2013-06-26

Bibliotekų ateitis, galimybės ir grėsmės projekto LiBiTOP scenarijų tyrimo ataskaitoje

Parengta penkis mėnesius trukusio projekto LiBiTOP valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities plėtros tyrimo ataskaita. Šioje ataskaitoje nuodugniai išdėstytas beveik pusmečio duomenų analizės darbo rezultatas - 16 tiriamų bibliotekų scenarijų. Scenarijai sukurti penkioms apskričių viešosioms bibliotekoms, dviems specialiosioms medicinos ir technikos bibliotekoms, dviems mokslinėms bibliotekoms ir Lietuvos aklųjų bibliotekai.

Kadangi tyrimo ataskaitos apimtis įspūdinga, patariame pirmiausiai perskaityti patarimus, kaip skaityti scenarijus (4 priedas), scenarijų aprašus (5 priedas) ir rezultatų aptarimą, kuriame išryškinami scenarijų bendrybės ir skirtumai (9 skyrius). Scenarijai gali būti naudingi ne tik valstybinės reikšmės ir apskričių viešosioms, bet visoms viešosioms, specialiosioms ir mokslinėms bibliotekoms.

Priminsime, kad scenarijai – tai organizacijos ateities plėtros alternatyvos arba vaizdiniai. Tai sumodeliuotos ateities situacijos, kurios leidžia organizacijai įvertinti:

• kokias problemas turėtų išspręsti organizacija, kad sėkmingai įgyvendintų savo misiją ateityje,
• kokių veiksmų turėtų imtis organizacija, kad optimaliai pasinaudotų ateityje atsiveriančiomis galimybėmis ir išvengtų arba sumažintų grėsmių neigiamą poveikį.

Scenarijus kiekvienai iš tiriamų bibliotekų grupė sudarė keturios ateities alternatyvos. Jas sukuria dvi bibliotekoms svarbiausios ir nenuspėjamiausios jėgos, kurios gali turėti didžiulį pokytį bibliotekų veiklai. Šios jėgos, kintančios priešingomis kryptimis sudarė scenarijų matricą. Scenarijų matrica rodo keturias situacijas, kuriose ateityje gali atsidurti biblioteka. Šios situacijos atspindi visas jėgų, dėl kurių ateities kaitos abejojama, pokyčių galimybes. Todėl, kad tinkamai pasiruoštų ateičiai, biblioteka turi išnagrinėti ir atsižvelgti į visus keturis scenarijus.

Scenarijuose išryškėjo tai kas bendra visoms bibliotekoms. Pavyzdžiui, didelę įtaką Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų ateities raidai turi šalies ekonominė būklė. Ekonominis aspektas vienaip ar kitaip atsispindėjo visų tiriamų bibliotekų scenarijų matricose. Specialiosioms medicinos ir technikos bei mokslinėms bibliotekoms skirtuose scenarijuose šalies ekonominės būklės poveikis tiesmukiškas – taip pavadinta viena iš abiejų bibliotekų tipų scenarijus formuojančių jėgų. Kitų tiriamų bibliotekų scenarijuose ekonominiai aspektai atsiranda netiesiogiai, bet tai nesumažina jų poveikio bibliotekų ateities raidai. Apskričių viešųjų bibliotekų ateities raidai poveikį turi valstybės ekonominė politika. Ekonominė politika apibrėžia valstybės požiūrį į šalies ūkio tvarkymą ir, atitinkamai, strateginius lėšų skirstymo prioritetus. Tokiems strateginiams prioritetams turi įtakos ir valstybės valdymo orientacija. Dalyvių įžvalgos leido suformuluoti neoliberalios ir socialinės pakraipos ekonominės politikos plėtojimo kryptis.

Taip pat tyrimo rezultatai leido suformuluoti bibliotekoms ateityje galimai kilsiančias grėsmes ir galimybes:

Pagrindinės grėsmės

Viena didžiausių grėsmių bibliotekų veiklai, ateinančių iš išorės, yra joms skiriamų išteklių mažėjimas, susijęs su blogėjančia ekonomine padėtimi.

Kita iš išorės ateinanti grėsmė, tai visuomenės ir vartotojo poreikio bibliotekai mažėjimas, kurį lemia prieigos prie informacijos šaltinių alternatyvos: alternatyvių informacijos tiekėjų atsiradimas, pigi lengvai prieinama piratinė informacija, vartotojų asmeninių informacijos įsigijimo galimybių ir išteklių augimas arba priešingai – vartotojų auditorijos išnykimas dėl nepalankių ekonominių sąlygų, bibliotekų reikšmės nepripažinimas valstybės mastu.

Poreikio bibliotekoms nunykimas susijęs su bendresne grėsme, kurią galima įžvelgti scenarijų strategijose – tai kintantys bendruomenių ir vartotojų informacijos poreikiai bei elgsena. Savaime pats kitimas nėra ypatingai didelė grėsmė, tačiau pokyčių greitis ir pobūdis išaugus prieigos prie informacijos galimybėms gali sumažinti bibliotekos reikšmę visuomenei ir jos nariams.

Kai kuriuose scenarijuose atsiranda informacijos perkrovos ir taršos grėsmė, kuri sumažina žmonių galimybes tinkamai naudotis informacija arba reikalauja labai didelės informacinės kompetencijos. Vienu atveju tai vyksta dėl piratinio informacijos naudojimo augimo, o kitu dėl atviros prieigos plėtojimosi. Abiem atvejais atsiranda poreikis nustatyti informacijos kokybę. Todėl bibliotekoms keliamas labai sudėtingas ir didelės kompetencijos (o tuo pačiu ir išteklių) reikalaujantis uždavinys organizuoti informacijos išteklius pagal kokybinius požymius ir paprastinti jų naudojimą.

Galimybės

Viena ryškiausių galimybių daugelyje scenarijų bibliotekoms sudaro informacijos šaltinių, formatų ir prieigos kanalų gausėjimas, kuris vyksta dėl įvairių priežasčių: atviros prieigos įsitvirtinimo, gausėjančių informacijos gamintojų ir tiekėjų skaičiaus, o tuo pačiu gausėjančių informacijos gaminių pasiūlos bei tobulėjančios IRT. Bibliotekos šiuo atveju gali tapti arba pagrindiniais teisėtos arba brangios informacijos tiekėjais, arba informacijos gamintojų ir tiekėjų partneriais , arba informacijos gaminių vertintojais ir kokybės ženklintojais.

Kita reikšmingą ir paradoksalią galimybę bibliotekoms atveria ekonomiškai ir technologiškai pajėgūs vartotojai, kurie gauna galimybę įsigyti ir valdyti informacijos išteklius savarankiškai. Viena vertus, šis bruožas lemia vieną iš reikšmingiausių grėsmių, t.y. poreikio bibliotekai mažėjimą ir nunykimą. Antra vertus, jį galima išnaudoti ir kaip galimybę bibliotekoms peržiūrėti ir keisti tradicinius uždavinius ir vaidmenis pagal pakitusias vartotojų galimybes.

Ištobulėję verslo modeliai ir būdai pritaikyti viešosioms institucijoms taip pat sudaro galimybę bibliotekoms įtvirtinti savo pozicijas ir valstybėje, ir vartotojų bendruomenėse, ir informacijos rinkose. Tokių modelių taikymas minimas scenarijuose nepriklausomai nuo pagrindinių jėgų veikimo krypties.

Dar vieną galimybę valstybinės reikšmės ir regionų bibliotekoms suteikia egzistuojančių bibliotekų tinklų ir kitų bibliotekų gana tradicinis bendradarbiavimo poreikis. Jo pagrindu Bibliotekų įstatyme numatoma nagrinėjamos grupės bibliotekų koordinavimo ir metodinio konsultavimo joms priskirtame bibliotekų tinkle funkcija. Ši galimybė išryškėja kiekviename visų tipų bibliotekų scenarijuje, nors ir įgauna skirtingas formas: bendro išteklių įsigijimo, konsultacijų kitoms bibliotekoms komercializavimo, tinklo koordinavimo, savivaldybės viešųjų bibliotekų tinklo efektyvumo ir bendrų modelių kūrimo, bendros tinklo bibliotekininkų kompetencijos didinimo ir pan.

2013-06-20

Inovacinį edukacinį žaidimą „Iššūkis“ nuo rudens žais dar devynių Lietuvos savivaldybių moksleiviai


Devynių Lietuvos savivaldybių mokyklų ir viešųjų bibliotekų bibliotekininkai, pedagogai ir moksleiviai nuo kitų mokslo metų pradžios pasirengę priimti iššūkį - 57 Lietuvos mokyklose ir 113 viešosiose bibliotekose bus įdiegta inovacija - mokytis motyvuojantis bei gerų mokymosi rezultatų siekti skatinantis edukacinis žaidimas „Iššūkis“ ir metodika, išbandyta ir pripažinta Utenos rajone. Utenos bibliotekininkų ir pedagogų sukurta inovacija į Alytaus rajono ir miesto, Klaipėdos ir Šiaulių miestų bei Birštono, Ignalinos, Lazdijų, Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybių bibliotekas ir mokyklas plečiama pagal Ugdymo plėtotės centro projekto „Mokyklų bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones“ (Nr. VP1-2.3-ŠMM-04-V-03-001), finansuojamo ES Struktūrinių fondų veiklą „Viešųjų bibliotekų ir mokyklų bendradarbiavimas diegiant ugdymo ir pagalbos švietimo inovacijas“. Nuo ateinančio rudens inovacija taps prieinama daugiau nei 7000 bendrojo ugdymo mokyklų moksleivių, o mokyklų bibliotekininkai bus apmokyti inovacijos valdymo metodikos ir taps jos kuratoriais. Ugdymo plėtotės centro paskelbtame konkurse atrinktos inovacijos diegimą vykdo Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka (www.uvb.lt) kartu su UAB „Prewise“ (www.prewise.lt).
Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos veikla jau daugelį metų orientuota į paslaugų atnaujinimą. Veiklos modernizavimą pradėjusi 1997 metais,biblioteka  2002 metais Atviros Visuomenės Instituto Budapešte buvo pripažinta modeline  Rytų ir Vidurio Europos šalims. Bibliotekos patirtis parodė, kaip dabarties viešoji biblioteka gali peržengti  tradiciškai suprantamo kultūros politikos lauko ribas ir tapti neformalaus švietimo, informacijos ir kultūros centru, kurio veikla grindžiama tradicijos ir modernumo derme.
Prieš penkerius  metus rekonstruotas bibliotekos pastatas, kurio idėjos realizacija  apdovanota Lietuvos architektų sąjungos Auksiniu metru, LR Aplinkos ministerijos prizu už integravimą į aplinką. Biblioteka įtraukta į ES moderniausių bibliotekų duomenų bazę (www.librarybuildings.info) bei pasaulio architektūros atlasą „Švietimo galimybės“. Už  paslaugų plėtros pasiekimus 2007-2012 m. vykdytas B. ir M. Geitsų fondo remiamas projektas „Bibliotekos pažangai“ Utenos biblioteką pripažino  Skaitlingiausia, Mokslingiausia ir Partneriškiausia, o Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT)2012 metaisjai suteikė jaunimui draugiškiausios institucijos statusą.
„Utenos A.ir M. Miškinių viešoji biblioteka - tai vienas iš ryškiausių pavyzdžių Lietuvoje, kaip šiuolaikinė biblioteka gali suderinti šiandienos žmonių informacinius, lavinimosi ir laisvalaikio praleidimo poreikius. Tai pavyzdys, kaip bibliotekos darbuotojai, turėdami aiškią viziją, gali sutvarkyti bibliotekos veiklą taip, kad kiekvienas bibliotekos lankytojas gali pasirinkti tai, kas jam arčiau prie širdies. Utenos biblioteka puikiai demonstruoja, kad šiuolaikinė, atnaujinta biblioteka gali duoti žmonėms žymiai daugiau negu, nors ir daugelio vis dar mylima, senoviška biblioteka“ (dr. K. Juškevičius „Bibliotekos pažangai“ projekto vadovas).Bibliotekos įdirbis liudija, kad Lietuvos savivaldybėse diegiama inovacija neatsirado tuščioje vietoje. Tai kūrybiško požiūrio ir nuoseklaus darbo rengiant ir įgyvendinant įvairius Lietuvos ir užsienio fondų remiamus projektus rezultatas.

Inovacijos pradžia - 2010 - 2011 m. įgyvendintas edukacinis projektas „Žaisdami mokomės“, kurį finansavo EIFL fondo Viešųjų bibliotekų inovacijų programa (PLIP) (www.eifl.net/plip). Projekto idėja įgyvendinta kartu su Utenos rajono švietimo centru,  savivaldybės švietimo, sporto ir jaunimo reikalų, vaikų teisių apsaugos skyriais, 13 Utenos rajono bendrojo ugdymo mokyklų.Šia inovacija apjungiamas dviejų skirtingų sektorių institucijų (mokyklų ir bibliotekų) potencialas kūrybiškai sprendžiant ugdymo ir švietimo problemas ir siekiant bendro tikslo – sustiprinti moksleivių motyvaciją mokytis, siekti mokymosi efektyvumo. Taip pat inovacija keičia tradicinį požiūrį į bibliotekos vaidmenį šiuolaikiniame ugdymo ir švietimo procese, bibliotekininkai įtraukiami į naujoviškos bibliotekos koncepciją atitinkančias veiklas.

Projekto reikalingumą patvirtino Utenos rajono pedagogų ir bibliotekininkų stebėjimai, statistika - ne visi moksleiviai motyvuoti mokytis, egzistuoja prasto pamokų lankymo problema, dėl to nukenčia mokymosi rezultatai. Nesėkmės moksle, elgesio problemos sunkina integraciją mokykloje, lemia konfliktus, o vėliau - ankstyvą iškritimą iš formalios ugdymo sistemos prarandant galimybes toliau mokytis ir įsidarbinti. Situaciją pasunkina tai, kad bendrojo ugdymo mokyklose mokosi nemažai vaikų su elgesio sutrikimais, specialiais poreikiais, iš socialinės rizikos šeimų, kuriose auga neprižiūrimi. Tokie vaikai – dažni viešųjų bibliotekų lankytojai, juos traukia laisvai prieinami kompiuteriai ir internetas. Lietuvos viešosiose bibliotekose, įgyvendinus B. ir M. Geitsų fondo remtą projektą „Bibliotekos pažangai“, gausu technologijų, o kompiuteriais besinaudojančių vaikų skaičius auga. Bibliotekininkai stebi, kad dažnas jų pernelyg įsitraukia į menkaverčius žaidimus, o alternatyvaus vertingo turinio nėra. Pasitaiko, kad probleminiai vaikai bibliotekose lankosi net pamokų metu, klausiami meluoja, o  draudimais ir bausmėmis paremta prevencija situacijos nepagerina. Į tai atsižvelgus priimtas netradicinis sprendimas –sukurta novatoriška edukacinė sistema su motyvaciją stiprinančiu žaidimu „Iššūkis“, kurią jau įsisavino 24 Utenos rajono viešosios bibliotekos ir 13 mokyklų (Pav.1). 


1 pav. Edukacinis žaidimas „Iššūkis“

Žaidimas skirtas 5, 6, 7 klasių moksleiviams. Jame pateikiamos trijų lygių matematikos, gamtos, istorijos, lietuvių ir anglų kalbų užduotys įvairia forma: klausimai su 1 ar keliais atsakymais, grupavimo, žemėlapio, įterpimo užduotys. Skirtingai nei daugelyje kitų kompiuterinių žaidimų, „Iššūkio“ turinys dinamiškas - turinio valdymo sistema leidžia užduotis keisti, koreguoti, įdėti  naujų. Tai garantuoja, jog žaidimas netgi ilgai jį žaidžiantiems nenusibosta.

Žaidimo aplinka įtraukianti. Žaidžiama  trijose lygose, atitinkančiose klases, užduotys pateikiamos intensyviais, 1 min. trukmės mini-žaidimais. Kiekvienoje lygoje galima žaisti 5 dalykinius žaidimus: „Skaičių laboratorija“, „Kalbos vaivorykštė“, „Istorijos vingiai“, „Gamtos sandėliai“ ,  „... ant pečių nenešiosi“ ir susirungti Turnyre. Anglų kalbos užduotys integruotos - jos yra kiekviename žaidime. Kiekvienam dalykui pritaikytas savitas dizainas, spalvos. Intensyvus ir ryškus žaidimas prikausto net nenuoramų dėmesį.  Žaidimus galima kartoti įgyjant vis daugiau žinių. Žaidžiant pakartotinai dalis užduočių keičiasi - išlaikomas susidomėjimas, kita dalis kartojasi - taip greičiau įsimenama. Motyvaciją mokytis žaidžiant skatina taškų rinkimo, apskaitos ir žaidimo rezultatų vertinimo mokykloje visuma:

·         užsiregistravęs žaidėjas bibliotekoje gauna žaidimo dienoraštį;
·         dalykiniuose žaidimuose surinkus nustatytą kiekį taškųdu kartus per mėnesį galima kreiptis į mokyklos žaidimo kuratorių ir gauti rezultatus patvirtinančių lipdukų, kurie klijuojami dienoraštyje. Kuratorius (atsakingas asmuo - pedagogas, bibliotekininkas ar socialinis darbuotojas) kontroliuoja rezultatus nuotolinėje sistemoje, įvertina pastangas ir to nusipelniusiems aktyvuoja pagalbas, suteikiančias privilegijų žaidime;
·         surinkus reikiamą kiekį lipdukų kreipiamasi į dalykų mokytojus tikintis paskatinimo. Žaidimo dienoraštis pateikiamas kaip pasiektų rezultatų įrodymas. Mokytojas skatina savo nuožiūra – balais, pliusais ar tiesiog viešu pagyrimu.

Metodikoje svarbus mokyklos žaidimo kuratoriaus vaidmuo - padėti vaikui, kai moksleivio santykiai su mokytoju įtempti, yra bendravimo sutrikimų ar kitų problemų. Motyvacijai skatinti įdiegtos papildomos priemonės:

·         skelbiami dešimties lyderių rezultatai - pamatę pirmaujančius draugus vaikai nenori pasirodyti prasčiau;
·         prizai aktyviausiems, labiausiai besistengiantiems - žaidimo „Iššūkis“ ženkliukai, diplomai, saldumynai.
Inovacijoje kūrybiškai įgyvendinti svarbiausi šiuolaikinio mokymo (-si) principai:
·         technologijų  naudojimas – sistema veikia IKT pagrindu;
·         mokymosi aplinkos įvairovė: vaikai mokosi ne tik klasėje bet ir bibliotekoje;
·         mokymo (-si) būdų ir formų įvairovė: kompiuterinis žaidimas papildo klasėje naudojamus mokymo (-si) būdus;
·         dalykų integracija: anglų kalbos užduotys integruotos į kitus dalykinius žaidimus;
·         mokymas (-is) paremtas bendradarbiavimu: neformalioje bibliotekos aplinkoje vaikai jaučiasi laisviau, bendrauja su kitais vaikais ir bibliotekininkais, lavina socialinius  įgūdžius; 
·         savarankiškumas ir iniciatyva: vaikai atsakingi už rezultatus, mokosi nesitikėdami mokytojo nurodymų ar vadovavimo;
·         turinio diferencijavimas: realizuota užduočių pagal gebėjimus sistema pritaikant turinį skirtingų gebėjimų vaikams: lengvo, vidutinio ir sunkaus lygio užduotys. Vienodai besistengiantys, bet mažiau gebantieji neperšoka lengvų ar vidutinių užduočių lygio, o gabieji nepastebimai perkeliami į sudėtingas. Nenukenčia vaikų savęs vertinimas ir pasitikėjimas jėgomis;
·         vertinimo lankstumas: žaisminga vertinimo sistema nebaugina vaikų, paranki mokytojams, suteikia galimybę paskatinti kiekvieną.

Kuriant Inovaciją siekta, kad ji neapsunkintų bibliotekininkų ir mokytojų kasdieninio darbo. Tam sukurtospatogios nuotolinės aplinkos: žaidėjų stebėjimo, administravimo, statistikos.
Utenos rajone žaidime dalyvauja1770 moksleivių. Inovacijos veiksmingumo vertinimas atliktas vadovaujant EIFL fondo konsultantams, kurie dirba su viso pasaulio bibliotekomis. Vertinimo rezultatai apibendrinti 6-iose atvejų analizėse (bibliotekininko, moksleivio ir mokytojo) bei paskelbti fondo interneto svetainėje http://www.eifl.net/utena-and-m-miskiniai-public-library-lithuania. Išvados patvirtinta, kad, įdiegus inovaciją,suintensyvėjo mokyklų ir bibliotekų bendradarbiavimas; vaikai bibliotekose tikslingiau naudoja kompiuterius – ne tik laisvalaikiui, bet ir mokymuisi;pagerėjo probleminių mokinių elgesys, jie tapo mažiau konfliktiški, pozityviau nusiteikę; išaugo bibliotekininko, kaip mokytojo pagalbininko vertinimas mokykloje; mokytojai atrado jiems priimtiną ir vaikams patrauklią galimybę „išgelbėti“ probleminius vaikus nuo neigiamų pažymių.

Inovacijos unikalumą akcentavo ir Lietuvos video žaidimų ekspertai, švietimo ir bibliotekų specialistai. Kaip teigia Lietuvos video žaidimų kultūros žinovai, ji yra unikali, nes į darnią sistemą apjungia ne tik programinį sprendimą - edukacinį žaidimą, tačiau ir žaidėjo įvertinimą realioje aplinkoje - šiuo atveju-moksleivio įvertinimą mokykloje.[1]

Daugiau apie 9 savivaldybėse diegiamą inovaciją: video reportažas apie žaidimą „Iššūkis“: http://www.youtube.com/watch?v=xeAKwWSk5CM.

Nuotraukose įvadiniai inovacijos plėtros susitikimai Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Vida Garunkštytė
Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė, inovacijos diegimo vadovė

Laima Lapinienė
Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja, inovacijos diegimo konsultantė – bibliotekų specialistė


[1]„Žaidimizacija“: iššūkis Lietuvai. Publikacija video žaidimų kultūros portale http://www.dievorezimas.lt/2011/03/09/zaidimizacija-issukis-lietuvai/

2013-06-15

JAV viešosios bibliotekos - naujas e.komercijos žaidėjas

Šaltinis: Mobile Marketing Watch
Mažiausiai 75 iš maždaug 9000 viešųjų bibliotekų JAV pradėjo siūlyti skaitytojams įsigyti knygas naudojantis bibliotekos elektroniniu katalogu. Dar ne mažiau kaip 30 bibliotekų planuoja pradėti tokią veiklą. Pavyzdžiui, knygą elektroniniame kataloge aptikęs skaitytojas gali ją įsigyti tik panorėjęs. Tokiu būdu galima įsigyti tiek spausdintas, tiek e.knygas. Pavyzdžiui, JAV e.knygų platintojas OverDrive praeitais metais pasiūlė bibliotekų e.knygų informacinėse sistemose galimybę pirkti e.knygas. Viena vertus, tokia paslauga sukurta skaitytojo patogumui. Kita vertus, tai ir būdas sumažinti įtampą tarp leidėjų ir bibliotekų. 2013 m. žurnalo "Library Journal" atliktas tyrimas parodė, kad net 54 proc. bibliotekų skaitytojų nusipirko knygas, kurias jie pirmiausiai rado bibliotekoje.

Kol kas bibliotekos neuždirbo didelio pelno iš e.knygų pardavimo. Tačiau e.komercijos naujovės viešosiose bibliotekose jau sukelia diskusijas apie tai, ar tokių paslaugų atsiradimas nereiškia viešosios institucijos komercializavimo. E.komercijos idėjos šalininkai mano, kad tai tiesiog paslauga, kuri patogi skaitytojui bei neatima iš jo teisės nemokamai naudotis bibliotekos leidiniais. Idėjos priešininkai mano, kad teikdama tokią paslaugą viešoji biblioteka akivaizdžiai supainiojo prioritetus ir nukrypo nuo savo pagrindinės funkcijos - sutelkti dėmesį į visiems prieinamus nemokamus informacijos paslaugas ir išteklius. Argumentas - tie, kas gali sumokėti, gauna geresnę paslaugą iš bibliotekos (pvz., akimirksniu atsisiunčia e.knygą), nei tie, kurie pinigų neturi.

Daugiau apie naujovę skaitykite straipsnyje, pagal kurį ir parengta ši žinutė:

MALONEY, Jennifer. Libraries check out e-sales. The Wall Street Journal [interaktyvus]. 14 June 2013 [žiūrėta 2013 m. birželio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://online.wsj.com/article/SB10001424127887324904004578539601004580928.html

2013-06-06

Vasaros pradžiai - bibliotekos ir knygynai po atviru dangumi

Interneto žurnalas Flavorwire skelbia knygų vasarą pateikdamas 20 nuostabiųjų bibliotekų ir knygynų po atviru dangumi projektų iš įvairių pasaulio šalių (Belgijos, Vokietijos, Austrijos, Izraelio ir kt.) - tai meninės instaliacijos ir vietos bendruomenės iniciatyvos; lentynos laukuose, paplūdimiuose ir netgi jaukiai įsikomponavusios prie senovinių rūmų sienų. Kviečiame žiūrėti ir grožėtis ir užsikrėsti bibliotekiškai vasariška nuotaika!
Biblioteka po atviru dangumi Magdeburge (Vokietija): Flavorwire

2013-06-02

Kur informacijos institucijų paslaugų vadovai semiasi valdymo kompetencijų?

Vienos iš Šveicarijos verslo mokyklos mokslininkė atliko tyrimą apie tai, kaip informacijos specialistai parengiami užimti vadovavimo postus. Tam buvo išanalizuotos 26 šalių bibliotekininkystės ir informacijos aukštųjų mokyklų studijų programos bei atlikti Ženevoje veikiančių tarptautinių organizacijų informacijos įstaigų ar padalinių vadovų interviu.

Paaiškėjo, kad 73 proc. aukštųjų mokyklų siūlo informacijos specialistams įvairius vadybos kursus. Dažniausiai tai - vadybos pagrindai, personalo, finansų vadyba, specifiniai vadybos kursai, susiję su bibliotekų veiklos specifika.

Tačiau apklausius 15 vadovų paaiškėjo, kad dažniausiai jie valdymo gebėjimus įgyja dirbdami. Apie tai pasisakė net 80 proc. respondentų. Tik nedidelė respondentų dalis (27 proc.) pažymėjo, kad įgijo vadovaujančioms pareigoms reikalingų gebėjimų studijuodami aukštojoje mokykloje.

Paklausti apie tai, kokias bibliotekų ir informacijos institucijų vadovų kompetencijas reikėtų ugdyti aukštojoje mokykloje, vadovai paminėjo šias:

a) žmogiškųjų išteklių valdymą,
b) komunikacijos įgūdžius,
c) paslaugų ir išteklių valdymą,
d) minkštuosius gebėjimus (pvz., tarpasmeninius gebėjimus, emocinį intelektą ir kt.),
e) savo veiklos valdymo gebėjimus (pvz., laiko planavimo).

Įdomu būtų sužinoti, kokiu būdu bibliotekų valdymui reikalingus gebėjimus įgyja Lietuvos bibliotekų vadovai.

Parengta pagal:

GRANDBOIS, Yvonne de. Managerial competencies for information professionals: an international perspective. Library Review [interaktyvus]. 2013, early cite [žiūrėta 2013 m. birželio 2 d.]. Prieiga per Emerald Publishing Group.