2010-05-31

Konfidencialumas – tai mūsų teisė!

Mes gyvename skaitmenininių technologijų amžiuje, kur žinios – pagrindinė jėga. Naujos technologijos leidžia mums džiaugtis didžiuliais informacijos srautais. Ar tik džiaugtis? Daugelis žmonių nemato kitos šios proceso pusės – dėka naujų technologijų mes nieko negalime nuslėpti: savo pokalbių, sąskaitų, elektroninių pirkinių, kelionių ir pan. Jokio konfidencialumo?! Konfidencialumas – tai mūsų teisė žinoti, kas turi mūsų asmeninę informacija, kaip ši informacija yra naudojama ir kodėl, kam suteikiama ši informacija ir kodėl, bei kokios yra mūsų teisės!

Elektroninėje erdvėje mes esame matomi – sunku paslėpti savo asmeninę informaciją. Skaitai elektroninę knygą – kiti jau žino apie tai, klausais muzikos – kiti tai mato, parengei MS Power Point prezentaciją – ją gali rasti kiti ir taip toliau. Amerikos bibliotekų asociacija skatina mus ateiti į biblioteką – skaityti knygas ten, bendrauti ir konsultuotis su bibliotekininkais – mūsų informacija liks apsaugota, nieks nesužinos ką, kada ir kodėl mes skaitome.

Amerikos bibliotekų asociacija teigia, kad mes turime teisę skaityti, ieškoti, mokytis ir kviečia prisijungti prie „Konfidencialumo savaitės“ 2010 m. gegužės 2-8 d. Jei dar dvejoji, ar verta dalyvauti, būtinai pasižiūrėk šį vaizdo įrašą

Šios savaitės tikslas – pakviesti bibliotekininkus ir bibliotekų vartotojus diskusijai apie konfidencialumo teisę. Bibliotekininkai turi skatinti vartotojus žinoti daugiau apie savo teises, išaiškinti kiek informacijos, kur ir kada galima skelbti apie save elektroninėje erdvėje ir kodėl.

Amerikos bibliotekų asociacija parengė daug įvairių bukletų, leidinių, vaizdo įrašų, kurie turėtų padėti bibliotekoms paaiškinti savo vartotojams, kaip galima apsaugoti savo asmeninę informaciją

Kodėl bibliotekininkai turi tai daryti? Todėl, kad bibliotekos – tai informacijos, kultūros, mokymosi centrai savo bendruomenei. Todėl, kad tai yra mūsų, bibliotekininkų, pareiga!

Daugiau apie „Konfidencialumo savaitę“ čia

Verta paskaityti

2010-05-29

Vikipedijoje - naujas puslapis bibliotekininkams

Vikipedijos kūrėjas - Wikimedijos fondas (angl. Wikimedia foundation) - prieš kelias dienas paskelbė naują puslapį, skirtą bibliotekininkams. D.U.K. bibliotekininkams (angl. FAQ for Librarians) tinklalapyje atsakoma į pagrindinius klausimus apie Vikipediją ir bendradarbiavimo tarp šios interneto enciklopedijos ir bibliotekininkų galimybes. Šiame puslapyje bibliotekininkai gali sužinoti apie tai, kas yra Vikipedija, kodėl ir kokios klaidos dažniausiai atsiranda šioje enciklopedijoje (pvz., minimas plačiai nuskambėjęs tyrimas, kuriame palyginta Vikipedijos ir enciklopedijos Britannica straipsnių kokybė), kalbama ir apie vandalizmo atvejus (t.y. tyčinį straipsnių gadinimą ar net ištrinimą). Manau, svarbi informacija ir apie Vikipedijos naudojimą ir tinkamumą tam tikroms informacijos vartotojų grupėms. Pvz., patys enciklopedijos kūrėjai pripažįsta, kad Vikipedija yra gera pradžia pradedant nagrinėti tiriamą dalyką, aiškinantis sąvokas, bandant suformuluoti pagrindines temas, tačiau enciklopedijos skaitytojas turėtų kritiškai vertinti ir tikrinti tai, ką skaito.

Vikipedijos kūrėjai puslapyje bibliotekininkams kalba ir apie bendradarbiavimo galimybes su bibliotekomis. Bibliotekos ir informacijos specialistai kviečiami prisidėti prie enciklopedijos redagavimo, mokymų apie naudojimosi šia enciklopedija ypatumus surengimą. Pateikiamas bendradarbiavimo pavyzdys su Ziuricho centrine biblioteka.

Šis puslapis gali būti įdomus ir Lietuvos bibliotekininkams, sumaniusiems mokyti vartotojus apie tai, kaip tinkamai naudotis interneto vartotojų sukurtais ištekliais, ar pageidaujantiems prisidėti prie Vikipedijos plėtros.

Parengta pagal:

FAQ for librarians [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. gegužės 29 d.]. Prieiga per internetą: http://outreach.wikimedia.org/wiki/FAQ_For_Librarians

New: Wikipedia launches an FAQ for librarians. Iš Resource Shelf [interaktyvu]. 2010 [žiūrėta 2010 m. gegužės 29 d.]. Prieiga per internetą: http://www.resourceshelf.com/2010/05/26/wikipedias-launches-an-faq-for-librarians/

2010-05-27

„Noriu, kad suprastų, jog biblioteka nėra musėm ir pelargonijom apėjusi troba“, - sako geriausia 2009 metų bibliotekininkė Elona Varnauskienė

Geriausio 2009 metų bibliotekininko vardas Vilniaus universiteto bibliotekos Informacijos paslaugų centro vedėjai Elonai Varnauskienei suteiktas už tradicinių bibliotekos paslaugų tobulinimo bei naujų paslaugų teikimo iniciatyvas, vartotojų informacinio aprūpinimo gerinimą, parodų rengimą, bibliotekos kasdienybės praturtinimą netradiciniais renginiais ir aktyvią profesinę veiklą.
E.Varnauskienė yra šiuolaikinė bibliotekininkė, kuriai idėjos trykšta fontanais, viskas geltona, super ir nebaisus joks google su savo bekrašte netvarkinga informacija. Apie E.Varnauskienės darbus ir veiklas galite susipažinti VU bibliotekos ataskaitoje visuomenei. Interviu pateikiame tai, ko apie geriausią Lietuvos bibliotekininkę nerasite jokiuose veiklos dokumentuose.


PAŽINTIS

Filmas. Niekada neskirstau filmų į mėgstamiausius ir nemėgstamiausius. Galiu tik išvardyti filmus, kurie yra palikę labai didelį įspūdį, ir aš juos labai ilgai prisimindavau. Pirmasis filmas buvo Bernardo Bertolucci „XX amžius“. Toliau visi Pyterio Grynavėjaus filmai. Paskui buvo atrastas Andrėjus Tarkovskis, Ingmaras Bergmanas. Jie labai skirtingi, todėl neįmanoma pasakyti vieno vienintelio.

Knyga. Įvairiais gyvenimo etapais buvo mėgstamiausios skirtingos knygos. Knyga, kurią pradėjau skaityti ir negalėjau sustoti, skaičiau per naktį, baigiau penktą ryto, buvo Umberto Eco „Rožės vardas“. Kita knyga, kurią mes skaitėme iš šviestų lapų, buvo Michailo Bulgakovo „Meistras ir Margarita“. Kažkada Džono Faulzo „Juodmedžio bokštas“ buvo padaręs didžiulį įspūdį. Dabar gali sukrėsti juokinga knyga kaip, pavyzdžiui, Hanterio S. Tomsono „Baimė ir neapykanta Las Vegase“. Be to, kai kas nors man pasako turįs tik vieną mėgstamiausią knygą, nenoriu nieko įžeisti, bet tai rodo tam tikrą ribotumą.

Muzikinė grupė. Kiekvienas su kažkokia muzika užaugome. Visa širdimi nekenčiu, negaliu klausytis, labai susierzinu, kai išgirstu bet kokį „popsą“, netgi jeigu tai yra pats kokybiškiausias amerikietiškas su Madona priešakyje. Man metų tiek, kad jau galiu sakyti, jog užaugau su „senojo gerojo“ roko karta. Pirmenybę tokiai muzikai ir atiduodu. Nors iš kitos pusės kažkuriuo metu klausiausi daug klasikinės muzikos. Vėliau buvo atsiradęs džiazas, bardų dainuojamoji poezija. Paskui augo vaikai, „diktuojantys“ savo muzikinį skonį. Man patinka žinoti, ko jie klausosi. Sūnus- sunkesnio roko gerbėjas. Ir aš visai smagiai jo muzikos galiu klausytis. Dukra „blaškosi“ tarp Alinos Orlovos ir Jurgos, ar atranda kokią keistą prancūzų muziką- mielai klausau kartu. Man apskritai patinka „keisti“ dalykai

Receptas. Esu labai greitas žmogus, todėl turiu gaminti viską, kas užimtų labai mažai laiko. Tikrai nesu gurmanas, kuris medituoja, buria su prieskoniais, krevetės kažkame, austrės su kažkuo, omaras ir kalmaras guli šalia. Aš galiu valgyti lašinius su svogūnu – man paprasta ir gerai. Esu prasta konditerė – tortai ir pyragai yra „peilis“, nes reikia kažką sukti, trinti. Žinau tik du receptus, kuriuos paveldėjau iš šviesios atminties superinės močiutės. Tai yra tokie smetoniški, klasikiniai pyragas ir tortas Napoleonas, kurį reikia gaminti dvi dienas. Tačiau rezultatas tikrai nenuvilia.
Bet esu priversta gaminti. Moku greitai ir skaniai pagaminti lazaniją, picas, troškinius. Mėgstu viską sumesti ir žiūrėti, kas iš to išeis. Į maisto gamybą žiūriu labai kūrybingai.

Sporto šaka. Man tai yra visiškai svetima. Nei sportuoju, nei žiūriu, nesu azartiška. Man visiškai neįdomu. Jeigu su smagia kompanija... Atsimenu labai mielai žiūrėdavome futbolą, tačiau tik pasaulio čempionatus. Tada sugebėdavau įsijausti tarsi man tai būtų darbas. Tada jau skiriu visas tas komandas, išsirenku favoritą. Aišku mėgstu išsirinkti kokias nors „autsaiderines“ komandas, tarkim, Kamerūno, kurios žaidėjai yra kokie nors Mdu, Mbu ir dar kažkas panašaus ir man faina. Visiškai nesportuoju, gėda ir nežiūriu. Buvau nusprendusi užsiimti joga. Tada visiems gyriausi, kad tobulai esu įvaldžiusi pirmą ir paskutinę asanos - pozą, kai guli ant grindų rankas ant krūtinės susidėjęs. Tai būna, tiesą sakant, pirma ir paskutinė mano poza, nes aš daugiau nieko ir nedarau – ramiai sau užmiegu.

Gamta. Esu grybautoja maniakė. Tai liga, kuri tikriausiai yra neišgydoma. Ir tai yra dalykas dėl kurio mane gali prikelti trečią nakties, pasakyti: „Varnauskiene, krepšys, eik grybaut“, ir aš eičiau kaip zombis. Civilizuotos ir sukultūrintos vietos man ne taip įdomu. Man grybavimas yra priklausomybė, su kuria nesirengiu kovoti.

Vyras: Su savo vyru gyvename 26 metus – tikrai ilga gyvenimo patirtis. Man atrodo, kad pats svarbiausias rodiklis, kurį bet kuris žmogus privalėtų turėti, bent jau pageidautina, tai humoro jausmas. Jeigu žmogus turi humoro jausmą, tai man atrodo, kad su juo gali bet ką daryti. Humoro jausmas susijęs su daugeliu dalykų – ir erudicija, ir intelektu, ir padorumu, ir t.t..

Posakis. Jauni žmonės paprastai būna apimti destruktyvių nuotaikų, domisi egzistencializmu ir dar kitokiais niūriais dalykais. Mes jaunystėje labai mėgdavome sakyti, kad viskas yra labai blogai. Buvome įsikalę Osipo Mandelštamo frazę, skirtą žmonai: „Taip, be abejo, viskas blogai, mūsų gyvenimas blogas, o kas tau sakė, kad tu turi būti laiminga?“ Vėliau mes mėgdavome kartoti tą garsųjį karaliaus Saliamono posakį, kuris išraižytas žiede: „Viskas praeina“. Tinka ir posakis, jog „viskas bus gerai“. Tačiau savo gyvenimo moto, credo, ar dar ko nors, besibaigiančio „o“, tikrai neturiu.

ESATIS

Esate filologė. Kaip atsitiko, kad dirbate bibliotekoje?
Studijavau lietuvių literatūrą šiame universitete, praktiškai tame pačiame kieme. Viskas čia labai pragmatiška ir paprasta. Tais laikais, kai mokiausi, egzistavo toks dalykas kaip paskyrimas. Baigęs studijas, būdavai įpareigojamas važiuoti kur nors. Dažniausiai ta pareiga būdavo, pavyzdžiui, važiuoti dirbti į Skuodą. Ką darydavo tuometiniai studentai? Jie stengdavosi įsitrinti dirbti Vilniuje, nes jeigu tuo metu jau dirbdavo, likdavo Vilniuje ir toliau. Visi kas gyvas bandydavo įsidarbinti į bet kokias kultūrines įstaigas. Kadangi VU biblioteka buvo tiesiog per kelią, nusprendžiau ieškoti galimybių joje įsidarbinti. Dieną lankydavau paskaitas, o vakarais – dirbdavau. Taip jau sutapo, kad dirbau saugyklose, nes ten buvo vienintelė vieta, kur buvo sudaromas slankiojantis grafikas, todėl galėjau kiekvieną dieną dirbti iki aštuntos valandos vakaro. Įsidarbinau bibliotekoje studijuodama penktame kurse ir likau.

Kas jus motyvuoja keltis rytais, važiuoti į darbą, dirbti... ar Jūs iš viso dirbate?
Žmogų motyvuoja daugybė dalykų. Supranti, kad reikia dirbti. Kartais į darbą eini sukąstais dantimis. Nepatikėčiau nei vienu, kuris sakytų, kad „man rožė atlape ir kiekviena diena šventė“. Taip nebūna. Pasitaiko įvairių dienų. Būna, kad vos gali eiti į tą darbą, o būna, kad lauki. Motyvuoja smagūs žmonės, su kuriais dirbi, kurių yra visokių ir labai daug. Eini į darbą dėl bendravimo, dėl atradimų kasdien, nes žinai, kad bus kažkokie susitikimai, priimami sprendimai.

Esate Informacijos centro vedėja (centre dirba bemaž 100 darbuotojų). Kaip apibūdintumėte savo darbą?Mano darbas štai toks ir yra – susėdame, svarstome ir viską kartu darome. Nesu valdovas, kuris pats sėdi nieko neveikdamas, tik komandas dalija. Tik tartis gali, vienas nieko nepadarysi. Turi idėjų, sudedi, apgalvoji ir įgyvendini. Labai malonu dirbti su fakultetų bibliotekininkėmis. Ten labai įdomūs žmonės dirba, idėjų fontanai. Susitikinėji su jais ir šnekiesi. Bandau su visais kalbėtis, kad visų įsivaizdavimas, kur mes einame, būtų vienodas. Kad vienas neįsivaizduotų, kad o siaube darome viešąją biblioteką, o kitas galvoja, kad, o siaube, kiek galima kirmyti, reikia gi kažką daryti. Visi įtikinėjimų, minčių dalijimosi būdu turi išsiaiškinti, į kur mes turime nueiti. Aš ne vadovas, aš esu kolega, komandos, grandies dalis.

Kokie didžiausi iššūkiai laukia?
Iššūkiai glaudžiai susiję su Vilniaus universiteto veiklos strategijose suformuluotais informacinės plėtros uždaviniai: formuoti ir skleisti informacijos išteklius, atitinkančius akademinės bendruomenės poreikius; kurti aktyvaus mokymosi ir mokymo aplinką. Šių užduočių įgyvendinimas itin glaudžiai susijęs ne tik su informacinės aplinkos modernizavimu ir kokybės gerinimu, bet ir su fizinės aplinkos kokybine kaita. Senosios bibliotekos rekonstrukcijos projektas bei naujojo Nacionalinio atviros prieigos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro statyba skatina konceptualiai peržiūrėti dabartinių Centrinės bibliotekos patalpų paskirtį, padalinių bibliotekų integracijos galimybes ir funkcionavimo pokyčius. Tikslas –vieningos, integralios bibliotekinio- informacinio aprūpinimo sistemos sukūrimas, kuris padėtų įgyvendinti Universiteto ir Bibliotekos strateginiuose planuose apibrėžtas užduotis. Nacionalinio atviros prieigos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro ir centrinės bibliotekos numatoma vystymo strategija atitinka VU deklaruojamą naują tarpdiscipliniškumu grindžiamų studijų idėją.

Ką Jums reiškia biblioteka?
Jeigu manęs būtų paklausę, kai tik pradėjau dirbti bibliotekoje, būčiau atsakiusi: „Jūs ką, košmaras, siaubas, nykuma“. Dabar esu visiškai pakeitusi požiūrį. Įtariu, kad daugeliui, kuris susiduria su tuo, kuo tampa bibliotekos, mato, kad viskas juda gerąja linkme. Prieš daugybę metų buvo surengta fokus grupė, kuri turėjo apibūdinti biblioteką. Ji asocijavosi su labai rudeniškai dalykais: ruduo, ruda spalva, senamadiška ir t.t. Paskutinė studentų apklausa išryškino visai kitokias asociacijas. Mane labiausiai nustebino, kad studentams ši biblioteka asocijuojasi su geltona spalva. Studentai biblioteką apibūdina kaip labai įvairią, besikeičiančią, modernią, kurios pagrindinė veikla yra pagalba lankytojams. Buvo ir labai juokingų pastabų: biblioteka šoka, linksminasi, traumuoja. Labai svarbu tai, kad biblioteka matoma kaip padedanti.

ATEITIS

Mes turime google, kam jūs mums reikalingi? Ką atsakytumėte į tokį studento klausimą?
Jeigu įsivaizduosime, kad biblioteka yra tik knygų sandėlys, kur ateini ir stovi eilėje kol kažkas kažką paduoda – taip, tuomet nesiginčyčiau su studentu ir sakyčiau, kad google yra visagalis, bent jau laukti nieko nereikia.
Tačiau internete informacijos yra labai daug. Filme „Alisa stebuklų šalyje“ sakoma: „tu net neįsivaizduoji, koks gilus yra triušio urvas“. Taip pat ir internetas. Įlindai pro vieną skylę ir tave nuneša labirintais, kad net nežinai, kurioje vietoje išlysi, o kai išlendi, nebežinai, kurioje vietoje pradėjai. Kai kitą kartą reikia tuos pačius kelius rasti, labai sudėtinga prisiminti, kaip visa tai buvo padaryta.

Kad ir kokia biblioteka bebūtų, ji yra susistemintas dalykas. Visa informacija yra suklasifikuota, nesvarbu – sudėtingai ar paprastai. Turiu prisipažinti, kad jeigu google rastų būdą ar mechanizmą, kuris visą internete esančią informaciją „rūšiuotų“, atskirtų kokybišką nuo šiukšlių, tuomet klausimas, ar reikalinga biblioteka, iškils ypač aštriai.

Bibliotekos išliks, jeigu virs ne tik informaciją teikiančia vieta, bet ir vieta, kurioje žmonės gali susirinkti, bendrauti, dalytis informacija. Pasaulyje informacijos yra daug, todėl svarbu, kad ja būtų dalijamasi. Biblioteka ir turi būti tas pagalbininkas: dalintis atradimais, žiniomis, istorijomis :).
Labiausiai suabejojama fizinio bibliotekos pastato buvimu. Taip, suprantame, kad turėtų būti žmonės, kurie informaciją tvarkys, prenumeruos duomenų bazes, bus tvarkomos elektroninės knygos. Tačiau tam pastato nereikia, galima tą patį darbą atlikti ir namuose. Todėl bibliotekos turėtų tapti kitokia vieta. Tai sudėtinga, bet svarbiausia: surasti ir saugoti pusiausvyrą, suteikti žmogui pasirinkimo laisvę. Laisvas žmogus gali daug ką nuveikti :). Pusiausvyra tarp akademinės rimties ir žaismingumo. Man visiškai netrukdytų, jeigu kur nors bibliotekoje būtų galima pvz.: žaisti stalo futbolą. Tačiau turėtų būti ir tokių zonų, kur niekas netrukdytų tyliai vienatvėje dirbti. Ar kur nors parašyta, kad bibliotekoje negali skambėti muzika? Bibliotekos pastatui turėtų būti suteikta daugiau funkcijų. Gal galėtų bibliotekoje dirbti psichologas, kuris bendrautų su sunkumų ištiktais žmonėmis, būtų vaikų kambariai, kad galėtų ateiti mamos studijuoti. Tai jokiu būdu ne mano sugalvoti dalykai- kitų pasaulio akademinių bibliotekų pavyzdžiai liudija, kad, tiesą sakant, nelabai turime iš ko rinktis. Reikia duoti laisvę savo vaizduotei. Ir nebijoti :).

Kokie darbuotojai laukiami bibliotekoje? Ką galėtumėte patarti dvejojantiems: rinktis studijuoti bibliotekininkystę ar ne?Matau ir tikiu, kad yra be galo kūrybingų, smagių, turinčių daug idėjų studentų. Paskutinė Nacionalinė bibliotekų savaitė parodė, kad į bibliotekas ateina kuriantys, dainuojantys, turintys kalnus idėjų. Jeigu į bibliotekininkystę stoja tik todėl, kad niekur daugiau neįstoja, tai jau tragedija. Noriu, kad tas požiūris pasikeistų. Noriu, kad suprastų, kad biblioteka nėra musėm ir pelargonijom apėjusi troba. Kad čia dirba įdomūs ir visokie žmonės. Vienas užsidaręs savyje cinikas, kitas tiesiog trykštantis energija. Įvairovė iššaukia pokyčius. Neturi bijoti ateiti. Turi suprasti, kad ir bibliotekose galima prisigalvoti ir įgyvendinti labai daug smagių dalykų. Juk paprastai geriausias sprendimas yra viduryje tarp „ kam to reikia, nedarykim, mums nepavyks“ ir kokios visiškai fantastinės idėjos.

Kalbino Vincas Grigas

2010-05-25

Kaip atrodo bibliotekininkas: portretas 2001 ir 2008 m.

Neseniai pasirodė nauja knyga "Neatrodai kaip bibliotekininkas: stereotipų sutriuškinimas ir naujo teigiamo įvaizdžio kūrimas interneto amžiuje", kurios autorė, Ruth Kneale, senokai domisi bibliotekininko įvaizdžiu bei stereotipais ir netgi administruoja tam skirtą svetainę tuo pačiu pavadinimu - Neatrodai kaip bibliotekininkas. Manau, ši svetainė būtų įdomi tiems, kam smalsu, kaip gi pristatomas bibliotekininkas kino filmuose, komiksų knygose, grožinės literatūros kūriniuose.

Bet čia nusprendžiau pasidalyti autorės naujoje knygoje paskelbtais bibliotekininkų apklausų, vykdytų 2001 ir 2008 m., rezultatais. Pirmą kartą apklausius bibliotekininkus gauta 337 atsakymų, o antrą - jau 1215. Koks gi ryškėja bibliotekininko portretas?

Turbūt, pirmasis rezultatas nepasirodys netikėtas - didžioji dauguma bibliotekininkų tiek 2001, tiek 2008 m. yra moterys. Džiuginantis faktas yra tai, kad vyrų skaičius, remiantis apklausos rezultatais, pastaraisiais metais išaugo.

Bibliotekininkai jaunėja! 2001 m. apklausoje daugiausiai respondentų nurodė 40 metų amžių, tuo tarpu 2008 m. dauguma atsakiusiųjų pažymėjo 30 m. amžių, nors galima įtarti, kad tam turėjo įtakos tai, jog apklausai autorė naudojo tinklaraštį ir Twitter :).

Daugelis atsakiusiųjų kilę iš JAV, kur bibliotekininkystės studijos vyksta magistro lygmenyje, todėl respondentai nurodė labai platų kitų sričių išsilavinimo spektrą. Pasirodo, JAV bibliotekininkai turi antropologijos, astrofizikos, biochemijos, šokio istorijos ir choreografijos, tarptautinių santykių, teisės, biologijos ir daugybės kitų sričių diplomus.

Bibliotekose daugėja naujų darbuotojų - daugelis respondentų nurodė, kad bibliotekininkystės srityje dirba iki penkių metų.

Populiariausia respondentų darbovietė 2008 m. - akademinė biblioteka, skirtingai nuo 2001 m., kai daugelis atsakiųsiųjų dirbo privačiose/korporatyvinėse bibliotekose.

Paprašyti atskleisti savo pareigų pavadinimą, respondentai nurodė įvairiausias pareigybių antraštes, pvz., analitikas, archyvaras, bibliografinių duomenų vadybininkas, verslo sistemų analitikas, banko duomenų koordinatorius, skaitmeninio konsultavimo specialistas, nepriklausomas informacijos specialistas, žinių vadybininkas ir dar daug kitų. Štai kur karjeros platybės!

Bibliotekininkų draugai vis dar pažeria įvairiausių komentarų apie šią profesiją, tačiau ir praeityje, ir ateityje teigiamų komentarų žymiai daugiau, negu neigiamų. Komentarai rodo, kad dauguma žmonių nuoširdžiai stebisi, kad bibliotekininkystę reikia studijuoti, dažniausiai turi įvairiausių stereotipų (pvz., neatrodai, kaip tikras bibliotekininkas, arba -kaip bibliotekininkas per garsiai šneki).

Dar daugiau rezultatų galima paskaityti pačioje knygoje - tam tikri skyriai prieinami Amazon.com skaitytuve.

Parengta pagal:

KNEALE, Ruth. You don't look like a librarian: shattering stereotypes and creating new positive images in the internet age. Medford, New Jersey, 2009. 198 p.

2010-05-23

NORSLIS 2010 metų kursai VU KF doktorantams

Mielieji,
ar jūs planuojate dalyvauti 2010 metų NORSLIS programos kursuose?

Šiai metais siūlomų kursų sąrašas atrodo taip:

Daugiau apie NORSLIS programą čia

2010-05-22

Tik gyventojai žino, kokios turi būti ir bus bibliotekos: Sietlo viešosios bibliotekos valdymo atvejis

Terminą rinkodara, atitinkantį anglišką marketing, Tarptautinių žodžių žodynas apibrėžia taip – „ūkinė veikla, kuria siekiama patenkinti vartotojų poreikius, derinant gamybą su jos paklausa ir rinkos reikalavimais“[1]. Remiantis tokiu aiškinimu rinkodara yra bet kokios pastangos pažinti vartotojų poreikius ir, atsižvelgiant į juos, pritaikyti teikiamas paslaugas ir produktus ar kurti naujus. Galima teigti, kad iš verslo srities į viešąjį sektorių atėjusi rinkodaros koncepcija, jau keletą dešimtmečių yra laikoma svarbiu informacijos paslaugų vadybos procesu. Šiame kontekste negaliu nepaminėti Filipo Kotlerio – rinkodaros klasiko ir autoriteto, kuris vienas iš pirmųjų apibūdino rinkodaros ne pelno organizacijose ypatumus ir įvedė socialinės rinkodaros (social marketing) terminą. Verslo rinkodaros vienas iš pagrindinių tikslų – padidinti pelną, o socialinė rinkodara veikdama socialinį elgesį, siekia naudos ne įmonei, bet tikslinei vartotojų grupei ir platesnei visuomenei (Kotler ir Andreasenen, 1996) [2]. Taip suprantama rinkodara siejasi ir su kita vadybos koncepcija – biibliotekos (institucijos) ryšiais su visuomene. Kaip įprasta sudėtingus socialinius reiškinius sunku vieningai apibrėžti, be to visada yra daugiau nei vienas būdas veikti. Bet čia į teorines skirtingų koncepcijų studijas nesivelsiu, nes 1999 metais išleistoje knygoje Ryšių su visuomene ABC bibliotekininkams Audronė Glosienė pakankamai detaliai atskleidė ryšius tarp rinkodaros, ryšių su visuomene, propagandos, lobizmo ir priemonių įvairovę[3]. Pereidama prie praktinio atvejo pristatymo, reikėtų apibendrinti, kad rinkodara yra vadybos principas – iškeliantis vartotoją, kaip pagrindinį šaltinį, kuris suteikia galimybę tikslingai tobulinti informacines paslaugas ir didinti jų naudingumą bendruomenei ir visuomenei, aktyviai formuoti visuomenės nuomonę apie paslaugas ir įstaigą. Todėl rinkodaros strategijos pirmiausia remiasi aptarnaujamos bendruomenės ir jų poreikių ir norų pažinimu bei analize, paslaugų vartojimo ir nevartojimo priežasčių tyrimais ir eksperimentais, ieškant efektyviausių priemonių poreikiams tenkinti.


Kad gerai apgalvota ir nuosekli rinkodara gali padaryti bibliotekas labiausiai gerbiamomis ir vertingiausiomis institucijomis bendruomenėje rodo kelerius metus tarptautinėje profesinėje bendruomenėje bene dažniausiai nagrinėjamas Sietlo (JAV) viešosios bibliotekos atsinaujinimo atvejis, siejamas su su Deboros Džeikobs (Deborah Jacobs) vadovavimo bibliotekai laikotarpiu parengtu ir įgyvendintu ilgalaikiu planu. Ji kelis kartus lankėsi Lietuvoje, tik jau kaip Pasaulio bibliotekų programos, bendrafinansuojančios projektą „Bibliotekos pažangai“, direktorė. Viešųjų bibliotekų vadybos praktika besidomintiems vertėtų pasidomėti ir kitų naujosios kartos viešųjų bibliotekų direktorių, tokių kaip Maja Bernson (Maija Berndtson), Helsinkio viešosios bibliotekos direktorė, Klaudija Liuks (Claudia Lux), Berlyno viešosios bibliotekos direktorė (IFLA prezidentė 2007-2009 metams), Rolfas Hapelis (Rolf Hapel), Aarhus viešosios bibliotekos direktorius ir kt. Tai yra drąsūs vizionieriai ir lyderiai, praktiškai transformuojantys viešąsias bibliotekas ir vietos bendruomenes, nuosekliai sklaidantys nusistovėjusios veiklos (ir profesines) klišes, kuriems problemiškas status quo – ne kliūtis, o pagrindas galimybėms.

Sietlo viešosios transformacija, kaip minėjau, prasidėjo 1997 metais dešimtmečiui parengtu planu Bibliotekos kiekvienam, kuriame buvo numatyta renovuoti 22 filialus, padvigubinant jų plotą ir pastatyti naują centrinę biblioteką. Nors mūsų bibliotekose tokia planavimo perspektyva dar nėra įprasta, bet kapitalinių investicijų ir pasirengimo reikalaujančioms programoms tai yra būtina. Tinkama perspektyva, matyt, yra dar viena priežastis, kodėl Sietlo ambicingas planas ir vizija tapo realybe! Centrinė biblioteka duris atvėrė 2004 m., taip pat buvo atnaujintas ir visas filialų tinklas. Bibliotekos kiekvienam planas ir jo finansavimas buvo patvirtintas tik dėl bendruomenės aktyvaus palaikymo, todėl gyventojai tiesiogiai dalyvavo ir projektavime, ir vietos parinkime, svarstant paslaugų, programų, meno darbų bibliotekoje klausimus. Bibliotekos statyboms lėšas skyrė ne tik valdžia, bet specialiai sukurtam fondui lėšas paaukojo daugiau kaip 20 tūkstančių žmonių... Dabar bibliotekomis didžiuojasi kiekvienas miestietis – ir vartotojai, ir anksčiau ambicingais siekiais abejoję politikai, ir bibliotekos darbuotojai [4]. Nes jie patys sukūrė SAVO biblioteką. Šis atvejis siūlo gana paprastą veiklos receptą – aiški ir drąsi ilgalaikė (!) vizija, nuolatinis bendravimas su vartotojais ir bendruomene, bibliotekininkų pasirengimas nuolat gerinti paslaugų kokybę ir dėmesys vartotojui. Ir nesustoti pusiaukelėje – biblioteka nuolat bendruomenei turi pateikti svarius įrodymus apie savo veiklos naudą. Todė 2005 metais buvo parengta studija Sietlo centrinės bibliotekos ekonominės naudos vertinimas: transformacinė bibliotekos galia mokymuisi, bendruomenei ir ekonominei plėtrai. Ji baigiama išvada, kad naujasis bibliotekos pastatas paspartino Sietlo ekonomiką ir padidino centrinės miesto dalies gyvybingumą, pritraukdama ir miestiečius, ir turistus. Per pirmus metus nauja biblioteka paskatino ekonominės veiklos plėtrą kaimynystėje, buvo prognozuojama, kad naujų ekonominių veiklų pasieks 180 mln dolerių vertę per penkerius metus... Studijoje taip pat rekomenduojama gerinti bibliotekos atvirumo lygį – didinti jos matomumą, patrauklumą ir pastato prieinamumą pagrindinėms bibliotekos varotojų grupėms[5].

Šiandien Sietlo biblioteka, kaip ir daugelis viešųjų bibliotekų JAV ir kitose šalyse, sprendžia sudėtingas sumažintų asignavimų bibliotekos veiklai problemas[6]. Ir tai yra tiesa - ilgalaikiai planai ir rinkodaros programos negali visiškai apsaugoti bibliotekos nuo ekonomikos svyravimų, bet jie suteikia, pirmiausia, aiškią ir ilgesnę nei laikini svyravimai veiklos perspektyvą, leidžia greitai apibrėžti sunkmečio sąlygomis svarbiausius darbus bibliotekos vadovams, darbuotojams ir politikams. Antra – jie sutelkia bendruomenę ginti biblioteką nuo valdžios iniciatyvų nepamatuotai daug (labiau nei kitose srityse) sumažinti išlaidas. Bet nepaisydama mažinamo finansavimo, 2010 metus Sietlo viešoji biblioteka paskyrė naujo strateginio plano kūrimui. Tai yra dar viena bibliotekos valdymo gerosios praktikos pamoka – nėra netinkamo laiko galvoti apie ateitį ir planuoti. Kitai Sietlo gyventojų kartai skirtos bibliotekos kūrimo strateginis planas rengiamas be skubėjimo. Lietuvoje daugelis bibliotekose ir kitose įstaigose esame patyrę kitokią patirtį, kai nesuvokiant strateginio planavimo metodo esmės ir paskirties planai sukuriami "per naktį" ir vieno ar dviejų vadovaujančias pareigas užimančių bibliotekos darbuotojų. Jei dar iš patirties nežinote, tai galiu užtikrinti – per savaitę ar net mėnesį sukurtos koncepcijos ir strateginės programos NEVEIKIA, nes praleidus komunikacijos, diskusijų ir suinteresuotų pusių įsitraukimo ir vizijos konsolidavimo etapus, popieriuje suguldyta ateitis ir lieka popierine. Ja sunku patikėti net ir viziją sukūrusiems, tuo labiau ją pamatyti ir įgyvendinti tiems, kurie nedalyvavo planavime...

Bet grįžtu prie rinkodaros – ir praktinio pavyzdžio, kaip strateginio planavimo procesas gali būti rinkodaros priemone. Sietlo bibliotekoje planui sukurti buvo sudaryta projektinė komanda, kuriai vadovauja dabartinė bibliotekos direktorė Susan Hildreth. Sudėtingam planavimo procesui valdyti pasitelkti ir konsultantai – vietinė konsultacinė įmonė Berk & Associate. Taip pat Sietle gyvenantys pripažinti lyderiai, suinteresuotų grupių atstovai pakviesti dalyvauti patariamajame komitete, kuris iš bibliotekos specialistų sudarytai komandai gali patarti dėl galimų strateginių krypčių ir iššūkių bei iškylančių galimybių bibliotekų veiklai mieste. Sprendimą dėl galutinio plano patvirtinimo šių metų pabaigoje priims nuolat bibliotekoje veikianti Bibliotekos taryba. Sietlo gyventojai, bibliotekų lankytojai ir visi darbuotojai kviečiami įsijungti į kūrybinį ateities numatymo procesą ir dalyvauti atvirų durų dienose, renginiuose, fokusuotų diskusijų grupėse ir apklausose pagal tokią programą:
Miesto pokalbiai: š.m. kovo mėnesį 5 bibliotekose, organizuotos atvirų durų dienos buvo skirtos bendruomenės nariams diskutuoti ir pateikti savo siūlymus apie naujus bibliotekų vaidmenis, paslaugas ir modelius.
Lankytojų apklausa: š.m. gegužės 3-6 d. daugiau kaip 25 tūkstančiai bibliotekos lankytojų dalyvavo apklausoje apie bibliotekos ateities vaidmenį ir paslaugas.
Fokusuotų diskusijų grupės. Planuojamos paslaugų teikėjų ir bibliotekos partnerių fokusuotų diskusijų grupės padės geriau suprasti bendruomenės segmentų, kurie dar nėra pasiekti, poreikius.
Vieši forumai. Bus organizuotos dvi viešos ekspertų diskusijos apie svarbiausius bibliotekai klausimus: „Technologijos ir jų įtaka bibliotekų ateičiai“ (gegužės 8 d.) ir „21 amžiaus bibliotekos vartotojų patirtis“ (birželio 12 d.).
Plano peržiūra. Rugsėjo-spalio mėnesį bus parengtas plano projektas ir organizuojami susitikimai su visuomenė jo aptarimui.

Pabaigai, reikia pasakyti, kad rinkodara šiandien yra neginčytinas bibliotekų vadybos pagrindas, strateginio valdymas proceso dalis. Biblioteka gali būti sėkminga ir reikalinga tik tuomet, jei pažįsta savo bendruomenę. Apskritai, biblioteka bus tik jei išgirs, ko reikia visuomenei.

Viename tarptautiniame viešųjų bibliotekų forume Krisas Batas (Chris Batt), buvęs Jungtinės Karalystės Muziejų, bibliotekų ir archyvų tarybos (MLA) vadovas (šiuo metu – nepriklausomas konsultantas), teigė, kad muziejai, bibliotekos ir archyvai yra būtinas žinių, informacijos, kūrybiškumo ir mokymosi šaltinis globalioje 21 amžiaus bendruomenėje, tačiau, kad tokiais jie išliktų reikia naujų vizijų ir strategijų, veiklos formų, bet kartu ir nuolatinio ryšio su bendruomene ir neginčijamų naudos ir paslaugų poveikio įrodymų [8].

Tomas Rehakas (Tomas Rehak), Prahos savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius 2007 metų Bobcatsss simpoziume pranešime Yra dvi bibliotekų rūšys... provokavo retoriniais klausimais, kurie šiandien vis dar yra aktualūs – ar bibliotekos išliks per artimiausią dešimtmetį ir kam reiks viešųjų bibliotekų? Prieš trejus metus užduoti T. Rehako klausimai vis dar laukia atsakymų – kur bibliotekos vieta, jei vartotojas iš leidėjų ar kitų šaltinių internetu gali gauti vis daugiau informacijos? Ar ilgai bibliotekų sentimentali gynyba – spausdintą knygą patogiau skaityti lovoj ar ne visos knygos prieinamos skaitmeninėje erdvėje! – bus efektyvi? Nors ne visada pripažįstama, bet bibliotekos veikia labai konkurencingoje aplinkoje – vartotojas gali eiti į biblioteką arba vietoj to pasirinkti bet kokią kitą veiklą. Ir priešingai nei iki šiol, bibliotekų pokyčiai yra susiję ne tiek su informacinėmis technologijomis ir pačia informacija bibliotekų viduje, kiek su plintančiais kompiuteriais vartotojų namuose. Pasirėmus F. Kotleriu, pagal elgseną galima bibliotekas padalinti į dvi grupes – tos, kurios per artimiausią dešimtmetį aktyviai keisis ir tos, kurios išnyks...

Kviečiu pasidalinti savo vizijomis ir matymais, kaip turėtų atrodyti išlikusios bibliotekos Lietuvoje.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Vaitkevičiūtė, Valerija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 2004, p. 656.
2. Cituojamas Evans, E., Ward, P., Rugaas, B. Manangement basics for information Professionals. New York, 2000, p. 92
3. Glosienė, A. Ryšių su visuomene ABC bibliotekininkams. Vilnius, 1999, p.16-18.
4. Getting to know your city librarian [Interaktyvus]. The Seattle Public Library.[Žiūrėta 2007 vasario 7 d.] Prieiga per internetą: http://www.spl.org/default.asp?pageID=about_leaders_citylibrarian_more
5. The Seattle Public Library Central Library Economic Benefits assessment: the Transformative powe of a library to redefine learning, community and economic development [Interaktyvus]. Berk and Associates, Inc., 2005. 82 p. [Žiūrėta 2007 vasario 7 d.] Prieiga per internetą: http://www.spl.org/pdfs/SPLCentral_Library_Economic_Impacts.pdf
6. Budget: 2010 mid-year reductions [Interaktyvus]. Seattle Public library. [Žiūrėta 2010 m. gegužės 22 d.] Prieiga per internetą http://www.spl.org/default.asp?pageID=about_history
7. Strategic Planning. [Interaktyvus]. Seattle Public library. [Žiūrėta 2010 m. gegužės 22 d.] Prieiga per internetą: http://www.spl.org/default.asp?pageID=about_strategicplanning
8. Batt, Chris. Do we really need public libraries? [Interaktyvus] Naple conference. 19-20 Oct., 2006.[Žiūrėta 2007 m. vasario 9 d.] Prieiga per internetą: http://www.naple.info/helsinki/chris_batt.pdf

2010-05-21

Google - bibliotekų paieškos sistemų standartas?

Apibendrinus 12 vartotojų paieškos elgsenų tyrimus, paskelbtus 2005-2009 m. JAV ir Jungtinės Karalystės tyrinėtojų, paaiškėjo šiuolaikinių informacijos vartotojų portretas ir poreikiai ieškant informacijos. Studiją inicijavo JAV ir JK organizacijos, remiančios ir atliekančios bibliotekininkystės ir informacijos tyrimus (JISC, OCLC ir RIN). Tiesa, didžioji dalis apibendrintų tyrimų nagrinėjo aukštųjų mokyklų studentų ir mokslininkų informacijos paieškos elgsenos ypatumus.

Kas gi būdinga šiuolaikiniam informacijos vartotojui ir ko turėtų imtis bibliotekos? Pamėginsiu išryškinti keletą išvadų, kurie suteikia nemažai informacijos pamąstymams apie bibliotekų paslaugų plėtrą:

Dauguma tiriamųjų naudojosi Google paieškos sistema, kad rastų bibliotekos išteklius ar prenumeruojamas duomenų bazes. Būtent ši sistema atrodo vartotojams patogiausia ir priimtiniausia. Bibliotekininkai neretai traktuoja Google kaip konkurentą, vardija šios sistemos trūkumus. Tačiau laikui bėgant Google populiarumas nemažėja. Galbūt, vertėtų pasimokyti ir pritaikyti sėkmingus sprendimus kuriant bibliotekų paieškos sistemas?

Informacijos vartotojams ypatingai svarbūs greitis ir patogumas. Įdomu, kad tiek mokslininkai, tiek studentai teikė pirmenybę skaitmeninei informacijos prieigai, o ne išteklių naudojimuisi bibliotekoje. Taigi, reikėtų susimąstyti apie įvairius būdus, kurie leistų bibliotekai pačiai "ateiti į skaitytojo namus".

Tyrimai rodo, kad daugelis vartotojų vis dar mano, jog bibliotekos yra knygų saugyklos, nors mokslininkai vertina bibliotekininkus kaip konsultantus paieškos procese. Tai yra labai rimtas pranešimas bibliotekoms, kurios teikia gana platų skaitmeninių paslaugų spektrą - prieigą prie duomenų bazių, e.knygų ir kt. išteklių, bibliografinį aptarnavimą el. paštu ar naudojant Skype bei kitas pokalbių ir interneto telefonijos programas, tyrimo informacijos organizavimo bei paieškos patarimus ir kt. Regis, bibliotekos skaitmeninių paslaugų populiarinimas yra šiandien labai aktualus. Bibliotekos turėtų įrodyti vartotojui savo vertę informacijos paieškos procese ir skatinti naudotis skaitmeninėmis paslaugomis.

Parengta pagal:

CONNAWAY S. The digital information seeker: reports of findings from selected OCLC, RIN and JISC user behaviour projects [interaktyvus]. March 2010 [ 2010 m. gegužės 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.jisc.ac.uk/media/documents/publications/reports/2010/digitalinformationseekerreport.pdf

Rekomenduoju tinklaraštį


Rekomenduoju Stephen Abram tinklaraštį apie inovacijas bibliotekose. Tinklaraščio autorius daug keliauja, konsultuoja bibliotekininkus ir yra puikus pranešėjas. Kviečiu susipažinti su Stephen Abram, jo pranešimais, idėjomis ir pačiu tinklaraščiu, kuris yra atnaujinamas kiekvieną dieną.

2010-05-19

Moksliniai straipsniai - mobiliajame telefone

JAV mokslininkų įsteigta Viešoji mokslo biblioteka (angl. Public Library of Science), siekianti užtikrinti nemokamą prieigą prie tiksliųjų mokslų bei medicinos mokslinių straipsnių pasaulio tyrinėtojams, pateikia vartotojams medicininės literatūros paieškos ir peržiūros priemonę. Dabar paiešką galima atlikti naujos kartos sumaniuosiuose mobiliuosiuose telefonuose (angl. smart phones). Programinę įrangą, skirtą mokslinių informacijos išteklių paieškai ir peržiūrai, galima įkelti į savo sumanųjį telefoną nemokamai iTunes svetainėje.

Viešosios mokslo bibliotekos programinės įrangos vartotojo sąsaja, šaltinis: http://itunes.apple.com/us/app/plos-medicine/id362137769?mt=8

Parengta pagal:

ALLEN, Liz. Introducing the PLoS medicine iphone application [interaktyvus]. 2010 [2010 m. gegužės 19 d.]. Prieiga per internetą: http://www.plos.org/cms/node/517

2010-05-18

MatPromo - bibliotekų reklaminės medžiagos duomenų bazė

IFLA sukūrė naują duomenų bazę - MatPromo - skirtą dalytis įvairių tipų bibliotekų ryšių su visuomene ir rinkodaros priemonių vaizdais. Šioje duomenų bazėje galima rasti bibliotekų lankstinukų, plakatų, suvenyrų vaizdų ir kitą įdomią medžiagą. Duomenų bazė kuriama - tai bandomasis projektas, todėl vaizdų joje kol kas labai nedaug. Kūrėjai kviečia bibliotekas siųsti vaizdus ir komentuoti naują informacinę sistemą.

Manau, tokia duomenų bazė labai naudinga bibliotekų darbuotojams, atsakingiems už ryšių su visuomene bei rinkodaros veiklas. Nusiuntus savo vaizdus galima padidinti bibliotekos matomumą tarptautinėje bendruomenėje.

2010-05-17

Keli patarimai gynimams besirengiantiems studentams

Artėja bakalauro darbų gynimai ir, matyt, jau pradedate jiems rengtis. Manau, būtų naudingi keli patarimai, leidžiantys išvengti įprastų studentiškų klaidų.

Trumpai paaiškinsiu, kaip vyksta bakalauro darbų gynimai Komunikacijos fakultete, ir pateiksiu kelis patarimus.

Gynimai vyksta viešame baigiamųjų darbų komisijos posėdyje:

  • Gynimo procedūrą pradeda komisijos pirmininkas, kuris paaiškina visą posėdžio tvarką.

  • Komisijos pirmininkas kviečia studentą pristatyti savo darbą paskelbdamas darbo pavadinimą ir studento vardą. Studentas turi 10 minučių darbui pristatyti.
Patarimai:

Neviršykite pristatymui skirto laiko, nes komisijos pirmininkas turi teisę jus nutraukti. Prieš gynimą parepetuokite kalbą ir sekite laiką.

Kadangi darbo autorius ir jo tema jau pristatyti, nereikia dar kartą susakyti darbo pavadinimo, autoriaus ir vadovo. Pasisveikinkite ir pradėkite kalbėti apie darbo aktualumą, tikslą, uždavinius, turinį, empirinį tyrimą (jei toks yra), metodinius sprendimus, gautus rezultatus, išvadas.

Pristatyme svarbu išryškinti jūsų gautus originalius rezultatus. Pavyzdžiui, jeigu atlikote empirinį tyrimą, svarbu atskleisti jūsų unikalius metodinius sprendimus, gautus rezultatus. Nepamirškite aptarti ir darbo išvadų. Apie kitus būtinus pristatymo elementus skaitykite KF rašto darbų rengimo metodiniuose nurodymuose.

Kai kuriate pristatymo pateiktį, jokiu būdu nekopijuokite teksto iš darbo failo. Pateiktis – tai orientacinis darbo turinio planas, jame turi būti glaustos frazės ir/arba iliustracijos, apibūdinančios tai, apie ką kalbate.

Neskaitykite pateikties teksto. Kartais studentai linkę parašyti skaidrėse visą tekstą ir jį skaityti. Nedarykite to, bet geriau parenkite trumpą kalbos planą pateiktyje, o kalbos turinį išdėstykite atskiruose lapuose – geriau kortelėse, numeruotose pagal skaidrių seką. Aišku, visuomet geriau savo žodžiais pristatyti darbą. Kai kalbama gyvai, lengviau suvokti pranešimo turinį. Tačiau jeigu jaučiate, kad negalite suvaldyti jaudulio, geriau pasinaudokite kortelėmis, bent jau tam, kad galėtumėte žvilgtelėti į jas, jeigu ką nors pamirštumėte.
  • Studentui pristačius darbą komisijos nariai gali užduoti klausimus.

  • Kai į visus komisijos klausimus atsakyta, kviečiamas bakalauro darbo recenzentas, kuris viešai perskaito darbo recenziją.

  • Susipažinus su recenzijos turiniu studentas kviečiamas atsakyti į recenzijoje pateiktus klausimus, paaiškinti tuos darbo aspektus, dėl kurių pateiktos pastabos.
Patarimai:

Išnagrinėkite recenzento pastabas ir išrinkite svarbiausius klausimus, susijusius su darbo tikslu, turiniu, tyrimo metodikos sprendimais, gautų rezultatų aptarimu ir išvadomis. Pasistenkite argumentuoti savo pasirinktus sprendimus ir aiškiai tą pagrindimą išdėstyti komisijai.

Jeigu recenzentas pastebėjo klaidą, kurios atsiradimo tikrai negalite niekaip argumentuoti, pripažinkite tai.

Nevardykite smulkiai visų darbo apipavidalinimo trūkumų ir neminėkite apie kiekvieną, kad su pastaba sutinkate. Apie smulkesnius trūkumus vertėtų pasakyti, kad sutinkate su pateiktomis pastabomis nevardijant jų konkrečiai.

  • Studentui baigus kalbėti, recenzentas ir komisijos nariai gali pateikti dar klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti.
Patarimas:

Atsakant į komisijos ir recenzento klausimus vertėtų visada prisiminti, kad tai - mokslinė diskusija ir jos tikslas yra patikrinti, ar jūsų metodiniai sprendimai pagrįsti, kaip gebate apginti ir argumentuoti savo nuomonę. Nepriimkite klausimų asmeniškai, net jei tie klausimai atskleidžia jūsų klaidas.

  • Pasibaigus diskusijai dėl bakalauro darbo komisijos pirmininkas skelbia, kad darbo gynimas baigtas, ir praneša kito darbo pavadinimą bei jo autorių.

  • Kai baigiasi visi numatyti darbų gynimai, komisija uždarajame posėdyje svarsto, kaip įvertinti darbą.

  • Galiausiai, pasibaigus uždarajam posėdžiui studentai informuojami apie gautus darbo įvertinimus.
Tikiuosi, šie patarimai bus naudingi, ir linkiu sėkmės. Beje, nepamirškite paskaityti apie gynimo tvarką KF rašto darbų rengimo metodikoje, joje rasite daugiau naudingos informacijos.

2010-05-15

Kad biblioteka visada išliktų šiuolaikiška: 10 patarimų vadovams

Kaip bibliotekai išlikti šiuolaikiškai? Kaip pasiūlyti naujų idėjų, kaip biblioteka galėtų tenkinti vartotojų poreikius? Šiuos klausimus sau užduoda daugelis bibliotekų vadovų. Elisabeth Doucet, Brunswiko Curtis Memorial viešosios bibliotekos direktorė, pateikia 10 patarimų, kurie padeda gauti atsakymus į šiuos klausimus. E. Doucet manymu, kad biblioteka visada išliktų šiuolaikiška, būtina nuolat stebėti visuomenėje vykstančius pokyčius ir vertinti, kaip biblioteka galėtų pasinaudoti jais tobulindama savo veiklą arba nukreipdama ją netikėta kryptimi. Tam, kaip galima operatyviai ir produktyviai stebėti aplinkos tendencijas ir jas pritaikyti bibliotekos darbe, skirti patyrusios bibliotekos vadovės patarimai. Patarimai apibūdina 10 etapų, arba žingsnių, nuo idėjos gimimo iki jos įgyvendinimo pradžios.

1 žingsnis - nustatykite patikimus ir vertingus informacijos šaltinius, kurie gali suteikti vertingų žinių apie vykstančius pokyčius, jų galimą įtaką bibliotekos veiklai. Čia praverstų bibliotekininko paieškos ir informacijos vertinimo įgūdžiai. Svarbu atrinkti patikimiausias ir naudingiausias svetaines nuolatinei peržiūrai.

2 žingsnis - skirkite laiką reguliariai pasirinktų šaltinių analizei. Pavyzdžiui, autorė siūlo pasirinkti darbo dieną ir laiką, kurį skirsite būtent šiam darbui. Elisabeth Doucet pataria peržiūrai ir idėjų, kylusių peržiūrint šaltinius, užrašymui skirti apie valandą. Labai svarbu ne tik perskaityti informaciją, bet keliais žodžiais užrašyti pagrindinius reikšminius žodžius, apibūdinančius idėją, ir nusakyti jos esmę keliais sakiniais.

3 žingsnis - pagal reikšminius žodžius atlikite paiešką socialiniuose tinkluose. Kodėl tai reikalinga? Naujausiomis temomis žmonės pirmiausiai kalbasi neformaliai, kuria interesų grupes, todėl socialinis tinklas gali tapti naudingos informacijos šaltiniu.

4 žingsnis - panagrinėkite kiekvieną šaltiniuose aptiktą idėją. Tai yra smegenų šturmo etapas, kuriame reikėtų užrašyti viską, kas ateina į galvą siejant surastą idėją (tendenciją) su bibliotekos veikla. Šiame etape patartina nevykdyti jokios "minčių" atrankos ir nevaržyti savęs. Visas savo mintis patartina užsirašyti.

5 žingsnis - palikite savo užrašus ramiai pagulėti savaitę (iki tos dienos, kurios dalį skiriate aplinkos tendencijų analizei). Idėjoms pribręsti būtinas laikas. Paskui peržiūrėkite idėjų sąrašą ir pasvarstykite, ar tam tikros tendencijos gali pakreipti bibliotekos veiklą kita linkme, kaip galima jas toliau plėtoti. Pasirinkite aktualiausias idėjas.

6 žingsnis - atrinkus idėjas, turinčias potencialą, pakvieskite jūsų bibliotekos kolegas neformaliam aptarimui. Pristatykite idėją ir išklausykite, ką pasakys kiti bibliotekininkai. Įvertinkite visus argumentus "už" ir "prieš" sumanymo įgyvendinimą. Užfiksuokite išsakytas mintis.

7 žingsnis - vėl atidėkite surašytas mintis vienai savaitei, kad galėtumėte apmąstyti. Įvertinkite visus pateiktus argumentus dar kartą. Jeigu idėja vis dar atrodo labai patraukli ir perspektyvi net esant ilgam argumentų prieš sumanymo įgyvendinimą sąrašui, neatsisakykite jos. Pamėginkite išsiaiškinti, kaip galima susidoroti su potencialiomis problemomis. E. Doucet teigimu, jeigu nurodyta nemažai įgyvendinimo problemų, vadinasi, jūs esate neblogai pasirengęs įgyvendinti sumanymą :).

8 žingsnis - vieną kartą per mėnesį peržiūrėkite savo idėjų (praėjusių 1-7 žingsnius) užrašus ir suraskite valandą tam, kad pereitumėte prie vienos iš jų įgyvendinimo. Parašykite vieno puslapio idėjos pagrindimą - apibūdinkite bibliotekos veiklos tobulinimo kryptį, argumentuokite, kodėl reikia įgyvendinti tokį sumanymą, nurodykite šaltinius, kurie patvirtina idėjos aktualumą, atskleiskite sumanymo naudą bibliotekai, nurodykite, kiek laiko užimtų jo įgyvendinimas, kiek tai galėtų kainuoti, kokių išteklių prireiktų, kokios gali kilti problemos, kokių rezultatų tikėtis ir kaip juos įvertinti. Šį aprašymą galima naudoti "parduodant" idėją potencialiems rėmėjams arba institucijoms, kuruojančioms bibliotekos veiklą.

9 žingsnis - jeigu projektas priimtas palankiai, galima burti bibliotekos darbuotojų komandą ir dirbti su rėmėjais ar vadovybe sprendžiant finansavimo ir įgyvendinimo klausimus.

10 žingsnis - jeigu projektas buvo atmestas, nenusivilkite, bet pamėginkite paanalizuoti, kodėl projektas buvo atmestas. Kas tapo atmetimo priežastimi - ar pats sumanymas, ar jo įgyvendinimo sunkumai? Jeigu idėja jums atrodo perspektyvi, jos neatsisakykite, bet mėginkite surasti sprendimus, kaip galima įveikti su jos įgyvendinimu susijusias problemas.

Galbūt, šie patarimai pravers bibliotekos vadovams, vadybininkams, kurie nuolat įsitraukę į įvairiausius projektus bei ieško naujų idėjų, kurios leistų pagerinti bibliotekos paslaugas. Šiuos patarimus Elisabeth Doucet detaliai aptaria savo naujausioje knygoje Ko nedėsto bibliotekininkystės mokykloje (What they don't teach you in library school), kuri turėtų pasirodyti jau šią vasarą.

Parengta pagal:

DOUCET, Elisabeth. 10 tips for tracking trends. American Libraries [interaktyvus], 11 May 2010 [ žiūrėta 2010 m. gegužės 15 d.]. Prieiga per internetą:
http://americanlibrariesmagazine.org/features/05112010/10-tips-tracking-trends

2010-05-14

Europos Sąjungos institucijos ieško bibliotekininkų…

Nuo balandžio 29 d. iki gegužės 28 d. registruojama į penkių toliau nurodytų sričių specialistų konkursus.
  • Bibliotekininkystė ir informatika
  • Konkurencijos teisė
  • Pramonės ekonomika
  • Informacinių sistemų saugumas
  • Garso ir vaizdo inžinieriai bei prodiuseriai

„Jei kandidatų nebus labai daug, pirminių atrankos testų neturėtų būti. Todėl pildantieji paraiškos formas internete Eu-Careers.eu turėtų ypač atidžiai užpildyti skyrelį apie išsilavinimą ir patirtį konkrečioje srityje, nes pagal tai bus daroma pirminė atranka. Taip pat būtina turėti dokumentus, įrodančius darbo patirtį ir išsilavinimą“, - DELFI sakė Agnė Martikonienė, ES Personalo atrankos tarnybos skyriaus vedėja. Jei kandidatų bus labai daug, bus organizuojamas ir pirminis atrankos testas. Daugiau skaitykite čia

2010-05-12

Viešosios bibliotekos žinių visuomenėje: danų įžvalgų lietuviškos interpretacijos


2010 m. gegužės 6 d. Helsinkyje vykusioje NAPLE forumo asamblėjoje [1] keturių šalių – Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Portugalijos – atstovai pristatė nacionalines viešųjų bibliotekų programas ir strategijas, kurios skatina svarstyti apie strategijos poreikį. Lietuvoje kaip ir kitose Europos ir pasaulio šalyse viešosios bibliotekos gyvena radikalių pokyčių nuojauta. Todėl ilgalaikės perspektyvos ir veiklos prioritetai yra svarbi įvairių institucijų veiklą konsoliduojanti priemonė.

Todėl toliau pateikiu trumpą naujausios danų ataskaitos [2] apžvalgą ir interpretacijas. Apžvalga paremta Jenso Thorhauge asamblėjoje skaityto pranešimo, pirmos dalies vertimo į anglų kalbą medžiaga.

Danijoje nuo 2007 metų vyksta savivaldybių reforma, kuri paveikė viešąsias bibliotekas – jų (kaip ir savivaldybių) skaičius gerokai sumažėjo, o likusiųjų bibliotekų aptarnavimo teritorijos ir, atitinkamai, tinklai išsiplėtė. Ši reforma dar labiau išryškino pastaraisiais metais prasidėjusių viešųjų bibliotekų pokyčių tendencijas.

Vis dėl to Danijoje viešosios bibliotekos – populiarios, nes trečdalis danų apsilanko viešojoje bibliotekoje bent kartą per mėnesį. Lietuvoje tyrimų duomenimis kartą ar du kartus per mėnesį viešosiose bibliotekose lankosi kas penktas gyventojas, o pusė gyventojų teigė esantys patenkinti viešųjų bibliotekų paslaugomis [3]. Panašiai ir Danijoje bibliotekų paslaugos iš esmės yra vertinamos gerai, žmonės jomis patenkinti, bet Danijos kultūros ministro sudarytas komitetas viešųjų bibliotekų plėtros ateityje galimybėms apibrėžti, konstatavo, kad naudojimosi bibliotekomis būdai keičiasi. Iš vienos pusės – mažėja išduodamų knygų ir kitų dokumentų skaičius, iš kitos pusės – sparčiai auga skaitmeninio turinio naudojimas per bibliotekose sukurtas sistemas. Danijos bendrame bibliotekų skaitmeninių paslaugų portale bibliotek.dk [4] vartotojai gali rasti muzikos įrašų ir kitų skaitmeninių tekstų parsisiuntimui. Šios paslaugos vartotojams yra teikiamos neatlygintinai, tačiau yra ribojama parsisiųstos medžiagos apimtis ir jos naudojimosi laikas. Nepaisant didelės paslaugų įvairovės, visgi knygų skolinimasis dar yra pagrindinė priežastis, kodėl danai eina į biblioteką. Tokias pačias tendencijas galime stebėti ir Lietuvoje, ir kitose šalyse.

Žinių visuomenės ir globalizacijos veiksniai iš esmės transformuoja žmonių gyvenimo sąlygas ir medijų naudojimo įpročius. Todėl bibliotekos kuria naujas paslaugas, bet iš kitos pusės beatsirandantys alternatyvūs informacijos prieigos būdai bei demografinės tendencijos verčia mažinti viešųjų bibliotekų tinklą. Todėl komitetas, kurį iš įvairių bibliotekų, nevyriausybinių organizacijų ir artimų visuomenės informavimo sričių atstovų, sudaryti kultūros ministrą privertė Danijos parlamentarų bei visuomenės susirūpinimas administracinės reformos kontekste sparčiai besikeičiančio bibliotekų skaičiaus pasekmės gyventojų galimybėmis gauti informaciją, savo uždavinį apibrėžė taip – nustatyti bibliotekų skaitmeninės infrastruktūros ir skaitmeninių bei tradicinių paslaugų sąveikos tolesnės plėtotės gaires.

Gyvenimo mokymasis tampa strategiškai svarbiausia šiuolaikinės visuomenės gyvensenos sąlyga, prie kurios užtikrinimo svariai gali prisidėti viešosios bibliotekos. Svarbu pripažinti, kad vien tik interneto nepakanka žinioms, reikalingoms konkretaus žmogaus gyvenime kylančioms problemoms (mokymosi, laisvalaikio, dalykinėms, kasdienio gyvenimo) spręsti , todėl fiziniai bibliotekų fondai tarnauja ir tarnaus kaip bendrai prieinama žinių bazė. Bibliotekos tampa dar svarbesnės, kai vis daugiau žmonių darbo aplinkoje susiduria su sudėtingomis ir kūrybiškomis užduotimis , kurioms ankstesnės patirties nepakanka. Be to bibliotekoje žinios slypi ne tik fonduose, vis dažniau bibliotekoje žinių šaltiniu tampa kiti žmonės ir naujos kultūrinės patirtys. Biblioteka mūsų visuomenėje išlieka svarbiausia, o gal ir vienintele, nekomercine erdve, kuria naudojasi didžioji dalis visuomenės ir kur susitinka įvairūs žmonės. Tai kartu reiškia, kad jų pasiūla ir erdvė turi būti tokia, kuri patenkintų įvairius poreikius. Lietuvoje 2005 metų kokybinis tyrimas „Biblioteka kasdieniame gyvenime“ parodė, kad vieniems žmonėms patinka bibliotekos tradicinė atmosfera, kitus – ji gąsdina, iš to seka rekomendacija formuoti įvairių stilių bibliotekų erdves. Bibliotekos padeda įveikti socialinę atskirtį, suteikdamos galimybes įvairių socialinių, kultūrų ir etninių grupių žmonėms susitikti, bendrauti bibliotekoje ir dalyvauti renginiuose, tai privačioje ar komercinėje aplinkoje iš esmės yra neįmanoma.

Danų ataskaitoje pateikiamos bibliotekų vystymosi ateityje rekomendacijos, suskaidytos į 5 grupes:
1. Atviros bibliotekos
2. Įkvėpimo ir mokymosi šaltinis
3. Danijos skaitmeninė biblioteka
4. Partnerystės
5. Profesinis ugdymas


Atviros bibliotekos: komitetas siūlo kurti naujas fizinės bibliotekos koncepcijas. Bibliotekos turi vietos lygiu sistemingai veikti, užtikrindamos alternatyvas tradicinėms bibliotekų erdvėms, pavyzdžiui, bibliotekos integruotos su kitų tipų institucijomis, o taip pat lankstesniais būdais teikiančios naujas ir įprastas bibliotekų paslaugas. Aarhuse viešoji biblioteka jau veikia kaip integruota savivaldybės informacijos paslaugų ir viešosios bibliotekos institucija. Keliose mažose bendruomenėse, kur anksčiau vietos biblioteka tegalėjo dirbti kelias valandas per savaitę, vykdomas „atviros bibliotekos“ eksperimentas – atidaromos savitarnos viešosios bibliotekos. Į šias bibliotekas vietos gyventojai gali patekti 24 valandas per parą, turėdami elektroninę kortelę ir PIN kodą. Rezultatai stebina – apsilankymų skaičius viešojoje bibliotekoje išaugo beveik dešimteriopai. Skeptikams, laukusiems nuostolių ar vagysčių eksperimentinėse bibliotekose, teko nusivilti, gyventojai jiems suteiktomis galimybėmis naudojasi atsakingai. Taigi bibliotekų erdvė turi būti vertinama kaip atskiras mediumas, reikalaujantis specialaus dėmesio ir kūrybiškų sprendimų; turi būti taikomi tikslingesni ir aktyvesni bibliotekos medžiagos pristatymo visuomenei metodai, bibliotekų erdvės išnaudojimui reikia formuoti bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis, sukurti bendro išplanavimo koncepcijos ir toliau plėtoti lanksčius paslaugų pateikimo visuomenei būdus.

Įkvėpimo ir mokymosi šaltinis: komitetas rekomenduoja, kad viešosios bibliotekos sistemingai dirbtų plėtodamos ir stiprindamos bibliotekos mokymosi ir įkvėpimo šaltinių pasiūlą, paremtą vartotojų poreikiais. Bibliotekos nėra formalaus švietimo institucijos, jų veiklos sritis – kultūra ir žinija. Atvira bei neformali viešųjų bibliotekų natūra, nereikalaujant tapti skaitytoju, mokėti už paslaugas ar turėti formalias kvalifikacijas, suteikia joms unikalias galimybes dirbti su tomis visuomenės grupėmis, kurios susiduria su formalaus švietimo sistemos barjerais – struktūriniais ar psichologiniais. Savivaldybės turi skatinti bendradarbiavimą tarp viešųjų bibliotekų ir edukacinių asociacijų, kad užtrintų tinkamą savivaldybėje esančių išteklių panaudojimą viso gyvenimo mokymuisi. Turi būti tęsiamos viešųjų bibliotekų iniciatyvos ir pastangos ugdyti gyventojų IT įgūdžius ir gerinti jų informacinį raštingumą. Bendradarbiaujant su kitomis institucijomis turi būti ugdomi skaitymo įgūdžiai bei kryptingai rengiamos specialios bibliotekų edukacinės ir kultūrinės veiklos programos.

Danijos skaitmeninė biblioteka: Komitetas rekomenduoja sukurti Skaitmeninę Danijos biblioteką (Danish Digital Library arba DDL) – bendrą skaitmeninį šaltinį, prieinamą visiems Danijos gyventojams. Tai reiškia, kad be fizinių laikmenų gyventojams per biblioteką bus prieinamos kitos medijos – kino filmai, žaidimai, muzika ir literatūra. Vartotojams skaitmeninis kultūros paveldas ir bibliotekų sukurtos galimybės socialiniuose tinkluose bendrauti su vartotojais suteiks naujų patirčių, pavyzdžiui, rekomenduoti skaitytą knygą, pasidalinti mėgstamos muzikos top sąrašu ar rasti bendraminčių, mėgstančių įrašinėti gamtos garsus bei jais laisvai dalintis. DDL tarnaus kaip vieningi interneto vartai prie bibliotekų paslaugų, o taip pat padės piliečiams rasti biblioteką bei jos turimus išteklius netradicinėse interneto platybėse. Būtina aiškiai apibrėžti skaitmeninės bibliotekos kūrimo reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą sukurti bendrą skaitmeninę infrastruktūrą visoms bibliotekoms. Todėl įvairių lygių suinteresuotieji asmenys turi susitarti dėl DDL organizacinės struktūros. Viešosios bibliotekos privalo glaudžiau bendradarbiauti įsigydamos skaitmeninius dokumentus ir, kur įmanoma, naudodamosi iš akademinių bibliotekų tarpbibliotekinio skolinimo paslaugomis užsakyti ir skaitmeninius dokumentus.

Partnerystės: Komitetas rekomenduoja, kad bibliotekos sistemingai dirbtų su partneriais. Tai yra sąlyga kiek įmanoma įvairesnei pasiūlai sukurti, jungiant viešojo, verslo ir nevyriausybinio sektorių pastangas ir išteklius. Partnerystės turi būti kiekvienos bibliotekos pagrindine veiklos strategija, būtina išbandyti naujus bendradarbiavimo būdus, įveikiant tarpinstitucinius ir tarpsektorinius skirtumus bei barjerus. Partnerystės leis „įkelti koją“ į naujus kontekstus ir pagerinti viešosios bibliotekos prieinamumą gyventojams. Viešosios bibliotekos yra patrauklios partnerės kitoms institucijoms ir sektoriams, pirmiausia – dėl atvirumo ir kūrybiškumo tradicijos, antra – jos gauna valstybės ir savivaldybių finansavimą ir, trečia – dažniausiai veikia patogioje gyvenvietės vietoje ir dirba ilgiau nei kitos institucijos. Todėl reikia sąmoningai mažinti bendradarbiavimui trukdančius vidinius barjerus bei ieškoti partnerių, kurie leistų išbandyti ir naudoti naujas skaitmenines technologijas ir paslaugas. Bibliotekų motyvacijos ir galimybių dalyvauti partnerystėse stiprinimą turi tikslingai remti Danijos bibliotekų ir medijų agentūra kartu su Kultūros ministerija.


Profesinis ugdymas: komitetas rekomenduoja daugiau dėmesio skirti kompetencijų ir organizacinių pajėgumų plėtrai bibliotekose, o taip pat ir strategiškai ir sistemingai rengti biblioteką prisitaikyti prie vartotojų poreikius. Viešųjų bibliotekų personalas jau daug metų nuolat keičiasi ir taikosi prie aplinkos sąlygų , tai joms tapo kasdienybe. Bet reikia sustiprinti bibliotekų kompetencijų ugdymo bei strateginio planavimo pajėgumus. Geri IT įgūdžiai yra bazinės bibliotekininkų kompetencijos ir kiekvienas darbuotojas turi turėti galimybę jas nuolat atnaujinti. Vis didėjantis spaudimas atsižvelgti į vartotojų poreikius ir bendradarbiauti su partneriais, verčia į paslaugų ir bibliotekos veiklos planavimo procesą įtraukti šių socialinių grupių atstovus. Bibliotekų darbuotojams reikia sustiprinti socialines bei vadybines kompetencijas. Todėl, komiteto nuomone, kiekviena biblioteka turi parengti darbuotojų kompetencijų ugdymo skatinimo planą. Būtina išplėsti regioninių bibliotekų veiklą viešųjų bibliotekų kvalifikacijos kėlimo srityje, o bibliotekų lyderiai turėtų galimybę dalyvauti viešojo sektoriaus vadybinių gebėjimų mokymo programose.
Lietuvoje kol kas trūksta sistemingų diskusijų bibliotekų ateities ir plėtros perspektyvų klausimais bei naujų sprendimų bandymų praktikoje, tačiau sąsajų su danų ataskaitoje išsakytomis rekomendacijomis galima rasti 2004 metais atlikus Delfi apklausą suformuluotose Lietuvos viešųjų ekspertų įžvalgose dėl 2009-2013 metų viešųjų bibliotekų prioritetinių plėtros sričių (pirmenybės tvarka):
1. Kvalifikacijos ir žinių ugdymas
2. Interneto prieigos plėtra kaimo bibliotekose
3. Įvairių informacijos laikmenų kompletavimas
4. Bibliotekų tinklo optimizavimas
5. Informacinio raštingumo ugdymas
6. Valdymo kokybės gerinimas
7. Bibliotekų tinklalapių plėtra (bibliotekos internete)[6] .

Literatūra ir nuorodos:
1. Program NAPLE Assembly Helsinki [Interaktyvus]. Helsinki, Library of Parliament, Thursday 6th of May 2010. Prieiga per internetą: http://www.mcu.es/naple/NAPLE%20Helsinki%20programme.pdf [žiūrėta 2010 m. gegužės 12 d.].
2. Folkebibliotekerne i vidensamfundet. Rapport fra Udvalget om folkebibliotekerne i vidensamfundet. Styrelsen for Bibliotek og Medier, 2010 [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.bibliotekogmedier.dk/fileadmin/publikationer/rapporter_oevrige/folkebib_i_vidensamfundet/pdf/Folkebib__i_videnssamf.pdf [Žiūrėta 2010 gegužės 12 d.]; The public libraries in Knowledge Society. 1 chapter inDanish report 2010. Rankraštis. 13 p.
3. Naudojimasis viešosiomis paslaugomis Lietuvos savivaldybėse / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Projektas „Bibliotekos pažangai“, TNS Gallup [Interaktyvus]. Vilnius, 2010. Prieiga per internetą: http://www.bibliotekospazangai.lt/Tyrimo%20ataskaitos/I_vertinimas/Savivaldybiu_gyventoju_apklausos_ataskaita_2009.pdf [žiūrėta 2010 m. gegužės 12 d.].
4. Prieiga per internetą: http://bibliotek.dk/
5. Glosienė, A., Petuchovaitė, R., Padagaitė, G. Biblioteka kaip "trečioji vieta" // Informacijos mokslai 2006, t. 39, p. 32-52. Prieiga per internetą: http://www.leidykla.eu/fileadmin/Informacijos_mokslai/39/32-52.pdf [žiūrėta 2010 m. gegužės 4 d.].
6. Petuchovaitė, R. Viešųjų bibliotekų paslaugų bendruomenei plėtra: Sėkmingos praktikos Lietuvoje ir tarptautinių veiksnių studija. Vilnius, 2004, p. 36.

Iliustracijoms panaudotos Delftų (Nyderlandai), Espo ir Suomelinnos (Suomija) viešųjų bibliotekų nuotraukos.

Tekstą parengė ir fotografavo Ramu Ne

2010-05-11

Studijos besikeičiančio bibliotekų ir informacijos centrų sektoriaus vadovams: kaip išlikti ant bangos?

Biblioteką suvokiu kaip nepaliaujamą pokytį, o pokytis talpina savyje ir iššūkį, grėsmę, ir galimybę. Galimybę keistis, sukurti kažką nauja, pasiekti, mokytis, tobulėti, sužinoti, išbandyti, – taip apie bibliotekas kalbėjo šviesios atminties profesorė Audronė Glosienė (2006), talentinga mokslininkė ir veržli lyderė, prieš kelis metus kardinaliai pakeitusi Vilniaus universiteto bibliotekos strategijas ir veiklą. Šis teiginys taikliai apibūdina visų tipų bibliotekų ir informacijos centrų veiklos kontekstą. Šiuolaikinėje žinių visuomenėje bibliotekininkystę ir informaciją pagrįstai galime laikyti dinamiškiausiu sektoriumi. Žinios yra svarbiausias kapitalas bet kurioje veiklos srityje, o bibliotekos ir informacijos centrai suteikia kiekvienam informacijos ir įkvėpimo šaltinius, kurie padeda atrasti atsakymus į gyvenime iškylančius klausimus, sužinoti, išmokti ir atrasti. Skirtingai nuo verslo informacijos tarnybų, viešojo sektoriaus bibliotekos ir informacijos centrai yra pagrindinė atvira ir visiems šalies piliečiams prieinama informacinė infrastruktūra. Tam, kad atliktų savo misiją, bibliotekos ir informacijos centrai privalo nuolat keistis, eksperimentuoti ir diegti naujas paslaugas, kartu besirūpindami naujų vizijų, strategijų kūrimo ir savo intelektinio potencialo panaudojimo galimybėmis.

Šiame kontekste bibliotekų ir informacijos centrų vadovai yra tarsi banglentininkai vandenyne. Nuo jų meistriškumo priklauso, kaip sėkmingai skriedami bangos tuneliais, mobilizuodami visą organizacijos potencialą įgyvendins ateities vizijas tam, kad pasitikdami naujus pokyčius bibliotekos ir informacijos centrai vėl atsidurtų ant bangos. Nepaisydami visų viešąjam sektoriui būdingų sunkumų, tarp jų ir ekonominių. Neabejotinai bibliotekų ir informacijos centrų vadovų darbas – sudėtingas ir sunkus, bet kartu ir suteikiantis galimybių įgyvendinti naujoves, padėti žmonėms priimti geresnius sprendimus.

Taigi pristatome atnaujintą Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos programą ir požiūrį į bibliotekininkystės ir informacijos sektoriaus vadovų ir vadybininkų vaidmenis. Studijų programos pakeitimus nulėmė 2009 m. atlikti moksliniai bibliotekų ir informacijos centrų darbo rinkos, darbdavių tyrimai, konsultacijos su profesinės aplinkos atstovais ir užsienio bibliotekininkystės ir informacijos ekspertais.

Bibliotekų ir informacijos centrų vadybininkų veiklos perspektyvos

Bibliotekų ir informacijos centrų sektoriaus pokyčiai siejami su informacijos ir komunikacijos technologijų įtaka informacijos organizacijų veiklai, konkurencija su verslo informacijos paieškos sprendimų ir skaitmeninio turinio teikėjais (galima prisiminti įžymųjį Google, keliantį nemažai klausimų informacijos specialistams ir grėsmių jų teikiamų paslaugų tradicijoms) ir savo unikalios nišos paieška XXI amžiaus viešojo bibliotekininkystės ir informacijos sektoriaus plėtros kontekste. Šiandien visos proaktyviai veikiančios informacijos institucijos svarsto savo ilgalaikes veiklos ir pokyčių strategijas. Tą liudija, pavyzdžiui, beveik lygiagrečiai JAV, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje įgyvendinami bibliotekų ateities plėtros scenarijų projektai, siekiantys panaudoti bendrą bibliotekininkystės ir informacijos specialistų patirtį ir žinias, kad sukurtų ateities institucijos viziją (The bookends scenarios, 2009; Libraries of the future, [b.d.]; Envisioning research library futures, 2010). Pokyčiai skatina aktyviau kalbėti apie šiuolaikinių vadovų ir ypač lyderių, galinčių apibrėžti organizacijos ilgalaikes veiklos perspektyvas, įkvėpti kitus vykdyti kūrybinius sumanymus, poreikį. Strateginis mąstymas, kūrybiškumas ir inovatyvumas yra labai paklausios šiuolaikinių vadovų, dirbančių bibliotekininkystės ir informacijos sektoriuje, savybės (Stephens et al, 2009; Raab, 2009).

Lietuvos bibliotekininkystės ir informacijos sektoriuje taip pat vyksta permainos – formuojasi naujos viešųjų informacijos organizacijų vizijos bei veiklos kryptys:
  • Kuriami mokslo, studijų ir verslo slėniai, o kartu ir nacionaliniai mokslinės komunikacijos ir informacijos centrai, kurie aprūpins naujausia informacija, teiks modernias paslaugas ir užtikrins šiuolaikiškas darbo erdves ir įranga mokslininkams, studentams ir specialistams (Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, 2007).

  • Formuojasi naujas regioninių ir savivaldybių viešųjų bibliotekų tinklas, suteikiantis informacinę, technologinę ir žinių infrastruktūrą gyventojų mokymuisi visą gyvenimą ir prieigą prie mokslo ir kultūros informacijos.

  • Plėtojami specializuoti – turizmo, sveikatos, teisinės informacijos, tarptautinių organizacijų informacijos centrų, teikiančių informacijos paslaugas ir prieigą prie informacijos išteklių bei sistemų, – tinklai.

  • Tinklų technologijos ir naujų medijų įvairovė mažina skirtumus tarp tradicinių bibliotekų tipų ir skatina jas bendradarbiauti, o valstybes investuoti į bendras nacionalines infostruktūras, skirtas legaliai ir iš mokesčių subsidijuojamai autorių teisių saugomų muzikos, garso ir vaizdo, skaitmeninių šaltinių prieigai gyventojams per bibliotekas.

  • Taip pat diskutuojama apie bibliotekininkystės ir informacijos specialistų naujus vaidmenis žinių visuomenėje ir daugelį kitų su šio sektoriaus veikla ir ateities perspektyvomis susijusių dalykų.

Sektoriaus dinamiškumas nulemia kvalifikuotų vadovų ir vadybininkų, sugebančių nustatyti aiškias veiklos perspektyvas, paslaugų teikimo kryptis bei prioritetus ir įgyvendinti iškeltus tikslus, poreikį bibliotekose ir informacijos centruose.

Kompetencijos ir studijos: nauji sprendimai ir sėkmingos veiklos patirtis

Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos programa siekia rengti šiuolaikiškus aukštos kvalifikacijos bibliotekų ir informacijos centrų vadovus ir viduriniosios grandies vadybininkus, pajėgius valdyti viešojo sektoriaus informacijos organizacijas ir pasiūlyti naujoviškas paslaugas, atitinkančias šiuolaikinės žinių visuomenės poreikius.

2009 m. rudenį Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto atlikto bibliotekų ir informacijos centrų darbo rinkos tyrimo rezultatai parodė, kad paklausiausios tokios vadovų bei vadybininkų profesinės, asmeninės ir tarpasmeninės kompetencijos, kaip strateginis planavimas, kūrybinis ir kritinis mąstymas, darbo organizavimas, vadovavimas komandiniam darbui, gebėjimas įsitraukti į komandinį darbą. Kai kurios kompetencijos labiau aktualios vadovams ar vadybininkams priklausomai nuo pasirinkto karjeros kelio ar jo etapo. Vadybininkams tai – darbo organizavimas bei informacijos paslaugų valdymas ir reklama, tuo tarpu vadovams – strateginis planavimas, įstaigos biudžeto valdymas. Atsižvelgdama į tyrimo rezultatus, programos atnaujinimo komanda sukūrė subalansuotą – geriausią patirtį ir naujus sprendimus suvienijantį – studijų programos turinį (Manžuch et al., 2010).

Taigi, kad bibliotekų ir informacijos centrų vadovai ir vadybininkai, o taip pat ir jų valdomos įstaigos „liktų ant bangos“reikia trijų svarbių dalykinių kompetencijų – kurti ir komunikuoti strategines veiklos programas; valdyti informacijos organizaciją ir diegti naujoviškas paslaugas (žr. 1 pav.).


1 pav. Bibliotekų ir informacijos centrų vadovų ir vadybininkų dalykinės kompetencijos

Kaip šios kompetencijos atsispindi studijų programoje? Pusantrų metų trunkančioje Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistrantūroje studentai išklausys 5 privalomuosius kursus ir pasirinks 2 iš 4 pasirenkamų dalykų, atliks komandinį projektą, praktiką bibliotekoje ar informacijos centre bei rengs magistro darbą.

Akademinio darbo patirtis rodo, kad gebėjimą kurti strategines veiklos programas padeda įgyti Strateginio valdymo ir Šiuolaikinių bibliotekininkystės tendencijų kursai. Jie suteikia pamatines strateginio valdymo, pokyčių ir inovacijų vadybos žinias, leidžia jas susieti su bibliotekų ir informacijos centrų veiklos kontekstu. Turint omenyje, kad praktika ir diskusijos yra geriausias būdas išmokti naujų dalykų, ketinama rengti susitikimus su bibliotekų ir informacijos centrų vadovais ir specialistais, įgyvendinančius inovatyvius projektus, analizuoti sėkmingos veiklos pavyzdžius.

Kad sėkmingai įgyvendintų organizacijos viziją, vadovams ir vadybininkams būtinos informacijos organizacijų valdymo žinios ir gebėjimai. Juos studentai įgyja išklausę Informacijos organizacijų finansinių išteklių valdymo ir Informacijos organizacijų veiklos vertinimo kursus. Finansiniai ištekliai ir jų racionalus panaudojimas, nauji papildomų lėšų pritraukimo, biudžeto valdymo bei paskirstymo metodai labai aktualūs vadovo ir vadybininko kasdieniame darbe. Informacijos organizacijų finansinių išteklių valdymo kursas padės būsimiems vadovams lengviau ir efektyviau priimti sprendimus planuojant bibliotekos ar/ir informacijos centro biudžetą, rengiant projektų sąmatas, atskaitomybės dokumentus, rasti bendrą kalbą su buhalterijos ir atskaitomybės specialistais bei apibrėžti jų atsakomybę. Informacijos organizacijų veiklos vertinimo kursas siejasi su dar viena labai svarbia šiuolaikinės bibliotekos ar informacijos centro valdymo sritimi – veiklos vertinimu. Viešąjame sektoriuje veikiančioje ir iš biudžeto finansuojamoje informacijos organizacijoje veiklos vertinimas turi tapti privaloma veikla, nes leidžia nustatyti strateginių prioritetų įgyvendinimo spragas ir priimti sprendimus dėl veiklos tobulinimo, įrodyti visuomenei ir valdžios ir (ar) finansuojančioms institucijoms savo veiklos naudingumą ir teigiamą poveikį aptarnaujamoms bendruomenėms.

Šiuolaikinėje valdymo praktikoje pripažįstamas reikšmingas tyrimų vaidmuo norint priimti sprendimus. Iš tiesų, bibliotekose ir informacijos centruose tyrimai pasitelkiami tiek valdant pačią instituciją, tiek diegiant naujas paslaugas. Rengiant strateginius planus, kuriant naują bibliotekos interjero dizainą, aiškinantis vartotojų informacijos poreikius – visiems šiems sprendimams priimti būtini prieinamos informacijos ir duomenų analizė bei papildomi, į praktines problemas orientuoti tyrimai. Būsimieji vadovai ir vadybininkai mokomi taikyti įvairius mokslinio tyrimo metodus Mokslinių tyrimų metodologijos kurse. Gebėjimas atlikti mokslinius tyrimus yra savotiška „horizontali kompetencija“ prasiskverbianti į kitus vadovo ir vadybininko dalykinių žinių ir gebėjimų derinius. Ji taip pat siejasi su nauja įrodymais (ne tik patirtimi) grindžiamos informacinės veiklos praktikos koncepcija, angliškai vadinama – evidence-based information practice.

Atsižvelgdami į būsimos karjeros planus studentai gali studijuoti pasirenkamus dalykus. Pirmieji du siejasi su komunikacija – tai Ryšių su visuomene vadyba ir Bibliotekų paslaugų rinkodara. Ryšių su visuomene vadyba leidžia išmokti komunikuoti su įvairiomis tikslinėmis grupėmis – vartotojais, valdymo institucijomis, žiniasklaida, partneriais, kryptingai užmegzti ir palaikyti ryšius naudojant įvairias priemones. Bibliotekų paslaugų rinkodaros kursas naudingas vadybininkams, atsakingiems už informacijos paslaugų plėtrą, nes suteikia žinių, kaip tirti vartotojų poreikius, formuoti paslaugų asortimentą, pritaikyti šiuolaikiškus rinkodaros metodus viešojo sektoriaus institucijos veikloje. Antroji pasirenkamųjų dalykų pora leidžia sutelkti dėmesį į būsimajam darbui aktualiausią bibliotekų ir informacijos centrų paslaugų sritį. Tai Skaitmeninių bibliotekų valdymo ir Vartotojo informacinio ugdymo kursai. Skaitmeninės bibliotekos, arba išteklių bei paslaugų perkėlimas į virtualią erdvę, tampa bibliotekų ir informacijos centrų prioritetine veiklos kryptimi. Bibliotekų ir informacijos centrų vadovams ir vadybininkams svarbu perprasti skaitmeninių bibliotekų projektų inicijavimo ir planavimo ypatumus, įgyvendinimo klausimus, susijusius su naujomis personalo kompetencijomis, projekto tęstinumo ir finansinės paramos užtikrinimu, teisinės skaitmeninių ir skaitmenintų išteklių prieigos aspektais, skaitmeninių informacijos paslaugų rinkodara. Antroji svarbi paslaugų teikimo kryptis šiuolaikinėse informacijos organizacijose yra vartotojo informacinis ugdymas. Tokių paslaugų būtinybę nulėmė tai, kad informacijos paieškos, vertinimo, kompiuterinių technologijų panaudojimo žinios ir įgūdžiai tampa esminėmis kiekvieno šiuolaikinio piliečio kompetencijomis. Nuo šių kompetencijų priklauso galimybė sėkmingai rasti darbą, mokytis, naudotis skaitmeninėmis sveikatos, bankininkystės ir kitomis paslaugomis. Auga viešųjų informacijos organizacijų vaidmuo teikiant ne tik įrangą ir interneto prieigą, bet keliant vartotojų informacinį raštingumą. Informacinio raštingumo metodikai, paslaugų plėtrai skirtas Vartotojo informacinio ugdymo kursas.

Komandinio darbo organizavimo, planavimo, fondoieškos, komunikacijos su įvairiomis tikslinėmis grupėmis žinias ir gebėjimus padeda įtvirtinti Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos projektas. Prieš dešimtmetį šioje programoje pradėtas dėstyti kursastapo savotiška Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos programos vizitine kortele. Mokymosi ir naujų žinių kūrimo pagrindas – reali neišgalvota situacija, kurioje studentai turi generuoti idėjas ir patys pasiekti apčiuopiamą rezultatą – organizuoti profesinį bibliotekininkystės ir informacijos tematikos renginį – seminarą ar konferenciją. Viskas – nuo renginio idėjos iki menkiausios projekto įgyvendinimo smulkmenos – studentų darbas, dėstytojai tampa tik konsultantais ir stebėtojais. Per visą Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos programos gyvavimo laiką buvo surengti devyni renginiai, kuriuos dėl įdomių diskusinių temų jau spėjo pamėgti ir įvertinti profesinė bendruomenė. Studentai, bibliotekininkystės ir informacijos įstaigų atstovai seminaruose diskutavo aktualiausiomis sektoriui pastarajame dešimtmetyje temomis: apie informacijos centrų ateitį, informacijos technologijas bibliotekose, bibliotekininkų atestacijos poreikį ir problemas, informacinį raštingumą, bibliotekų įvaizdį ir kt. Atnaujinus magistro studijų programą ši probleminių klausimų, provokuojančių diskusijų tradicija bus tęsiama, nes leidžia nuolat patikrinti studijų ir praktikos ryšį, kita vertus ji suteikia studentams nepaprastą komandinio darbo, idėjų generavimo, atsakomybės, kūrybinių užduočių atlikimo patirtį.

Studijų programa leidžia įgyti ne tik dalykinių, bet ir ugdyti darbui reikalingus asmeninius ir tarpasmeninius gebėjimus, tokius kaip savarankiškas ir nenutrūkstamas mokymasis, savo idėjų perteikimas įvairioms auditorijoms, kūrybiškas mąstymas, gebėjimas įsitraukti į komandinį darbą. Tokie gebėjimai lavinami atliekant projektinius darbus, atliekant savarankiškas užduotis, komunikuojant savo atlikto darbo rezultatus, atliekant tyrimus. Atnaujintoje programoje didžiuojamės modernia praktikos bibliotekose ir informacijos centruose koncepcija, ją kurdami siekėme priartinti praktikos sąlygas prie realaus darbo konteksto. Nuo šiol praktikos temos bus derinamos su bibliotekų ir informacijos centrų vadybinių tyrimų poreikiais ir studentų baigiamųjų darbų tematika. Tai leis studentams atlikti užduotį, kurio rezultatas turi realią naudą ir gali būti pritaikytas institucijos problemoms spręsti.

Galimybės – saviraiška, bendradarbiavimas ir idėjų sklaida

Studijos – tai ne tik mokymasis auditorijose, ypatingai svarbu turėti galimybę dalytis savo idėjomis, mokytis bendraujant, įgyjant naują patirtį. Svarstydami apie kūrybišką studijų atmosferą ir vėl naujus sprendimus derinome su sėkminga patirtimi – 2009 m. vasarą sukūrėme tinklaraštį Rock&roll bibliotekininkas.


Ramunė Petuchovaitė pristato tinklaraščio Rock&roll bibliotekininkas plakatą Knygų mugėje 2010; Jurgitos Kunigiškytės nuotrauka

Rock&roll bibliotekininkas – tai nauja bibliotekininkystės ir informacijos idėjų sklaidos ir mokymosi erdvė. Profesinis tinklaraštis leidžia studentams, mokslininkams ir praktikams bendrauti, keistis idėjomis, komentuoti. Tinklaraštį administruoja Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto dėstytojų komanda, kuri vykdė ir Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos studijų programos atnaujinimo darbus. Baigiantis pirmiesiems tinklaraščio gyvavimo metams galime matyti ne tik komandos paskelbtus pranešimus, bet ir pirmuosius bibliotekininkystės ir informacijos specialistų bei studentų pasiūlytus straipsnius ir paskelbtus komentarus. Manome, kad tinklaraštyje atsiskleidžia ir naujas „ant bangos“ esančios profesijos turinys, ir naujos karjeros galimybės bei elgesio modeliai. Profesionalui šiandien nepakanka tik išmanyti savo veiklos specifiką ir turėti aiškiai apibrėžtą kvalifikaciją, būtina mokėti, norėti ir gebėti dalytis savo dalykine patirtimi, reikšti savo nuomonę, diskutuoti apie bibliotekininkystės ir informacijos profesiją, institucijas bei jų veiklą, studijas. Tinklaraštis, tikime, sukuria neformalią kūrybišką atmosferą, leidžiančią matyti įdomius ir netradiciškus informacijos centrų ir bibliotekų veiklos aspektus ir ateities perspektyvas, pasidžiaugti ir pasidalyti savo patirtimi, diskutuoti, paklausti kitų.

Atnaujintos magistrantūros programos studentai gali naudotis studijų, praktikos, išvykų į tarptautinius renginius galimybėmis, kurias suteikia platus Komunikacijos fakulteto tarptautinio bendradarbiavimo tinklas ir patirtis. Daugiau nei dešimtmetį magistro, bakalauro studijų ir doktorantūros studentai dalyvauja tarptautiniame simpoziume BOBCATSSS. Šis tarptautinis bibliotekininkystės ir informacijos studentų, praktikų ir mokslininkų renginys kasmet sutraukia daugiau kaip 300 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių. Studentams tai puiki proga pristatyti tarptautinei bendruomenei savo tyrimų rezultatus, įgyti vertingos patirties, bendraujant su marga specialistų auditorija, be abejo, susirasti draugų ir bendraminčių, o galbūt ir pradėti tarptautinę profesinę karjerą. Išeiti į tarptautinę areną padeda Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto dėstytojai, padedantys parengti pranešimus ir pasirengti kelionei. BOBCATSSS renginys unikalus tuo, kad jį bendromis jėgomis organizuoja dviejų ar daugiau šalių studentai, padedami dėstytojų – sugalvoja renginio temą, ieško finansavimo, rūpinasi pranešimų atranka ir organizaciniais reikalais.BOBCATSSS pirmą kartą vyko Vilniuje 2001 metais, bendradarbiaujant Vilniaus ir Oslo universitetams, buvo nagrinėjama aktuali bibliotekų ir informacijos sektoriaus vaidmens atviroje visuomenėje tema. Galbūt, jau laikas fakultetui – studentams ir dėstytojams – pateikti pasiūlymą tarptautinei bendruomenei dėl antro simpoziumo Lietuvoje organizavimo.


Komunikacijos fakulteto studentai ir dėstytojai ISSS stovykloje 2009 m. Lenkijoje; tarp jų Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos studentai ir dėstytojai; Jurgitos Kunigiškytės nuotrauka

Studentai gali išbandyti jėgas ir kitame renginyje – tarptautinėje studentų vasaros stovykloje ISSS (angl. International Student Summer School), kur galima parengti savo pranešimą, dalyvauti seminaruose ir paskaitose ir įgyti nemažai tarpkultūrinio bendravimo patirties. Galiausiai, Komunikacijos fakulteto studentai turi galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos ERASMUS studentų mainų programa ir pasirinkti vieno semestro studijas arba atlikti praktiką užsienio aukštosiose mokyklose bei informacijos institucijose, taip pat periodiškai susitikti su fakultete viešinčiais užsienio universitetų dėstytojais ir bibliotekų specialistais.

Strateginis ir kūrybiškas mąstymas – absolventų stiprybė

Darbdaviai vertina Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos studijų programos absolventų gebėjimus. Atnaujindami studijų programą surengėme potencialių darbdavių (bibliotekų ir informacijos centrų vadovų ir viduriniosios grandies vadynininkų) diskusijų grupę. Pokalbyje išryškėjo ne tik tuometinės programos trūkumai, bet ir stipriosios pusės, kurias siekiame išsaugoti ir plėtoti atnaujintoje studijų programoje. Kalbėdami apie Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistrus darbdaviai pažymėjo tokias stiprybes kaip kūrybinis mąstymas, gebėjimas netradiciškai pažvelgti į situaciją, generuoti idėjas, projektų valdymo kompetencijos (Manžuch, Petuchovaitė, Rutkauskienė, 2009).


Julija Niauraitė - geriausia 2008 m. jaunoji bibliotekininkė ir Lietuvos Respublikos kultūros ministras Remigijus Vilkaitis; nuotrauka iš asmeninio J. Niauraitės archyvo

Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos absolventų gebėjimai įvertinti ir nacionaliniu mastu. 2008 metų geriausios jaunosios bibliotekininkės apdovanojimas atiteko studijų programos absolventei Julijai Niauraitei, vadovaujančiai Vilniaus universiteto bibliotekos Elektroninės informacijos skyriui ir pasiūliusiai nemažai naujų sprendimų. Vienas iš jų – Informacinio raštingumo svetainė (http://www.ir.mb.vu.lt/), skirta konsultuoti studentus informacijos paieškos, radimo, vertinimo ir naudojimo klausimais (Informacinis raštingumas, 2010).

Vietoje išvadų

Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos programoje dera įgyta patirtis ir naujos idėjos. Siekėme ne tik išsaugoti unikalias studijų programos stiprybes, bet suprasti darbdavių ir praktikų, baigusių šią programą ar dirbusių su mūsų absolventais, poreikius bei iš naujo apibrėžti programos turinį bei vietą Lietuvos bibliotekų ir informacijos centrų veiklos kontekste. Tikime, kad pasirinktas požiūris ir sprendimai dar labiau sustiprino studijų programos pozicijas, todėl kviečiame kūrybiškus, norinčius sužinoti ir keistis, nebijančius iššūkių komunikacijos ir informacijos, kitų humanitarinių ir socialinių mokslų bakalauro studijų absolventus, bibliotekose ir informacijos centruose dirbančius specialistus, įgijusius bakalauro laipsnį, tęsti studijas magistro programoje. Neseniai Lietuvoje viešėjusi Deborah Jacobs, Bilo ir Melindos Geitsų fondo Pasaulio bibliotekų programos direktorė ilgą laiką vadovavusi vienos iš garsiausių Sietlo viešajai bibliotekai (JAV) ir turinti beveik trisdešimties metų darbo įvairiose bibliotekose patirtį konferencijoje „Naujoviška biblioteka Lietuvoje – kurkime ją patys“ teigė – „Dabar yra geriausias laikas būti bibliotekininku; dabar tas momentas, kai turime atsinaujinti, atgyti ir transformuotis patys bei keisti mūsų bibliotekas“. Taigi kviečiame „valdyti tą ateities bangą“!

Daugiau apie studijas skaitykite Komunikacijos fakulteto svetainės (http://www.kf.vu.lt) skiltyje Stojantiesiems. Būsimieji studentai paraiškas gali teikti jau šią vasarą prasidėjus priėmimui į magistro studijas.

Parengė Zinaida Manžuch ir Ramunė Petuchovaitė

Literatūra

The Bookends Scenarios: Alternative Futures for the Public Library Network in NSW in 2030 [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2010 m. kovo 9 d.]. Prieiga per internetą: http://www.sl.nsw.gov.au/services/public_libraries/publications/docs/bookendsscenarios.pdf

Dėl Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 2, 4, 6, 7, 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo: įstatymo projektas [interaktyvus]. 2009 [žiūrėta 2009 m. lapkričio 10 d. ]. Prieiga per internetą: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=8451&p_query=&p_tr2=&p_org=84&p_fix=

Envisioning research library futures: a scenario thinking project [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. gegužės 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.arl.org/rtl/plan/scenarios/index.shtml

GLOSIENĖ, Audronė. Biblioteka kaip pokytis. Ir įkvėpimas. Vilniaus universiteto biblioteka 2006 metais [interaktyvus]. 2007 [žiūrėta 2010 m. gegužės 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.mb.vu.lt/Dokumentai/2006.pdf

Informacinis raštingumas [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2010 m. gegužės 6 d.]. Prieiga per internetą: http://www.ir.mb.vu.lt/

Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija: nutarimas [interaktyvus]. 2007, kovo 21 d., Nr. 321 [žiūrėta 2009 m. lapkričio 10 d.]. Prieiga per internetą: http://www.smm.lt/smt/docs/sleniai/integruotu%20mokslo,%20studiju%20ir%20verslo%20centru%20(sleniu)%20kurimo%20ir%20pletros%20koncepcija.pdf

Libraries of the future [interaktyvus]. [b. d.] [žiūrėta 2010 m. gegužės 7 d.]. Prieiga per internetą: http://www.futurelibraries.info/content/

MANŽUCH, Zinaida et al. Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos atnaujintos magistrantūros studijų programos aprašas. Zinaida Manžuch, Jurgita Rudžionienė, Jurgita Kunigiškytė, Ramunė Petuchovaitė, Jelena Saikovič, David Bawden, Lyn Robinson. Vilnius, 2010. 18 p.

MANŽUCH, Zinaida; PETUCHOVAITĖ, Ramunė; RUTKAUSKIENĖ, Ugnė. Potencialių darbdavių ir BICV absolventų diskusijų grupių tyrimo ataskaita. Vilnius, 2009. 13 p.

RAAB, Christopher. Recognizing opportunities for library leadership. Library leadership & management, 2009, vol. 23, no. 2, p. 80-84.

STEPHENS S. A. et al. Developing core leadership competencies for the library profession. Library leadership & management, 2009, vol. 23, no. 2, p. 63-72.