekos paslaugomis?

Respondentai nesinaudoja LAB paslaugomis dėl mažėjančio poreikio informacijai ir didėjančio poreikio gauti ją paprastais būdais. Didžiausia kliūtimi naudotis biblioteka tampa motyvacijos tam nebuvimas (48,7 % nejaučia poreikio naudotis bibliotekos paslaugomis). Be to, sprendimui nesinaudoti bibliotekos paslaugomis turi didelę įtaką fizinis bibliotekos prieinamumas – 44,2 % respondentų nesinaudoja bibliotekos paslaugomis, nes ją sudėtinga pasiekti. 18,2 % nurodė, kad nesinaudoja bibliotekos paslaugomis dėl prastos sveikatos būklės. Respondentų informacijos poreikiai gana riboti, o turimais informacijos šaltiniais naudotis žymiai paprasčiau, negu bibliotekos paslaugomis, be to, šie šaltiniai yra visada prieinami. Todėl dėsninga, jog nemažai respondentų motyvavo nesinaudojimą bibliotekos paslaugomis tuo, kad gauna reikiamą informaciją kitais būdais (47,1 %).

Galima daryti prielaidą, kad apsisprendimą nesinaudoti LAB paslaugomis paveikė tai, kad daugelis respondentų neturėjo jokios naudojimosi bibliotekomis patirties, bet ši prielaida turėtų būti patikrinta. Nuo 46,2 % iki 66,3 % respondentų pažymėjo, kad naudotis LAB jų nepaskatins jokie pasiūlymai, netgi tie, kurie akivaizdžiai gerina paslaugos prieinamumą (pvz., aptarnavimas namuose nemotyvuotų naudotis LAB 46,2 % respondentų). O pastarasis, kaip rodo vartotojo informacinė elgsena ir demografiniai bruožai, itin svarbus. Turint omeny, kad 55,8 % respondentų niekada nesinaudojo LAB paslaugomis, o 75 % – kitų bibliotekų paslaugomis, galima manyti, kad daugiau kaip pusė respondentų turi labai mažai žinių apie bibliotekų paslaugų naudą ir privalumus.

Kas nevartotojus galėtų paskatinti tapti vartotojais?

LAB gali paversti savo skaitytojais apie pusę nevartotojų. Tą pagrindžia vartotojų apsisprendimas naudotis bibliotekos paslaugomis per artimiausius 12 mėnesių: 18,3 % respondentų pareiškė naudosiantis bibliotekos paslaugomis, o 30,7 % – kol kas nėra apsisprendę ir pasirinko atsakymą „galbūt“.

Nevartotojų pritraukimui į bibliotekos skaitytojų gretas didelę reikšmę turi paslaugų prieinamumo didinimas bei atsižvelgimas į specifinius vyresnių respondentų informacijos poreikius. Paslaugų prieinamumo didinimas siejasi su aptarnavimu namuose (aktualu 25 % respondentų), aprūpinimu kompensacine įranga (aktualu 21,2 % respondentų) bei patogiais būdais fiziškai pasiekti biblioteką ir jos paslaugas (aktualu 18,3%). Atitinkamai, 24 % domina galimybė gauti bibliotekoje jiems aktualios informacijos paieškos paslaugas bei 21,2 % konsultacijas.

Naujų skaitytojų pritraukimui įtakos gali turėti LAB paslaugų viešinimas orientuojantis į naudą specifinėms tikslinėms vartotojų grupėms. Nors santykinai nedidelė respondentų dalis (15,4 %) teigė, kad daugiau informacijos apie LAB paslaugas paskatintų naudotis biblioteka, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad daug respondentų neturėjo jokios naudojimosi bibliotekomis patirties. Tai reikštų, kad tokių tikslinės vartotojų grupės atstovų informavimas aiškiai parodant bibliotekos paslaugų naudą tenkinant jų poreikius yra tikslingas.

Vietoje išvadų

Šis tyrimas pateikė labai įdomių ir netikėtų rezultatų, dėl kurių vertėtų susimąstyti visų bibliotekų vadovams. Gali būti, kad jūsų bibliotekos paslaugomis, net tomis į kurias jūs daug investuojate ir laikote svarbiomis, nesinaudojama dėl įvairių akivaizdžių gyvenimiškų priežasčių (amžiaus, gebėjimų stokos, neprieinamos įrangos ir pan.). Tačiau nevartotojų tyrimas leidžia šias priežastis atskleisti ir pažinti tuos žmones, kuriuos aptarnauti yra įsteigta biblioteka. Tuomet jau galima kryptingai ieškoti sprendimų, kaip bibliotekos paslaugas padaryti naudingas ir tiems, kurie šiuo metu nėra bibliotekos skaitytojai.

Gal ir jūsų bibliotekai vertėtų atlikti nevartotojų tyrimą?

Rengiant šią žinutę naudotąsi Lietuvos aklųjų bibliotekos pateikta informacija apie tyrimo metodiką, eigą bei iš respondentų gautais duomenimis. 

2014-10-02

Globalusis bibliotekininkas: praktiniai pavyzdžiai apie bibliotekos paslaugas įtinklintoje visuomenėje

Šaltinis: Metropolitan New York Library Council
Niujorko bibliotekų taryba 2013 m. išleido įdomią knygą "The Global Librarian". Joje kalbama apie tai, kad šiuolaikinėje visuomenėje, kuri darosi vis globalesnė keičiasi bibliotekų paslaugų samprata, paslaugų organizavimo būdai. Šiuolaikinė visuomenė mobili, daugiau tarpusavyje susijusi ir sujungta į įvairiausius tinklus. Toks globalizavimasis vyksta įvairiose veiklos srityse ir sektoriuose. Pavyzdžiui, aukštasis mokslas transformuojasi - universitetai teikia paslaugas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu, nemažai studentai renkasi studijuoti užsienyje, daug įvairių kelių universitetų vykdomų studijų programoje. Panašiai ir bibliotekos turi galimybę pasiekti naujas tikslines vartotojų grupes, naujai pažiūrėti į tas bendruomenes, kurias jau aptarnauja.

Didelis knygos privalumas yra tas, kad ją sudaro praktiniai pavyzdžiai ir projektai.  Visas knygos tekstas prieinamas internete, todėl besidomintys gali jį lengvai pasiekti ir paskaityti. Kviečiu nepraleisti progos!