IFLA daugiakultūrinės bibliotekos manifestas

Daugiakultūrinė biblioteka – vartai į kultūriškai įvairios visuomenės dialogą

Visi žmonės gyvena kultūriškai heterogeniškose visuomenėse. Pasaulyje yra daugiau kaip 6000 įvairių kalbų. Tarptautinės migracijos mastas kasmet auga, to pasekoje daugėja žmonių, kurie pasižymi nevienalytėmis tapatybėmis. Globalizacija, auganti migracija, spartesnė komunikacija, lengvas persikėlimas ir kiti 21-ojo amžiaus veiksniai padidino kultūrinę įvairovę daugelyje nacijų, kuriose to anksčiau nebuvo ar paįvairino visuomenės daugiakultūrinę sudėtį.

Kultūrų įvairovė arba daugiakultūriškumas reiškia įvairių kultūrų harmoningą sugyvenimą, kai kultūra turėtų būti laikoma išskirtinių dvasinių, medžiaginių, intelektinių ir emocinių visuomenės ar socialinės grupės bruožų rinkiniu, be meno ir literatūros apimančiu ir gyvenimo stilius, bendro gyvenimo būdus, vertybių sistemas, tradicijas ir tikėjimus[1]. Kultūrinė įvairovė arba daugiakultūriškumas yra kolektyvinės stiprybės pamatas mūsų vietos bendruomenėms ir globaliai visuomenei.

Kultūrų ir kalbų įvairovė yra bendras žmonijos paveldas ir turi būti puoselėjamas ir saugomas visų naudai. Tai mainų, naujovių, kūrybiškumo ir taikaus sugyvenimo tarp žmonių šaltinis. Pagarba kultūrų įvairovei, tolerancija, dialogas ir bendradarbiavimas pasitikėjimo ir bendro supratimo atmosferoje yra tarp geriausiųjų garantų tarptautinei taikai ir saugumui[2]. Todėl visų tipų bibliotekos turi atspindėti, remti ir skatinti kultūrų ir kalbų įvairovę tarptautiniame, nacionaliniame ir vietos lygiuose, tokiu būdu dirbti tarp-kultūriniam dialogui ir aktyviam pilietiškumui.

Kadangi bibliotekos tarnauja įvairiems interesams ir bendruomenėms, jos veikia kaip mokymosi, kultūros ir informacijos centrai. Atsižvelgdamos į kultūrų ir kalbų įvairovę, bibliotekos paslaugas grindžia įsipareigojimu pagrindinių laisvių principams ir kultūrinės tapatybės ir vertybių požiūriu lygiomis galimybėmis visiems prieiti prie informacijos bei žinių.

Principai

Kiekvienas asmuo globalioje visuomenėje turi teisę į visą bibliotekos ir informacijos paslaugų asortimentą. Atsižvelgdamos į kultūrų ir kalbų įvairovę bibliotekos privalo:
• Aptarnauti visus bendruomenės narius, nediskriminuodamos kultūrinio ir kalbinio paveldo pagrindu;
• pateikti informaciją tinkamomis kalbomis ir raštais;
• sudaryti prieigą prie plataus priemonių ir paslaugų asortimento, atspindinčio visas bendruomenes ir poreikius;
• pasamdyti darbuotojus, kurie atspindėtų bendruomenės sudėtį, mokėtų dirbti su įvairioms bendruomenėmis ir jas aptarnauti.

Kultūrų ir kalbų įvairovės kontekstuose bibliotekų ir informacijos paslaugos apima ir bendrąsias visiems vartotojams skirtas paslaugas, ir paslaugas, specialiai skirtas mažiau galimybių turinčioms kultūrinėms ir kalbinėms grupėms. Specialus dėmesys turi būti skiriamas toms grupėms, kurios kultūrų įvairove pasižyminčioje visuomenėje dažnai yra marginalizuojamos: mažumoms, prašantiems prieglobsčio ir pabėgėliams, gyventojams, turintiems leidimus laikinai gyventi šalyje, darbo imigrantams ir čiabuvių bendruomenėms.

Daugiakultūrinių bibliotekų paslaugų misijos

Kultūrų įvairove pasižyminčioje visuomenėje privalu skirti dėmesį šioms pagrindinėms, su informacija, raštingumu ir kultūra susijusioms, misijoms:
• Propaguoti kultūrų skirtumų teigiamą naudą ir kultūrų dialogą;
• Skatinti kalbų įvairovę ir pagarbą gimtajai kalbai;
• Palaikyti harmoningą kelių kalbų egzistavimą, apimant ir sąlygas nuo pat mažumės mokytis kelių kalbų;
• saugoti kalbos ir kultūros paveldą ir remti jo raišką, kūrimą ir sklaidą visomis kalbomis;
• palaikyti sakytinės kultūros tradicijos ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimą;
• remti visokiausios kultūrinės kilmės asmenų ir grupių įterptį ir dalyvavimą;
• ugdyti informacinį raštingumą skaitmeniniame amžiuje bei informacinių ir ryšių technologijų įsisavinimą;
• skatinti kalbų įvairovę skaitmeninėje erdvėje;
• propaguoti visuotinę prieigą prie skaitmeninės erdvės;
• remti žinių ir geros patirties, susijusių su kultūrų pliuralizmu, mainus.

Valdymas ir veikla

Daugiakultūrinės bibliotekos idėja reikalauja visose bibliotekose laikytis integruoto paslaugų požiūrio. Pagrindinės bibliotekų ir informacijos paslaugos įvairių kultūrų ir kalbų bendruomenėms yra bazinė, o ne išskirtinė ar papildoma veikla, jos visada turi būti taikomos prie vietos ir specifinių poreikių.
Biblioteka turi turėti politiką ir strateginį planą, apibrėžti misiją, ir su kultūrų skirtumais susijusius tikslus, prioritetus bei paslaugas. Planas turi remtis išsamia vartotojų poreikių analize ir pakankamais ištekliais.
Bibliotekos veikla neturi būti planuojama izoliuotai. Turi būti skatinamas bendradarbiavimas su atitinkamomis vartotojų ir specialistų grupėmis vietiniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygiuose.

Pagrindiniai veiksmai

Daugiakutūrinė biblioteka privalo:
• kurti kultūrų ir kalbos požiūriu įvairius fondus ir paslaugas, apimančias ir skaitmeninius, ir daugialypes medijas;
• numatyti išteklių kultūrų raiškos ir paveldo išsaugojimui, ypatingą dėmesį skirti sakytinės, čiabuvių ir nematerialinės kultūros paveldui;
• kaip sudėtines paslaugų dalis įtraukti programas, skirtas vartotojų edukacijai, informacinio raštingumo gebėjimams, šaltiniams naujiems vartotojams, kultūros paveldui ir tarpkultūriniam dialogui;
• informacijos organizavimo ir prieigos sistemose atitinkamomis kalbomis suteikti prieigą prie bibliotekos išteklių;
• naudojant tinkamas medijas ir kalbas parengti rinkodaros ir kitas priemones įvairioms vartotojų grupėms pritraukti į biblioteką .

Personalas

Bibliotekos personalas yra aktyvus tarpininkas tarp vartotojų ir išteklių. Turi būti prieinamas profesinis išsilavinimas ir tęstinis mokymas, orientuotas į paslaugas daugiakultūrinėms bendruomenėms, tarpkultūrinį bendravimą ir jautrius klausimus, antidiskriminaciją, kultūras ir kalbas.

Daugiakultūrinės bibliotekos personalas turi atspindėti bendruomenės kultūrinį ir kalbinį tipą, kad būtų užtikrintas kultūrų supratimas, atspindėta bibliotekos aptarnaujama bendruomenė ir skatinamas bendravimas.

Finansavimas, teisinis reguliavimas ir tinklai

Vyriausybės ir kiti sprendimų priėmimo organai yra skatinami įkurti ir tinkamai finansuoti bibliotekas bei bibliotekų sistemas, kurios įvairių kultūrų bendruomenėms teiktų nemokamas bibliotekų ir informacijos paslaugas.

Daugiakultūrinės bibliotekos paslaugos iš esmės yra globalios. Visos bibliotekos dalyvaujančios šios srities veikloje turi įsijungti į politiką formuojančius atitinkamus vietos, nacionaliniuose ir tarptautiniuose tinklus. Reikia vykdyti tyrimus, kurie suteikiantų duomenų pagrįstiems sprendimams, susijusiems su paslaugomis ir užtikrintų pakankamą finansavimą. Tyrimų rezultatai ir geroji patirtis turi būti plačiai skleidžiama, kad būtų kryptingai formuojamos efektyvios daugiakultūrinės paslaugos.

Manifesto įgyvendinimas

Tarptautinė bendruomenė turi pripažinti ir remti bibliotekų ir informacijos tarnybų vaidmenį propaguojant ir išsaugant kultūrų ir kalbų įvairovę.

Todėl viso pasaulio ir visų lygių sprendimus priimantys asmenys ir bibliotekų bendruomenė yra kviečiami populiarinti šį Manifestą ir laikytis jame išreikštų principų bei veiksmų.

Šis Manifestas papildo IFLA ir UNESCO viešųjų bibliotekų manifestą, IFLA ir UNESCO mokyklų bibliotekų manifestą ir IFLA interneto manifestą.

Šį Manifestą 2006 metų rugpjūtį patvirtino IFLA valdymo komitetas ir 2008 m. balandžio mėn. jam pritarė UNESCO Informacijos visiems programos tarpvyriausybinė taryba, rekomendavusi jį pateikti svarstymui UNESCO Generalinės konferencijos 35-oje sesijoje.

1. UNESCO visuotinė kultūrų įvairovės deklaracija, 2001
2. Ten pat.

Laisvas vertimas Ramunės Petuchovaitės, 2010.

Šaltinis: The IFLA Multicultural Library Manifesto. Multicultural Library - gateway to a cultural diverse society in dialogue. IFLANET [2006]. Prieiga per internetą: http://archive.ifla.org/VII/s32/pub/MulticulturalLibraryManifesto.pdf