2015-05-31

Pokyčiai bibliotekose = darbuotojų erdvių pokyčiai

Šaltinis: DeviantArt
Šiuolaikinės bibliotekos aktyviai įsitraukia į naujų paslaugų vartotojams kūrimą. Bibliotekos tampa vartotojų kūrybinėmis dirbtuvėmis, naujų idėjų paieškos, projektinio ir grupinio darbo  erdve. Be abejo, tokie pokyčiai turi didžiulį poveikį tam, kaip naudojamos bibliotekų patalpos. Pastaraisiais metais labai daug kalbama apie tai, kaip sukurti patrauklias, kūrybiškumą ir bendradarbiavimą skatinančias bibliotekų skaitytojų erdves. Bet, tikriausiai, nedaugelis pagalvojo, kad kuriant kūrybiškas ir įkvėpiančias paslaugas ir erdves vartotojams, tokių pat patrauklių ir įkvėpiančių erdvių reikia ir bibliotekos darbuotojams. Juk tik aktyvūs ir į savo darbą įsitraukę darbuotojai gali generuoti įdomias ir perspektyvias idėjas. 2012 m. bendrovė TNS Gallup atliko verslo įmonių darbuotojų įsitraukimo į darbą tyrimų metaanalizę. Paaiškėjo, kad į savo darbą labiausiai įsitraukė darbuotojai ir padaliniai buvo klientų vertinami 10 proc. geriau, 22 proc. pelningesni ir 21 proc. efektyvesni, nei tie darbuotojai ir padaliniai, kurių įsitraukimas į darbą buvo mažesnis.

O kokios gi tos bibliotekų darbuotojų erdvės? Tokį klausimą sau uždavė Library Journal straipsnių autorius Elliot Felix. Iš tiesų, bibliotekų darbuotojų erdvių organizavimas - nelabai svarstoma tema. O darbo vietos - kol kas labiausiai pritaikytos tik nuolatiniam, pastovių užduočių vykdymui. Skamba nelabai įkvėpiančiai?

Straipsnio autorius siūlo pokyčius, kuriuos pailiustruoja pavyzdžiais. Jo manymu, bibliotekose darbuotojų individualiam darbui turi būti skiriama 65-75 proc. darbo erdvės, o grupiniam - 25-35 proc. Antai Šiaurės Karolinos valstybinio universiteto Hanto bibliotekoje darbuotojų darbo vietos nėra suskirstytos pagal priklausomybę padaliniui, bet skirtingų padalinių darbuotojai gali dirbti vienoje vietoje. Darbuotojų bendradarbiavimui sukurtos kelios neformalių susitikimų vietos. Įdomu, kad jos skirtos ir vartotojams.

Be to, straipsnio autoriai mano, kad bibliotekų darbuotojus verta įtraukti į vartotojų erdvių planavimą bibliotekose, tokias iniciatyvas suderinant su darbuotojų mokymu(si). Antai Niujorkio viešoji biblioteka, planavusi sukurti naujas vartotojų erdves, organizavo savo darbuotojų vizitus į daugybę įvairiausių kultūros įstaigų mieste, kad pastarieji galėtų pasimokyti ir pasiūlyti įdomių bibliotekos erdvių planavimo idėjų.

O ką Jūs manote apie bibliotekos erdves darbuotojams?

Parengta pagal:

FELIX, Elliot. Rethink the staff workplace. Library Journal [interaktyvus]. May 28, 2015 [žiūrėta 2015 m. gegužės 31 d.]. Prieiga per internetą: http://lj.libraryjournal.com/2015/05/buildings/lbd/rethink-the-staff-workplace-library-by-design-spring-2015/






2015-05-24

QR kodai knygose ir vaikų rekomendacijos - originalus skaitymo skatinimo būdas

Šaltinis: eBook Friendly
Dvi Nyderlandų viešosios bibliotekos rado originalų būdą paskatinti vaikus skaityti. Jos Asseno ir Hoogeveeno viešosios bibliotekos inicijavo projektą, kuriame prašė vaikų apibūdinti jų mėgstamas knygas ir paaiškinti, kodėl jas verta skaityti kitiems. Vaikų pasakojimai buvo filmuojami, o filmuota medžiaga - įdedama į internetą. Atitinkamose knygose buvo įdedamas QR kodas su nuoroda į filmuotus pasakojimus. Imdamas knygą vaikas gali mobiliuoju telefonu nuskaityti QR kodą ir pasiekti video rekomendaciją internetu.

Projekte nebuvo apsiribota tik rekomendacijų skelbimu knygose. QR kodai su nuorodomis į rekomenduojamas knygas buvo viešinami ir tose vietose, kur įpratę lankytis vaikai.

Puiki idėja, nes vaikai tikriausiai labiau susidomi knygomis, kurias parekomendavo jų bendraamžiai!

Parengta pagal:

KOWALCZYK, P. Dutch libraries use QR codes in a project encouraging kids to read more.eBook Friendly [interaktyvus]. 4 Novembet 2014 [žiūrėta 2015 m. gegužės 24 d.]. Prieiga per internetą:  http://ebookfriendly.com/dutch-libraries-qr-codes/

2015-05-13

Technologijos šiuolaikiškoms bibliotekoms

Šaltinis: eBook Friendly
Svetainė eBook Friendly, skirta e.knygų ir skaitmeninės leidybos inovacijoms pateikia septynias technologijas, kurias būtų smagu išvysti šiuolaikiškose nūdienos ir ateities bibliotekose. Kai kurios iš minimų technologijų - tik konceptai, kitos - jau naudojamos. Štai kai kurie autorių pasiūlymai bibliotekoms:

1. Skaitmeninis žymeklis ir bibliotekos gidas. Tai kinų kompanijos Toout konceptas - mažas skaitmeninis įrenginys, kuris gali būti naudojamas, kaip įprastas knygos žymeklis. Tačiau įrenginys padėtų vartotojui sekti, kokios knygos paskolintos, kada artėja grąžinimo terminas. Įrenginys taip pat skirtas pagelbėti orientuojantis bibliotekos patalpose, nes gali rodyti, kokia kryptimi reikia eiti norint pasiekti reikalingas skaityklas ar kitas patalpas.

2. Kvadrokopteriai - knygų pristatymui. Australijos įmonė Flirtey bendradarbiaudama su knygų skolinimo paslauga Zookal sukūrė kvadrokopterius naudojančią vadovėlių pristatymo sistemą. Ji randa knygos užsakovą naudodama jo išmaniojo telefono duomenis.

3. Skaitmeninė sąsaja spausdintoms knygoms. Tai lietimu valdomas  į spausdintą tekstą projektuojamas interaktyvus ekranas. Įrenginys nuskaito knygoje esančią informaciją ir leidžia ją versti, atlikti paiešką, t.y. atlikti visus veiksmus, kurie įmanomi, jei informacija būtų skaitmeninė. Tokį įrenginį, FingerLink, šiuo metu kuria Fujitsu.

4. Skaitmeninis pieštukas. Įrenginys, kuris leidžia įvesti į kompiuterį reikalingus žodžius ar tekstą. Tai padėtų versti sąvokas, kurti citatų rinkinius, konspektus.

5. Espresso Book Machines - knygų spausdinimo pagal poreikį įrenginiai. Jie leidžia atspausdinti 150 puslapių per minutę ir per trumpą laiką gauti spausdintą knygą. Šiuo metu tokiais įrenginiais jau prekiaujama ir jie yra kai kuriose bibliotekose.

Daugiau skaitykite straipsnyje, pagal kurį parengta ši žinutė:

KOWALCZYK, P. Library of the future:7 technologies we would love to see. eBook Friendly [interaktyvus]. 7 May, 2015 [žiūrėta 2015 m. gegužės 13 d.]. Prieiga per internetą: http://ebookfriendly.com/library-future-technologies/


2015-05-04

Pajusk. Išgirsk. Paliesk: apie Lietuvos aklųjų bibliotekos paslaugas – novatoriškai

Nacionalinė bibliotekų savaitė – puiki proga atskleisti visiems Lietuvos gyventojams, kokias galimybes jiems gali atverti bibliotekos. Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) – visoje šalyje unikali ir išskirtinė organizacija, nes padeda skaitymo sutrikimų turintiems žmonėms tobulėti, įdomiai leisti laisvalaikį, mokytis. Ne visiems paprasta įsivaizduoti, su kokiais sunkumais susiduria specialių poreikių turintys žmonės ir ką jiems gali pasiūlyti tokia biblioteka. Todėl nacionalinę bibliotekų savaitę LAB kartu su partneriais – Lazdijų savivaldybės, Utenos A. ir M. Miškinių, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosiomis bibliotekomis, pažymėjo renginių „Pajusk. Išgirsk. Paliesk“ ciklu. Renginius rėmė JAV ambasada. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu surengti keturi interaktyvūs seminarai Lazdijuose, Utenoje ir Panevėžyje. Juose dalyvavo net 173 žmonių!
Lazdijai: dalyvė bando atspėti kvapą

Renginiai buvo skirti visiems lazdijiečiams, uteniškiams ir panevėžiečiams, o ypač trečiojo amžiaus universitetų studentams-senjorams, moksleiviams, su negalią turinčiais žmonėmis dirbantiems specialistams, bibliotekų darbuotojams. Seminaruose siekta paprastai ir patraukliai paaiškinti, kaip negalintys įprasto teksto skaityti ir mus supančio pasaulio matyti žmonės gali naudotis įvairiomis juslėmis. Ne tik rega, bet uoslė, lytėjimas, klausa padeda jiems būti savarankiškiems ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pakvietę regionų gyventojus į interaktyvius seminarus, tikėjomės, kad daugiau sužinoję apie LAB, jie taps bibliotekos ambasadoriais savo mieste. Juk skaitymo sutrikimų turintys žmonės gyvena įvairiuose Lietuvos kampeliuose, ne kiekvienas jų žino apie galimybę naudotis LAB paslaugomis. Taigi dar vienas svarbus seminarų tikslas buvo pakviesti į pagalbą vietos bendruomenę tam, kad potencialūs LAB vartotojai sužinotų apie šios bibliotekos paslaugas.
Utena: dalyviai įsivaizduoja, kaip mato regos negalią turintis žmogus

Pasirinkome netradicinį renginių formatą – kavos staliukus (angl. World cafe). Šis diskusijų metodas plačiai taikomas susitikimuose, profesiniuose renginiuose, nes leidžia sukurti neformalią atmosferą ir visiems dalyviams aktyviai įsitraukti į pokalbį. Metodo esmė – diskusijos vyksta prie tam tikrai temai skirtų staliukų. Dalyviai praleidžia prie staliuko ribotą laiką (mūsų seminaruose – 20 minučių), o paskui pereina prie kito staliuko. Taip aplankomi visi staliukai ir dalyviai spėja padiskutuoti įvairiomis temomis. Tai nepaprastai dinamiškas ir smagus būdas bendrauti – šiek tiek triukšmingas, bet puikiai tinka tiems, kas nori pats viską išbandyti.

Seminaruose „Pajusk. Išgirsk. Paliesk“ dalyviai buvo kviečiami aplankyti tris teminius staliukus, kuriems pavadinti pasirinkome pirmąsias bibliotekos pavadinimo raides („L“, „A“ ir „B“):

  •  Staliukas „L“ buvo skirtas sužinoti ir praktiškai išbandyti, kaip galima pažinti pasaulį uostant ir liečiant įvairius objektus. Šio staliuko vedančioji – LAB Skaitytojų aptarnavimo centro vadovė Justina Gagarina, jos padėjėjos – Janina Vileikienė (Informacijos išteklių centro vadovė) bei Lina Kacevičienė (LAB administratorė). Lektorės atskleidė uoslės reikšmę mūsų gyvenime, pakvietė dalyvius atpažinti įvairius kvapus. Dalyviai turėjo progą uostyti įvairiausius kvapus – kavos, džiovintų grybų, vaisių. Tikriausiai, ne vienas nustebo įsitikinęs, kad ne visus kvapus paprasta atpažinti. Staliuko lankytojai taip pat lietė ir vartė taktilinius leidinius ir trimačius įvairių objektų maketais.
  • Staliuko „A“ lankytojai galėjo įsijausti į tai, kaip pasaulį mato įvairių regos sutrikimų turintys žmonės. Tam staliuko vedantysis – Zenonas Klimaitis (LAB Skaitmeninių paslaugų ir leidybos centro vadovas) aprūpino juos specialiais akiniais. Staliukas „A“ buvo skirtas paaiškinti, kaip galima skaityti naudojantis specialaus formato leidiniais – padidintu šriftu, Brailio raštu, garsinėmis knygomis, daugiafunkciniais DAISY leidiniais. Dalyviai taip pat turėjo progą pamėginti rašyti Brailio raštu, klausėsi garsinių knygų įprastu ir 30 proc. padidintu greičiu. Dalyviams sunkiai sekėsi suprasti greitakalbe skaitomo knygos tekstą, todėl beliko stebėtis aklųjų ir silpnaregių skaitytojų klausos gebėjimais.
  • Panevėžys: dalyvė išbando el. didinamąjį stiklą
  • Staliukas „B“ stebino dalyvius žmonėms su specialiais poreikiais technologijų atveriamomis galimybėmis. Vedantysis – LAB Paslaugų ir produktų plėtros skyriaus specialistas Darius Tamošiūnas smalsuoliams pasiūlė pagalvoti, kaip regos negalią turintys žmonės gali susidoroti su kasdienėmis užduotimis – įsipilti sau kavos ar arbatos, perskaityti smulkiomis raidėmis parašytą prekės ar vaistų instrukcijos tekstą. Dalyviai patys bandė naudotis įvairiais įrenginiais – kalbančiomis svarstyklėmis, elektroniniu didinamuoju stiklu, išmaniajame telefone ir planšetiniame kompiuteryje įdiegta programine balso sintezavimo įranga. Staliuko lankytojai taip pat turėjo progą sužinoti apie vienintelę Lietuvoje žmonėms su skaitymo sutrikimais skirtą virtualią biblioteką ELVIS. Šią virtualią biblioteką sukūrė ir plėtoja LAB.
Lazdijai;diplomuota LAB ambasadorė
Seminare laiko skirta ir trumpam pranešimui apie LAB veiklą bei audiovizualiniu vertimu papildyto animacinio filmuko demonstracijai. Audiovizualinis vertimas – tai vaizdinės informacijos pavertimas garsu. Paprastai audiovizualinis vertėjas žodžiu atpasakoja ekrane rodomą veiksmą. Tai leidžia vaizdo nematantiems žmonėms mėgautis kinematografijos ir animacijos kūriniais, stebėti TV laidas. Audiovizualinio vertimo galimybes LAB galėjo demonstruoti bendradarbiavimo su Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakultetu dėka. Šiame fakultete rengiami audiovizualinio vertimo specialistai.

Pasibaigus renginiui dalyviai buvo kviečiami tęsti diskusijas prie kavos puodelio ir nusifotografuoti su LAB ambasadorių pažymėjimais prie renginio plakatų sienos.

Seminarų vertinimo anketos rodo, kad dalyviai liko labai patenkinti renginiais. Nemažai dalyvių nurodė, kad renginiai pranoko jų lūkesčius, linkėjo sėkmės ir siūlė organizuoti daugiau tokio pobūdžio seminarų:
  • „Seminaras SUPER. Labai tinkamas įstaigų darbuotojams, kurie dirba su senyvo amžiaus žmonėmis“. „Sėkmės toliau organizuojant tokius seminarus, nes man jie nematyti-negirdėti“.
  •  „Siūlyčiau tokių seminarų organizuoti dažniau!”
  • „Ką sužinojau – buvo nauja! Ačiū!”
Lazdijai: pirmoji pažintis su taktiline knyga
Dažnai nesusimąstome apie tai, kad šalia mūsų yra žmonių, kurie turi dėti daugiau pastangų, kad atliktų veiksmus, kurie mums atrodo kasdieniški, paprasti ir net nepastebimi. Kalbėti apie specialių poreikių turinčius žmones ir jiems skirtas paslaugas labai svarbu, bet neretai tai nėra paprasta. Ypač nelengva įveikti „kitokių“ visuomenės narių baimę, įvairius stereotipus, abejingumą. Manau, mums pasisekė kitaip pažvelgti į šią temą, įrodyti ir pademonstruoti, kad visi galime gyventi įdomų, įvairių patyrimų kupiną gyvenimą. O svarbiausia – parodyti tai, kad biblioteka – tai puikus šaltinis galimybių mokytis, sužinoti, tobulėti, įveikti įvairias kliūtis.

Panevėžys: LAB komanda
Džiaugiamės, kad šios nacionalinės bibliotekos savaitės tema „Biblioteka: informacija ir žinios kiekvienam“ paskatino bibliotekininkus daugiau kalbėti apie svarbų bibliotekų vaidmenį – užtikrinti, kad žiniomis ir informacija galėtų pasinaudoti kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo socialinio statuso, pažiūrų, galimybių ir gebėjimų. Linkime sau ir kitoms bibliotekoms toliau kalbėti apie galimybes, kurias suteikiame visiems žmonėms, skatinti ir padrąsinti juos siekti savo svajonių ir padėti tai padaryti kitiems.

Nuotraukos: Faustos Brasaitės, Linos Kacevičienės ir Dariaus Tamošiūno