2010-01-30

Aprangos kodas: kaip bibliotekininkas turėtų atrodyti darbe?

Ir vėl tinklaraščio skaitytojai pradžiugino mus įdomia nuoroda. Šį kartą dėkojame Aušrai, atsiuntusiai pramoginio elektroninio žurnalo VICE straipsnį, o tiksliau, eksperimentą bibliotekininkų aprangos tema. Dizainieriai pamėgino aprengti šešias Stokholmo bibliotekose dirbančias bibliotekininkes.



Šaltinis: VICE FASHION - SWEDISH LIBRARIANS, http://www.viceland.com/int/v13n12/htdocs/fashion_uk.php

Įdomu tai, kad paieškojus informacijos apie bibliotekininkų požiūrį į aprangą arba aprangos kodą bibliotekose, pavyko rasti labai mažai išteklių šia tema. Apranga dažniausiai minima kaip viena iš stereotipinio ir nelabai pozityvaus bibliotekininko įvaizdžio dedamųjų. Tačiau, be abejo, ir bibliotekininko apranga, ir įvaizdis liberalizuojasi, tik pasigendama diskusijų šia tema. Bibliotekininko apranga svarbi etiketo problema, be to, ji siejasi su visos bibliotekos įvaizdžio formavimu, todėl tai profesinės diskusijos objektas. Pristatome minėtą eksperimentą skaitytojų teismui - komentuokite, juolab, straipsnyje yra nuotraukų (iš karto atsiprašome vyrų bibliotekininkų, nes dizainieriai kažkodėl jų neįtraukė į eksperimentą).

Kaip bibliotekininkas (-ė) turėtų atrodyti darbe?
Kokia (-ios) nuotrauka (-os) jums patiko/nepatiko labiausiai?

Tiems, kurie domisi bibliotekininko aprangos tema, siūlau paskaityti šiuos šaltinius:

NEAL, Raymond W. Dealing with dress codes [interaktyvus] 2000 [žiūrėta 2010 m. sausio 30 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libsci.sc.edu/bob/class/clis724/SpecialLibrariesHandbook/neal.htm

ROGERS, Michael. How do you manage? Case study: do clothes make the librarian? Library Journal [interaktyvus].2002 [žiūrėta 2010 m. sausio 30 d.]. Prieiga per internetą: http://www.libraryjournal.com/article/CA252302.html

2010-01-28

Tarptautinė vasaros mokykla Vokietijoje

Mielieji VU Komunikacijos fakulteto studentai,

Vokietijos Stuttgart Media universiteto Bibliotekininkystės ir informacijos vadybos katedra kviečia jus dalyvauti 3-čioje tarptautinėje vasaros mokykloje, kuri vyks 2010 m. gegužės 3-12 d. Štutgarte (Vokietija).

Vasaros mokykloje galėsite pasirinkti jums įdomius ir naudingus seminarus apie skaitmenines bibliotekas ir archyvus, informacinį raštingumą, tarptautinius santykius, elektroninės leidybos strateginį valdymą ir kt.

Paskaitas skaitys lektoriai iš Vokietijos, Malaizijos, Olandijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

Vieno seminaro kaina: 50 Eurų.
Naudinga informacija (viešbutis, renginio vieta, žemėlapiai).
Elektroninė registracija.

Kontaktinis asmuo: Katrin Sauermann, sauermann@hdm-stuttgart.de

2010-01-22

IFLA daugiakultūrinės bibliotekos manifestas


Daugiakultūrinė biblioteka – vartai į kultūriškai įvairios visuomenės dialogą

Visi žmonės gyvena kultūriškai heterogeniškose visuomenėse. Pasaulyje yra daugiau kaip 6000 įvairių kalbų. Tarptautinės migracijos mastas kasmet auga, to pasekoje daugėja žmonių, kurie pasižymi nevienalytėmis tapatybėmis. Globalizacija, auganti migracija, spartesnė komunikacija, lengvas persikėlimas ir kiti 21-ojo amžiaus veiksniai padidino kultūrinę įvairovę daugelyje nacijų, kuriose to anksčiau nebuvo ar paįvairino visuomenės daugiakultūrinę sudėtį.

Kultūrų įvairovė arba daugiakultūriškumas reiškia įvairių kultūrų harmoningą sugyvenimą, kai kultūra turėtų būti laikoma išskirtinių dvasinių, medžiaginių, intelektinių ir emocinių visuomenės ar socialinės grupės bruožų rinkiniu, be meno ir literatūros apimančiu ir gyvenimo stilius, bendro gyvenimo būdus, vertybių sistemas, tradicijas ir tikėjimus[1]. Kultūrinė įvairovė arba daugiakultūriškumas yra kolektyvinės stiprybės pamatas mūsų vietos bendruomenėms ir globaliai visuomenei.

Kultūrų ir kalbų įvairovė yra bendras žmonijos paveldas ir turi būti puoselėjamas ir saugomas visų naudai. Tai mainų, naujovių, kūrybiškumo ir taikaus sugyvenimo tarp žmonių šaltinis. Pagarba kultūrų įvairovei, tolerancija, dialogas ir bendradarbiavimas pasitikėjimo ir bendro supratimo atmosferoje yra tarp geriausiųjų garantų tarptautinei taikai ir saugumui[2]. Todėl visų tipų bibliotekos turi atspindėti, remti ir skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę tarptautiniame, nacionaliniame ir vietos lygiuose, tokiu būdu dirbti tarp-kultūriniam dialogui ir aktyviam pilietiškumui.

Kadangi bibliotekos tarnauja įvairiems interesams ir bendruomenėms, jos veikia kaip mokymosi, kultūros ir informacijos centrai. Atsižvelgdamos į kultūrų ir kalbų įvairovę, bibliotekos paslaugas grindžia įsipareigojimu pagrindinių laisvių principams ir kultūrinės tapatybės ir vertybių požiūriu lygiomis galimybėmis visiems prieiti prie informacijos bei žinių.

Principai

Kiekvienas asmuo globalioje visuomenėje turi teisę į visą bibliotekos ir informacijos paslaugų asortimentą. Atsižvelgdamos į kultūrų ir kalbų įvairovę bibliotekos privalo:
• Aptarnauti visus bendruomenės narius, nediskriminuodamos kultūrinio ir kalbinio paveldo pagrindu;
• pateikti informaciją tinkamomis kalbomis ir raštais;
• sudaryti prieigą prie plataus priemonių ir paslaugų asortimento, atspindinčio visas bendruomenes ir poreikius;
• pasamdyti darbuotojus, kurie atspindėtų bendruomenės sudėtį, mokėtų dirbti su įvairioms bendruomenėmis ir jas aptarnauti.

Kultūrų ir kalbų įvairovės kontekstuose bibliotekų ir informacijos paslaugos apima ir bendrąsias visiems vartotojams skirtas paslaugas, ir paslaugas, specialiai skirtas mažiau galimybių turinčioms kultūrinėms ir kalbinėms grupėms. Specialus dėmesys turi būti skiriamas toms grupėms, kurios kultūrų įvairove pasižyminčioje visuomenėje dažnai yra marginalizuojamos: mažumoms, prašantiems prieglobsčio ir pabėgėliams, gyventojams, turintiems leidimus laikinai gyventi šalyje, darbo imigrantams ir čiabuvių bendruomenėms.

Daugiakultūrinių bibliotekų paslaugų misijos

Kultūrų įvairove pasižyminčioje visuomenėje privalu skirti dėmesį šioms pagrindinėms, su informacija, raštingumu ir kultūra susijusioms, misijoms:
• Propaguoti kultūrų skirtumų teigiamą naudą ir kultūrų dialogą;
• Skatinti kalbų įvairovę ir pagarbą gimtajai kalbai;
• Palaikyti harmoningą kelių kalbų egzistavimą, apimant ir sąlygas nuo pat mažumės mokytis kelių kalbų;
• saugoti kalbos ir kultūros paveldą ir remti jo raišką, kūrimą ir sklaidą visomis kalbomis;
• palaikyti sakytinės kultūros tradicijos ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimą;
• remti visokiausios kultūrinės kilmės asmenų ir grupių įterptį ir dalyvavimą;
• ugdyti informacinį raštingumą skaitmeniniame amžiuje bei informacinių ir ryšių technologijų įsisavinimą;
• skatinti kalbų įvairovę skaitmeninėje erdvėje;
• propaguoti visuotinę prieigą prie skaitmeninės erdvės;
• remti žinių ir geros patirties, susijusių su kultūrų pliuralizmu, mainus.

Valdymas ir veikla

Daugiakultūrinės bibliotekos idėja reikalauja visose bibliotekose laikytis integruoto paslaugų požiūrio. Pagrindinės bibliotekų ir informacijos paslaugos įvairių kultūrų ir kalbų bendruomenėms yra bazinė, o ne išskirtinė ar papildoma veikla, jos visada turi būti taikomos prie vietos ir specifinių poreikių.
Biblioteka turi turėti politiką ir strateginį planą, apibrėžti misiją, ir su kultūrų skirtumais susijusius tikslus, prioritetus bei paslaugas. Planas turi remtis išsamia vartotojų poreikių analize ir pakankamais ištekliais.
Bibliotekos veikla neturi būti planuojama izoliuotai. Turi būti skatinamas bendradarbiavimas su atitinkamomis vartotojų ir specialistų grupėmis vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygiuose.

Pagrindiniai veiksmai

Daugiakutūrinė biblioteka privalo:
• kurti kultūrų ir kalbos požiūriu įvairius fondus ir paslaugas, apimančias ir skaitmeninius, ir daugialypes medijas;
• numatyti išteklių kultūrų raiškos ir paveldo išsaugojimui, ypatingą dėmesį skirti sakytinės, čiabuvių ir nematerialinės kultūros paveldui;
• kaip sudėtines paslaugų dalis įtraukti programas, skirtas vartotojų edukacijai, informacinio raštingumo gebėjimams, šaltiniams naujiems vartotojams, kultūros paveldui ir tarpkultūriniam dialogui;
• informacijos organizavimo ir prieigos sistemose atitinkamomis kalbomis suteikti prieigą prie bibliotekos išteklių;
• naudojant tinkamas medijas ir kalbas parengti rinkodaros ir kitas priemones įvairioms vartotojų grupėms pritraukti į biblioteką .

Personalas

Bibliotekos personalas yra aktyvus tarpininkas tarp vartotojų ir išteklių. Turi būti prieinamas profesinis išsilavinimas ir tęstinis mokymas, orientuotas į paslaugas daugiakultūrinėms bendruomenėms, tarpkultūrinį bendravimą ir jautrius klausimus, antidiskriminaciją, kultūras ir kalbas.

Daugiakultūrinės bibliotekos personalas turi atspindėti bendruomenės kultūrinį ir kalbinį tipą, kad būtų užtikrintas kultūrų supratimas, atspindėta bibliotekos aptarnaujama bendruomenė ir skatinamas bendravimas.

Finansavimas, teisinis reguliavimas ir tinklai

Vyriausybės ir kiti sprendimų priėmimo organai yra skatinami įkurti ir tinkamai finansuoti bibliotekas bei bibliotekų sistemas, kurios įvairių kultūrų bendruomenėms teiktų nemokamas bibliotekų ir informacijos paslaugas.

Daugiakultūrinės bibliotekos paslaugos iš esmės yra globalios. Visos bibliotekos dalyvaujančios šios srities veikloje turi įsijungti į politiką formuojančius atitinkamus vietos, nacionaliniuose ir tarptautiniuose tinklus. Reikia vykdyti tyrimus, kurie suteikiantų duomenų pagrįstiems sprendimams, susijusiems su paslaugomis ir užtikrintų pakankamą finansavimą. Tyrimų rezultatai ir geroji patirtis turi būti plačiai skleidžiama, kad būtų kryptingai formuojamos efektyvios daugiakultūrinės paslaugos.

Manifesto įgyvendinimas

Tarptautinė bendruomenė turi pripažinti ir remti bibliotekų ir informacijos tarnybų vaidmenį propaguojant ir išsaugant kultūrų ir kalbų įvairovę.

Todėl viso pasaulio ir visų lygių sprendimus priimantys asmenys ir bibliotekų bendruomenė yra kviečiami populiarinti šį Manifestą ir laikytis jame išreikštų principų bei veiksmų.

Šis Manifestas papildo IFLA ir UNESCO viešųjų bibliotekų manifestą, IFLA ir UNESCO mokyklų bibliotekų manifestą ir IFLA interneto manifestą.

Šį Manifestą 2006 metų rugpjūtį patvirtino IFLA valdymo komitetas ir 2008 m. balandžio mėn. jam pritarė UNESCO Informacijos visiems programos tarpvyriausybinė taryba, rekomendavusi jį pateikti svarstymui UNESCO Generalinės konferencijos 35-oje sesijoje.

1. UNESCO visuotinė kultūrų įvairovės deklaracija, 2001
2. Ten pat
.

Laisvas vertimas Ramunės Petuchovaitės, 2010.

Šaltinis: The IFLA Multicultural Library Manifesto. Multicultural Library - gateway to a cultural diverse society in dialogue. IFLANET [2006]. Prieiga per internetą: http://archive.ifla.org/VII/s32/pub/MulticulturalLibraryManifesto.pdf

Sveikiname Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistres

Šiandien Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje vyko iškilmingas Komunikacijos fakulteto magistro diplomų įteikimas. Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutas irgi turėjo progą pasidžiaugti į plačiuosius profesinės karjeros vandenis paleistais magistrais - tiksliau, magistrėmis. Nuoširdžiai sveikiname mielas magistres ir dėkojame už aktyvų bendradarbiavimą - jūsų straipsnius tinklaraštyje, pranešimus bibliotekininkystės temoms skirtose konferencijose, įgyvendinamus inovatyvius projektus. Tikimės, kad bendradarbiavimas su Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutu nenutruks ir ateityje.

Sveikiname dar kartelį ir manome, kad visi tinklaraščio skaitytojai, jūsų bendradarbiai, dėstytojai ir kiti kolegos prisidės prie mūsų nuoširdžių linkėjimų!

PS Labai jumis didžiuojamės!

2010-01-21

Stažuotės, ekskursijos ir dalyvavimas konferencijose Vokietijoje - paramos galimybės bibliotekininkams

Vokietijos bibliotekų ir informacijos komitetas skiria dalinę paramą užsienio bibliotekininkystės ir informacijos specialistų stažuotėms, ekskursijoms ir dalyvavimui konferencijose, vykstančiose Vokietijoje.

Stažuotės

Bibliotekininkystės ir informacijos specialistai, siekiantys patobulinti savo profesinę kompetenciją, kviečiami teikti paraiškas stažuotėms Vokietijos bibliotekose bei dokumentacijos ir informacijos institucijose. Vieno vizito metu galima aplankyti vieną arba daugiau organizacijų. Stažuotės paskirtis - susipažinti su Vokietijos bibliotekų sektoriaus pasiekimais. Paprastai vizitas trunka nuo vienos iki keturių savaičių. Norint teikti paraišką paramai reikia gauti raštišką patvirtinimą iš kviečiančios institucijos Vokietijoje, kad ji yra pasiryžusi priimti stažuotoją ir koordinuoti jo profesinį vizitą. Paraiška stažuotei turėtų būti pateikiama iš anksto, mažiausiai prieš šešias savaites iki kelionės.

Detalesnė informacija apie stažuočių organizavimą, paramą bei interaktyvi paraiškos forma pateikiami šioje svetainėje.

Ekskursijos

Remiamos grupinės bibliotekininkų ekskursijos, skirtos profesiniam tobulėjimui ir mokymuisi, į Vokietijos institucijas. Norint gauti paramą reikia pateikti teminį profesinės ekskursijos planą ir programą, grupės narių sąrašą, raštišką kvietimą iš Vokietijos institucijų, kurias ketinama aplankyti, ir rekomendacijas iš vietinio Gėtės instituto ar Vokietijos institucijų. Ekskursijos paprastai trunka nuo trijų dienų iki dviejų savaičių.

Detalesnė informacija apie ekskursijų organizavimą, paramą bei interaktyvi paraiškos forma pateikiami šioje svetainėje.

Dalyvavimas konferencijose

Remiamas dalyvavimas profesiniuose renginiuose, organizuojamuose Vokietijoje. Paraiškas galima teikti ne vėliau, kaip prieš šešias savaites iki kelionės.

Daugiau informacijos apie tai, kokios išlaidos finansuojamos, kaip teikti paraišką, o taip pat ir interaktyvią paraiškos formą galima rasti šioje svetainėje.

Skaitantieji vokiečių kalba ras visą informaciją (tekste nuorodos pateiktos į svetainės anglų k. versiją) šioje svetainėje.

Parengta pagal Vokietijos bibliotekų ir informacijos komiteto svetainės informaciją.

2010-01-19

Susipažinkime – Amerikos informacijos centras

Šiame straipsnelyje norėčiau pristatyti Amerikos informacijos centrą, kuriame neseniai lankiausi. Kalbėjome su centro direktore Margarita Juzoniene įvairiais klausimais, tame tarpe ir apie tai, kaip Amerikos informacijos centras ieško naujų idėjų, įgyvendina šiuolaikiškus vartotojų informacijos aptarnavimo sprendimus. Manau, jauniesiems ir būsimiesiems bibliotekininkystės specialistams, o tai pat ir dirbantiems praktikams būtų įdomu susipažinti su šiuo centru.

Pirmiausia, keletas faktų apie patį centrą:

  • Amerikos informacijos centras įsteigtas prie Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados ir veikia nuo 1994 m.
  • Centras užtiktina JAV ambasados veiklos informacinį aprūpinimą, siekia teikti Lietuvos gyventojams ir institucijoms naują ir kokybišką informaciją apie Jungtines Amerikos Valstijas.
  • Vilniuje esantis centras yra plataus tarptautinio JAV informacijos centrų tinklo dalis.
  • Informacija apie centro veiklą ir paslaugas pateikiama interneto svetainėje: http://vilnius.usembassy.gov/irc.html.
  • Fonduose sukaupta apie 5000 knygų, daugiau kaip 50 pavadinimų periodinių leidinių, sukaupta kompaktinių plokštelių kolekcija (apie 200 pavadinimų).
  • Skaitytojai turi galimybę naudotis elektroniniu katalogu bei centro prenumeruojamomis duomenų bazėmis .
  • Tikslinės auditorijos: JAV ambasados darbuotojai, Lietuvos valstybės institucijų tarnautojai ir pareigūnai, diplomatai, mokslininkai ir dėstytojai, žurnalistai, kiti vartotojai, besidomintys JAV kultūra, švietimu bei politika.
Nors, atrodytų, Amerikos informacijos centras yra pakankamai nedidelė institucija, mane nustebino centro platus informacijos paslaugų meniu, kuris neapsiriboja tik tradiciniais informacinio aptarnavimo sprendimais. Pateiksiu keletą pavyzdžių, kurie būtų įdomūs bibliotekoms ir kitiems informacijos centrams formuojant savo paslaugų asortimentą. Pavyzdžiui, centras užtikrina informacinį oficialių JAV pareigūnų vizitų aprūpinimą – parengia informacinius leidinius apie aplankomą Lietuvos miestą, viešbučius, istorinius paminklus, teikia kitą praktinę informaciją. Iš tiesų, tokia paslauga aktuali ir bibliotekoms (pavyzdžiui, viešosioms), kurios galėtų teikti panašaus pobūdžio paslaugas, kai aptarnaujamoje bendruomenėje vyksta įvairūs renginiai, susitikimai. Patikimos, kokybiškos informacijos sutelkimas ir pateikimas vartotojui kaip tik remiasi bibliotekininkystės ir informacijos specialisto informacijos vertinimo, analizės ir apdorojimo žiniomis bei gebėjimais, todėl vertėtų nepraleisti progos atskleisti tokius gebėjimus, pademonstruoti, kur juos galima naudingai pritaikyti.

Įdomu ir tai, kad Amerikos informacijos centras nedisponuoja didžiuliu biudžetu ar kitais privalumais. Iš tiesų, centro darbuotojai visuomet stengiasi ieškoti efektyviausių sprendimų, kurie gali būti paprasti ir prieinami bet kokiai kitai informacijos institucijai. Pavyzdžiui, vartotojai pasiekiami platinant informaciją apie centro veiklą ir atsakant į vartotojų užklausas elektroniniu paštu. Centro direktorės, Margaritos Juzonienės, teigimu, tai labai pigus ir efektyvus būdas operatyviai pasiekti didelę vartotojų auditoriją. Elektroninis paštas praverčia ir dalijantis patirtimi su kitų JAV informacijos centrų kolegomis bei prašant jų pagalbos, kai reikia greitai atsakyti į skaitytojų užklausas.

Vartotojams dėl jų darbo specifikos dažnai prireikia ne tik bibliografinės, bet faktinės informacijos, todėl centro darbuotojų atsakymai ir rengiama medžiaga pareikalauja sutelkti informaciją iš įvairių šaltinių pritaikant ją prie specifinio vartotojo konteksto ir poreikių. Vėlgi šioje srityje atsiskleidžia tai, kad informacijos specialistas kuria intelektinius produktus, kurie leidžia vartotojams operatyviai priimti tinkamus sprendimus gavus apdorotą ir jų poreikiams pritaikytą informaciją.

Amerikos informacijos centro skaitytojai gali pasidžiaugti ir kitais privalumais – jaukia skaitykla, kurioje galima ne tik paskaityti knygą, bet surengti diskusinį renginį, peržiūrėti filmą, organizuoti mokymus. Centras atviras visiems, jame galima surasti naudingų leidinių įvairia tematika.

Labai patariu jums apsilankyti ir patiems susipažinti su centro veikla!

Amerikos informacijos centro adresas: Akmenų g. 7, Vilnius (centras veikia JAV Ambasados teritorijoje). Apie centro darbo laiką ir paslaugas galima pasiskaityti šioje svetainėje.


Už nuotraukas dėkojame direktorei Margaritai Juzonienei!

Literatūra ir šaltiniai:

JUZONIENĖ, Margarita. Naujas senasis Amerikos informacijos centras. Tarp knygų, 2007, nr. 6, p. 18-19.

Asmeninis pokalbis su centro direktore Margarita Juzoniene.

2010-01-17

Rock&roll judėjimas apima bibliotekas: kaimynai internete


Pasirodo, internete turime "kaimynų" - tinklaraščių, kurie irgi turi savo pavadinime rock&roll gaideles. Vieną tokių surado mūsų pastovi skaitytoja ir idėjų teikėja Valentina. Tai rusakalbis tinklaraštis "Rok'n'roll v biblioteke" (Rock'n'roll bibliotekoje). Tinklaraštis visai jaunas - pradėtas tik nuo 2010 m. Jis skirtas bibliotekų automatizacijos bei technologinių inovacijų klausimams. Tema, turbūt, nestebina, nes tinklaraščio autorius - programuotojas, kuris, kaip pats rašo "pamilo" biblioteką ir jau kelis metus dirba būtent bibliotekoje vadovaudamas automatizacijos skyriui. Tikriausia tai įdomus ir įkvėpiantis pavyzdys, nes autoriaus vartotojo profilis rodo, kad tai jaunas žmogus (25 metų).

Gali būti, kad rock&roll simbolizuoja savotišką gaivų naujovių, diskusijų, permainų vėjo gūsį bibliotekininkystėje, dėl to ir metaforiškai naudojamas tinklaraščių pavadinimuose. Įdomu, kad ir mūsų tinklaraščio skaitytojai nori diskusijų - apie tai rodo beveik rekordinis apsilankymų skaičius praėjusį penktadienį - 171 apsilankymų, kai dauguma prisijungusiųjų skaitė straipsnį Savaitgalio tyrimas: sostinės bibliotekos versus provincija. Kol kas šį rekordą viršija tik apsilankymų skaičius praeitų metų rugsėjo mėnesį, kai po LR Švietimo ir mokslo ministerijoje surengtos diskusijos apie Lietuvos mokslinių bibliotekų problemas ir ateitį mūsų skaitytojai nagrinėjo straipsnį Kokia turi būti šiuolaikiška Lietuvos mokslinė biblioteka. Tądien apsilankymų skaičius siekė 182.

Džiaugiamės, kad jums rūpi provokuojančios temos ir gyvybiškai svarbūs bibliotekininkystės klausimai, tikimės ir toliau jus provokuoti ir kviečiame įsijungti į diskusijas - ne tik komentuoti, bet rašyti savo straipsnius. Jeigu nenorite jų skelbti patys, galima perduoti man el. paštu zinaida.manzuch@gmail.com, aš paskelbsiu, nurodydama autorių.

2010-01-13

SAVAITGALIO TYRIMAS: SOSTINĖS BIBLIOTEKOS VERSUS PROVINCIJA

Mieli kolegos esami ir būsimi bibliotekininkai. Esu bibliotekininkė, savo bibliotekoje jaučiuosi kaip namuose. Neseniai teko pabuvoti bibliotekų paslaugų vartotojo „kailyje“ ir norėčiau pasidalinti šia savo patirtimi bei išgirsti profesinės bendruomenės nuomonę, kur pritaikomos sostinės bibliotekų specialistų žinios? Ar kuo įvairesnių bibliotekų paslaugų reikia tik mažesnių miestų ir miestelių gyventojams? Ir kodėl sostinės bibliotekos nedalyvauja visą Lietuvą apėmusioje „pažangos karštinėje“? Šiuos klausimus man iškėlė mūsų šeimos savaitgalio tyrimas.

Esame eilinė jauna Vilniuje gyvenanti šeima: trisdešimt šešerių metų vyras, turinis tradicinį supratimą apie bibliotekos paslaugas ir itin retai joje apsilankantis, eilinė trisdešimties metų moteris ir šešiametis mūsų sūnus, kuris ir tapo mūsų tyrimo kaltininku, kadangi yra to amžiaus, kai pradedama skaityti. Nors vaikiškų knygelių namuose turime nemažai, pati būdama bibliotekininke noriu leisti vaikui atrasti buvimo bibliotekoje malonumą. Todėl vieną eilinį savaitgalį nusprendėme, kad atėjo metas jį užrašyti į mūsų bendruomenės biblioteką. Būtina pabrėžti, kad esame ne vilniečiai ir vis dar dažnai aplankome savo gimtąjį miestelį, o vasaros atostogų metu mielai naudojamės šio miestelio vaikų bibliotekos paslaugomis, kadangi mums ji yra be galo patogioje vietoje – miestelio centre, šalia tankiausiai gyvenamo rajono, o jos paslaugų įvairovė – čia yra žaisloteka su atskiru žaidimų kambariu, didelė skaitykla, biblioteka turi pakankamai turtingą vaikiškų knygelių fondą, ir žinoma, internetas – visa tai miestelio vaikus vilioja lankytis joje kasdien. Turėdami tokį vaikų bibliotekos įvaizdį vieną rudens (spalio mėnesio) savaitgalį patraukėme į Naujininkų mikrorajono viešąją biblioteką.

Pirmą kartą surasti šią biblioteką buvo nelengva, nes teko keliauti į savo gyvenamojo mikrorajono pakraštį, ten, kur prasideda nuosavi gyvenamieji namai. Paiešką apsunkino ir jos kaimynystė – biblioteka įsikūrusi dviaukščio pastato antrame aukšte, kurio pirmame aukšte yra .... alaus baras (dabar jau uždarytas). Viešoji biblioteka, kaip netrukus paaiškėjo, yra knygų išdavimo punktas, nes kitos paslaugos tiesiog neteikiamos – čia neorganizuojami knygų pristatymai ar kiti bendruomenei skirti renginiai, nes jiems nėra vietos, čia nėra galimybių paskaityti laikraščių ar žurnalų, nes nėra skaityklos, ir interneto čia nėra, kadangi, pasak bibliotekininkės, pastato elektros instaliacija yra pasenusi. Iš bibliotekos pabėgome labai greitai, nes vaikiškų knygelių radome vos porą lentynų.

Mažajam skaitytojui pamažu prarandant nuotaiką, nusprendėme pasirinkti artimiausią į vaikų poreikius orientuotą viešąją biblioteką - Vilniaus apskrities viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyrių. Šį sykį neabejojom, kad rasime tai, ko ieškojome. Pirmasis įspūdis buvo geras – biblioteka pasitiko jaukia aplinka, maloniomis darbuotojomis, knygas besirenkančių vaikų klegesiu. Paaiškinus, kad į biblioteką atvykome pirmą kartą, šešiametis buvo užregistruotas ir supažindintas su naudojimosi biblioteka taisyklėmis, iš kurių mane, kaip ilgametę bibliotekos skaitytoją, labiausiai nustebino naudojimosi atvirais fondais taisyklė – vaikams padėti skirtukai, skirti pažymėti, iš kur knyga buvo paimta ir kur ją pavarčius įdėti, idant nebūtų sumaišyta tvarka lentynoje. Gal šis vaikų mokymas būtų naudingesnis, jei lentynos nebūtų perpildytos knygomis. Mano sūnui užteko kantrybės trims knygelėms, kurias pasiėmėme į namus, netrukus jis nusprendė paieškoti lengvesnės veiklos. Bet ir vėl teko nusivilti – kitos veiklos bibliotekoje paprasčiausiai nėra – renginiai neorganizuojami, būreliai nevedami, nes laukiama patalpų remonto, žaidimų kambario nėra.... Primenu, kad būtent bendruomeninės veiklos paieškos mus ir išginė iš namų. Beje, interneto irgi nėra.

Vyriškai kompanijai visai prarandant ūpą, nusprendžiau pasipuikuoti savo žiniomis ir pakviečiau juos nuvykti į neeilinę vaikų biblioteką – ji turėtų pataisyti ne tik nuotaiką, bet ir bibliotekų reputaciją. Todėl mes patraukėme į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centrą. Prasidėjus nacionalinės bibliotekos rekonstrukcijai, centras buvo perkeltas į buvusias „Valstybės žinių“ leidyklos patalpas, kurios šiai bibliotekai ypač tinka – biblioteka šviesi, jos interjeras jaukus ir žaismingas. Deja, šioje bibliotekoje mes vėlgi gavome tik knygų, nes nei žaidimų kambario, nei renginių, nei garsaus „Berniuko Žirniuko“ lėlių teatro nėra. Nėra ir interneto, nes, pasak bibliotekininkės, jis skirtas tik informacijos paieškai, o ne pramogoms.

Taip baigėsi mano, sąmoningos mamos, mėginimas pratinti vaiką „nuo mažumės“ naudotis biblioteka. Perskaitytas knygeles mes grąžinome, bet naujų nebeėmėm, nes laukiame savaitgalio, kai važiuosime į gimtąjį miestą, kur bibliotekoje ne tik pasiskolinsime knygų, bet ir susitiksime su draugais, sudalyvausime knygų pristatyme ar renginyje, pažaisime žaidimus iš žaislotekos. Ir bandelių išsikepti padės kiekvienoje provincijos bibliotekoje veikiantis internetas.

---------------------------------------------------------------------------------

Parengė Erika Buivydienė

2010-01-12

Gera būti bibliotekininku


"The Wall Street Journal" paskelbė geriausių ir blogiausių darbų sąrašą.
Pagrindiniai vertinimo kriterijai: darbo aplinka, pajamos, galimybė rasti darbą, stresas ir fiziniai reikalavimai.

Paaiškėjo, kad bibliotekininko darbas yra 46 rezultatų pozicijoje (iš 200)!

1 vietoje - draudimo ekspertas;
2 vietoje- programinės įrangos inžinierius;
3 vietoje – kompiuterinių sistemų analitikas;
4 vietoje – biologas;
5 vietoje – istorikas;
....
163 – aktorius;
...
181- choreografas;
...
194 – taksi vairuotojas;
...
200 - darbininkas

Daugiau skaitykite čia.

2010-01-10

Ir dar šiek tiek apie fondoiešką: privatūs fondai ir verslo įmonės

Šiuolaikinei bibliotekai, norinčiai įgyvendinti inovatyvius projektus, fondoieška tampa neatsiejama darbo dalimi. Bibliotekos biudžeto niekada nepakaks visoms idėjoms įgyvendinti, todėl būtina rasti papildomų paramos šaltinių. Apie fondoiešką tinklaraštyje jau rašyta – straipsnį apie Vilniaus universiteto bibliotekos fondoieškos idėjas paskelbė Vincas Grigas. Norėčiau pratęsti šią temą ir pakalbėti apie kai kuriuos rėmimo šaltinius bei jų paiešką.

Įvairiuose pasaulio kraštuose, o ypač Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje, fondoieška labai išplėtota. Siekiant palengvinti rėmėjų paiešką kūriamos interneto svetainės su galimų rėmėjų sąrašais ir patarimais. Pavyzdžiui, JAV portalas Foundation Center pateikia informaciją apie fondus, privačias įmones ir kitokias paramą teikiančias institucijas. Apskritai, portalas skirtas gana įvairioms auditorijoms, kurios vienaip ar kitaip siejasi su parama – tai organizacijos, ieškančios rėmėjų, arba tos, kurios skirsto paramą. Portale gausu patarimų ir nuorodų į įvairius fondoieškos kursus. Dalis informacijos mokama, bet galima rasti nemažai laisvai prieinamų išteklių.

Kokios organizacijos gali teikti paramą?

Paprastai galima išskirti mažiausiai du stambius organizacijų, kurios gali teikti paramą, tipus:

1. Organizacijos-donorai – šios organizacijos disponuoja finansiniais ištekliais, kuriuos skiria paramai, atsižvelgdamos į nustatytus strateginius paramos prioritetus. Tai:

  • Tarptautinės/nacionalinės (tarp)vyriausybinės organizacijos - jos teikia paramą inicijuodamos temines programas. Tai tikriausiai labai gerai žinomas būdas gauti paramą - dalyvauti nacionalinėse ar tarptautinėse programose, skirtose veiklos sritims, aktualioms bibliotekoms.
  • Privatūs fondai - asmenų ir šeimų steigiami fondai, kurie egzistuoja iš savo turimų finansinių išteklių ir dovanų.
  • Verslo įmonės - kai kurios įmonės remia viešąsias institucijas, finansuoja švietimą, kultūrą, meną ir kitas sritis.

2. Tarpininkaujančios organizacijos – tai organizacijos, kurios veikia tam, kad ieškotų paramos ir įgyvendintų bibliotekoms (arba kitoms institucijoms) skirtus projektus.

  • Viešieji fondai - fondai, kurie įsteigti tam, kad patys rinktų finansinius išteklius tam tikriems projektams įgyvendinti. Pavyzdžiui, fondas Sabre renka pinigus knygoms ir kompaktinėms plokštelėms siųsti į įvairių pasaulio (besivystančių) šalių bibliotekas.
  • Nevyriausybinės organizacijos - organizacijos, kurios tarpininkauja bibliotekiniuose projektuose, siekia iškelti į viešumą tam tikras bibliotekų veiklos problemas, pačios ieško finansinių šaltinių projektams ar savo veiklai, remiančiai bibliotekas, įgyvendinti. Tokios organizacijos pavyzdys yra eIFL.net, kuri rūpinasi elektroninių išteklių prieinamumu įvairių šalių, tame tarpe ir besivystančių, bibliotekose.
  • Profesinės organizacijos - paprastai profesinės bibliotekininkų organizacijos, tokios kaip, pavyzdžiui, IFLA finansuoja bibliotekininkų dalyvavimą profesiniuose renginiuose, bendradarbiauja su rėmėjais įgyvendinant įvairius projektus.

Šiame straipsnyje detaliau aptarsime privačių fondų ir verslo įmonių paramos teikimo principus, nurodysime kai kuriuos paieškos būdus ir šaltinius, naudingus rėmėjų ieškotojams.

Privatūs fondai

Privatūs fondai dažnai yra įsteigti tam tikro asmens ar šeimos, skirusiems (ar nuolat skiriančioms) jiems finansinius išteklius filantropinei veiklai. Dažniausiai tokie fondai turi savo teminius (neretai ir geografinius) prioritetus, pagal kuriuos ir skirsto finansinę paramą. Vienas iš privačių fondų pavyzdžių yra plačiai žinomas Carnegie Corporation of New York , įsteigtas Andrew Carnegie (žinomo viešųjų biliotekų filantropo) dar 1911 m.

Privačių fondų prioritetai, reikalavimai paraiškovui ir paramos skyrimo tvarka paprastai pateikiami fondo svetainėje. Nagrinėdami prioritetus atkreipkite dėmesį į tai, kad bibliotekoms tinkantys prioritetai nebūtinai yra tik tie, kuriuose bibliotekos yra įvardijamos tiesiogiai. Dažniausiai bibliotekoms tinkantys prioritetai yra platesnio pobūdžio (nors kai kurie fondai remia būtent bibliotekas) – kultūra, švietimas, informacijos technologijos, mokslinė komunikacija ir t.t. Jeigu nesate tikri dėl prioriteto tinkamumo, galima peržvelgti fondo metines ataskaitas, kuriose dažniausiai vardijami paremti projektai, arba paremtų projektų duomenų bazes (kai kurie fondai kuria tokio pobūdžio išteklių telkinius). Pavyzdžiui, Andrew Mellon‘o fondas remia Mokslinės komunikacijos sritį, pagal kurią teikia paramą įvairiems akademinių, mokslinių bibliotekų arba tų, kurios talpina mokslininkams svarbius fondus, projektams. Tą galima matyti iš fondo metinių ataskaitų.

Andrew Mellon fondo remiama mokslinės komunikacijos sritis; šaltinis: http://www.mellon.org/

Kaip rasti potencialų bibliotekos rėmėją? Fondų paieškai praverstų Europos fondų centro svetainė, kurioje skelbiamas fondų-narių sąrašas ir galima atlikti paiešką pagal reikšminius žodžius. Paprastai apie kiekvieną narį pateikiama standartinė informacija, kuri apima finansavimo prioritetus bei sritis.


Europos fondų centro svetainės rėmėjo aprašymo pavyzdys

Dar viena naudingas informacijos telkinys yra Lab for Culture , kuriame mes rasime daugybė informacijos, skirtos kultūros organizacijoms. Paramos ieškančioms organizacijoms naudingas skyrelis Funding, kuriame kalbama apie įvairiausias paramos schemas, tarp jų ir fondus. Kiekvienas fondas, pateikiamas Lab for Culture duomenų bazėje turi savo aprašą, kuriame nurodyta, kas ir kur finansuojama.


Lab for Culture, rėmėjo aprašymo pavyzdys


Verslo įmonės

Verslo įmonių teikiama parama yra jų socialinės atsakomybės (angl. corporate social responsibility) programų dalis. Socialinės atsakomybės programos verslo įmonėse susiformavo supratus, kad verslo įmonės negali funkcionuoti izoliuotai nuo visuomenės, jos turi būti atsakingos už savo verslo pasekmes ir poveikį (pvz., gamtai) ir dalyvauti visuomenei svarbių problemų sprendime. Dažnai socialinės atsakomybės programos padeda kompanijoms plėtoti teigiamą įvaizdį savo klientų ir visuomenės apskritai akyse.

Ieškantiems paramos svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tradiciškai kompanijos paramos kryptis sieja su savo veiklos pobūdžiu bei veikimo teritorija. Taigi bibliotekų rėmėjai dažnai yra leidėjai, informacijos technologijų įmonės, nors tai nėra griežta taisyklė – egzistuoja įmonės, kurios tiesiog tradiciškai remia švietimą ir kultūrą nepaisant to, kad jų veikla neturi su šiomis sritimis nieko bendro. Paprastai informacijos apie kompanijos teikiamą paramą reikėtų ieškoti skyrelyje, kuriame kalbama apie pačią įmonę (pvz., About us, Company Profile). Šiuose skyreliuose galima rasti nuorodas į socialinės atsakomybės programas.

Pavyzdžiui, skaitydami apie Microsoft, rasime informaciją apie vieną iš socialinės atsakomybės programų – Unlimited potencial (Neribotas potencialas), kuri siekia suteikti žmonėms lygias galimybes naudotis informacija, kad paskatintų pokyčius švietimo sektoriuje, darbo rinkoje, naujovių diegimą. Pagal šią programą paramą gavo ir bibliotekos. Vienas iš pavyzdžių - Pekino Xicheng apskrities biblioteka, kuri paramos dėka įrengė bendruomenės technologijų centrus, kad apmokytų žmones, sparčiai persikeliančius iš kaimų į miestus, naudotis informacijos ir komunikacijos technologijomis. Turėdami tokius įgūdžius žmonės galėtų greičiau surasti darbą.

Ieškant informacijos apie potencialius komercinius rėmėjus Europoje gali praversti CSR Europe svetainė. CSR Europe yra verslo įmonių tinklas, apimantis tiek tarptautines, tiek nacionalines kompanijas. Jis skirtas skatinti socialinės atsakomybės praktiką ir pateikti patarimus, kaip įmonės galėtų efektyviau organizuoti savo veiklą. Bibliotekoms ši svetainė gali būti įdomi tuo, kad čia galima rasti projektų pavyzdžių (skiltis Activities – CSR Solutions) ir taip sužinoti apie tam tikrų kompanijų prioritetus. Galima atlikti paiešką ir visoje svetainėje ir sužinoti apie naujausius projektus pasirinktoje srityje.

2010-01-05

Lietuvos virtuali biblioteka – informacijos paieškos vartai

Portale Lietuvos virtuali biblioteka (LVB) <http://www.lvb.lt/> įdiegtos šiuolaikiškos integruotos paieškos galimybės. Šiame portale naudojama Primo sistema, kurią turi įdiegę nemažai užsienio bibliotekų ir konsorciumų. Naudojant Primo, paieškos galimybės LVB portale yra pritaikytos Lietuvos vartotojams, atsižvelgiant į akademinių bibliotekų naudojamus informacijos išteklius ir duomenų bazes.

Kodėl verta naudotis LVB?
1) Portalas veikia kaip Google, vieno langelio principu – paieška atliekama iš karto daugelyje įvairių duomenų bazių ir pateikiami susisteminti paieškos rezultatai;
2) Surasite bet kokios rūšies informaciją (spausdintas ar el. knygas, visateksčius straipsnius ar jų aprašus, konferencijų leidinius, disertacijas ir t.t.);
3) Surasite daug ir įvairios informacijos rūpima tema;
4) Surasite daug elektroninių straipsnių, knygų ir kt. dokumentų;
5) Gausite tokios informacijos, kurios nerasite per Google;
6) Galėsite užsisakyti knygas iš savo bibliotekos;
7) Naudositės asmenine erdve, RSS, kursite žymes, komentarus ir t.t.;
8) Vienas adresas <http://www.lvb.lt/> – visa informacija! Patogu, paprasta, praktiška. Bibliotekininkams lengviau paaiškinti, kur ieškoti informacijos, o studentams ir mokslininkams ją surasti.

Portale pasirinkę paieškos kortelę Knygos ir kt. ir įrašę paieškos žodžius, surasite knygų ir kitų dokumentų aprašus iš akademinių bibliotekų el. katalogų, Lietuvos mokslininkų publikacijų aprašus iš publikacijų duomenų bazių, visateksčius mokslinius straipsnius iš Lietuvos mokslo žurnalų, pagrindinių ir magistrantūros studijų baigiamuosius darbus, daktaro disertacijas, jų santraukas ir kitus elektroninius dokumentus iš eLABa talpyklos.

Portale pasirinkę kortelę Straipsniai ir duomenų bazės ir įrašę paieškos žodžius, gausite visateksčius mokslinius straipsnius, elektronines knygas ir kitus dokumentus iš užsienio duomenų bazių, kurias prenumeruoja bibliotekos.

Atlikę paiešką, matysite surastų dokumentų sąrašą su pagrindine informacija apie juos (aprašas, rūšis, saugojimo vieta ar interneto adresas ir kt.). Informacija pateikta labai aiškiai, todėl reikalingus dokumetus atsirinksite labai greitai. Pasirinkus konkretų dokumentą ir spragtelėjus jo pavadinimą, matysite detalų aprašą ir kur galite gauti dokumentą.

Dokumento aprašą galite atsisiųsti el. paštu, spausdinti, saugoti RefWorks, EndNote ir kt. informacijos tvarkymo įrankiais. Galite pasinaudoti rezultatų tinklalapyje esančiomis nuorodomis Tikslinti rezultatus ir surastus dokumentus atsirinkti pagal temą, metus, kalbą ir kt. Jeigu neradote tinkamų dokumentų, galite pasinaudoti patarimais, esančiais tinklalapio pabaigoje: Neradote, ko ieškojote?, Siūlomos paieškos.

Portalu galima naudotis visiems. Suradus informaciją Lietuvos ištekliuose (kortelėje Knygos ir kt.), galima iš karto atsiversti surastus el. dokumentus ir jais naudotis. Jeigu norite šiame portale užsakyti knygą iš savo bibliotekos ar gauti visateksčius straipsnius iš užsienio duomenų bazių (kortelėje Straipsniai ir duomenų bazės), tuomet reikia prisiregistruoti (naudokite tuos pačius prisijungimo duomenis, kuriuos rašote savo akademinės bibliotekos el. kataloge užsakydami knygas).

Kai prisiregistruojate, galite naudotis ir papildomomis portalo paslaugomis. Galite naudotis savo darbo erdve (e. lentyna) ir išsaugoti savo užklausas, surastų dokumentų aprašus, naudotis bibliotekos e. kortele, parašyti komentarus, kurti žymes, naudoti RSS. Detaliau apie tai galite sužinoti pagalboje.

Muzikinis bibliotekininko portretas: rezultatai

Pasibaigė šventės, o kartu su jomis ir mūsų linksmoji apklausa, kurioje sulaukėme net 69 atsakymų apie mėgstamiausią muzikos stilių. Dėkojame visiems apklausos dalyviams!

Paaiškėjo, kad mūsų tinklaraščio skaitytojai turi labai išlavinta skonį, nes daugelis jų klausosi klasikinės muzikos (14 atsakymų). Tačiau mūsų bibliotekininkai jokių būdu nėra nuobodūs, bet mėgsta atsipalaiduoti ir pasiklausyti populiariosios muzikos atlikėjų (13 atsakymų).

Ir... didžiausiam tinklaraščio komandos džiaugsmui - nemažai mūsų skaitytojų klausosi roko (12 atsakymų). Visgi tinklaraščio pavadinimas buvo sugalvotas neveltui! Kiti mažiau populiarūs bibliotekininkų tarpe muzikos stiliai pateikti diagramoje.

Tik keturi skaitytojai pasirinko atsakymą "Kita" - kuriame nurodė, kad klausosi įvairiausių stilių muziką, mėgsta "lounge", klausosi roko muzikos (tikriausia nepastebėjo sąraše) ir paskutinis respondentas, pasirinkęs šį atsakymą, neatskleidė savo mėgstamo stiliaus.

10 tinklaraščių tau

Esi bibliotekininkas? Būtinai turi perskaityti 10 žemiau išvardintų tinklraraščių 2010 metais:

  1. Academic Librarian
  2. Awful Library Books
  3. The Best Of PubLib
  4. Disruptive Library Technology Jester
  5. Everybody's Libraries
  6. The Library History Buff
  7. Library Garden
  8. The Merry Librarian
  9. The 'M' Word - Marketing Libraries
  10. Walt at Random

2010-01-03

Dibrary – reali biblioteka skaitmeniniam turiniui


Pietų Korėjoje, Seule, veikia neįprasta biblioteka – milžiniškas pastatas, skirtas tam, kad vartotojas galėtų kuo patogiau naudotis ir kurti skaitmeninį turinį. Biblioteka taip ir vadinasi – Dibrary (darinys iš žodžių "digital" ir "library" - pažodžiui, skaitmeninė biblioteka). Tai Korėjos nacionalinės bibliotekos įgyvendintas projektas. Bibliotekos idėja grindžiama tuo, kad šiuolaikiniai informacijos ištekliai vis dažniau prieinami internete ir virtuali erdvė suteikia nemažai privalumų naudojantis informacija. Be to, informacijos technologijos sparčiai tobulėja ir suteikia naujų galimybių apdoroti ir naudotis informacija pasitelkiant šiuolaikinius įrenginius. Biblioteką sudaro du komponentai – virtualus portalas ir realus pastatas, įrengtas taip, kad vartotojai galėtų naudotis skaitmeniniu turiniu pasitelkdami šiuolaikiškiausias informacijos ir komunikacijos technologijas.

Keletas faktų:

Biblioteka veikia nuo 2009 m.
Projektas kainavo 100 milijonų JAV dolerių.
Pastatas užima 38014 kvadratinių metrų.
Bibliotekoje įrengti 626 kompiuteriai.
Įrengta skaitmeninė skaitykla, kuri gali sutalpinti 252 vartotojus.
Skaitmeninių išteklių, kuriais galima naudotis bibliotekoje, skaičius siekia šimtus milijonų objektų.



Šaltinis: Dibrary portalas, http://foreign.dibrary.net/aboutDibrary.do?lang=en_US

Dibrary lankytojai gali mėgautis visais šiuolaikinių technologijų privalumais – skaityti knygas Skaitmeninių knygų kavinėje „versdami puslapius” jutikliniuose ekranuose, atsipalaiduoti ir žaidsdami kompiuterinius žaidimus, kurti ir redaguoti vaizdus arba garso ir vaizdo turinį naudodamiesi šiuolaikiškiausia programine įranga, žavėtis meno kūriniais, eksponuojamais milžiniškuose ekranuose, rengti konferencijas, seminarus ir paskaitas specialiai tam įrengtose auditorijose ir susitikimo kambariuose ir užsiimti daugybe įvairiausių veiklų.

Plačiau apie šią biblioteką, tarsi įžengusią iš ateities į dabartį, galima paskaityti ir pasklaidyti nuotraukas Dibrary portale.

Literatūra:

NG, Kelly. First dedicated digital library opens in Korea. Iš Future Gov [interaktyvus], 4 July 2009 [ žiūrėta 2010 m. sausio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://www.futuregov.net/articles/2009/jun/04/worlds-first-dedicated-digital-library-opens-korea/

About dibrary [interaktyvus]. [be metų] [žiūrėta 2010 m. sausio 3 d.]. Prieiga per internetą: http://foreign.dibrary.net/aboutDibrary.do?lang=en_US