2009-09-29

Studentams - galimybė dalyvauti tarptautinėje konferencijoje

Artėja tarptautinė konferencija „Audiovizualinio turinio sutelkimas ir valdymas skaitmeninėje erdvėje“, organizuojama bendradarbiaujaunt Baltijos audiovizualinei archyvų tarybai, Lietuvos centriniam valstybės archyvui bei Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų institutui.

Konferencija skirta audiovizualinio kultūros paveldo skaitmeninimo ir ilgalaikio išsaugojimo temoms. Šios temos itin aktualios pastaruoju metu, kai tiek praktikai, tiek politikai bei mokslininkai skiria didžiulį dėmesį naujiems būdams pristatyti kultūros paveldą skaitmeninėje erdvėje.

Renginio tikslas – pasikeitimas patirtimi tarp audiovizualinių rinkinių valdymo srityje dirbančių Baltijos regiono šalių specialistų.

Konferencijoje pranešimus skaitys specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Olandijos, Vokietijos ir Lenkijos. Jie pristatys šiuo metu stambiausius Europos Sąjungos remiamus projektus - pvz., Europeana, European Film Gateway, EUScreen ir nacionalines atskirų šalių iniciatyvas. Lietuvos pranešėjai aptars nacionalinius audiovizualinio paveldo skaitmeninimo ir pristatymo virtualioje aplinkoje projektus.

Pagrindinis dėmesys konferencijoje skiriamas trims temoms:

  • Turinio sutelkimo patirtis – aptariami nacionaliniai ir tarptautiniai plataus masto kultūros paveldo sistemų projektai, sudarantys geresnes prieigos galimybes įvairioms vartotojų grupėms.

  • Turinio valdymas – nagrinėjami įvairūs turinio valdymo etapai: konvertavimas į skaitmeninį formatą, skaitmeninio turinio sukūrimas, išteklių apdorojimas, aprašymas, prieigos galimybių sudarymas, nuolatinis saugojimas ir skaitmeninio išsaugojimo standartizavimas.

  • Audiovizualinis turinys – pristatoma skaitmeninimo patirtis Lietuvos centriniame valstybės archyve (nacionalinės iniciatyvos bei tarptautiniai projektai „MIDAS“, „EFG“). Diskutuojama apie pusiausvyros tarp paveldo išteklių apsaugos ir prieigos radimą.

Konferencija vyks 2009 m. spalio 5-7 dienomis Vilniuje, Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3).

Konferencijos kalba: anglų.

Konferencijos programa: http://www.baacouncil.org/index.php?m=76&sub=83.

STUDENTAI TURI GALIMYBĘ NEMOKAMAI DALYVAUTI KONFERENCIJOJE.

NORINT DALYVAUTI REIKIA IKI SPALIO 2 D. UŽSIREGISTRUOTI PRANEŠUS

EL. PAŠTU ZINAIDA.MANZUCH@MB.VU.LT APIE NORĄ DALYVAUTI RENGINYJE.

    2009-09-28

    Tilburgo universiteto vasaros mokykla Digital Libraries á la Carte

    Bibliotekininkų profesinei kvalifikacijai kelti yra nemažai galimybių: seminarai, konferencijos, projektai. Tilburgo universiteto organizuojama vasaros mokykla/kursai – viena iš tokių galimybių. Kursai Tilburgo universitete organizuojamo nuo 1995 m., - taigi, patirtis sukaupta solidi, kursai turi gerą vardą ir laikomi vieni iš prestižiškiausių bibliotekininkų bendruomenėse.

    Šių metu vasarą turėjau puikią progą sudalyvauti šiuose kursuose ir įsitikinti, kad jie tikrai gali suteikti daug naudingos informacijos ir savo vardą pateisina.

    Šiųmečiai kursai siūlė bibliotekininkams 7 modulius:
    • Module 1: Strategic Developments and Library Management
    • Module 2: Change - Making it Happen in Your Library
    • Module 3: Tomorrow's Library Leaders
    • Module 4: Integrated Search Solutions Toward Catalogue 2.0
    • Module 5: Institutional Repositories - Preservation and Advocacy
    • Module 6: Libraries and Research Data - Embracing New Content
    • Module 7: Libraries and Collaborative Research Communities

    Mano pasirinkti moduliai 5 ir 6 tiesiogiai siejosi su veikla, kuria aš užsiimu, bei ateities perspektyvomis. Vienam moduliui skiriama 1 kursų diena. Buvo galima pasirinkti kiek nori ir kokius nori modulius. Galima ir visus; buvo ir tokių kolegų, kurie dalyvavo visuose moduliuose.
    Kursuose dėstė tikrai aukštos kompetencijos mokslininkai bei bibliotekininkai iš Harvardo, Southamptono, Ročesterio, Esekso, Notingemo, Briuselio, Mančesterio ir kt. universitetų ir jų bibliotekų.

    Penktąjį modulį, kuris buvo skirtas institucinėms talpykloms (IT) (duomenų saugojimui ir IT propagavimui) bei atvirai prieigai (AP) prie mokslo informacijos, pristatysiu plačiau.
    Bibliotekininkai žino, kas tai yra atvira prieiga prie mokslo informacijos ir palaiko šį judėjimą.

    Atvira prieiga – tai:

    • Prieiga prie informacijos visiems!
    • Prieiga be technologinių ir ekonominių trukdžių – nemokama prieiga per internetą!
    • Prieiga prie kokybiškos informacijos:
      - prie recenzuotos mokslinės publikacijos,
      - prie publikacijos pripažintame moksliniame žurnale.
    • Prieiga, kurią leidžia autorių teisės.
    • Laisvas naudojimas informacijos (skaityti, kopijuoti, persikelti, spausdinti ir kt.) bet kokiems teisėtiems tikslams.

    Atviros prieigos įgyvendinimo keliai yra du: Auksinis kelias – atviros prieigos žurnalai; Žaliasis kelias – institucinės talpyklos. Institucinė talpykla – tai paslaugų kompleksas (visuma), kurį universitetai siūlo savo bendruomenės nariams skaitmeninės produkcijos valdymui ir platinimui, tai mokslo organizacijų arba akademinių institucijų kuriamos informacijos sankaupos. IT tikslas – kaupti, saugoti ir pateikti vartotojui institucijos mokslinę ar kitą produkciją. IT uždaviniai: panaikinti apribojimus naudotis savo sukurta moksline produkcija; suteikti profesionalų lygį atskirų mokslininkų darbų elektroninei leidybai; susisteminti institucijos kuriamus mokslinius produktus; garantuoti prieigą, sklaidą ir ilgalaikį išsaugojimą; užtikrinti paieškos galimybes.

    Kodėl institucinėmis talpyklomis turi rūpintis biblioteka? Pasaulinė patirtis rodo, kad bibliotekos organizuoja ir propaguoja AP ir IT, propaguojai AP ir IT naudą mokslininkams, teikia autorių teisių ir intelektinės nuosavybės teisių patarimus (konsultacijas), moko, kaip įkelti dokumentą į IT ir t.t..

    Kursų pamokos:

    • Institucinės talpyklos – mokslinei produkcijai.
    • Privalomos taisyklės (politika) užtikrina informacijos surinkimą ~100 proc. Laisvanoriškas talpinimas į IT – tik 38 proc.
    • Labai svarbu propagavimas.
    • IT – idealiausiais kelias informacijos kaupimui ir AP prie mokslinės produkcijos užtikrinimui.
    • AP tikrai didina panaudą ir citavimą.
    • Duomenų archyvas – ne institucinė talpykla.
    • Kooperuotis, bendradarbiauti, jungtis – gerai.
    • Informacija ir duomenimis reikia dalintis – tai mokslo progresas.
    • Nuo mažo prie didelio; žingsnis po žingsnio; padaryti pradžią ir planuoti, kas bus toliau; logiška ir tikslinga pradėti būtent nuo institucinės talpyklos, o paskui pereiti prie mokslo duomenų archyvavimo.

    Esu dėkinga VU bibliotekos administracijai už suteiktą galimybę dalyvauti šiuose kursuose ir tikiuosi įgytas žinias panaudoti tiesioginiame savo darbe.

    Pranešimą parašė: Žibutė Petrauskienė (Mokslinės informacijos duomenų centro vedėja, VU biblioteka)

    Bibliotekos ieško iniciatyvių ir nebijančių iššūkių savanorių

    Studijuoji? Dirbi? Mokaisi? Atostogauji? O gal tiesiog neturi ką veikti? Tada esi laukiamas bibliotekoje.


    Bibliotekos turi daug knygų, periodinių leidinių, elektroninių išteklių... aptarnauja ir konsultuoja esamus ir potencialius klientus... bendrauja su žiniasklaida, organizuoja renginius ir parodas...bei užsiimame kita, labai įdomia ir galbūt Tau dar mažai žinoma veikla.


    Užsienyje savanoriška veikla yra labai populiari.



    Savanoriauti kviečia tokios bibliotekos kaip Kongreso biblioteka
    ( http://www.loc.gov/hr/employment/index.php?action=cMain.showFellowships ) ir Nacionalinė Australijos biblioteka ( http://www.nla.gov.au/volun/ ).

    Lietuvos bibliotekos irgi kviečia dalyvauti savanorystės programose.


    Vilniaus universiteto biblioteka nori prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios visuomenės poreikių. Diegiamos naujos paslaugos, pertvarkomos skaityklos, ruošiamasi senųjų rūmų rekonstrukcijai ir naujos bibliotekos Saulėtekio slėnyje statybai. Siekiant įgyvendinti visus užsibrėžtus, o gal dar ir neužsibrėžtus tikslus, bibliotekai reikia ne tik naujų idėjų, vizijų ir svajonių, bet ir darbščių rankų. Biblioteka nori dirbti ir mokytis kartu su savo savanoriais ( http://www.mb.vu.lt/savanoriai )!

    Jei turi idėjų, kaip būtų galima patobulinti Lietuvos bibliotekų veiklą, pagerinti aptarnavimo kokybę, ir noro „savo kailiu“ patirti, ką reiškia būti bibliotekininku ar dirbti bibliotekoje – kviečiame tapti bibliotekos SAVANORIU!

    Sudomino? Pasidomėk daugiau šia veikla ir tapk bibliotekos draugu!

    2009-09-26

    Informacijos verslas, arba dar viena karjeros galimybė išradingiems bibliotekininkams

    Laisvai samdomi bibliotekininkai, nepriklausomi informacijos specialistai, informacijos brokeriai, informacijos antrepreneriai, informacijos verslininkai – štai tik keli vardai, naudojami apibūdinant informacijos specialistus, pasirinkusius verslininkų karjerą. Bibliotekininkų karjeros vadovuose toks pasirinkimas dažniausia įvardijamas „netradicine karjera“. Informacijos verslininkų profesijos ištakos siejamos su informacijos technologijų įtaka informacijos kūrimui, naujų informacijos sklaidos ir dauginimo būdų atsiradimą. Tuomet kai kurie išradingieji bibliotekininkai suprato, kad informacijos kopijavimas, paieška, naujų informacijos šaltinių referavimas ir pristatymas klientui patogiu būdu ir pavidalu gali tapti verslu. Vėliau privačių informacijos tarnybų skaičiai sparčiai augo. Pavyzdžiui, Nepriklausomų informacijos specialistų asociacijos duomenimis, 1983 m. buvo užfiksuoti duomenys apie 334 informacijos tarnybas 18 šalyse, o 1984 m. jų skaičius padidėjo iki 1000 įmonių 38 šalyse (žr. The independent information professional, 2009).

    Kas yra nepriklausomas informacijos specialistas?

    Nepriklausomi informacijos specialistai dažniausia dirba savarankiškai arba kuria savo įmones, kurios teikia platų mokamų informacijos paslaugų spektrą. Tai informacijos paieška, specializuotų ataskaitų rengimas pagal užsakymą, informacijos tam tikra tema surinkimas ir analizė. Štai kaip tokį specialistą apibūdina Mary Ellen Bates, buvusi Nepriklausomų informacijos specialistų asociacijos prezidentė ir informacijos verslininkė:
    Informacijos verslas yra labai platus sektorius. Jam priklauso tie specialistai, kurie naudoja įvairius metodus ieškodami ir pristatydami informaciją savo klientams bei teikdami atitinkamas paslaugas. Informacijos, tinkamiausios norint atsakyti į kliento klausimus, atrankos ir surinkimo rezultatas yra informacijos paslaugos ir produktai, pritaikyti specifiniams poreikiams. Informacijos verslininkai savo darbe derina bibliotekininkų, laisvai samdomų tyrėjų, duomenų bazių paieškos specialistų, rinkos ir konkurencinės įžvalgos analitikų, rašytojų, kataloguotojų ir kitų profesijų įgūdžius (Bates, 2009).

    Dažniausia informacijos verslininkai specializuojasi tam tikroje srityje. Neretai tai specialistai, kurie turi tam tikros srities (pvz., medicinos, teisės, verslo vadybos, ekonomikos ir kt.) bei bibliotekininkystės ir informacijos išsilavinimą. Tokie atvejai ypač dažni JAV, kur nėra bibliotekininkystės ir informacijos bakalauro studijų programų. Šioje šalyje bibliotekininkystės ir informacijos studijas galima pradėti tik nuo magistro pakopos.

    Specializuotos verslo nišos pasirinkimo pavyzdys yra Mary-Doug Wright, informacijos įmonės Apex Information įkūrėjos ir savininkės, karjeros istorija, kurią ji papasakojo bibliotekininkų karjeros vadove „A day in the life – career options in library and information science“. Prieš pasirinkdama bibliotekininkystės studijas būsimoji verslininkė dirbo laboratorijoje, kurioje buvo atliekami tyrimai genetikos ir žemės ūkio srityje. Gavusi bibliotekininkystės magistro laipsnį, ji nusprendė pradėti savo verslą. M.-D. Wright įkurta informacijos įmonė specializuojasi sveikatos apsaugos srityje ir konsultuoja mokslininkus, sveikatos apsaugos pareigūnus.

    Kitas pavyzdys – Mary Ellen Bates, Bates Information Services vadovė. Meno ir filosofijos bakalaurė, bibliotekininkystės ir informacijos magistrė, Mary Ellen Bates labai gerai žinoma tarptautinėje bibliotekininkystės specialistų bendruomenėje. Šiuo metu Bates Information Services atlieka užsakomuosius tyrimus verslininkams, organizuoja ir veda informacijos valdymo mokymus privačioms įmonėms, specialiųjų bibliotekų darbuotojams, pradedantiesiems informacijos verslininkams. Beje, informacijos verslininkės interneto svetainėje pateikiama nemažai įdomios informacijos tiek pradedantiesiems informacijos brokeriams, tiek jų klientams ir apskritai, informacijos specialistams, nepriklausomai nuo sektoriaus, kuriame jie dirba.

    Pasaulio informacijos verslininkus vienija Nepriklausomų informacijos specialistų asociacija (Association of Independent Information professionals). Jos gretose jau daugiau, nei 500 narių iš įvairių pasaulio kampelių.

    Kokias paslaugas teikia informacijos verslininkai?

    Paslaugų, teikiamų informacijos verslininkų, spektras irgi pakankamai platus ir priklauso nuo srities, kurioje specializuojamasi. Tačiau galima išskirti ir bendro pobūdžio paslaugas. Pavyzdžiui:

    • Informacijos paieška pagal kliento užklausą. Tai gali būti informacijos paieška internete, archyvuose, bibliotekose ir kt. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nesudėtinga, bet, iš tikrųjų, toks darbas reikalauja ne tik profesionalių paieškos, bet ir mokslinio tyrimo įgūdžių. Visų pirma, informacija yra renkama specializuotose duomenų bazėse, kurių neretai net neindeksuoja paieškos sistemos. Renkant informaciją gali prireikti apklausti tam tikros srities ekspertus, tam būtina išmanyti apklausos metodus. Pagaliau, informacijos verslininkui būtina žinoti, kaip dirbti su archyvų fondais ir greitai surasti reikiamą informaciją.

    • Užsakomųjų tyrimų verslo įmonėms atlikimas. Nepriklausomi informacijos specialistai atlieka konkurentų strategijų ir produktų analizę, tam tikro sektoriaus plėtros ir jai įtakos turinčių veiksnių analizę, rinkodaros tyrimus ir kt. Tam reikia verslo vadybos ir tyrimo metodų žinių. Savo svetainėje Mary Ellen Bates pateikia tokius savo atliktų tyrimų pavyzdžius: efektyviausių pirkėjų išlaikymo programų pavyzdžiai, Centrinės ir Pietų Amerikos telekomunikacijų monopolijų analizė, pagrindinių tiekėjų ir pardavėjų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sektoriuose identifikavimas ir kt.

    • Informacijos valdymas organizacijose. Nepriklausomi informacijos specialistai samdomi nedidelių įmonių, kurioms yra patogiau pirkti informacijos išteklių tvarkybos paslaugas, negu samdyti atskirą darbuotoją. Informacijos verslininkai konsultuoja įmones, steigiančias informacijos centrus, atlieka informacijos auditą ir nustato ar esamos informacijos paslaugos, produktai bei informacijos sklaidos būdai atitinka organizacijos poreikius.

    • Mokymų organizavimas ir konsultacijos. Dar viena informacijos verslininkų niša – organizuoti informacijos paieškos ir valdymo mokymus bei teikti konsultacijas organizacijoms, dirbančioms specifinėje pramonės šakoje arba toms įmonėms, kuriose įsikūrė mokslinių tyrimų padaliniai. Įdomu, kad panašias paslaugas teikia akademinių bibliotekų specialistai (angl. reference librarians), konsultuojantys mokslininkus ir dažniausia besispecializuojantys tam tikroje mokslinių tyrimų srityje. Informacijos verslininkai dažnai konsultuoja pačius bibliotekininkus ir pradedančius informacijos brokerius.

    Šis paslaugų sąrašas gali būti plečiamas, tačiau pateikti pavyzdžiai leidžia sudaryti bendrą įspūdį apie informacijos verslininko, arba nepriklausomo informacijos specialisto, darbo pobūdį. Be abejonės, toks karjeros kelias reikalauja nuoseklaus tam tikrų įgūdžių ugdymo. Bet turint viziją ir tikslą galima užsiimti ir karjeros planavimu bei įgyti trūkstamas žinias.

    Jeigu norite sužinoti daugiau apie tokios karjeros galimybes, rekomenduoju paskaityti šiuos šaltinius, kuriuos panaudojau rašydama apžvalgą:

    A day in the life – career options in library and information science. Edited by Priscilla K. Shontz and Richard A. Murray. Westport, Connecticut, London, 2007. 423 p.

    Apex information [interaktyvus]. 2009 [2009 m. rugsėjo 26 d.]. Prieiga per internetą: http://www.apexinformation.com/

    Association of independent information professionals [interaktyvus]. 2009 [2009 m. rugsėjo 26 d.]. Prieiga per internetą: http://www.aiip.org/

    BATES, M. E. Building and running successful research business. Edited by Reva Basch. [B.v.], 2003. 463 p.

    Bates Information services [interaktyvus]. 2009 [2009 m. rugsėjo 26 d.]. Prieiga per internetą: http://www.batesinfo.com/index.html

    2009-09-24

    Patarimai tiems, kas šiais metais pradėjo rašyti pirmąjį kursinį darbą

    Parašę prašymą ir susitvarkę visus formalumus, jaučiate palengvėjimą. Pasirinkote kursinio darbo temą ir galite pradėti jį rengti. Tačiau kas yra kursinis darbas ir nuo ko pradėti? Pabandysiu ir aš pateikti kelis praktinius patarimus...

    Kas yra kursinis darbas?

    Kursinis darbas - tai savarankiškas pasirinktos temos nagrinėjimas, kuris leidžia sukurti naujas žinias, padaryti originalias išvadas. Naujos žinios ir originalios išvados atsiranda, kai jūs analizuojate, interpretuojate žinias, kurios jau buvo sukurtos (pvz., mokslinius straipsnius, jau atliktus tyrimus), atliekate savo tyrimus. Svarbu suvokti, kad geras kursinis darbas – tai nėra tiesiog šaltinių, kurie po skubotos peržiūros atrodo „susiję su tema“, ištraukų sąvadas. Reikėtų prisipažinti, kad praktikoje tenka susidurti su tokiais popieriaus, o dabar ir elektroninių laikmenų, „prievartavimo“ atvejais. Kursinis darbas – tai jūsų originalus temos matymas, kuris įmanomas, kai įsigilinate, vertinate, lyginate, suformuojate savo požiūrį, kurį pagrindžiate argumentais.

    Ką svarbu žinoti prieš pradedant rengti darbą?

    Bet kurio tyrimo pradžia, be abejonės, yra tiriamojo klausimo, arba klausimo, į kurį bandysite atsakyti darbe, formulavimas. Būčiau tikslesnė, jei pasakyčiau, kad pirmasis žingsnis – pasirengimas užduoti tokį klausimą. Tiriamasis klausimas nurodo tai, ką gi jūs ketinate ištirti, išnagrinėti, išanalizuoti, įvertinti jūsų darbe.

    Pvz., jeigu pasirinkote darbą „Knyga kaip Kalėdinė dovana“, ar būtų iš karto akivaizdu, į kokį klausimą galėtumėte atsakyti šiame darbe? Argi aiškintumėtės tiesiog tai, kiek žmonių dovanoja knygas Kalėdoms? Tačiau pradėjus galvoti apie tai, kyla ir kitokie klausimai, kurie nukreipia jus tiriamojo klausimo suformulavimo linkme. O kodėl būtent Kalėdoms? Pagalvoję įdėmiau, pastebėtumėte, kad Kalėdos Lietuvoje yra ypatinga šventė, tapusi brangia tradicija. Todėl dovanodami knygą Kalėdoms, tikriausia, žmonės demonstruoja, kad vertina knygą (o tiksliau, skaitymą). Taigi Kalėdinė dovana tiesiog parodo, kaip skaitymas vertinamas mūsų visuomenėje. „Kaip vertina skaitymą Lietuvos visuomenė (pvz., moksleiviai, studentai, senjorai, jaunimas ir kt., gyvenantys tam tikrame mieste, studijuojantys tam tikroje mokykloje)?“ Šis klausimas jau gali būti vadinamas tiriamuoju.

    Galimą minčių seką, kuri padeda suformuluoti klausimą, matote paveikslėlyje.



    Tiriamasis klausimas labai svarbus, nes jis nukreipia mūsų mąstymą ir leidžia paprasčiau priimti sprendimus, kurie dažnam studentui atrodo labai sudėtingi:

    Kokią informaciją rinkti?

    Iš kokių dalių turėtų susidėti kursinis darbas?

    Į kokias surastų šaltinių idėjas ir argumentus atkreipti dėmesį?

    Kokį tyrimą atlikti (pvz., gal apklausti bibliotekos skaitytojus, o gal išanalizuoti bibliotekų svetainių turinį)?

    Kokius pavyzdžius, iliustruojančius argumentus, pateikti darbe?

    Kokiais faktais remtis?

    Ką rašyti išvadose?

    Nors mano paaiškinta tiriamojo klausimo formulavimo seka atrodo nesudėtinga, dažnai, kad kiltų tokių klausimų, reikia perskaityti nemažai literatūros.

    Pirmieji žingsniai...

    Taigi kai jau žinote, ką turite padaryti, reikia kibti į darbą. Pirmiausia, reikia surasti informacijos šaltinius, padėsiančius jums geriau suprasti temą, kurią pasirinkote. Tam kad juos surastumėte, svarbu sužinoti, kaip ir kur ieškoti.

    Pradiniame etape labai svarbus susitikimas su vadovu (-e). Jūsų darbo vadovas (-ė) padės jums pradėti literatūros paiešką, paaiškins, kur galima ieškoti informacijos, kokios sąvokos būtų naudingos formuluojant užklausą paieškos sistemose. Atkreipkite dėmesį į vadovo (-ės) patarimus. Paklauskite, kur geriau ieškoti informacijos (gal yra kokie nors leidiniai ar žurnalai, kurie skelbia informaciją, susijusią su kursinio darbo tema).

    Pradėdami literatūros paiešką pasinaudokite Vilniaus universiteto bibliotekos prenumeruojamomis duomenų bazėmis. Rekomenduočiau ieškoti informacijos EBSCO ir Emerald duomenų bazėse. Jose sukaupta nemažai straipsnių bibliotekininkystės temomis. Atlikite paiešką Vilniaus universiteto bibliotekos elektroniniame kataloge.

    Peržiūrėkite Lietuvoje leidžiamus mokslinius ir profesinius žurnalus, skelbiančius straipsnius bibliotekininkystės temomis. Tokių žurnalų pavyzdžiai - Informacijos mokslai, Knygotyra, Tarp knygų ir kt. Žurnalas Tarp knygų prieinamas tik spausdinta forma, bet Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka skelbia kiekvieno numerio turinį, kas žymiai pagreitina reikiamų straipsnių atranką.

    Jeigu norėtumėte naudotis interneto paieškos sistemomis, patarčiau pasirinkti Google Scholar. Paieška Google Scholar tokia pat paprasta kaip ir bendroje Google sistemoje. Tačiau privalumas yra tas, kad ieškoma tik mokslinės informacijos. Google Scholar atlieka paiešką ir kai kuriose duomenų bazėse, kurias prenumeruoja Vilniaus universiteto biblioteka. Tad jeigu ieškote naudodamiesi VU tinklo kompiuteriais, prisijungsite prie surasto prenumeruojamos duomenų bazės straipsnio iš Google Scholar rezultatų sąrašo.

    ...Ir paskutinis svarbus darbas, kurį turėtumėte atlikti pačioje pradžioje. Peržiūrėkite KF Rašto darbų metodinius nurodymus. Juose aprašyti kursiniams darbams keliami turinio ir apipavidalinimo reikalavimai, visas kursinio darbo rengimo procesas, darbo vadovo ir studento įsipareigojimai. Būtent pagal šiame leidinyje nustatytus kriterijus bus vertinamas jūsų darbas, todėl verta visada turėti jį po ranka ir atsižvelgti į jame išdėstytus reikalavimus.

    Tikiuosi, kad šie patarimai bus naudingi. Linkiu sėkmės!

    2009-09-20

    Bibliotekos ir elektroninis plagijavimas

    Pasibaigė pirmoji mūsų tinklaraštyje surengta apklausa, skirta kontroversiškam klausimui "Ar bibliotekos tinklalapyje gali būti skelbiamos nuorodos į tokias svetaines kaip Speros.lt?" Apklausoje dalyvavo 44 tinklaraščio skaitytojai. Dėkojame jums už pareikštą nuomonę! Dauguma dalyvių manė, kad bibliotekos svetainėje neturi būti nuorodų į Speros.lt ir panašias studentų rašto darbų talpyklas.


    Skelbti ar neskelbti nuorodų į tokias svetaines? Argumentai gali būti įvairūs, pvz.:
    • Tokiose talpyklose kaupiama nepatikima informacija, o bibliotekos interneto nuorodų sąrašai sudaryti informacijos specialistų. Tai savotiškas informacijos kokybės bei patikimumo garantas.

    • Moksleiviai ir studentai lengvai sužino apie tokias svetaines, todėl jų skelbimas/neskelbimas vis tiek nepadės sumažinti elektroninį plagijavimą.

    • Tokiose svetainėse studentai ir moksleiviai raginami pasinaudoti mokamomis rašto darbų parengimo paslaugomis, todėl biblioteka elgiasi neetiškai, pateikdama nuorodą į svetainę, propaguojančią nesąžiningą naudojimąsi informacija.
    ...galima tęsti šį sąrašą. Tačiau manau, kad geriau pasiūlyti, kaip (akademinė) biblioteka gali prisidėti sprendžiant elektroninio plagijavimo, t.y. kitų autorių darbų/minčių pasisavinimo panaudojant interneto priemones ir šaltinius (skaitmenines knygas, straipsnius, jau parašytų rašto darbų interneto versijas ir kt.), problemas.

    Šiuolaikinės akademinės bibliotekos paprastai padeda studentams suformuoti informacijos paieškos, vertinimo, naudojimo įgūdžius, kurie padėtų jiems studijuoti ir rengti pirmuosius rašto darbus. Tokias rekomendacijas galime matyti ir Lietuvos akademinių bibliotekų svetainėse (pvz., Vilniaus universiteto biblioteka pateikia patarimus, kaip efektyviai rasti informaciją). Kai kurios bibliotekos paaiškina, kas yra plagiatas (tame tarpe ir elektroninis), pvz., Šiaulių universiteto biblioteka.

    Lietuviškoje studijoje "ETD dokumentų plagijavimo patikros galimybių studija" galima rasti elektroninio plagijavimo tyrimų apžvalgą, kurioje teigiama, kad studentui labai svarbu išaiškinti, kas yra plagijavimas. Be abejo, tai yra dėstytojų darbas, bet ne tik jų. Bibliotekos taip pat įtraukia plagiato temą į savo informacijos raštingumo ugdymo kursus.

    Siūlome keletą idėjų, kurios padėtų sukurti/patobulinti informavimo apie plagijavimą paslaugas. Pavyzdžiui, Paul Robeson Library (JAV Rutgerso universiteto bibliotekos filialas) sukūrė smagių filmukų apie plagiatą seriją. Šios bibliotekos darbuotojas, John Maxymuk, parašė straipsnį "The persistent plague of plagiarism", kuriame apžvelgia įvairių bibliotekų plagijavimui skirtas svetaines ir vadovus.

    Linkime smagaus žiūrėjimo ir skaitymo!

    2009-09-17

    Docento Rimvydo Laužiko patarimai rašantiems bakalauro darbus

    Docentas Rimvydas Laužikas irgi neliko abejingas studentų poreikiams. Skelbiame jo patarimus ketvirtakursiams, pradedantiems rengti baigiamuosius darbus.

    Temos pasirinkimas, tyrimo reikalingumas, problema
    • Bet kuris mokslo tyrimas remiasi problemos iškėlimu ir jos sprendimu. Problemos gali būti fundamentalios (kuomet mes ko nors nežinome ir siekiame sužinoti) bei taikomosios (kai mokslo žinių prisireikia priimant praktinės veiklos sprendimus). Įvade turi būti iškeltas klausimas (kodėl atliekamas tyrimas?), suformuluota problema, o darbe – klausimas atsakytas ir problema išspręsta. Be to, būtina paaiškinti: „o kas iš to?". Tarkime, įvardinai kažkieno panašumus ar skirtumus, išdėstei skirtingas nuomones kažkuria tema. Na ir kas???? Savo darbo problemą ir tyrimo reikalingumą taip pat reikia pagrįsti.
      • Problemos pagrindimas pateikiamas įvade, prieš darbo objekto apibūdinimą. Turi įrodyti, kad objektas atsirado ne šiaip, „nukabintas iš dangaus”, bet, kad jis atsirado iš konkrečios fundamentalios ar praktinės problemos, kurios sprendimui reikia mokslinių tyrimų.
      Objektas
      • Darbo objektas yra tai, ką tyrinėji. Jį apsibrėžti reikia įvade, tą reikia padaryti aiškiai, maždaug tokiu sakiniu: „Šio darbo objektas yra.....”. Objektas negali būti labai platus ir didelis (pvz., Lietuvos istorija), nes paprasčiausiai nesugebėsi surinkti visos informacijos ir jos apdoroti. Taip pat objektas negali būti labai siauras (pvz., Videniškių kaimo bibliotekos istorija 1990–2000 metais), nes informacijos bus perdaug mažai ir darbo parašyti nepavyks. Žinoma, geriau pasirinkti platesnį objektą ir po to jį susiaurinti pagal įvairius požymius: geografinį (apsibrėžti mažesnį geografinį regioną); chronologinį (apsibrėžti trumpesnį laikotarpį); institucinį (tirti ne visas, o tik dalį institucijų) ir pan.
      Tikslas ir uždaviniai
      • Darbo tikslas yra vienas ir jis turi būti toks, kokio lauki darbo rezultato. Uždaviniai yra pakopos, vedančios link šio tikslo. Paprastai darbo pabaigoje kiekvieną uždavinį atitinka viena išvada. Darbo pabaigoje pateiksi vieną išvadą, antrą išvadą, trečią išvadą, po to jas apibendrinsi parašydamas, kad tikslas pasiektas, kaip matematinėje teoremoje: „nustatyta, kad tai yra tai, iš to galime išvesti teiginį, kad tai yra tai, o tai reiškia, kad šitai yra šitai, taigi galime teigti, kad teorema įrodyta (darbo tikslas pasiektas)...”.
      Temos ištirtumo lygis
      • Temos ištirtumo lygis parodo tavo indėlį į mokslo tyrimus. Kartu jis siejasi su tavo darbo originalumu ir naujumu. Ištirtumo lygį reikia apibūdinti iš tikro KRITIŠKAI. Darbo ištirtumo lygio aptarimas, tai ne literatūros ta tema išvardinimas, o kiekvieno tyrėjo darbo indėlio į temos ištirtumą įvertinimas, parodymas, ką kiekvienas padarė naujo ir ką galėjai iš jų paimti. Kartu, būtina atskleisti, kas dar nepadaryta, nes tai yra tavo tyrimų erdvė. Literatūra, kuria naudojiesi yra tarsi laipteliai, ant kurių pasilypėjęs tu sukuri kažką naujo, tad čia ir reikia išsamiai parodyti, ką tau davė kiekvienas laiptelis. Čia būtina tavo nuomonė.
      Įvadas
      Terminijos vartojimas
      • Įvade BŪTINAI turi būti apibrėžta svarbiausioji terminija ir terminijos požiūriu paaiškinta darbo tema. Kas turima omenyje formuluojant tokį darbo pavadinimą?
      • Kiekvienoje vietoje, kur pavartoji naują terminą ar sąvoką, turi ją paaiškinti išnašose ar tekste maždaug taip: ”šiame darbe terminas „toks ir toks…” yra suprantamas kaip...”. Terminijos apibrėžimui kaip šaltinius dar gali naudoti EUROVOC žodyną, kompiuterijos terminų žodyną (rasi jį čia: http://www.likit.lt/), Lietuvių kalbos žodyną, Standartizacijos departamento terminų duombazę (rasi čia: http://www.lsd.lt/) ar Lietuvos Respublikos terminų banką. Jei pateiki kelis to paties termino apibūdinimus ar kelis skirtingus teiginius tuo pačiu klausimu, PRIVALAI kiekvieną jų kritiškai išanalizuoti, parodyti privalumus ir trūkumus, o po to nurodyti, kokia konkretaus termino samprata (ar kuriuo požiūriu) ir kodėl (argumentuoti) remiesi ar vartoji savo darbe. Beje, dar reikia sekti, kad tie patys dalykai visame darbe būtų vadinami vienodai. Pvz., yra trys terminai apie tą patį: multimedija, įvairialypė terpė ir daugialypė terpė. Jei darbe norėtum apibūdinti tą reiškinį, turi argumentuotai pasirinkti vieną terminą, paaiškinti jį išnašoje ir vartoti jį visame darbe, nepainiodamas kitų, sinoniminių terminų.
      Teorinė dalis
      • Šioje dalyje perdaug išsiplėsti nereikia, nes tai referatyvinio pobūdžio dalis. Iš esmės šia dalimi būtina įrodyti: savo tyrimo reikalingumą ir gerą teorinį pasirengimą atlikti žemiau pateikiamą tyrimą. Visa, kas nereikalinga tyrimui ir nedemonstruoja teorinio pasirengimo, šiame skyriuje yra balastas, ir to reikia vengti.
      Mokslinis tyrimas
      • Mokslinis tyrimas yra kaip teoremos įrodymas matematikoje, todėl kiekvieną savo teiginį pagrįsk dokumentais, kitų autorių tyrimais, faktais, skaičiais, įrodyk, kad skaitytojas patikėtų.
      Darbo tekstas
      • Darbo tekstas turi būti nuoseklus, tai reiškia, kad visame darbe apie tuos pačius dalykus turi būti rašoma tik vienoje vietoje, jei jau pradėjai rašyti apie pvz., vebometriją, tai parašai toje vietoje viską apie ją ir vėliau niekur kitur darbe apie tai neberašai.
      • Tekste kiekvieną savo pasirinkimą, kiekvieną grupavimą, teiginį ir t.t. paaiškink, apibūdink, pagrįsk, įrodyk. Jei nėra pagrindimo, skaitančiajam tavo darbą neaišku ar tu to nesupratai, nežinojai ar tik šiaip nutylėjai. Jei pagrindimas yra, skaitytojas supranta, kad tu identifikavai problemą, sąmoningai ją išsprendei ir pateikei pagrįstą sprendimą.
      • Rašydamas tekstą perdaug neišsiplėsk (taip, taip, suprantu, yra teksto apimties reikalavimai:)). Tekste turi būti tik tai, kas aktualu darbo temos požiūriu, jokių „balastinių” dalykų. Viskas, kas neturi ryšio ir įtakos tavo darbo temai, tikslui, uždaviniams, tavo tyrimui, turi būti išmesta, o tai, kad turi ryšį ir įtaką turi būti pakomentuota temos kontekste ir įrodyta. Turi aiškiai pagrįsti ir įrodyti, kad tai Tavo darbe yra „į temą”, o ne paprasčiausias balastas, skirtas darbo apimčiai padidinti.
      • Tai, ką rašai, neturi būti beletristika, tekstą reikia kurti moksliškai. Pvz., gal literatūroje ar internete yra sociologinių ar pan. tyrimų ta tema, kuriais galima pagrįsti tavo darbo teiginius? Tai galima padaryti maždaug tokio pobūdžio tekstu: „galime teigti, kad daugumai žmonių gyvas muzikos atlikimas yra svarbiau, ir geriau, nei virtualus...* – tai jau būtų mokslinis teiginio pateikimas ir pagrindimas.
        *20… metais šiuo klausimu JAV buvo atliktas tyrimas, kuriometu nustatyta, kad..., plačiau su tyrimo medžiaga galime susipažinti internete, adresu...
      • Jei jau nagrinėji ką nors darbe, tai panagrinėk iš esmės, moksliškai, jei nenori ar neturi laiko nagrinėti moksliškai – visai neliesk šios temos, nes beletristinis skyrelis darbe yra nieko nevertas.
      • Venk copy-paste iš projektų, institucijų ir kt. interneto tinklalapių ar norminių dokumentų (statutų, nuostatų, taisyklių, įstatymų ir pan.). Vieną vertus, tai plagiatas, kitą vertus, nors tai gali būti susiję su darbo tema, bet turi būti ne taip išsamiai pateikta, ne ištisiniu tekstu, tik išrinkti svarbiausi, darbui aktualiausi dalykai, be to, greta iškart turi būti jau tavo kritinis įvertinimas.
      • Rašydamas darbą visada atsimink darbo temą, objektą, tikslą bei uždavinius ir nenukrypk nuo jų. Tad šioje vietoje objektą turi labai detaliai ir aiškiai apibrėžti, nepagailėk tam visos pastraipos ir paskui visada atsiminki, koks yra objektas. Iš esmės objektas turi atitikti tavo tyrimą, pvz., tavo darbo objektas yra ne išsaugojimas apskritai, bet vienas nedidelis išsaugojimo aspektas, kurį Tu tyrinėsi eksperimento būdu. Apie tai ir parašyk.
      • Vikipedija yra netinkamas šaltinis baigiamiesiems darbams. Vikipedija gali pasinaudoti tik tiek, kiek straipsnio pabaigoje rasi nuorodų į patikimesnius interneto šaltinius ta tema.
      • Jei pateiki kelis skirtingus teiginius tuo pačiu klausimu, aprašai kelis panašius objektus, nurodai kelias nuomones ar pan. PRIVALAI kiekvieną jų kritiškai išanalizuoti, parodyti privalumus ir trūkumus, susieti su savo darbo tema ir tikslais. O po to parodyti, kuriuo požiūriu ir kodėl (argumentuoti) remiesi savo darbe.
      Nuorodos į literatūrą
      • Jei darbe pateikiamos idėjos, mintys, teiginiai, tyrimų rezultatai, išvados ir pan. yra ne tavo, o kažkieno, tuomet nuoroda į literatūrą yra būtina. To nepadarius darbas pripažįstamas plagiatu ir jo ginti neleidžiama. Atmink, kad visur, kur dėstomos ne tavo mintys, jos turi būti apipavidalintos kaip citatos arba perpasakotos, prie kiekvienos jų turėtų būti tiksli literatūros nuoroda. Tačiau svarbu ir štai kas: jei didžioji darbo dalis yra citatos ar svetimos mintys, jis vertinamas kaip neoriginalus ir jo ginti neleidžiama. Padirbėk, kad to nebūtų...
      Išvados ir rekomendacijos
      • Išvados ir rekomendacijos yra tavo originalios išvados ir rekomendacijos, kylančios iš tyrimo rezultatų. Negalimas atvejis, kai išvados neturi nieko bendro su darbo tema, objektu, tikslu, uždaviniais ir tyrimu.

      Docentės Vitos Mozūraitės patarimai rašančiam bakalauro darbą

      Pradedame skelbti dėstytojų patarimus apie tai, kaip parengti kokybišką darbą ir išvengti klaidų, kurias dažnai daro studentai. Pirmoji į rock&roll bibliotekininkų pasiūlymą skelbti dėstytojų patarimus atsiliepė docentė Vita Mozūraitė. Manau, kad daugelis VU Komunikacijos fakulteto bibliotekininkystės studentų ją puikiai pažįsta. Dėstytoja turi milžinišką vadovavimo bakalauro darbams patirtį. Kviečiame susipažinti su laiko patikrintais patarimais :).


      Patarimai rašančiam bakalauro darbą


      ANTRAŠTINIS LAPAS

      Bakalauro darbo moteriškos giminės vadovas yra vadovė.

      Nereikia aklai kopijuoti antraštinio lapo pavyzdžio iš interneto. Galimas daiktas, kad studento studijų programa priklauso kitam padaliniui, o studento pavardė yra ne Vandenis Povandenis.

      REFERATO LAPAS

      Referatą perskaitęs pilietis turi susidaryti įspūdį, ar jam verta tą darbą skaityti, t.y. referate turi būti pristatytas darbas, jo svarba ir struktūra, o ne tyrimo rezultatai.

      Raktiniai/reikšminiai žodžiai turi padėti asmeniui, ieškančiam informacijos tam tikra tema, ją rasti.

      TURINYS

      Nereikia turinio rašyti arklinėm raidėm, tiks tas pats 12 punktų šriftas.

      Referato buvimo vietos turinyje nurodyti nereikia.

      Darbo dalių numeracija turinyje ir pačiame darbe turi sutapti. Įvadas ir išvados nenumeruojami. Žodis „priedai“ gali būti ir vienaskaita, jei priedas tik vienas. Jei tikrai vienas, jo numeruoti nereikia.

      ĮVADAS

      Nepradėkite įvado nuo objekto. Pirmiausia pristatykite temą, kad skaitytojas suprastų, kuriam galui apskritai rašote šia tema ir kodėl pasirinkote tokį objektą tirti ir darbo tikslą.

      Hipotezės neturi būti laužiamos iš piršto. Jas turi padiktuoti patyrimas arba bendroji įvade pristatytoji padėtis/situacija. Darbe hipotezė turi būti patvirtinta arba paneigta. Neverta kaip hipotezės kelti visiems žinomą dalyką, pvz., kad knygos leidžiamos tam, jog jas skaitytų.

      DĖSTYMAS

      Prieš siųsdami dėstytojui tikrinti savo darbą perskaitykite jį atidžiai, geriausia – kitą dieną ar bent jau po poros valandų – taip paliksite mažiau korektūros klaidų.

      „Pokalbiai su bibliotekininkėmis“, jei jie nėra dokumentuoti (atspausdinti ar įrašyti į diktofoną), nėra patikimas informacijos šaltinis.

      Bakalauro darbas – ne sovietinio tipo ataskaita „kaip mes visi gražiai gyvename“.

      Nebūtina nuolat cituoti bakalauro darbo vadovą, norint jam įtikti. Geriau parašyti gerą bakalauro darbą.

      Bakalauro darbas – ne publicistinis straipsnis, venkite jame laikraštinių frazių, sensacijų ir pagiriamojo stiliaus.

      Bakalauro darbas – ne grožinis ar poezijos kūrinys, venkite emocinių aspektų („deja“, „tik“, „net“, „labai gražus“) ir gražių, ypač metaforiškų, išsireiškimų. Čia kiekvienas žodis reiškia tai, ką reiškia tiesiogiai, o ne perkeltine prasme. Tad „žydintys vaikučių veideliai“ bus nusėti gėlėmis, o „kelius į ateitį nušviečianti biblioteka“ bus panaši į lempą.

      Ilgas brūkšnys atskiria, o trumpas – sujungia. Ilgasis pakeičia praleistą veiksmažodį (biblioteka – informacijos saugojimo vieta), o trumpas nurodo dvigubą paskirtį (bibliotekininkas-bibliografas).

      Nereikia dirbtinai išplėsti teksto pradedant kiekvieną poskyrį naujame puslapyje, paliekant didžiausius tarpus tarp skyrių ir poskyrių, tarp teksto ir lentelių ar diagramų.

      Tekste nereikia kartoti lentelėse esančių duomenų, bet reikia juos komentuoti.

      Nereikia retorinių klausimų („Ir kas gi galėtų padėti bibliotekininkui?“), turi būti tik faktai, teiginiai ir jų komentarai.

      Anketose identifikaciniai klausimai (respondentų amžius, lytis, klasė, darbovietė, gyvenamoji vieta ir pan.) turi būti pateikti pabaigoje, tačiau analizuojami – tyrimo aprašymo pradžioje, kad skaitytojas iš karto suprastų, apie ką kalbama, kas buvo tirtas.

      Aprašant tyrimą būtina nurodyti kas, kada ir kur atliko tyrimą, kokiu tikslu, kokiu metodu ir kodėl būtent tokiu.

      Moksliniame darbe asmenvardis „aš“ nevartojamas, kaip ir pirmu asmeniu parašyti veiksmažodžiai. Turi būti pasirinktos neutralesnės formos, o save studentas gali įvardinti „šio darbo autorius“.

      Nedemonstruoti bet kokio šališkumo ir smeninės pozicijos žodžiais „įdomu“, „puiku“, „netikėta“ ir pan.

      Procentas – šimtoji dalis, jis negali būti didesnis ar mažesnis. O štai dalis – gali. Todėl geriau rašykite „didesnė dalis“, o ne „didesnis procentas“. Procentų gali būti tik daugiau arba mažiau.

      Visos dėstymo dalys turi būti tarpusavyje susijusios. Tad jei pirmoje dalyje minite istorinius faktus, gerokai laike nutolusius nuo pagrindinės darbo temos, raskite būdą, kaip susieti tuos faktus su konkrečiu tyrimu ir jo rezultatais. Galbūt norite parodyti, kaip radikaliai viskas pakito? O gal norite pasakyti, jog praeitis davė impulsą dabartiniams tyrimams?

      GRAFINĖ MEDŽIAGA

      VISOS lentelės ir diagramos turi turėti pavadinimą ir numerį.

      Diagramos ir lentelės numeruojamos atskirai.

      Lentelių ir diagramų pavadinimai turi būti atspausdinti tuo pačiu 12 punktų šriftu.

      Nereikia demonstruoti, kad mokate visų tipų diagramas talpinti tekste. Pasirinkite porą-trejetą patogesnių tipų ir nedarykite jų itin ryškiai spalvotų.

      Diagrama, grafikas, brėžinys, lentelė ir paveikslėlis – ne vienas ir tas pats. Jų paskirtis ir išvaizda – skirtingi.

      Diagramose tekstas neturi būti pernelyg mažom raidėm.

      Ašinėse diagramose būtina nurodyti, kokie dydžiai pateikiami abiejose ašyse – ir X, ir Y.

      Nereikia darbe pateikinėti tų pačių duomenų trimis būdais – lentelėse, diagramose ir žodžiu.
      Statistiniai duomenys turi būti pavaizduoti diagramomis arba lentelėmis, o žodžiu reikia ne kartoti duomenis, o jus komentuoti, siejant su teorine darbo dalimi.

      Jei diagrama ar lentelė netelpa vertikaliame lape, nesuspauskite jos iki neįmanomumo perskaityti, geriau atspausdinkite keliuose gulsčiuose („landscape“) lapuose ir patalpinkite prieduose, neužmiršdami to nurodyti tekste.

      IŠVADOS

      Išvadose negalima kartoti faktinių duomenų – skaičių, procentų ir pan.

      Teksto apibendrinimas ir išvados nėra vienas ir tas pats. Teksto apibendrinimas – tarsi santrauka, o išvados – iškeltų uždavinių įvykdymo rezultatas, atsakantis į klausimą : ir kas gi iš viso to išėjo?

      BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS

      „Google“ ir visos kitos paieškos sistemos – tai dar ne informacijos šaltiniai, o tik spinta, kur jie sudėti. Spintos aprašo nereikia, reikia tiesioginių dokumentų pavadinimų ir adresų, kur jie saugomi.

      www.speros.lt ir panašūs tinklalapiai neturėtų tapti bakalauro darbo rašymo atspara, kaip ir Wikipedia, kurią pildo visi, kas netingi, tarp jų – ir jūsų kolegos studentai. Yra gerokai rimtesnių šaltinių, pvz., VU bibliotekoje esančios elektroninės duomenų bazės.

      Būtina nurodyti, kada JŪS paskutinį kartą žiūrėjote cituojamą tinklalapį, nes visai galimas dalykas, kad kai darbo vadovas užsimanys jį patikrinti, tinklalapis nebeveiks ir Jūs būsite apkaltinti informacijos „laužimu iš piršto“.

      Būtinai nurodykite tikslų elektroninio dokumento adresą – kad bet kuris skaitytojas jį nesunkiai rastų.

      SANTRAUKA UŽSIENIO KALBA

      Santrauka, priešingai nei referatas, yra tas pats bakalauro darbas, tik sutalpintas viename puslapyje – su problema, aktualumu, teorija ir tyrimo rezultatais, tik be diagramų.

      PRIEDAI

      Nereikia prie bakalauro darbo pridėti VISŲ anketų, užtenka vieno tuščios anketos pavyzdžio.

      Darbo vadovas atidžiau perskaitytų bakalauro darbą, jei jį studentas pristatytų vadovui ne 23 valandą registracijos išvakarėse, o bent pora dienų anksčiau. Dar liktų laiko ir pataisyti.

      Gramatinės, korektūros, stiliaus ir sintaksės klaidos – studento, o ne darbo vadovo reikalas. Jei trokštate pademonstruoti savo neišsilavinimą ir nemeilę gimtajai kalbai, tuomet, žinoma, taisyklinga rašyba ir skyryba nebūtinos.

      Nuotraukos, talpinamos prieduose turi būti informatyvios, o ne šiaip sau „gražios“ darbo autoriui.

      SMULKMENOS

      Puslapius numeruokite „insert – page numbers“ komandos pagalba, o ne ranka. Menkiausias pataisymas perstums eilutes ir puslapio numeris atsidurs tekste.

      Tarp metų skaičiaus ir santrumpos m darykite tarpą: 2009 m.

      Pasirinkite vienodą užsieniečių pavardžių rašymo būdą – arba pagal tarimą, arba pagal rašybą. Rusų autorių pavardes transkribuokite lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.

      Esi bibliotekos vadovas ir bijai naujųjų informacinių technologijų?




      Tik vakar kalbėjome apie Web 1.0, šiandien – jau apie Web 3.0.
      Kaip nepasiklysti IT pasaulyje bėgant iš vieno susirinkimo į kitą? Svarbiausia žinoti, kad tai nėra taip sunku, kaip jums atrodo...kad tai yra daug pigiau, nei prieš 10 metų... kad tai yra labai įdomu... kad sėkmė gali ateiti po nesėkmės (tad būkite pasiruošę tam)... Daugiau patarimų: http://techessence.info/topten


      2009-09-16

      Lietuvos medicinos biblioteka naudoja Netvibes: naujas įrašas bibliotekų saityno 2.0 projektų viki svetainėje

      Lietuvos bibliotekų saityno 2.0 projektų viki svetainė pasipildė nauju įrašu apie Lietuvos medicinos bibliotekos teminį tinklalapį Netvibes sistemoje. Netvibes - tai interneto paslauga, kuri leidžia vartotojams, neturintiems jokių HTML žinių, nemokamai kurti savo svetaines. Saityno 2.0 tinklalapiai - populiari paslauga, nes ji žymiai supaprastina ir atpigina svetainių kūrimo procesą. Internete yra ir daugiau tokios paslaugos teikėjų, pvz., Google Sites. Paprastai vartotojo sukurtos svetainės turinys saugomas paslaugos teikėjo serveriuose.

      Lietuvos medicinos biblioteka sukūrė Netvibes teminę svetainę slaugos specialistams. Tokio pobūdžio svetainės turi būti dažnai atnaujinamos ir papildomos, o Netvibes šiuos darbus atlikti labai paprasta.

      Atsižvelgiant į naują saityno 2.0 technologijų panaudojimo būdą, savo viki svetainėje sukūrėme naują skyrelį Saityno 2.0 tinklalapiai. Tikimės, kad ir kitos Lietuvos bibliotekos pasinaudos Netvibes ar kitomis panašiomis svetainių kūrimo paslaugomis.

      Keletas pavyzdžių, kaip pasaulio bibliotekos naudojasi Netvibes paslaugomis:

      Dublin City Public Libraries

      Central Medical Library, University Medical Center Groningen

      University of Sheffield Library

      2009-09-15

      Dėstytojai konsultuoja

      Štai ir vėl prasidėjo kursinių, semestrinių ir baigiamųjų darbų rengimo maratonas. VU Komunikacijos fakulteto studentai jau pradėjo rinktis darbų temas. Kasmet konsultuodami studentus matome, kad jiems aktualūs panašūs klausimai. Tad nusprendėme pasinaudoti mūsų tinklaraščiu, kad paaiškintumėm bibliotekininkystės ir informacijos studijų programų studentams, kaip parengti gerą ir kokybišką darbą. Pamėginsime atsakyti į jūsų klausimus apie tai, kaip pradėti darbo rengimą, kaip rasti tinkamus informacijos šaltinius, kaip apibrėžti tikslą, sukurti logišką darbo struktūrą ir parašyti nuoseklų tekstą, atlikti empirinius tyrimus. Norime, kad jūs patys užduotumėt mums klausimus. Atsižvelgdami į klausimus parašysime apie rūpimą temą tinklaraštyje. Aišku, labai specifinius klausimus, susijusius su konkrečia tema (pvz., kodėl paaugliai berniukai mėgsta kitokias knygas, nei mergaitės : ) ), turėtumėt spręsti su savo vadovu. Bet stengsimės padėti jums įveikti įprastas kursinių ir baigiamųjų darbų rengimo problemas.

      Užduoti klausimus galima tiesiog parašius šio arba bet kurio kito pranešimo (susijusio būtent su darbų rengimu) komentarą.

      2009-09-11

      Apie minkštą paslaugą, nuolankiai laukiančią, kada prisėsite su knyga

      Praktiškos inovacijos visada nustebina ir žavi. Žavi ir jų autoriai, kurie kartais iš paprastos idėjos sukuria kažką nepaprastai genealaus. Vieną tokių pavyzdžių netikėtai aptikau youtube.com. Beieškodama medžiagos savo vedamiems seminarams Bibliotekų vadybos kurse, atradau tai, ką galėjau pademostruoti studentams ir pailsiutruoti, kokios gi būna šiais laikais bibliotekos.

      Olandų dizaineris Jelte van Geest sukūrė minkštasuolį, kuris, kaip paklusnus šunelis, seka paskui žmogų ir nuolankiai laukia, kada jis prisės. Šį tokį netikėtai originalų kūrinį Jelte van Geest sukūrė specialiai Eindhoven bibliotekai Olandijoje. Kiekvienas skaitytojas, aktyvuodamas savo bibliotekos bilietu minkštasuolį, gali keliauti po biblioteką, tarp lentynų, susirasti sau patinkančią vietą ir joje jaukiai įsikurti. Esant reikalui, pvz, dėstytojai ar vadovai, ar bibliotekininkai, norėdami skaityti paskaitas, vesti mokymus ar susirinkimus, gali "pasišaukti" ir ne vieną minkštasuolį bei juos tvarkingai sugrupuoti į eiles.

      Šios inovacijos dar nemačiau gyvai, bet net neabejoju, kad kai nuvyksiu aplankyti draugų Olandijoje, vienas svarbiausių "turistinių" objektų bus būtent šis! :)

      Pažiūrėkite filmuką apie šį mažą stebuklą:

      2009-09-10

      Bibliotekų siūlomų interneto išteklių sąraše - Šperos.lt?

      Turbūt, daugeliui yra gerai žinomos kursinių, diplominių darbų ir referatų "lobynai", sparčiai dygstantys interneto platybėse. Dėl šių svetainių reiškiamos prieštaringos nuomonės. Iš vienos pusės, studentai vienijasi ir dalijasi studijoms reikalingais ištekliais. Taigi konspektų kopijavimo veikla tiesiog keliasi į internetą. Iš kitos pusės, tai puiki galimybė aptikti reikiamą darbą ir jį nuplagijuoti. Todėl rašto darbų tikrinimas šiais laikais tapo tikruoju "galvos skausmu" dėstytojams. Be to, nemažai šių svetainių išdidžiai skelbia visų darbštuolių, pasirengusių už nedidelį atlygį ( o gal ir didelį - nežinau kainų :) ) parašyti darbus įvairiomis temomis, sąrašus.

      Visiškai netikėtai, tiesiog naršydama vienos viešosios bibliotekos interneto nuorodų sąraše, aptikau nuorodą į speros.lt. Puikiai pažįstu tokio pobūdžio svetaines, netgi jose apsilankau, ieškodama įtartinų studentų darbų plagiato šaltinių (taip, šiuolaikiniai dėstytojai irgi įvaldę naujus plagiato radimo metodus).

      Smalsumo vedama pradėjau tikrinti ir kitas bibliotekų svetaines. Įvedžiau į Google paieškos langelį "biblioteka nuorodos speros.lt" ir aptikau daug įdomių rezultatų. Pasirodo, tai nebuvo tik atsitiktinumas - įvairios Lietuvos bibliotekos pateikia panašaus pobūdžio nuorodas savo interneto išteklių sąrašuose. Ar turėtų tokios svetainės atsirasti tarp bibliotekos rekomenduojamų nuorodų?

      Pateikiu šį klausimą tinklaraščio skaitytojų diskusijai. Pareikškite savo nuomonę mūsų apklausoje!

      Kokia turi būti šiuolaikiška Lietuvos mokslinė biblioteka?

      Rugsėjo 8 d. įvyko apskritojo stalo diskusija "Šiuolaikinė mokslinė biblioteka - moderniam mokslininkui ir visuomenei" organizuota LR Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų. Šis renginys buvo skirtas aptarti Lietuvos mokslinių bibliotekų strategines veiklos kryptis atsižvelgiant į naujus mokslininkų poreikius, darbo ypatumus, naujas mokslinio tyrimo technologijas ir mokslininkų bendradarbiavimo būdus. Diskusijoje dalyvavo politikai, bibliotekininkų profesinės bendruomenės atstovai bei mokslininkai.

      Mokslinės bibliotekos apibrėžimas yra problemiškas, jos funkcijos ir veiklos kryptys skirtingai traktuojamos. Be to, diskusinių klausimų sąrašą papildo Lietuvos bibliotekų tinklo istoriniai formavimosi ypatumai ir iš to kylančios problemos. Diskutuojant nuomonės apie mokslinių bibliotekų strateginius veiklos prioritetus išsiskyrė: vieni dalyviai akcentavo kultūros paveldo išsaugojimo veiklas, kiti buvo linkę kreipti dėmesį į šiuolaikinio mokslininko keliamus reikalavimus bibliotekų paslaugoms. Tačiau kartu buvo nubrėžtos ir mokslinių bibliotekų strateginės plėtros galimybės:
      • Prieigos prie mokslinių publikacijų gerinimas. Mokslininkui būtina naujausia informacija, kuri dažniausia yra skelbiama komercinėse duomenų bazėse. Visame pasaulyje bibliotekos bendradarbiauja tarpusavyje, kad galėtų efektyviai organizuoti duomenų bazių prenumeratą ir užtikrinti prieigą prie didesnės mokslinių publikacijų įvairovės. Be to, bibliotekos dalyvauja atviros mokslinės informacijos prieigos iniciatyvose, kurios leistų mokslininkams nemokamai prieiti prie informacijos išteklių.
      • Mokslininkų informacijos raštingumo lygio kėlimas. Norint efektyviai naudotis informacija būtina išugdyti informacijos paieškos ir vertinimo įgūdžius. Viena iš bibliotekų darbo barų yra padėti tyrinėtojams įgyti šiuos įgūdžius.
      • Skaitmeninių bibliotekų mokslininkams bei teminių mokslinės informacijos vadovų kūrimas. Bibliotekos išteklių skaitmeninimas, skaitmeninių informacijos išteklių sisteminimas leidžia kurti virtualius informacijos prieigos taškus mokslininkams, kad jie galėtų pasiekti tyrimams būtinus šaltinius nuotoliniu būdu. Šioje srityje plačios galimybės kurti kultūros paveldo skaitmenines bibliotekas, nes kultūros paveldas yra humanitarinių mokslų tyrimo objektas.
      • Paslaugos mokslininkams. Neabejotina aukštos kvalifikacijos bibliotekininkų-konsultantų, besispecializuojančių tam tikrose mokslų srityse, pagalba mokslininkams kaupiant, sisteminant ir informuojant apie naujausius mokslinius šaltinius.
      • Patogios mokslinio darbo erdvės kūrimas bibliotekoje. Nepaisant to, kad šiuolaikiniai mokslininkai vis dažniau naudojasi nuotolinės informacijos išteklių prieigos privalumais, skaitmeniniais moksliniams tyrimams skirtais įrankiais, mokslinės bibliotekos kaip darbo ir komunikacijos erdvės vaidmuo išlieka svarbus. Todėl viena iš veiklos krypčių - sukurti bibliotekoje patrauklią ir patogią erdvę moksliniam darbui, mokslininkų bendravimui.

      Diskusijoje dalyvavo pranešėjai iš įvairių institucijų. Siūlome susipažinti su pranešimais, kurie apibūdino Lietuvos mokslinių bibliotekų situaciją. Tai:

      1. Ramunės Petuchovaitės, LR Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausiosios specialistės, pranešimas Valstybinės reikšmės bibliotekų būklė Lietuvoje ir tendencijos.
      2. Emilijos Banionytės, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkės, Vilniaus pedagoginio universiteto direktorės, pranešimas Mokslinės bibliotekos ir elektroninė informacija: prenumeruojamos duomenų bazės.
      3. Meilės Kretavičienės, Kauno medicinos universiteto bibliotekos direktorės, pranešimas Medicinos mokslinių bibliotekų specifika.

      Šie pranešimai leidžia matyti ir Lietuvos mokslinių bibliotekų problemas, ir pasiekimus.

      Dėkojame pranešimų autorėms, maloniai sutikusioms paskelbti skaidres mūsų tinklaraštyje... ir paliekame spręsti jums:

      Kokia gi turėtų būti šiuolaikiška Lietuvos mokslinė biblioteka?

      2009-09-09

      Įspūdžiai iš IFLA konferencijos (Milanas, Italija)

      Jau trečius metus iš eilės man nusišypso laimė dalyvauti garsiojoje IFLA (http://www.ifla.org) konferencijoje. Šiemet ji vyko Milane (Italijoje) ir sutraukė apie 3500 bibliotekininkų iš viso pasaulio.
      Tradiciškai IFLA yra milžiniškas renginys, kuriame vienu metu pranešimai skaitomi 4-6 sekcijose. Kaip suprantate, visur sudalyvauti neįmanoma, tačiau šiemet garsiai skambėjo keletas dalykų.
      1) Viešosios bibliotekos. Buvo kalbama, kad nors visame pasaulyje jos kenčia nuo finansinės krizės, lankytojų skaičius gerokai išaugo. Pastebima, kad beveik pusė lankytojų bibliotekose nesinaudoja jokiomis fizinėmis laikmenomis (knygomis, kitais dokumentais), o naudojasi biblioteka, kaip vieta mokymuisi, bendravimui ar laisvalaikio leidimui. Bibliotekos stengiasi prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių ir atitinkamai pritaiko erves, padarydamos jas lanksčiomis, lengvai transformuojamomis.
      Kita tendencija - bibliotekų vartotojų įtraukimas. Jie dalyvauja sprendimų priėmime - apklausų ar fokus grupių metodais stengiamasi išsiaiškinti vartotojų poreikius, renkami pageidavimai, kokių leidinių reikėtų įsigyti. Vartotojai dalyvauja virtualiose skaitytojų bendruomenėse, knygų klubuose ir pan.
      Trečias svarbus dalykas - partnerystė su kitomis institucijomis: ligoninėmis, kalėjimais, darbo biržomis, muziejais, zoologijos sodais ir t.t.
      2) Nauji socialinės tinklaveikos įrankiai: Supurl.net, Cannotea, Lib.rario.us, Diigo ir kiti. Atrodo, kad jų kiekis darosi nebeišsenkamas. Daugiau - čia.
      3) Technologinės inovacijos bibliotekose. Stengiamasi teikti kuo daugiau paslaugų vartotojams su mobiliaisiais įrenginiais - bibliotekų katalogai pasiekiami per mobilųjį telefoną, juo galima užsisakyti kabinetą studijoms ar rezervuoti vietą prie kompiuterio. Taipogi bibliotekų geografinės koordinatės įkeliamos į navigacinius prietaisus (GPS).
      4) Bibliotekų veiklos vertinimo naujovės. Daugelis bibliotekų susiduria su el. išteklių apskaitos problema ir diskutuoja, kaip skaičiuoti virtualius apsilankymus, konsultacijas, suteiktas Skype pagalba, naudojimąsi el. dokumentais. Tarptautinio standartų biuro ISO atstovai paskelbė, kad peržiūrimi bibliotekų veiklos standartai šioje srityje.
      Neabejotinai, surašiau tik mažą dalelę to, ką buvo galima pasakyti, bet kitaip, matyt, neįmanoma. Besidominčius kviesčiau apsilankyti IFLA interneto svetainėje, kurioje publikuojama dauguma pranešimų.
      Ir dar - nepaisant visus nuvarginusio karščio, Italija be galo graži šalis, į kurią taip malonu būtų sugįžti. Bet kitais metais bibliotekininkų bendruomėnės laukia naujasis IFLA šeimininkas - Švedijos miestas Gotenburgas.

      Nuotraukos: autorės, kolegų ir Flickr (Tag: IFLA 2009)

      2009-09-08

      Bibliotekos reklama

      Taip, ir vėl reklama... bet ne apie naują šampūną, o apie biblioteką! Juokinga :)

      2009-09-03

      Po Olandijos bibliotekas pasižvalgius

      Rugpjūčio pradžioje kartu su kolege Jolita turėjome puikią progą apsilankyti Olandijos bibliotekose. Kadangi dirbame Vilniaus universiteto bibliotekoje, pasirinkome mums giminingas – universitetų bibliotekas Utrechte, Leidene ir Amsterdame. Važiavome ne pramogauti, o turėdamos konkrečius tikslus: susipažinti su Olandijos bibliotekomis, jų teikiamomis paslaugomis mokslui ir verslui, fakultetų bibliotekų veiklos organizavimu; pasiekimais informacinio raštingumo ir institucinių talpyklų rengimo srityje, sužinoti apie teminius bibliotekininkus ir kt. Olandai – tvarkingi žmonės, derinant susitikimus jie ne tik išklausinėjo, kokiu tikslu mes atvykstame, bet ir paprašė atsiųsti konkrečius klausimus, kad galėtų tinkamai pasiruošti. Todėl nuvykus į bibliotekas mus ne tik maloniai sutiko, bet mūsų jau laukė atitinkamų sričių darbuotojai su parengtais pristatymais.

      Mūsų aplankytos bibliotekos – labai naujos: Utrechto universiteto biblioteka į patalpas įsikėlė 2004 m., Amsterdamo universiteto Tiksliųjų mokslų biblioteka – tik šių metų pavasarį; Leideno – kiek „seniau“ – 1987 m. Patalpos erdvios, nemažai leidinių atviruose fonduose; ir niekur nesimato bibliotekininkų! Tai nereiškia, kad jų ten nėra. Jie dirba savo darbo kabinetuose arba budi prie Informacinio stalo. Nustebino Utrechto bibliotekos interjeras: dominuoja juoda spalva; tik išskirtinės vietos (Informacinis stalas, poilsio zona, etc.) išsiskiria ryškiai oranžiniai rausva spalva. Savotiška :)

      Bibliotekos nustebino: kompiuterizuotų vietų gausa (nekompiuterizuotų praktiškai nėra arba jų tiesiog nesimato); demokratišku požiūriu į skaitytojus išduodant knygas (visos knygos išduodamos visiems bibliotekos skaitytojams, net ir paskutinis egzempliorius, vienam mėnesiui), bet apribotu naudojimusi internetu ne universiteto bendruomenės nariams (Amsterdamo UB „žmogus iš gatvės“, net ir turintis skaitytojo bilietą, internetu naudotis negali!); pagal tai, ar esi bendruomenės narys, ar ne, diferencijuojamos ir mokamos paslaugos, o skolas už negrąžintas knygas išieško skolų išieškojimo tarnybos; iš vienos pusės – naujovių siekimu, tačiau iš kitos – atlaidžia ir ramia reakcija į pasitaikančius nesklandumus ar problemas (ramus kaip olandas?). Niekas ten neskuba; jei užsisakai knygą iš saugyklų – teks laukti keletą valandų. O jei tingi pasiimt iš atvirų fondų – tai atneš tik rytoj. Nei viena iš aplankytų universiteto (!) bibliotekų nekomplektuoja vadovėlių šimtais; geriausiu atveju – 2-3 egzempliorius. Ir tuos, kaip jau sakiau, išduoda visus ir visiems. Be abejo, yra tam tikri mechanizmai, kurie užtikrina, kad vadovėlis liktų bibliotekoje. Pvz., Utrechto universiteto bibliotekos viename iš padalinių – Humanitarinėje bibliotekoje – veikia paslauga: Lentynos kurso medžiagai rezervavimas. Dėstytojas arba jo asistentas užpildo bibliotekos tinklalapyje pateiktą formą/prašymą, arba tiesiog kreipiasi į Informacinio stalo darbuotojus. Formoje pažymima, kas, kokiam kursui, nuo kada iki kada ir kokie leidiniai užsakomi. Verta pažymėti, kad į lentyną dedami leidiniai į namus neišduodami, tačiau į lentyną nededama žodynai ir periodika. Ši lentyna skirta tam tikro kurso/dalyko studentams, jie gali ateiti ir skaityti ar pasidaryti kopijas; tačiau kartu yra apsaugoma, kad knyga būtų saugoma bibliotekoje ir neatiduodama į namus.

      Bibliotekininkas Olandijoje – prestižinė specialybė. Aišku, pasak pačių bibliotekininkų, jie nekonkuruoja su komercinių struktūrų darbuotojais, tačiau „duonai su sviestu“ užtenka. Jie turi tvirtas socialines garantijas, o tai reiškia stabilią ir užtikrintą ateitį bei senatvę. Gal todėl bibliotekose dirba daug vyrų (ypač aptarnavime), gal todėl bibliotekos gali rinktis ir samdyti teminius bibliotekininkus (subject librarian), baigusius teisę, gamtos, tiksliuosius ar kt. mokslus, minimum – su magistro laipsniu, bet dažnai – mokslų daktarus.


      • Grįžome sužavėtos olandų nuoširdumo ir atsakingo požiūrio į savo darbą bei pareigas, pilnos idėjų ir sumanymų bei padarę tokias išvadas:

      • Geriau vieną kartą pamatyt, negu šimtą kartų pažiūrėt internete.
        Nereikia nieko kopijuoti aklai; pasiimti tai, kas tinkama arba pritaikyti prie poreikių, sąlygų, tradicijų ir t.t.

      • Mūsų bibliotekos (bent jau Vilniaus universiteto biblioteka – tai tikrai) tikrai neatrodo kaip „pusseserės iš kaimo“ J. Daug ką mes darome, na, o ko dar nedarome – tai tikrai padarysime ateityje.
      Žibutė Petrauskienė

      2009-09-01

      Sveikiname su rugsėjo pirmosios švente!

      Tinklaraščio komanda sveikina visus rock&roll bibliotekininkus :) su rugsėjo pirmosios švente!


      Nuotraukoje: VU studentai ir dėstytojai renkasi į universiteto vėliavos pakilimo ceremoniją

      Pirma rugsėjo diena - tai ne tik studentų, moksleivių, dėstytojų ir mokytojų diena. Iš tikrųjų, tai simbolinė "grįžimo" į aktyvų darbą po vasaros atsipalaidavimo ir snaudulio diena. Linkime jums visiems kūrybiškumo ir entuziazmo :).

      Žinome, kad ši diena labai svarbi mūsų pirmakursiams, kurie jau rytoj pradės bibliotekininkystės ir informacijos studijas. Linkime jums visiems nenusivilti, atrasti įdomių veiklos sričių ir savo karjeros kelią. Mes, dėstytojai, savo ruožtu, pažadame jums šiame kelyje pagelbėti :).

      Tikimės, kad jūs užsuksite į šį tinklaraštį, dalinsitės savo įspūdžiais ir pasiekimais, diskutuosite ir tapsite rock&roll bibliotekininkų bendruomenės dalimi. Labai norėtumėm, kad ir jūs taptumėt tinklaraščio autoriais.



      Nuotraukoje: VU Komunikacijos fakulteto studentai VU Didžiajame kieme

      Tinklaraščio komanda jums linki smagios šventės!