2012-05-31

VU Tarptautinio verslo mokykla siūlo darbą bibliotekininkui (-ei)

VU Tarptautinio verslo mokykla siūlo darbą bibliotekininkei (-ui). Gali būti dar besimokantis ar bebaigiantis bibliotekininkystės studijas studentas (-ė). 

Susidomėjusius prašome siųsti savo CV adresu – personalas@tvm.vu.lt 

CV galima siųsti iki 2012 metų birželio 10 dienos. Tel. pasiteiravimui – 2366896, 2366884.

Kiek vedlių ir kritikų turime bibliotekose?

Praeito penktadienio „Verslo žinios“ 2012 m. vasarį-kovą TNS LT tyrimų bendrovės atlikta apklausa (n=500 dirbančiųjų nuo 18 metų) atskleidė, kad 27 proc. darbuotojų Lietuvoje yra visiškai patenkinti savo darbu, daugiau kaip pusė (55%) pažymėjo, kad juos darbas tiesiog tenkina. 18 % dirbančiųjų savo darbu yra nepatenkinti.

Įdomu, tai, kad tyrėjai išskyrė vedlių ir kritikų kategorijas tarp darbuotojų. Anot jų, Lietuvoje dirba 21% šių kategorijų dirbančiųjų. Vedliai, kurių yra apie 11 %, išsiskiria iš kitų tikėjimu savo bendrovės ir organizacijos ateities vizija ir jos konkurencingumu bei motyvavimo poveikiu savo kolegoms. Jie suteikia organizacijoms, kuriose dirba, veržlumo, idėjų ir stiprina motyvaciją. Atitinkamai 10% šalies darbuotojų yra kritikai arba „individualistai, kurie nemėgsta, kai jiems vadovaujama ir labiausiai yra suinteresuoti asmeniniu profesiniu tobulėjimu“. Nors „kritiko“ pavadinimas automatiškai gali sukelti neigiamą konotaciją, tačiau šie darbuotojai organizacijoms ir įmonėms yra labai naudingi – jie skatina vidinius pokyčius ir naujoves. O be šito greičiausiai negalime tikėtis augimo ir geresnės kokybės [Girdziušas, 2012].

Tyrimai, žinoma, turi atsakyti į sumanytojų keliamus klausimus, bet geri tyrimai dar ir sužadina smalsumą bei skatina kelti kitus klausimus, o idealiu atveju – paskatinti kitus tyrimus. Noriu pasidalinti savo klausimais, kurie man kilo ir kuriuos norisi pradėti žodžiu „įdomu“. Taigi įdomu, ar yra ir kokie skirtumai tarp dirbančiųjų privačiame ir viešąjame sektoriuje. Dar įdomu, kokia situacija yra bibliotekose, kiek vedllių ir kritikų turime bendrai bibliotekininkų bendruomenėje ir kiek jų yra skirtingų tipų bibliotekų segmentuose, pavyzdžiui, viešosiose bibliotekose, akademinėse bibliotekose, mokyklų bibliotekose ir t.t.

Galvodama apie šio tyrimo rezultatus ir svarstydama kitus kylančius klausimus, prisiminiau kitą neseniai skaitytą šaltinį – visai „iš kitos operos“. Švedų mokslininkė Karen Nowe tyrinėjo viešųjų bibliotekų projekto, skirto pilietiniam dalyvavimui reikalingos informacijos (citizenship informacija) paslaugų plėtrai. Jame mokslininkų vaidmuo buvo stebėti projekto įgyvendinimą, rinkti informaciją apie projekto sprendimus, suteikti reikiamą pagalbą vykdytojams, o pabaigoje įvertinti rezultatus. Taigi Karen Nowe išreiškė, mano manymu universalią tiesą, konstatuodama, kad projekto grupė pavyko įvykdyti daug darbų, nors pradėdami projektą neskyrė daug laiko pradinei problemos, kurią siekia išspręsti, analizei ir vertinimui, taip pat ir išmatuojamų tikslų apibrėžimui. Autorė pritaria kitų mokslininkų Homgren ir Flodin padarytai išvadai, kad viešosios bibliotekos orientuojasi į veiklos vykdymo (įgyvendinimo) etapą ir yra linkę praleisti projektinei veiklai būdingus analizės ir vertinimo etapus. Tai yra imdamiesi naujos veiklos, daug ką bibliotekininkai priima, kaip aiškius iš anksto, nereikalaujančius išsamios analizės ir kritinio požiūrio. Nesunku sutikti, kad dauguma projektų, kaip ir vertintas Karen Nowe, viešosiose bibliotekose pasiekia savo tikslų ir sukuria apčiuopiamų rezultatų. Bet mokslininkė pastebi, kad šiame projekte darbo grupės stiprioji pusė buvo – nuolatinė savo praktikos refleksija ( t.y. aptarimas, apmąstymas, vertinimas), kuri vedė prie labai konkrečių projekto plano patobulinimo, papildytos pilietybės informacijos sampratos apibrėžimo. Nowe įžvalgą remia klasininkiu Donald Schon veikalu „Reflektyvus praktikas: kaip profesionalai galvoja veikdami (Reflective Practitioner: How Professionals Think in Action), kuriame konstatuojama, kad bibliotekininkai praktikai dažnai susikoncentruoja į savo patirtį ir kai darbas tampa rutina, t.y. nebekyla naujų, nežinomų ar dar nepatirtų situacijų, nustoja ieškoti naujų sprendimų ir galimybių (Nowe, 2005). Tai stumia biblioteką ir patį specialistą į stagnaciją – pasitenkinama, kad veikla vyksta, tačiau nekeliami jokie klausimai dėl kokybės, naudojimo ir naudojamumo, efektyvumo. Tokiu atveju anksčiau ar vėliau galime kelti klausimą, kiek profesionali yra tokia tik techninius specialisto įgūdžius įdarbinanti veikla ir kaip galima vertinti į rutiną įklimpusį specialisto indėlį į organizacijos bendrus tikslus ir gerbūvį.

Grįžtant prie pirmoje pastraipoje minėtų vedlių ir kritikų dirbančiųjų kategorijų, galima manyti, kad ir vedliai, ir kritikai skiria laiko savo nuolatinės veiklos refleksijai, kitaip - yra reflektyvūs specialistai, kurie geba identifikuoti problemas, objektyviai jas įvertinti, eksperimentuoti, išbandant naujus sprendimus, tobulinant metodus (Nowe, 2005). Noriu pabrėžti, kad tam nereikia papildomų įsakymų, nes kalbame apie specialisto kompetencijai priskirtą veiklą, kurią jie gali kontroliuoti. Tolimesnis žingsnis profesionalo augime būtų – dalinimasis savo refleksija su kolegomis: kalbėjimas seminaruose, pranešimų rengimas konferencijose, analitinių ar gerąją praktiką pristatančių straipsnių rašymas ir publikavimas profesinėje ar kitoje spaudoje.

Pabaigsiu kvietimu apsidairyti, kas mūsų bibliotekose atlieka svarbius vedlių ir kritikų vaidmenis ir, žinoma, pasistenkime juos palaikyti idėjomis ir pastangomis, o taip pat ir kasdieniu arba kassavaitiniu savo darbo apmąstymu. O iš vadovų norėčiau paprašyti paskatinti specialistus reflektuoti, skirti laiko pokalbiams apie išklausyti pasiūlymus, o racionalius – įgyvendinti. Patikėkit, daugumai įdomiausių idėjų nereikia daugiau išteklių negu turime, o suteikiamas džiaugsmas ir pasitenkinimas įgyvendinus savo idėją, matant jos naudą bibliotekai ir bendruomenei – neįkainojamas dalykas. Tai motyvuoja eiti pirmyn.

Šaltinis

1. Girdziušas, Pijus. Nusišypsoti darbui privalu, nors mainais nieko negauni. Verslo žinios. 2012 gegužės 25 d. Nr. 101 (3232). P.24.

2. Nowe, Karen. Implications of the Concept “Samhallsinformation” for the Public Library Field in Sweden. In: New Frontiers in Public Library Research / ed. by C. G. Johannsen and L. Kajberg. Lanham, Maryland, Toronto, Oxford: The Scarecrow Press, 2005. P. 61-77

2012-05-28

Laidoje „Knygų apžvalga“ – pokalbis su Algimantu Čekuoliu apie faktus, šypsenas bei ateities planus

Šios savaitės laidoje „Knygų apžvalga“ Jūsų laukia susitikimai su žmonėmis, kurie nebijo žvelgti į pasaulį plačiau ir su malonumu dalijasi su žmonėmis savo žiniomis bei patyrimais. Algimantas Čekuolis – žmogus, turintis įspūdingą gyvenimo patirtį ir su malonumu ja dalijęsis vykusiame susitikime su savo kūrybos gerbėjais.

Provokuojanti, kartais šokiruojanti ir tiesiog stebinanti Audronė Urbonaitė mūsų laidoje pasakoja apie globalizaciją, kultūrinius skirtumus bei savo naująją knygą „Cukruota žuvis“.

Rubrikoje „Savaitės knyga“ pristatome Jums interviu su Tomu Misiukoniu apie jo neseniai išleistą knygą „Asmeninio ugdymo praktika vadovams“. Tai pirmoji lietuvių autoriaus knyga apie pasaulyje itin paplitusio asmeninio ugdymo (angl. coaching) tikslus, problematiką ir taikymo metodus. Taigi, jeigu norite išmokti taikyti asmeninį ugdymą kasdieniame darbe, vadovaujant ir skatinant savo darbuotojus tobulėti, – ši knyga yra būtent Jums!

Taip pat Jūsų laukia skaitomiausių knygų penketukas bei nuotaikingas konkursas knygai laimėti. Šį kartą prizas dvelkia tikra vasara – Tove Jansson „Vasaros knyga“.

Turite klausimų, pageidavimų ar pasiūlymų? Susisiekite su mumis knygos@penki.tv arba tel. (8 5)  266 4522.

Iš 1935-ųjų - apie žinių visuomenę ir bibliotekas

„Nuo Gutenbergo, kuris išrado spaudą (1445), knygų reikšmė nepaprastai pakilo. Galima net sakyti, kad iki mūsų dienų visas gyvenimas suknygėjo ta prasme, jog daugumas jo sričių nebegali apsieiti be vienokios ar kitokios knygų pagelbos. Ir juo aukštesnės kultūros kraštas, juo daugiau čia knygų, juo labiau jos skaitomos. Dėl to pagal tai, kokie visuomenės santykiai su knyga, visai teisingai galima spręsti apie tos visuomenės kultūringumą, mokslingumą ir pažangumą.[...] Visur stiprūs knygos ramsčiai yra tinkamai suorganizuotos ir finansiškai pajėgios bibliotekos“.

„Tačiau kalbant apie lietuviškąją knygą viena šiandien yra aišku, kad ji reikalinga gyvo apaštalaujančio darbo visų tų, kuriems rūpi mūsų tautinės kultūros, švietimo ir auklybos reikalai. Nusėti kraštą tinkamai organizuotomis bibliotekomis – yra artimiausias mūsų kultūrinio darbo uždavinys.“ Kas pasikeitė 2012 metais ir kokį, manote, uždavinį turėtume kelti šiandien?

Citata iš Juozo Slapšinsko knygos „Bibliotekos ir jų tvarkymo bruožai“ (Kaunas, 1935. P. 8-9; 45)

2012-05-26

Rašytojas Salman Rushdie: „Tai įdomu“

Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje dažnėja pasisakymai apie spaudos ir skaitmeninių technologijų priešpriešą, spaudinių sakralumą ir pavojus dokumentinei atminčiai dėl besikeičiančių technologijų, nykstančių galimybių išsaugoti asmeninius archyvus, į skaitmeninę erdvę persikėlus didžiajai daliai privataus susirašinėjimo ir t.t.

Besidominčius šiais klausimais Rock & Roll bibliotekininkus kviečiu pasižiūrėti pokalbio tarp Erikos Farr, Emory universiteto (Atlanta, Georgia valstija) rankraščių, archyvų ir retų knygų bibliotekos skaitmeninių archyvų koordinatorės, ir pasaulinio garso rašytojo Salman Rushdie (Salmanas Rušdis) įrašą anglų kalba). Simboliška, kad šis pokalbis vyksta Emory universiteto bibliotekos šių metų pradžioje atidarytoje specialioje erdvėje, vadinamoje „skaitmeninio mokslo bendrija“ (Digital Scholarship Commons, DISC), kurios tikslas sukurti palankią aplinką studentų ir mokslininkų bendravimui, eksperimentams, sujungiant skaitmenines technologijas, fiksuotą ir gyvąją žmogiškąją išmintį.

Per valandą (tiek trunka pokalbis) rašytojas paliečia daug bibliotekininkams, rašytojams ir visuomenei įdomių temų – kalba apie skaitmenines technologijas ir įtaką rašymo procesui, archyvo tvarkymą bibliotekoje ir spręstus iššūkius asmeniniam rašytojo, jo šeimos ir draugų bei pažįstamų privatumui ir saugumui, apie tvarkingą archyvo medžiagos organizaciją, kaip pagrindinę sąlygą memuarams atsirasti, atminties ir dokumentinių įrašų susikirtimus, apie naudojimąsi socialiniu tinklu Twitter, kūrimą jame ir sekėjų geografiją, Vikipedijoje skelbiamos informacijos patikimumą, pateikdamas pavyzdį apie klaidą paskelbtoje jo biografijoje ir t.t. Pats S. Rushdie dalindamasis savo technologijų naudojimosi patirtimi nuolat kartoja „This is interesting“ (Tai įdomu!).

Užkabinimui“ – šiek tiek informacijos apie pokalbio kontekstą ir rašytoją:

Prieš dvejus metus JAV Emory universiteto rankraščių, archyvų ir retų knygų bibliotekoje buvo atidaryta paroda, paremta šiai bibliotekai dovanotu Salman Rushdie archyvu. Atidaryme kalbėjęs rašytojas perduotą archyvą apibūdino, kaip 200 ar daugiau suplyšusių ir dulkėtų dėžių su popierių šiukšlynu, be jokio organizacijos ženklo, dienoraščiai, užrašų knygelės ir visa eile akmens amžiaus, seniai mirusių, kompiuterių, kuriuos reikėjo ekshumuoti ir atgaivinti (kalbos įrašą galima pasižiūrėti čia).

Interneto dienraštis „Bernardinai.lt“ 2008 m. kovo 31 d. paskelbtame straipsnyje „10 rašytojų, kurie pakeitė pasaulį“ pažymėjo, kad „Po Rušdžio tapo neįmanoma tikėti, kad Rytai ir Vakarai iš tiesų juda susitikimo vienas su kitu link“.

Panaudoti šaltiniai:

Salman Rushdie Discusses Creativity and Digital Scholarship with Erika Farr. Vaizdo įrašas. Emory University paskelbė 2012 m. kovo 4 d. Youtube. Prieiga per internetą: http://www.youtube.com/watch?feature=player_detailpage&v=kmb1oQcRmkM [Žiūrėta 2012-05-26]

A World Mapped by Stories: The Salman Rushdie Archive: Exhibition opening Party. Part Three. Schatten Gallery, Woodruff Library. Emory University. Vaizdo įrašas. Emory University paskelbė 2010 m. kovo 9 d. Youtube. Prieiga per internetą: http://www.youtube.com/watch?v=nqvQKiV-XWA&feature=player_detailpage [Žiūrėta 2012-05-26]

Jurga Lūžaitė. 10 rašytojų, kurie pakeitė pasaulį [pagal „Ruskij Reporter“] Bernardinai.lt. 2008 m. kovo 31 d. prieiga per internetą: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-03-31-10-rasytoju-kurie-pakeite-pasauli/3913 [Žiūrėta 2012-05-26].

2012-05-25

Biblioteka "debesyje" - nauji e.knygų prieigos sprendimai

Šaltinis: American Libraries Magazine
JAV kompanija 3M pradėjo platinti naują e.knygų skolinimo sistemą - e.knygų biblioteką, sukurta panaudojant debesų kompiuterijos (angl. cloud computing) technologijas. Vartotojas gali jungtis prie šios virtualios e.knygų bibliotekos iš bet kurios vietos ir  praktiškai bet kuriuo prietaisu (kompiuteriu, planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu ir kt.). Prisijungęs prie savo virtualios paskyros vartotojas gali rinktis ir skaityti e.knygas. Pažymėtina, kad pradėti skaitymą galima naudojant vieną prietaisą, o baigti - naudojant kitą įrenginį. Kadangi programinė "debesų" bibliotekos įranga suderinama su įvairiais prietaisais, išliks net vartotojo įdėti virtualūs žymekliai.

Kompanija sukūrė e.knygų skolinimo terminalą, kuriame vartotojas taip pat galės pasirinkti knygą. Pasirinkus knygą, ji tampa prieinama virtualioje vartotojo paskyroje ir gali būti skaitoma naudojant įvairius vartotojo turimus įrenginius - e.skaitykles, išmaniuosius telefonus ir kt.

3M jau platina savo sistemą JAV bibliotekose, galima pasižiūrėti pristatymą.

Parengta pagal:

BANE, K. 3M cloud library ebook lending service. American Libraries Magazine [interaktyvus]. 14 May 2012 [žiūrėta 2012 m. gegužės 24 d.]. Prieiga per internetą: http://americanlibrariesmagazine.org/solutions-and-services/3m-cloud-library-ebook-lending-service

2012-05-22

Laidoje „Knygų apžvalga“ – dėmesys geriausiems bibliotekininkams ir lietuvių skaitymo įpročiams

Šios savaitės laidoje kviečiame žiūrėti Kultūros ministerijos išrinktų geriausių 2011 metų bibliotekininkų apdovanojimo ceremonijos akimirkas. „Knygų apžvalga“ kūrybinė komanda sveikina nugalėtojus ir dėkoja visiems bibliotekų darbuotojams už nuoširdų darbą bei skaitymo tradicijų puoselėjimą!

Taip pat laidoje kviečiame susipažinti su balandžio mėnesį „Alma littera“ užsakymu atliktu lietuvių skaitymo įpročių tyrimu bei sužinoti, kokiomis priemonėmis siūloma didinti skaitymo lygį Lietuvoje.

Laidoje taip pat išgirsite interviu su Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos direktoriumi Juliumi Niedvaru apie knygą „Pinigų triumfas: finansai pasaulio istorijoje“. Knygoje „Pinigų triumfas“ istorikas Niallas Fergusonas teigia, jog finansai yra žmonijos pažangos pagrindas. Jis parodo, kad finansų istorija – visos istorijos pamatas. Tam, kad civilizacija žengtų į priekį, kredito ir skolinimo raida buvo ne mažiau svarbi nei bet kuri technikos naujovė – nuo senovės Mesopotamijos iki dabartinės Kinijos. Tačiau svarbiausia finansų istorijos pamoka yra ta, kad anksčiau ar vėliau kiekvienas burbulas sprogsta: atsiranda daugiau pardavėjų „lokių“ nei pirkėjų „bulių“, o godumas virsta baime. Taigi, ši knyga – puiki proga susipažinti su pinigų ir finansų istorija.
Tradiciškai laidoje Jūsų laukia populiariausių knygų penketukas bei galimybė laimėti Isabel Allende knygą „Begalis planas“.

Turite klausimų, pageidavimų ar pasiūlymų? Susisiekite su mumis knygos@penki.tv arba tel. (8 5) 266  4522.

2012-05-21

Socialinė antreprenerystė - įdomios idėjos bibliotekoms

Šiame tinklaraštyje jau ne kartą kalbėjome apie įvairias bendruomenių iniciatyvas - pavyzdžiui, pačių piliečių inicijuotas bendruomenės bibliotekėles: Manhatano telefono būdelės virsta mini bibliotekomis, Mažos nemokamos bibliotekos užkariauja pasaulį.

Tikriausiai, ekonominiu sunkmečiu išryškėjo svarbus dalykas - bendruomenės gali daug ką nuveikti kartu ir neturėdamos daug pinigų.

Bendruomenių, organizacijų ir atskirų žmonių aktyvumas sprendžiant įvairias socialines problemas ir siekiant paskatinti teigiamus pokyčius įgavo socialinės antreprenerystės, arba socialinio verslumo, formą. Verslo principai panaudojami bendruomenių gerbūviui sukurti ir socialinėms problemoms spręsti.

Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į įdomias besirandančias skaitmenines socialinės antreprenerystės platformas (įrankius, jeigu norite). Vienas iš pavyzdžių - GOOD Maker. Šioje svetainėje (verčiau, socialiniame tinkle) visiems socialiai aktyviems internautams formuluojami iššūkiai, su kuriais kviečiama susidoroti. Tai savotiškas gerų sprendimų konkursas, kuriame laimėtojas - apdovanojamas ir gali įgyvendinti savo idėją.

Vienas iš tokių GOOD Maker socialinių projektų pavyzdžių - netradicinės bibliotekos. Jos jau ne pirmą kartą rodo, kad kartu galima pasiekti labai daug. Pavyzdžiui, naudodamiesi skaitmeniniais bendruomenių tinklais (pvz., NeighborGoods), žmonės pasidalija virtuvės, sodo įrankiais, kurie pakankamai brangiai kainuoja, o naujodami ne taip jau intensyviai. Taip atsiranda netradicinės "bendruomenių bibliotekos", kurios jau tampa savotiško dalijimosi bendruomenėse tradicija ir nauja tendencija.

Gal šiuose projektuose atsirastų vietos ir bibliotekoms?

Parengta pagal:

GOOG Maker finalists: unconventional lending libraries. GOOD Maker [interaktyvus]. 26 April, 2012 [žiūrėta 2012 m. gegužės 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.good.is/post/good-maker-finalists-unconventional-lending-libraries/

2012-05-18

Goethe institutas ieško bibliotekininkystės specialisto darbui Rygoje

Projekto „Naujoji Goethe‘s instituto informacinio ir bibliotekinio darbo Baltijos šalyse koncepcija“ vadovas/-ė

 
Goethe's institutas ieško motyvuoto darbuotojo/-os, kuris/-i per laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. (arba vėliau) iki 2015 m. liepos 31 d. įgyvendintų naują informacinio ir bibliotekinio darbo koncepciją, ypatingą dėmesį skirdamas/-a pasiekimams skaitmeninių technologijų srityje.
Darbo vieta yra Rygoje.
Darbas visą darbo dieną
Patrauklus ir regiono ekonominę tikrovę atitinkantis darbo užmokestis
Jūs, kaip informacinio ir bibliotekinio darbo vadovas/-ė, būtumėte atsakingas/-a už šias sritis:
  • Goethe's instituto informacinio ir bibliotekinio darbo Baltijos šalyse koncepcijos rengimą ir jos įgyvendinimo koordinavimą
  • Internetui ir socialiniams tinklams skirtų produktų, orientuotų į Goethe‘s instituto tikslines grupes Baltijos šalyse, kūrimą
  • Skaitmeninių medijų pasiūlos kūrimą ir tobulinimą
  • Bendrų projektų su partneriais iš informacijos, bibliotekų ir leidyklų srities Baltijos šalyse planavimą ir įgyvendinimą
  • Vertimų ir vertimo rėmimo programų Baltijos šalyse koordinavimą
  • Bibliotekų-partnerių Lietuvoje ir Estijoje kuravimą ir jų darbo koordinavimą
  • Konsultavimą dėl bibliotekos Rygoje profiliavimo koncepcijos
Reikalavimai:
  • Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos, elektroninių medijų ar žiniasklaidos mokslų magistro laipsnis, arba jam prilygintinos žinios bei gebėjimai
  • Mažiausiai 3 m. informacijos vadybininko darbo arba veiklos bibliotekininkystės srityje patirtis
  • Labai geras informacijos centrų ir bibliotekų spektro Baltijos šalyse išmanymas
  • Labai geras šiandieninio Vokietijos kultūrinio gyvenimo ir medijų (interneto technologijos, elektroninės knygos) išmanymas
  • Darbo su skaitmeninėmis medijomis patirtis ir intensyvus domėjimasis jomis (Turinio valdymo sistemos, nuotraukų ar paveikslėlių tvarkymas, audio ir video medžiaga, susikertančios medijos)
  • Kompleksiškų (taip pat ir interaktyvių) žiniatinklio formatų koncepcijų kūrimo bei projektų valdymo patirtis
  • Geri komunikaciniai gebėjimai ir konceptualus mąstymas
  • Labai geros vokiečių ir anglų kalbos žinios, taip pat pageidautina mokėti vieną iš trijų Baltijos šalių kalbų (lietuvių, latvių arba estų) ir išmanyti kultūrinį regiono kontekstą
  • Galimybė ir pasirengimas vykti į komandiruotes
Darbo užmokestis atitinka regiono ekonominę tikrovę ir yra patrauklus.
Prašome iki 2012 m. birželio 4 d. siųsti savo paraišką šiuo adresu:
sybille.deselaers@riga.goethe.org

Informacija iš:  http://www.goethe.de/ins/lt/vil/uun/ste/ltindex.htm

2012-05-15

Reikia skatinti naujų idėjų ir patirties mainus...

Klaipėdoje šiomis dienomis vykstančioje konferencijoje “Kultūros paveldo sklaida regionuose ir nauji iššūkiai apskričių viešosioms bibliotekomsAlvyda Skuodytė pranešime „Viešųjų bibliotekų bendradarbiavimas: problemos ir galimybės“ siūlė pradėti nuo bendrų tikslų išsiaiškinimo. Reikėtų apsispręsti ir dėl prioritetinių krypčių, tarp kurių galėtų būti įsipareigojimas intensyviau keistis informacija apie bibliotekų praktinės veiklos tyrinėjimus, gerąja patirtimi. Kitaip – sukurti profesinės informacijos sistemą. Alvyda atkreipė dėmesį į nepakankamai Lietuvoje išnaudojamus komunikacijos būdus – dalykines konferencijas, apvalius stalus ir kitas tiesioginio bendravimo renginių formas.

Labai pritariu Alvydai, manau, kad prie tradicinių renginių formų, galėtume ir eksperimentuoti su interaktyvesnėmis renginių metodikomis, tokiomis kaip (ne)konferencija, „world cafe“, „speedgeeking“ diskusijos ir kitas. Jų pagrindinis privalumas – į diskusiją įtraukiami visi renginio dalyviai, tokiu būdu ir rezultatai tampa visų, ne tik pranešėjų ir organizatorių, atsakomybė. Tokios priemonės sukuria pasitikėjimą, nes veikia pagal principą „ir aš ten buvau“. Šiuo atveju ne tik buvau, bet ir - "...dalyvavau diskusijoje, prisidėjau prie bendrų rezultatų, pati ar pats gavau naudos".

Šią vasarą per Lietuvą pravažiuos (ne)konferencija „Dviračiais už bibliotekas“: http://bukbibliotekininku.blogspot.com/2011/10/rnr-bibliotekininkas-rekomenduoja-sia.html. Tikiuosi, prie šio renginio (greičiau - judėjimo) prisijungs daug Lietuvos bibliotekininkų ir bibliotekų draugų. Nepraleiskite progos!

Priminsiu, kad prieš dvejus metus vykusioje (ne)konferencijoje „Rock&Roll bibliotekininkininkystės idėjų forumas sėkmingai buvo panaudoti du iš aktyvių diskusijų metodų. Čia apie renginio rezultatus: http://bukbibliotekininku.blogspot.com/2010/12/nekonferencija-rock-bibliotekininkas.html

2012-05-14

Šilti pokalbiai su Lena Eltang ir Kaari Utrio laidoje „Knygų apžvalga“

Šios savaitės laidoje „Knygų apžvalga“ Jūsų laukia daug įdomių susitikimų. Pirma laidos viešnia – suomė Kaari Utrio, knygų „Varinis paukštis“ ir „Ievos dukterys“ autorė. Ne tik puikiai plunksną valdanti ir istoriją išmananti rašytoja neseniai Suomių ambasados kvietimu atvažiavo į Lietuvą, kur jos knygos sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo.

Kita „Knygų apžvalgos“ viešnia – daugelį apdovanojimų pelniusi Rusijoje gimusi, tačiau jau daugiau nei 20 metų Lietuvoje gyvenanti rašytoja Lena Eltang. Jos romanas „Akmeniniai klevai“ „ne iš tų, kur aprašo gyvenimą. Jis iš tų retų, kuriais rašomas pats gyvenimas“. Taigi kviečiame žiūrėti interviu su pirmąja premijos „Naujoji rusų literatūra“ laureate Lena Eltang bei pasinerti į be galo gražų jos romaną.

Taip pat kviečiame žiūrėti reportažą iš praūžusios „Nacionalinės bibliotekų savaitės“ – jos įspūdžiai iki šiol džiugina ir šildo ne vieną bibliotekos lankytoją. Šį kartą Jums pristatome reportažą iš Lietuvos technikos bibliotekos ir supažindiname su ten vykusiais renginiais, ekskursijomis bei bandome atskleisti šios bibliotekos ypatumus ir išskirtinumą.

Tradiciškai Jūsų laukia populiariausių knygų penketukas ir konkursas knygai laimėti. Šį kartą siūlome laimėti knygą apie motociklizmo istoriją Lietuvoje „Bikestory.LT“, kurią parašė žinomas žurnalistas ir motociklų gerbėjas Rimas Bružas.

Turite klausimų, pageidavimų ar pasiūlymų? Susisiekite su mumis knygos@penki.tv arba tel. (8 5) 266 4522.

Kitokie senjorai bibliotekoje

Pastaruoju metu bibliotekininkai pradėjo kalbėti apie tai, kad bibliotekose palaipsniui atsiranda nauja pagyvenusių vartotojų karta. Tai 1946-1964 m. (arba pokario metais) gimę žmonės (angl. baby boomers).

Šie pagyvenę žmonės skiriasi nuo ankstesnės senjorų kartos. Tyrimai rodo, kad jie daug aktyvesni, ilgiau dirba, noriai bendrauja su jaunimu ir siekia kuo ilgiau išlaikyti savo jaunatviškumą. Ši karta taip pat labiau susipažinusi su kompiuteriu ir internetu bei naudojasi skaitmeniniais informacijos ištekliais.

Šios kartos atėjimas į bibliotekas skatina bibliotekininkus permąstyti paslaugų senjorams turinį, nes keičiasi pati senjorų karta. Šiuolaikiniams senjorams biblioteka aktuali kaip susitikimo vieta, jie noriai tampa savanoriais. Tai atveria bibliotekoms naujas paslaugų kūrimo galimybes.

Amerikos bibliotekų asociacija prieš du metus išleido labai savalaikę knygą apie pokario metais gimusią kartą ir bibliotekų vaidmenis ir paslaugas aptarnaujant šiuos vartotojus. Kviečiame susipažinti.

Parengta pagal:

Boomers and beyond: reconsidering the role of libraries. Edited by Pauline Rothstein, Diantha Dow Schull. Chicago: American Library Association, 2010. 144 p. ISBN 978-0-8389-1014-6.

2012-05-10

Penkios minutės – tiek mums trūksta iki labiausiai skaitančios šalies Europoje

Jei kiekvienas mūsų šalies gyventojas ateinančius šešerius metus bent 5 minutėmis  ilgiau skaitytų knygas, Lietuva taptų daugiausiai skaitančia šalimi Europoje. Tokios vizijos nusprendė siekti didžiausia Baltijos valstybėse knygų leidybos grupė „Alma littera“, visoje šalyje pradėjusi vykdyti skaitymo skatinimo iniciatyvą.
Lietuvoje skaitomumas mažėja, o leidyklos ambicijos didėja!
Ši idėja kilo paaiškėjus, kad Lietuva pagal knygų skaitymo rodiklius žymiai atsilieka nuo kitų Europos valstybių. Balandį „Alma litteros“ užsakymu atliktas lietuvių skaitymo įpročių tyrimas atskleidė, kad pusė suaugusių mūsų šalies gyventojų visiškai neskaito, o skaitantys tam vidutiniškai skiria tik 17 min. per dieną. Suomijoje, kuri pagal šį rodiklį pirmauja, šis skaičius siekia 46 min. Dažniausiai laiką, kurį galėtų skirti skaitymui, gyventojai praleidžia prie televizoriaus arba naršydami internete.
Anot G. Mažeikos, „Alma littera“ iniciatyva „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“ apims ne vieną projektą, o prie jos kviečiami prisidėti visi norintys: gyventojai, leidyklos, bibliotekos, knygynai, visuomeninės organizacijos ir kt. Iniciatyvos sumanytojai pabrėžia, kad visai nesvarbu, kokia forma, kokio žanro, kokiomis kalbomis ar kieno leidžiamas knygas gyventojai skaitys.
Skatins tėvus iš anksto pasirūpinti vaikų ateitimi
Minėto tyrimo duomenimis, daugiau nei trečdalis vaikų nuo 3 iki 10 metų Lietuvoje visai neskaito, šiai daliai mažesniųjų, dar nemokančių skaityti, neskaito ir tėvai. Vidutinis mūsų šalies vaikų skaitymui skiriamas laikas – 22 min. per dieną. Nors 96 proc. tėvų teigia, kad namuose turi vaikiškų knygų, ketvirtadalis Lietuvos vaikų per pusmetį neperskaitė nė vienos.
Būtent šią problemą sieks spręsti pirmasis iniciatyvos „Lietuva – daugiausiai skaitanti šalis Europoje“ žingsnis – projektas „Augu skaitydamas“. Juo siekiama tėvams padėti nuo mažens formuoti vaikų skaitymo įpročius.
Projektas „Augu skaitydamas“ apims kelis etapus. Vaikai ir tėvai su projektu bus kviečiami susipažinti gegužės mėn. viduryje, kai bus siekiama rekordo – didžiausios Lietuvoje vaikų parašytos knygos. Nuo gegužės iki birželio mėnesio vidurio vyks Vaikų knygų mėnuo – jo metu didžiausių šalies miestų knygynuose žymūs šalies žmonės vaikams skaitys ištraukas iš savo mėgstamiausių vaikystės knygų.
Per vasaros atostogas vaikai bus kviečiami „auginti“ Knygų medžius – ant specialių plakatų, kuriuose pavaizduotas simbolinis Knygų medis, klijuoti lapelius su perskaitytų knygų pavadinimais. Kuo daugiau knygų vaikas perskaitys, tuo jo Knygų medis „išaugs“ didesnis. Rudenį bus surengti daugiausiai skaitančių Lietuvos vaikų apdovanojimai.
Tyrimo, kuris buvo vykdomas reprezentatyvios apklausos būdu, metu apklausti 1003 vyresni negu 18 metų Lietuvos gyventojai. Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“.
Kanalo „Penki TV“ laidos „Knygų apžvalga“ kūrybinė komanda labai džiaugiasi nauja skaitymo skatinimo iniciatyva, su malonumu prisideda prie jos viešinimo ir kviečia visus aktyviai dalyvauti.

Šaltinis: http://www.penki.lt/

2012-05-09

Search Education - Google ėmėsi informacinio raštingumo mokymų?

Google paskelbė naują paslaugą - Google Search Education (Google paieškos mokymai), kuri skirta padėti studentams ir moksleiviams išmokti visomis Google paieškos įrankių galimybėmis. Kaip žinia, Google siūlo daugybę paslaugų. Bet ar mes visi žinome apie jas ir mokome jomis naudotis?

Google Search Education, http://www.google.com/insidesearch/searcheducation/index.html
Svetainėje Google Search Education  pateikiami pamokų planai, garso ir vaizdo mokymų įrašai, konkursai. Mokomoji medžiaga suskirstyta pagal įvairius gebėjimų lygius - pradžiamokslį, vidutinio sunkumo užduotis ir medžiagą pažengusiems.

Manau, bibliotekininkai gali pritaikyti šią medžiagą ir savo informacinio raštingumo mokymais. Kiekvienas pasakys, kad naudojasi Google - bet ar, iš tiesų, kiekvienas moka meistriškai pasinaudoti visomis Google galimybėmis? Tą provokuojantį klausimą galima užduoti ir bibliotekų skaitytojams.

Parengta pagal:

CRAMER, T. Google trains students with Search Education. Resourceshelf [interaktyvus]. 8 May, 2012 [žiūrėta 2012 m. gegužės 9 d.]. Prieiga per internetą: http://web.resourceshelf.com/go/resourceblog/68741

2012-05-07

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną praleiskite kartu su laida „Knygų apžvalga“!


Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga laidoje „Knygų apžvalga“ žiūrėkite reportažą iš sostinės savivaldybės, kurioje Marytė Marcinkevičiūtė – pirmoji sporto žurnalistė, laimėjusi Vytauto Gedgaudo premiją, pristatė knygą „Valdas Adamkus – sporto žmogus“. Renginyje dalyvavo ir pats Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus, kuris su mūsų laidos kūrybine komanda pasidalijo savo mintimis.

Taip pat laidoje Jūsų laukia reportažas iš praūžusios Nacionalinės bibliotekų savaitės, kurios metu Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje buvo paskelbta geriausia verstinė knyga.

Be to, Jūsų laukia pažintis su garsinės knygos „Stiprios mintys virsta pinigais“autoriumi, skaitomiausių knygų penketukas bei nuotaikingas konkursas.

2012-05-05

Sveikiname geriausius 2011 metų bibliotekininkus

Penktadienį, gegužės 4 d. LR Kultūros ministerijoje buvo apdovanoti geriausi 2011 metų bibliotekininkai. Apdovanojimai įtekti trijose nominacijose:

Geriausia metų bibliotekininke paskelbta Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Alvyda Skuodytė.

Geriausios bibliotekos vadovės vardas atiteko Lietuvos aklųjų bibliotekų direktorei dr. Rasai Januševičienei.

Geriausiu jaunuoju bibliotekininku tapo Vilniaus universiteto bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjas ir VU Komunikacijos fakulteto doktorantas Vincas Grigas.

Nuoširdžiai sveikiname visus šių metų geriausius bibliotekininkus!

Daugiau informacijos apie apdovanojimus ir nominacijas:

Kultūros ministerija apdovanojo geriausius 2011 metų bibliotekininkus [interaktyvus]. 2012-05-04 [žiūrėta 2012 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Kulturos_ministerija_apdovanojo_geriausi/2849


2012-05-02

Visai nerimta, bet labai smagi istorija apie bibliotekininkę ir biblioteką

Gal prieš daugelį metų kai kam teko skaityti Jo Dereske detektyvines istorijas apie panelę Žukas, pasirodžiusias žurnale „Tarp knygų”. Dabar pirmoji iš jų išleista atskira knyga. Tiems, kas neskaitė, trumpai pranešu, kad pagrindinė šių istorijų veikėja – lietuvių kilmės bibliotekininkė Vilhelmina Žukas. Pirmoji istorija vyksta JAV Vašingtono valstijos Belheiveno bibliotekoje, kai ten dar tik rengiamasi pirkti kompiuterinę katalogavimo sistemą. Šalia intriguojančios žmogžudystės, knygoje sutinkame daugybę įdomių personažų, visiškai autentišką viešosios bibliotekos atmosferą, lietuviškų motyvų. Man asmeniškai labai patiko atpažįstamas pagrindinės herojės mąstymo būdas, išugdytas struktūruotos ir nuoseklios informacijos ieškos :-). Ne veltui knyga parašė profesionali bibliotekininkė, kuri prieš porą metų lankėsi savo tėvų gimtinėje Lietuvoje. Ji pati, kaip ir knygos herojė išaugo Mičigano valstijoje veikiama lietuviškų tradicijų, baigė bibliotekininkystės studijas ir dirbo bibliotekoje, panašioje į tą, kurioje vyksta veiksmas. Beje, leidykla parduoda knygas tiesiogiai ir gerokai pigiau, negu knygynai.

 VšĮ "Leidybos ir edukacijos centras BONUS ANIMUS"
M.K. Čiurlionio 1/2-30, LT-03104, Vilnius
www.bonusanimus.lt
Tel.: 5 233 9196; 8 650 19631  

Jo Dereske. Panelė Žukas ir žmogžudystė bibliotekoje: detektyvinio žanro romanas. BONUS ANIMUS, Vilnius, 2012, 224 p.

Parengė prof. dr. Elena Macevičiūtė

2012-05-01

Rita Miliūtė apie skaitymą

"Tokiems ciklams kaip W. Januszczako parengti reikia daugiau pinigų, negu parodyti vienos ar kitos ponios spintą su šalia pastatytu vyru. Bet dar labiau reikia, kad autorius būtų perskaitęs vieną kitą dešimtį bibliotekos lentynų. O šis užsiėmimas, beje, yra žymiai geresnis nei televizoriaus žiūrėjimas."

Iš Miliūtė, Rita. Televizija atsikrato žiūrovų. TV antena. 2012/17. p. 4